BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. balandžio 4 d.(*)

„REACH – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 – Bis (2‑etilheksil) ftalatas (DEHP) – Prašymo atlikti sprendimo leisti pateikti rinkai vidaus peržiūrą atmetimas kaip nepagrįsto – Teisės klaida – Akivaizdi vertinimo klaida – Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnis“

Byloje T‑108/17

ClientEarth, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerio A. Jones,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Gattinara, R. Lindenthal ir K. Mifsud‑Bonnici,

atsakovę,

palaikomą

Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), atstovaujamos M. Heikkilä ir W. Broere,

įstojusios į bylą šalies,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikti prašymo panaikinti 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos raštą, kuriuo ši institucija atmetė 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės prašymą atlikti vidaus peržiūrą dėl 2016 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2016) 3549 final, kuriuo suteiktas leidimas naudoti bis(2‑etilheksil)ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Gratsias, teisėjai A. Dittrich (pranešėjas) ir I. Ulloa Rubio,

posėdžio sekretorius F. Oller, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Priimdama 2011 m. vasario 17 d. Reglamentą (ES) Nr. 143/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priedas (OL L 44, 2011, p. 2), Europos Komisija įtraukė bis (2-etilheksil) ftalatą (DEHP), organinį junginį, kuris iš esmės naudojamas plastikams iš polivinilchlorido (PVC) suminkštinti, į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1), XIV priedą dėl šios medžiagos toksiškumo reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal to reglamento 57 straipsnio c punktą.

2        2013 m. rugpjūčio 13 d. trys atliekų perdirbimo bendrovės (toliau – paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos) pateikė bendrą paraišką dėl autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnį, siejamą su to reglamento 60 straipsnio 2 dalimi (toliau – paraiška autorizacijai gauti), siekdamos pateikti rinkai DEHP šiems „naudojimo būdams“:

–        „naudojimas ruošiant perdirbtą minkštąjį polivinilchloridą (PVC), kuriame yra DEHP, junginių ir sausų mišinių sudėtyje,

–        perdirbto minkštojo PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, pramoninis naudojimas perdirbant polimerus kalandravimo, ekstruzijos, suspaudimo ir slėginio liejimo būdu gaminant PVC gaminius“.

3        Prie paraiškos autorizacijai gauti pridėtoje alternatyvų analizėje pareiškėjos nurodė:

„DEHP – tai plastifikatorius, kuris jau dešimtis metų naudojamas PVC suminkštinti, siekiant pagaminti plastifikuotą ar minkštą PVC. <…>

Taigi DEHP pridedama į PVC prieš tai, kai plastikas perdirbamas į plastiko gaminius, ir prieš tai, kai šie plastiko gaminiai tampa atliekomis, t. y. produktu, kuris potencialiai gali turėti vertės [paraiškos autorizacijai gauti pateikėjoms]. Griežtąja prasme DEHP neatlieka jokio konkretaus funkcinio vaidmens [paraiškos autorizacijai gauti pateikėjams]; tai tiesiog priemaiša (dažniausiai nepageidaujama) atliekose, kurios surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos ir kurios paskui pateikiamos rinkai kaip „perdirbta medžiaga“. Vis dėlto nedidelio kiekio DEHP (ar kitų plastifikatorių) buvimas perdirbtame produkte teoriškai gali turėti tam tikros naudos žemutinės grandies vartotojams (PVC perdirbėjams):

–        jis gali palengvinti žaliavos, kuri turi būti perdirbta, perdirbimą į naujus PVC gaminius ir

–        jis gali leisti PVC perdirbėjams sumažinti grynojo DEHP (ar kitų plastifikatorių), kuris turi būti pridėtas į jų junginius gaminant naujus gaminius iš minkštojo PVC, kiekį“.

4        Paraiškoje autorizacijai gauti pareiškėjos taip pat pažymėjo, kad „DEHP neatlieka jokio konkretaus funkcinio vaidmens jų atžvilgiu“. Ši medžiaga – tai tiesiog priemaiša (dažniausiai nepageidaujama) atliekose, kurios surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos ir kurios paskui pateikiamos rinkai kaip perdirbta medžiaga. Iš šios paraiškos autorizacijai gauti taip pat matyti, kad nedidelio DEHP kiekio buvimas perdirbtoje medžiagoje gali palengvinti jos perdirbimą į naujus PVC gaminius, sumažinant grynojo DEHP ar kitų plastifikatorių, kurie gali būti pridėti į junginius gaminant naujus gaminius iš minkštojo PVC, kiekį.

5        2014 m. spalio 10 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas pateikė savo nuomones dėl paraiškos autorizacijai gauti. Rizikos vertinimo komiteto manymu, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos neįrodė, kad rizika darbuotojų sveikatai, kurią lemia du prašomi „naudojimo būdai“, yra tinkamai kontroliuojama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį. Socialinės ir ekonominės analizės komitetas savo ruožtu padarė išvadą, kad nepaisant, pirma, tam tikro analizės, kurią pateikė paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos, nepakankamumo siekiant įrodyti socialinę ir ekonominę naudą, kurią lemia „naudojimo būdai“, dėl kurių pateikta paraiška autorizacijai gauti, ir, antra, „kokybinės analizės“ reikšmingų netikslumų, šiuo atveju autorizaciją suteikti galima.

6        2014 m. spalio 22 d. ECHA Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas parengė dokumentą, kuriame pateikta bendra konsoliduota jų nuomonių versija. Šis dokumentas (ECHA/CER/CASE Nuomonė Nr. AFA‑0‑0000004151‑87‑17/D) pavadintas „Nuomonė dėl paraiškos autorizacijai gauti siekiant naudoti bis (2-etilheksil) ftalatą (DEHP). Perdirbto minkštojo PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, ruošimas junginiuose ir sausuose mišiniuose“. 2014 m. spalio 24 d. ECHA pateikė Komisijai šią bendrą konsoliduotą nuomonę.

7        2014 m. gruodžio 12 d. ECHA atnaujino ir papildė DEHP įtraukimą į „medžiagų, kurios galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą, sąrašą“, nurodytą Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje (toliau – pasiūlytų cheminių medžiagų sąrašas), nustatydama, kad DEHP yra medžiaga, turinti endokrininę sistemą ardančių savybių, galinti, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, sukelti rimtą poveikį aplinkai, prilygstantį kitų Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 57 straipsnio f punktą.

8        Paraiška autorizacijai gauti taip pat buvo apsvarstyta Reglamento Nr. 1907/2006 133 straipsnyje numatytame komitete.

9        2016 m. birželio 16 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2016) 3549 final, kuriuo suteikiama autorizacija naudoti bis (2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 (toliau – sprendimas dėl autorizacijos). To sprendimo 1 straipsnyje Komisija suteikė autorizaciją naudoti šiuos būdus:

–        „naudojimas ruošiant perdirbtą minkštąjį polivinilchloridą (PVC), kuriame yra DEHP, junginių ir sausų mišinių sudėtyje,

–        perdirbto minkštojo PVC, kuriame yra DEHP, pramoninis naudojimas perdirbant polimerus kalandravimo, ekstruzijos, suspaudimo ir slėginio liejimo būdu gaminant PVC gaminius, išskyrus: žaislus ir vaikų priežiūros prekes; trintukus; žaislus suaugusiesiems (sekso žaislus ir kitas prekes suaugusiesiems, kurios intensyviai liečiasi su gleivine); mažesnius nei 10 cm namų apyvokos reikmenis, kuriuos vaikai gali čiulpti arba kramtyti; vartotojams skirtus tekstilės gaminius ir drabužius, skirtus dėvėti liečiant odą; kosmetiką ir su maistu besiliečiančias medžiagas, reglamentuojamas pagal konkrečius sektorius reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus.“

10      Sprendimo dėl autorizacijos 1 straipsnyje iš esmės nurodyta, kad autorizacija suteikiama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį su sąlyga, kad, pirma, rizikos valdymo priemonės ir cheminės saugos ataskaitoje, pateikiamoje pagal to paties reglamento 62 straipsnio 4 dalies d punktą, aprašytos veikimo sąlygos be ribojimų taikomos kiekvienam atitinkamam naudojimo būdui ir, antra, kad DEHP dalis, esanti perdirbto minkštojo PVC junginiuose ir sausuose mišiniuose, neviršija 20 % masės.

11      Sprendimo dėl autorizacijos 2 straipsnyje Komisija nustatė, kad autorizacijos peržiūros laikotarpis, numatytas Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 9 dalies e punkte, yra ketveri metai nuo galiojimo pabaigos datos, nustatytos Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priede, t. y. 2019 m. vasario 21 d. Sprendimo dėl autorizacijos 3 straipsnyje, Komisija nustatė stebėsenos priemones, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 9 dalies f punktą.

12      Sprendimo dėl autorizacijos 4 straipsnyje Komisija pažymėjo, kad tas sprendimas skirtas paraiškos gauti autorizaciją pateikėjoms.

13      Sprendimo dėl autorizacijos 8 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Reglamentas Nr. 1907/2006 „netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB apibrėžtoms atliekoms“, todėl „leidimas pateikti rinkai ir naudoti perdirbto minkštojo PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, junginius ir sausus mišinius pagal [Reglamento Nr. 1907/2006] 64 straipsnį taikomas tiek, kiek šie junginiai ir sausi mišiniai jau nėra atliekos pagal tos direktyvos 6 straipsnį“.

14      2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu (toliau – prašymas atlikti vidaus peržiūrą) ieškovė ClientEarth, kuri yra pelno nesiekiantis subjektas, turintis tikslą, be kita ko, saugoti aplinką, paprašė Komisijos atlikti sprendimo dėl autorizacijos vidaus peržiūrą pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13) 10 straipsnį.

15      2016 m. gruodžio 7 d. Sprendimu C(2016) 8454 final (toliau – sprendimas dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą) Komisija atmetė prašymą atlikti vidaus peržiūrą iš esmės dėl to, kad jis nepagrįstas.

 Procesas ir šalių reikalavimai

16      2017 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

17      2017 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atsiliepimą į ieškinį.

18      2017 m. gegužės 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ECHA prašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2017 m. birželio 29 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo patenkintas prašymas leisti įstoti į bylą.

19      Dublikas ir triplikas Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateikti atitinkamai 2017 m. birželio 22 d. ir rugpjūčio 21 d.

20      2017 m. rugpjūčio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ECHA įstojimo į bylą paaiškinimą.

21      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

–        panaikinti sprendimą dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą,

–        panaikinti sprendimą dėl autorizacijos,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,

–        „imtis bet kokių kitų, teismo nuomone, tinkamų priemonių“.

22      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

23      ECHA Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl autorizacijos

24      Formaliai nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį, Komisija, palaikoma ECHA, teigia, kad šis ieškinys iš dalies nepriimtinas, kiek ieškovė trečiuoju reikalavimu prašo panaikinti sprendimą dėl autorizacijos.

25      Iš esmės, pirma, anot Komisijos, sprendimas dėl autorizacijos nėra šio ieškinio dėl panaikinimo dalykas. Antra, ieškovė esą neturi suinteresuotumo ginčyti sprendimą dėl autorizacijos pagal SESV 263 straipsnį.

26      Per teismo posėdį ieškovė patikslino, kad ji tiesiogiai neginčijo sprendimo dėl autorizacijos dėl to, kad manė, jog ji neturi suinteresuotumo, kurio reikia norint pagal SESV 263 straipsnį pateikti ieškinį dėl to sprendimo. Todėl reikia konstatuoti, kad sprendimas dėl autorizacijos nėra šio ieškinio dalykas, kiek jis grindžiamas SESV 263 straipsniu.

27      Vis dėlto, anot ieškovės, pirma, galimas sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą panaikinimas logiškai turėtų lemti sprendimo dėl autorizacijos panaikinimą.

28      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Sutartyse nustatytoje teisminės kontrolės sistemoje Bendrajam Teismui nenumatyta galimybė panaikinti sprendimą, kuris nėra tiesioginio ieškinio dėl panaikinimo, grindžiamo SESV 263 straipsniu, dalykas.

29      Antra, ieškovė priduria, kad bet kuriuo atveju pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą Bendrasis Teismas kaip priemonę, kuri būtina sprendimui šiame procese įgyvendinti, turi teisę reikalauti, kad Komisija „atšauktų“ sprendimą dėl autorizacijos. Dėl šios priežasties ieškovė per teismo posėdį pažymėjo, kad ji nenori atsiimti trečio reikalavimo.

30      Kiek ieškovė remiasi tuo, kad Bendrasis Teismas turi teisę, tariamai numatytą SESV 266 straipsnio pirmoje pastraipoje, prašyti Komisijos „atšaukti“ sprendimą dėl autorizacijos, reikia pažymėti, kad ieškovė klaidingai aiškina šią nuostatą. Pirma, Bendrojo Teismo vykdomas sprendimo dėl autorizacijos panaikinimas, kurio prašo ieškovė pateikdama trečią reikalavimą, neturi jokio ryšio su tuo, kad Komisija gali atšaukti šį sprendimą. Antra, ši nuostata Bendrajam Teismui nesuteikia jokios teisės, kuri viršytų Sutartyse aiškiai numatytą teismo jurisdikciją. Priešingai, nei, atrodo, teigia ieškovė, SESV 266 straipsnio pirma pastraipa akivaizdžiai susijusi su institucijos, įstaigos ar organo, priėmusio Europos Sąjungos teismo panaikintą aktą, pareiga imtis sprendimo dėl panaikinimo įgyvendinimo priemonių. Pagal jurisprudenciją Sąjungos teismas neturi duoti Sąjungos institucijoms nurodymų ar jų pakeisti vykdydamas teisėtumo kontrolę (žr. 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo Omnis Group / Komisija, T‑74/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:283, 26 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Taigi šiuo atveju Bendrasis Teismas neturi nei duoti nurodymų Komisijai, jei būtų panaikintas sprendimas dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, nei atšaukti sprendimo dėl autorizacijos.

31      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad trečias reikalavimas yra akivaizdžiai nepriimtinas, todėl turi būti atmestas.

 Dėl reikalavimo panaikinti sprendimą dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą

32      Kiek, kaip matyti iš antro reikalavimo, ieškiniu prašoma panaikinti sprendimą dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

33      Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą yra teisės klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su paraiškos autorizacijai gauti atitiktimi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsniui ir 60 straipsnio 7 daliai. Antrajame pagrinde ieškovė teigia, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą yra teisės klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalimi grindžiamu socialiniu ir ekonominiu vertinimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą yra akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su alternatyvų analize pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalis. Ketvirtajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą yra teisės klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su atsargumo principo taikymu vykdant Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą autorizacijos procedūrą.

 Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo padarytomis teisės klaidomis ir vertinimo klaidomis, susijusiomis su paraiškos autorizacijai gauti atitiktimi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsniui ir 60 straipsnio 7 daliai

34      Pirmąjį pagrindą sudaro keturios dalys, kuriomis siekiama įrodyti, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą yra teisės klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su paraiškos autorizacijai gauti atitiktimi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsniui ir 60 straipsnio 7 daliai, padarytų, pirma, aiškinant sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies c punkte, antra, dėl tariamo cheminės saugos ataskaitos nepakankamumo, trečia, dėl atitinkamų alternatyvų vertinimo tariamų trūkumų ir, ketvirta, aiškinant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį ir 64 straipsnio 3 dalį.

–       Dėl pirmos dalies, susijusios su teisės ir vertinimo klaidomis, padarytomis aiškinant sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir 62 straipsnio 4 dalies c punkte

35      Pirma, ieškovė teigia, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos neapibrėžė „šios medžiagos naudojimo būdo ar būdų“, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punktą. Komisija taip pat klaidingai aiškina sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir 62 straipsnio 4 dalies c punkte.

36      Pirma, ieškovės manymu, ši sąvoka susijusi su atvejais, kai autorizacijos prašoma dėl veikliosios medžiagos naudojimo ar siekiant įtraukti cheminę medžiagą į „pramoninį procesą“. Veikliosios medžiagos naudojimo ir cheminės medžiagos įtraukimo į pramoninį procesą sąvokos esą atitinka sąmoningo naudojimo sąvoką. Šios veikliosios medžiagos naudojimo sąvokos antitezė yra atvejis, kai cheminė medžiaga paprasčiausiai yra prieš tai vykusio proceso atsitiktinis elementas. Anot ieškovės, nuolatinio atsitiktinės medžiagos buvimo prieš tai vykusiame procese negalima laikyti „naudojimo būdu“ griežtąja prasme.

37      Šiuo atveju paraiška autorizacijai gauti buvo pateikta dėl „perdirbto PVC, kurio sudėtyje yra DEKP, naudojimo būdų“. Atsižvelgiant į paraiškoje autorizacijai gauti pateiktą informaciją ir į pareiškėjų parengtoje alternatyvų analizėje pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad šios pareiškėjos neprašė leidimo aktyviai naudoti DEHP ar jį įtraukti į jų vykdomą „pramoninį procesą“. Paraiška autorizacijai gauti susijusi vien su nesiekiamu cheminės medžiagos buvimu prieš tai vykdytame procese, o ne su „naudojimo būdu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1907/2006. Iš tikrųjų paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos kalba tik apie plastikinių atliekų, kurių sudėtyje yra tam tikras kiekis DEHP, kaip šalutinės sudedamosios dalies, surinkimo, perdirbimo ir pateikimo rinkai procesą. Kitaip tariant, šiuo atveju tai yra perdirbto PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, naudojimo būdai, t. y. „plastikinių atliekų perdirbimas“, o ne paties DEHP perdirbimas.

38      Sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą sąvoką „naudojimo būdas“ aiškindama taip, kaip paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos, Komisija esą padarė „akivaizdžią“ teisės klaidą. Iš tiesų taip Komisija esą suklydo išduodama autorizaciją „visam procesui“, t. y. „medžiagų, kurių sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, perdirbimui“, nors Reglamente Nr. 1907/2006 leidžiama išduoti autorizaciją tik sąmoningam labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnį, naudojimui pramoniniame procese.

39      Atsakydama į vieną iš Komisijos argumentų, kad sprendimas dėl autorizacijos buvo priimtas dėl medžiagos, esančios „preparato sudėtyje“, ieškovė teigia, jog iš žodžių junginio „preparato sudėtyje“, vartojamo Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte, matyti, kad tinkamas aiškinimas veikiau turi būti susijęs su „atskiros medžiagos, esančios mišinyje“, naudojimu, o ne su „viso mišinio“ naudojimu. Anot ieškovės, nors mišinio naudojimas yra reikšmingas norint suprasti mišinyje esančios cheminės medžiagos papildomąją vertę ir funkciją, paraiška autorizacijai gauti turėjo būti suformuluota dėl pačios cheminės medžiagos specialaus naudojimo šiame mišinyje. Tačiau šiuo atveju taip nebuvo.

40      Be to, viena iš priežasčių, dėl kurių svarbu, kad autorizacijos pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 prašytojas atsižvelgtų į „labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos naudojimą mišinyje“, o ne į „mišinio naudojimą“, yra tai, kad alternatyvų analizės ir socialinio bei ekonominio įvertinimo tikslumas priklauso nuo naudojimo būdo apibrėžties. Nagrinėjamu atveju analizuodamos alternatyvas paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos nenagrinėjo cheminių medžiagų ar technologijų, kurios galėtų pakeisti DEHP naudojimą mišinyje. Kita vertus, paraiška autorizacijai gauti buvo susijusi tik su kitais mišinio, kuriame nėra DEHP, t. y. PVC, kurio sudėtyje nėra DEHP, gavimo būdais, atskiriant ar pašalinant arba naudojant kitus šaltinius.

