2008 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (House of Lords (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Marks & Spencer plc prieš Her Majesty's Commissioners of Customs and Excise
(Mokesčiai - Šeštoji PVM direktyva - Atleidimas nuo mokesčio suteikiant teisę susigrąžinti ankstesniame etape sumokėtą mokestį - Neteisingas apmokestinimas standartiniu tarifu - Teisė į nulinį tarifą - Teisė susigrąžinti - Tiesioginis veikimas - Bendrieji Bendrijos teisės principai - Nepagrįstas praturtėjimas)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
House of Lords
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Marks & Spencer plc
Atsakovė: Her Majesty's Commissioners of Customs and Excise
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - House of Lords - Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimas: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1) - Bendrijos teisė, kuria gali remtis tiekėjas, tiekiantis prekę ("teacakes"), kurios atžvilgiu nacionalinėje teisėje išlaikytas atleidimas nuo mokesčio, suteikiant teisę susigrąžinti sumokėtą mokestį - Neteisingai sumokėtas PVM, kompetentingoms valdžios institucijoms klaidingai išaiškinus vidaus teisės aktus - Bendrijos bendrųjų teisės principų, įskaitant fiskalinio neutralumo principą, taikymas - Asmens galimybė remtis šiais bendraisiais principais, siekiant susigrąžinti klaidingai sumokėtas sumas
Rezoliucinė dalis
Kai valstybė narė remdamasi 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 28 straipsnio 2 dalimi tiek prieš, tiek po šios nuostatos pakeitimų, padarytų 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/77/EEB, savo nacionalinės teisės aktuose paliko atleidimą nuo mokesčio suteikiant teisę susigrąžinti ankstesniame etape sumokėtą mokestį už tam tikrus tiekimus ar konkrečių paslaugų teikimą, ūkio subjektas, atliekantis tokius tiekimus ar teikiantis tokias paslaugas, negali remtis jokia iš Bendrijos teisės kylančia teise į tai, kad šie tiekimai ar teikiamos paslaugos būtų apmokestinami nuliniu tarifu, kuria būtų galima remtis tiesiogiai.
Kai valstybė narė remdamasi Šeštosios direktyvos 28 straipsnio 2 dalimi tiek prieš, tiek po šios nuostatos pakeitimų, padarytų Direktyva 92/77, savo nacionalinės teisės aktuose paliko atleidimą nuo mokesčio suteikiant teisę susigrąžinti ankstesniame etape sumokėtą mokestį už tam tikrus tiekimus ar konkrečių paslaugų teikimą, tačiau klaidingai aiškino savo nacionalinės teisės aktus, dėl ko tam tikri tiekimai ar paslaugos, kurie turėjo būti atleisti nuo mokesčio suteikiant teisę susigrąžinti ankstesniame etape sumokėtą mokestį, pagal nacionalinę teisę buvo apmokestinti standartiniu tarifu, bendrieji Bendrijos teisė principai, įskaitant ir fiskalinio neutralumo principą, yra taikomi taip, kad jie suteikia tiekimus atlikusiam ar paslaugas suteikusiam ūkio subjektui teisę susigrąžinti iš jo per klaidą už šiuos tiekimus ar paslaugas pareikalautas sumas.
Nors vienodo požiūrio ir fiskalinio neutralumo principai iš principo yra taikomi tokiose kaip ši bylose, vienintelė aplinkybė, kad atsisakymas grąžinti mokestį yra pagrįstas atitinkamo apmokestinamojo asmens nepagrįstu praturtėjimu, nėra minėtų principų pažeidimas. Tačiau fiskalinio neutralumo principas neleidžia, kad nepagrįsto praturtėjimo draudimas būtų taikomas tik tokiems apmokestinamiesiems asmenims, kaip antai "payment traders" (apmokestinamieji asmenys, iš kurių per atitinkamus apskaitinius metus surinktas pardavimo mokestis yra didesnis už sumokėtą pirkimo mokestį), ir netaikomas apmokestinamiesiems asmenims, pavyzdžiui, "repayment traders" (apmokestinamieji asmenys, kurių situacija yra priešinga nei "payment traders"), jei šie apmokestinamieji asmenys parduoda panašias prekes. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar taip yra pagrindinėje byloje. Be to, pagrindinis vienodo požiūrio principas, kurio pažeidimas mokesčių srityje gali pasireikšti ūkio subjektų, kurie nebūtinai konkurentai, tačiau kitais atžvilgiais yra panašioje situacijoje, diskriminacija, draudžia diskriminaciją tarp "payment traders" ir "repayment traders", kuri nėra objektyviai pateisinama.
Atsakymas į trečiąjį klausimą nepriklauso nuo įrodymo, kad ūkio subjektas, kuriam buvo atsisakyta grąžinti nepagrįstai surinktą pridėtinės vertės mokestį, nepatyrė finansinių nuostolių ar nepalankumo.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi pats nustatyti galimas lygybės pažeidimo, nurodyto šio sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte, pasekmes atgaline data, vadovaudamasis normomis dėl pagrindinėje byloje taikytinos nacionalinės teisės poveikio laiko atžvilgiu, laikydamasis Bendrijos teisės ir ypač vienodo požiūrio principo bei principo, pagal kurį jis turi užtikrinti, kad jo nustatytos restitucijos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisei.
____________1 - OL C 261, 2006 10 28.