BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. spalio 18 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Etileno rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuotas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Pirkimo kainos elemento derinimas – Susitarimo procedūra – Bauda – Bazinio baudos dydžio koregavimas – Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktas – Recidyvas – Baudų apskaičiavimo gairių 28 punktas – Neribota teismo jurisdikcija – Priešieškinis dėl baudos padidinimo“

Byloje T‑590/20

Clariant AG, įsteigta Mutence (Šveicarija),

Clariant International AG, įsteigta Mutence,

atstovaujamos advokatų F. Montag ir M. Dreher,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Boitos, I. Rogalski ir J. Szczodrowski,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas M. van der Woude, teisėjai G. De Baere (pranešėjas), G. Steinfatt, K. Kecsmár ir S. Kingston,

posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. lapkričio 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Clariant AG ir Clariant International AG pirmiausia prašo, kad būtų iš dalies panaikintas 2020 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas C(2020) 4817 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį (AT.40410 – Etilenas) (toliau – ginčijamas sprendimas), o nepatenkinus šio reikalavimo, – kad būtų sumažintas jai šiuo sprendimu „bendrai ir solidariai“ skirtos baudos dydis. Europos Komisija priešieškiniu prašo padidinti šią baudą.

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Administracinė procedūra

2        2016 m. birželio 29 d. viena iš keturių įmonių, dalyvavusių slaptuose pokalbiuose dėl etileno pirkimo, paprašė atleisti ją nuo baudos pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 298, 2006, p. 17, toliau – pranešimas dėl bendradarbiavimo).

3        Nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki liepos 3 d. kitos trys įmonės, dalyvavusios šiuose slaptuose pokalbiuose, taip pat paprašė atleisti nuo baudų arba, nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti baudą pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo.

4        2018 m. liepos 10 d. Komisija pradėjo 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), 11 straipsnio 6 dalyje numatytą procedūrą dėl keturių įmonių (toliau kartu – kartelio dalyvės), siekdama pradėti diskusijas dėl susitarimo sudarymo pagal Komisijos pranešimo dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008, p. 1, toliau – pranešimas dėl susitarimo procedūros).

5        2018 m. liepos 23 d. raštu ieškovės patvirtino Komisijai, kad jos nori pradėti diskusijas dėl susitarimo.

6        Per šias diskusijas Komisija informavo ieškoves apie priekaištus, kuriuos ketina joms pateikti, ir atskleidė pagrindinius bylos medžiagoje esančius įrodymus, kuriais ji rėmėsi grįsdama šiuos priekaištus. Ji joms taip pat pateikė baudos, kurią ketina joms skirti, intervalo įvertinimą.

7        2019 m. lapkričio 20 d. ieškovės pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 10a straipsnio 2 dalies trečią pastraipą pateikė susitarimo pasiūlymą, kuriame pripažino savo „bendrą ir solidarią“ atsakomybę už dalyvavimą darant pažeidimą. Jos taip pat nurodė maksimalų baudos dydį, su kuriuo jos sutiktų per susitarimo procedūrą – 159 663 000 eurų.

8        2020 m. vasario 7 d. Komisija pateikė prieštaravimo pareiškimą. 2020 m. vasario 24 d. ieškovės patvirtino, kad jame tinkamai atspindėtas jų susitarimo pasiūlymas ir kad jos ir toliau yra visiškai pasiruošusios tęsti susitarimo procedūrą.

B.      Ginčijamas sprendimas

9        2020 m. liepos 14 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

1.      Pažeidimo aprašymas

10      Komisija konstatavo, kad ieškovės dalyvavo darant vieną tęstinį pažeidimą, kurį sudarė keitimasis jautria informacija apie kainas bei prekybą ir etileno pirkimo Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų teritorijose kainos elemento nustatymas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d. (ginčijamo sprendimo 1 straipsnio c punktas).

11      Inkriminuojamas elgesys buvo susijęs su etileno pirkimu laisvojoje rinkoje, išskyrus etileną, gaminamą uždarojo naudojimo tikslais, t. y. etileną, gaminamą ir naudojamą pačių gamintojų.

12      Etilenas paprastai būdavo perkamas pagal ilgalaikes tiekimo sutartis. Siekiant atspindėti etileno pirkimo kainų svyravimo riziką, šiose tiekimo sutartyse dažnai būdavo remiamasi mėnesine sutartine kaina (toliau – MSK). Siekiant nustatyti ateinančio mėnesio MSK, reikėdavo sudaryti dvi atskiras, tačiau identiškas dvišales sutartis, bendrai vadinamas „susitarimais“, tarp dviejų skirtingų tiekėjų ir pirkėjų porų. Sudariusios pirmąjį susitarimą, šalys galėjo pranešti apie savo sutartį privačiai ir nepriklausomai pranešančiajai agentūrai, o ji paskelbdavo šį pirmąjį susitarimą rinkoje. Kai kita tiekėjų ir pirkėjų pora sudarydavo susitarimą už tokią pačią kainą, šią kainą pranešančiosios agentūros paskelbdavo kaip kito mėnesio MSK.

13      Komisija pabrėžė, kad MSK yra ne grynoji kaina, o kai kuriose tiekimo sutartyse naudojamų kainų nustatymo formulių kintamas elementas. Taigi, MSK turėjo tiesioginį poveikį faktinei etileno pirkimo kainai, sudarytai pagal šias tiekimo sutartis ir pagal tam tikrus sandorius etileno neatidėliotinų sandorių rinkoje.

14      Komisija nusprendė, kad tardamosi, pirma, dėl tikslinių kainų, kurias jos ketino taikyti per derybų dėl MSK su etileno pardavėjais procedūras, ir, antra, dėl galutinių MSK, kurias jos norėjo gauti ir kurios buvo grindžiamos bendru kainų nustatymo veiksnių ir viešosios analizės vertinimu, kartelio dalyvės derino savo elgesį rinkoje palaikydamos dvišalius ryšius dėl MSK. Kartelio dalyvės taip pat derino savo būsimas pozicijas per derybų dėl susitarimų su etileno pardavėjais procedūras. Galiausiai jos keitėsi informacija apie rinkos tendencijas.

15      Tokio elgesio tikslas buvo daryti įtaką deryboms dėl MSK, siekiant gauti kuo mažesnę pirkimo kainą per susitarimų su etileno pardavėjais procedūrą.

16      Komisija padarė išvadą, kad toks elgesys turėjo susitarimo ar suderintų veiksmų, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį, kurių tikslas riboti konkurenciją etileno pirkimo rinkoje, požymių. Taigi, nereikėjo nagrinėti šio elgesio poveikio šioje rinkoje ir tikrinti, ar kartelio dalyvėms galiausiai pavyko gauti norimą MSK.

17      Dėl ieškovių dalyvavimo darant pažeidimą Komisija pažymėjo, kad, pirma, antroji ieškovė Clariant International be išlygų prisiėmė atsakomybę už tiesioginį dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ir, antra, pirmoji ieškovė Clariant be išlygų prisiėmė „bendrą ir solidarią“ atsakomybę už jai visiškai priklausančios patronuojamosios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Taigi, ji pripažino antrosios ieškovės „bendrą ir solidarią“ atsakomybę už tiesioginį jos dalyvavimą darant pažeidimą ir pirmosios ieškovės, kaip antrosios ieškovės patronuojančiosios bendrovės, dalyvavimą darant pažeidimą atitinkamu laikotarpiu.

2.      Ieškovėms skirtos baudos dydžio apskaičiavimas

18      Ieškovėms „bendrai ir solidariai“ buvo skirta 155 769 000 eurų dydžio bauda (ginčijamo sprendimo 2 straipsnio c punktas).

19      Pirma, apskaičiuodama bazinį baudos dydį Komisija atsižvelgė į etileno, įsigyto per paskutinius ištisus ieškovių dalyvavimo darant pažeidimą metus, t. y. 2016 m., pirkimų vertę.

20      Pasak Komisijos, nebuvo tinkama remtis produktų pardavimo žemesnėje rinkoje verte kaip atskaitos tašku apskaičiuojant bazinį baudos dydį, nes pažeidimas buvo susijęs su pirkimo karteliu ir ne visos šalys veikė toje pačioje žemesnėje rinkoje ar rinkose.

21      Be to, Komisija nusprendė, kad reikia atsižvelgti tik, viena vertus, į pirkimų, įvykdytų pagal etileno tiekimo sutartis taikant MSK grindžiamą kainodaros formulę, vertę ir, kita vertus, į MSK grindžiamų pirkimų, įvykdytų etileno neatidėliotinų sandorių rinkoje, vertę.

22      Antra, nustatydama bazinį baudos dydį Komisija atsižvelgė į pažeidimo sunkumą, jo trukmę ir būtinybę atgrasyti.

23      Visų pirma, kadangi pažeidimą sudarė horizontalus kainų nustatymas, kuris dėl savo pobūdžio laikomas vienu didžiausių konkurencijos apribojimų, Komisija nustatė 15 % dydžio sunkumo koeficientą.

24      Paskui Komisija atsižvelgė į tai, kad ieškovės dalyvavo darant pažeidimą nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d., t. y. 1 921 dieną, o tai atitinka 5,25 dydžio dauginimo koeficientą dėl trukmės.

25      Galiausiai, atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą, Komisija nustatė papildomą 15 % dydį, taikomą atgrasymo tikslais.

26      Trečia, Komisija pakoregavo bazinį baudos dydį.

27      Viena vertus, taikydama pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2; toliau – baudų apskaičiavimo gairės) 28 punktą, Komisija padidino bazinį baudos dydį 50 % dėl to, kad ieškovės jau buvo padariusios panašų SESV 101 straipsnio pažeidimą. Komisija nurodė savo 2005 m. sausio 19 d. Sprendimą C(2004) 4876 final dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (COMP/E-1/37.773 – MCAA; toliau – Sprendimas MCAA), kuriuo pirmoji ieškovė ir jos patronuojamoji bendrovė Clariant GmbH buvo pripažintos atsakingomis už kartelį monochloracto rūgšties rinkoje (toliau – MCAA kartelis).

28      Komisija taip pat nusprendė, kad nėra lengvinančių aplinkybių, kurios pateisintų bazinio baudos dydžio sumažinimą.

29      Kita vertus, remdamasi baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu ir siekdama atsižvelgti į bylos ypatumus ir į būtinybę pasiekti pakankamą atgrasantį baudos lygį, Komisija padidino bazinį baudos dydį 10 %.

30      Ketvirta, Komisija įsitikino, kad bauda neviršytų 10 % bendros ieškovių apyvartos 2019 m., kaip numatyta Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje.

31      Penkta, Komisija dar sumažino baudą pagal prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Todėl ieškovėms bauda buvo sumažinta 30 % pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo.

32      Šešta, bauda buvo sumažinta 10 % siekiant atlyginti ieškovėms už jų bendradarbiavimą per susitarimo procedūrą.

