Language of document : ECLI:EU:T:2020:557

Laikina versija

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. lapkričio 25 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Europos bendrijos ir Meksikos Jungtinių Valstijų susitarimas dėl spiritinių gėrimų pavadinimų abipusio pripažinimo ir apsaugos – Jungtiniame komitete pateikti dokumentai – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su viešojo intereso apsauga tarptautinių santykių srityje – Išimtis, susijusi su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga“

Byloje T‑166/19

Marco Bronckers, gyvenantis Briuselyje (Belgija), atstovaujamas advokato P. Kreijger,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C. Ehrbar ir A. Spina,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2019 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimą C(2019) 150 final, kuriuo atmesta kartotinė paraiška leisti susipažinti su dokumentais „Tequila cases found by the Tequila Regulatory Council to be informed to the European Commission (Ares(2018) 4023479)“ ir „Verification Reports in the European Market (Reportes de Verificación en el Mercado Europeo) (Ares(2018) 4023509)“,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjos N. Półtorak (pranešėja) ir M. Stancu,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. liepos 15 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2018 m. gegužės 8 d. ieškovas Marco Bronckers, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), paprašė leisti susipažinti su visais Jungtinio spiritinių gėrimų komiteto (toliau – Jungtinis komitetas), įsteigto pagal 1997 m. Europos bendrijos ir Meksikos Jungtinių Valstijų susitarimą dėl spiritinių gėrimų pavadinimų abipusio pripažinimo ir apsaugos (OL L 175, 1997, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 21 t., p. 107; toliau – 1997 m. susitarimas), posėdžių protokolais. Europos Komisija nusprendė leisti ieškovui iš dalies susipažinti su dviem Jungtinio komiteto posėdžių, vykusių 2011 m. kovo 30 d. ir 2013 m. birželio 3 d., protokolais.

2        2018 m. liepos 3 d. ieškovas patvirtino, kad gavo atskleistus dokumentus, ginčydamas ne tai, kad juose buvo išbraukti duomenys, o tik Komisijos atrinktų dokumentų išsamumą. Tuo pat metu jis pateikė Komisijos žemės ūkio generaliniam direktoratui (GD) naują prašymą leisti susipažinti su tam tikrais atskleistuose dokumentuose nurodytais dokumentais. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad:

–        „2011 m. kovo 30 d. posėdžio protokolo 2 punkte nurodyta diskusija dėl Meksikos nustatytų pažeidimų, susijusių su pavadinimo „Tequila“ naudojimu Europos rinkoje; ši diskusija buvo grindžiama sąrašu (nurodytu 2013 m. birželio 3 d. posėdžio protokolo 4 punkte).

–        2013 m. birželio 3 d. posėdžio protokolo 4 punkte nurodyti Consejo Regulador de Tequila pateikti dokumentai dėl Europos Sąjungoje pagamintų produktų, kuriuos Meksika laiko akivaizdžiais geografinės nuorodos „Tequila“ pažeidimais.“

3        2018 m. rugpjūčio 21 d. laiške Komisija nustatė du reikšmingus dokumentus – Ares(2018) 4023479 ir Ares(2018) 4023509 (toliau – prašomi dokumentai). Komisijos teigimu, prašomi dokumentai buvo gauti iš Meksikos valdžios institucijų; su pastarosiomis buvo konsultuojamasi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį. Komisija atmetė prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje ir 1 dalies a punkte nustatytomis išimtimis, susijusiomis su juridinio asmens komercinių interesų apsauga ir viešojo intereso apsauga tarptautinių santykių srityje.

4        2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pateikė kartotinę paraišką, joje paprašė Komisijos persvarstyti savo poziciją. 2018 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku Komisija pratęsė atsakymo į kartotinę paraišką terminą penkiolikai darbo dienų pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalį. 2018 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku Komisija pranešė ieškovui, kad negalės pateikti atsakymo iki pratęsto termino pabaigos.

5        2018 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku Komisija pranešė ieškovui, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 ir 5 dalis Komisijos generalinis sekretoriatas dar kartą konsultavosi su Meksikos valdžios institucijomis dėl galimybės (iš dalies) atskleisti nagrinėjamus dokumentus.