41      Galiausiai, Komisija klaidingai teigia, kad ieškovės argumentai, minėti šio sprendimo 36–38 punktuose, nebuvo pateikti prašyme atlikti vidaus peržiūrą. Tame prašyme ieškovė esą paaiškino, kad sąvokos „naudojimo būdas“ apibrėžtis turi būti aiškinama kaip pateikianti nuorodą į atitinkamos cheminės medžiagos „techninę funkciją“, priešingai, nei teigia paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos: jos tvirtina, kad „nenaudoja pačios cheminės medžiagos [DEHP] ir [kad tai] tiesiog yra priemaiša (dažniausiai nepageidaujama)“. Ieškovė pažymi, kad nors ji šiame kontekste nevartojo prieveiksmio „aktyviai“, prašymo atlikti vidaus peržiūrą 49 punkte ji pažymėjo, kad sprendimas dėl autorizacijos neleidžia „toliau naudoti DEHP, vienos ar mišinyje“. Kitaip tariant, ji nurodė, kad sprendimas dėl autorizacijos neleidžia nei naudoti, nei aktyviai naudoti DEHP.

42      Antra, Komisija pamėgino identifikuoti DEHP naudojimo būdą, atitinkantį Reglamentą Nr. 1907/2006, priskirdama paraiškai autorizacijai gauti DEHP funkcijos, kurią būtų sunku suderinti su Reglamentu Nr. 1907/2006, nurodymą.

43      Iš tiesų sprendime dėl prašymo atlikti vidaus nagrinėjimą Komisija paaiškino, kad reikia skirti „DEHP buvimą atliekose <..> nuo funkcijos, kurią cheminė medžiaga atlieka antriniam naudojimui tinkamoje medžiagoje, kuri jau nėra atlieka“. Anot Komisijos, reikšminga DEHP funkcija antriniam naudojimui tinkamoje medžiagoje yra „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant minkštojo PVC gaminius iš perdirbto minkštojo PVC“.

44      Viena vertus, ši funkcija nebuvo nurodyta paraiškoje autorizacijai gauti. Atvirkščiai, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos aiškiai pažymėjo, kad „DEHP neatlieka jokio konkretaus funkcinio vaidmens jų atžvilgiu“. Taigi Komisijos analizuota DEHP funkcija neatspindi paraiškos autorizacijai gauti.

45      Kita vertus, dar svarbiau, kad grynosios labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, naudojamos kaip plastifikatoriaus, kiekio sumažinimo, panaudojant perdirbtą labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą, negalima laikyti „funkcija“, dėl kurios gali būti išduota autorizacija pagal Reglamentą Nr. 1907/2006.

46      Anot ieškovės, jei šiuos argumentus taikytume ne šioje byloje, bet kokia labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, esanti perdirbtoje medžiagoje, turėtų šią funkciją, t. y. mažintų grynosios labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos kiekį šioje perdirbtoje medžiagoje. Dėl šių argumentų būtų išduotas leidimas rinktis bet kokį labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, esančios perdirbtoje medžiagoje, naudojimo būdą vien dėl to, kad buvo naudojama perdirbta medžiaga. Tokiomis aplinkybėmis visos paraiškos dėl autorizacijos, susijusios su perdirbtų medžiagų naudojimu, turi būti tenkinamos. Leidimas „perdirbti medžiagas, kurių sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos“, tiesiogiai prieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 tikslams. Tuo reglamentu siekiama ne skatinti medžiagų, kurių sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, perdirbimą, bet, priešingai – siekiama jas pakeisti ar net palaipsniui pašalinti, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą ir tai, kiek laiko jos yra tam tikruose preparatuose.

47      Be to, jei grynų plastifikatorių kiekio mažinimas yra funkcija, „atitinkanti [Reglamento Nr. 1907/2006] 62 straipsnį“, ieškovės manymu, atliekant alternatyvų analizę turėjo būti sutelktas dėmesys į šią funkciją. Todėl reikėjo nustatyti, ar esama perdirbto DEHP naudojimo alternatyvų, leidžiančių sumažinti gryno DEHP kiekį, kurio reikia gaminiams iš PVC pagaminti. Kitaip tariant, jei Komisijos pateiktos sąvokų „naudojimo būdas“ ir „funkcija“ apibrėžtys buvo teisingos, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateiktoje alternatyvų analizėje turėjo būti nurodyti kiti būdai sumažinti plastifikatorių kiekį gryname DEHP, tačiau tai nebuvo nepadaryta.

48      Be to, Komisija padarė kitą klaidą tvirtindama, kad tik ieškinio pateikimo etapu ieškovė pateikė argumentus, susijusius su tuo, kad buvo suteikta autorizacija dėl „viso proceso“, t. y. PVC atliekų, kurių sudėtyje yra DEHP, mišinio perdirbimo, o ne specialaus DEHP naudojimo šiame procese ar šiame mišinyje. Priešingai, nei teigia Komisija, ieškovė jau pateikdama prašymą atlikti vidaus peržiūrą nurodė, kad iš tikrųjų „didžiausią dėmesį ji skiria atliekų srauto pakeitimui“. Komisija esą išnagrinėjo perdirbtų atliekų alternatyvas „kaip visumą“, o ieškovė kritikavo Komisiją už tai, kad ši neanalizavo realių pakeičiančių medžiagų, galinčių atlikti DEHP funkciją.

49      Antra, Komisijos pateiktas sąvokos „naudojimo būdai“ išaiškinimas nagrinėjamu atveju gali daryti neigiamą poveikį atliekų reglamentavimo sistemai.

50      Nesant kriterijų, leidžiančių nustatyti, kada cheminė medžiaga įgijo „nebelaikymo atliekomis“ statusą, galima nuogąstauti, kad jei autorizacija buvo suteikta atliekoms pagal Reglamentą Nr. 1907/2006, įmonės gali remtis šia autorizacija kaip poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai teigiamo įvertinimo įrodymu, kai siekia įrodyti, kad turi būti pripažintas atliekų „nebelaikymo atliekomis“ statusas. Taigi atlietų perdirbimo įmonės gali naudotis autorizacija, pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 išduota ankstesnėms atliekoms, siekdamos įgyti „nebelaikymo atliekomis“ statusą, kaip tai suprantama pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3; toliau – Pagrindų direktyva dėl atliekų).

51      Galiausiai, priešingai, nei tvirtina Komisija, šio sprendimo 49 ir 50 punktuose minėti ieškovės argumentai iš esmės jau buvo pateikti prašyme atlikti vidaus peržiūrą. To prašymo 117 ir 118 punktuose ieškovė aiškiai pažymėjo, kad neturi būti pakenkta Reglamento Nr. 1907/2006 ir Pagrindų direktyvos dėl atliekų santykiui.

52      Komisija nesutinka su šiais argumentais.

53      Iš pradžių reikia pabrėžti, kad, skirtingai, nei, atrodo, teigia ieškovė tam tikruose ieškinio punktuose, šis ieškinys gali būti susijęs tik su sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą teisėtumu, o ne su tuo, ar paraiška autorizacijai gauti yra pakankama. Taigi ieškinio pagrindais turėtų būti siekiama įrodyti teisės ar vertinimo klaidas, Komisijos galimai padarytas sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, o ne paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų galimai padarytas klaidas.

54      Todėl argumentai, pirma, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos pačios konkrečiai neapibrėžė „šios cheminės medžiagos naudojimo būdo ar būdų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punktą (žr. šio sprendimo 35 punktą), antra, kad, kaip nurodyta paraiškoje autorizacijai gauti, šios paraiškos pateikėjos neprašė leidimo aktyviai naudoti ar panaudoti DEHP „pramoniniame procese“, bet veikiau ši paraiška buvo susijusi vien su nesiekiamu cheminės medžiagos buvimu mišinyje (žr. šio sprendimo 37 punktą) ir, trečia, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos kalbėjo tik apie plastikinių atliekų, kurių sudėtyje yra DEHP, surinkimo, apdirbimo ir pateikimo rinkai procesą (žr. šio sprendimo 37 punktą), galėtų turėti įtakos nagrinėjant šį ieškinį tik jeigu sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisija būtų perėmusi paraiškoje autorizacijai gauti pateiktus argumentus. Tas pats pasakytina apie argumentą, kad paraiškoje autorizacijai gauti nenurodyta, kokia DEHP funkcija Komisija rėmėsi sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą (žr. šio sprendimo 44 punktą).

55      Toliau taip pat kaip įvadinį dalyką reikia pažymėti, kad Bendrajam Teismui ieškinyje dėl sprendimo atmesti prašymą atlikti vidaus peržiūrą panaikinimo pateiktus pagrindus ir argumentus galima pripažinti priimtinais tik jeigu šiuos pagrindus ir argumentus ieškovė jau buvo pateikusi prašyme atlikti vidaus peržiūrą ir Komisija turėjo galimybę į juos atsakyti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo TestBioTech ir kt. / Komisija, T‑177/13, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2016:736, 68 punktą).

56      Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalį. Iš šios nuostatos matyti, kad prašyme atlikti Sąjungos institucijos pagal aplinkosaugos teisę priimto administracinio akto vidaus peržiūrą turi būti aiškiai nurodytas aktas, dėl kurio šis prašymas pateiktas, ir peržiūros motyvai. Remiantis šia pareiga, darytina išvada, kad prašymo atlikti vidaus peržiūrą pateikėjas turi tik teisę į tai, kad Komisija pateiktų nuomonę dėl jo prašyme nurodytų motyvų. Kita vertus, jis neturi jokios teisės į tai, kad Komisija pateiktų nuomonę dėl klausimų, kurie tokiame prašyme iškelti bent jau taip, kad juos būtų galima suprasti.

57      Šiuo aspektu taip pat reikia pabrėžti, jog tam, kad prašymo atlikti pagal aplinkosaugos teisę priimto administracinio akto vidaus peržiūrą pateikėjas tinkamai motyvuotų prašymą atlikti peržiūrą, jis turi nurodyti visus faktus ir įrodymus ar teisinius argumentus, keliančius didelių abejonių dėl vertinimo, kurį Sąjungos institucija ar organas pateikė tame akte. Taigi leidimą pateikti rinkai ginčijantis trečiasis asmuo turi pateikti svarių įrodymų, pagrindžiančių rimtas abejones šio leidimo suteikimo teisėtumu (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / OCVV, C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 57 punktą ir 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo TestBioTech ir kt. / Komisija, T‑177/13, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2016:736, 66 ir 67 punktus).

58      Šio sprendimo 55 punkte padaryta išvada taikytina ir Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio formuluotei. Toje nuostatoje nurodyta, kad institucija, kuriai pateiktas prašymas atlikti vidaus peržiūrą, turi apsvarstyti kiekvieną tokį prašymą, nebent prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi remiantis šia nuostata Komisija turi kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visus prašyme atlikti vidaus peržiūrą nurodytus argumentus, nebent jie būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Viena vertus, Komisija neturi nagrinėti kitų motyvų nei tie, kuriuos nurodė prašymo atlikti vidaus peržiūrą pateikėjas. Kita vertus, tam, kad Komisija galėtų tinkamai atsakyti prašymo atlikti vidaus peržiūrą pateikėjui, jis turi sudaryti Komisijai galimybę pakankamai tiksliai sužinoti, kodėl kritikuojamas ginčijamas administracinis aktas (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo TestBioTech ir kt. / Komisija, T‑177/13, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2016:736, 262–264 punktus).

59      Nagrinėjamu atveju Komisija teigia, kad ieškovės argumentas, kad sąvoka „naudojimo būdas“ reiškia tam tikros cheminės medžiagos įtraukimą ar „aktyvų“ naudojimą pramoniniame procese, yra naujas, nes jis nebuvo pateiktas prašyme atlikti vidaus peržiūrą.

60      Iš prašymo atlikti vidaus peržiūrą 49 punkto matyti, kad, anot ieškovės, pirma, šioje byloje nagrinėjama autorizacija yra susijusi su „medžiagos, kurios sudėtyje yra DEHP, kuri yra plastikinių atliekų srauto dalis ir kurioje DEHP neatlieka techninės funkcijos“, panaudojimu. Antra, iš prašymo atlikti vidaus peržiūrą 49 punkto taip pat matyti, kad, ieškovės manymu, „[šioje byloje nagrinėjama] autorizacija neturi leisti prašymo pateikėjui naudoti DEHP preparate ar įtraukti [šią cheminę medžiagą] į tam tikrą gaminį“.

61      Konstatuotina, kad kai šiame ieškinyje ieškovė teigia, kad sąvoka „panaudojimo būdas“ reiškia tam tikros cheminės medžiagos įtraukimą ar „aktyvų“ naudojimą „pramoniniame procese“, ji suformuluoja kaltinimą, kuris nei aiškiai ir konkrečiai, nei Komisijai suprantamai nebuvo nurodytas prašyme atlikti vidaus peržiūrą. Pirma, pabrėžti, kaip ieškovė tai daro šiame ieškinyje, kad DEHP yra naudojama „kaip atliekų srauto dalis“, arba prašyti leisti šią medžiagą naudoti „preparate“ ar įtraukti „į gaminį“ ir, antra, manyti, kad tik aktyvus cheminės medžiagos įtraukimas ar naudojimas „pramoniniame procese“ atitinka sąvoką „naudojimo būdas“, yra du skirtingi dalykai.

62      Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovės argumentas, jog sąvoka „naudojimo būdas“ reiškia tam tikros cheminės medžiagos įtraukimą arba „aktyvų“ naudojimą „pramoniniame procese“, Komisijai nebuvo pateiktas prašyme atlikti vidaus peržiūrą, todėl jis nepriimtinas.

63      Papildomai dėl šio argumento esmės, t. y. dėl klausimo, kaip reikia aiškinti sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir 62 straipsnio 4 dalies c punkte, reikia pažymėti, kad ši sąvoka yra apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 24 punkte. Remiantis ta nuostata, naudojimas – tai „perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, laikymas, sandėliavimas, apdorojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas“.

64      Priešingai, nei iš esmės teigia ieškovė (žr. šio sprendimo 36 punktą), Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punkte vartojama sąvoka „naudojimas“ neapsiriboja cheminės medžiagos „aktyviu“ įtraukimu į „pramoninį procesą“. Be to, šioje nuostatoje nėra nieko, kas rodytų, jog tam, kad cheminė medžiaga būtų „naudojama“, ji turi būti sąmoningai įtraukta į tokį procesą.

65      Atvirkščiai, Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punkto formuluotė leidžia daryti išvadą, kad galima kalbėti apie cheminės medžiagos „naudojimą“ ir tuo atveju, jeigu ji yra kelių medžiagų mišinyje, dėl kurio savo ruožtu buvo atlikta viena iš Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punkte nurodytų operacijų. Kitaip tariant, kai cheminių medžiagų mišinys, pavyzdžiui, perdirbamas, ruošiamas, vartojamas ar saugomas, visos į jo sudėtį įeinančios medžiagos yra „naudojamos“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1907/2006.

66      Tokį aiškinimą patvirtina, pirma, tai, kad Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punkte vartojamas žodžių junginys „kitoks naudojimas“. Viena vertus, tai yra išraiška to, kad sąvoka „naudojimo būdas“ apima ir kitas operacijas, nei aiškiai numatytos šioje nuostatoje. Kita vertus, šis žodžių junginys taip pat yra išraiška to, kad teisės aktų leidėjas laikėsi plataus aiškinimo, pagal kurį cheminių medžiagų mišinio aktyvus naudojimas kartu yra į jo sudėtį įeinančių medžiagų aktyvus naudojimas.

67      Tokį aiškinimą patvirtina, antra, Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotė. Remiantis ta nuostata, reikia ne tik atskiros cheminės medžiagos naudojimo, bet ir „cheminio preparato“ sudėtyje esančios cheminės medžiagos naudojimo autorizacijos. Iš to paties reglamento 3 straipsnio 2 punkto matyti, kad „cheminis preparatas“, kaip jis suprantamas pagal šį reglamentą, – tai „dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas“.

68      Galiausiai, kaip teisingai nurodė Komisija, iš Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 6 dalies, pagal kurią pareiga gauti autorizaciją netaikoma „naudojant preparatų sudėtyje esančias chemines medžiagas“, kai nepasiekiami tam tikri joje nurodyti koncentracijos lygiai, taip pat netiesiogiai matyti, kad autorizacijos reikia naudojant šio reglamento XIV priede išvardytas medžiagas, esančias „preparatų sudėtyje“. Ši nuostata taip pat grindžiama tuo, kad kiekvieną kartą, kai naudojamas šis preparatas, yra naudojama į preparato sudėtį įeinanti cheminė medžiaga.

69      Priešingai, nei teigia ieškovė (žr. šio sprendimo 39 punktą), atsižvelgti į tai, kad naudojama į preparato sudėtį įeinanti cheminė medžiaga, reikia ne tik tuomet, kai įrodyta, kad medžiaga atlieka specialią funkciją „cheminiame preparate“, bet ir kai naudojamas „visas preparatas“.

70      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad preparatą, be kita ko, gali sudaryti cheminės medžiagos, kurios atlieka specialią funkciją preparato sudėtyje, ir cheminės medžiagos, kurių funkcija atsiskleidžia tik kai naudojamas pats preparatas. Taip pat gali būti preparatų, kurių visos sudedamosios dalys tam tikrą funkciją atlieka tik dėl to, kad naudojamas pats preparatas. Žodžių junginys „kitoks naudojimas“, vartojamas Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punkte, leidžia daryti išvadą, kad abiem atvejais preparato naudojimas reiškia visų jį sudarančių cheminių medžiagų naudojimą.

71      Nagrinėjamu atveju siekdama pagrįsti savo išvadą, kad sprendimas dėl autorizacijos buvo susijęs su DEHP „naudojimu“, Komisija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pažymėjo, kad, pirma, autorizacijos buvo prašoma dėl DEHP, kaip medžiagos, kuri yra „priemaiša (dažniausiai nepageidaujama) atliekose, kurios surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos ir kurios paskui pateikiamos rinkai kaip perdirbta medžiaga“. Antra, laikydamasi šio požiūrio ir Reglamento Nr. 1907/2006 2 straipsnio 2 dalies, Komisija nurodė, jog, kadangi atliekos nėra cheminė medžiaga, Reglamente Nr. 1907/2006 numatyti reikalavimai šiuo atveju taikomi tik tuo atveju, jeigu atliekos, kurių sudėtyje yra DEHP, nustojo būti atliekomis. Šiuo aspektu tai yra papildomas išaiškinimas, kuriame pabrėžiamas skirtumas tarp, viena vertus, PVC atliekų ir, kita vertus, perdirbto PVC, t. y. PVC atliekų, kurios neteko atliekų statuso ir dėl šios priežasties gali būti pateiktos rinkai. Iš sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą matyti, kad autorizacija taikoma tik pastaruoju atveju. Trečia, iš to sprendimo aiškiai matyti, kad tuo atveju, kai DEHP yra perdirbtoje medžiagoje, jis atlieka tikslią „techninę“ funkciją, t. y. „mažina plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant minkštojo PVC gaminius iš perdirbto minkštojo PVC“. Ketvirta, reikia konstatuoti, kad aprašydama DEHP funkcijas Komisija laikėsi prielaidos, kuri jau buvo nurodyta paraiškoje autorizacijai gauti, kad DEHP apskritai atlieka plastifikatoriaus funkciją (žr. šio sprendimo 3 punktą). Apibendrinant, remiantis sprendimu dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, autorizacija DEHP buvo suteikta kaip plastifikatoriui, esančiam perdirbtame PVC, kuris rinkai buvo pateiktas, kai PVC neteko atliekų statuso. Kitaip tariant, Komisija identifikavo tam tikras DEHP funkcijas, kurios suaktyvinamos vėliausiai tuomet, kai panaudojamas perdirbtas PVC, kurio sudėtyje yra šių cheminių medžiagų.