II.    Šalių reikalavimai

33      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio c punktą, kiek jame numatyta skirti didesnę nei 94 405 800 eurų baudą,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti joms pagal to sprendimo 2 straipsnio c punktą skirtą baudą iki proporcingo dydžio,

–        atmesti Komisijos prašymą padidinti joms skirtą baudą iki 181 731 000 eurų,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

34      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        nustatyti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio c punkte ieškovėms skirtinos baudos dydis turi būti 181 731 000 eurų,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl prašymų panaikinti ir sumažinti baudos dydį

35      Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo tris pagrindus, iš kurių pirmieji du pateikti prašymui dėl panaikinimo pagrįsti, o trečiasis – prašymui sumažinti baudos dydį pagrįsti. Pirmajame ieškinio pagrinde jos tvirtina, kad Komisija klaidingai padidino bazinį baudos dydį pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą. Antrajame ieškinio pagrinde jos nurodo, kad Komisija klaidingai padidino bazinį baudos dydį pagal šių gairių 37 punktą. Trečiasis pagrindas susijęs su baudos dydžio neproporcingumu, palyginti su padaryto pažeidimo sunkumu.

1.      Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su tuo, kad Komisija klaidingai padidino pagrindinę baudą pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą

36      Pirmiausia reikia priminti, kad iš ginčijamo sprendimo 107–113 punktų matyti, jog bauda ieškovėms buvo skirta pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, remiantis Reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnio 3 dalimi.

37      Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant baudos dydį reikia atsižvelgti ne tik į pažeidimo sunkumą, bet ir į jo trukmę.

38      Galimas recidyvas yra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą (2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija, C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 63 punktas ir 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Eni / Komisija, T‑558/08, EU:T:2014:1080, 276 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 91 punktą).

39      Sunkinanti aplinkybė recidyvas baudų apskaičiavimo gairių 28 punkto pirmoje įtraukoje apibrėžta kaip tokio paties ar panašaus pažeidimo tęsimas ar pakartojimas po to, kai Komisija ar nacionalinė konkurencijos institucija konstatavo, kad tam tikra įmonė pažeidė SESV 101 ar 102 straipsnių nuostatas. Tokiu atveju bazinis baudos dydis gali būti padidintas iki 100 % už kiekvieną konstatuotą pažeidimą.

40      Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys, susijusios, pirma, su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies ir proporcingumo bei gero administravimo principų pažeidimu, nes Komisija neįvykdė savo vertinimo pareigos, antra, su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu, nes Komisija klaidingai ieškoves pripažino recidyvistėmis, ir, trečia, su pareigos motyvuoti pažeidimu.

a)      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su tuo, kad Komisija nepasinaudojo savo diskrecija

41      Ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji nepakankamai atsižvelgė į ypatingas aplinkybes, kuriomis buvo konstatuotas pažeidimas dėl MCAA kartelio. Ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamojoje dalyje Komisija tik konstatavo, kad baudos už minėtą kartelį neskyrimą pateisinančios aplinkybės šioje byloje nėra reikšmingos.

42      Ieškovės atkreipia dėmesį į kelias aplinkybes, kurias Komisija turėjo išnagrinėti. Jos tvirtina, kad sprendimas dėl MCAA kartelio buvo skirtas pirmajai ieškovei remiantis jos, kaip patronuojančiosios bendrovės, atsakomybe. Šį kartelį, be kita ko, sukūrė bendrovė (toliau – MCAA kartelio iniciatorė), kurią vėliau įsigijo pirmoji ieškovė. Įsigijimo momentu šis kartelis veikė jau mažiausiai keturiolika metų. Be to, du minėtos bendrovės, kurią įsigijo pirmoji ieškovė, darbuotojai, atsakingi už su šiuo karteliu susijusią veiklą, toliau jame slapta dalyvavo, tačiau jame nedalyvavo nė vienas kitas asmuo iš pirmosios ieškovės. Ši apie nagrinėjamą kartelį sužinojo iš vidaus atitikties priemonių ir apie jį pranešė, todėl Komisija ją visiškai atleido nuo baudos. Šioje byloje nagrinėjamame pažeidime dalyvavo tik vienas darbuotojas, apie tai nežinant kitiems ieškovių darbuotojams ar vadovams. Atliekant ginčijamus veiksmus monochloracto rūgšties rinkoje šis asmuo nedirbo pirmojoje ieškovėje ir veikė nepaisydamas priemonių, kurių pirmoji ieškovė ėmėsi atitikties srityje.

43      Be to, ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, kai nustatė baudos didinimo koeficientą. Kadangi baudų apskaičiavimo gairių 28 punkte šiuo klausimu numatytas koeficiento intervalas nuo 0 iki 100 %, remdamasi proporcingumo principu, Komisija privalo įvertinti, kur šiame intervale turi būti pakartotinio pažeidimo sunkumas. Ieškovių teigimu, ginčijamame sprendime nepaaiškinta, kodėl pakartotinio pažeidimo sunkumas pateisina padidinimą 50 %.

44      Ieškovės mano, kad Komisija naudojo tuos pačius kriterijus pakartotinio pažeidimo konstatavimui ir baudos didinimo koeficiento dydžio pasirinkimui pagrįsti, nors tai yra atskiri aspektai, kuriuos reikia vertinti atskirai. Be to, Komisijos taikyti kriterijai yra bendri visiems recidyvo atvejams ir jais negalima remtis siekiant pateisinti specialų padidinimą konkretaus recidyvo atveju.

45      Be to, iš Komisijos sprendimų praktikos matyti, kad, pirma, vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama padidinant baudą dėl recidyvo, yra ankstesnių pažeidimų skaičius ir, antra, neatsižvelgiama į mažesnę didinimo intervalo pusę. Taip Komisija pažeidė savo pareigą skirti tinkamą sankciją, kuri atspindėtų konkretaus pažeidimo sunkumą.

46      Jos teigia, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus, kai neatsižvelgė į baudų apskaičiavimo gairių 28 punkte numatyto baudų didinimo intervalo pirmąją pusę ir taikė tokį patį bendrą 50 % padidinimą visiems pirmojo recidyvo atvejams.

47      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

48      Reikia priminti, kad Komisija turi diskreciją rinktis veiksnius, į kuriuos ji turi atsižvelgti nustatydama baudas, kaip antai, be kita ko, konkrečias bylos aplinkybes, kontekstą bei baudų atgrasomąjį poveikį, ir nėra reikalo numatyti privalomo ar baigtinio kriterijų, į kuriuos būtinai reikia atsižvelgti, sąrašo. Konkrečių recidyvo savybių konstatavimas ir vertinimas priskiriamas Komisijos diskrecijai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88, 37 ir 38 punktus ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Nec / Komisija, T‑341/18, EU:T:2021:634 103 ir 104 punktai).

49      Atsižvelgimu į recidyvą siekiama įmones, kurios linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Dėl to Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius įrodymus, įskaitant, pavyzdžiui, laiką tarp nagrinėjamų pažeidimų (2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Arkema France ir kt. / Komisija, T‑217/06, EU:T:2011:251, 294 punktas ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Nec / Komisija, T‑341/18, EU:T:2021:634, 77 ir 104 punktai).

50      Kalbant apie baudos padidinimo už recidyvą proporcingumą, reikia priminti, kad Bendrajam Teismui gali tekti patikrinti, ar Komisija laikėsi proporcingumo principo, didindama už recidyvą skirtą baudą, ir, konkrečiai kalbant, ar toks padidinimas buvo reikalingas atsižvelgiant, be kita ko, į laikotarpį nuo nagrinėjamo pažeidimo iki ankstesnio konkurencijos taisyklių nesilaikymo (2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija, C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 70 punktas ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Nec / Komisija, T‑341/18, EU:T:2021:634, 117 punktas).

51      Šioje byloje Komisija padidino ieškovėms baudą dėl recidyvo 50 %. Ji konstatavo, kad tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, pirmoji ieškovė jau buvo pripažinta atsakinga už antikonkurencinius veiksmus sprendime, susijusiame su MCAA karteliu.

52      Konkrečiau kalbant, ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė veiksnius, į kuriuos atsižvelgė vertindama recidyvo buvimą. Ji pažymėjo, kad:

–        šioje byloje inkriminuojami veiksmai ieškovių atveju prasidėjo 2011 m. gruodžio 26 d., t. y. po to, kai 2005 m. sausio 19 d. buvo priimtas sprendimas dėl MCAA kartelio,

–        nuo to sprendimo priėmimo iki šioje byloje inkriminuojamo elgesio pradžios praėjo neilgas laikotarpis,

–        abu pažeidimai turi būti laikomi „panašiais“, kaip tai suprantama pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą, nes jie abu yra SESV 101 straipsnio pažeidimai,

–        pirmoji ieškovė yra Clariant GmbH patronuojančioji bendrovė, tiesiogiai dalyvavusi darant pažeidimą ir kartu su ja pažeidimo laikotarpiu sudariusi vieną įmonę; reikia atsižvelgti į ankstesnius įmonės veiksmus, neapsiribojant Clariant GmbH veiksmais,

–        specifinės tame sprendime nustatyto pažeidimo aplinkybės, dėl kurių ieškovės buvo atleistos nuo baudos, neturi reikšmės nagrinėjant, ar ieškovės pažeidė konkurencijos taisykles po to, kai buvo priimtas aptariamas sprendimas.

53      Iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad naudodamasi savo diskrecija Komisija identifikavo požymius, leidžiančius jai įvertinti ieškovių recidyvą.

54      Konkrečiai kalbant, Komisija atsižvelgė į tai, kad pirmoji ieškovė padarė du SESV 101 straipsnio pažeidimus, kuriuos skiria santykinai nedidelis laiko tarpas, o tai rodo polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88 40 punktą).

55      Dėl baudos didinimo koeficiento pasirinkimo ieškovės klaidingai tvirtina, kad Komisija negalėjo pateisinti šio koeficiento pasirinkimo remdamasi tais pačiais veiksniais, kurie buvo paminėti vertinant pakartotinio pažeidimo buvimą. Rinkdamasi baudos didinimo už recidyvą koeficientą, Komisija, pagal šio sprendimo 50 punkte nurodytą jurisprudenciją, turi įvertinti požymius, leidžiančius nustatyti tokį recidyvą, ir ypač laiką, praėjusį nuo nagrinėjamo pažeidimo iki ankstesnio konkurencijos taisyklių nesilaikymo.

56      Nors nagrinėdama recidyvą ir pasirinkdama didinimo koeficientą Komisija gali atsižvelgti į kitus veiksnius, pagal šio sprendimo 48–50 punktuose nurodytą jurisprudenciją tai priklauso jos diskrecijai. Šioje byloje nuspręsdama, kad ieškovių nurodytos konkrečios sprendime dėl MCAA kartelio nagrinėto pažeidimo aplinkybės nėra reikšmingos, Komisija pasinaudojo savo diskrecija.

57      Be to, ieškovės negali pagrįstai teigti, kad Komisija 50 % didinimo koeficientą nustatė ne dėl ypatingo pažeidimo sunkumo. Iš tikrųjų ji kaip tik atsižvelgė į neilgą laikotarpį, praėjusį nuo sprendimo dėl MCAA kartelio priėmimo iki šioje byloje inkriminuojamų veiksmų pradžios. Laiko tarpo nuo ankstesnio pažeidimo konstatavimo iki naujo pažeidimo vertinimas priklauso nuo situacijos konkrečioje byloje, todėl šis požymis leidžia Komisijai kiekvienu konkrečiu atveju išanalizuoti ypatingą recidyvo sunkumą.

58      Dėl ieškovių tvirtinimo, kad ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamojoje dalyje nėra aiškių argumentų, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių Komisija tam tikras su pažeidimu, padarytu įgyvendinant MCAA kartelį, susijusias aplinkybes laikė nereikšmingomis, pritariant Komisijai reikia konstatuoti, kad šiuo argumentu siekiama remtis ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka. Taigi, jis bus analizuojamas nagrinėjant pirmojo pagrindo trečią dalį.