6        2019 m. sausio 10 d. Komisija atmetė ieškovo pateiktą kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su prašomais dokumentais (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Procesas ir šalių reikalavimai

7        2019 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

8        2019 m. liepos 19 d. ieškovas paprašė Bendrojo Teismo taikyti tyrimo priemonę, siekiant patikrinti prašomų dokumentų turinį ir jų privatų pobūdį.

9        2020 m. kovo 31 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalyje numatytą proceso organizavimo priemonę, paklausė šalių, ar jos nori būti išklausytos per teismo posėdį, nepaisant su COVID-19 susijusios sveikatos krizės. Šalys į šį klausimą atsakė per nustatytą terminą.

10      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. liepos 15 d. posėdį.

11      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

12      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

13      Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo keturis pagrindus.

14      Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos ir (arba) SESV 296 straipsnio pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies ir (arba) SESV 296 straipsnio pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas pareigos atskleisti prašomus dokumentus dėl viršesnio viešojo intereso pažeidimu, tuo atveju, kai visi ar dalis dokumentų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, susiję su komerciniais interesais, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį. Galiausiai ketvirtasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 ir 7 dalių ir (arba) SESV 296 straipsnio pažeidimu.

15      Bendrasis Teismas mano esant tikslinga pirmiausia išnagrinėti argumentus, susijusius su SESV 296 straipsnio pažeidimu, prieš nagrinėjant kitus argumentus ir pagrindus.

 Dėl argumentų, grindžiamų SESV 296 straipsnio pažeidimu

16      Ieškovas pateikia su SESV 296 straipsnio pažeidimu susijusius argumentus dėl to, kad Komisija taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, taip pat dėl galimybės leisti iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais.

17      Komisija ginčija šiuos argumentus.

18      Komisija teigia, kad pirmajame ieškinio pagrinde pateiktas argumentas, susijęs su nepakankamais motyvais, yra nepriimtinas, nes šiuo klausimu ieškovo pateikti argumentai neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio reikalavimų.

19      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimas, pagal kurį, kaip nurodyta Procedūros reglamento 76 straipsnyje, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas ir ieškinio pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, reiškia, kad ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – nagrinėti ieškinį, prireikus – be papildomos informacijos, kuria būtų galima pasiremti (2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Intercontact Budapest / CdT, T‑640/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:167, 24 punktas).

20      Šiuo atveju SESV 296 straipsnis nurodytas pirmojo ieškinio pagrindo pavadinime. Be to, ieškovas pateikia keletą argumentų, kuriais ginčijamas ne tik ginčijamo sprendimo pagrįstumas, bet ir jo motyvų pakankamumas. Šios aplinkybės leidžia Bendrajam Teismui suprasti ieškovo motyvus, o Komisijai – pateikti savo argumentus šiuo klausimu.

21      Taigi darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Komisija, argumentas dėl nepakankamų motyvų yra priimtinas.

22      Pirmiausia reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujama motyvacija turi atitikti konkretaus akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 147 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23      Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais pažymėtina, kad tuo atveju, kai atitinkama institucija atsisako suteikti tokį leidimą, remdamasi savo turima informacija ji kiekvienu konkrečiu atveju turi įrodyti, kad dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti, iš tikrųjų patenka į Reglamente Nr. 1049/2001 išvardytų išimčių taikymo sritį (2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Williams / Komisija, T‑42/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:325, 95 punktas ir 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Valero Jordana / Komisija, T‑161/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:337, 49 punktas).

24      Nors Komisija privalo nurodyti motyvus, grindžiančius vienos iš Reglamente Nr. 1049/2001 numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių taikymą šioje byloje, vis dėlto ji neprivalo pateikti daugiau informacijos, nei reikia, kad pareiškėjas suprastų jos sprendimo priėmimo priežastis, o Bendrasis Teismas galėtų patikrinti šio sprendimo teisėtumą (2008 m. sausio 30 d. Sprendimo Terezakis / Komisija, T‑380/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:19, 119 punktas).

25      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad motyvai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, jame yra aiškiai išdėstyti.

26      Visų pirma Komisija nurodė išimtis, kuriomis grindė savo atsisakymą, t. y. išimtis, susijusias su viešuoju interesu tarptautinių santykių ir komercinių interesų srityse, numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje ir 2 dalies pirmoje įtraukoje.