72      Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė jokios teisės klaidos, kai sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą iš esmės nusprendė, kad sprendimas dėl autorizacijos buvo priimtas dėl DEHP „naudojimo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punktą, 56 straipsnio 1 dalies a punktą, 60 straipsnį ir 62 straipsnio 4 dalies c punktą.

73      Kiti ieškovės argumentai negali paneigti šios išvados.

74      Pirma, ieškovės argumentą, kad Komisija iš tiktųjų suteikė autorizaciją „visam procesui“, t. y. „medžiagų, kurių sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, perdirbimui“ (žr. šio sprendimo 38 ir 48 punktus), reikia atmesti.

75      Viena vertus, kaip teisingai tvirtina Komisija, tai yra argumentas, kuris visiškai nenurodytas prašyme atlikti vidaus peržiūrą, todėl nepriimtinas.

76      Kita vertus, bet kuriuo atveju, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 71 punkte, dėl esmės Komisija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą paaiškino, kad autorizacija buvo suteikta naudoti mišinyje esančią cheminę medžiagą DEHP, t. y. perdirbtame PVC esančią DEHP, o ne perdirbti „medžiagas, kurių sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų“, ar vykdyti „visą procesą“. Be to, mišinio, kurio sudėtyje yra DEHP, naudojimas buvo aiškiai aprašytas paraiškoje autorizacijai gauti. Kaip teisingai teigia Komisija, vis dėlto tai reiškia, kad autorizacija susijusi ne su mišiniu, bet su mišinyje esančia chemine medžiaga.

77      Antra, kalbant apie ieškovės argumentą, kad, viena vertus, aplinkybė, jog sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisijos identifikuota DEHP funkcija „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant minkštojo PVC gaminius iš perdirbto minkštojo PVC“, buvo nurodyta paraiškoje autorizacijai gauti, pirmą kartą buvo paminėta tame sprendime ir kad, kita vertus, ši funkcija prieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 tikslui palaipsniui pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas (žr. šio sprendimo 44 ir 46 punktus), reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

78      Pirma, sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisija šios funkcijos nepriskyrė DEHP. Šiuo aspektu pirmojo pagrindo pirma dalis grindžiama ieškovės klaidingai suprantamais dokumentais, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų perduotais Komisijai. Jau paraiškos autorizacijai gauti etapu jos buvo nurodžiusios, kad DEHP, kaip plastifikatoriaus, funkcija turi reikšmės perdirbtam minkštajam PVC, nes šios cheminės medžiagos buvimas tokiame PVC padaro jį minkštesnį, o tai sumažina plastifikatorių, kuriuos reikia pridėti perdirbant į minkštojo PVC gaminį, kiekį (žr. šio sprendimo 3 ir 4 punktus). Be to, iš prašymo atlikti vidaus peržiūrą 51 punkto matyti, kad ieškovė žinojo apie tai, jog paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos buvo nurodžiusios šią DEHP funkciją paraiškoje autorizacijai gauti.

79      Antra, DEHP funkcija, Komisijos minima sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, neprieštarauja tikslui palaipsniui pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, nurodytam, be kita ko, Reglamento Nr. 1907/2006 70 konstatuojamojoje dalyje ir 55 straipsnyje. Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad tikslas, apie kurį kalbama šiose nuostatose, yra „palaipsniui“ pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas tinkamomis medžiagomis. Šiame kontekste žodis „palaipsniui“ turi ypatingą reikšmę. Perdirbtame PVC jau esančio DEHP naudojimas leidžia išvengti papildomo DEHP kiekio gamybos. Taigi priemonė, kuria siekiama, be kita ko, laipsniškai sumažinti gryno DEHP gamybą, neprieštarauja tikslui „palaipsniui“ pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.

80      Be to, ieškovė nepaaiškino, kokia „tinkama“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalis, aiškinamas kartu su šio reglamento 73 konstatuojamąja dalimi, cheminė medžiaga ar technologija galėtų pakeisti DEHP, esantį PVC, kuris naudojamas taip, kaip nurodyta šio sprendimo 9 punkte.

81      Trečia, neįtikina ieškovės argumentas, kad Komisijos motyvai, susiję su tokia funkcija, kokią ši institucija nagrinėjo sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, lemia tai, jog labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, esančios perdirbtoje medžiagoje, bet koks naudojimas būtų leidžiamas vien dėl to, jog buvo naudojama perdirbta medžiaga, ir kad tokiomis aplinkybėmis turėtų būti tenkinamos visos paraiškos autorizacijai dėl perdirbtų medžiagų naudojimo gauti (žr. šio sprendimo 46 punktą).

82      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip teisingai teigia Komisija, toks Reglamente Nr. 1907/2006 vartojamos sąvokos „naudojimo būdas“ aiškinimas nelemia to, kad būtinai turi būti tenkinamos visos paraiškos autorizacijai dėl perdirbtų medžiagų naudojimo gauti. Iš tiesų tam, kad autorizacija būtų suteikta, dar reikia, kad būtų įvykdytos visos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 ar 4 dalyse numatytos sąlygos.

83      Ketvirta, atsižvelgiant į visus ieškovės argumentus dėl šioje byloje nagrinėjamos autorizacijos suteikimo tariamam „atliekų perdirbimui“ ir dėl tariamo neatitikimo tarp šios autorizacijos ir Sąjungos teisės aktų dėl atliekų sistemos (žr. šio sprendimo 37 ir 50 punktus), reikia pažymėti tai, kas nurodoma toliau.

84      Pirma, ieškovės argumentą, kad iš esmės autorizacija buvo suteikta „plastikinių atliekų perdirbimui“, o tai prieštarauja teisės aktams (žr. šio sprendimo 37 punktą), galima tik atmesti.

85      Žinoma, prašymo atlikti vidaus peržiūrą 117 ir 118 punktuose ieškovė, nors ir gana netiksliai, buvo nurodžiusi tariamą sprendimo dėl autorizacijos neatitiktį teisės aktams dėl atliekų, todėl negalima teigti, kad šis argumentas pirmą kartą buvo suformuluotas šiame ieškinyje ir yra nepriimtinas.

86      Vis dėlto šis argumentas yra nepagrįstas. Viena vertus, reikia pažymėti, kad, kaip Komisija iš esmės pabrėžė sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 1.1 punkte, iš Reglamento Nr. 1907/2006 2 straipsnio 2 dalies matyti, kad Pagrindų direktyvoje dėl atliekų apibrėžtos atliekos iš esmės nėra mišinys ar gaminys, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą. Kita vertus, kaip iš esmės matyti iš to paties minėto sprendimo punkto, kai PVC mišinys, kurio sudėtyje yra DEHP, naudojamas šiam mišiniui neprarandant atliekų statuso, šioje byloje nagrinėjama autorizacija šiam mišiniui netaikoma. Taigi nėra jokios neatitikties tarp sprendimo dėl autorizacijos ir teisės aktų dėl atliekų.

87      Antra, kiek ieškovė remiasi „nebelaikymo atliekomis“ statusu (žr. šio sprendimo 50 punktą), konstatuotina, kad šis kaltinimas nei konkrečiai, nei pakankamai akivaizdžiai nebuvo pateiktas prašyme atlikti vidaus peržiūrą. Taigi šis argumentas buvo suformuluotas tik ieškinio pateikimo etapu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 55–58 punktuose, jį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

88      Bet kuriuo atveju dėl esmės, kaip teisingai teigė Komisija, ieškovės susirūpinimas, kad Sąjungos lygmeniu nesant teisinių ar praktikoje suformuotų kriterijų, leidžiančių nustatyti „nebelaikymo atliekomis“ statusą, autorizacijos suteikimas „atliekoms“ tariamai užkirstų kelią perdirbtą minkštąjį PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, pripažinti ne „atliekomis“, neturi pagrindo.

89      Šiuo aspektu, neatsižvelgiant į tai, kad šis argumentas yra spekuliatyvus, nes grindžiamas įvykiais, kurie nėra neabejotinai įvykę ar kurie dar gali įvykti valstybėse narėse, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Pagrindų direktyvos dėl atliekų 6 straipsnio 4 dalies, būtent valstybės narės turi nuspręsti, ar atliekos nustojo būti atliekomis. Toks sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes ir į Sąjungos jurisprudenciją šioje srityje. Net jeigu valstybė narė, priimdama tokį sprendimą ir taikydama sąvoką „nebelaikymas atliekomis“, būtų nusprendusi remtis pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 priimtu sprendimu dėl autorizacijos, kaip antai nagrinėjamu šioje byloje, tai negalėtų būti atsisakymo motyvas dėl sprendimo dėl autorizacijos. Sprendimui dėl „nebelaikymo atliekomis“ statuso netaikomas nei Reglamentas Nr. 1907/2006, nei sprendimas dėl autorizacijos.

90      Penkta, neįtikina ieškovės argumentas, kad jei grynų plastifikatorių kiekio mažinimas yra funkcija, „atitinkanti Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnį“, atlikdama alternatyvų analizę Komisija turėjo sutelkti dėmesį į šią funkciją (žr. šio sprendimo 47 punktą).

91      Iš tiesų tai, kaip reikia aiškinti sąvoką „naudojimo būdas“, gali turėti įtakos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų įvairių sąlygų analizės apimčiai. Kad ir kaip būtų, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, kalbėti apie „naudojimo būdą“ galima ir tuomet, kai, kaip šioje byloje, yra nagrinėjama mišinyje esanti cheminė medžiaga ir kai šios medžiagos savybės atlieka tam tikrą funkciją šiame mišinyje, šiuo atveju, plastifikatoriaus, taip pat funkciją, kuri atsiskleidžia tik naudojant šį mišinį, – nagrinėjamu atveju funkciją, susijusią su laipsnišku gryno DEHP gamybos mažinimu. Tokiomis aplinkybėmis nėra neteisinga galimomis alternatyvomis laikyti kitus mišinius, kurių sudėtyje visiškai nėra šios cheminės medžiagos, ar kitus procesus, kuriuose šios medžiagos atliekama funkcija gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis. Konkrečiai kalbant, bet kuriuo atveju Komisija neturėjo išsiaiškinti, kiek naudojimo būdas, kuriam suteikta autorizacija, leistų sumažinti labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos buvimą rinkoje.

92      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą.

–       Dėl antros dalies, siejamos su tuo, kad buvo padaryta teisės ir vertinimo klaidų, susijusių su cheminės saugos ataskaitos trūkumais

93      Anot ieškovės, sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisijos pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su cheminės saugos ataskaita, yra teisės klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų.

94      Pirma, paraiška autorizacijai gauti neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies d punkto. Šios nuostatos neatitikimas yra klaida, susijusi ne tik su šio reglamento 60 straipsnio 7 dalies taikymu priimant sprendimą dėl autorizacijos, bet ir su Komisijos pastarosios nuostatos taikymo vertinimais, pateiktais sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą.

95      Iš tiesų prie paraiškos autorizacijai gauti pridėtoje cheminės saugos ataskaitoje nebuvo tinkamai išnagrinėtas pavojus visų kategorijų asmenų, t. y. darbuotojų, kuriems gali turėti poveikio DEHP, sveikatai. Paraiškoje autorizacijai gauti pateikta informacija apie poveikį darbuotojams apima tik minimalią biologinę stebėseną ir oro matavimo priemones. Šių duomenų nepakanka norint tinkamai įvertinti pavojų darbuotojų sveikatai. Tiek Rizikos vertinimo komitetas, tiek Socialinės ir ekonominės analizės komitetas pažymėjo, kad cheminės saugos ataskaita yra nepakankama šiuo aspektu. Konkrečiai kalbant, Rizikos vertinimo komitetas manė, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija turi „ribotą informacinę vertę“ ir kad pateiktas poveikio darbuotojams vertinimas nėra reprezentatyvus nagrinėjant paraišką autorizacijai gauti. Sprendime dėl autorizacijos Komisija taip pat pažymėjo, kad Socialinės ir ekonominės analizės komitetas „pripažino poveikio darbo vietoje vertinimo trūkumus, kuriuos identifikavo Rizikos vertinimo komitetas, ir tai, kad socialinėje ir ekonominėje analizėje neįvertinta įtaka sveikatai“.

96      Atsakydama į kaltinimus, ieškovės pateiktus prašyme atlikti vidaus peržiūrą, siejamus su tuo, kad, viena vertus, paraiškoje autorizacijai gauti nėra cheminės saugos ataskaitos, kurioje būtų tinkamai išnagrinėtas pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, ir, kita vertus, dėl šios priežasties sprendimas dėl autorizacijos yra klaidingas, Komisija apsiribojo tuo, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą nurodė, jog Rizikos vertinimo komitetas konstatavo DEHP keliamo pavojaus vertinimo trūkumus, tačiau išsamiai išnagrinėjęs prieštaringus įrodymus pats nepriėmė motyvuotos nuomonės dėl cheminės saugos ataskaitos atitikties.

97      Komisija esą netgi nepastebėjo neatitikimų Rizikos vertinimo komiteto nuomonėje; šis pareiškė, kad paraiška autorizacijai gauti atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 reikalavimus, kartu aiškiai pripažindamas pateiktos informacijos trūkumus.

98      Komisija ne tik neištaisė akivaizdžių cheminės saugos ataskaitos trūkumų, bet ir sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 1.2 punkte konstatavo, kad, galiausiai, „nors [Rizikos vertinimo komitetas] savo nuomonėje teigė, kad poveikio vertinimas turi tam tikrų trūkumų, jis laikėsi nuomonės, kad prašyme yra pateikta reikiama informacija <…>, o Komisija padarė išvadą, kad prašymas atitinka [Reglamento Nr. 1907/2006] 62 straipsnį“.

99      Anot ieškovės, šie motyvai akivaizdžiai klaidingi. Ieškovės nuomone, sprendimas dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą grindžiamas Rizikos vertinimo komiteto nuomone, tarsi tai būtų įtikinamas įrodymas. Paprasčiausia aplinkybė, kad Rizikos vertinimo komitetas savo nuomonėje pareiškė, jog paraiška autorizacijai gauti atitinka teisės aktus, Komisijos nesaisto. Šios institucijos motyvų, kuriuose, kaip įtikinamu įrodymu, remiamasi tik Rizikos vertinimo komiteto išvada dėl paraiškos autorizacijai gauti atitikties ar net teisėtumo, akivaizdžiai nepakanka. Be to, tuos pačius motyvus minėdama savo sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisija parodo, kad ji rėmėsi tuo, jog sprendime dėl autorizacijos paraiška autorizacijai gauti buvo pripažinta atitinkančia Reglamentą Nr. 1907/2006. Kitaip tariant, sprendimą dėl autorizacijos Komisija panaudojo kaip faktinį jo atitikties įrodymą. Taigi sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą buvo preziumuojama aplinkybė, šiuo atveju sprendimo priėmimo proceso atitiktis autorizacijos suteikimo etapu, kurią Komisija turėjo patikrinti atlikdama vidaus peržiūrą.

100    Antra, reikia pripažinti „akivaizdžias“ teisės klaidas, padarytas aiškinant Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnį, susijusį su autorizacijos peržiūra, siejamą su to reglamento 60 straipsnio 7 dalimi. Iš tiesų sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisija nurodė atsižvelgusi į Rizikos vertinimo komiteto išvadą dėl paraiškos autorizacijai gauti trūkumų, kai, pirma, nustatė labai trumpą autorizacijos peržiūros laikotarpį, kuris baigiasi 2019 m. vasario 21 d., ir, antra, nurodė vykdyti autorizacijos gavėjų stebėseną. Iš šių motyvų galima spręsti, kad paraiškos autorizacijai gauti trūkumai, net jeigu jie tokie pat dideli kaip ir tie, kuriuos identifikavo Rizikos vertinimo komitetas, gali būti ištaisyti nustatant „labai trumpą peržiūros laikotarpį“. Ieškovės manymu, Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalimi Komisijai nesuteikiami „taisymo įgaliojimai“, kurie jai leistų patenkinti prašymą, neatitinkantį ribojamųjų sąlygų, nustatant trumpą peržiūros laikotarpį ar kitu būdu. Peržiūra esą siekiama suteikti įmonei galimybę ne ištaisyti ankstesnės paraiškos autorizacijai gauti trūkumus, bet „atnaujinti“ savo pirminę paraišką, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, visų pirma į informaciją apie egzistuojančias alternatyvas.

101    Galiausiai, tęsdama šiuos argumentus ieškovė tvirtina, kad nurodydama, jog sprendimas dėl autorizacijos nustos galioti 2019 m. vasario 21 d., Komisija klaidingai aiškino trumpo peržiūros laikotarpio suteikimo teisinius padarinius. Iš tiesų Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnyje nustatyta, kad autorizacijos „laikomos galiojančiomis tol, kol Komisija priima sprendimą iš dalies pakeisti arba atšaukti autorizaciją atlikus peržiūrą“. Manydama, kad į paraiškos autorizacijai gauti trūkumus buvo atsižvelgta nustatant labai trumpą peržiūros laikotarpį, Komisija padarė „akivaizdžią“ teisės klaidą, dėl kurios jos išvada tapo neįtikinama.

102    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

103    Iš pradžių reikia pažymėti, kad argumentai, kuriais ieškovė grindžia pirmojo pagrindo antrą dalį, susiję su padarytomis teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kurios, jos manymu, trukto taikyti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį dėl motyvų, susijusių su tuo, kad šis straipsnis aiškinamas kartu su dviem skirtingomis nuostatomis. Konkrečiau kalbant, pirmu šios dalies kaltinimu siekiama įrodyti, kad klaidingai buvo taikoma Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalis, siejama su Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies d punktu, o antras šios dalies kaltinimas susijęs su Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalies, siejamos su to reglamento 61 straipsniu, aiškinimu.

104    Kalbant apie šio sprendimo 103 punkte minėtą pirmą kaltinimą, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalimi siekiama sudaryti Komisijai galimybę patikrinti, ar paraiškos autorizacijai gauti forma atitinka to paties reglamento 62 straipsnio reikalavimus. Konkrečiau kalbant, Komisija turi išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies a–f punktuose minėti elementai iš tikrųjų yra nurodyti paraiškoje autorizacijai gauti. Žinoma, dokumentus, kuriuos paraiškos autorizacijai gauti pateikėjai pateikia tam, kad įvykdytų Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus, turi būti galima patikrinti. Konkrečiai kalbant, cheminės saugos ataskaita turi būti parengta laikantis to paties reglamento I priedo reikalavimų. Vis dėlto Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalyje Komisijai nustatyta su forma susijusi procedūrinė pareiga, o ne pareiga išnagrinėti Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalyje nurodytų elementų pagrįstumą.

