BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. liepos 8 d.(*)
„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Saugos įrenginių techninė priežiūra Europos Komisijos užimamuose ir (arba) valdomuose pastatuose Belgijoje ir Liuksemburge – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Sutarties sudarymas su kitu dalyviu – Atrankos kriterijai – Neteisėta specifikacijos sąlyga – Vienodas požiūris“
Byloje T‑661/18
Securitec, įsteigta Livange (Liuksemburgas), atstovaujama advokato P. Peuvrel,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą M. Ilkova, A Katsimerou ir J. Estrada de Solà,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2018 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 4, dėl kurios vykdytas ribotas konkursas HR/R1/PR/2017/059, susijęs su „saugos įrenginių technine priežiūra Europos Komisijos užimamuose ir (arba) valdomuose pastatuose Belgijoje ir Liuksemburge“, ir, antra, 2018 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimą, kurio atsisakyta ieškovei pateikti patikslinimų, kurių ji paprašė 2018 m. rugsėjo 11 d. vykstant tam pačiam konkursui,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai P. Nihoul (pranešėjas) ir J. Martín y Pérez de Nanclares,
posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. vasario 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2018/S 064–141552) paskelbtu skelbimu apie pirkimą Europos Komisija pradėjo riboto konkurso procedūrą dėl „saugos įrenginių techninės priežiūros Europos Komisijos užimamuose ir (arba) valdomuose pastatuose Belgijoje ir Liuksemburge“.
2 Pirkimą sudarė septynios dalys, ketvirtoji iš jų, dėl kurios vienintelės pradėta ši byla, buvo pavadinta: „Eksploatuojamų viduje esančių vaizdo stebėjimo kamerų, praėjimo kontrolės, neapsaugotų praėjimų, vidinių žaliuzių, vidinių turniketų, apsauginių durų, užraktų ir metalinių raktinių techninė priežiūra Liuksemburge“.
3 Dėl kandidatų atrankos reikia nurodyti, kad per pirmąjį konkurso procedūros etapą specifikacijos III.3.2.B punkte „Komandos profesinis pajėgumas, atsižvelgiant į kiekvieną kandidatą“ kaip „minimalaus pajėgumo“ buvo reikalaujama, kad kandidato techninis darbuotojas „vietos vadovas“ turėtų „pažymėjimą, patvirtinantį, kad yra baigęs išsamius mokymus, per kuriuos išmoko dirbti su bendrovės Nedap saugos programinės įrangos valdymo platforma“ (toliau – Nedap mokymai). Kaip patvirtinamąjį dokumentą kandidatas turėjo pateikti tokį pažymėjimą „arba sąžiningumo deklaraciją, kad nusprendus sudaryti sutartį [šis pažymėjimas] bus gautas ne vėliau kaip per penkias dienas po sutarties pasirašymo“.
4 Dėl sprendimo sudaryti sutartį (antrasis konkurso procedūros etapas), specifikacijos IV.1 punkte buvo numatyta, kad „sutartis bus sudaroma dėl kiekvienos pirkimo dalies su dalyviu, kurio tinkamai parengtame ir nustatytas sąlygas atitinkančiame pasiūlyme pasiūloma mažiausia kaina“.
5 Iš pradžių galutinė paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo data buvo nustatyta 2018 m. balandžio 30 d. Klaidų ištaisyme, paskelbtame 2018 m. balandžio 28 d., ši data buvo nukelta į 2018 m. gegužės 16 d.
6 2018 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė paraišką dalyvauti konkurse dėl pirkimo dalies Nr. 4. Dėl tos pačios pirkimo dalies paraiškas pateikė dar penki kandidatai.
7 2018 m. birželio 26 d. ir 13 d. elektroniniais laiškais Komisija paprašė ieškovės patikslinti savo, kaip kandidatės, paraišką. Ieškovė patikslinimų pateikė 2018 m. birželio 28 d. ir 19 d. elektroniniais laiškais.
8 2018 m. liepos 6 d. ir 11 d. Komisija, remdamasi pateiktais dokumentais, konstatavo, kad visi kandidatai, įskaitant ieškovę, atitiko atrankos kriterijus, todėl juos paragino pateikti pasiūlymus iki 2018 m. rugpjūčio 6 d.
9 2018 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė pateikė savo pasiūlymą. Tą patį padarė ir kitos dvi bendrovės.
10 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku Komisija informavo ieškovę, kad sutartį nuspręsta sudaryti su bendrove Omnisecurity SA, pateikusia pigiausią pasiūlymą, ir kad jos pasiūlyme nurodyta kaina buvo 48,55 % didesnė nei pasiūlytoji konkurso laimėtojos.
11 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė Komisijos pateikti išsamesnės informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis. Konkrečiai ieškovė užklausė, pirma, ar konkurso laimėtoja turi Nedap pažymėjimą, kaip to reikalauta pagal specifikacijos III.3.2.B punktą, ir tvirtino, kad Liuksemburge tik ji pati ir kita bendrovė, kuri nepateikė pasiūlymo, turi šį pažymėjimą, ir, antra, ar konkurso laimėtoja ketina pasitelkti subrangovą, ir, jei taip, koks yra to subrangovo pavadinimas.
12 2018 m. rugsėjo 17 d. Komisija atsakė į šį elektroninį laišką, nurodydama 2018 m. rugsėjo 7 d. laišką, kuriame, jos nuomone, buvo visa informacija, pateiktina konkurso nelaimėjusiems dalyviams pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1), paskutinį kartą iš dalies pakeisto 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/1929 (OL L 286, 2015, p. 1) (toliau (įskaitant pakeitimus) – Finansinis reglamentas), 113 straipsnį.