27      Ginčijamame sprendime Komisija iš esmės nurodė, kad atsisakydama leisti susipažinti su prašomais dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką ji, pirma, atsižvelgė į Meksikos valdžios institucijų prieštaravimą dėl nagrinėjamų dokumentų atskleidimo, įskaitant jų argumentus dėl prašomų dokumentų turinio, ir, antra, padarė išvadą, kad jų atskleidimas galėtų pakenkti Jungtinio komiteto veikimui. Šiuo klausimu ji pabrėžė, kad prašomus dokumentus Meksikos valdžios institucijos jai pateikė per Jungtinio komiteto posėdžius. Be to, Komisija nurodė, kad prašomuose dokumentuose buvo išvardyti įtariamo sukčiavimo atvejai ir subjektai, kurie Sąjungoje naudojo ar pardavinėjo „pseudo-Tequila“. Dėl kai kurių iš šių galimų nesąžiningų naudojimo būdų Meksikos valdžios institucijos jau kreipėsi į teismus prieš Sąjungos valstybes nares dėl „Tequila piratavimo“. Vykstant šiems procesams, Europos Sąjunga ir Meksikos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. Be to, abi šalys nagrinėja galimus veiksmus, susijusius su spiritinių gėrimų geografinėmis nuorodomis.

28      Komisija konstatavo, kad prašomų dokumentų atskleidimas prieštaraujant trečiajai šaliai partnerei šios gali būti laikomas piktnaudžiavimu pasitikėjimu ir lemti atsisakymą jai, be kita ko, Jungtiniam komitetui, ateityje perduoti tam tikrą informaciją. Todėl tai turėtų neigiamą poveikį Jungtinio komiteto veikimui ir bet kokiam būsimam bendradarbiavimui dėl geografinių nuorodų ir jų apsaugos Sąjungoje.

29      Remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka Komisija, be kita ko, nurodė, kad prašomuose dokumentuose esama konfidencialios komercinės informacijos apie Meksikos „Tequila“ gamintojus. Komisijos teigimu, minėtuose dokumentuose, be kita ko, pateiktas Sąjungoje vykstančių ginčų tarp Meksikos valdžios institucijų, Meksikos „Tequila“ gamintojų ir Sąjungos įmonių, prekiaujančių „Tequila“ Sąjungos vidaus rinkoje be jokio sertifikavimo ar leidimo, sąrašas, taip pat produktų pavadinimai, prekių ženklai, kurių Meksikos valdžios institucijos nesertifikavo pardavimui Sąjungoje kaip „Tequila“, geografinės zonos, kuriose jie aptinkami, informacija apie jų gamintojus, Europos Sąjungos įmones, prekiaujančias šiais produktais, ir veiksmai, kurių dėl jų turi imtis Meksikos valdžios institucijos, įskaitant siūlomas teismines priemones. Komisija pridūrė, kad ši informacija turėtų būti kvalifikuota kaip neskelbtina komercinė informacija ir kad dėl to galima daryti prielaidą, jog Meksikos valdžios institucijos jai pateikė šiuos dokumentus, kuriuose buvo neskelbtinos komercinės informacijos, pagrįstai tikėdamosi, kad jie nebus paviešinti. Pasak Komisijos, egzistuoja nuspėjama, o ne hipotetinė rizika, kad šios neskelbtinos komercinės informacijos atskleidimas pakenks atitinkamų bendrovių komerciniams interesams ir veiklai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

30      Be to, Komisija išnagrinėjo galimybę leisti iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais. Vis dėlto dėl išdėstytų priežasčių negalima leisti susipažinti su reikšminga dalimi dokumentų, nepakenkiant pirma aprašytiems interesams.

31      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija pakankamai išsamiai išdėstė faktines ir teisines aplinkybes bei visus argumentus, kuriais remdamasi priėmė šį sprendimą. Bet kuriuo atveju minėto sprendimo motyvai buvo pakankami, kad ieškovas galėtų suprasti jo pagrindimą, siekdamas ginti savo teises, o Bendrasis Teismas – vykdyti kontrolę.

32      Taigi SESV 296 straipsnio pažeidimu grindžiami argumentai turi būti atmesti.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos pažeidimu

33      Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, šio reglamento tikslas yra užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 61 punktas ir 2019 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Izuzquiza ir Semsrott / Frontex, T‑31/18, EU:T:2019:815, 58 punktas).