59      Ieškovės dar dėl esmės teigia, kad Komisija pažeidė proporcingumo, vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus, nes iš jos sprendimų praktikos, susijusios su recidyvu, matyti, kad ji atsižvelgia tik į ankstesnių pažeidimų skaičių ir 50 % padidina baudą visais pirmojo recidyvo atvejais, neatsižvelgdama į baudų apskaičiavimo gairių 28 punkte numatyto didinimo intervalo pirmą pusę. Komisijos elgesio modelis neleidžia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ypatingo pažeidimo sunkumo.

60      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šie argumentai grindžiami Komisijos sprendimų priėmimo praktikos analize. Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad ankstesnė Komisijos sprendimų praktika nėra teisinis pagrindas nustatant baudas konkurencijos srityje ir kad sprendimai kitose bylose, kiek tai susiję su diskriminacijos buvimu, tėra papildomas rodiklis (2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Zucchetti Rubinetteria / Komisija, C‑618/13 P, EU:C:2017:48, 38 punktas).

61      Bet kuriuo atveju, pirma, buvo konstatuota, kad nors galima atsižvelgti ir į kitus požymius, tarp dviejų identiškų ar panašių pažeidimų praėjęs laikas leidžia Komisijai įvertinti įmonės recidyvą konkrečiu atveju ir taip, laikantis proporcingumo principo, nustatyti tinkamą baudos didinimo koeficientą.

62      Antra, dėl vienodo požiūrio principo reikia priminti, kad pagal jį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr. 2020 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija, C‑601/18 P, EU:C:2020:751, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kadangi ieškovės remiasi šio principo pažeidimu, jos turi nurodyti ir įrodyti, kokia situacija panaši į kitą situaciją, kuri buvo vertinama skirtingai, ar kokia situacija skiriasi nuo kitos situacijos, kuri buvo vertinama vienodai (2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo Du Pont de Nemours (France) ir kt. / Komisija, T‑31/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:167, 311 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Agrochem-Maks / Komisija, T‑574/18, EU:T:2020:226, 105 punktą (nepaskelbtas Rink.)). Ieškovės remiasi Komisijos sprendimais, nepaaiškindamos, ar tų bylų aplinkybės yra panašios, ar skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.

63      Trečia, dėl teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principų pažeidimo pakanka pažymėti, kad šie teiginiai yra nepagrįsti.

64      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad Komisija įgyvendino savo diskreciją, kai konstatavo recidyvą ir nusprendė bazinį baudos dydį padidinti 50 %. Be to, tai darydama ji nepažeidė proporcingumo, vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principų.

65      Taigi, reikia atmesti pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį.

b)      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, siejamos su klaidingu ieškovių pripažinimu recidyvistėmis

66      Ieškovės teigia, kad Komisijos vertinime dėl recidyvo buvimo yra padaryta teisės klaidų, ir dėl to iš esmės pateikia keturis priekaištus, kuriuos Komisija ginčija.

1)      Dėl pirmojo priekaišto, siejamo su pažeidimo, padaryto įgyvendinant MCAA kartelį, ir šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo nepanašumu

67      Ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą konstatuodama, jog įgyvendinant MCAA kartelį padarytas pažeidimas ir šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas yra identiški arba panašūs pažeidimai, kaip tai suprantama pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą.

68      Pasak ieškovių, Komisija turėjo atlikti išsamų dviejų pažeidimų, kurių pobūdis ir požymiai labai skiriasi, palyginimą. MCAA kartelį sudarė pardavimo kartelis, kuriuo suderintais pranešimais apie galutinę pardavimo kainą buvo siekiama padidinti pardavimo kainas žemesnėje rinkoje. Pagrindinis šio kartelio tikslas buvo išlaikyti jo dalyvių rinkos dalis taikant kiekių ir klientų pasidalijimo sistemą ir kompensavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad sutartų kiekio kvotų būtų laikomasi praktiškai. Keitimasis informacija apie pardavimo kainas buvo papildomas, palyginti su pagrindiniu šio kartelio tikslu.

69      Šioje byloje nagrinėjamas kartelis yra susijęs su pirminės žaliavos pirkimu aukštesnėje rinkoje. Priešingai nei MCAA kartelio atveju, etileno pirkimui buvo taikoma derybų procedūra laisvojoje rinkoje, per kurią pardavėjai galėjo pasirinkti iš daugelio pirkėjų. Inkriminuojami veiksmai neapėmė jokių rinkos ar klientų pasidalijimo elementų, o kartelio dalyvės neturėjo jokių kontaktų dėl jų pardavimo žemesnėje rinkoje veiklos. Be to, šioje byloje nagrinėjamus neteisėtus veiksmus lėmė unikalios aplinkybės, kurios skiriasi nuo MCAA kartelio aplinkybių. Pavyzdžiui, šiuos veiksmus lėmė teisėtas trijų kartelio dalyvių bendradarbiavimas pirkimo srityje dėl struktūrinių ir sutartinių ryšių.

70      Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad du nagrinėjami pažeidimai, už kuriuos pirmoji ieškovė ir jos patronuojamosios bendrovės pripažintos atsakingomis, yra SESV 101 straipsnio pažeidimai, todėl jie turi būti laikomi panašiais, kaip tai suprantama pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą.

71      Šis vertinimas nėra klaidingas. Pagal jurisprudenciją pažeidimai yra panašūs arba tokios pačios rūšies, kad būtų galima konstatuoti recidyvą, jeigu dėl jų pažeidžiamas SESV 101 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo BASF ir UCB / Komisija, T‑101/05 ir T‑111/05, EU:T:2007:380, 64 punktą ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Hoechst / Komisija, T‑161/05, EU:T:2009:366, 147 punktą).

72      Tiesa, kad MCAA kartelio pažeidimą sudarė pardavimo kartelis, kuriuo buvo siekiama padidinti pardavimo kainas žemesnėje rinkoje, o šioje byloje nagrinėjamą pažeidimą sudarė pirkimo kartelis, kuriuo buvo siekiama gauti mažą žaliavos, t. y. etileno, pirkimo kainą. Vis dėlto pakanka konstatuoti, kad abiem atvejais pirmoji ieškovė ir jos patronuojamosios bendrovės dalyvavo SESV 101 straipsniu draudžiamame kartelyje.

73      Be to, kaip tvirtina Komisija, abu nagrinėjami pažeidimai turėjo bendrų požymių. Sprendimo dėl MCAA kartelio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pirmoji ieškovė laikoma atsakinga už SESV 101 straipsnio pažeidimą, be kita ko, dėl to, kad derindama su kitais didino kainas ir keitėsi informacija apie pardavimo apimtis ir kainas. Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškovės pažeidė SESV 101 straipsnį, nes dalyvavo darant pažeidimą, kurį, be kita ko, sudarė kainos elemento nustatymas ir keitimasis jautria komercine informacija dėl kainų nustatymo. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad neteisėto elgesio tikslas buvo daryti įtaką deryboms dėl susitarimų dėl MSK, kad būtų gauta kuo mažesnė etileno pirkimo kaina. Darytina išvada, kad suderinti kainos arba jos elemento nustatymo veiksmai ir keitimasis informacija apie kainą ar kainos elementą buvo atliekami abiejuose karteliuose, kuriuose dalyvavo pirmoji ieškovė ir jos patronuojamosios bendrovės.

74      Be to, atsižvelgiant į šio sprendimo 71 punkte nurodytą jurisprudenciją, tai, kad šioje byloje inkriminuojamus veiksmus lėmė unikalios aplinkybės ir, be kita ko, teisėtas kai kurių dalyvių bendradarbiavimas, neturi reikšmės vertinant panašių pažeidimų pasikartojimą.

75      Vadinasi, Komisija nepadarė klaidos konstatavusi, kad buvo pakartotinai padarytas panašus pažeidimas, kaip tai suprantama pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą.

2)      Dėl antrojo priekaišto, siejamo su laiko tarpu tarp dviejų pažeidimų

76      Ieškovės mano, kad atskaitos taškas nustatant laiką, praėjusį nuo šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio pažeidimo, yra momentas, kai Clariant GmbH aktyviai ir savo iniciatyva nutraukė MCAA kartelyje padarytą pažeidimą ir paprašė atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Vadovaujantis šia logika tarp dviejų pažeidimų praėjo daugiau nei dvylika metų, todėl ieškovių elgesys nerodė ypatingos tendencijos pažeisti konkurencijos taisykles.

77      Visų pirma iš 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija (C‑413/08 P, EU:C:2010:346) matyti, jog Komisija turi atsižvelgti į faktinio pažeidimo momentą, o ne į pažeidimo pirmojo konstatavimo momentą kaip į atskaitos tašką, kad nustatytų tarp dviejų pažeidimų praėjusį laiką. Teisingumo ir proporcingumo sumetimais neturėtų būti atsižvelgiama į administracinės procedūros dėl ankstesnio pažeidimo trukmę.

78      Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad ieškovių neteisėti veiksmai prasidėjo 2011 m. gruodžio 26 d., t. y. po to, kai 2005 m. sausio 19 d. buvo priimtas Sprendimas MCAA, ir kad tarp šių datų praėjo neilgas laikotarpis.

79      Šis vertinimas nėra klaidingas. Iš tiesų pagal šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją Komisija gali atsižvelgti, pavyzdžiui, į tarp pažeidimų praėjusį laiką kaip į recidyvo požymį.

80      Konkrečiai kalbant, yra nuspręsta, kad mažesnis nei 10 metų laiko tarpas nuo vieno pažeidimo iki kito liudija įmonės polinkį nedaryti atitinkamų išvadų po to, kai Komisijai konstatavo jos padarytą konkurencijos taisyklių pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88, 40 punktą ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Nec / Komisija, T‑341/18, EU:T:2021:634, 105 punktą).

81      Kadangi ieškovių veiksmai, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamu karteliu, prasidėjo praėjus beveik septyneriems metams po Sprendimo MCAA priėmimo, Komisija teisingai konstatavo, kad šis gana trumpas laiko tarpas rodo ieškovių polinkį nedaryti atitinkamų išvadų dėl minėtame sprendime konstatuoto konkurencijos taisyklių pažeidimo.

82      Ieškovės tvirtina, kad atskaitos taškas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant tarp dviejų nagrinėjamų pažeidimų praėjusį laiką, turi būti momentas, kai Clariant GmbH savo iniciatyva aktyviai nutraukė pažeidimą, padarytą įgyvendinant MCAA kartelį, ir paprašė atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, o ne momentas, kada sprendime dėl to kartelio buvo konstatuotas pažeidimas.

83      Vis dėlto reikia priminti, kad atsižvelgimas į recidyvą pateisinamas poreikiu užtikrinti didesnį atgrasymą, o tai rodo faktas, kad ankstesnio pažeidimo konstatavimo nepakako užkirsti kelią pažeidimo pasikartojimui. Recidyvo klausimas neabejotinai iškyla konstatavus pirmąjį pažeidimą ir paskyrus už jį sankciją, nes jis paaiškinamas tuo, kad tokia sankcija nebuvo pakankamai atgrasanti (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo BPB / Komisija, T‑53/03, EU:T:2008:254, 392 punktą ir 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Arkema France ir kt. / Komisija, T‑217/06, EU:T:2011:251, 299 punktą).