13 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške Komisija konkrečiai nurodė, kad visi kandidatai, pakviesti pateikti pasiūlymą, atitiko atrankos kriterijus, įskaitant numatytąjį specifikacijos III.3.2.B punkte, ir kad informacija apie galimą konkurso laimėtojo subrangovo pasitelkimą bus pateikta skelbime apie sutarties sudarymą.
14 2018 m. rugsėjo 19 d. su konkurso laimėtoja buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl pirkimo dalies Nr. 4. Pranešimas apie sutarties sudarymą Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2018 m. spalio 30 d. Nr. 2018/S 209-476275.
Procesas ir šalių reikalavimai
15 2018 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
16 Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus ir raštu joms uždavė klausimų. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.
17 Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 17 d. Komisijos elektroniniuose laiškuose esančius sprendimus,
– nurodyti vykdyti „visas kitas šioje srityje nustatytas teisines pareigas“,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu tiek, kiek jis pareikštas dėl tariamo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo,
– kiek tai susiję su likusia ieškinio dalimi, atmesti visą ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio dalyko
19 Ieškovė savo ieškiniu prašo panaikinti sprendimus, esančius dviejuose Komisijos elektroniniuose laiškuose, t. y. pirma, 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške, kuriuo Komisija jai pranešė, kad jos pasiūlymas nebuvo atrinktas, ir, antra, 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške, kuriuo Komisija atsakė į jos prašymą pateikti informacijos.
20 Komisija mano, kad ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, kiek jis pareikštas dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške esančio sprendimo, nes šis yra tik patvirtinamojo pobūdžio ir negali būti laikomas „aktu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Iš tiesų šiame elektroniniame laiške Komisija tik nurodė informaciją, pateiktą 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške, kuriame ji pranešė ieškovei apie atmestą jos pasiūlymą, atmetimo priežastis ir konkurso laimėtojo tapatybę.
21 Ieškovė tikisi teisingo Bendrojo Teismo sprendimo ir teigia mananti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške esantis sprendimas iš tikrųjų yra „aktas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį.
22 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl akto, kuriuo tik patvirtinamas ankstesnis sprendimas, kuris nebuvo apskųstas ir dėl to tapo galutinis, yra nepriimtinas. Aktas laikomas tik patvirtinančiu ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra jokio naujo elemento, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir jeigu prieš jį priimant nebuvo pakartotinai išnagrinėta asmens, kuriam skirtas šis sprendimas, padėtis (šiuo klausimu žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Prieš nagrinėjant klausimą, ar 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške yra tik sprendimas, patvirtinantis 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške esantį sprendimą, reikia patikrinti, ar pastarasis sprendimas tapo galutinis ieškovės atžvilgiu šio ieškinio pareiškimo momentu (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Waterleiding Maatschappij / Komisija, T‑188/95, EU:T:1998:217, 108 punktą).
24 Iš tiesų, jei patvirtintas sprendimas ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo momentu netapo galutinis, suinteresuotasis asmuo turi teisę ginčyti arba patvirtintą sprendimą ar patvirtinamąjį sprendimą, arba abu šiuos sprendimus (1989 m. gegužės 11 d. Sprendimo Maurissen ir Union syndicale / Audito Rūmai, 193/87 ir 194/87, nepaskelbtas Rink., EU:C:1989:185, 26 punktas ir 2017 m. gegužės 31 d. Sprendimo DEI / Komisija, C‑228/16 P, EU:C:2017:409, 35 punktas).
25 Reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškiniai dėl panaikinimo turi būti pareiškiami per du mėnesius nuo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Šis terminas gali būti pratęstas taikant terminą dėl nuotolių pagal Procedūros reglamento 60 straipsnį.
26 Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl panaikinimo buvo pareikštas 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. tą dieną, kai dar nebuvo suėjęs terminas ieškiniui dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške esančio sprendimo pareikšti.
27 Vadinasi, taikant šio sprendimo 24 punkte primintą jurisprudenciją, ieškovė galėjo pareikšti ieškinį ne tik dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške esančio sprendimo, bet ir dėl tų pačių metų rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške esančio sprendimo.
28 Taigi ieškinys yra priimtinas tiek, kiek jis pareikštas dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške esančio sprendimo, ir tiek, kiek jis pareikštas dėl tų pačių metų rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške esančio sprendimo (toliau – ginčijami sprendimai).
Dėl esmės
29 Vykstant procesui, ieškovė nurodė keturis ieškinio pagrindus.
30 Pirmajame pagrinde ji tvirtina, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti.
31 Antrasis pagrindas susijęs su specifikacijos III.3.2.B punktu.
32 Trečiajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus.
33 Ketvirtajame pagrinde, išnagrinėjusi taikant proceso organizavimo priemonę Komisijos pateiktą pasiūlymų vertinimo ataskaitą, ji tvirtina, kad galiausiai atrinktas pasiūlymas yra neįprastai mažos kainos, kaip tai suprantama pagal viešiesiems pirkimams taikomus teisės aktus, todėl, jos nuomone, ginčijami sprendimai negalioja.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu
34 Ieškovė mano, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti, nes vienintelis motyvas, kurį nurodė Komisija, siekdama pateisinti jos pasiūlymo atmetimą, yra tas, kad ji nepasiūlė mažiausios iš gautų pasiūlymų kainos, nes ši kaina buvo 48,55 % didesnė už laimėtojos pasiūlyme nurodytą kainą. Komisija nepaaiškino ieškovei, kokių kitų kriterijų ji neatitiko, taip pat nenurodė laimėjusio pasiūlymo, kurio kaina skyrėsi nuo jos pasiūlymo kainos, elementų, kurie būtų paaiškinę 48,55 % kainos skirtumą. Šis lakoniškas motyvavimas neleido jai tinkamai užtikrinti savo gynybos.