105    Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta informacija, kurią paraiškos autorizacijai gauti pateikėjas turi pateikti savo paraiškoje. Remiantis šia nuostata, prie paraiškų autorizacijai gauti, kurios, kaip matyti iš to paties reglamento 62 straipsnio 1 dalies, teikiamos ECHA, turi būti pridėta, be kita ko, cheminės saugos ataskaita ir alternatyvų analizė. Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalis taip pat yra su forma susijusio ir procedūrinio pobūdžio.

106    Kita vertus, nei Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalis, nei to paties reglamento 62 straipsnis nesusiję su materialinėmis autorizacijos suteikimo sąlygomis ar pareigomis, Komisijai tenkančiomis vertinant faktines aplinkybes ir įrodymus, leidžiančius išduoti autorizaciją. Konkrečiai kalbant, ne šių nuostatų pagrindu Komisija turi nagrinėti, be kita ko, tai, ar cheminės saugos ataskaitoje dėl cheminės medžiagos yra padarytos tinkamos išvados dėl cheminės medžiagos savybių, arba tai, ar Rizikos vertinimo komitetas nepadarė klaidų nagrinėdamas šią ataskaitą, kai rengė Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą nuomonę.

107    Iš tikrųjų šie reikalavimai Komisijai nustatyti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse.

108    Teismo posėdyje šalys buvo išklausytos dėl šio sprendimo 104–107 punktuose nurodytų Bendrojo Teismo vertinimų. Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus ieškovė teigė, kad, jos manymu, „Reglamento [Nr. 1907/2006] struktūroje“, žinoma, yra numatyta, pirma, etapas, kai Komisija turi nagrinėti paraiškos autorizacijai gauti atitiktį jo reikalavimams, ir, antra, etapas, kai iš esmės nagrinėjamos autorizacijos suteikimo sąlygos. Vis dėlto pirmojo etapo negalima susiaurinti iki paprasčiausio langelių žymėjimo, nes yra tikrų reikalavimų, susijusių su pateiktų dokumentų esme, pavyzdžiui, numatytų Reglamento Nr. 1907/2006 I priede. Jame, pavyzdžiui, nurodoma tai, kas turi būti įtraukta į cheminės saugos ataskaitą.

109    Šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą. Reglamento Nr. 1907/2006 I priede aprašomi elementai, kurie būtinai turi būti nurodyti paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo pateiktuose dokumentuose, kaip antai cheminės saugos ataskaitoje. Vis dėlto, nors šiame priede numatyta pareiškėjo pareiga paraiškoje autorizacijai gauti pateikti nuorodas į tam tikrus konkrečius elementus ir susijusius dokumentus, jo tekste Komisija neįpareigojama atlikdama analizę pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį, siejamą su jo 62 straipsniu, išnagrinėti šių elementų iš esmės.

110    Galiausiai, ieškovė iš esmės pabrėžia, kad, jos manymu, bet kuriuo atveju paraiška autorizacijai gauti turėjo trūkumų, kurie pažeidė ne tik vertinimo reikalavimus, Komisijai tenkančius pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2–5 dalis, bet ir paraiškos atitikties nagrinėjimo reikalavimus pagal to reglamento 62 straipsnį. Taip ieškovė, atrodo, pripažįsta, kad to reglamento 62 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti su forma susiję autorizacijos suteikimo reikalavimai.

111    Vis dėlto šį argumentą galima tik atmesti kaip nepagrįstą. Viena vertus, ieškovė, atrodo, remiasi prielaida, kad reikia iš anksto įvertinti tai, ar paraiška autorizacijai gauti, kurioje yra visi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalyje ir to reglamento I priede minėti elementai, turi tokių didelių trūkumų dėl esmės, kad galima daryti išvadą, jog ši paraiška neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 jau ir formos požiūriu. Reglamente Nr. 1907/2006 nenumatyta tokio išankstinio vertinimo. Kita vertus, tuo atveju, jeigu ieškovė nedaro tokios prielaidos, bet veikiau mano, kad tai yra Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalyje numatytas nagrinėjimas, konstatuotina, kad ji nenurodo, koks galėtų būti objektyvus kriterijus, kuris leistų tiksliai arba bent jau reikšmingai ir įtikinamai nustatyti paraiškos autorizacijai gauti trūkumų ribą, kurią pasiekus pažeidžiami toje nuostatoje numatyti formos reikalavimai.

112    Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad prie paraiškos autorizacijai gauti buvo pridėti visi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnyje nurodyti dokumentai ir kad buvo įvykdytas Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalyje nustatytas formalus reikalavimas pateikti cheminės saugos ataskaitą. Šiuo atveju taip pat buvo įvykdytas reikalavimas, kad Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus turi būti galima patikrinti. Iš tiesų, nei ECHA komitetai, nei Komisija neteigė, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateiktų dokumentų nebuvo galima patikrinti. Ieškovė taip pat konkrečiai pagrįsdama įrodymus neteigė, kad prie paraiškos autorizacijai gauti pridėtų dokumentų nebuvo įmanoma patikrinti. Be to, šalys neginčija, kad, kiek tai susiję su cheminės saugos ataskaita, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos įvykdė Reglamento Nr. 1907/2006 I priedo reikalavimus. Nė vienas susijęs subjektas netvirtino, kad ši ataskaita neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 I priedo reikalavimų. Savo prašyme atlikti vidaus peržiūrą ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti kitokią išvadą šiuo klausimu.

113    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentai yra susiję, pirma, su Rizikos vertinimo komiteto nuomonės tariamu nepakankamumu ir jo poveikiu nagrinėjamos autorizacijos išdavimui šioje byloje ir, antra, su tuo, kad Komisija neištaisė šio nepakankamumo, bet kaip įtikinamais įrodymais rėmėsi vien šio komiteto nuomone ir sprendimu dėl autorizacijos, neturi jokios įtakos tam, kaip turi būti sprendžiamas klausimas, ar Komisija įvykdė jai pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį, siejamą su to reglamento 62 straipsniu, tenkančią pareigą. Iš tiesų šie argumentai susiję su sudėtingų faktinių aplinkybių vertinimu, kurio pagrindu buvo parengta Rizikos vertinimo komiteto nuomonė, taip pat su Komisijos įgaliojimais vertinti šias sudėtingas aplinkybes, taigi su sprendimo dėl autorizacijos materialiniu teisėtumu.

114    Todėl, kiek ieškovė ginčija sprendimo dėl autorizacijos formalų teisėtumą pateikdama argumentus, susijusius su materialiais jo priėmimo reikalavimais, kaip pirmą tarpinę išvadą reikia konstatuoti, kad šie argumentai netinkami.

115    Kalbant apie antrą kaltinimą, pateiktą pirmojo pagrindo antroje dalyje (žr. šio sprendimo 103 punktą), pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalyje nepateikiama nuoroda į to reglamento 61 straipsnį ir ji neturi sąsajos su tuo straipsniu.

116    Todėl kaip antrą tarpinę išvadą reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentas, siejamas su šių dviejų nuostatų deriniu siekiant įrodyti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalies pažeidimą, taip pat netinkamas.

117    Be to, argumentą, susijusį su „trumpo peržiūros laikotarpio“ nustatymu ir „peržiūros“ tikslu pagal Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnį (žr. šio sprendimo 100 punktą), atrodo, veikiau galima pateikti siekiant įrodyti sprendimo dėl autorizacijos materialinio teisėtumo nepakankamumą. Tas pats pasakytina apie ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad Komisija tariamai neturi „taisymo įgaliojimų“ tam, kad ištaisytų paraiškos autorizacijai gauti turinį nustatydama trumpą peržiūros laikotarpį. Kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 104 ir 106 punktuose, Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalis nesusijusi su sprendimo dėl autorizacijos materialiniu teisėtumu.

118    Taigi kaip trečią tarpinę išvadą reikia konstatuoti, kad argumentas, siejamas su „trumpo peržiūros laikotarpio“ nustatymu, kuris esą prieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnyje numatytam „peržiūros“ tikslui, neturi reikšmės svarstant klausimą, ar Komisija pažeidė šio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje nustatytus formalius reikalavimus. Todėl šis argumentas taip pat netinkamas.

119    Šio sprendimo 114, 116 ir 118 punktuose padarytų trijų tarpinių išvadų iš esmės turėtų pakakti tam, kad būtų atmesta pirmojo pagrindo antra dalis.

120    Vis dėlto kyla klausimas, ar šio sprendimo 94–101, 113 ir 117 punktuose minėtais ieškovės argumentais gali būti pagrįsti kaltinimai, siejami su kitų nei Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalies nuostatų, t. y. pirma, šio reglamento 60 straipsnio 4 dalies ir, antra, to paties reglamento 60 straipsnio 8 ir 9 dalių, aiškinamų kartu su jo 61 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, pažeidimu.

121    Šiuo aspektu reikia priminti, kad autorizacija pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 gali būti suteikta taikant vadinamąją tinkamos kontrolės procedūrą, kaip antai numatytą Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyviai – vadinamąją socialinę ir ekonominę procedūrą, kaip antai numatytą Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje. „Tinkamos kontrolės“ procedūra skiriasi nuo „socialinės ir ekonominės“ procedūros tuo, kad pastaroji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo įrodyta, kad rizika, kurią žmonių sveikatai ar aplinkai kelia cheminės medžiagos naudojimas dėl jai būdingų savybių, nurodytų Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priede, yra tinkamai kontroliuojama pagal šio reglamento 60 straipsnio 2 dalį.

122    Toliau reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalyje, jei ieškovas nurodo faktines aplinkybes ir argumentus siekdamas įrodyti teisės nuostatos, kuri, pasirodo, nėra reikšminga, pažeidimą, tačiau šiomis aplinkybėmis ir argumentais galima pagrįsti kitos nuostatos pažeidimą, Bendrasis Teismas gali į šias faktines aplinkybes ir argumentus atsižvelgti reikšmingame teisiniame kontekste. Kitaip tariant, Bendrasis Teismas gali laikyti šias faktines aplinkybes ir šiuos argumentus susijusiais su reikšminga nuostata. Nereikalaujama, kad šalis aiškiai nurodytų nuostatas, kuriomis remiantis ji turi teisę pareikšti ieškinį arba, bendriau kalbant, kuriomis ji grindžia nurodomus pagrindus (žr. 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo XXXLutz Marken / VRDT – Meyer Manufacturing (CIRCON), T‑542/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:294, 21 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

123    Vis dėlto, kalbant apie ieškinį dėl sprendimo, kaip antai sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnį, pažymėtina, kad aiškinimą, pagal kurį į tam tikras ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus galima atsižvelgti reikšmingame teisiniame kontekste, galima taikyti tik tiek, kiek neperžengtos šiame 10 straipsnyje Bendrajam Teismui nustatytos ribos, aprašytos šio sprendimo 55–58 punktuose.

124    Galiausiai, taip aiškinti negalima, jei su tuo bent jau netiesiogiai nesutinka ieškovas.

125    Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas per teismo posėdį išklausė bylos šalis dėl šio sprendimo 94–101, 113 ir 117 punktuose minėtų ieškovės argumentų netinkamumo. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas pateikė ieškovei klausimą, su kuriuo kitu ieškinio pagrindu galima būtų susieti jos argumentus.

126    Atsakydama į šį klausimą ieškovė priminė, kad antrajame ir trečiajame pagrinduose ji teigė, jog buvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, o tai esą prilygsta materialinių teisės normų, t. y. Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalių, pažeidimui. Be to, ieškovė iš esmės pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu į pirmojo pagrindo antroje dalyje pateiktus argumentus nebūtų atsižvelgta nagrinėjant šią dalį, į juos reikėtų atsižvelgti nagrinėjant antrąjį ir trečiąjį pagrindus.

127    Tokiomis aplinkybėmis kaip kaltinimą, kad buvo padarytas Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies pažeidimas, galima aiškinti ieškovės argumentą, kad iš esmės, pirma, sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pati Komisija, išsamiai išnagrinėjusi prieštaringus įrodymus, nepriėmė motyvuotos nuomonės dėl cheminės saugos ataskaitos, kurios duomenis Rizikos vertinimo komitetas pripažino nepakankamais, kiek tai susiję su DEHP poveikiu darbuotojams, atitikties (žr. šio sprendimo 94–97 punktus) ir, antra, tame sprendime, kaip įtikinamą įrodymą, Komisija nurodė vien tai, kad šis komitetas buvo konstatavęs DEHP keliamos rizikos vertinimo „trūkumus“ (žr. šio sprendimo 98 ir 99 punktus).

128    Be to, kaip kaltinimą, kad buvo pažeistos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 8 ir 9 dalys, siejamos su to reglamento 61 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, galima aiškinti argumentą, susijusį su „trumpo peržiūros laikotarpio“ nustatymu (žr. šio sprendimo 100 ir 101 punktus).

129    Pirma, šio sprendimo 94–99 punktuose minėtus ieškovės argumentus vis dėlto reikia atmesti, netgi juos aiškinant kaip argumentus, susijusius su Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalimi.

130    Iš tiesų, kai pavojaus, kurį žmonių sveikatai ir aplinkai kelia cheminės medžiagos naudojimas, vertinime, pateiktame cheminės saugos ataskaitoje, yra netikrumų ar trūkumų, galima daryti išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog šis pavojus yra tinkamai valdomas. Tokiu atveju autorizacija negali būti suteikta taikant „tinkamos kontrolės procedūrą“, numatytą Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalyje.

131    Kita vertus, ši aplinkybė gali suteikti galimybę iškelti klausimą, ar, remiantis Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, autorizaciją galima suteikti pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį taikant „socialinę ir ekonominę procedūrą“.

132    Šiuo atveju iš esmės teigdama, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pati Komisija, išsamiai išnagrinėjusi prieštaringus įrodymus, nepriėmė motyvuotos nuomonės dėl cheminės saugos ataskaitos atitikties Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatoms (žr. šio sprendimo 94–97 punktus), ieškovė ginčija įrodymą, kuris galėjo turėti įtakos taikant šio reglamento 60 straipsnio 2 dalį, o ne jo 60 straipsnio 4 dalį.

133    Tas pats pasakytina ir apie argumentą, kad Komisija savo sprendimuose kaip įtikinamą įrodymą nurodė tik tai, jog Rizikos vertinimo komitetas buvo konstatavęs DEHP keliamo pavojaus vertinimo trūkumus (žr. šio sprendimo 98 ir 99 punktus).

134    Kiek šio sprendimo 94–99 punktuose minėti argumentai iš esmės grindžiami prielaida, kad abejonės dėl DEHP naudojimo keliamos rizikos kontroliavimo yra kliūtis taikyti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį, jie yra netinkami.

135    Be to, reikia pažymėti, kad, kaip nurodė Komisija ir ieškovė dėl to neprieštaravo pateikdama pagrįstų argumentų, cheminės saugos ataskaitoje buvo informacijos apie biologinę kontrolę, atliktą dviejose valstybėse narėse, ir apie oro matavimo priemones, kurios atitinka poveikio PVC sektoriaus darbuotojams, naudojantiems gryną PVC ir DEHP, o ne perdirbtą PVC, tyrimus. Šie tyrimai apėmė dviejų valstybių narių darbuotojų duomenis, susijusius su informacija apie biologinę kontrolę, taip pat duomenis, gautus iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Suomijos, susijusius su oro taršos kontrole. Įmonės, kurių duomenys pateikti, veikia PVC ganybos ir perdirbimo sektoriuje. Nors pateikta informacija konkrečiai nesusijusi su perdirbto PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, naudojimu, ji susijusi su veikla, kurią vykdant naudojamas grynas PVC, į kurį pridėta gryno DEHP, ir su vėlesniu šios medžiagos perdirbimu. Be to, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos nagrinėjo poveikį darbuotojams kalbėdamos apie perdirbto minkštojo PVC, esančio mažuose ar dideliuose maišuose, perkėlimą, o tai yra veikla, konkrečiai susijusi su perdirbto PVC naudojimu, kurio neapėmė priemonės, susijusios su gryno PVC tyrimais.

136    Kaip teisingai teigia Komisija, tai, jog Rizikos vertinimo komitetas priėjo prie išvados, kad poveikio darbuotojams vertinime yra išreikšta abejonių ir kad pateikta informacija buvo reprezentatyvi ne dėl visų naudojimo būdų, dėl kurių pateikta paraiška autorizacijai gauti, nereiškia, kad nebuvo jokios informacijos apie poveikį darbuotojams ar kad tuo remiantis nebuvo galima padaryti jokios išvados.

137    Ieškovė šios Komisijos išvados neužginčijo pateikdama pagrįstų argumentų. Ji tik apskritai ginčija cheminės saugos ataskaitą ir neįrodo, kad remiantis šia ataskaita negalima padaryti jokios naudingos išvados.

138    Nesant tokio ginčijimo, ieškovės argumento, kuriuo Komisija kaltinama tuo, kad atlikusi įvairių įrodymų išsamų nagrinėjimą nepriėmė motyvuotos nuomonės dėl cheminės saugos ataskaitos, nepakanka Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies pažeidimui įrodyti. Taigi su juo negalima sutikti. Tas pats pasakytina apie kitus šio sprendimo 97–99 punktuose minėtus argumentus.

139    Antra, argumentas, susijęs su „trumpo peržiūros laikotarpio“ nustatymu, kuris, anot ieškovės, yra Komisijos bandymas ištaisyti cheminės saugos ataskaitos trūkumus (žr. šio sprendimo 100 ir 101 punktus), gali pagrįsti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 8 ir 9 dalių, aiškinamų kartu su šio reglamento 61 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, pažeidimą. Siekiant išnagrinėti jo pagrįstumą, reikia pažymėti tai, kas nurodoma toliau.

140    Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 8 dalies pirmame sakinyje nurodoma: „Nepažeidžiant sprendimų dėl būsimos peržiūros laikotarpio atliekama autorizacijų ribotos trukmės peržiūra.“ Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 9 dalies e punkte nustatyta, kad autorizacijoje turi būti nurodytas „ribotos trukmės peržiūros laikotarpis.“ Galiausiai, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 61 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, autorizacijos, suteiktos pagal šį 60 straipsnį, laikomos galiojančiomis tol, kol „Komisija priima sprendimą iš dalies pakeisti arba atšaukti autorizaciją atlikus peržiūrą, jei autorizacijos turėtojas peržiūros ataskaitą pateikia likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki nustatytos trukmės peržiūros laikotarpio pabaigos“.

141    Šiuo aspektu iš pradžių reikia pabrėžti, kad, kaip matyti, pavyzdžiui, iš Reglamento Nr. 1907/2006 redakcijų anglų ir vokiečių kalbomis, taip pat iš šių nuostatų konteksto, šio sprendimo 140 punkte minėtų trijų nuostatų redakcijose prancūzų kalba vartojamos sąvokos „réexamen“ ir „révision“ yra sinonimai.

142    Toliau reikia pabrėžti, kad iš esmės pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 8 dalį ir 9 dalies d ir e punktus nustatytomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jų turinį, nesiekiama ištaisyti galimų paraiškos autorizacijai gauti ar pareiškėjo pateiktos alternatyvų analizės trūkumų ar to, kad Komisija galbūt nepakankamai išnagrinėjo Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas.

143    Kitaip tariant, galimybės nustatyti tam tiktas autorizacijos sąlygas, numatytos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 8 dalyje ir 9 dalies d punkte, negalima aiškinti taip, kad Komisijai leidžiama neatsakyti į klausimą, ar įvykdytos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio sąlygos, ir tokiomis aplinkybėmis nustatyti autorizacijai sąlygas, kuriomis siekiama ištaisyti vertinimo, kurį ji turi atlikti pagal pastarąją nuostatą, nepakankamumą ar trūkumus.