84      Be to, iš baudų apskaičiavimo gairių 28 punkto formuluotės matyti, kad recidyvą sudaro tokio paties arba panašaus pažeidimo tęsimas ar pakartojimas Komisijai arba nacionalinei konkurencijos institucijai nustačius, kad atitinkama įmonė pažeidė 101 ar 102 straipsnio nuostatas. Nors, kaip žinoma, gairės nėra sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, teisinis pagrindas, nes jis grindžiamas Reglamentu Nr. 1/2003, tačiau jos bendrai ir abstrakčiai nustato metodą, kurio Komisija laikosi siekdama sprendimu nustatyti skiriamų baudų dydžius, ir užtikrina įmonių teisinį saugumą (žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, EU:T:2011:560, 71 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85      Taigi, Komisija nepadarė klaidos, kai atsižvelgė į Sprendimo MCAA, kuriame ji konstatavo, kad pirmoji ieškovė ir Clariant GmbH pažeidė konkurencijos taisykles, datą kaip į atskaitos tašką vertinant laiką, praėjusį nuo pirmojo pažeidimo konstatavimo.

86      Dar reikia pažymėti, kad grįsdamos savo priekaištą ieškovės remiasi klaidingu 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija (C‑413/08 P, EU:C:2010:346) 70 punkto aiškinimu. Šiame punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teismui gali tekti „patikrinti, ar padidinusi skirtą baudą dėl pakartotinumo Komisija laikėsi [proporcingumo] principo ir, visų pirma, ar toks padidinimas buvo atliktas atsižvelgiant, be kita ko, į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio konkurencijos taisyklių nesilaikymo“. Vis dėlto iš žodžių junginio „ankstesnis konkurencijos taisyklių nesilaikymas“ ieškovės daro klaidingą išvadą, kad atskaitos taškas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant tarp dviejų pažeidimų praėjusį laiką, yra ankstesnių neteisėtų veiksmų atlikimo momentas. Iš tikrųjų minėto sprendimo 86 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad „<...> [Bendrojo Teismo] išvada, jog tam, kad Komisija galėtų atsižvelgti į pakartotinumą, pakanka, jog įmonė anksčiau buvo pripažinta kalta dėl tokio paties tipo pažeidimo, net jeigu teismas dar gali vykdyti sprendimo kontrolę, yra pagrįsta“. Iš šio punkto matyti, kad nagrinėjant recidyvą lemiamą reikšmę turi įmonės atsakomybės už ankstesnį pažeidimą konstatavimas.

87      Be to, momentas, kai Clariant GmbH nutraukė su MCAA karteliu susijusį pažeidimą ir paprašė atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, negali būti laikomas prilygstančiu ankstesnio pažeidimo konstatavimui, nes šiame etape Komisija dar nebuvo pareiškusi nuomonės nei dėl nagrinėjamo elgesio antikonkurencinio pobūdžio, nei dėl pirmosios ieškovės ir Clariant GmbH atsakomybės. Prašymas neskirti baudos tik leidžia Komisijai galutiniame sprendime konstatuoti, kad yra pažeistas SESV 101 straipsnis (žr. pranešimo dėl bendradarbiavimo 8 ir 11 dalis) (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 20 d. Sprendimo DHL Express (Italy) ir DHL Global Forwarding (Italy), C‑428/14, EU:C:2016:27, 54 punktą).

88      Galiausiai tai, kad administracinė procedūra dėl ankstesnio pažeidimo truko kelerius metus, šioje byloje neturi reikšmės konstatuojant recidyvą, nes atskaitos taškas, į kurį reikia atsižvelgti jį konstatuojant, yra sprendimo dėl MCAA kartelio priėmimo momentas.

89      Taigi, Komisija teisingai nusprendė, kad nuo sprendimo dėl MCAA kartelio priėmimo iki šioje byloje inkriminuojamo elgesio pradžios praėjo neilgas laikotarpis.

3)      Dėl trečiojo priekaišto, siejamo su ankstesnės piniginės baudos neskyrimu

90      Ieškovės tvirtina, kad baudos didinimo dėl recidyvo priežastis yra glaudžiai susijusi su ankstesnės piniginės sankcijos atgrasomojo poveikio nebuvimo. Iš to išplaukia, kad į ankstesnės baudos nebuvimą reikia atsižvelgti nagrinėjant konkrečias bylos aplinkybes ir būtiną atgrasymo lygį. Ieškovės nėra įmonės, kurioms buvo skirta piniginė bauda. Skiriamos baudos bazinis dydis savaime yra pakankamai atgrasantis, o padidinimas yra nepateisinamas.

91      Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad pagal jurisprudenciją sąvoka „recidyvas“ nebūtinai reiškia, kad anksčiau buvo paskirta piniginė bauda, o reiškia tik tai, kad buvo konstatuotas Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas (2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 363 punktas ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo BPB / Komisija, T‑53/03, EU:T:2008:254, 387 punktas).

92      Atsižvelgimo į recidyvą tikslas yra paskatinti įmones, parodžiusias polinkį pažeisti konkurencijos taisykles, pakeisti savo elgesį, jei paaiškėja, kad ankstesnio pažeidimo konstatavimo jų atžvilgiu nepakako, kad neteisėtas elgesys nebepasikartotų. Taigi, lemiamas dalykas nustatant recidyvą yra ne anksčiau paskirta bauda ir juo labiau ne jos dydis, o tai, kad anksčiau buvo konstatuotas pažeidimas (2008 m. liepos 8 d. Sprendimo BPB / Komisija, T‑53/03, EU:T:2008:254, 388 punktas).

93      Todėl tai, kad sprendime dėl MCAA kartelio ieškovėms nebuvo skirta bauda, negali būti pagrindas netaikyti joms baudų apskaičiavimo gairių 28 punkto.

4)      Dėl ketvirtojo priekaišto, susijusio su neatsižvelgimu į kitas aplinkybes

94      Ieškovės teigia, kad Komisija ir Sąjungos teismai jau atsižvelgė į kitas aplinkybes bendrai vertindami įmonės polinkį pažeisti konkurencijos taisykles. Jų teigimu, jei Komisija būtų atsižvelgusi į tokias aplinkybes, ji nebūtų jų kvalifikavusi kaip recidyvisčių.

95      Vis dėlto, kaip matyti išnagrinėjus pirmojo pagrindo pirmą dalį, recidyvo konstatavimas ir jo specifinių požymių vertinimas priklauso Komisijos diskrecijai. Ji pagrįstai galėjo tik konstatuoti, kad ieškovės padarė du SESV 101 straipsnio pažeidimą sudarančius pažeidimus, kurių kiekvieną skiria santykinai trumpas laikotarpis, ir nuspręsti, kad jų nurodytos aplinkybės neturi reikšmės.

96      Kadangi reikia atmesti ieškovių pateiktus priekaištus, pirmojo pagrindo antrai daliai negalima pritarti.

c)      Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su motyvavimo stoka

97      Ieškovės teigia, kad Komisija taikė standartinį bazinio baudos dydžio padidinimą 50 %, nepateikdama šio dydžio pasirinkimo motyvų ir neatsižvelgdama į išsamius argumentus, kuriuos jos nurodė per administracinę procedūrą.

98      Ieškovės remiasi 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Printeos ir kt. / Komisija (T‑95/15, EU:T:2016:722, 55 punktas) ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675, 351 punktas), kuriuose Bendrasis Teismas įpareigojo Komisiją motyvuoti tikslų jos atliekamų baudų koregavimų dydį.

99      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

100    Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti ginčijamą aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Motyvuojant nereikalaujama išvardyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į aplinkybes ir visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktas; 2019 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija / Icap ir kt., C‑39/18 P, EU:C:2019:584, 23 punktas ir 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Sony Optiarc ir Sony Optiarc America / Komisija, C‑698/19 P, EU:C:2022:480, 79 punktas).

101    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamojoje dalyje Komisija išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių ji nustatė recidyvą ieškovių atžvilgiu (žr. šio sprendimo 52 punktą).

102    Be to, šie argumentai leido ieškovėms susipažinti su Komisijos argumentais ir juos ginčyti Bendrajame Teisme, o šiam – patikrinti jų pagrįstumą.

103    Taip pat pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisija, laikydamasi pareigos motyvuoti, neturėjo ginčijamame sprendime aiškinti, kodėl iš įvairių galimų didinimo koeficientų už recidyvą ji pasirinko 50 % didinimo koeficientą (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 23 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija, T‑391/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:22, 164 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104    Be to, kaip teisingai pažymi Komisija, 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Printeos ir kt. / Komisija (T‑95/15, EU:T:2016:722) ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimas HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675) nėra reikšmingi. Pirmajame iš šių sprendimų Bendrasis Teismas konstatavo motyvavimo stoką, susijusią su bazinio baudų dydžio mažinimo koeficiento, kuris skyrėsi kiekvienai įmonei, taikymu, ir pabrėžė, kad Komisija nesilaikė savo baudų apskaičiavimo gairėse nustatyto bendro metodo, todėl juo labiau reikėjo laikytis pareigos motyvuoti. Antrajame iš šių sprendimų jis konstatavo motyvavimo stoką, kiek tai susiję su mažinimo koeficiento nustatymu, ir pabrėžė, kad, nenukrypdama nuo bendro metodo, Komisija vis dėlto pasirinko specialią pardavimų vertės pakaitinę vertę, nes įmonės negeneravo apyvartos įprasta šio žodžio prasme.

105    Šioje byloje Komisija taikė baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą, nenukrypdama nuo jame numatytų kriterijų ir taikydama baudos didinimo koeficientą, patenkantį į tame punkte aiškiai nurodytą intervalą. Taigi, negalima daryti jokios reikšmingos analogijos su šio sprendimo 104 punkte nurodytais sprendimais.

106    Vadinasi, reikia atmesti pirmojo pagrindo trečią dalį, taigi ir visą šį pagrindą.

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, siejamo su tuo, kad Komisija klaidingai padidino bazinį baudos dydį pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą

107    Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal baudų apskaičiavimo gairių 9–12 punktus, „[n]epažeidžiant [gairių] 37 punkto, nustatydama baudą įmonėms ar įmonių asociacijoms Komisija naudosis metodu, taikomu dviem etapais“. „Pirmiausia Komisija nustatys bazinį baudos dydį kiekvienai įmonei“ ir „[v]ėliau ji galės koreguoti šią bazinę sumą, ją didindama arba mažindama“, turint omenyje, kad bazinis baudos dydis turi „priklausy[ti] nuo pardavimo vertės dalies, apskaičiuotos remiantis pažeidimo sunkumu, padaugintu iš pažeidimo metų skaičiaus“.

108    2006 m. gairių 13 punkte numatyta, kad „[s]iekdama nustatyti bazinį skirtinos baudos dydį, Komisija remsis tiesiogiai ar netiesiogiai <...> su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte atitinkamame geografiniame [Europos ekonominės erdvės (EEE)] teritorijos sektoriuje“.

109    Baudų apskaičiavimo gairių 13 punkte iš esmės siekiama nustatyti, kad įmonei skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi ekonominę pažeidimo svarbą ir šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC‑Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 64 punktą ir 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Zucchetti Rubinetteria / Komisija, C‑618/13 P, EU:C:2017:48, 57 punktą).