35 Be to, ieškovė pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku, remdamasi Finansinio reglamento 113 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktu ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1), paskutinį kartą iš dalies pakeisto 2015 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2462 (OL L 342, 2015, p. 7) (toliau (įskaitant pakeitimus) – deleguotasis reglamentas), 161 straipsnio 2 dalimi, ji paprašė pateikti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, tačiau 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške ši informacija jai nebuvo pateikta. Dublike ji konkrečiai nurodo, kad Komisija nieko neužsiminė apie tai, ar konkurso laimėtojas įvykdė kriterijų dėl Nedap mokymų, nors ji apie tai užklausė 2018 m. rugsėjo 11 d. laiške.
36 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
37 Reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą administracija turi pareigą pagrįsti savo sprendimus. Pagal suformuotą jurisprudenciją ši pareiga motyvuoti reiškia, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą akto rengėjas privalo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti to akto priėmimo motyvus, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priemonės priėmimo priežastis ir apginti savo teises, ir, antra, teismas galėtų vykdyti kontrolę (2003 m. vasario 25 d. Sprendimo Strabag Benelux / Taryba, T‑183/00, EU:T:2003:36, 55 punktas; 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑32/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:213, 37 punktas ir 2019 m. gegužės 16 d. Transtec / Komisija, T‑228/18, EU:T:2019:336, 91 punktas).
38 Be to, reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma atitinkamo akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį bei akto adresatų ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės nuostatas (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 150 punktas ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 116 punktas).
39 Dėl Sąjungos institucijų sudaromų viešojo pirkimo sutarčių pažymėtina, kad, pirma, Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija visiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, praneša apie pasiūlymo atmetimo priežastis. Antra, pagal 113 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą perkančioji organizacija informuoja kiekvieną konkurso dalyvį, kuris nėra patekęs į situaciją, dėl ko draudžiama dalyvauti procedūroje, kurio pasiūlymas atitinka atrankos kriterijus ir kuris raštu pateikia prašymą, apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, laimėtojo vardą, pavardę (pavadinimą), sumokėtą kainą arba sutarties vertę, pasirenkant tai, kas tinkama. Dėl pastarojo aspekto deleguotojo reglamento 161 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „perkančioji organizacija pateikia Finansinio reglamento 113 straipsnio 3 dalyje numatytą informaciją kuo skubiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 15 dienų nuo raštiško prašymo gavimo dienos“.
40 Taigi Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir deleguotojo reglamento 161 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyviams, kurių pasiūlymai atmesti, atmetimo priežastys pranešamos dviem etapais. Pirmiausia perkančioji organizacija informuoja dalyvius, kurių pasiūlymai atmesti, kad jų pasiūlymas buvo atmestas, ir nurodo šio atmetimo priežastis. Antra, pagal tas pačias nuostatas, jeigu nelaimėjęs konkurso dalyvis, kuris nėra patekęs į situaciją, dėl ko draudžiama dalyvauti procedūroje ir kurio pasiūlymas atitinka atrankos kriterijus, raštu pateikia prašymą, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per penkiolika dienų nuo šio prašymo gavimo pateikia konkursą laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo pavadinimą, sumokėtą kainą ar sutarties vertę (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑752/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:233, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
41 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Komisija paisė pirmojo iš šių etapų, nes savo 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške ieškovei parašė: „Apgailestaudami pranešame, kad Jūsų pasiūlymas nelaimėjo, nes jį įvertinus nustatyta, kad siūloma kaina nebuvo iš mažiausių, pasiūlytų kituose gautuose pasiūlymuose“.
42 Kalbant apie pasiūlymo atmetimo priežastis, šios informacijos pakanka, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš specifikacijos IV.1 punkto, vienintelis sutarties sudarymo kriterijus buvo kaina. Todėl ieškovės pasiūlymo atmetimas turėjo būti motyvuotas tik remiantis šiuo vieninteliu kriterijumi.
43 Kalbant apie informaciją, pateiktiną per antrąjį etapą, t. y. apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, konkurso laimėtojo pavadinimą ir pirkimo kainą arba vertę, atrodo, kad ji buvo pateikta tame pačiame 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške kartu su pirmojo etapo informacija. Šiame elektroniniame laiške taip pat nurodyta:
„Įvertinus pasiūlymus pagal specifikacijos IV.1 punktą ir skelbimo apie pirkimą II.2.5 punktą bendrovė Omnisecurity SA, pateikusi pasiūlymą, kuriame nurodyta mažiausia kaina, ir visiškai atitinkanti specifikacijos reikalavimus, buvo išrinkta konkurso laimėtoja. Iš tikrųjų Jūsų pasiūlymo kaina buvo 48,55 % didesnė nei laimėtojos.“
44 Kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 113 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą, ši informacija apima laimėtojo pavadinimą, t. y. bendrovę Omnisecurity SA.
45 Kalbant apie pirkimo kainą, reikia konstatuoti, kad Komisija jos aiškiai nenurodė nei 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške, nei tų pačių metų rugsėjo 17 d. laiške, tačiau ieškovė, žinodama savo pasiūlymo kainą, galėjo lengvai ją nustatyti pagal kainų skirtumą, nurodytą pirmajame iš šių elektroninių laiškų.
46 Kalbant apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, reikia priminti, kad, atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo priminta šio sprendimo 42 punkte, vienintelis sutarties sudarymo kriterijus buvo kaina, laimėjusio pasiūlymo pranašumas galėjo būti tik kainos skirtumas. Kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, šis 48,55 % skirtumas buvo paminėtas 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške.
47 Kadangi jame buvo visa Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujama informacija, 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku pateikta informacija buvo pakankama, kiek tai susiję su pareiga motyvuoti.
48 Šios išvados negali paneigti toliau pateikiami ieškovės argumentai.