144    Nagrinėdama Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnyje numatytas sąlygas Komisija turi nustatyti, ar reikšmingų faktinių aplinkybių visuma ir su tuo susiję techniniai ir ekonominiai vertinimai leidžia daryti išvadą, kad toje nuostatoje numatytos sąlygos iš tikrųjų įvykdytos. Jei taip nėra, Komisija neturi teisės suteikti autorizacijos, netgi sąlyginės.

145    Vis dėlto šiuo atveju, priešingai, nei iš esmės teigia ieškovė, negalima konstatuoti, kad sprendime dėl autorizacijos nustatytas peržiūros laikotarpis buvo priemonė remiantis Komisijai suteiktais „taisymo įgaliojimais“ ištaisyti paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateiktos cheminės saugos ataskaitos trūkumus.

146    Iš tiesų, Komisijai nustatant peržiūros laikotarpį, šiuo atveju trumpą, nebuvo reikalo taisyti Rizikos vertinimo komiteto nurodytų trūkumų.

147    Viena vertus, vienintelė su cheminės saugos ataskaita susijusių abejonių pasekmė buvo ta, kad sprendimo dėl autorizacijos teisinis pagrindas buvo ne Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalis, bet to reglamento 60 straipsnio 4 dalis. Taigi nebuvo reikalo taisyti cheminės saugos ataskaitos trūkumų atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį.

148    Kita vertus, reikia priminti, kad kokybės analizėje, į kurią buvo įtrauktos Rizikos vertinimo komiteto iškeltos abejonės, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas pažymėjo, kad, jo manymu, šiuo atveju buvo galima suteikti autorizaciją, o tai reiškia, jog su cheminės saugos ataskaita susijusios abejonės galiausiai buvo išsklaidytos.

149    Ieškovė negali atskirai remtis cheminės saugos ataskaitos trūkumais, kartu neginčydama Socialinės ir ekonominės analizės komiteto vertinimo.

150    Pirmojo pagrindo antroje dalyje pateiktais argumentais ieškovė neįrodė, kad cheminės saugos ataskaitos trūkumai turėjo įtakos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų taikymui, todėl nėra pagrindo manyti, jog Komisija bandė juos ištaisyti nustatydama peržiūros laikotarpį. Taigi negalima konstatuoti jokio Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 8 dalies ir 9 dalies e punkto pažeidimo.

151    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl trečios dalies, siejamos su tuo, kad buvo padaryta teisės ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su sąsaja su tinkamų alternatyvų vertinimo trūkumais

152    Anot ieškovės, Komisija padarė akivaizdžią teisės klaidą aiškindama Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies e punkte vartojamą sąvoką „alternatyvos“, taigi ir „akivaizdžią paraiškos autorizacijai gauti atitikties to paties reglamento 60 straipsnio 7 daliai vertinimo klaidą“. Dėl šių klaidų išvados, kurias Komisija padarė sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, tapo „visiškai neįtikinamos“.

153    Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1907/2006 74 konstatuojamosios dalies formuluotę ir į vaidmenį, kurį atlieka alternatyvų vertinimas, taip pat į įprastą sąvokos „alternatyva“ reikšmę, darytina išvada, kad paraiškoje autorizacijai gauti turi būti pateikta cheminių medžiagų ar technologijų, kurios vietoje labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos gali būti naudojamos „procese <…> ar naudojime“, dėl kurio prašoma autorizacijos, analizė. Anot ieškovės, iš tikrųjų „alternatyvų“ analizė turi leisti išnagrinėti, ar kita cheminė medžiaga arba kita technologija gali pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą „planuojamame procese“. Be to, alternatyvos turi būti vertinamos atsižvelgiant į funkciją, dėl kurios prašoma autorizacijos. Konkrečiai kalbant, alternatyva turi būti vertinama atsižvelgiant į cheminės medžiagos funkciją „procese“ ir lyginant su mažiau kenksminga chemine medžiaga ar technologija.

154    Nagrinėjamu atveju paraiškoje autorizacijai gauti pateikta alternatyvų analizė buvo nepakankama. Dėl to, kad šioje paraiškoje nebuvo nurodyta DEHP funkcija, joje nebuvo pateikti sprendimai, leidžiantys pakeisti šios medžiagos funkciją.

155    Žinoma, sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisija pažymėjo, kad DEHP funkcija yra „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant PVC gaminius“. Be to, tame sprendime Komisija pareiškė, kad paraiškoje autorizacijai gauti iš tikrųjų buvo pateiktas alternatyvų vertinimas „[paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų] požiūriu“, visų pirma nurodyta galimybė naudoti gryną PVC.

156    Vis dėlto manymas, kad galimybę naudoti gryną PVC galima laikyti „alternatyva“, kai gryno PVC gamyboje taip pat naudojama labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, yra „akivaizdi“ teisės klaida aiškinant sąvoką „alternatyva“.

157    Bet kuriuo atveju, ieškovė pažymi, kad jei, kaip Komisija pažymėjo sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, DEHP funkcija yra „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant PVC gaminius“, ir jei ši funkcija iš tikrųjų yra suderinama su Reglamentu Nr. 1907/2006, ši institucija turėjo išnagrinėti, ar buvo alternatyvų, leidžiančių sumažinti PVC gaminių gamyboje naudojamo DEHP kiekį. Atliekant šį nagrinėjimą reikėjo atsižvelgti į daug platesnes alternatyvas, galinčias pakeisti DEHP PVC gaminių gamybos procese, pavyzdžiui, plastifikatorių, kurie nėra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, naudojimą.

158    Kita vertus, šiuo atveju prie paraiškos autorizacijai gauti pridėta alternatyvų analizė netgi neatitinka DEHP „funkcijos“, kurią Komisija nurodė sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą. Užuot nurodžius alternatyvą, leidžiančią „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant PVC gaminius“, paraiškoje autorizacijai gauti buvo pateikta informacija apie tris kitus PVC perdirbimo procesus, t. y. galimybė atskirti arba panaikinti vartojimo atliekų, kuriose esantis DEHP kiekis viršija tam tikrą koncentraciją (0,3 % masinė dalis), perdirbimo procesą, galimybė pašalinti DEHP iš PVC atliekų ir galimybė naudoti kito tipo pramoninio PVC atliekas.

159    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

160    Iš pradžių reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 104–106 punktuose, Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalis ir 62 straipsnio 4 dalis susijusios su klausimu, ar buvo pateikti nurodyti dokumentai, pagrindžiantys paraišką autorizacijai gauti. Šios nuostatos susijusios ir su formaliais autorizacijos procedūros aspektais.

161    Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad prie paraiškos autorizacijai gauti buvo pridėtas alternatyvų aprašymas. Kadangi dar reikia, kad būtų galima patikrinti dokumentus, kuriuos turi pateikti paraiškų autorizacijai gauti pateikėjai pagal Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalį, reikia pabrėžti, kad ieškovė konkrečiai grįsdama įrodymus neįrodė, jog paraiškų autorizacijai gauti pateikėjų pateikti dokumentai atitinka šį kriterijų (žr. šio sprendimo 111 punktą).

162    Išsamiai nagrinėjant ieškovės argumentus, grindžiamus tuo, kad alternatyvos nepakankamos, darytina išvada, kad jie susiję su sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pagrįstumu. Todėl šie argumentai netinkami, kiek jie pateikti siekiant įrodyti teisės klaidas ar vertinimo klaidas, padarytas taikant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį ir 62 straipsnio 4 dalį.

163    Žinoma, dėl tų pačių motyvų, kokie išdėstyti šio sprendimo 122–124 punktuose, šiuos argumentus galima aiškinti taip, kad jais grindžiamas pagrindas, siejamas su Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimu, kurį Komisija padarė klaidingai įvertindama alternatyvas.

164    Iš tiesų trečiajame ieškinio pagrinde ieškovė nurodo būtent Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimą, pateikdama argumentus, siejamus su tuo, kad tariamai klaidingai buvo įvertintos alternatyvos. Tiek ši pirmojo pagrindo dalis, tiek trečiasis pagrindas iš esmės susiję su tariama teisės klaida, padaryta aiškinant sąvoką „alternatyvos“. Be to, argumentai, kuriais ieškovė remiasi šioje ieškinio pirmojo pagrindo dalyje, iš dalies sutampa su argumentais, pateiktais trečiojo pagrindo pirmame kaltinime.

165    Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad trečiojo pagrindo pirmame kaltinime ieškovė teigia, kad buvo pažeistos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalys, kiek tai susiję su alternatyvų analize atsižvelgiant į dvi toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, Komisija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, kaip ir pareiškėjos savo paraiškoje autorizacijai gauti, sutelkė dėmesį į klaidingą „referencinį pagrindą“, t. y. „atliekų srauto pakeitimą, o ne į [labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos] pakeitimą procese (PVC gaminių gamyboje)“. Antra, Komisija pakartojo, kad DEHP funkcija yra sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant PVC gaminius (žr. šio sprendimo 226 punktą). Tačiau klausimas, susijęs su klaidingu „referenciniu pagrindu“, ir klausimas, ar alternatyvų analizėje turi būti sutelktas dėmesys į labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą „procese“, ieškovės iškeltas šioje pirmojo pagrindo dalyje, sutampa. Taip pat sutampa, viena vertus, kaltinimas, susijęs su klaidomis, padarytomis vertinant alternatyvas dėl to, kad netinkamai aiškinama DEHP funkcija (žr. šio sprendimo 234 punktą) ir, kita vertus, kaltinimai, kuriuos ieškovė pateikė argumentuose, išdėstytuose šio sprendimo 155–158 punktuose.

166    Be to, yra įvykdytos sąlygos, leidžiančios Bendrajam Teismui aiškinti argumentus taip, kad jie būtų veiksmingi (žr. šio sprendimo 122–124 punktus). Konkrečiai kalbant, visų pirma reikia pabrėžti, kad patikslinimai, kuriuos ieškovė per teismo posėdį pateikė dėl savo argumentų veiksmingumo Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalių atžvilgiu, palyginti su jų veiksmingumu Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, taip pat apima argumentus, kuriais grindžiama ši pirmojo pagrindo dalis. Galiausiai, Komisija taip pat buvo išklausyta šiuo klausimu.

167    Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 152–158 punktuose minėtus argumentus reikia aiškinti kaip trečiajame pagrinde pateiktų argumentų papildymą.

–       Dėl ketvirtos dalies, siejamos su teisės klaida, padaryta aiškinant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį ir 64 straipsnio 3 dalį

168    Grįsdama pirmojo pagrindo ketvirtą dalį ieškovė nurodo, kad ECHA Rizikos vertinimo komitetas paprašė paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų papildomos informacijos tuo metu, kai, šio komiteto manymu, paraiška autorizacijai gauti jau atitiko Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio reikalavimus. Taip šis komitetas padarė „akivaizdžią“ teisės klaidą, t. y. pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą. Kadangi Komisija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą taip pat laikėsi tokio požiūrio, tame sprendime taip pat padaryta „akivaizdi“ teisės klaida. Galiausiai, pati Komisija pažeidė ne tik Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalį, bet ir to reglamento 60 straipsnio 7 dalį.

169    Anot ieškovės, remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalimi, kai paraiška pripažinta atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio reikalavimus, tik Socialinės ir ekonominės analizės komitetas gali paprašyti papildomos informacijos ir tik dėl alternatyvų. Kita vertus, iš šios nuostatos matyti, kad Rizikos vertinimo komitetas neturi įgaliojimų prašyti papildomos informacijos dėl paraiškos, kuri jau buvo pripažinta atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio reikalavimus.

170    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

171    Iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio, prašymai, kuriuos Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas gali pateikti paraiškos autorizacijai gauti pateikėjui pagal šią nuostatą, susiję su klausimu, ar paraiškoje autorizacijai gauti yra visa reikšminga informacija, nurodyta Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnyje, kurią šie komitetai turi turėti, kad galėtų vykdyti savo užduotis, susijusias su Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 1 dalyje minėtų nuomonių rengimu. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies antrą sakinį šie komitetai po to, kai į juos kreipiamasi, prireikus pateikia pareiškėjui bendrą prašymą, kuriame jo prašo papildomos informacijos, kad paraiška atitiktų Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio reikalavimus. Taigi iš Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies pirmų dviejų sakinių matyti, kad bendras šių komitetų prašymas turi būti susijęs su klausimu, ar paraiška autorizacijai gauti formaliai atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnį, t. y. ar prie jos pridėti visi šioje nuostatoje numatyti dokumentai ir informacija. Be to, šių komitetų bendru prašymu gali būti siekiama iš pareiškėjo gauti dokumentus, kuriuos galima patikrinti.

172    Be Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu suteiktos kompetencijos, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas gali, remdamasis šio reglamento 64 straipsnio 3 dalies trečiu sakiniu, jei mano, kad tai būtina, paprašyti paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo arba trečiųjų asmenų per tam tikrą terminą pateikti papildomos informacijos apie galimas cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvas.

173    Skirtingai nei Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje minėtas prašymas, to reglamento 64 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje minėtas prašymas nesusijęs su klausimu, ar Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnyje nurodyta informacija, kurią pateikė paraiškos autorizacijai gauti pateikėjas, yra išsami, ar patikrinama. Taigi Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje minėtas prašymas nesusijęs su atitinkamos paraiškos autorizacijai gauti formaliais aspektais. Kita vertus, juo siekiama gauti papildomos informacijos, kurios reikia tam, kad Socialinės ir ekonominės analizės komitetas galėtų iš esmės įvertinti atitinkamą cheminę medžiagą ir alternatyvas. Toks prašymas gali būti naudingas Socialinės ir ekonominės analizės komitetui rengiant nuomonę, kurioje pateikiama Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta informacija. Konkrečiai kalbant, kai, pavyzdžiui, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo alternatyvų analizėje nepakanka informacijos arba ji turi trūkumų, kuriuos jis gali ištaisyti, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalies trečią sakinį pateiktas prašymas gali padėti išvengti to, kad tuo atveju, jei pareiškėjas pageidauja pateikti pastabas pagal 64 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas bus priverstas laukti, kol jis jas pateiks pagal to paties reglamento 64 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos antrą sakinį.

174    Reglamente Nr. 1907/2006 nėra analogiškos nuostatos, leidžiančios Rizikos vertinimo komitetui pateikti papildomus klausimus paraiškos autorizacijai gauti pateikėjui siekiant gauti informaciją, reikalingą iš esmės vertinant duomenis, kurie turi būti pateikti jo nuomonėje, minėtoje Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 1 dalyje.

175    Vis dėlto Rizikos vertinimo komitetui rengiant nuomonę taip pat gali paaiškėti, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo reikia paprašyti papildomos informacijos, siekiant ištaisyti su tam tikra chemine medžiaga susijusios cheminės saugos ataskaitos galimą nepakankamumą ar trūkumus. Rizikos vertinimo komitetas turi turėti galimybę pateikti pareiškėjui klausimus, net jeigu tai daroma vien tam, kad būtų pagreitinta jo nuomonės rengimo procedūra ir išvengta laukimo, kol pareiškėjas pateiks pastabas, nurodytas Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje.

176    Vykdydamas rūpestingumo ir gero jo nagrinėjamos bylos administravimo pareigą Rizikos vertinimo komitetas gali bet kuriuo metu įspėti paraiškos autorizacijai gauti pateikėją apie su tam tikra chemine medžiaga susijusios cheminės saugos ataskaitos trūkumus. Be to, šis komitetas taip pat gali suteikti pareiškėjui galimybę pateikti visą reikiamą informaciją, kuri jam leistų papildyti ar dar labiau išgryninti vertinimus, kuriuos jis turės atlikti vertindamas atitinkamos cheminės medžiagos keliamą pavojų, net jeigu Reglamente Nr. 1907/2006 ši teisė nėra aiškiai numatyta.

177    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešingai, nei teigia ieškovė savo argumentuose, minėtuose šio sprendimo 168 ir 169 punktuose, negalima daryti išvados, kad Rizikos vertinimo komitetas pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 3 dalį, kai pateikė papildomus klausimus dėl paraiškos autorizacijai gauti esmės, nors buvo konstatavęs, kad ši paraiška atitinka šio reglamento 62 straipsnio reikalavimus.

178    Vadinasi, Komisijos negalima kaltinti padarius kokią nors teisės klaidą priimant sprendimą dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, todėl pirmojo pagrindo ketvirtą dalį galima tik atmesti. Taigi reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.

 Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje nurodytame socialiniame ir ekonominiame vertinime

179    Antruoju pagrindu ieškovė siekia įrodyti akivaizdžių vertinimo klaidų buvimą Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje numatytoje socialinėje ir ekonominėje ataskaitoje, kuria Komisija rėmėsi suteikdama autorizaciją, o paskui atmesdama prašymą atlikti vidaus peržiūrą. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

–       Dėl pirmos dalies, siejamos su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis pasirenkant socialinio ir ekonominio vertinimo referencinį pagrindą

180    Ieškovė mano, kad sprendimo dėl autorizacijos „referencinis pagrindas“ buvo DEHP naudojimas, kurį paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos minėjo savo paraiškoje.

181    Šiuo atveju tariama teisės klaida dėl šio „referencinio pagrindo“, t. y. klaida, padaryta paraiškos autorizacijai gauti pateikėjoms aiškinant sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte (šią klaidą ieškovė nurodo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje), taip pat padaryta Komisijai vertinant „naudojimo būdo“, kuris yra paraiškos autorizacijai gauti dalykas, tariamą naudą. Kaip ieškovė paaiškino prašyme atlikti vidaus peržiūrą, negali būti gauta kokios nors socialinės ir ekonominės naudos dėl labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos „naudojimo būdo“, kuris neatlieka jokios funkcijos. Atsakydama į šį argumentą Komisija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą dar kartą pareiškė, kad reikšminga DEHP funkcija yra „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridedamas gaminant minkštojo PVC gaminius“. Anot ieškovės, tai, kad „sumažinamas plastifikatorių kiekis, kuris turi būti pridėtas gaminant minkštojo PVC gaminius“, nėra „funkcija“, kuri atitiktų Reglamento Nr. 1907/2006 reikalavimus.

182    Be to, naudodama „tuos pačius elementus“, viena vertus, Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam „naudojimo būdui“ apibūdinti ir, kita vertus, Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies b punkte minėtai socialinei ir ekonominei „naudai“ apibūdinti Komisija taip pat padarė teisės klaidą aiškindama sąvoką „nauda“.

183    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

184    Iš pradžių reikia pabrėžti, kad visi ieškovės argumentai, kuriais remiamasi jos antrojo pagrindo pirmoje dalyje, grindžiami ieškovės pirmojo pagrindo pirmoje dalyje išdėstyta prielaida, kad tai, kaip Komisija aiškino sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą, be kita ko, Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punkte, 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir 60 straipsnyje, yra teisės klaida.

185    Kaip pažymėta šio sprendimo 63–91 punktuose, ši institucija nepadarė jokios teisės klaidos šiuo aspektu.

186    Be to, kiek tai susiję su argumentu dėl „tų pačių elementų“, kuriuos Komisija tariamai naudojo apibūdindama šiuo atveju nagrinėjamą naudojimo būdą, socialinę ir ekonominę naudą (žr. šio sprendimo 182 punktą), reikia skirti toliau nurodomus dalykus.