34      Vis dėlto Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte saugomų interesų ypatingas jautrumas ir svarba kartu su privalomuoju institucijos atsisakymo pagal šią nuostatą suteikti galimybę susipažinti, kai dokumento atskleidimas pažeistų šiuos interesus, pobūdžiu institucijos sprendimą daro sudėtingą ir delikataus pobūdžio, reikalaujančio ypatingo atsargumo (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 35 punktas).

35      Tai patvirtina aplinkybė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys suformuluotos imperatyviai, nes institucijos įpareigotos neleisti susipažinti su dokumentais, kuriems taikomos šios privalomos išimtys, kai įrodoma, jog egzistuoja šiose išimtyse numatytos aplinkybės, ir nebūtina palyginti viešojo intereso apsaugos su iš kitų interesų kylančia apsauga (2018 m. liepos 11 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, T‑644/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:429, 23 punktas).

36      Be to, pirma, kadangi tokiomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 63 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 36 punktas), todėl vien to, kad dokumentas susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka šios išimties taikymui pagrįsti (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 punktas ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T‑851/16, EU:T:2018:69, 36 punktas).

37      Antra, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių siauro aiškinimo principas, kalbant apie išimtis, susijusias su šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu viešuoju interesu, nedraudžia atitinkamos institucijos plačios diskrecijos nustatant, ar dokumento atskleidimas visuomenei pakenktų pagal šią nuostatą saugomiems interesams, todėl Bendrojo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė, kiek tai susiję su sprendimu atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, kurį institucija grindžia minėtomis išimtimis, apsiriboja tik procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 64 punktą ir 2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Besselink / Taryba, T‑331/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:419, 34 punktą).

38      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje reikia priimti sprendimą dėl klausimo, ar Komisija teisingai taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatytą išimtį, pagal kurią institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jeigu jo atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai.

 Dėl pirmos dalies

39      Pirmoje dalyje ieškovas tvirtina, kad prašomų dokumentų atskleidimas nekelia didelio susirūpinimo. Šiuo klausimu jis konstatuoja, kad ginčijamame sprendime teigiama, jog Meksikos valdžios institucijų prieštaravimas grindžiamas klausimu, ar minėti dokumentai laikomi komercinėmis paslaptimis, kurioms taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis. Ieškovas pažymi, kad, Komisijos nuomone, vien to, jog užsienio vyriausybė nesutinka atskleisti dokumentų, neatsižvelgiant į dokumentų pobūdį ar prieštaravimų pagrįstumą, savaime pakanka padaryti išvadą, kad atskleidimas pakenktų tarptautiniams santykiams. Tačiau Meksikos valdžios institucijoms negali būti suteikta teisė neleisti atskleisti jokių privačių Meksikos organizacijų skundų dėl Sąjungos piliečių veiksmų, nereikalaujant įrodyti, kad šiuose skunduose esama Meksikos įmonių ar piliečių komercinių paslapčių. Ieškovas, be kita ko, remiasi pagrindiniu Sąjungos teisės principu, pagal kurį Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų turimais dokumentais, įskaitant dokumentus, kuriuose pateikiami ne Europos Sąjungos piliečių teiginiai apie Sąjungos piliečius. Vienintelis Meksikos valdžios institucijų pateiktas paaiškinimas yra tai, kad dokumentų atskleidimas pakenktų privačių asmenų, t. y. Meksikos „Tequila“ gamintojų, komerciniams interesams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį. Ieškovas priduria, kad Sąjungos pozicija tarptautinėje arenoje yra pakankamai tvirta, kad galėtų atlaikyti tam tikrus nesutarimus su savo prekybos partneriais dėl būtinybės išsaugoti tokias Sąjungai svarbias vertybes, kaip skaidrumas ir pareiga atsiskaityti piliečiams.

40      Komisija ginčija šiuos argumentus.

41      Kaip matyti iš šio sprendimo 1 punkto, Komisija leido ieškovui iš dalies susipažinti su dviem Jungtinio komiteto posėdžių protokolais. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 2 punkto, Komisija neleido susipažinti su prašomais dokumentais.