49 Pirma, ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ši 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 17 d. elektroniniuose laiškuose nenurodė laimėjusio pasiūlymo, kurio kaina skyrėsi nuo tos, kurią ji pasiūlė, elementų, galinčių padėti paaiškinti 48,55 % dydžio kainos skirtumą.
50 Pirmiausia reikia pažymėti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniame laiške ieškovė tokio prašymo nepateikė. Dėl šios pirmosios priežasties perkančioji organizacija negali būti kaltinama tuo, kad neatsakė į jį, nes vienintelė informacija, kurią perkančioji organizacija turi pateikti nelaimėjusiems konkurso dalyviams, yra ta, kuri išvardyta Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
51 Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją negalima reikalauti, kad Komisija nelaimėjusiam dalyviui pateiktų išsamią lyginamąją jo ir atrinkto pasiūlymo analizę (žr. 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Perkančioji organizacija taip pat neprivalo konkurso nelaimėjusiam dalyviui jo rašytiniu prašymu pateikti išsamios vertinimo ataskaitos kopijos (žr. 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją)
52 Galiausiai laimėtojo bendrų kainų nurodymas gali pakenkti jo komerciniams interesams ir sąžiningai ūkio subjektų konkurencijai (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 9 d. Sprendimo CITEB ir Belgo-Metal / Parlamentas, T‑488/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:195, 46 punktą). Pagal Finansinio reglamento 113 straipsnio 3 dalies paskutinę pastraipą perkančiajai organizacijai leidžiama nepateikti tam tikros informacijos, galinčios pakenkti tokiems interesams.
53 Taigi Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 17 d. elektroniniuose laiškuose nenurodė laimėjusio pasiūlymo elementų, kurių suma paaiškintų 48,55 % kainos skirtumą, palyginti su ieškovės pasiūlymu.
54 Antra, ieškovė kaltina Komisiją 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške neatsakius į jos prašymus, susijusius, pirma, su „laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais“, ir, antra, su klausimu, ar konkurso laimėtojas atitinka kriterijų dėl Nedap mokymų kriterijų.
55 Dėl prieštaravimo, susijusio su „laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais“, svarbu pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniame laiške ji šio prašymo nepateikė. Be to, iš šio sprendimo 46 punkto matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške Komisija nurodė, jog „ieškovės pasiūlymo kaina buvo 48,55 % didesnė nei laimėtojos“, taigi ji pateikė pakankamai informacijos šiuo klausimu.
56 Taigi negalima teigti, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, nes 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške neatsakė į ieškovės prašymą dėl laimėjusio pasiūlymo charakteristikų ir pranašumų.
57 Dėl prieštaravimo, kad Komisija neatsakė į klausimą, ar konkurso laimėtoja yra baigusi Nedap mokymus, kuris iš tikrųjų buvo užduotas 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniame laiške, reikia konstatuoti, kad jis nepagrįstas.
58 Iš tiesų, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Komisija savo 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške nurodė, kad vertinimo komitetas tinkamai išnagrinėjo, ar kandidatai atitinka atrankos kriterijus, įskaitant numatytąjį specifikacijos III.3.2.B punkte. Taigi neteisinga tiesiog tvirtinti, kad Komisija neatsakė į ieškovės prašymą, kuriuo teirautasi, ar konkurso laimėtoja yra baigusi Nedap mokymus.
59 Vadinasi, negalima teigti, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, nes 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške neatsakė į klausimą, ar konkurso laimėtoja tenkina kriterijų dėl Nedap mokymų.
60 Dėl šios priežasties pirmasis ieškinio pagrindas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su specifikacijos III.3.2.B punktu
61 Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė ginčija ginčijamų sprendimų teisėtumą, remdamasi motyvais, susijusiais su specifikacijos III.3.2.B punktu.
62 Šis pagrindas suskirstytas į tris dalis.
– Dėl pirmos dalies, susijusios su konkurso laimėtojos pateiktos deklaracijos teisėtumu
63 Ieškinio antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė tvirtina, kad konkurso laimėtojos pateiktas dokumentas, siekiant įrodyti, kad jis atitinka specifikacijos III.3.2.B punkte numatytą sąlygą, neatitinka šios nuostatos.
64 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 3 punkte, specifikacijos III.3.2.B punkte pirkimo dalies Nr. 4 atveju kaip „minimalaus pajėgumo“ buvo reikalaujama, kad techninis darbuotojas „vietos vadovas“ turėtų „pažymėjimą, patvirtinantį, kad yra baigęs išsamius mokymus, per kuriuos išmoko dirbti su bendrovės Nedap saugos programinės įrangos valdymo platforma“.
65 Siekdami įrodyti, kad tenkina su Nedap mokymais susijusią sąlygą, kandidatai pagal tą pačią nuostatą turėjo pateikti arba „pažymėjimą, kad baigtas mokymas apie bendrovės Nedap saugos valdymo programinės įrangos platformą“, arba „sąžiningumo deklaraciją, kad laimėjus konkursą jie jį gautų ne vėliau kaip per penkias dienas po sutarties pasirašymo“.
66 Atsiliepime į ieškinį Komisija nurodė, kad laimėtoja pasirinko antrąją galimybę, numatytą specifikacijos III.3.2.B punkte, ir pateikė jame nurodytą sąžiningumo deklaraciją.
67 Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemones užklausta dėl šio aspekto, Komisija pateikė dokumentą, kurį laiko šia deklaracija. Šiame dokumente dėl techninio darbuotojo „vietos vadovo“, kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą, nurodyta:
„Nedap pažymėjimas: ne, šiuo metu Liuksemburge šį programinė įranga nenaudojama. Jei ateityje jos prireiktų, patvirtiname, kad šie Nedap mokymai bus baigti tinkamu laiku.“
68 Per posėdį ieškovė pirmą kartą teigė, kad šis pažymėjimas neatitinka specifikacijos reikalavimų. Visų pirma, konkurso laimėtojo pateiktame dokumente nėra „sąžiningumo deklaracijos“. Be to, dokumente nėra jokio įsipareigojimo pateikti pažymėjimą per penkias dienas po sutarties pasirašymo, jame tik labai neaiškiai išreikšta mintis, kad pažymėjimas bus gautas, „jei ateityje jo prireiktų“ ir „tinkamu laiku“.