187    Kiek šiuo argumentu ieškovė pakartoja savo svarstymus, grindžiamus hipoteze, kad tai, kaip Komisija aiškino sąvoką „naudojimo būdas“, reiškė teisės klaidą ir dėl sąvokos „nauda“, šį argumentą reikia atmesti, netgi nesant reikalo pateikti sąvokos „nauda“ apibrėžties. Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 185 punkte, ši institucija nepadarė jokios teisės klaidos šiuo aspektu.

188    Kita vertus, jei kaltinimą, susijusį su „tais pačiais elementais“, kuriuos Komisija tariamai naudojo apibūdindama šiuo atveju nagrinėjamą naudojimo būdą bei socialinę ir ekonominę naudą (žr. šio sprendimo 182 punktą), reikia suprasi kaip papildomą argumentą, konstatuotina, kad ieškovė nepatikslina, ką apima šie „tie patys elementai“.

189    Tokiomis aplinkybėmis antrojo pagrindo pirmą dalį galima tik atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl antros dalies, siejamos su akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta vertinant pavojaus ir naudos pusiausvyrą

190    Anot ieškovės, tai, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį, įrodo toliau nurodytos aplinkybės.

191    Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad, Rizikos vertinimo komiteto manymu, pavojaus darbuotojų sveikatai negalima apskaičiuoti, nei Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, nei Komisija negalėjo turėti informacijos, kurios reikia norint priimti sprendimą dėl socialinio ir ekonominio įvertinimo. Nesant pavojaus darbuotojų sveikatai įvertinimo, nebuvo galimybės tinkamai palyginti pavojaus ir naudos, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje. Dėl to sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pateiktas Komisijos teiginys, kad, viena vertus, iš esmės reikia laikytis Socialinės ir ekonominės analizės komiteto požiūrio, kuris, savo ruožtu „remdamasis turimos informacijos kokybine analize, padarė išvadą, kad pastovaus naudojimo nauda nusveria riziką“ ir, kita vertus, socialinis ir ekonominis vertinimas buvo pakankamas, yra absurdiškas. Žinoma, Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, ar pavojus turi būti įvertintas. Vis dėlto, remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 I priedo 6.1–6.5 punktais, rengiant cheminės saugos ataskaitą reikalaujama įvertinti pavojų žmonių sveikatai, bent jau tiek, kad nebūtų galima nustatyti išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės (angl. Derived no-effect level, toliau – DNEL) ir prognozuojamos poveikio nesukeliančios koncentracijos (angl. Predicted no effect concentration, toliau – PNEC). Šiuo atveju paraiškoje autorizacijai gauti laikoma, kad DEHP yra „ribinė cheminė medžiaga“, t. y. kad nebuvo galima nustatyti DNEL ir PNEC.

192    Ieškovė taip pat tvirtina, kad Rizikos vertinimo komitetas negalėjo įvertinti pavojaus ne dėl to, kad jis manė, jog tai neįmanoma dėl turimų mokslo žinių, pavyzdžiui, kad nebuvo galima nustatyti DNEL, bet dėl to, kad nepakako informacijos apie poveikį darbuotojams. „Tokia situacija prieštarauja baziniam autorizacijos principui“, pagal kurį reikalaujama, kad pareiškėjas įrodytų, jog rizika, susijusi su cheminės medžiagos naudojimu, yra tinkamai kontroliuojama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį arba, jei pareiškėjas negali įrodyti tinkamos kontrolės, reikalaujama, kad jis įrodytų, jog cheminės medžiagos pastovaus naudojimo nauda nusveria riziką, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje. Šioje byloje bet kuriuo atveju paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos nurodė ne visus duomenis, kurių reikia vertinimui atlikti.

193    Atsakydama Komisijai ieškovė teigia, kad šiuos argumentus pirmą kartą pateikė ne šiame ieškinyje, bet prašyme atlikti vidaus peržiūrą. Iš tiesų Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto išvados, nurodančios trūkumus, kuriuos sudaro išsamios socialinės ir ekonominės analizės nebuvimas ir poveikio žmonių sveikatai vertinimo nebuvimas, buvo aiškiai cituojamos jos prašyme atlikti vidaus peržiūrą.

194    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

195    Iš pradžių reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą taikydama Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį, nes ši institucija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą laikėsi tokio paties požiūrio kaip ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, kuris, savo ruožtu „remdamasis turimos informacijos kokybine analize, padarė išvadą, kad pastovaus naudojimo nauda nusveria riziką“, nebuvo pateiktas prašyme atlikti vidaus peržiūrą.

196    Iš tiesų prašymo atlikti vidaus peržiūrą 93–100 punktuose nurodyti ieškovės argumentai dėl naudos ir jos palyginimo su pavojumi, kurį DEHP kelia žmonių sveikatai, yra susiję su kai kuriais šio klausimo aspektais. Ieškovė šiuos aspektus trumpai nurodė prašymo atlikti vidaus peržiūrą 99 punkte. Tame punkte teigiama, kad „apskritai paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos neįrodė, jog nuolatinio DEHP naudojimo socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką, kaip tai suprantama pagal [Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį], nes: 1) ši cheminė medžiaga neatlieka funkcijos; 2) paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos neteisingai nurodė, kad DEHP naudojimas nekelia pavojaus, ir 3) socialinėje ir ekonominėje analizėje dėmesys iš esmės buvo sutelktas į poveikį, kurį gali turėti atsisakymas suteikti autorizaciją“.

197    Kita vertus, prašyme atlikti vidaus peržiūrą visiškai neminimas argumentas, susijęs su klausimu, kokią įtaką turėjo ar galėjo turėti pavojaus darbuotojų sveikatai neįvertinimas, kurį Rizikos vertinimo komitetas konstatavo savo nuomonėje, parengtoje pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies antrą sakinį, aiškinamą kartu su šio reglamento 64 straipsnio 1 dalimi, dėl DEHP naudojimo keliamo pavojaus bei socialinės ir ekonominės naudos palyginimo.

198    Šiuo aspektu siekiant išsamumo reikia pabrėžti, kad sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą fragmentas, kurį ieškovė cituoja siekdama įrodyti, kad Komisija iš tikrųjų nagrinėjo jos argumentą, susijusį su pavojaus darbuotojų sveikatai įvertinimo nebuvimo poveikiu lyginant pavojų su socialine ir ekonomine nauda, t. y. fragmentas, kuriame teigiama, jog Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, „remdamasis turimos informacijos kokybine analize, padarė išvadą, kad pastovaus naudojimo nauda nusveria riziką“, yra sutrumpintas ir išimtas iš konteksto.

199    Iš tiesų šiame sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą fragmente Komisija neatsakė į argumentą dėl su DEHP susijusios cheminės saugos ataskaitos nepakankamumo dėl to, kad neįvertintas šios medžiagos keliamas pavojus darbuotojų sveikatai. Iš tikrųjų šio sprendimo 193 punkte minėtoje sakinio dalyje Komisija atsakė į prašymo atlikti vidaus peržiūrą 95 ir 99 punktuose ieškovės pateiktą argumentą, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateiktoje socialinėje ir ekonominėje analizėje nebuvo įrodyta, jog DEHP naudojimo socialinė ir ekonominė nauda nusveria šios medžiagos keliamą pavojų, nes šioje analizėje daroma klaidinga prielaida, kad ši medžiaga nekelia visiškai jokio pavojaus.

200    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 190–192 punktuose išdėstyto ieškovės argumento nebuvo jos prašyme atlikti vidaus peržiūrą. Todėl dėl tų pačių motyvų, kokie pateikti šio sprendimo 55–58 punktuose, jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

201    Be to, bet kuriuo atveju šis argumentas iš esmės nepagrįstas.

202    Iš tiesų ieškovė iš esmės tvirtina, kad socialinės ir ekonominės naudos palyginimas su pavojumi, dėl DEHP naudojimo kylančiu žmonių sveikatai, kurį Komisija atliko sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, yra su trūkumais dėl to, kad vieno iš elementų, t. y. pavojaus, kurį DEHP naudojimas kelia darbuotojams, nebuvo galima „apskaičiuoti“, o Komisija, kuri, beje, atsižvelgė į šį aspektą, pabrėžia, kad ji perėmė Socialinės ir ekonominės analizės komiteto, kuris šiuo klausimu buvo atlikęs „kokybinę“ analizę, nuomonę.

203    Į šį argumentą reikia atsakyti, kad atliekant socialinės ir ekonominės naudos palyginimą su pavojumi, dėl DEHP naudojimo kylančiu žmonių sveikatai, neturi būti apsiribota atsižvelgimu į kokybinius elementus. Be to, kai nėra pakankamai informacijos, leidžiančios „apskaičiuoti“ pavojų, jį vis dėlto galima įvertinti pasitelkiant kokybinius veiksnius.

204    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą.

–       Dėl trečios dalies, siejamos su akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta dėl to, kad atliekant socialinį ir ekonominį vertinimą nebuvo atsižvelgta į tam tikrą informaciją

205    Anot ieškovės, kadangi taikydama Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies d punktą Komisija neatsižvelgė į informaciją apie DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančioms medžiagos, savybes, ši institucija padarė „akivaizdžią teisės ir vertinimo klaidą“.

206    Iš tiesų šioje nuostatoje vartojamą žodžių junginį „turima informacija“ reikia suprasti taip, kad joje kalbama apie visą informaciją, kurią Komisija turėjo vertindama paraišką autorizacijai gauti. Kadangi 2014 m. gruodžio mėn. ECHA pripažino DEHP labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, dėl jos, kaip endokrininę sistemą ardančioms ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybių (žr. šio sprendimo 7 punktą), Komisija šiuo atveju turėjo atsižvelgti į informaciją apie šios endokrininę sistemą ardančios medžiagos savybes pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies d punktą. Bet kuriuo atveju šios nuostatos tekste nenurodyta, kad gali būti nagrinėjama tik informacija, kurią „turi pareiškėjai“.

207    Anot ieškovės, žinoma, Komisija bandė šį požiūrį pateisinti sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 3.2 punkte pareikšdama, kad „nebuvo galima tikėtis iš [paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų], kad jos iš anksto identifikuos papildomą pavojingą DEHP savybę, kai jos 2012–2013 m. rengė paraišką autorizacijai gauti, [nes] ši savybė buvo identifikuota tik [2014 m. gruodžio mėn., t. y.] po 15 mėnesių“. Vis dėlto Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies d punkto tekste nėra jokios nuostatos, kurioje būtų nurodyta, kad gali būti nagrinėjama tik ta informacija, kurią turi pareiškėjai. Iš tikrųjų, remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalimi, Komisijos vertinimo pareigai netaikomi jokie apribojimai, kiek tai susiję su rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai, kuri turi būti išnagrinėta, rūšimi, ir netaikomas apribojimas, kad turi būti atsižvelgiama tik į įrodymus, gautus iš paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų.

208    Šiuo atveju reikia pažymėti, kad socialiniam ir ekonominiam vertinimui reikšmingi tekstai yra Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 5 dalies a punktas ir XVI priedas. Šio priedo negalima apriboti atsisakymo suteikti autorizaciją, grindžiamo šio reglamento XIV priede išvardytais pavojais, „nauda žmonių sveikatai ir aplinkai“. Dėl to reikia daryti išvadą, kad į informaciją apie pavojingas savybes, nenurodytą Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priede, turi būti atsižvelgta jau rengiant socialinį ir ekonominį įvertinimą, kuris pateikiamas pagal to paties reglamento 60 straipsnio 4 dalį.

209    Anot ieškovės, neįtikina Komisijos atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, kad reikalavimas, jog paraiškos autorizacijai gauti pateikėjai suteiktų informaciją apie kylančią riziką, susijusią su labai didelį susirūpinimą keliančiomis savybėmis, kurios nebuvo identifikuotos pateikiant paraišką autorizacijai gauti, visiškai pažeistų teisinio saugumo principą. Iš tiesų šis argumentas prieštarauja suformuotai jurisprudencijai dėl teisėtų lūkesčių, pagal kurią ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis, kad išliks nepakitusi esama padėtis, kuri gali pasikeisti Sąjungos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją. Taigi paraiškos autorizacijai gauti pateikėjai negali pagrįstai tikėtis, kad jų naudojamos ar gaminamos cheminės medžiagos nekelia papildomo „labai didelio susirūpinimo“, palyginti su tuo, kuris jau pateisino jų įtraukimą į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedo sąrašą.

210    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

211    Iš pradžių reikia pažymėti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies d punktu, sprendimą dėl autorizacijos Komisija priima po to, kai atsižvelgia į „turimą informaciją apie riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų“.

212    Kita vertus, priešingai, nei, atrodo, teigia ieškovė (žr. šio sprendimo 205 ir 206 punktus), Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies d punktas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesusijęs su labai didelį susirūpinimą keliančiai cheminei medžiagai būdingomis savybėmis.

213    Tokią pačią išvadą galima padaryti remiantis ne tik šios nuostatos formuluote, bet ir jos kontekstu. Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje labai didelį susirūpinimą keliančioms cheminėms medžiagoms būdingos savybės netiesiogiai nurodytos pirmame sakinyje ir antro sakinio a punkte.

214    Todėl tai, kad Komisija neatsižvelgė į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, savybes gali būti nebent Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio ir antro sakinio a punkto pažeidimas.

215    Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies d punkto pažeidimo.

216    Be to, papildomai reikia pažymėti, kad atsakydama į klausimą, ar įrodyta, jog socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką, kurią žmonių sveikatai ar aplinkai kelia [laibai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos] naudojimas, kaip antai minėtą Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje ir netiesiogiai to reglamento 60 straipsnio 4 dalies antro sakinio a punkte, Komisija, žinoma, privalo savo iniciatyva išnagrinėti visą reikšmingą informaciją, kurią ji turi priimdama sprendimą dėl autorizacijos, rizikos vertinimo neapribojant paraiškoje autorizacijai gauti pateiktos informacijos nagrinėjimu. Vertindama riziką Komisija nėra arbitrė, kurios kompetencija būtų apribota sprendimo priėmimu atsižvelgiant tik į paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo pateiktą informaciją ir įrodymus.

217    Iš Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio formuluotės tiesiogiai nematyti, kad rizikos vertinimas, kurį privalo atlikti Komisija, turi būti grindžiamas tik informacija apie nagrinėjamos cheminės medžiagos savybes, nurodytas Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priede, ar kad šiuo atžvilgiu Komisija veikiau turi atsižvelgti ir į medžiagos savybes, kurios nurodytos ne šiame priede, bet pasiūlytų cheminių medžiagų sąraše.

218    Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį autorizacija suteikiama, jeigu cheminės medžiagos naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai ar aplinkai „dėl [to reglamento] XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių“ yra tinkamai kontroliuojama pagal to paties reglamento I priedo 6.4 skirsnį, kaip nurodyta pareiškėjo pateiktoje cheminės saugos ataskaitoje.

219    Nepažeidžiant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, kad paraiškoje autorizacijai gauti turi būti pateikta, be kita ko, pagal to reglamento I priedą parengta cheminės saugos ataskaita, jei ji nebuvo pateikta registruojant, dėl cheminės (‑ių) medžiagos (‑ų) naudojimo keliamos rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai „dėl [to paties reglamento] XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių“.

220    Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 4 dalies d punktą, darytina išvada, kad tik tie duomenys, kurie susiję su cheminei medžiagai būdingomis savybėmis, įtrauktomis į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą, yra reikšmingi atliekant rizikos vertinimą, apie kurį kalbama Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje.

221    Kita vertus, į galimą informaciją apie cheminei medžiagai būdingas savybes, neįtrauktas į šį XIV priedą, neturi būti atsižvelgiama atliekant vertinimą, net jeigu šios savybės jau buvo įtrauktos į Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje numatytą pasiūlytų cheminių medžiagų sąrašą.

222    Iš tiesų, viena vertus, cheminės medžiagos įtraukimas į pasiūlytų cheminių medžiagų sąrašą ir, kita vertus, įtraukimas į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą yra du skirtingi Reglamente Nr. 1907/2006 nustatytos autorizacijos procedūros etapai, kuriuos reglamentuoja atskiros taisyklės, kurių tikslai tik iš dalies sutampa ir kuriuos iš dalies lemia skirtingi vertinimo kriterijai.

223    Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje vartojamo žodžio „gali“, tam tikrų cheminei medžiagai būdingų savybių įtraukimas į pasiūlytų cheminių medžiagų sąrašą nebūtinai savaime lemia šių savybių įtraukimą į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą. Kita vertus, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio, taip pat reikia, kad sprendimas šiuo klausimu būtų priimtas laikantis visų tame straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija priima sprendimą įtraukti cheminę medžiagą į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą remdamasi ECHA rekomendacija, kurioje atsižvelgta į anksčiau pateiktą valstybių narių komiteto nuomonę ir pastabas (pavyzdžiui, dėl naudojimo būdų, kurie pagal to reglamento 58 straipsnio 2 dalį turėjo būti atleisti nuo reikalavimo gauti autorizaciją), kurias suinteresuotosios šalys pateikia per minėto reglamento 58 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatytą viešų konsultacijų procedūrą (2015 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo VECCO ir kt. / Komisija, T‑360/13, EU:T:2015:695, 30 punktas).

224    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės argumentai, pateikti grindžiant antrojo pagrindo trečią dalį ir nurodyti šio sprendimo 205–209 punktuose, turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Kadangi buvo atmestos visos trys antrojo pagrindo dalys, reikia atmesti visą šį pagrindą.

 Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis dėl Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalių, susijusių su alternatyvų analize

225    Trečiąjį ieškovės pagrindą sudaro du kaltinimai, kuriais siekiama įrodyti teisės klaidas ir akivaizdžias vertinimo klaidas, padarytas Komisijai šiuo atveju taikant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalis, konkrečiau kalbant, Komisijai vertinant DEHP alternatyvų ekonominį įgyvendinamumą paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų atžvilgiu.

226    Pirma, pareiškėjų pateiktoje analizėje dėmesys buvo sutelktas į klaidingą „referencinį pagrindą“, t. y. į atliekų srauto pakeitimą, o ne į DEHP pakeitimą pramoniniame procese, todėl pareiškėjos klaidingai aiškino sąvokas „naudojimo būdas“ ir „alternatyva“ ir šis klaidingas aiškinimas buvo pakartotas sprendime dėl autorizacijos. Atsakydama į šį ieškovės argumentą, pateiktą prašyme atlikti vidaus peržiūrą, Komisija sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pakartojo savo vertinimą dėl DEHP funkcijos, tvirtindama, kad tai yra medžiaga, leidžianti „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant PVC gaminius“. Šios teisės klaidos esą turėjo įtakos sprendimui dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, kiek tai susiję su alternatyvų analize, todėl tame sprendime yra padaryta teisės klaida.

227    Antra, ieškovė teigia, kad sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą buvo pakartotas alternatyvų „vertinimo“ sąvokos aiškinimas, prieštaraujantis Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 daliai.

228    Pirma, ieškovė pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos pateikė glaustą apskaičiavimą, kuriame buvo konfidencialios informacijos apie sąnaudas, ir į tai, kad Socialinės ir ekonominės analizės komitetas nerado tinkamos informacijos viešojoje erdvėje, šis komitetas negalėjo patikrinti „šio atliekų srauto kainų intervalo“. Komisija savo ruožtu šią aplinkybę esą nurodė sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą. Šiuo aspektu ji pridūrė: „kadangi viešos konsultacijos nesuteikė informacijos, prieštaraujančios [paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų] pateiktiems skaičiams, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas padarė išvadą, kad jie atitinka tikrovę“.