42      Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

43      Šiuo atveju prašomus dokumentus parengė Consejo Regulador de Tequila. Meksikos vyriausybė akreditavo šią ne pelno organizaciją vykdyti priežiūros ir sertifikavimo veiklą, kad „Tequila“ gamyba, išpilstymas į butelius ir ženklinimas būtų atliekami laikantis oficialių Meksikos „Tequila“ standartų. Ji taip pat stebi ir prižiūri 1997 m. susitarimo taikymą. Taigi, nors prašomus dokumentus parengė Consejo Regulador de Tequila ir juose pateikta informacija apie privačių interesų, susijusių su pavadinimu „Tequila“, pažeidimus, jie buvo skirti išimtinai tam, kad Meksikos valdžios institucijos juos pateiktų Sąjungai Jungtiniame komitete, veikiančiame pagal 1997 m. susitarimą. Todėl prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija konsultavosi su Meksikos valdžios institucijomis.

44      Per konsultacijas Meksikos valdžios institucijos nurodė, kad dėl galimo prašomų dokumentų atskleidimo gali būti pažeista fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę, apsauga.

45      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatytos konsultacijos su trečiąja šalimi, kita nei valstybė narė, institucijos nesaisto, o turi jai leisti įvertinti, ar reikia taikyti šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatytą išimtį (2008 m. sausio 30 d. Sprendimo Terezakis / Komisija, T‑380/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:19, 60 punktas).

46      Taigi, tuo atveju, kai dokumentus pateikia trečioji šalis, nors konsultavimasis su ja yra privalomas, būtent Komisija turi įvertinti riziką, kuri gali kilti dėl šių dokumentų atskleidimo. Visų pirma ji negali šios trečiosios šalies prieštaravimo laikyti savaime reiškiančiu tai, kad atskleidimas negali įvykti dėl rizikos tarptautiniams santykiams, bet privalo nepriklausomai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą, naudodamasi diskrecija.

47      Be to, sprendimas, kurį turi priimti institucija, taikydama šią nuostatą, yra sudėtingas, delikatus ir reikalaujantis ypatingo atsargumo, ypač atsižvelgiant į ypač jautrų ir svarbų saugomą interesą (2012 m. gegužės 4 d. Sprendimo In’t Veld / Taryba, T‑529/09, EU:T:2012:215, 24 punktas).

48      Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatytą išimtį, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, Komisija atsižvelgė ne tik į motyvuotą Meksikos valdžios institucijų prieštaravimą, bet ir į prašomuose dokumentuose esančios informacijos turinį, taip pat į Meksikos valdžios institucijų argumentą, kad šiuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su komerciniais interesais, konkrečias aplinkybes, kuriomis ji tuos dokumentus gavo, ir galimas neigiamas pasekmes, susijusias su jų atskleidimu.

49      Šiuo klausimu Komisija, išnagrinėjusi šio sprendimo 48 punkte nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kaip pažymėta šio sprendimo 28 punkte, kad Meksikos valdžios institucijos prašomų dokumentų atskleidimą gali vertinti kaip piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir dėl to ateityje gali būti atsisakyta perduoti tam tikrą informaciją, be kita ko, Jungtiniam komitetui, o tai turėtų neigiamą poveikį šio komiteto veikimui ir bet kokiam būsimam bendradarbiavimui dėl geografinių nuorodų ir jų apsaugos Sąjungoje. Todėl Meksikos valdžios institucijų prieštaravimas pats savaime nelėmė Komisijos atsisakymo atskleisti prašomus dokumentus.

50      Taigi ieškovo argumentą, kad Komisija padarė išvadą, jog vien aplinkybės, kad Meksikos valdžios institucijos prieštaravo dokumentų atskleidimui, neatsižvelgiant į dokumentų pobūdį ar prieštaravimų pagrįstumą, savaime pakanka padaryti išvadą, kad atskleidimas pakenktų tarptautiniams santykiams, reikia atmesti.

51      Šios išvados negali paneigti ieškovo argumentas, kad pagrindinis klausimas šioje byloje yra Meksikos valdžios institucijų prieštaravimo pagrindimo teisėtumas, nes prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų privačių asmenų komerciniams interesams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. Kaip matyti iš ieškovo rašytinių pastabų ir jo per teismo posėdį išreikštos pozicijos, iš šio argumento iš esmės matyti, kad Komisija galėjo atsisakyti atskleisti prašomus dokumentus tik tuo atveju, jei būtų taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis, kuria buvo grindžiamas Meksikos valdžios institucijų prieštaravimas.