110    Pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, „[n]ors šiose Gairėse nurodomas bendras baudų apskaičiavimo metodas, tam tikros bylos ypatumai ar būtinybė siekti atgrasomojo poveikio konkrečioje byloje gali pateisinti Komisijos nukrypimą nuo šių metodų“.

111    Antrąjį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys, siejamos, pirma, su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies ir proporcingumo bei gero administravimo principų pažeidimu dėl to, kad Komisija nepasinaudojo savo diskrecija taikydama baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, antra, su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies ir proporcingumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio saugumo principų pažeidimu, klaidingai pritaikius padidinimą pagal šią dalį, ir, trečia, su pareigos motyvuoti pažeidimu.

a)      Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su tuo, kad Komisija nepasinaudojo savo diskrecija

112    Ieškovės iš esmės kaltina Komisiją, kad ši baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą taikė mechaniškai ir nesinaudojo savo diskrecija.

113    Ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi bendra ir neįrodyta hipoteze, jog mažai tikėtina, kad pirkimų vertė gali atspindėti pirkimo kartelių ekonominį poveikį. Jos tvirtina per administracinę procedūrą vis dėlto pateikusios daug įrodymų, rodančių, jog dėl specifinių bylos ir atitinkamos rinkos aplinkybių niekada nebuvo tikėtina, kad inkriminuojami veiksmai turės kokį nors reikšmingą poveikį šiai rinkai. Vis dėlto Komisija į tai neatsižvelgė.

114    Be to, ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji tik rėmėsi savo ankstesne praktika, nors baudų apskaičiavimo gairių 37 punktas pažeidimui pirkimo rinkoje buvo taikomas tik vienu atveju, ir jo faktinės aplinkybės labai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Taigi, Komisija pagal gero administravimo principą nesielgė rūpestingai ir nešališkai ir nesinaudojo savo diskrecija.

115    Ieškovės teigia, kad tai, jog Komisija neatliko vertinimo, apima ir didinimo koeficiento pasirinkimą, nes ji nepaaiškino šio pasirinkimo, o ginčijamame sprendime tik nurodė, kad padidinimas 10 % atitinka jos ankstesnę praktiką, ir neatsižvelgė į šios bylos ypatumus.

116    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

117    Reikia priminti, kad Komisija turi plačią diskreciją pasirinkti baudų už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus apskaičiavimo metodą. Šis apskaičiavimo metodas numato įvairias lankstumo suteikiančias nuostatas, leidžiančias Komisijai įgyvendinti savo diskreciją nepažeidžiant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalių (žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Daimler (Karteliai – Šiukšlių surinkimo sunkvežimiai), C‑588/20, EU:C:2022:607, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

118    Nors Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje Komisijai palikta diskrecija, šioje nuostatoje vis dėlto įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kurių ji privalo laikytis naudodamasi ta diskrecija. Taigi, naudojimasis ja ribojamas elgesio taisyklėmis, kurias nusistatė pati Komisija (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Daimler (Karteliai – Šiukšlių surinkimo sunkvežimiai), C‑588/20, EU:C:2022:607, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

119    Šiomis aplinkybėmis iš šio sprendimo 107–110 punktų matyti, kad taikydama baudų apskaičiavimo gairėse nustatytą bendrąjį metodą Komisija naudoja pardavimų vertę kaip atskaitos tašką apskaičiuodama įmonei skirtinos baudos dydį, kad iš principo nustatytų dydį, kuris atspindi ekonominę pažeidimo svarbą ir šios įmonės santykinę reikšmę darant šį pažeidimą. Vis dėlto gairių 37 punktas leidžia jai nukrypti nuo bendro metodo, kai tai pateisina konkrečios bylos ypatumai ar būtinybė pasiekti atgrasomąjį poveikį konkrečioje byloje.

120    Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 116–118 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas, susijęs su etilenu, yra pirkimo kartelis ir kad ne visi jo dalyviai dalyvavo toje pačioje žemesnėje rinkoje ar rinkose, jos nuomone, bazinį baudos dydį reikia apskaičiuoti remiantis pirkimų verte, o ne žemesnėje rinkoje parduotų produktų pardavimų verte.

121    Ginčijamo sprendimo 141–148 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad bazinio baudos dydžio padidinimas yra pateisinamas pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Ji pažymėjo:

–        iš baudų apskaičiavimo gairių 5 punkto matyti, kad, siekiant konkretaus atgrasomojo poveikio ir bendro atgrasomojo poveikio tikslų, nustatant baudų dydžius reikia remtis su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimų verte (ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamoji dalis);

–        pagal bendrąjį baudų dydžio nustatymo metodą numatytas mechanizmas yra toks, kad kuo sėkmingiau įgyvendinamas pardavimo kartelis, tuo didesnė yra pardavimų vertė, taigi ir baudos dydis. Pagal šių gairių 6 punktą su pažeidimu susijusių pardavimų vertės ir pažeidimo trukmės derinys yra laikomas tinkama pakaitine verte, parodančia ekonominę pažeidimo svarbą ir santykinę kiekvienos pažeidime dalyvaujančios įmonės reikšmę (ginčijamo sprendimo 142 konstatuojamoji dalis);

–        vis dėlto šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas susijęs ne su karteliu dėl pardavimo, o dėl pirkimo kainų. Tokio kartelio natūralus tikslas yra ne gauti didesnę (pirkimo) kainą, o, priešingai, – ją sumažinti arba užkirsti kelią jos didėjimui; bazinį baudos dydį nustatant pagal pirkimų vertę susidaro situacija, kai baudos dydis yra atvirkščiai proporcingas kartelio tikslui: kuo sėkmingiau toks kartelis įgyvendinamas, tuo mažesnė pirkimų vertė, taigi ir baudos dydis (ginčijamo sprendimo 143 konstatuojamoji dalis). Taigi, aplinkybė, kad kartelis yra pirkimo kartelis, neišvengiamai lemia tai, kad pirkimų vertė pati savaime negali būti tinkama pakaitinė vertė, rodanti ekonominę pažeidimo svarbą. Taip yra dar ir dėl to, kad paprastai veikiančios įmonės pirkimai yra mažesni už pardavimus pagal vertę, o tai visada lemia mažesnį atskaitos tašką nustatant bazinį baudos dydį (ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamoji dalis);

–        vadinasi, jei šiose gairėse numatytas bendras metodas būtų taikomas neatliekant jokio koregavimo, tai neleistų užtikrinti pakankamo atgrasomojo poveikio, kuris yra būtinas ne tik nubausti įmonėms, kurioms taikomas ginčijamas sprendimas (konkretus atgrasymas), bet ir užkirsti kelią kitoms įmonėms imtis tokių pačių veiksmų (bendras atgrasymas) (ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamoji dalis);

–        siekiant atsižvelgti į šį ypatumą ir užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį, pagal ankstesnę praktiką visoms susijusioms įmonėms bauda turėtų būti didinama 10 % (ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamoji dalis);

–        remiantis jurisprudencija, didinant baudą pagal gairių 37 punktą nereikia iš anksto įrodyti galimo realaus inkriminuojamo elgesio poveikio rinkai (ginčijamo sprendimo 147 konstatuojamoji dalis);

–        nustatant bazinį dydį ir apskaičiuojant kiekvienos šalies dalyvavimo trukmę buvo atsižvelgta į specifinę kiekvienos šalies padėtį, nes kiekvienos šalies pirkimų vertė yra skirtinga (ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamoji dalis).

122    Taigi Komisija tinkamai pasinaudojo savo diskrecija. Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 120 ir 121 punktuose, matyti, kad Komisija manė, jog šioje byloje naudojantis diskrecija būtina taikyti baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą ir padidinti bazinį baudos dydį 10 %.

123    Taip elgdamasi Komisija atsižvelgė į bylos ypatumus – į tai, kad kartelis yra pirkimo kartelis ir kad pirkimų vertė, į kurią atsižvelgta vietoj pardavimų vertės, savaime negali būti tinkama pakaitinė vertė, parodanti ekonominę pažeidimo svarbą. Ji taip pat atsižvelgė į būtinybę pasiekti atgrasomą baudos lygį ir konstatavo, kad jei bendras metodas būtų taikomas be jokios korekcijos, atgrasomasis poveikis nebūtų užtikrintas.

124    Ieškovės tvirtina, kad Komisija nepasinaudojo diskrecija, nes neatsižvelgė į inkriminuojamo elgesio poveikio rinkai nebuvimą.

125    Vis dėlto pakanka konstatuoti, kad Komisija teisingai priminė, jog norint padidinti baudą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą nereikia iš anksto įrodyti galimo realaus inkriminuojamo elgesio poveikio rinkai (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Campine ir Campine Recycling / Komisija, T‑240/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:778, 345 punktas).

126    Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu siekiama leisti Komisijai nesilaikyti bendro metodo, kuris konkrečiomis bylos aplinkybėmis kartais gali būti netinkamas (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC‑Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 65–67 punktus ir 2019 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija / Icap ir kt., C‑39/18 P, EU:C:2019:584, 27 punktą). Dėl jo taikymo šioje dalyje numatyta, kad tam tikros bylos ypatumai ar būtinybė siekti pakankamo atgrasomojo poveikio pateisina nukrypimą nuo bendro metodo. Šie kriterijai nebūtinai grindžiami pažeidimo poveikio rinkai analize.

127    Taigi, ieškovės negali pagrįstai kaltinti Komisijos, kad ši nepasinaudojo diskrecija, kai neatliko kartelio dalyvių neteisėto elgesio poveikio etileno kainai analizės.

128    Be to, tai, kad Komisija laikėsi tokio paties požiūrio, koks buvo taikytas 2017 m. vasario 8 d. Komisijos sprendime C(2017) 900 final, susijusiame su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra (byla AT.40018 – Automobilinių akumuliatorių perdirbimas) (toliau – sprendimas dėl automobilinių akumuliatorių perdirbimo), kurią Bendrasis Teismas išnagrinėjo 2019 m. gegužės 23 d. Sprendime Recylex ir kt.  / Komisija (T‑222/17, EU:T:2019:356) ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendime Campine ir Campine Recycling / Komisija (T‑240/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:778), nelaikytina nei diskrecijos neįgyvendinimu, nei gero administravimo principo pažeidimu. Iš tikrųjų Komisija ne tik rėmėsi šiuo savo sprendimu ar Bendrojo Teismo sprendimais, bet ir paaiškino, kokios yra šios bylos ypatybės ir kodėl šios ypatybės neleidžia pasiekti pakankamo atgrasomojo poveikio.

129    Tas pats taikytina ir pasirenkant didinimo koeficiento dydį. Iš tikrųjų Komisija ne tik konstatavo, kad padidinimas 10 % atitinka jos ankstesnę praktiką, bet ir nurodė bylos ypatumus bei būtinybę pasiekti pakankamą atgrasomąjį poveikį, dėl ko bazinį baudos dydį ji pakoregavo padidindama jį 10 % pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Taip ji pasinaudojo savo diskrecija.

130    Dėl ieškovių teiginio, kad Komisija nepakankamai paaiškino, kodėl pasirinko būtent tokį didinimo koeficientą, reikia konstatuoti, kad šiuo argumentu siekiama remtis ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka ir jis turi būti atmestas dėl priežasčių, išdėstytų ieškinio antrojo pagrindo trečioje dalyje.