229    Taip Komisija iš tikrųjų konstatavo, kad Socialinės ir ekonominės analizės komitetas teisėtai preziumavo, jog pareiškėjų pateikta informacija yra patikima, kol šiai informacijai tiesiogiai neprieštarauja trečiųjų asmenų pateiktos pastabos. Vis dėlto šis požiūris prieštarauja Komisijos pareigai įvertinti visus svarbius alternatyvų aspektus, įskaitant jų ekonominį įgyvendinamumą, t. y. pareigai, kuri šiai institucijai tenka pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį ir 60 straipsnio 5 dalies b punktą. Tai yra akivaizdi klaida, kuriai nėra jokio įtikinamo pateisinimo. Anot ieškovės, pareiga įvertinti alternatyvų „visus svarbius aspektus“, įskaitant jų „ekonominį įgyvendinamumą“, turi prasmę tik jeigu tai yra reali nepriklausomai patikrinamos informacijos kontrolė. „Procedūrinės taisyklės“, preziumuojančios jų patikimumą, taikymas yra būdas išvengti šio vertinimo. Taigi tai visiškai nėra ekonominis vertinimas.

230    Antra, ieškovės manymu, požiūris, kai preziumuojama, kad pareiškėjų pateikta informacija patikima, nebent tretieji asmenys įrodytų priešingai, pakenktų autorizacijos procedūros veiksmingumui, nes jis skatintų pareiškėjus nuslėpti informaciją, kuri prieštarauja jų interesams. Be to, kadangi ekonominei informacijai taip pat gali būti taikomi komercinio konfidencialumo apribojimai, nėra protinga tikėtis, kad šią informaciją suras ir perduos tretieji asmenys per konsultacijų procedūrą.

231    Trečia, ieškovė tvirtina, kad sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 5.2 punkte Komisija bandė pateisinti šį požiūrį pareikšdama, jog „reikalavimas, kad [Socialinės ir ekonominės analizės] komitetas atliktų nepriklausomą tyrimą dėl šių konkrečių duomenų, reikštų neproporcingą naštą procedūroje“. Vis dėlto šie motyvai akivaizdžiai klaidingi. Tokiu atveju, kaip šis, „akivaizdi išeitis“ būtų paprasčiausiai reikalauti, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos pateiktų pakankamai patikimų ir patikrinamų įrodymų.

232    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

233    Iš pradžių reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 167 punkte, pirmojo pagrindo trečioje dalyje pateikti ieškovės argumentai (žr. šio sprendimo 152–158 punktus) turi būti laikomi pateiktais trečiajam pagrindui pagrįsti, ir jie bus analizuojami nagrinėjant šį pagrindą. Iš tiesų, kiek jais siekiama įrodyti, kad Komisija padarė teisės klaidą aiškindama sąvoką „alternatyva“ (žr. šio sprendimo 153–156 punktus), šie argumentai iš esmės yra šio pagrindo pirmo kaltinimo papildymas. Kita vertus, kitus argumentus, kuriais ieškovė grindžia pirmojo pagrindo trečią dalį, reikia laikyti pagrindžiančiais akivaizdžių vertinimo klaidų egzistavimą (žr. šio sprendimo 157 ir 158 punktus).

234    Pirma, iš pradžių kaip nepriimtiną reikia atmesti ieškovės argumentą, kad paraiškoje autorizacijai gauti pasiūlyta alternatyvų analizė buvo nepakankama, nes, anot jos, šioje paraiškoje nenurodyta DEHP funkcija (žr. šio sprendimo 154 punktą).

235    Iš tiesų šis ieškinys gali būti susijęs tik su sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą teisėtumu, o ne su tuo, ar paraiška autorizacijai gauti yra pakankama. Taigi ieškinio trečiuoju pagrindu apskritai turėtų būti siekiama įrodyti Komisijos galimai padarytas klaidas, o ne paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų klaidas, padarytas toje paraiškoje.

236    Kita vertus, kiek šio sprendimo 234 punkte nurodytu argumentu siekiama pateikti sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą padarytų klaidų pavyzdžius, t. y. tuo atveju, jei reikėtų daryti išvadą, kad tame sprendime pakartojama paraiškoje autorizacijai gauti nurodyta informacija, jį reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš tiesų, neatsižvelgiant į tai, ką paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos nurodė savo paraiškoje, Komisija aiškiai identifikavo DEHP funkciją spręsdama šioje byloje nagrinėjamos autorizacijos suteikimo klausimą.

237    Antra, kalbant apie argumentus, kuriais ieškovė siekia įrodyti, kad alternatyvų analizė turi būti cheminių medžiagų ar technologijų, kurios gali pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą „procese“, dėl kurio prašoma autorizacijos, vertinimas (žr. šio sprendimo 165 punktą), konstatuotina, jog šie argumentai susiję su šiame pagrinde nurodytu argumentu, kad pareiškėjų pateiktoje analizėje sutelkiamas dėmesys į klaidingą „referencinį pagrindą“, t. y. „atliekų srauto pakeitimą, o ne į DEHP pakeitimą pramoniniame procese“, o tai lėmė klaidingą pareiškėjų pateiktą sąvokų „naudojimo būdas“ ir „alternatyva“ aiškinimą paraiškoje autorizacijai gauti (žr. šio sprendimo 226 punktą). Be to, šie argumentai turi sąsają su argumentu, kad Komisija teigė, jog DEHP atlieka funkciją, kuri nepriimtina pagal Reglamentą Nr. 1907/2006, todėl galiausiai sąvokų „naudojimo būdas“ ir „alternatyva“ klaidingas aiškinimas, pateiktas tiek paraiškoje autorizacijai gauti, tiek sprendime dėl autorizacijos, kaip teisės klaida buvo pakartotas ir sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą (žr. šio sprendimo 226 punktą).

238    Kaip pažymėta vertinant pirmojo pagrindo pirmą dalį, dėl šio sprendimo 63–91 punktuose išdėstytų motyvų galima kalbėti apie cheminės medžiagos „naudojimo būdą“, net jeigu ji aktyviai nenaudojama „pramoniniame procese“. Taigi Komisija nesuklydo, kai padarė išvadą, kad šiuo atveju tai buvo atitinkamos cheminės medžiagos, esančios „mišinyje“, „naudojimo būdas“. Tokiomis aplinkybėmis Komisija nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad viena iš DEHP funkcijų yra „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant minkštojo PVC gaminius iš perdirbto minkštojo PVC“. Komisija taip pat teisiškai nesuklydo laikydamasi prielaidos, kuri buvo nurodyta jau paraiškoje autorizacijai gauti, kad DEHP apskritai atlieka plastifikatoriaus funkciją. Šios funkcijos, kurios suaktyvinamos ne vėliau, nei panaudojamas perdirbtas PVC, kurio sudėtyje yra šios medžiagos (žr. šio sprendimo 71 punktą), leido daryti išvadą, kad sprendimas suteikti autorizaciją galėjo būti priimtas dėl „panaudojimo būdo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 24 punktą, 56 straipsnio 1 dalies a punktą ir 60 straipsnį.

239    Tokiomis aplinkybėmis, kaip teisingai teigia Komisija, vertinant alternatyvas šiuo atveju galėjo būti sutelktas dėmesys į mišinį, o ne į jo sudėtyje esančią cheminę medžiagą. Kita vertus, priešingai, nei tvirtina ieškovė, alternatyvų analizė neturi reikšti cheminių medžiagų ar technologijų, kurios gali pakeisti DEHP „pramoniniame procese“, vertinimo.

240    Todėl argumentą, siejamą su alternatyvų analize, susijusia su cheminėmis medžiagomis ir technologijomis, kurios gali pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą „pramoniniame procese“, kaip ir kaltinimus, siejamus su Komisijos identifikuota DEHP funkcija, reikia atmesti.

241    Trečia, taip pat turi būti atmestas argumentas, kad klaidinga manyti, jog gryno PVC naudojimą galima pripažinti „alternatyva“, nes gryno PVC gamyboje taip pat naudojama labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga (žr. šio sprendimo 156 punktą).

242    Viena vertus, iš sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą iš esmės matyti, kad, Komisijos manymu, grynos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kuri naudojama kaip plastifikatorius, kiekio sumažinimas panaudojant perdirbtą labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą gali būti Reglamentą Nr. 1907/2006 atitinkanti funkcija. Komisija nagrinėjo alternatyvas atsižvelgdama būtent į šią funkciją. Vis dėlto, priešingai, nei, atrodo, teigia ieškovė, sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą Komisija nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepadarė išvados, kad gryno PVC naudojimas savaime yra alternatyva.

243    Kita vertus, naudojimo būdas, kuris leidžia sumažinti gryno DEHP, kuris turi būti pridedamas į mišinius siekiant pagaminti naujus minkštojo PVC gaminius, kiekį, neprieštarauja nei aiškiems Reglamento Nr. 1907/2006 reikalavimams, nei jo tikslams.

244    Iš tiesų tai neprieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 55 straipsnyje nurodytam tikslui. Šia nuostata nesiekiama besąlygiškai, vienašališkai ir nedelsiant pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis. Kaip matyti iš šio straipsnio formuluotės, ja siekiama „palaipsniui“ pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, „kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu“. Be to, šis tikslas beveik identiškais žodžiais pakartotas Reglamento Nr. 1907/2006 70 konstatuojamojoje dalyje.

245    Ketvirta, kiek tai susiję su argumentais, kad buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, motyvuojant tuo, jog net jeigu būtų pripažinta Komisijos nurodyta funkcija, ši institucija bet kuriuo atveju neišnagrinėjo galimų alternatyvų, leidžiančių sumažinti DEHP kiekį gaminant PVC gaminius, atsižvelgiant į didelį alternatyvų skaičių, be kita ko, plastifikatorių, kurie nėra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, naudojimą (žr. šio sprendimo 157 punktą), reikia pažymėti tai, kas nurodoma toliau.

246    Remiantis jurisprudencija, siekiant nustatyti, kad institucija, vertindama sudėtingas faktines aplinkybes, padarė akivaizdžią klaidą, galinčią pateisinti akto panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti paneigti šiame akte esančio faktinių aplinkybių vertinimo įtikinamumą. Išskyrus minėtą įtikinamumo vertinimą, Bendrasis Teismas negali pakeisti šio sprendimo autoriaus atlikto sudėtingų aplinkybių vertinimo savuoju (žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑257/07, EU:T:2011:444, 86 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Todėl akivaizdžia klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, ginčijamas vertinimas vis dar gali būti laikomas teisingu ar tinkamu. Taip ypač yra tuo atveju, jei ginčijamame sprendime yra padaryta klaidų, kurios, net vertinamos kartu, yra labai menkos ir nelėmė administracijos sprendimo (žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑257/07, EU:T:2011:444, 87 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

247    Šiuo atveju konstatuotina, kad, pirma, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos toje paraiškoje buvo nurodžiusios, kad nėra alternatyvų. Šiuo atžvilgiu buvo kalbama apie perdirbto minkštojo PVC alternatyvas žemutinės grandies perdirbėjams, pavyzdžiui, gryno PVC, kurio sudėtyje yra plastifikatorių, naudojimą, kurios nėra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos. Nors tokia perspektyva nebuvo nurodyta kaip alternatyva pareiškėjoms, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas tokį sprendimą laikė netinkamu, būtent ekonomiškai neįgyvendinamu pareiškėjų produktų žemutinės grandies naudotojams arba bent jau jų daliai.

248    Priešingai, nei turi įrodyti ieškovė, kuri remiasi akivaizdžia vertinimo klaida atsižvelgiant į Sąjungos teismo nustatytas taisykles, išdėstytas šio sprendimo 246 punkte, ji nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų sprendime dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo įtikinamumą, kiek tai susiję su alternatyvų nebuvimu.

249    Viena vertus, ieškovė nepaaiškina, kokiais kitais įrodymais nei tie, kuriuos pateikė pareiškėjos, remiantis tretieji asmenys, kurie buvo išklausyti per viešas konsultacijas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 2 dalį, ir valstybės narės, kurios per to reglamento 133 straipsnyje numatyto komiteto diskusijas pareiškė nuomonę dėl to, kaip turi būti vertinama paraiška autorizacijai gauti, Komisija, priimdama sprendimą dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą, galėjo prieiti prie kitokios išvados, nei pateikta Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonėje dėl alternatyvų, susijusių su plastifikatoriais, kurie nėra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos. Iš tiesų ieškovė nenurodo, į kokią kitą cheminę medžiagą, kuri nėra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, Komisija galėjo atsižvelgti.

250    Kita vertus, bet kuriuo atveju prašyme atlikti vidaus peržiūrą ieškovė konkrečiai neginčijo Komisijos bendros išvados dėl alternatyvų nebuvimo.

251    Be to, reikia pabrėžti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 249 ir 250 punktuose, reikalavimu, jog ieškovė šiame ieškinyje arba prašyme atlikti vidaus peržiūrą pateiktų įrodymus, kurie galėtų paneigti Komisijos išvadą dėl alternatyvų nebuvimo, neperkelia prašymo autorizacijai gauti pateikėjui tenkančios įrodinėjimo pareigos, nurodytos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje, aiškinamoje kartu su jo 69 konstatuojamąja dalimi. Atvirkščiai, tai yra, viena vertus, reikalavimai, susiję su būtinybe ieškinyje dėl panaikinimo aiškiai nurodyti argumentus ir pagrindus, kad Bendrasis Teismas galėtų tinkamai juos išnagrinėti, neturėdamas spėlioti, ko nori ieškovas, ir neturėdamas jo motyvų pakeisti savaisiais. Kita vertus, tai yra reikalavimai patikslinti, išplaukiantys iš Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnio (žr. šio sprendimo 56 ir 57 punktus).

252    Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 245 punkte minėtą argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

253    Penkta, taip pat kaip nepagrįstą reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Komisija iš esmės preziumavo duomenų apie kainas, kuriuos pareiškėjos pateikė savo alternatyvų analizėje ir kuriems pritarė Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, pats neatlikęs nepriklausomo jų patikimumo vertinimo, patikimumą, o tai galiausiai reiškia Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 daliai prieštaraujantį alternatyvų „vertinimo“ sąvokos aiškinimą.

254    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, pirma, priešingai, nei tvirtina ieškovė, nagrinėdama paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pasiūlytų alternatyvų ekonominį įgyvendinamumą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 dalies b punktą, Komisija „nepreziumavo“ jų pateiktų duomenų apie kainas tikslumo.

255    Iš tiesų atsakydama į šį ieškovės argumentą Komisija, ieškovei dėl to neprieštaraujant, sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 5.2 punkte pažymėjo, kad pareiškėjos pateikė viešai neprieinamus duomenis apie po pramoninių procesų likusių atliekų kainas. Socialinės ir ekonominės analizės komitetas savo ruožtu atliko vertinimą dėl paraiškoje autorizacijai gauti pateiktų duomenų apie kainas, mėgindamas gauti papildomos viešos informacijos ir tikrindamas visą reikšmingą informaciją, pateiktą per viešas konsultacijas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 2 dalį.

256    Šis požiūris, kai mėginama gauti papildomos informacijos, rodo, kad Socialinės ir ekonominės analizės komitetas iš tikrųjų išnagrinėjo pareiškėjų pateiktą informaciją.

257    Taigi, perimdama šį Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nagrinėjimą, Komisija taip pat nepreziumavo minėtos informacijos atitikties tikrovei. Be to, būtent dėl to, kad nebuvo įrodymų, prieštaraujančių pareiškėjų pateiktiems duomenims, Komisija pakartojo šio komiteto vertinimą dėl po pramoninių procesų likusių atliekų kainų.

258    Antra, siekiant tikslumo reikia pažymėti, kad ieškovės požiūris, pagal kurį Komisija „preziumavo“, kad pareiškėjų nurodyti ekonominio pobūdžio duomenys yra teisingi, nesusijęs su teisės klausimu.

259    Iš tiesų, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 dalį, vertindama tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų buvimą, Komisija turi atsižvelgti į visus svarbius aspektus, be kita ko, kaip nurodyta minėto 60 straipsnio 5 dalies b punkte, į techninį ir ekonominį alternatyvų įgyvendinamumą pareiškėjui. Vis dėlto Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 dalyje neapibrėžtas konkretus metodas, kuris leistų atlikti toje nuostatoje numatytą „vertinimą“, kurį būtų galima laikyti teisiškai ir faktiškai reikalaujamu metodu ir kuris, kitaip tariant, būtų neatsiejama teisinės sąvokos „vertinimas“ dalis.

260    Kita vertus, Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 dalyje numatytas tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ir technologijų buvimo vertinimas susijęs su techninių, ekonominių ir mokslinių klausimų bei sudėtingų faktinių aplinkybių vertinimo procesu, per kurį siekiama išnagrinėti visus svarbius tam tikros srities aspektus, visų pirma numatytus 60 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose, atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija galėjo turėti priimdama sprendimą dėl autorizacijos.

261    Vadinasi, ieškovės požiūris, kad Komisija „preziumavo“, jog tam tikri pareiškėjų pateikti duomenys yra teisingi, iš tikrųjų susijęs su Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 dalies b punkto pažeidimu, t. y. su tuo, kad galimai buvo padaryta (akivaizdi) vertinimo klaida, o ne su sąvokos „vertinimas“, kaip teisinio elemento, pažeidimu, kaip teigia ieškovė.

262    Šiuo aspektu, neatsižvelgiant į tai, ar Komisija nagrinėjamu atveju „nepreziumavo“ tam tikrų elementų, o perėmė Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nagrinėjimo išvadas, prieš tai nurodžiusi, kad nėra įrodymų, prieštaraujančių pareiškėjų pateiktai informacijai (žr. šio sprendimo 257 punktą), reikia pažymėti, kad ieškovė šiuo atveju nepateikia jokio argumento, parodančio, į kokias faktines ar teisines aplinkybes galėjo atsižvelgti Socialinės ir ekonominės analizės komitetas ar Komisija tam, kad patikrintų ar net po tokio patikrinimo paneigtų prašyme suteikti autorizaciją pateiktų duomenų patikimumą. Be to, ieškovė nepaaiškina, koks galėtų būti konkretus techninis, ekonominis ar mokslinis metodas, kuris būtų leidęs išsklaidyti bet kokias abejones dėl pareiškėjų pateiktos informacijos apie po pramoninių procesų likusių atliekų kainas patikinimo.

263    Kaip pažymėta šio sprendimo 251 punkte dėl alternatyvų nebuvimo, reikia pabrėžti, jog reikalavimas, kad ieškovė nurodytų aplinkybes, kurios galėtų paneigti Komisijos išvadas dėl paraiškoje autorizacijai gauti pateiktų duomenų patikimumo, neperkelia pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo pareigos, numatytos Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje, aiškinamoje kartu su šio reglamento 69 konstatuojamąja dalimi. Kita vertus, tai yra su jurisprudencija susiję reikalavimai, minėti šio sprendimo 246 punkte.

264    Tokiomis aplinkybėmis vien paprasčiausio Komisijos kaltinimo tuo, kad ji „preziumavo“ pareiškėjų paraiškoje autorizacijai gauti nurodytų duomenų, su kuriais paskui sutiko Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, rengdamas savo nuomonę, numatytą Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 4 dalies b punkte, atitiktį tikrovei, nepakanka, kad būtų įrodyta akivaizdi vertinimo klaida.

