Language of document : ECLI:EU:T:2020:327

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. liepos 8 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Žodinis prekių ženklas welmax – Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas valmex – Apeliacijos Apeliacinėje taryboje terminas – Vėlavimas – Eigos pradžia – Pranešimas – Išsiuntimo registruotu paštu įrodymas – Pranešimas elektroniniu paštu – Pareigos per nustatytą terminą sumokėti apeliacijos mokestį neįvykdymas – Nepateikta laikoma apeliacija – Prašymų ištaisyti trūkumus apimtis – Reglamento (ES) 2017/1001 68 straipsnio 1 dalis – Deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 23 ir 56–58 straipsniai“

Byloje T‑305/19

Welmax + sp. z o. o., įsteigta Poznanėje (Lenkija), atstovaujama advokato M. Machyński,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Walicka,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis

Valmex Medical Imaging GmbH, įsteigta Augsburge (Vokietija),

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2019 m. kovo 22 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2245/2018-5), susijusio su protesto procedūra tarp Valmex Medical Imaging ir Welmax +,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai D. Gratsias ir M. Kancheva (pranešėja),

kancleris E. Coulon,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gegužės 14 d.,

susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. rugsėjo 11 d.,

atsižvelgęs į ieškovės prašymą surengti teismo posėdį ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 1 dalį nusprendęs pradėti žodinę proceso dalį,

atsižvelgęs į laiškus, atsiųstus atsakant į Bendrojo Teismo klausimą dėl posėdžio rengimo vykstant sveikatos krizei, susijusiai su COVID 19, kuriuose šalys iš esmės nurodė, kad nenori būti išklausytos per posėdį, ir manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė užbaigti žodinę proceso dalį.

priima šį

Sprendimą(1)

(Praleista)

 Dėl teisės

27      Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės nurodo vienintelį pagrindą dėl Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies, siejamos su Reglamento 2018/625 23 straipsnio 3 dalimi, pažeidimo. Šį vienintelį pagrindą sudaro trys argumentai, grindžiami vertinimo klaidomis, susijusiomis, pirma, su pranešimo apie Protestų skyriaus sprendimą data, antra, su apeliacijos dėl šio sprendimo pateikimo termino pabaiga ir, trečia, su apeliacijos dėl šio sprendimo padavimo mokesčio sumokėjimo termino pabaiga.

(Praleista)

 Dėl apeliacijos mokesčio sumokėjimo termino laikymosi ir EUIPO prašymų ištaisyti trūkumus apimties

65      Remiantis jurisprudencija Reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnį (dabar Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalis) reikia aiškinti vienodai ir būtent taip, kad apeliacija laikoma paduota, kai sumokamas apeliacijos mokestis, kuris siejamas su apeliacijos padavimu ir turi būti sumokėtas per dviejų mėnesių terminą, atitinkantį terminą apeliacijai paduoti, skaičiuojamą nuo pranešimo apie sprendimą, dėl kurio paduodama apeliacija, dienos. Keturių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie sprendimą dienos, taikomas tik rašytinio prašymo, kuriame nurodomi apeliacijos pagrindai, padavimui, o ne apeliacijos mokesčio sumokėjimui (2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Melt Water / VRDT (NUEVA), T‑61/13, EU:T:2014:265, 31 punktas).

66      Šiuo atveju dviejų mėnesių apeliacijos mokesčio mokėjimo terminas, kuris prasidėjo pranešus 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku, baigėsi 2018 m. lapkričio 21 d.

67      Apeliacijos mokestį ieškovė EUIPO sumokėjo 2018 m. gruodžio 21 d., o ši jį gavo 2018 m. gruodžio 24 d.

68      Darytina išvada, kad apeliacijos mokestis buvo sumokėtas pavėluotai, pasibaigus apeliacijos padavimo ir mokesčio sumokėjimo terminui, kuris suėjo 2018 m. lapkričio 21 d.

69      Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentas, grindžiamas tariamais prašymais ištaisyti „formalius pažeidimus“, suformuluotais dviejuose 2018 m. lapkričio 26 d. EUIPO raštuose (žr. šio sprendimo 16 ir 17 punktus).

70      Atsižvelgiant į Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnį, reikia patikslinti tokių prašymų ištaisyti trūkumus, kurie buvo pateikti pasibaigus ieškinio pareiškimo ir mokesčio sumokėjimo terminui, apimtį.

71      Reikia pažymėti, kad Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos galimybės ištaisyti trūkumus siekiant išvengti ieškinio nepriimtinumo, apima ne apeliacijos mokesčio nesumokėjimą, o tik ieškovo vardą bei pavardę (pavadinimą) ir adresą, jo atstovo vardą bei pavardę, verslo adresą ir aiškų bei vienareikšmį ginčijamų prekės ar paslaugų nurodymą.

72      Vis dėlto reikia manyti, kad apeliacijos mokesčio nesumokėjimas per nustatytą terminą negali būti taisomas, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnio 1 dalies c punktą. Pagal šio reglamento 23 straipsnio 3 dalį, jeigu apeliacijos mokestis sumokamas pasibaigus nustatytam terminui, apeliacija laikoma nepateikta be galimybės ištaisyti trūkumus, išskyrus restitutio in integrum, kuriam taikoma Reglamento Nr. 2017/1001 104 straipsnyje numatyta speciali tvarka.