69 Komisija ginčija šiuos argumentus ir mano, „būtų šioks toks formalizmas reikalauti tikslios formuluotės“, todėl ji galėjo pagrįstai nuspręsti, kaip tai padarė 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendime, neprašydama konkurso laimėtojos paaiškinimo, kad jos pateiktas pasiūlymas „visiškai atitinka specifikacijos reikalavimus“. Be to, Komisija tvirtina, kad į tokį ieškovės pateiktą prieštaravimą negalima atsižvelgti, nes, turint omenyje, kad jis pateiktas per teismo posėdį, tai buvo padaryta pavėluotai.
70 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.
71 Procedūros reglamento 84 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia rėmimąsi naujais pagrindais, tapo žinomos antrą kartą pasikeitus pareiškimais, atitinkama pagrindinė šalis nurodo naujus pagrindus, kai tik sužino apie šias aplinkybes. Be to, pagal šią nuostatą neatmetama galimybė, kad apie šias aplinkybes sužinota taikant proceso organizavimo priemonę (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑247/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑250/99 P-C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 370 punktą ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑764/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:723, 48 punktą).
72 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad dokumentą, kuriame pateikta tariama sąžiningumo deklaracija, Komisija pateikė 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakydama į proceso organizavimo priemonę, kurios Bendrasis Teismas ėmėsi pasikeitus pareiškimais.
73 Pateikus šį dokumentą, 2019 m. rugsėjo 24 d. Bendrasis Teismas paprašė ieškovės pateikti savo pastabas „dėl Komisijos pateiktų dokumentų ir atsakymų“.
74 Vis dėlto savo pastabose, kaip pati pripažino per posėdį, ieškovė nepateikė jokių argumentų dėl šiame dokumente esančios deklaracijos formos ar turinio.
75 Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai, nei numatyta Procedūros reglamento 84 straipsnio 2 dalyje, ieškovė nepateikė atitinkamo prieštaravimo, kai tik sužinojo apie šį dokumentą.
76 Dėl šios priežasties prieštaravimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.
77 Taigi ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Dėl antros dalies, susijusios su konkurso laimėtojo pateiktu pažymėjimu
78 Ieškinio antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad konkurso laimėtojo po sutarties pasirašymo pateiktas pažymėjimas neatitinka specifikacijos III.3.2.B punkte numatytų reikalavimų. Pirma, pažymėjimas pateiktas ne per penkias dienas po sutarties pasirašymo. Antra, šis pažymėjimas buvo išduotas ne bendrovės Nedap, o kitos bendrovės, neturinčios teisės išduoti tokių pažymėjimų, kaip matyti iš ieškovės ir bendrovės Nedap atstovų susirašinėjimo šiuo klausimu.
79 Komisija nesutinka su šiais argumentais.
80 Reikia priminti, kad viešieji pirkimai vykdomi keliais etapais.
81 Pirma, parengiama specifikacija, kurioje, be kita ko, nurodomos paslaugos, kurių tikimasi iš laimėtojo, atrankos kriterijai, kuriuos kandidatai arba konkurso dalyviai turi atitikti, kad jiems būtų leista pateikti pasiūlymą, ir sutarties sudarymo kriterijai, kuriais remiantis bus vertinami pasiūlymai.
82 Antra, paraiškas dalyvauti pateikę kandidatai atrenkami remiantis specifikacijoje nurodytais atrankos kriterijais. Atrinkti kandidatai turi teisę pateikti pasiūlymus.
83 Trečia, perkančioji organizacija gautus pasiūlymus vertina atsižvelgdama į specifikacijoje numatytus sutarties sudarymo kriterijus, o vienas iš jų pasirenkamas sutarčiai sudaryti ir tada sutartis pasirašoma.
84 Galiausiai pasirašytą sutartį vykdo konkurso laimėtojas.
85 Kaip matyti iš šių skirtingų etapų sekos, kyla klausimas, ar konkurso laimėtojos po sprendimo sudaryti sutartį priėmimo pateiktas dokumentas atitinka specifikacijoje nustatytas sąlygas, darant prielaidą, kad šios sąlygos galioja, susijęs ne su trečiuoju etapu, apimančiu sutarties sudarymą, kuris nagrinėjamas šiame ieškinyje, bet su paskutiniu etapu, apimančiu sutarties dalyku esančių paslaugų teikimą, taigi jis nesusijęs su ginčijamais sprendimais.
86 Dėl šios priežasties nagrinėjant šį ieškinį nereikia aiškintis, ar laimėtojos po sutarties pasirašymo pateiktas pažymėjimas atitiko specifikacijos III.3.2.B punkte numatytus reikalavimus.
87 Taigi ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.
– Dėl trečios dalies, susijusios su specifikacijos III.3.2.B punkto neteisėtumu
88 Ieškinio antrojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė pateikia prieštaravimą dėl specifikacijos III.3.2.B punkte nustatytos sąlygos teisėtumo; pagal šią sąlygą kandidatai atrankos etape gali pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad jeigu jų pasiūlymas laimės, jie pateiks pažymėjimą apie baigtus Nedap mokymus per penkias dienas po sutarties pasirašymo.