131    Remiantis tuo, kas išdėstyta, antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, siejamos su klaidingu baudos didinimu pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą

132    Reikia priminti, kad srityse, kuriose Komisija išsaugo diskreciją, šių vertinimų teisėtumo kontrolė yra tik patikrinimas, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos (2005 m. liepos 18 d. Sprendimo Scandinavian Airlines System / Komisija, T‑241/01, EU:T:2005:296, 64 ir 79 punktai ir 2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo IMI ir kt. / Komisija, T‑18/05, EU:T:2010:202, 120 punktas).

133    Ieškovės teigia, kad ginčijamo sprendimo 141–148 konstatuojamosiose dalyse pateiktas vertinimas, susijęs su bazinio baudos dydžio koregavimu pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, yra klaidingas, ir šiuo klausimu pateikia penkis priekaištus, tačiau Komisija juos ginčija.

1)      Dėl pirmojo priekaišto, siejamo su tuo, kad pirkimų vertė neparodo tikrosios pažeidimo ekonominės svarbos šioje byloje

134    Ieškovės teigia, kad niekada nebuvo tikėtina, jog nagrinėjamas neteisėtas elgesys gali turėti kokios nors reikšmingos įtakos etileno pirkimų vertei, o tai įrodo per administracinę procedūrą Komisijai pateikta ekonominė analizė.

135    Be kita ko, iš tos ekonominės analizės iš karto matyti, kad atsižvelgiant į tai, jog etileno rinkoje pirkėjų skaičius yra didesnis nei tiekėjų, maža pirkėjų grupė negali kontroliuoti susitarimų dėl MSK rezultatų. Be to, etileno kaina ne tik tiesiog sekė pirminio benzino kainą, kuri yra pagrindinis etileno kainos veiksnys, bet ir bėgant metams, įskaitant pažeidimo laikotarpį, nuolat didėjo. Galiausiai susitarimai dėl MSK paprastai atitinka vienos iš privačių ir nepriklausomų pranešančiųjų agentūrų paskelbtas prognozes. Tai, kad galutiniai susitarimai dėl MSK beveik visada atitiko agentūros numatytus intervalus, rodo, kad šiais susitarimais pasiektos sumos būdavo objektyviai tinkamos ir atitinkančios rinkos duomenis.

136    Atsižvelgdamos į šias aplinkybes, ieškovės ginčija Komisijos argumentavimo pagrindą tiek, kiek ji konstatavo, kad pirkimų vertė neparodo tikrosios pažeidimo ekonominės svarbos šioje byloje.

137    Vis dėlto šis priekaištas grindžiamas klaidingu ginčijamo sprendimo supratimu.

138    Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio sprendimo 120 punkto, Komisija nusprendė, kad šioje byloje pažeidimas yra pirkimo kartelis ir kad bazinį baudos dydį reikia apskaičiuoti remiantis pirkimų verte, o to ieškovės neginčija.

139    Kaip iš esmės matyti iš šio sprendimo 121 punkto, Komisija toliau konstatavo, kad mažai tikėtina, jog pirkimų vertė savaime yra tinkama pakaitinė vertė, rodanti ekonominę pažeidimo svarbą. Šiuo klausimu ji paaiškino, pirma, kad pirkimo kartelio tikslas buvo sumažinti pirkimo kainą arba užkirsti kelią jos padidėjimui, todėl atsižvelgimas į pirkimų vertę lemtų situaciją, kad baudos dydis būtų atvirkščiai proporcingas kartelio tikslui. Antra, ji konstatavo, kad veikiančios įmonės pirkimai iš esmės yra mažesni už pardavimus pagal vertę, o tai visada lemia mažesnį atskaitos tašką nustatant bazinį baudos dydį.

140    Vadinasi, Komisijos argumentai negrindžiami tuo, kad nagrinėjamas kartelis buvo sėkmingas ir leido sumažinti etileno pirkimo kainą, todėl atsižvelgimas į pirkimų vertę nėra tinkamas parametras apskaičiuojant baudos dydį. Ji remiasi tuo, kad, nepaisant pažeidimo poveikio rinkai, pirkimo karteliams būdinga tai, kad pirkimų vertė, į kurią atsižvelgiama, savaime negali būti vertė, kuri leistų atspindėti ekonominę pažeidimo svarbą. Taigi, išvada, kad pirkimų vertė neparodo tikrosios pažeidimo ekonominės svarbos šioje byloje, grindžiama ne neteisėto elgesio poveikiu rinkai, o pirkimų vertės, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant baudos dydį, netobulumu.

141    Šis vertinimas atitinka jurisprudenciją, pagal kurią taikydama baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą Komisija neprivalo atsižvelgti į galimą realų inkriminuojamo elgesio poveikį rinkai (žr. šio sprendimo 125 punktą). Taigi, ieškovių pateikta ekonominė analizė, kuria siekiama konstatuoti, kad nagrinėjamas kartelis nebuvo veiksmingas ir kad kartelio dalyvėms nepavyko daryti įtakos susitarimams dėl MSK, negali paneigti Komisijos išvados, kad pirkimų vertė neparodo tikrosios pažeidimo ekonominės svarbos. Taigi ieškovių argumentai turi būti laikomi nereikšmingais.

2)      Dėl antrojo priekaišto, siejamo su tuo, kad baudos padidinimas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį

142    Ieškovės teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl nagrinėjamų veiksmų negalėjo būti gauta pelno, ieškovėms skirta bauda, netaikant 10 % padidinimo pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, jau pasiekia sumą, kuri yra didesnė už hipotetinį pelną, kurio jos galėjo pagrįstai tikėtis iš pažeidimo. Be to, kadangi Komisija jau padidino baudą 15 % pagal šių gairių 25 punktą, ji negali mechaniškai taikyti papildomo padidinimo 10 % pagal gairių 37 punktą.

143    Kaip matyti iš šio sprendimo 121 punkto, Komisija konstatavo, kad jei baudų apskaičiavimo gairėse numatytas bendras metodas, grindžiamas pardavimų verte, būtų taikomas be jokios korekcijos, tai neleistų užtikrinti pakankamo atgrasomojo baudos poveikio. Tačiau šis atgrasomasis poveikis buvo būtinas siekiant nubausti su ginčijamu sprendimu susijusias įmones (konkretus atgrasymas) ir taip pat užkirsti kelią kitoms įmonėms imtis tokių pačių veiksmų (bendras atgrasymas), kaip numatyta šių gairių 4 dalyje. Tokią išvadą iš esmės lėmė tai, kad pirkimų vertė yra netobula, kad rodytų ekonominę pažeidimo svarbą.

144    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisijos argumentai grindžiami ne prielaida, kad nagrinėjamas kartelis buvo sėkmingas ir iš jo ieškovės gavo naudos, o išvada, kad pirkimų vertė pati savaime neleidžia užtikrinti pakankamo atgrasomojo poveikio.

145    Iš to matyti, kad galima nauda, kurios ieškovės galėjo gauti iš kartelio, nėra aktuali. Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad Komisija turi teisę atsižvelgti į kartelio neveiksmingumą ir į tai, kad jo dalyvės negavo naudos, kitame baudos apskaičiavimo etape, be kita ko, nustatydama sunkumo koeficientus. Remiantis jurisprudencija, tarp elementų, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant pažeidimų sunkumą, yra kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų atliko sudarant kartelį, pelnas, kurį įmonės gavo iš šio kartelio, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokio pobūdžio pažeidimai kelia Sąjungos tikslams (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Roca Sanitario / Komisija, C‑636/13 P, EU:C:2017:56, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

146    Dėl argumento, kad Komisija jau taikė procentinę dalį atgrasymo tikslais pagal baudų apskaičiavimo gairių 25 punktą, todėl papildomo padidinimo taikymas pagal šių gairių 37 punktą yra nepagrįstas, reikia priminti, kad šių dviejų punktų tikslai yra skirtingi ir jie gali būti taikomi tuo pačiu metu.

147    Baudų apskaičiavimo gairių 25 punkte numatyta, kad Komisija gali taikyti pridėtinę sumą, siekdama atgrasyti įmones nuo horizontalių kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimų ar net kitų pažeidimų, neatsižvelgdama į jų dalyvavimo darant pažeidimą trukmę. Šiuo mechanizmu siekiama atgrasyti įmones nuo konkurencijos teisės pažeidimo, net jei jis trunka ir trumpą laikotarpį. Gairių 37 punktu siekiama suteikti Komisijai tam tikrą lankstumą, kad būtų užtikrinta, jog bendras baudos dydis yra pakankamai didelis, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtų atgrasantis (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Campine ir Campine Recycling / Komisija, T‑240/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:778, 346 punktas).

3)      Dėl trečiojo priekaišto, siejamo su tuo, kad visiems pirkimo karteliams taikomas padidinimas visada lemtų pernelyg didelį atgrasymą

148    Ieškovės nurodo, kad pardavimo kartelių atveju Komisijos taikomas metodas lemia situaciją, kai bauda už neveiksmingus kartelius automatiškai yra mažesnė nei veiksmingų kartelių atveju. Pasak jų, šis mechanizmas užtikrina, kad už neveiksmingus kartelius nebūtų baudžiama neproporcingomis baudomis. Jos teigia, kad tas pats mechanizmas turėtų būti taikomas neveiksmingiems pirkimo karteliams. Taigi, Komisijos požiūris taikyti 10 % padidinimą pirkimo karteliams lemia situaciją, kai neveiksmingi pirkimo karteliai visada vertinami ne taip palankiai kaip neveiksmingi pardavimo karteliai.

149    Reikia konstatuoti, kad palyginimas su neveiksmingais pardavimo karteliais nėra aktualus. Žinoma, kalbant apie pardavimo kartelius reikia pažymėti, kad jų atveju iš principo yra nustatomas bazinis baudos dydis, kuris yra susietas su tuo, kiek sėkmingai pasiektas pažeidimo tikslas.

150    Atsižvelgiant į tai reikia konstatuoti, kad, kitaip nei pardavimo kartelių atveju, pirkimo kartelio tikslo pasiekimas lemtų mažesnę pirkimų vertę nei vertė, kuri būtų skirta nesant pažeidimo, ir todėl bauda neturėtų atgrasomojo poveikio (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Campine ir Campine Recycling / Komisija, T‑240/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:778, 345 punktas) Iš tikrųjų, kaip Komisija pažymėjo ginčijamame sprendime, kuo sėkmingiau įgyvendinamas toks kartelis, tuo mažesnė yra pirkimų vertė, taigi ir baudos dydis. Taigi, pirkimų vertė nėra atskaitos taškas, galintis rodyti ekonominę pažeidimo svarbą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 109 punkte nurodytą jurisprudenciją.

151    Kita vertus, atsižvelgimas į pirkimų vertę, net jei kartelis buvo neveiksmingas, paprastai nerodo ekonominės pažeidimo svarbos. Kaip ginčijamame sprendime pažymėjo Komisija, veikiančios įmonės pirkimai iš esmės yra mažesni už pardavimus pagal vertę. Atsakydama į proceso organizavimo priemonę Komisija teisingai nurodė, kad apskritai racionalus ekonominės veiklos vykdytojas produkto pardavimo kainą nustato didesnę nei jo pirkimo kaina arba žaliavos pirkimo kaina, kai parduodamas nedalomas produktas. Todėl pirkimų vertė iš esmės yra mechaniškai mažesnė už pardavimų vertę, o tai pateisina prireikus korekcijos taikymą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą.

