2020 m. spalio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-553/20)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais¹ , 1 straipsnio 6 punkto d papunktį.

Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ginčijama Reglamento Nr. 2020/1054 nuostata negali būti atskirta nuo likusios šio reglamento dalies, Lenkijos Respublika prašo panaikinti visą Reglamentą Nr. 2020/1054.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl ginčijamų Reglamento Nr. 2020/1054 nuostatų Lenkijos Respublika nurodo šiuos argumentus:

1) proporcingumo principo pažeidimą (ESS 5 straipsnio 4 dalis) dėl savavališko vietų, kuriose vairuotojai privalo ilsėtis, apibrėžimo;

2) SESV 91 straipsnio 2 dalies pažeidimą, priėmus priemones neatsižvelgiant į jų įtaką gyvenimo kokybei ir darbo lygiui tam tikruose regionuose, taip pat į transporto infrastruktūros veikimą;

3) SESV 94 straipsnio pažeidimą, priėmus priemones neatsižvelgiant į vežėjų ekonominę situaciją;

4) teisinio saugumo principo pažeidimą, suformulavus nuostatą netiksliai ir taip, kad negalima nustatyti iš jos kylančių pareigų;

5) SESV 11 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus.

Lenkijos Respublika konkrečiai tvirtina, kad ginčijama nuostata pažeidžia proporcingumo principą. Priėmus netinkamus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiose vietose vairuotojai turi ilsėtis, buvo pažeistas iš Reglamento Nr. 561/2006 kylantis principas, kad poilsio metu vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku. Be to, vežėjams nustatyta per didelė našta, kuri turės neigiamos įtakos ne tik atskirų įmonių, ypač mažų ir vidutinių, situacijai ir transporto paslaugų rinkai, bet ir aplinkai. Neigiamas ginčijamos nuostatos taikymo pasekmes ypač pajus įmonės iš valstybių, esančių ne Europos Sąjungos centre. Priimtas problemos sprendimo būdas nėra objektyviai pagrįstas ir atsižvelgiant į vairuotojų situaciją. Jis taip pat neatspindi reguliuojamų paslaugų specifikos.

____________

¹ OL L 249, 2020, p. 1.