89 Dublike ieškovė nurodė, kad specifikacijoje numatyta galimybė pateikti pažymėjimą apie baigtus Nedap mokymus po sutarties pasirašymo yra „nelogiška, nelabai suprantama, net rizikinga, nes dėl jos, vertinant iš teisinės ir techninės perspektyvų, gali atsirasti netikrumas, dėl kurio galima tikėtis blogiausio, kai konkurso laimėtojas, priėmus sprendimą sudaryti su juo sutartį, nepaisys šios sąlygos“.
90 Per teismo posėdį ieškovė, be kita ko, teigė, kad ši sąlyga yra nerealistiška, neteisėta ir neteisinga, nes pagal ją perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį su konkurso dalyviu, dėl kurio nėra garantijų, kad jis pateiks prašomą pažymėjimą, taigi bus pajėgus vykdyti sutartį, nors kitų minėtą pažymėjimą turinčių konkurso dalyvių pasiūlymai buvo atmesti.
91 Komisija mano, kad šis argumentas nepagrįstas ir bet kuriuo atveju nepriimtinas, nes pirmą kartą pateiktas dublike ir suformuluotas pernelyg netiksliai.
92 Dėl priimtinumo reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.
93 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad būtent atsiliepime į ieškinį Komisija, atsakydama į antrąjį ieškinio pagrindą, nurodė, kad konkurso laimėtoja pateikė sąžiningumo deklaraciją.
94 Kol ši deklaracija nebuvo pateikta, ieškovė negalėjo žinoti, kaip konkrečiai konkurso laimėtoja patvirtino, kad atitinka kriterijų dėl Nedap mokymų: pačiai konkurso laimėtojai išduotu pažymėjimu, subrangovui išduotu pažymėjimu, konkurso laimėtojos sąžiningumo deklaracija ar subrangovo sąžiningumo deklaracija.
95 Šiomis aplinkybėmis negalima priekaištauti ieškovei, kad dublike pirmą kartą nurodė prieštaravimą, susijusį su III.3.2.B punkto neteisėtumu, dėl to, kad pagal jį kandidatams atrankos etape leista pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje, jeigu būtų nuspręsta sutartį sudaryti su jais, jie įsipareigoja per penkias dienas po sutarties sudarymo pateikti pažymėjimą apie baigtus Nedap mokymus. Iš tiesų tik nuo to momento, kai sužinojo apie konkurso laimėtojos realiai naudotą priemonę įrodyti, kad atitinka minėtą reikalaujamą atrankos sąlygą, ieškovė galėjo tiksliai ir tikslingai išdėstyti savo argumentus. Ieškovei buvo būtina žinoti, kaip konkurso laimėtoja iš tikrųjų pateikė sąžiningumo deklaraciją, kad galėtų veiksmingai remtis ginčijamos specifikacijos nuostatos neteisėtumu.
96 Dėl antrojo argumento, susijusio su nepriimtinumu, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte reikalaujamas pagrindų ir jų turinio nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos (žr. 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo BSCA / Komisija, T‑818/14, EU:T:2018:33, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
97 Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės išplauktų – nors glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai – iš paties ieškinio teksto (žr. 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo BSCA / Komisija, T‑818/14, EU:T:2018:33, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
98 Ši taisyklė dėl ieškinyje nurodytų pagrindų, taip pat taikoma dėl dublike nurodytų naujų pagrindų, jeigu jie išplaukia iš faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios tapo žinomos vykstant procesui.
99 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad nagrinėjamas argumentas, kaip matyti iš dubliko, išdėstytas pakankamai tiksliai, kad Komisija ir Bendrasis Teismas galėtų suprasti, jog yra ginčijama kandidatui suteikta galimybė įrodyti, kad jis atitinka specifikacijų III.3.2.B punkte numatytą sąlygą dėl mokymų pateikiant sąžiningumo deklaraciją, nes ji neleidžia įsitikinti, kad konkurso laimėtojas atitinka atrankos kriterijų prieš sudarant sutartį, taigi yra rizika, kad sutartis bus sudaryta su dalyviu, kuris techniškai nepajėgus jos įvykdyti.
100 Dėl šių priežasčių reikia pripažinti, kad šio pagrindo trečia dalis yra priimtina.
101 Dėl esmės Komisija teigia, kad specifikacijos III.3.2.B punkte išdėstyta sąlyga turi būti laikoma tinkama, nes ji leidžia kandidatams, jei būtų nuspręsta sutartį sudaryti su jais, pareikšti, kad jie įsipareigoja gauti pažymėjimą apie baigtus Nedap mokymus per penkias dienas po sutarties pasirašymo.
102 Reikia priminti, kad Sąjungos biudžeto lėšos turi būti naudojamos taip, kad būtų užtikrinta, jog institucijoms patikėti ištekliai būtų naudojami optimaliai.
103 Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, pažymėta, kad visos viešųjų pirkimų, visiškai arba iš dalies finansuojamų iš Sąjungos biudžeto, sutartys sudaromos laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų.
104 Šia nuostata Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė viešųjų pirkimų srityje sukurti sistemą, pagal kurią palyginami tinkamai atrinktų įmonių pateikti pasiūlymai, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią sutarčiai įvykdyti.
105 Šie reikalavimai išplaukia iš perkančiosios organizacijos pareigos vėliausiai sprendimo sudaryti sutartį priėmimo momentu patikrinti, ar geriausią pasiūlymą pateikęs dalyvis iš tikrųjų atitinka specifikacijoje nustatytas sąlygas.
106 Šios pareigos nesilaikoma, kai, kaip šiuo atveju, specifikacijoje leidžiama sudaryti sutartį remiantis konkurso dalyvio pateikta deklaracija, kurioje numatytas įsipareigojimas po sutarties pasirašymo įvykdyti techninio ir profesinio pajėgumo sąlygą, įvardytą kaip „minimalią“ siekiant vykdyti sutartį.
