2024 m. sausio 26 d. High Court (Ireland) (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje NE, MY, HJ, XF, WB, UV, VK, JU, RJ ir DZ / An Bord Pleanála, Minister for Housing, Local Government and Heritage, Airija ir The Attorney General

(Byla C-58/24, Drumakilla)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court (Ireland)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: NE, MY, HJ, XF, WB, UV, VK, JU, RJ ir DZ

Atsakovai: An Bord Pleanála, Minister for Housing, Local Government and Heritage, Airija ir The Attorney General

Trečioji šalis: Drumakilla Limited

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar pagal Direktyvos 2011/92¹ 11 straipsnį, siejamą su Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu plačių galimybių kreiptis į teismus principu, tuo atveju, kai projektas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 2 dalies a punktą, dėl kurio pateikta paraiška dėl sutikimo dėl planuojamos veiklos (toliau – pirminis sutikimas), negali būti įgyvendintas užsakovui prieš tai negavus kito leidimo (toliau – antrinis sutikimas) ir kai institucija, kompetentinga duoti pirminį sutikimą tokiam projektui, ir toliau gali vertinti projekto poveikį aplinkai griežčiau, nei tai buvo padaryta duodant antrinį sutikimą, toks antrinis sutikimas (jei jis duotas prieš pirminį sutikimą) turi būti laikomas sutikimo dėl planuojamos veiklos davimo procedūros dalimi kitais tikslais nei dėl klausimų, kurie turi būti svarstomi arba vertinami pagal Direktyvą 2011/92, apimties apskritai arba kai antrinis sutikimas yra sprendimas, priimtas pagal Direktyvos 92/43 16 straipsnio 1 dalį, kuriuo užsakovui leidžiama nukrypti nuo taikomų rūšių apsaugos priemonių, kad būtų galima įgyvendinti projektą?

2.    Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2011/92 11 straipsnis, siejamas su Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu plačių galimybių kreiptis į teismus principu, lemia tai, kad nacionalinės vidaus teisės nuostatos dėl dienos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, skirtas pagal Direktyvos 92/43¹ 16 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo (toliau – antrinis sutikimas) teisėtumui užginčyti, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama pradėti skaičiuoti šį terminą iki atitinkamo sutikimo dėl planuojamos veiklos (toliau – pirminis sutikimas) davimo dienos apskritai arba tuo atveju, kai: i) projektas buvo išnagrinėtas kaip atskiras atvejis, kaip numatyta Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ir (arba) ii) pagal 4 straipsnio 5 dalį su pirminiu sutikimu susijusi išvada buvo priimta po to, kai buvo duotas antrinis sutikimas, ir kartu su sprendimu dėl pirminio sutikimo, ir (arba) iii) byloje, kurioje ginčijamas antrinio sutikimo galiojimas, nėra jokio pagrindo ginčyti atitinkamą pirminį sutikimą, remiantis tariamu antrinio sutikimo negaliojimu, ir (arba) iv) pareiškėjas nepateikia prašymo pratęsti terminą antriniam sutikimui užginčyti, o toks prašymas pagal vidaus teisę yra privalomas, kai ginčijama pavėluotai, nesant priešingos Sąjungos teisės nuostatos?

3.    Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakytą teigiamai, o į antrąjį klausimą būtų apskritai atsakyta neigiamai, ar Direktyva 2011/92, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir (arba) Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu plačių galimybių kreiptis į teismus principu, lemia tai, kad valstybės narės vidaus teisėje numatytas terminas, per kurį turi būti kreiptasi į teismą dėl šioje direktyvoje numatytos teisės gynimo, turi būti pagrįstai numatomas, tačiau neturi būti aiškiai nurodytas teisės aktuose pagal Direktyvos 2011/92 11 straipsnio 2 dalį ir (arba) visuomenei prieinamoje praktinio pobūdžio informacijoje apie teisę į administracines procedūras ir teisminę peržiūrą pagal Direktyvos 2011/92 11 straipsnio 5 dalį ir (arba) galutinai ir užtikrintai nustatytas nacionalinių teismų jurisprudencijoje tam, kad atsakymui į antrąjį klausimą neturėtų įtakos valstybės narės vidaus teisėje nustatytas numatomas bendro pobūdžio terminas, kuris apskritai taikomas pagal viešąją teisę teikiamiems pareiškimams (skundams), įskaitant tuos atvejus, kai ginčijamas sprendimas, priimtas pagal Direktyvos 92/43 16 straipsnio 1 dalį ir pagal kurį užsakovui leista nukrypti nuo taikomų rūšių apsaugos priemonių, kad galėtų įgyvendinti projektą, nors tai yra numanoma, o ne aiškiai nurodyta atitinkamoje vidaus teisėje?

4.    Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai arba į trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar pagal Direktyvos 92/43 16 straipsnio 1 dalį kompetentinga institucija negali daryti išvados, kad „nėra kitos priimtinos alternatyvos“ sprendimui, kuriuo užsakovui leista nukrypti nuo taikytinų rūšių apsaugos priemonių siekiant įgyvendinti projektą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 2 dalies a punktą, nebent kompetentinga institucija iš tikrųjų svarsto alternatyvas, pavyzdžiui, alternatyvią vietą, projektavimą arba atsisakymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą?

5.    Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai arba į trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar pagal Direktyvos 92/43 16 straipsnio 1 dalį kompetentinga institucija negali daryti išvados, kad „siek[iant] apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines“ galima priimti sprendimą, kuriuo užsakovui leidžiama nukrypti nuo taikytinų rūšių apsaugos priemonių siekiant įgyvendinti projektą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 2 dalies a punktą, išskyrus atvejus, kai tam tikra nustatyta apsauga užtikrinama pačia nukrypti leidžiančia nuostata, o ne švelninimo priemonėmis, priimtomis siekiant sumažinti arba kompensuoti žalą, atsiradusią dėl sprendime dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo leidžiamų veiksmų?

____________

¹ 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1).

¹ 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102).