EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. liepos 2 d.
Byla F‑63/13
Aristidis Psarras
prieš
Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA)
„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Sutarties nutraukimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas – Teisė būti išklausytam – Neturtinė žala – Dėl to neteisėtas sprendimas – Neproporcingas trečiojo asmens teisių pažeidimas – Žalos atlyginimo priteisimas ex officio – Teismo sprendimo dėl panaikinimo nevykdymas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo A. Psarras prašo, be kita ko, panaikinti 2012 m. rugsėjo 4 d. Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA arba toliau – agentūra) sprendimą nutraukti jo laikinojo tarnautojo sutartį.
Sprendimas: Panaikinti 2012 m. rugsėjo 4 d. Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdomojo direktoriaus sprendimą nutraukti A. Psarras laikinojo tarnautojo sutartį. Priteisti iš Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros sumokėti A. Psarras 40 000 eurų sumą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos A. Psarras patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą – Pareiga išklausyti suinteresuotąjį asmenį prieš priimant aktą jo nenaudai – Apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Teismo sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Vėlesnių su trečiaisiais asmenimis susijusių aktų panaikinimas – Sprendimo nutraukti sutartį neteisėtumas – Panaikinimas kaip neproporcinga sankcija, pažeidžianti trečiųjų asmenų teises – Žalos atlyginimas išmokant kompensaciją
(SESV 340 straipsnio 2 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsnis)
3. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ginčijamo akto panaikinimas, kuriuo neužtikrinamas tinkamas neturtinės žalos atlyginimas – Piniginės kompensacijos priteisimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsnis)
4. Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Pareigos vykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo nevykdymas – Tarnybinis nusižengimas, dėl kurio savaime atsiranda neturtinė žala
(SESV 266 straipsnis ir 340 straipsnio 2 dalis)
1. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kaip antai sprendimą nutraukti jo darbo sutartį.
Kadangi pagrindinės teisės būti išklausytam esmę sudaro galimybės kiekvienam asmeniui išreikšti savo nuomonę dėl jam nepalankios priemonės suteikimas, šios pagrindinės teisės turinys reiškia, kad suinteresuotasis asmuo turi turėti galimybę daryti įtaką nagrinėjamam sprendimo priėmimo procesui, kas gali užtikrinti, kad priimsimame sprendime nebus akivaizdžių klaidų ir bus užtikrinta tinkama tarnybos intereso ir atitinkamo asmens asmeninio intereso pusiausvyra.
(žr. 34, 35 ir 41 punktus)
Nuoroda:
Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Marcuccio / Komisija, T‑236/02, EU:T:2011:465, 115 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 33 ir 34 punktai.
2. Kai siekiant atkurti iki panaikinto akto buvusią padėtį turi būti panaikinti vėlesni, tačiau su trečiaisiais asmenimis susiję aktai, šie aktai paskelbiami panaikintais tik tuomet, jeigu, atsižvelgiant į, be kita ko, padaryto pažeidimo pobūdį ir tarnybos interesą, toks panaikinimas neatrodo neproporcingas.
Vis dėlto, kai palyginus esamus interesus paaiškėja, kad dėl tarnybos intereso ir trečiųjų asmenų intereso negali būti panaikinti vėlesni sprendimai, kaip antai sprendimas paskirti į tarnybą, Sąjungos teismas, siekdamas dėl ieškovo interesų užtikrinti teismo sprendimo dėl panaikinimo veiksmingumą, gali pasinaudoti piniginio pobūdžio ginčuose jam suteikta neribota jurisdikcija ir priteisti, net ir savo iniciatyva, iš institucijos atsakovės kompensaciją. Kai asmens nenaudai priimtas aktas yra sprendimas nutraukti sutartį, kurio panaikinimas lemia vėlesnio sprendimo paskirti trečiąjį asmenį panaikinimą, atleisto iš tarnybos asmens neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra labiausiai ir ieškovo interesus, ir tarnybos poreikius atitinkantis teisių gynimo būdas.
(žr. 46 ir 47 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Oberthür / Komisija, 24/79, EU:C:1980:145, 11, 13 ir 14 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Kotzonis / CES, T‑586/93, EU:T:1995:54, 108 punktas; Sprendimo Wenk / Komisija, T‑159/96, EU:T:1998:86, 122 punktas; Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2004:94, 85 ir 89 punktai.
3. Neteisėto akto panaikinimas pats savaime gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kurios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią galima atskirti nuo akto neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kurios negalima visiškai atlyginti panaikinant šį aktą.
Tuo atveju, kai sprendimo padarinių rimtumas, padaryto pažeidimo, būtent – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimo, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis jis padarytas, kelia didelį neapibrėžtumą ir susirūpinimą, sprendimo panaikinimas pats savaime negali būti tinkamas ir pakankamas padarytos neturtinės žalos atlyginimas.
(žr. 54 ir 55 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo CH / Parlamentas, EU:F:2013:203, 64 punktas.
4. Panaikintą aktą priėmęs organas pažeidžia EB 266 straipsnį ir padaro atsakomybę užtraukiantį tarnybinį nusižengimą, kai jis nesiima net menkiausios priemonės teismo sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti ir tuo tikslu net nesiima jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu, kad rastų būdą, kaip pasiekti sutarimą. Teismo sprendimo dėl panaikinimo nevykdymas pažeidžia pasitikėjimą Sąjungos teisės sistema, kurį turi turėti bet kuris teisės subjektas, pagrįstą, be kita ko, pagarba Sąjungos teismų priimamiems sprendimams, ir pats savaime, neatsižvelgiant į dėl to galinčią atsirasti turtinę žalą, daro neturtinę žalą asmeniui, kuriam teismo sprendimas buvo palankus.
(žr. 60 ir 63 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Hautem / EIB, T‑11/00, EU:T:2000:295, 51 punktas; Sprendimo C / Komisija, T‑166/04, EU:T:2007:24, 49 ir 52 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo C ir F / Komisija, F‑44/06 ir F‑94/06, EU:F:2007:66, 69 punktas.