73      Žinoma, nors toks terminas jau yra pasibaigęs, EUIPO, kaip šiuo atveju antruoju 2018 m. lapkričio 26 d. raštu, gali leisti atitinkamai šaliai pareikšti savo poziciją ir perduoti jai galimus naudingus įrodymus, ypač susijusius su nenumatytomis aplinkybėmis, force majeure arba atleistina klaida, kurie galėtų pateisinti apeliacijos mokesčio nesumokėjimą per nustatytą terminą.

74      Vis dėlto ieškovė neįrodė ir net nenurodė, kad egzistavo nenumatytos aplinkybės, force majeure ar atleistina klaida, dėl kurių ji būtų negalėjusi sumokėti mokesčio per nustatytą terminą, t. y. iki 2018 m. lapkričio 21 d. Konkrečiai kalbant, EUIPO neprivalėjo priminti ieškovei sumokėti apeliacijos mokestį per nustatytą terminą, nes šis reikalavimas aiškiai ir nedviprasmiškai išplaukia iš Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies, ir ieškovė jį žino.

75      Pagal suformuotą jurisprudenciją nuo Sąjungos teisės aktų, susijusių su procesiniais terminais, galima nukrypti tik ypatingomis aplinkybėmis, nes griežtas šių taisyklių taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą. Nesvarbu, ar tai būtų aplinkybės, kurių negalima buvo numatyti, force majeure atvejis ar atleistina klaida, bet kuriuo atveju jos apima subjektyvų aspektą, dėl kurio sąžiningas teisės subjektas turi įrodyti, kad veikė kaip atidus ir rūpestingas gerai informuotas ūkio subjektas, kuris stebi procedūros eigą ir laikosi nustatytų terminų (žr. 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo NUEVA, T‑61/13, EU:T:2014:265, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. spalio 9 d. Nutarties Esim Chemicals / EUIPO – Sigma-Tau Industrie Farmaceutiche Riunite (ESIM Chemicals), T‑713/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:744, 34 punktą). Ieškovės šioje byloje atveju taip nėra.

76      Be to, reikia pažymėti, kad iš ieškovės po to, kai antrajame 2018 m. lapkričio 26 d. rašte EUIPO ją informavo apie apeliacijos mokesčio nesumokėjimą per nustatytą terminą ir apie tai, kad dėl šios priežasties jos apeliacija gali būti laikoma nepaduota, nebuvo atimta apskundimo pačiai VRDT teisė. Net darant prielaidą, kad ieškovė bando teigti, jog nors, kiek to reikalavo aplinkybės, ji veikė rūpestingai, bet neturėjo galimybės laikytis termino apeliacijos mokesčiui sumokėti, ji galėjo pasinaudoti EUIPO restitutio in integrum procedūra ir pateikti prašymą pagal Reglamento Nr. 2017/1001 104 straipsnį (žr. 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo NUEVA, T‑61/13, EU:T:2014:265, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tačiau ieškovė nepateikė jokio restitutio in integrum prašymo pagal šį straipsnį.

77      Tiesa, 2018 m. gruodžio 20 d. laiške ieškovė užsiminė apie procedūros tęsimą. Tačiau ji nepateikė prašymo tęsti procedūrą pagal Reglamento 2017/1001 105 straipsnį. Bet kuriuo atveju toks prašymas būtų buvęs atmestas, nes šis straipsnis pagal jo 2 dalį netaikomas to reglamento 68 straipsnyje numatytiems terminams, kaip antai apeliacijos pateikimo terminui ir apeliacijos mokesčio sumokėjimo terminui.

78      Galiausiai reikia daryti išvadą, kad net jeigu ginčijamo sprendimo 10 punkte Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad apie Protestų skyriaus sprendimą ieškovei buvo pranešta 2018 m. liepos 20 d. registruotu laišku ir kad apeliacijos mokesčio sumokėjimo terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 20 d., dėl šios klaidos ginčijamas sprendimas tikrai negali būti panaikintas. Apeliacinės tarybos išvada, kad apeliacijos mokestis, gautas 2018 m. gruodžio 24 d., buvo sumokėtas pavėluotai, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 11 punkto, gali būti grindžiama pranešimo 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku data.

79      Taigi ginčijamo sprendimo 12 punkte Apeliacinė taryba ieškovės apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo teisingai laikė nepateikta, iš esmės nusprendusi, kad net remiantis ieškovės nurodyta ir Bendrojo Teismo nustatyta pranešimo data, t. y. 2018 m. rugsėjo 21 d., apeliacijos mokestis, gautas 2018 m. gruodžio 24 d., buvo sumokėtas pavėluotai.

80      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti vienintelį ieškinio pagrindą, taigi ir visą ieškinį, nesant reikalo priimti sprendimo dėl antrojo ir trečiojo ieškovės reikalavimų priimtinumo.

(Praleista)

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Welmax + sp. z o. o. sp.k. bylinėjimosi išlaidas.

Costeira

Gratsias

Kancheva

Paskelbta 2020 m. liepos 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: lenkų.


1 Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano tikslinga paskelbti.