BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2010 m. gruodžio 16 d.

Byla T‑48/10 P

Herbert Meister

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Sprendimas dėl balų skyrimo per pareigų paaukštinimo procedūrą — Įrašas apie per ankstesnes pareigų paaukštinimo procedūras sukauptų balų sumą — Faktinių aplinkybių iškraipymas — Bylinėjimosi išlaidų padengimo našta — Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Meister prieš VRDT (F‑17/09, Rink. VT p. I‑A‑1‑501 ir II‑A‑1‑2721) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Herbert Meister padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas — Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas — Ginčijimas — Sąlygos

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Procesas — Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas — Bylos, susijusios su kitais priimtinais pripažintais ieškiniais, užbaigimas nutartimi

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

3.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas — Nepriimtinumas

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

4.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Pagrindas dėl Tarnautojų teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų — Nepriimtinumas tuo atveju, kai visi kiti pagrindai yra atmesti

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalis)

1.      Pats proceso, pagal kurį leidžiama nuspręsti (dėl ieškinio) nutartimi nerengiant posėdžio, taikymas nepažeidžia teisės į teisingą ir veiksmingą teismo procesą, nes Sąjungos teismas gali naudotis šia galimybe tik jei akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį arba jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriimtinas ar akivaizdžiai neturi jokio teisinio pagrindo. Jei Sąjungos teismas neteisingai nusprendė, kad šiam procesui taikyti reikalingos sąlygos yra įvykdytos, suinteresuotoji šalis turi užginčyti šį sprendimą.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda: 2005 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo nutarties Killinger prieš Vokietiją ir kt., C‑396/03 P, Rink. p. I‑4967, 9 punktas.

2.      Ieškovas negali pagrįstai teigti, kad Tarnautojų teismas pažeidė draudimą priimti sprendimą nerengiant posėdžio, vien dėl to, kad byla, užbaigta nutartimi dėl nepriimtinumo, turėjo tam tikrą faktinį ir teisinį ryšį su ankstesniais priimtinais paskelbtais ieškiniais, kuriuos nagrinėjo ta pati kolegija ir tas pats teisėjas pranešėjas. Iš tiesų vien toks ryšys negalėjo sukliudyti pirmosios instancijos teismui atsižvelgti į bylos specifiką ir paskelbti ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu.

(žr. 31 punktą)

3.      Remiantis SESV 257 straipsniu, Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalimi ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktu, apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos skundžiamos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą. Šis reikalavimas neįvykdomas, jei apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, konkrečiai skirtų nagrinėjamame sprendime ar nutartyje padarytai teisės klaidai įvardyti.

Teiginiai, kurie yra pernelyg bendri ir netikslūs, kad juos būtų galima teisiškai įvertinti, turi būti laikomi akivaizdžiai nepriimtinais

(žr. 42 ir 43 punktus)

Nuoroda: 1996 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo nutarties San Marco prieš Komisiją, C‑19/95 P, Rink. p. I‑4435, 37 punktas; 1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, C‑51/92 P, Rink. p. I‑4235, 113 punktas; 2006 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo nutarties Autosalone Ispra prieš Komisiją, C‑129/06 P, neskelbiamos Rinkinyje, 31 ir 32 punktai; 2001 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo nutarties Area Cova ir kt. prieš Tarybą, C‑300/99 P ir C‑388/99 P, Rink. p. I‑983, 37 punktas; 2007 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo nutarties Weber prieš Komisiją, C‑107/07 P, neskelbiamos Rinkinyje, 24 punktas; 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rossi Ferreras prieš Komisiją, T‑107/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑5 ir II‑B‑1‑31, 27 punktas.

4.      Remiantis Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio arba šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. Be to, tuo atveju, kai visi kiti apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, reikalavimai dėl Tarnautojų teismo sprendimo dėl tariamo bylinėjimosi išlaidų neteisėtumo pagal minėtą nuostatą turi būti atmesti kaip nepriimtini.

(žr. 53 punktą)

Nuoroda: 2001 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija ir Prancūzija prieš TF1, C‑302/99 P ir C‑308/99 P, Rink. p. I‑5603, 31 punktas; 2005 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Tralli prieš ECB, C‑301/02 P, Rink. p. I‑4071, 88 punktas.