107 Pažymėdama, kad tas reikalavimas yra „minimalus“, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė, kad atitinkamo pažymėjimo turėjimas, taigi ir mokymai, kuriuos būtina baigti, siekiant gauti šį pažymėjimą, yra būtina sąlyga, kad konkurso dalyvis galėtų tinkamai įvykdyti atitinkamą sutartį.
108 Atsižvelgiant į tai, ką nurodo ieškovė, reikia manyti, kad sąlyga, numatanti galimybę po sutarties pasirašymo baigti profesinės kvalifikacijos mokymus, kurie specifikacijoje įvardijami kaip „minimalūs“, negali būti laikoma suderinama su vienodo požiūrio principu, nes dėl jos gali būti sudaryta sutartis su šio reikalavimo neatitinkančiu konkurso dalyviu, nors kiti konkurso dalyviai, kurie sutarties sudarymo momentu yra tokius mokymus baigę, neatrenkami.
109 Be to, tikrinimas, ar konkurso laimėtojas iš tikrųjų turi sutarčiai vykdyti reikalingus profesinius įgūdžius, po sprendimo sudaryti sutartį priėmimo reikštų, kad paaiškėjus, jog konkurso laimėtojas negali pateikti atitinkamo pažymėjimo, sutartis turi būti nutraukta ir surengta nauja procedūra, kad būtų užtikrintas projekto, dėl kurio sudaryta nagrinėjama sutartis, įgyvendinimas, o tai keltų pavojų teisiniam saugumui.
110 Reikia pažymėti, kad vykstant teisminiams ginčams kilo abejonių, pirma, dėl dokumento, kurį konkurso laimėtoja pateikė Komisijai po sutarties pasirašymo, atitikties specifikacijoje nustatytoms sąlygoms ir, antra, dėl toje pačioje specifikacijoje numatyto penkių dienų termino laikymosi, nes konkurso laimėtojas užtruko penkiolika dienų, kol ėmėsi būtinų veiksmų, ir du mėnesius, kol pateikė prašomą pažymėjimą.
111 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad pareiga sprendimo dėl sutarties sudarymo priėmimo etape patikrinti, ar laimėjęs dalyvis atitinka specifikacijoje nustatytus pajėgumo reikalavimus, yra numatyta pačiuose teisės aktuose.
112 Finansinio reglamento 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys sudaromos su sąlyga, kad perkančioji organizacija patikrina, be kita ko, ar kandidatas arba dalyvis atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus atrankos kriterijus.
113 Iš šios nuostatos matyti, kad jokia sutartis negali būti sudaroma, kol tinkamai nepatikrinama ir nenustatoma, kad konkurso dalyvis atitinka specifikacijoje numatytas pajėgumo sąlygas.
114 Taigi reikia pripažinti, kad konkurso specifikacijos III.3.2.B punkte įtvirtinta sąlyga yra neteisėta tiek, kiek pagal ją patikrinimas, ar įvykdyta sąlyga dėl Nedap mokymų, atliekamas jau priėmus sprendimą sudaryti sutartį.
115 Prieštaraudama šiai pozicijai Komisija pateikia kelis argumentus.
116 Pirma, ji teigia, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 3 punkte, tam, kad būtų pateisintas sąlygoje numatytas mokymas, specifikacijoje buvo leidžiama pateikti pažymėjimą apie baigtus mokymus arba sąžiningumo deklaraciją, kad šis dokumentas bus gautas per penkias dienas po sutarties pasirašymo. Taigi, anot Komisijos, galimybė pateikti deklaraciją specifikacijoje buvo numatyta kaip atrankos kriterijus. Baigiantis procedūrai ji patikrino, ar laimėjęs pasiūlymas atitinka minėtoje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Kadangi jame numatyta galimybė pateikti šią deklaraciją, ji nusprendė, kad sutartis gali būti sudaryta su galiausiai atrinktu konkurso dalyviu.
117 Reikia pažymėti, kad pateikdama neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ieškovė ginčija ne sprendimo sudaryti sutartį suderinamumą su specifikacija, bet tai, kad yra neteisėta joje numatyta sąlyga, kad sutartis gali būti sudaryta pasitikint konkurso dalyvio pateikta deklaracija su įsipareigojimu, t. y. pažadu po sutarties pasirašymo pateikti pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis baigė mokymus tam, kad įgytų „minimalia“ laikoma kompetenciją sutarčiai įvykdyti.
118 Toks įsipareigojimas, pirma, nėra pakankamai patikimas, kad būtų galima sudaryti sutartį teisinį saugumą, kuris būtinas siekiant tinkamai panaudoti Sąjungos lėšas, užtikrinančiomis sąlygomis, ir, antra, jis neužtikrina vienodo požiūrio į dalyvius, nes objektyviai lyginant įsipareigojimas pateikti pažymėjimą, patvirtinantį baigtus mokymus, negali būti lygiavertis kompetencijai, įgytai dėl šių mokymų.
119 Antra, Komisija teigia, kad ginčijama sąlyga buvo siekiama atverti rinką kandidatams, kurie paraiškos dalyvauti konkurse pateikimo momentu dar neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad baigė Nedap mokymus. Be to, kadangi šie mokymai kainuoja, buvo netinkama reikalauti, kad šių išlaidų turėtų kandidatai, kurių pasiūlymai galbūt nebus atrinkti.
120 Reikia pažymėti, kad rūpestis, kad kandidatai nepatirtų išlaidų, negali pateisinti nukrypimo nuo vienodo požiūrio ir teisinio saugumo: sutartis turi būti sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia įmone, patvirtinusia savo techninį pajėgumą ją įvykdyti. Jei perkančioji organizacija nori padidinti viešojo pirkimo dalyvių skaičių, ji turi nustatyti mechanizmus, kurie yra leistini pagal taikytinas taisykles ir principus. Konkrečiai tariant, ji gali numatyti švelnesnes techninio ir profesinio pajėgumo sąlygas, kurias galėtų atitikti didesnis įmonių skaičius.