4)      Dėl ketvirtojo priekaišto, siejamo su sprendimo dėl automobilių baterijų perdirbimo neaktualumu, nes nagrinėjamas kartelis susijęs tik su nereikšmingu kainos elementu

152    Ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši rėmėsi sprendimu dėl automobilių baterijų perdirbimo, kad pateisintų baudos padidinimą 10 % pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, nors tos bylos aplinkybės labai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Šioje byloje nagrinėjamas elgesys susijęs tik su labai maža visos etileno pirkimų vertės dalimi, o byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl automobilių baterijų perdirbimo, atitinkamos įmonės kartu nustatydavo tiekėjams mokamas realias pirkimo kainas. Be to, toje byloje Komisija konstatavo, kad pirkėjus sudarė ribotas didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių skaičius, o nagrinėjamoje byloje įtaką rinkoje ir įtaką nustatant kainas turėjo tik pardavėjai. Pasak ieškovių, tai, kad abiejose bylose, kurios vis dėlto skiriasi, buvo pritaikytas toks pat padidinimas10 %, rodo, kad joms skirta bauda nėra proporcinga pažeidimui.

153    Reikia konstatuoti, kad sprendime dėl automobilių baterijų perdirbimo, dėl kurio priimtas 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimas Recylex ir kt. / Komisija (T‑222/17, EU:T:2019:356) ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Campine ir Campine Recycling / Komisija (T‑240/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:778), apskaičiuodama bazinį baudos dydį Komisija vietoj pardavimų vertės atsižvelgė į pirkimų vertę ir bazinį baudos dydį padidino 10 % pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Grįsdama šį padidinimą ji pateikė, pirma, argumentus, susijusius su bylos ypatumais, t. y. su tuo, kad tai yra pirkimo kartelis, kurio dalyviai siekė išlaikyti kuo mažesnes pirkimo kainas ir į kurio pirkimų vertę turėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant baudos dydį, ir, antra, argumentus dėl būtinybės užtikrinti atgrasomąjį poveikį.

154    Darytina išvada, kad byla, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl automobilių baterijų perdirbimo, ir nagrinėjama byla turi bendrų požymių. Taigi, Komisija tinkamai ją nurodė ginčijamame sprendime.

155    Be to, ieškovės negali remtis argumentu, grindžiamu realios kainos dalies, kuriai dalyviai galėjo daryti poveikį byloje, kurioje priimtas sprendimas dėl automobilių baterijų perdirbimo, ir šioje byloje, palyginimu. Toks palyginimas nėra tinkamas, nes taikant baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą nebūtina nagrinėti realaus pažeidimo poveikio rinkai (žr. šio sprendimo 125 punktą).

5)      Dėl penktojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad galima nauda iš pirkimo kartelių yra mažesnė nei iš pardavimo kartelių

156    Ieškovės tvirtina, kad būtinybė atgrasyti yra neatsiejamai susijusi su galima nauda, kurios įmonė gali tikėtis iš dalyvavimo darant pažeidimą. Jų teigimu, galima nauda, kurią įmonė hipotetiškai galėtų gauti iš dalyvavimo pirkimo kartelyje, iš esmės yra mažesnė nei pardavimo kartelio atveju ir negali pateisinti papildomo baudos padidinimo atgrasymo tikslais. Jos kritikuoja Komisijos logiką, kad visos baudos, įskaitant baudas už pardavimo kartelius, turėtų būti koreguojamos pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, kad būtų išvengta pernelyg didelio ar nepakankamo atgrasymo atsižvelgiant į atitinkamų produktų vertę.

157    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 144 punkto, Komisijos argumentai grindžiami ne tuo, kad kartelis buvo sėkmingas ir iš jo ieškovės gavo naudos, o išvada, kad pirkimų vertė pati savaime neleidžia užtikrinti pakankamo atgrasomojo poveikio. Taigi, galimos naudos, kurios galėtų gauti iš kartelių vienu atveju – pirkimo kartelio šalys, kitu atveju – pardavimo kartelio šalys, palyginimas nėra aktualus.

158    Be to, negalima pritarti ieškovių argumentui, kad laikantis Komisijos logikos bet kokia bauda, įskaitant baudą, skiriamą pardavimo kartelių atveju, turi būti visada koreguojama pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Reikia konstatuoti, kad šis punktas netaikomas, kai nereikia nukrypti nuo šiose gairėse numatyto bendro metodo, pavyzdžiui, kai pagal šių gairių 13 punktą pardavimo kartelio atveju atsižvelgiama į pardavimų vertę. Gairių 37 punktas taikomas tik tuo atveju, kai konstatuojama, kad bendras metodas yra netinkamas ir kad nuo jo reikia nukrypti, jei to reikalauja bylos ypatumai ar būtinybė siekti atgrasomojo poveikio konkrečioje byloje. Taigi, negalima konstatuoti, kad Komisija dėl to turi visada koreguoti baudos dydį.

159    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad priekaištai dėl akivaizdžių vertinimo klaidų taikant baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą turi būti atmesti. Šie argumentai taip pat neįrodo, kad baudos padidinimas 10 % buvo neproporcingas siekiamam atgrasomajam poveikiui.

160    Ieškovės iš esmės dar netiesiogiai tvirtina, kad standartinio padidinimo už pirkimo kartelius taikymas pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą prieštarauja šio punkto tikslui ir tekstui, todėl pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šie teiginiai yra nepagrįsti.

161    Taigi, antrojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

c)      Dėl antrojo pagrindo trečios dalies, siejamos su pareigos motyvuoti pažeidimu

162    Ieškovės teigia, kad Komisija nesilaikė pareigos motyvuoti, nes ginčijamame sprendime nepaaiškino, kodėl šios bylos ypatumai pateisina baudos padidinimą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą ir kodėl šis padidinimas turi būti 10 %.

163    Šiuo klausimu ieškovės teigia, pirma, kad ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje kalbama tik apie tariamą bendrą būtinybę taikyti padidinimą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, kad būtų pasiektas atgrasomas baudos lygis, tačiau nepateikiama paaiškinimų dėl konkretaus padidinimo, tariamai būtino šiam tikslui pasiekti.

164    Antra, ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateikta nuoroda į savo ankstesnę praktiką nėra aktuali, nes, pirma, ji nėra saistoma savo ankstesnės praktikos ir, antra, kita byla, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, negali būti tinkamas pagrindas pateisinti baudos, kuri turi būti proporcinga šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo sunkumui, padidinimą.

165    Trečia, jos teigia, kad ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai pažeidžia pareigą motyvuoti, nes Komisija turėjo tiksliai paaiškinti, kaip ji pasinaudojo savo diskrecija, juo labiau kad ji nusprendė nukrypti nuo savo bendro metodo ir pakoreguoti baudą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Toks tikslus argumentavimas yra privalomas, nes tame punkte nenumatytas konkretus koregavimo intervalas, kuris ribotų Komisijos diskreciją. Ji turėjo nurodyti aiškias ir tikslias priežastis, paaiškinančias, kodėl, atsižvelgiant į bylos ypatumus ir siekiant, kad baudos dydis būtų atgrasantis, buvo būtinas būtent toks baudos padidinimo koeficientas ir kodėl nepakako mažesnio koeficiento.

166    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

167    Be šio sprendimo 100 punkte primintų principų, reikia pažymėti, kad, kai Komisija remiasi baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu, ji turi nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad jos nagrinėjamos bylos aplinkybės arba būtinybė pasiekti atgrasomąjį poveikį pateisina nukrypimą nuo šiose gairėse nurodyto metodo (2019 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija / Icap ir kt., C‑39/18 P, EU:C:2019:584, 30 punktas). Tokiu atveju motyvavimo reikalavimai taikomi dar griežčiau (2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 48 punktas ir 2019 m. liepos 12 d. Sprendimo Hitachi-LG Data Storage ir Hitachi-LG Data Storage Korea / Komisija, T‑1/16, EU:T:2019:514, 80 punktas).

168    Šioje byloje ginčijamo sprendimo 141–148 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių nusprendė, kad bylos ypatumai ir būtinybė siekti atgrasomojo baudos dydžio pateisina nukrypimą nuo bendro metodo ir bazinio baudos dydžio padidinimą 10 % pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Kaip matyti iš šio sprendimo 121 punkto, ji pažymėjo, kad byla susijusi su pirkimo karteliu, todėl apskaičiuojant bazinį baudos dydį reikia atsižvelgti į pirkimų vertę, tačiau ši vertė yra netobula apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris rodo ekonominę pažeidimo svarbą.

169    Beje, reikia konstatuoti, kad šie argumentai leido ieškovėms suprasti Komisijos argumentus ir juos ginčyti Bendrajame Teisme, o šiam teismui – patikrinti jų pagrįstumą.

170    Be to, priešingai, nei leidžia suprasti ieškovės, tokie argumentai yra ne „bendro pobūdžio susirūpinimas“, o konkretūs argumentai konkrečioje byloje, susiję su nagrinėjamo kartelio – pirkimo kartelio – pobūdžiu.

171    Kaip teisingai pažymėjo Komisija atsakyme į proceso organizavimo priemonę ir per posėdį, tam tikros bylos ypatumai, kaip tai suprantama pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, gali būti ypatumai, susiję su kartelio rūšimi, ir nebūtinai tai turi būti ypatingos bylos aplinkybės.

172    Kadangi šie argumentai yra pakankamai konkretūs ir išsamūs, jie atitinka griežtesnio motyvavimo reikalavimą, nustatytą Komisijai taikant baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą.

173    Dėl 10 % didinimo koeficiento, taikyto pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, pasirinkimo motyvavimo pažymėtina, kad iš ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamosios dalies iš esmės matyti, kad, siekdama atsižvelgti į bylos ypatumus ir užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį, Komisija, remdamasi savo ankstesne sprendimų priėmimo praktika ir ypač sprendimu dėl automobilių baterijų perdirbimo, pagal šį punktą galėjo taikyti baudos padidinimą 10 %.

174    Atsakydama į proceso organizavimo priemonę ir per teismo posėdį Komisija šiuo klausimu pažymėjo, kad šioje byloje ji manė, jog padidinimas 10 %, kaip ir sprendime dėl automobilių baterijų perdirbimo, yra tinkamas, turint omenyje tai, kad baudų apskaičiavimo gairių 37 punkto taikymas pirkimo karteliui yra gana nauja praktika, nes po to, kai buvo priimtas minėtas sprendimas, ši byla yra tik antroji, kurioje jis taikomas.

175    Vis dėlto Bendrasis Teismas, tikrindamas pareigos motyvuoti laikymąsi, negali atsižvelgti į šiuos teiginius, nes jie nenurodyti ginčijamame sprendime. Pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią turi ieškovė, pareikšdama ieškinį, ir, išskyrus išimtines aplinkybes, motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 19 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (KLM; Covid-19), T‑643/20, EU:T:2021:286, 66 punktą ir jame nurodytą).

176    Tačiau tokių teiginių nenurodymas negali būti laikomas padidinimo koeficiento pasirinkimo motyvavimo stoka.

177    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje Komisija, siekdama pateisinti padidinimo koeficiento pasirinkimą, ne tik glaustai nurodė sprendimą dėl automobilių akumuliatorių perdirbimo, bet ir visų pirma rėmėsi bylos ypatumais ir būtinybe užtikrinti atgrasomąjį poveikį.