52      Šiuo klausimu, pirma, Komisija, nagrinėdama, ar taikytina Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyta išimtis, neprivalo pareikšti nuomonės dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymo. Tačiau trečiosios šalies prieštaravimo pagrindimas yra viena iš aplinkybių, į kurias Komisija turi atsižvelgti, šiuo atveju atlikdama tokį nagrinėjimą. Visų pirma Komisijos atliktas atskleidimo rizikos tarptautiniams santykiams vertinimas grindžiamas ne tik trečiosios šalies nurodyto prieštaravimo atskleisti prašomus dokumentus motyvų vertinimu, bet ir visų aplinkybių, susijusių su galimu šių dokumentų atskleidimu, vertinimu.

53      Antra, kaip ieškovas pripažino per teismo posėdį, Komisija išnagrinėjo Meksikos valdžios institucijų prieštaravimo motyvus, susijusius su prašomų dokumentų turiniu, kaip vieną iš aplinkybių, į kurias ji atsižvelgė, nagrinėdama galimą viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos pažeidimą. Šiuo klausimu Komisija konstatavo, kad prašomuose dokumentuose buvo neskelbtinos informacijos. Ši išvada yra pagrįsta, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 27 punkto, šiuose dokumentuose įtraukta informacija apie įtariamus sukčiavimo atvejus, taip pat apie subjektus, kurie Sąjungoje naudojo ar prekiavo „pseudo-Tequila“, ir galimus veiksmus, susijusius su spiritinių gėrimų geografinėmis nuorodomis.

54      Taigi ieškovo argumentas, kad Komisija iš esmės negalėjo atsisakyti atskleisti prašomų dokumentų, neįrodžiusi, jog Meksikos valdžios institucijų prieštaravimas buvo pagrįstas, turi būti atmestas.

55      Vadinasi reikia atmesti pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį.

 Dėl antros dalies

56      Antroje dalyje ieškovas teigia, kad rizika, jog atitinkamų dokumentų atskleidimas gali pakenkti santykių su tarptautinės prekybos partneriu apsaugai, yra hipotetinė ar net neįtikėtina. Šiuo klausimu labiau tikėtina, kad didesnis Europos Sąjungos valstybių narių dėmesys Meksikos skundams dėl 1997 m. susitarimo pažeidimų pagerintų Sąjungos, kaip patikimo partnerio tarptautiniuose santykiuose, reputaciją.

57      Komisija ginčija šiuos argumentus.

58      Reikia nustatyti, ar ginčijamame sprendime Komisija pateikė įtikinamų paaiškinimų dėl to, kaip galimybė susipažinti su ginčijamais dokumentais galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti Sąjungos tarptautinių santykių apsaugai, ir ar, neperžengiant plačios Komisijos diskrecijos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis ribų, tariamas pažeidimas gali būti laikomas pagrįstai nuspėjamu, o ne vien hipotetiniu (2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Jurašinović / Taryba, C‑576/12 P, EU:C:2013:777, 45 punktas).

59      Šiuo klausimu, gavęs ieškinį dėl Komisijos sprendimo neleisti susipažinti su dokumentu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką, kurį ieškovas grindžia tuo, kad Komisija neįrodė, jog šio dokumento atskleidimas pakenktų toje nuostatoje numatyta išimtimi saugomam viešajam interesui, teismas, neviršydamas jam pateiktų pagrindų, turi patikrinti, ar Komisija savo sprendime iš tikrųjų pateikė reikiamus paaiškinimus ir nustatė pagrįstai nuspėjamą, o ne vien hipotetinę tokio pažeidimo riziką (2020 m. kovo 19 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑612/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:223, 33 punktas).

60      Nagrinėjamu atveju, kaip pabrėžia ieškovas, Komisija, vartodama tariamąją nuosaką, nusprendė, kad prašomų dokumentų atskleidimas galėjo pabloginti tarptautinius santykius, neįrodžiusi šios rizikos tikrumo. Vis dėlto reikia pažymėti, kad taip Komisija nepažeidė iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos kylančių reikalavimų, nes pagal šio sprendimo 58 ir 59 punktuose nurodytą jurisprudenciją ji privalo įrodyti ne tai, kad egzistuoja reali rizika pakenkti Sąjungos tarptautinių santykių apsaugai, o tik tai, kad egzistuoja pagrįstai nuspėjama, o ne vien hipotetinė rizika.

