2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-47/10)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Akzo Nobel NV (Amsterdamas, Nyderlandai), Akzo Nobel Chemicals GmbH (Diurenas, Vokietija), Akzo Nobel Chemicals B.V. (Amersfortas, Nyderlandai), Akcros Chemicals Ltd (Stratfordas prie Eivono, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokatų C. Swaak ir Marc van der Woude

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

Panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis arba jas panaikinti iš dalies ir (arba)

sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis skirtas baudas ir (arba)

pripažinti, kad nei atskirai nei kartu su Elementis grupės įmonėmis pažeidime nedalyvavo: Akzo Nobel Chemicals GmbH ir Akzo Nobel Chemicals B.V. - iki 1993 m., o Akzo Nobel N.V. - nuo 1987 iki 1998 metų,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą (COMP/38.589-Karščio stabilizatoriai) tiek, kiek Komisija nusprendė, kad ieškovės pažeidė EB 81 straipsnį (dabar - SESV 101 straipsnis) ir EEE 53 straipsnį, kai susitarė nustatyti kainas, pasidalijo rinkas nustatydamos pardavimo kvotas, pasidalijo klientus ir apsikeitė slapta komercine informacija visų pirma apie klientus, gamybą ir pardavimus alavo stabilizatorių sektoriuje. Alternatyviai ieškovės prašo labai sumažinti joms skirtą baudą.

Ieškovės teigia, kad pripažindama jas atsakingomis Komisija padarė keletą teisės ir faktinių klaidų ir nurodo tris pagrindus savo reikalavimams pagrįsti.

Pirmuoju pagrindu ieškovės teigia, kad tirdama tariamus pažeidimus alavo stabilizatorių ir ESBO/esterių sektoriuje Komisija pažeidė administracinio kruopštumo, pagrįsto delsimo ir teisės į gynybą principus. Delsimas Komisijai vykdant tyrimą nėra Reglamento Nr. 1/2003¹ 25 straipsnio 6 dalyje numatytas sustabdymas. Be to, ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą, kai neleido susipažinti su visais jų byloje esančiais išteisinančiais ir apkaltinančiais dokumentais.

Antruoju pagrindu ieškovės teigia, jog Komisija neįrodė, kad buvo padaryti pažeidimai ir kad ieškovės yra atsakingos už visą tariamą jų trukmę. Alternatyviai, ieškovės tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog pažeidimas buvo vykdomas per tam tikrą nurodyto laikotarpio dalį ir dėl to turėjo būti apskaičiuota mažesnė bauda. Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnyje numatytą dešimties metų taisyklę ir praleido terminą skirti bet kokią baudą ieškovėms.

Ieškovių nurodytas trečiasis pagrindas yra papildomas ir turi reikšmės tik tuo atveju, jeigu Teismas manytų, kad Komisija nepraleido termino imtis veiksmų prieš ieškoves ir (arba) kad pirmajame pagrinde išdėstyti pažeidimai neturi lemti viso sprendimo panaikinimo. Pirma, Komisija klaidingai manė, kad už Akcros J.V. veiklą atsakingos yra Pure Chemicals Ltd ir Akzo Nobel N.V., nes tik Akcros J.V. yra atsakinga už savo antikonkurencinę veiklą. Antra, Komisija praleido terminą imtis veiksmų prieš Akzo Nobel Chemicals GmbH ir Akzo Nobel Chemicals B.V. laikotarpio iki J.V. atžvilgiu. Ieškovės nurodo, kad Komisija turėjo atskirti jų ir Elementis grupės (bendrovių) atsakomybę J.V. laikotarpio atžvilgiu. Be to, apskaičiuodama baudas Komisija klaidingai atsižvelgė į dvigubą J.V. apyvartą.

____________

¹ - 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)