121 Trečia, Komisija per posėdį teigė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendime Alfastar Benelux / Taryba (T‑394/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:992) Bendrasis Teismas pripažino, jog atrankos kriterijus gali būti patikrintas jau priėmus sprendimą sudaryti sutartį.
122 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisijos nurodytas sprendimas, kaip ji nurodo, buvo susijęs su pirkimu, kai, be kita ko, konkurso dalyvio buvo reikalaujama turėti asmens patikimumo pažymėjimą, vietoj kurio buvo galima pateikti pareiškimą apie ketinimą imtis būtinų priemonių jam gauti (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Alfastar Benelux / Taryba, T‑394/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:992, 165 punktas).
123 Toje byloje ieškovė kaltino Tarybą tuo, kad ši nurodė, jog atrankos etape įmonės gali pateikti tik pareiškimą dėl ketinimo ir neprivalo įrodyti, kad šiame procedūros etape jau turi pažymėjimus dėl visų atitinkamų darbuotojų (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Alfastar Benelux / Taryba, T‑394/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:992, 202 punktas).
124 Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar atrankos etape pareiškimo dėl ketinimo priėmimas yra teisėtas atsižvelgiant į didelę diskreciją, kuri pagal jurisprudenciją pripažįstama perkančiajai organizacijai nustatant ir vertinant kriterijus, kuriuos šiame procedūros etape turi atitikti įmonės.
125 Šioje byloje klausimas yra kitoks, nes reikia nustatyti ne tai, ar sąžiningumo deklaracija galėjo būti priimta atrankos etape, o tai, ar sprendimas sudaryti sutartį galėjo būti priimtas ir vėliau sutartis pasirašyta vien pasitikint sąžiningumo deklaracija, nepatikrinant, ar atrinktą pasiūlymą pateikęs dalyvis iš tikrųjų turi specifikacijoje reikalaujamą techninį pajėgumą, atsižvelgiant į atrankos kriterijus.
126 Šiuo aspektu Bendrojo Teismo pozicija Komisijos nurodytame 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendime Alfastar Benelux / Taryba (T‑394/12, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2014:992) nebuvo kitokia nei šioje byloje, nes jis pažymėjo, kad priimdama sprendimą sudaryti sutartį Taryba „konstatavo“, kad ieškovė „jau turi reikiamus pažymėjimus“ (žr. Sprendimo 167 punktą), o tai reiškia, kad tame etape buvo patikrinta, ar atrinkta įmonė tikrai turi specifikacijoje reikalaujamą techninį pajėgumą vykdyti sutartį.
127 Ketvirta, Komisija nurodė, kad tuo metu, kai buvo rengiama specifikacija, įranga, dėl kurios buvo reikalauta baigti Nedap mokymus, dar nebuvo įdiegta pastate, dėl kurio vykdytas pirkimas, todėl šie mokymai nebuvo būtini sutarties vykdymo pradžioje. Be to, nebuvo aišku, ar įranga, dėl kurios reikalauta baigti Nedap mokymus, bus įdiegta vykdant šią sutartį, todėl su šia įranga susiję mokymai galbūt nebūtų buvę reikalingi.
128 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad viešojo pirkimo sutartys turi būti sudaromos laikantis specifikacijoje nurodytų sąlygų ir reikalavimų.
129 Kaip nurodyta šio sprendimo 3 punkte, šioje byloje nagrinėjamoje specifikacijoje kaip „minimalaus pajėgumo“ buvo reikalaujama, kad konkurso dalyvio techninis darbuotojas „vietos vadovas“ turėtų pažymėjimą, patvirtinantį, kad baigė išsamius Nedap mokymus.
130 Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 114 punkte, taikant šio sprendimo 103 ir 112 punktuose nurodytas nuostatas, reikėjo patikrinti, ar atrinktas dalyvis šį techninį reikalavimą atitinka prieš priimant sprendimą sudaryti sutartį ir pasirašant sutartį.
131 Dėl šių priežasčių Komisijos pateiktus argumentus reikia atmesti.
132 Vadinasi antrojo pagrindo trečią dalį reikia pripažinti pagrįsta ir panaikinti ginčijamus sprendimus, nesant reikalo nagrinėti kitų jos nurodytų pagrindų.
133 Antruoju reikalavimu ieškovė prašo, kad Bendrasis Teismas nurodytų vykdyti „visas kitas šioje srityje nustatytas teisines pareigas“.
134 Vis dėlto šis prašymas nėra pakankamai tikslus ir pažeidžia Procedūros reglamento 76 straipsnio d ir e punktus. Be to, darant prielaidą, kad jis turi būti suprantamas kaip prašymas duoti nurodymą Parlamentui, reikia priminti, kad nagrinėdamas Sutarties 173 straipsniu grindžiamą ieškinį Bendrasis Teismas nėra kompetentingas duoti nurodymų institucijoms (šiuo klausimu žr. 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo Bernardi / Parlamentas, T‑146/95, EU:T:1996:105, 27 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
135 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
136 Kadangi Komisija iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2018 m. rugsėjo 7 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti Securitec pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 4, dėl kurios vykdytas ribotas konkursas HR/R1/PR/2017/059, susijęs su „saugos įrenginių technine priežiūra Europos Komisijos užimamuose ir (arba) valdomuose pastatuose Belgijoje ir Liuksemburge“, ir 2018 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimą, kurio atsisakyta Securitec pateikti patikslinimų, kurių ji paprašė 2018 m. rugsėjo 11 d. vykstant tam pačiam konkursui.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Gervasoni | Nihoul | Martín y Pérez de Nanclares |
Paskelbta 2020 m. liepos 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.