EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 12 d.

Byla F‑78/13 R

Stéphane De Loecker

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Paskyrimas (į kitas pareigas) – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skuba – Nebuvimas“

Dalykas:      Pagal SESV 278, AE 157 straipsnius ir SESV 279 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 160a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo S. De Loecker prašo iki 2013 m. lapkričio 15 d. sustabdyti 2013 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba dėl tarnybos interesų perkėlė jį iš darbo vietos Bužumbūroje (Burundis) į Briuselį (Belgija), įsigaliojimą ir nedelsiant sustabdyti jo vykdymą, kol bus paskelbta galutinė nutartis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje.

Sprendimas:      Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.

Santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus bonijuris“ – Skuba – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Įrodinėjimo pareiga – Neturtinė žala, kurios, taikant laikinąsias apsaugos priemones, negalima atlyginti geriau nei pagrindinėje byloje – Skubos nebuvimas

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Priimtinumo sąlygos – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, „prima facie“ patvirtinančių prašomų priemonių reikalingumą, pateikimas

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies d punktas ir 102 straipsnio 2 ir 3 dalys)

1.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymuose turi būti nurodytos, be kita ko, aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą.

Sąlygos, susijusios su skuba ir prašymo pagrįstumu (fumus boni juris), yra kumuliacinės, t. y. jei bent viena iš jų netenkinama, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas taip pat turi palyginti esamus interesus.

(žr. 17 ir 18 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. liepos 3 d. Nutarties Plasa prieš Komisiją, F‑52/08 R, 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. vasario 15 d. Nutarties de Pretis Cagnodo ir Trampuz de Pretis Cagnodo prieš Komisiją, F‑104/10 R, 16 punktas.

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas yra užtikrinti ne žalos atlyginimą, o visišką sprendimo dėl bylos esmės veiksmingumą. Kad būtų pasiektas šis tikslas, reikia, kad prašomos taikyti priemonės būtų skubios, t. y., siekiant išvengti didelės ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, būtina, kad jos būtų nustatytos ir įsigaliotų, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

Be to, laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis turi pateikti įrodymų, kad ji negali laukti pagrindinės bylos baigties nepatirdama didelės ir nepataisomos žalos.

Vadinasi, su skuba susijusi sąlyga netenkinama, jeigu prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis tariamai patirtos neturtinės žalos negalima atlyginti geriau nei galimu ginčijamo sprendimo panaikinimu išnagrinėjus pagrindinę bylą.

(žr. 20 ir 25 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1999 m. kovo 25 d. Nutarties Willeme prieš Komisiją, C‑65/99 P(R), 62 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Elkaïm ir Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99 R, 25 punktas; 2002 m. gruodžio 19 d. Nutarties Esch-Leonhardt ir kt. prieš ECB, T‑320/02 R, 27 punktas; 2003 m. lapkričio 25 d. Nutarties Clotuche prieš Komisiją, T‑339/03 R, 24 punktas.

3.      Kaip matyti iš kartu aiškinamų Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies d punkto ir 102 straipsnio 2 ir 3 dalių, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi leisti, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos, atsakovui parengti pastabas, o laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui − priimti sprendimą, todėl pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, turi būti aiškios iš paties prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teksto.

(žr. 32 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. balandžio 27 d. Nutarties Parlamentas prieš U, T‑103/10 P(R), 40 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.