61      Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tai, kaip trečiosios šalies valdžios institucijos suvokia Sąjungos sprendimus, yra tarptautinių santykių, užmegztų su šia trečiąja šalimi, dalis. Nuo šio vertinimo iš tiesų priklauso, kaip toliau klostysis santykiai ir kokie jie bus (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo CEE Bankwatch Network / Komisija, T‑307/16, EU:T:2018:97, 90 punktas).

62      Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 37 punkte nurodytos jurisprudencijos, taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktą Komisija turi plačią diskreciją nustatyti, ar dokumento atskleidimas visuomenei pakenktų šia nuostata saugomiems interesams.

63      Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Jungtinio komiteto tikslas yra apsaugoti produktų geografines nuorodas. Todėl nagrinėdama aptariamą išimtį Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad, jeigu prašomi dokumentai, kuriuos šiam komitetui pateikė Meksikos valdžios institucijos ir kurie yra tiesiogiai susiję su šio komiteto darbu bei bendradarbiavimu geografinių nuorodų apsaugos srityje, būtų atskleisti, nepaisant minėtų valdžios institucijų du kartus pareikšto prieštaravimo, jos tokį veiksmą galėtų laikyti piktnaudžiavimu pasitikėjimu. Komisija taip pat galėjo pagrįstai manyti, kad dėl to kiltų grėsmė bendradarbiavimui su šia trečiąja šalimi, susijusiam su geografinių nuorodų apsauga, o tai ateityje galėtų lemti Meksikos valdžios institucijų atsisakymą perduoti tam tikrą informaciją, konkrečiai Jungtiniam komitetui. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, prašomuose dokumentuose išvardyti įtariamo sukčiavimo atvejai, nurodomi subjektai, kurie Sąjungoje naudojo ar prekiavo „pseudo-Tequila“, ir pateikiama informacija apie tai, kad dėl kai kurių iš šių galimų piktnaudžiavimo atvejų jau pradėti teisminiai procesai, per kuriuos Europos Sąjunga ir Meksikos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Taigi Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, nusprendusi, kad prašomų dokumentų atskleidimas galėtų turėti neigiamą poveikį Jungtinio komiteto, kurio tikslas – apsaugoti produktų geografines nuorodas, veiklai ir bet kokiam būsimam bendradarbiavimui dėl geografinių nuorodų ir jų apsaugos Sąjungoje.

64      Reikia manyti, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateikti paaiškinimai, nurodyti šio sprendimo 63 punkte, yra tikėtini ir įrodo, kaip to reikalaujama pagal šio sprendimo 58 punkte nurodytą jurisprudenciją, nuspėjamą, o ne vien hipotetinę riziką tarptautiniams santykiams. Šios rizikos egzistavimo pakanka pagrįsti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nurodytos išimties taikymą visiems prašomiems dokumentams, neviršijant plačios diskrecijos, kuri pagal šio sprendimo 37 punkte nurodytą jurisprudenciją turi būti pripažinta Komisijai, taikyti šią išimtį.

65      Taigi pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

66      Šios išvados negali paneigti du papildomi ieškovo argumentai.

67      Pirma, ieškovas pabrėžia, kad dokumentai, su kuriais jis prašo leisti susipažinti, nesusiję su derybomis dėl tarptautinio susitarimo, kurioms vykstant šalių pozicijos keičiasi. Nagrinėjami dokumentai veikiau susiję su veiksmingu susitarimo, sudaryto tarp Europos Sąjungos ir Meksikos, taikymu. Šiuo klausimu teisės normų, pavyzdžiui, sutarties, taikymas yra teisinio saugumo klausimas. Lūkesčiai dėl teisinio saugumo sustiprina skaidrumo principo svarbą taikymo etape.

68      Šiam argumentui negalima pritarti.

69      Pirmiausia reikia pažymėti, kad „tarptautinių santykių“ sąvoka, į kurią daroma nuoroda Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje, yra Sąjungos teisės sąvoka (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑59/09, EU:T:2012:75, 62 punktą).

