Byla T‑266/02

Deutsche Post AG

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Vokietijos institucijų priemonės, skirtos Deutsche Post AG – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją susigrąžinti – Bendros ekonominės svarbos paslauga – Papildomų sąnaudų, kilusių dėl nuostolingo pardavimo politikos siuntinių pristatymo nuo durų iki durų sektoriuje, kompensavimas – Naudos nebuvimas“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos įpareigojimų sąnaudoms kompensuoti – Neįtraukimas – Sąlygos

(EB 86 straipsnio 2 dalis ir EB 87 straipsnio 1 dalis)

2.      Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Viešosios paslaugos įpareigojimų išlaidų kompensavimas – Kvalifikavimas kaip valstybės pagalbos – Neįtraukimas

(EB 86 straipsnio 2 dalis ir EB 87 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos galėjimas savo sprendimą pagrįsti turima informacija – Sąlyga – Ankstesnis pasinaudojimas įgaliojimais duoti nurodymus atitinkamos valstybės narės atžvilgiu

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Skundų nagrinėjimas – Komisijos pareigos

(EB 88 straipsnio 2 dalis)

1.      Valstybės priemonė nepatenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu ji laikytina kompensacija už ją gaunančių įmonių suteiktas viešąsias paslaugas, dėl ko šios įmonės faktiškai negauna finansinės naudos, ir todėl ši priemonė joms nesukuria palankesnių konkurencinių sąlygų įmonių konkurenčių atžvilgiu.

Konkrečiu atveju tokia kompensacija nekvalifikuotina kaip valstybės pagalba tik tuomet, kai tenkinamos kelios sąlygos. Pirma, įmonei gavėjai turi būti iš tikrųjų paskirta vykdyti viešųjų paslaugų pareigas ir šios pareigos turi būti aiškiai apibrėžtos. Antra, metodas, kuriuo remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti objektyviai ir skaidriai nustatytas iš anksto, užkertant kelią tam, kad kompensacija duotų ekonominę naudą, kuri ją gaunančiai įmonei suteiktų pranašumą įmonių konkurenčių atžvilgiu. Trečia, kompensacija negali būti didesnė negu būtina tam, kad visiškai ar iš dalies būtų padengtos viešųjų paslaugų pareigų vykdymo sąnaudos, atsižvelgiant į su tuo susijusias pajamas ir į protingą pelną iš šių pareigų vykdymo. Ketvirta, tais atvejais, kai įmonė, kuriai paskiriama vykdyti viešųjų paslaugų pareigas, nebuvo parinkta pagal viešųjų pirkimų procedūrą, būtinos kompensacijos dydis turi būti nustatytas vadovaujantis sąnaudomis, kurias būtų patyrusi vidutinė, taip gerai valdoma ir viešųjų paslaugų pareigoms vykdyti pakankamai aprūpinta įmonė, kad galėtų vykdyti šias pareigas, atsižvelgiant į su tuo susijusias pajamas ir į protingą pelną iš šių pareigų vykdymo.

(žr. 72–73 punktus)

2.      Jei valstybės lėšos buvo skirtos tam tikrai įmonei kaip kompensacija už papildomas sąnaudas, susijusias su bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimu, paisant 2003 m. liepos 24 d. Sprendime Altmark, C‑280/00, nustatytų sąlygų, Komisija negali visų valstybės skirtų lėšų ar jų dalies kvalifikuoti kaip valstybės pagalbos, jei šių lėšų suma neviršija papildomų sąnaudų, kilusių vykdant šias užduotis, nes priešingu atveju EB 86 straipsnio 2 dalis prarastų praktinį veiksmingumą.

(žr. 74 punktą)

3.      Per administracinę procedūrą valstybės pagalbos srityje Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turima informacija, jei susiduria su valstybe nare, kuri nevykdo savo bendradarbiavimo pareigos ir nepateikia informacijos, kurios Komisija prašė siekdama įvertinti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka. Vis dėlto, prieš priimdama tokį sprendimą, Komisija turi įvykdyti tam tikrus procedūrinius reikalavimus. Pirmiausia, ji turi nurodyti valstybei narei per nustatytą terminą pateikti visus dokumentus, informaciją ir duomenis, reikiamus pagalbos suderinamumui su bendrąja rinka įvertinti. Tik jei, nepaisydama Komisijos nurodymo, valstybė narė nepateikia reikalaujamos informacijos, Komisija, remdamasi turima informacija, turi teisę užbaigti procedūrą ir priimti sprendimą, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama arba suderinama su bendrąja rinka. Šie reikalavimai buvo pakartoti bei patikslinti Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo 5 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje.

(žr. 75 punktą)

4.      Komisija, siekdama tinkamai taikyti pagrindines EB sutarties nuostatas valstybės pagalbos srityje, privalo atlikti kruopštų ir nešališką skundo tyrimą, ir šiuo atžvilgiu gali prireikti, kad ji įvertintų pareiškėjo tiesiogiai nenurodytas aplinkybes. Be to, Komisija privalo patikrinti realios naudos pagalbos gavėjui buvimą. Taigi valstybės lėšų pervedimo įmonei, kuriai pavesta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, atveju Komisija negali nei ignoruoti informacijos, kurią jai pateikė pagalbą suteikusi valstybė ir kuri skirta įrodyti, kad viešosiomis lėšomis nebuvo suteikta naudos, nei nuspręsti, kad buvo suteikta valstybės pagalba, prieš tai nepatikrinusi, ar viešosios lėšos suteikė naudos jų gavėjui.

(žr. 92 punktą)