265    Nė vienas ieškovės argumentas neleidžia paneigti šios išvados.

266    Pirma, reikia atmesti argumentą, kad požiūris, kai preziumuojama, jog pareiškėjų pateikta informacija patikima, „nebent tretieji asmenys įrodytų priešingai“, pakenktų autorizacijos procedūros veiksmingumui, nes jis skatintų pareiškėjus nuslėpti informaciją, kuri prieštarauja jų interesams. Tas pats pasakytina apie argumentą, jog, kadangi ekonominei informacijai taip pat gali būti taikomi komercinio konfidencialumo apribojimai, nėra protinga tikėtis, kad šią informaciją suras ir perduos tretieji asmenys per konsultacijų procedūrą (žr. šio sprendimo 230 punktą).

267    Šiuo aspektu reikia pažymėti, jog iš tiesų esama suinteresuotumo, kad pareiškėjai nenuslėptų svarbios informacijos per autorizacijos suteikimo procedūrą, o tai jie galėtų būti linkę daryti, jei ši informacija prieštarautų jų interesams.

268    Vis dėlto reikia dar kartą pažymėti, kad ieškovė nenurodo metodo, kuris geriausiai tiktų rizikai, kad pareiškėjas slėps svarbią informaciją, kurią žino tik jis vienas, pašalinti. Viena vertus, nei Komisija, nei Reglamento Nr. 1907/2006 64 straipsnio 1 dalyje nurodyti ECHA komitetai neturi įgaliojimų, panašių į tuos, kuriuos turi konkurencijos institucija ar net valstybės narės prokuratūra ir kurie leistų patikrinti faktų atitiktį tikrovei, taikant vykdymo užtikrinimo priemones, kaip antai kratas, ar poėmio priemones. Kita vertus, sprendimas, ieškovės apibūdinamas kaip „akivaizdus“, pagal kurį paprasčiausiai būtų galima „pareikalauti, kad pareiškėjai pateiktų pakankamai patikimų ir patikrinamų įrodymų“ (žr. šio sprendimo 231 punktą), toli gražu toks nėra. Iš tiesų tik pareiškėjui žinomos konfidencialios informacijos problema kyla kiekvieną kartą, kai jo reikia paprašyti papildyti ar paaiškinti informaciją, kurią turi tik jis vienas.

269    Antra, reikia atmesti ieškovės kritiką dėl sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 5.2 punkte pateikto Komisijos argumento, kad „reikalavimas, kad [Socialinės ir ekonominės analizės] komitetas atliktų nepriklausomą tyrimą dėl šių konkrečių duomenų, reikštų neproporcingą naštą procedūroje“ (žr. šio sprendimo 231 punktą).

270    Iš tiesų neatsižvelgiant į Komisijos nurodytą „neproporcingos naštos procedūroje“ problemą, ieškovė konkrečiai neįrodo, kad Socialinės ir ekonominės analizės komitetas galėjo padaryti daugiau, siekdamas sureaguoti į ieškovės išreikštą susirūpinimą.

271    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis dėl to, kad autorizacijos procedūroje nesilaikyta atsargumo principo

272    Ketvirtuoju pagrindu ieškovė teigia, kad buvo pažeistas atsargumo principas, įtvirtintas SESV 191 straipsnio 2 dalyje.

273    Pirma, anot ieškovės, tinkamai taikant atsargumo principą pareiga įrodyti, kad turi būti suteikta cheminės medžiagos autorizacija, tenka paraiškos autorizacijai gauti pateikėjui. Jeigu netgi pareiškėjui pateikus įrodymus išlieka abejonių dėl rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai, Komisija turi padaryti išvadą, kad įrodinėjimo pareiga nebuvo įvykdyta ir kad negali būti suteikta autorizacija naudoti cheminę medžiagą.

274    Šiuo atveju, viena vertus, Rizikos vertinimo komitetas padarė išvadą, kad „jis negali įvertinti“ rizikos darbuotojų sveikatai. Kita vertus, per sprendimo priėmimo procesą nebuvo atsižvelgta į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, savybes. Todėl Komisija esą nesilaikė atsargumo principo, kai ji vis dėlto nusprendė suteikti autorizaciją naudoti DEHP. Ši klaida taip pat turėjo įtakos sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą pagrįstumui.

275    Antra, atsižvelgiant į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybes, kurios reiškia, kad ši medžiaga kelia tokį patį susirūpinimą kaip ir tas, dėl kurio ji buvo įtraukta į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedo sąrašą, Komisija, anot ieškovės, turėjo paprašyti pareiškėjų atnaujinti savo paraišką autorizacijai gauti, taikant atsargumo principą.

276    Trečia, atsakydama į Komisijos atsiliepime nurodytą argumentą, kad jeigu vertinant riziką atsižvelgiama į savybes, kurios nebuvo identifikuotos pateikiant paraišką autorizacijai gauti, taip pažeidžiamas teisinio saugumo principas, ieškovė primena, kad pagal Sąjungos teismo jurisprudenciją dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris kildinimas iš teisinio saugumo principo, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis, kad išliks nepakitusi esama padėtis, ji gali pasikeisti Sąjungos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją.

277    Antra, neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija nepateikė jokių paaiškinimų dėl to, kaip ji taikė atsargumo principą šiuo atveju.

278    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

279    Šiuo aspektu, pirma, reikia priminti, kad, kaip matyti iš SESV 191 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sąjungos politika aplinkosaugos srityje turi padėti siekti žmonių sveikatos apsaugos tikslo ir ji grindžiama, be kita ko, atsargumo principu. Šis principas taikomas, kai Sąjungos institucijos imasi aplinkosaugos priemonių. Be to, atsargumo principas turi būti taikomas, kai Sąjungos institucijos priima žmonių sveikatos apsaugos priemones (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 72 punktą).

280    Konkrečiai kalbant, iš Reglamento Nr. 1907/2006 1 straipsnio 3 dalies matyti, kad šio reglamento nuostatos grindžiamos šiuo principu.

281    Pagal atsargumo principą, jei kyla abejonių dėl pavojaus žmonių sveikatai buvimo ar jo masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodyta, jog šis pavojus realus ir rimtas (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 73 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Tinkamam atsargumo principo taikymui reikia, pirma, identifikuoti siūlomos naudoti atitinkamos cheminės medžiagos potencialiai negatyvias pasekmes sveikatai ir, antra, visapusiškai įvertinti pavojų sveikatai remiantis turimais patikimiausiais mokslo duomenimis ir naujausių tarptautinių tyrimų rezultatais (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 75 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

282    Vadinasi, remiantis jurisprudencija, jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo, neįtikinamumo ar netikslumo neįmanoma neabejotinai nustatyti pavojaus buvimo arba apimties, tačiau realios žalos visuomenės sveikatai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu pavojus pasitvirtintų, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 76 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Priimdama ribojamąją priemonę, kuria siekiama apsaugoti aplinką ar žmonių sveikatą, šiuo klausimu kompetentinga institucija turi tinkamai įvertinti atsargumo principo ir proporcingumo principo santykį. Tokia išvada darytina šio sprendimo 281 punkte cituotą jurisprudenciją aiškinant pagal proporcingumo principą, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių priėmimą tik jeigu jos yra ne tik nediskriminacinės ir objektyvios, bet ir proporcingos (generalinio advokato M. Bobek išvados byloje Confédération paysanne ir kt., C‑528/16, EU:C:2018:20, 51 punktas).

283    Šiuo atveju ieškovė iš esmės teigia, kad pagal atsargumo principą Rizikos vertinimo komiteto konstatuotos abejonės dėl rizikos darbuotojams neleido Komisijai suteikti autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį. Kitaip tariant, ieškovės manymu, Komisija turėjo visiškai atsisakyti suteikti šioje byloje nagrinėjamą autorizaciją.

284    Pirma, reikia pažymėti, kad SESV 191 straipsnio 2 dalyje numatytas atsargumo principas taikomas Sąjungos veiksmams ir kad jis negali būti aiškinamas taip, jog Sąjungos institucija juo remdamasi turi priimti konkrečią priemonę, pavyzdžiui, atsisakyti suteikti autorizaciją, kaip nurodo ieškovė. Iš tiesų, šioje nuostatoje tik apibrėžiami bendrieji Sąjungos tikslai aplinkosaugos srityje, nes, remiantis SESV 192 straipsniu, sprendimą dėl veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti šie tikslai, turi priimti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, nors iš tiesų šis principas gali pateisinti institucijos priimtą ribojamąją priemonę, vis dėlto jis neįpareigoja jos to daryti.

285    Papildomai reikia pažymėti, jog pati Reglamento Nr. 1907/2006 1 straipsnio 3 dalis taip pat nepagrindžia ieškovės argumento, kad Komisija turėjo atsisakyti suteikti nagrinėjamą autorizaciją.

286    Antra, šiuo atveju, priešingai, nei teigia ieškovė (žr. šio sprendimo 273 punktą), nebuvo abejonių dėl rizikos žmonių sveikatai. Atvirkščiai, buvo akivaizdu, kad DEHP kelia pavojų žmonių sveikatai. Kaip pažymėta šio sprendimo 1 punkte, ši medžiaga turi toksiškų reprodukcijai savybių, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 57 straipsnio c punktą. Nagrinėjamu atveju Rizikos vertinimo komitetas buvo atkreipęs Komisijos dėmesį į kilusias abejones dėl pareiškėjų teiginių, susijusių su rizikos, kurią DEHP kelia darbuotojams, kontroliavimu. Šio komiteto manymu, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos neįrodė, kad rizika darbuotojų sveikatai, kurią lemia du prašomi naudojimo būdai, yra tinkamai kontroliuojama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalį. Iš esmės tai yra priežastis, dėl kurios Komisija pasirinko Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje numatytą „socialinę ir ekonominę procedūrą“.

287    Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad Komisijos pasirinkimas taikyti Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje numatytą „socialinę ir ekonominę procedūrą“ yra atsargumo principo pažeidimas. Autorizacijos procedūra laikantis šios procedūros buvo sukurta būtent tam, kad įmonės galėtų prekiauti cheminėmis medžiagomis, kurios, be kita ko, kelia riziką žmonių sveikatai, tačiau jų socialinė ir ekonominė nauda nusveria šią riziką.

288    Kaip matyti iš, viena vertus, Reglamento Nr. 1907/2006 69 konstatuojamosios dalies, ir, kita vertus, šio reglamento 60 straipsnio 4 dalies, kai nenustatyta, kad rizika, kurią cheminės medžiagos naudojimas kelia žmonių sveikatai ar aplinkai, yra tinkamai kontroliuojama, autorizacija gali būti suteikta, jei gali būti įrodyta, kad socialinė ir ekonominė nauda, gaunama dėl atitinkamos medžiagos naudojimo, nusveria su jos naudojimu susijusią riziką ir nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų, kurios yra racionalios ekonominiu ir techniniu požiūriu.

289    Šiuo atveju reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 211–223 punktų, ieškovės teiginį, kad į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, savybes turėjo būti atsižvelgta vertinant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje nurodytas rizikas, reikia atmesti sistemiškai aiškinant to straipsnio 2 ir 4 dalis. Atsargumo principo negalima aiškinti taip, kad būtų pakenkta šių dviejų Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio dalių tarpusavio nuoseklumui.

290    Trečia, priimdama ribojamąją priemonę, kuria siekiama apsaugoti aplinką ar žmonių sveikatą, kompetentinga institucija turi tinkamai įvertinti atsargumo principo ir proporcingumo principo santykį (žr. šio sprendimo 282 punktą).

291    Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pillbox 38, C‑477/14, EU:C:2016:324, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

292    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalis apskritai yra atsargumo principo ir proporcingumo principo santykio išraiška, kai neįvykdyta viena iš šio reglamento 60 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų; nagrinėjamu atveju tai yra sąlyga, susijusi su rizikos, kurią tam tikros cheminės medžiagos naudojimas kelia žmonių sveikatai ar aplinkai dėl jai būdingų savybių, nurodytų Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priede, kontroliavimo įrodymu.

293    Leisdamas suteikti autorizaciją tokioje situacijoje, kai ne visos rizikos, susijusios su labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos naudojimu, yra tinkamai kontroliuojamos, tačiau socialinė ir ekonominė nauda, kurią suteikia atitinkamos medžiagos naudojimas, nusveria su jos naudojimu susijusią riziką ir nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų, kurios yra racionalios ekonominiu ir techniniu požiūriu, Sąjungos teisės aktų leidėjas palygino, viena vertus, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą ir, kita vertus, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo interesus ir socialinę ir ekonominę naudą, kurią suteikia atitinkamos medžiagos naudojimas.

294    Žinoma, tokiu atveju, kaip šioje byloje, konkretus atitinkamų interesų palyginimas gali pateisinti Komisijos nustatytą specialią kontrolę ir trumpą peržiūros laikotarpį. Vis dėlto iš Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalies matyti, kad jei šioje nuostatoje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija negali atsisakyti suteikti autorizaciją, nes kitaip pažeistų proporcingumo principą.

295    Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei tvirtina ieškovė, atsargumo principo negalima aiškinti taip, kad jis leidžia atsisakyti suteikti autorizaciją, kuri gali būti suteikta pagal Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį.

296    Antra, kalbant apie ieškovės kaltinimą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgdama į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybes Komisija turėjo paprašyti paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų atnaujinti savo paraišką laikantis atsargumo principo (žr. šio sprendimo 275 punktą), reikia pažymėti, kad pateikdama šį argumentą ieškovė, atrodo, mano, jog Komisija galėjo paprašyti pareiškėjų jai pateikti papildomos informacijos prieš priimdama savo sprendimą. Tokio argumento ieškovė nebuvo pateikusi prašyme atlikti vidaus peržiūrą. Iš tiesų ieškovė jokioje prašymo atlikti vidaus peržiūrą dalyje netvirtino, kad pagal atsargumo principą Komisija turėjo paprašyti pareiškėjų pateikti jai papildomos informacijos, taigi atnaujinti paraišką autorizacijai gauti. Kita vertus, prašyme atlikti vidaus peržiūrą ieškovė kalbėjo apie minėto principo pažeidimą, nes Komisija esą neatsižvelgė į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybes.

297    Todėl dėl tų pačių motyvų, kokie pateikti šio sprendimo 55 punkte, šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

298    Be to, siekiant išsamumo dėl esmės pažymėtina, kad ieškovės kaltinimas, siejamas su būtinybe paraiškos autorizacijai gauti pateikėjoms atnaujinti savo paraišką atsižvelgiant į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybes, nepagrįstas. Kadangi sprendimo dėl autorizacijos priėmimo dieną DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybės nebuvo įtrauktos į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą, Komisija neturėjo pareigos į jas atsižvelgti. Šių savybių neapima visuma svarbių elementų, į kuriuos Komisija būtinai turi atsižvelgti, kaip antai šio sprendimo 216 punkte minėta reikšminga informacija.

299    Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 275 punkte išdėstytą ieškovės argumentą reikia atmesti.

300    Trečia, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės kaltinimas, kad iš esmės tuo atveju, jeigu Komisija būtų atsižvelgusi į DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybes prieš priimdama sprendimą dėl autorizacijos, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos nebūtų galėjusios teisėtai tikėtis, kad Komisija jų neprašys atnaujinti duomenų siekiant atsižvelgti į šias savybes, yra netinkamas.

301    Ketvirta, tas pats pasakytina apie šio sprendimo 270 punkte išdėstytą ieškovės argumentą, kuriuo siekiama įrodyti, kad Komisija negali remtis teisinio saugumo principu, kad būtų ištaisyta tai, kad pateikdamos paraišką autorizacijai gauti pareiškėjos nežinojo apie DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, savybes.

302    Penkta, galiausiai reikia atmesti šio sprendimo 277 punkte išdėstytą ieškovės argumentą, kad Komisija nepateikė jokio paaiškinimo dėl to, kaip ji šiuo atveju taikė atsargumo principą.

303    Kiek šis argumentas turi būti aiškinamas kaip kaltinimas, kuriuo siekiama įrodyti sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą motyvavimo trūkumus, reikia priminti tai, kas nurodoma toliau.

304    Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti tą teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus (žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Schenker / Komisija, C‑263/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:58, 51 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

305    Vis dėlto nereikalaujama, kad motyvavimas atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne vien į jo tekstą, bet ir į jo kontekstą bei į atitinkamą sritį reguliuojančių teisės normų visumą (žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Schenker / Komisija, C‑263/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:58, 51 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

306    Šiuo atveju sprendimo dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą 7 punkte Komisija nurodė, kad „jeigu remiantis atsargumo principu visus į [Reglamento Nr. 1907/2006] XIV priedą įrašytos cheminės medžiagos naudojimo būdus reikėtų uždrausti dėl to, kad ši medžiaga buvo identifikuota kaip ardanti endokrininę sistemą, pareiga suteikti autorizaciją netektų tikslo ir veiksmingumo“. Vadinasi, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija tinkamai paaiškino, kaip šiuo atveju ketino taikyti atsargumo principą.

307    Tokiomis aplinkybėmis, kadangi buvo atmesti visi argumentai, kuriais grindžiamas ketvirtasis pagrindas, reikia atmesti visą šį pagrindą.

308    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi buvo atmesti keturi pagrindai, nurodyti trečiam reikalavimui pagrįsti, taip pat antras reikalavimas, turi būti atmestas visas ieškinys, įskaitant penktą reikalavimą, kuris, beje, nepagrįstas jokiais argumentais ir kuriuo prašoma imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

309    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

310    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš Procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punkto, sąvoka „institucijos“ reiškia ESS 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos institucijas ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtas įstaigas ar organus, kurie gali būti Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų šalys. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 100 straipsnį ECHA yra Sąjungos organas. Vadinasi, ECHA turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš ClientEarth jos ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Gratsias Dittrich Ulloa Rubio

Paskelbtas 2019 m. balandžio 4 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl autorizacijos

Dėl reikalavimo panaikinti sprendimą dėl prašymo atlikti vidaus peržiūrą

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo padarytomis teisės klaidomis ir vertinimo klaidomis, susijusiomis su paraiškos autorizacijai gauti atitiktimi Reglamento Nr. 1907/2006 62 straipsniui ir 60 straipsnio 7 daliai

– Dėl pirmos dalies, susijusios su teisės ir vertinimo klaidomis, padarytomis aiškinant sąvoką „naudojimo būdas“, vartojamą Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir 62 straipsnio 4 dalies c punkte

– Dėl antros dalies, siejamos su tuo, kad buvo padaryta teisės ir vertinimo klaidų, susijusių su cheminės saugos ataskaitos trūkumais

– Dėl trečios dalies, siejamos su tuo, kad buvo padaryta teisės ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su sąsaja su tinkamų alternatyvų vertinimo trūkumais

– Dėl ketvirtos dalies, siejamos su teisės klaida, padaryta aiškinant Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 7 dalį ir 64 straipsnio 3 dalį

Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalyje nurodytame socialiniame ir ekonominiame vertinime

– Dėl pirmos dalies, siejamos su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis pasirenkant socialinio ir ekonominio vertinimo referencinį pagrindą

– Dėl antros dalies, siejamos su akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta vertinant pavojaus ir naudos pusiausvyrą

– Dėl trečios dalies, siejamos su akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta dėl to, kad atliekant socialinį ir ekonominį vertinimą nebuvo atsižvelgta į tam tikrą informaciją

Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis dėl Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 ir 5 dalių, susijusių su alternatyvų analize

Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis dėl to, kad autorizacijos procedūroje nesilaikyta atsargumo principo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: anglų.