70      Šiuo klausimu nei šios nuostatos formuluotė, nei jurisprudencija nenurodo, kad dokumentams, kylantiems iš atitinkamo tarptautinio susitarimo „derybų“ ir „taikymo“ etapų, a priori būtų taikomas skirtingas apsaugos lygis.

71      Taigi rizikos pakenkti Jungtinio komiteto veikimui, vadinasi, ir bendradarbiavimui geografinių nuorodų apsaugos srityje, vertinimas gali būti tinkamas standartas nagrinėjant riziką pakenkti saugomam interesui, kiek tai susiję su dokumentų dėl 1997 m. susitarimo taikymo atskleidimu.

72      Antra, ieškovas tvirtina, kad 1997 m. susitarimo taikymas tebėra reikšmingas privatiems Sąjungos ūkio subjektams, iš kurių nė vienas nebuvo pakviestas dalyvauti Jungtinio komiteto posėdžiuose. Taigi šiame komitete svarstomų dokumentų skaidrumas yra ypač svarbus.

73      Šiam argumentui negali būti pritarta.

74      Iš tiesų iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos matyti, kad tuo atveju, kai remiamasi išimtimi dėl viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, nereikia nagrinėti, ar egzistuoja viršesnis viešasis interesas (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo CEE Bankwatch Network / Komisija, T‑307/16, EU:T:2018:97, 124 punktas). Reikia pridurti, kad tas pats pasakytina ir apie privatų interesą.

75      Nors šis argumentas buvo pateiktas siekiant patvirtinti kitus argumentus, susijusius su pirmuoju ieškinio pagrindu, jis negali paneigti pirma šiame sprendime išdėstytų išvadų, iš kurių matyti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nurodytą išimtį.

76      Taigi papildomus argumentus reikia atmesti.

77      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

78      Taigi nėra reikalo nagrinėti antrojo ir trečiojo ieškinio pagrindų pagrįstumo, kiek jie grindžiami Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu arba rėmimusi viršesniu viešuoju interesu, susijusiu su ta pačia nuostata, nes tam, kad ginčijamas sprendimas būtų teisiškai pagrįstas, pakanka, kad viena iš dviejų išimčių, kuriomis Komisija rėmėsi, kai atsisakė leisti susipažinti su prašomais dokumentais, būtų teisingai pritaikyta (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, T‑644/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:429, 78 punktą).

79      Ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas atsisakymu leisti iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais, taip pat turi būti atmestas. Kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto, atsisakydama leisti susipažinti su prašomais dokumentais Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nurodyta išimtis taikoma visiems šiems dokumentams.

 Dėl prašymo skirti tyrimo priemonę

80      Dublike ieškovas paprašė Bendrojo Teismo taikyti tyrimo priemonę, kad būtų patikrintas prašomų dokumentų turinys ir jų privatus pobūdis.

81      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo motyvai, susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatytos išimties taikymu, yra pagrįsti viešojo intereso apsauga, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais, kai prašomi dokumentai yra atskleisti, nepaisant Meksikos valdžios institucijų dukart pareikšto prieštaravimo. Šiuo klausimu ieškovas, kuris neginčija pačios galimybės taikyti viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos išimties, atsižvelgiant į šių dokumentų turinį, tvirtina, kad šiuo atveju rizikos pakenkti šiam interesui vertinimas priklauso nuo to, ar dokumentuose yra komercinių paslapčių, kurioms taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis. Tačiau, kaip matyti išnagrinėjus pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį, šis argumentas yra nepagrįstas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas gali konkrečiai įvertinti, ar minėta institucija galėjo pagrįstai atsisakyti leisti susipažinti su šiuo dokumentu, remdamasi nurodyta išimtimi, taigi, ir sprendimo, kuriuo atsisakyta sudaryti galimybę susipažinti su šiuo dokumentu, teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Jurašinović / Taryba, C‑576/12 P, EU:C:2013:777, 26–30 punktus ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 73 punktą).

82      Taigi prašymas taikyti tyrimo priemonę turi būti atmestas.

83      Vadinasi, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

84      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

85      Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas bylą pralaimėjo, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Marco Bronckers bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Półtorak

Stancu

Paskelbta 2020 m. lapkričio 25 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.