178    Pagal jurisprudenciją Komisija įvykdo pareigą motyvuoti, kai savo sprendime nurodo vertinimo elementus, kurie jai leido įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę. Nors ji neprivalo nurodyti visų skaičių, susijusių su kiekvienu iš tarpinių skirtos baudos apskaičiavimo metodo etapų, vis dėlto ji turi paaiškinti elementų, į kuriuos atsižvelgta, lyginamąjį svorį ir įvertinimą (žr. 2019 m. liepos 10 d. Komisija / Icap ir kt., C‑39/18 P, EU:C:2019:584, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kaip matyti iš šio sprendimo 168 punkto, Komisija tinkamai paaiškino elementus, į kuriuos atsižvelgė nuspręsdama, kad bazinio baudos dydžio padidinimas 10 % yra tinkamas pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Priešingai, nei teigia ieškovės, kadangi Komisija neprivalo nurodyti skaičių, susijusių su kiekvienu apskaičiavimo metodo etapu, ji neprivalėjo pateikti papildomų paaiškinimų dėl pasirinkto konkretaus padidinimo koeficiento.

179    Be to, reikia pažymėti, kad per administracinę procedūrą Komisija pranešė ieškovėms apie savo ketinimą padidinti bazinį baudos dydį pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Be kita ko, iš paskutinio 2019 m. spalio 29 d. susitikimo dėl susitarimo sudarymo matyti, kad Komisija aiškiai nurodė ieškovėms, jog bendro metodo taikymas pirkimo karteliui lemia tai, kad nepakankamai įvertinama ekonominė pažeidimo svarba ir bauda tampa mažai atgrasanti, todėl šiuo tikslu ji ketina taikyti 10 % padidinimą pagal minėtą punktą. Remiantis šio sprendimo 100 punkte nurodyta jurisprudencija, šie elementai yra konteksto, į kurį patenka ginčijamas sprendimas ir į kurį atsižvelgiant turi būti vertinama, ar jis pakankamai motyvuotas, dalis.

180    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrojo pagrindo trečią dalį, taigi ir visą šį pagrindą.

181    Kadangi pirmajam ir antrajam pagrindams negalima pritarti, reikalavimai dėl panaikinimo turi būti atmesti. Dabar reikia išnagrinėti papildomus reikalavimus sumažinti baudos dydį, kuriems pagrįsti pateiktas trečiasis ieškinio pagrindas.

3.      Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su baudos dydžio neproporcingumu

182    Ieškovės tvirtina, kad net jei Bendrasis Teismas atmestų du pirmuosius pagrindus kaip nepagrįstus, reikėtų nuspręsti, kad joms skirta bauda yra neproporcinga padaryto pažeidimo sunkumui. Jos mano, kad jei šios bylos aplinkybės pateisintų kokį nors padidinimą, jo koeficientas turėtų būti daug mažesnis nei 50 % pakartotinio pažeidimo atveju pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą ir gerokai mažesnis padidinimo pagal gairių 37 punktą atveju.

183    Ieškovės išvardija tam tikras aplinkybes, į kurias Bendrasis Teismas turėtų atsižvelgti naudodamasis savo neribota jurisdikcija, ir, atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo sumažinti joms skirtos baudos dydį.

184    Komisija ginčija nurodytas aplinkybes ir teigia, kad ieškovių prašymas yra nepagrįstas.

185    Reikia priminti, kad teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, suteikta Sąjungos teismui pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, Sąjungos teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir dėl to panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos dydį (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 63 punktas ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Nexans France ir Nexans / Komisija, C‑606/18 P, EU:C:2020:571, 96 punktas).

186    Siekdamas nustatyti skiriamos baudos dydį Sąjungos teismas turi įvertinti bylos aplinkybes ir nagrinėjamo pažeidimo rūšį. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį atliekant šį vertinimą kiekvienos įmonės, kuriai skiriama bauda, atveju reikia atsižvelgti į nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir jo trukmę, laikantis, be kita ko, motyvavimo, proporcingumo, sankcijų individualizavimo ir vienodo požiūrio principų, o Bendrasis Teismas neprivalo laikytis orientacinių taisyklių, kurias Komisija nustatė savo gairėse (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 89 ir 90 punktus ir 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Sony Optiarc ir Sony Optiarc America / Komisija, C‑698/19 P, EU:C:2022:480, 173 ir 174 punktus).

a)      Dėl prašymo sumažinti baudos padidinimo koeficientą pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą

187    Ieškovės nurodo, kad, pirma, jos pasitraukė iš MCAA kartelio ir apie jį pranešė likus daugiau nei dvylikai metų iki šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo pradžios, antra, tame kartelyje padarytas pažeidimas ir šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas yra skirtingo pobūdžio, susiję su skirtingais produktais ir juos darė skirtingi subjektai, trečia, kartelis buvo atskleistas pasinaudojant jų vidaus atitikties užtikrinimo priemonėmis, ketvirta, Clariant GmbH pati nedalyvavo kuriant ir vykdant šį kartelį, penkta, nagrinėjamus neteisėtus veiksmus lėmė anksčiau teisėtas bendradarbiavimas su kitais nagrinėjamo kartelio dalyviais, šešta, pažeidimai, susiję su pirkimo kainomis, paprastai daro mažesnį žalingą poveikį konkurencijai ir ypač vartotojams nei pardavimo karteliai ir, septinta, pagrindinės baudos padidinimas 50 % už recidyvą yra neproporcingas, palyginti su kitomis bylomis, kuriose buvo taikytas tokio pat dydžio padidinimas, nors pakartotinis pažeidimas jose buvo daug sunkesnis nei šioje byloje.

188    Visų pirma reikia konstatuoti, kad prašydamos sumažinti baudą ieškovės tik pakartoja aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą. Remdamasis šio sprendimo 50 punkte nurodyta jurisprudencija Bendrasis Teismas mano, kad, neatsižvelgiant į šias aplinkybes, padidinimo 50 % taikymas neatrodo neproporcingas, atsižvelgiant į palyginti trumpą laikotarpį, praėjusį nuo pirmojo SESV 101 straipsnio pažeidimo konstatavimo sprendime dėl MCAA kartelio iki to paties straipsnio pažeidimo, kuris nagrinėjamas ginčijamame sprendime, pradžios.

189    Be to, ieškovių argumentas, kad padidinimas 50 % yra neproporcingas, palyginti su kitomis bylomis, kuriose tokio pat dydžio padidinimas buvo taikytas sunkesniam recidyvui, negali lemti baudos sumažinimo. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad dubliko 60 punkte ieškovės rėmėsi 28 sprendimais, kuriuose Komisija 50 % padidino baudą pirmojo recidyvo atvejais, kaip šioje byloje.

190    Galiausiai ieškovių argumentas, kad pirkimo kartelis yra mažiau žalingas normaliai konkurencijai nei pardavimo kartelis, nėra reikšminga aplinkybė vertinant, ar padidinimas 50 % pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą recidyvo atveju yra proporcingas padaryto pažeidimo sunkumui. Bet kuriuo atveju šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pirmasis SESV 101 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas kartelio, kuris aiškiai pripažintas nesuderinamu su vidaus rinka, pavyzdys yra būtent tas, kuriuo „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos“. Taigi, kartelį sudarantys veiksmai, t. y. etileno kainos elemento derinimas, yra aiškiai draudžiami pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, nes jais neišvengiamai ribojama konkurencija vidaus rinkoje (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Campine ir Campine Recycling / Komisija, T‑240/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:778, 297 ir jame nurodytą jurisprudenciją).

b)      Dėl prašymo sumažinti baudos padidinimo koeficientą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą

191    Ieškovės teigia, pirma, kad jų Komisijai per administracinę procedūrą pateikta ekonominė analizė rodo, jog nagrinėjamas elgesys negalėjo turėti jokio reikšmingo poveikio etileno pirkimo kainai, ir, antra, kad byloje, susijusioje su automobilių baterijų perdirbimu, Komisijos pateiktas teiginys, jog pirkimų vertė nėra tinkamas pagrindas baziniam baudos dydžiui nustatyti, šiuo atveju yra netaikytinas.

192    Vis dėlto pakanka pažymėti, pirma, kad pagal šio sprendimo 125 punkte nurodytą jurisprudenciją norint padidinti baudą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą nereikia iš anksto įrodyti galimo realaus inkriminuojamo elgesio poveikio rinkai, todėl ekonominė analizė, kuria siekiama įrodyti, kad inkriminuojamas elgesys neturėjo įtakos etileno pirkimo kainai, nėra reikšminga ir negali lemti baudos dydžio sumažinimo. Kita vertus, 10 % normos taikymas siekiant ištaisyti netobulą pirkimų vertės, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant bazinį baudos dydį, pobūdį neatrodo neproporcingas. Ieškovės nenurodo jokios kitos reikšmingos aplinkybės, kuri pateisintų šio dydžio sumažinimą.

193    Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

194    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikalavimai sumažinti baudos dydį turi būti atmesti, todėl turi būti atmestas visas ieškinys.

B.      Dėl Komisijos priešpriešinio reikalavimo padidinti baudą

195    Komisija Bendrojo Teismo prašo įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją padidinti baudą, nesuteikiant 10 % sumažinimo dėl ieškovių bendradarbiavimo per administracinę procedūrą pagal pranešimo dėl susitarimo procedūros 32 dalį.

196    Komisija tvirtina, kad šiuo ieškiniu ieškovės ginčija baudos dydį, kuris vis dėlto buvo esminis jų susitarimo pasiūlymo elementas ir buvo bendrai įvertintas.

197    Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad ieškovės nepasitraukė iš susitarimo procedūros, nors jos nesutiko su baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktų taikymu. Priešingai, jos įsipareigojo tęsti susitarimo procedūrą, pateikė susitarimo pasiūlymą ir pripažino, kad prieštaravimo pareiškimas tinkamai atspindi šių pasiūlymų turinį.

198    Komisija priduria, kad būtent dėl to, jog egzistavo „bendras supratimas“ dėl galimų priekaištų apimties ir tikėtino skirtinų baudų intervalo, ji pasiūlė įmonei pateikti susitarimo pasiūlymą. Šis intervalas turi būti nurodytas susitarimo pasiūlymuose. Jos teigimu, jei galutiniame sprendime nurodytas baudos dydis neviršija viršutinės intervalo ribos, dėl kurios vyko diskusijos, per kurias buvo pateiktas susitarimo pasiūlymas, galutinis sprendimas turi būti laikomas atspindinčiu susitarimo pasiūlymą šiuo klausimu.

199    Tai, kad ieškovės ginčija esminį susitarimo pasiūlymo elementą, kenkia susitarimo procedūros tikslui.

200    Šiuo klausimu Komisija nurodo, pirma, kad susitarimo procedūra pagal savo pobūdį yra dvišalė. Šalys turi galimybę ir netgi pareigą pranešti apie visas kliūtis, trukdančias pasiekti bendrą supratimą. Jos teigimu, požiūris, kurio ieškovės laikėsi per administracinę procedūrą, buvo tik strategija ir priemonė pasiekti, kad būtų sumažinta bauda, kad paskui būtų galima ginčyti sprendimą remiantis tais pačiais elementais, kurie buvo įvertinti bendrai, ir prašyti Sąjungos teismo dar sumažinti baudą.

201    Antra, Komisija tvirtina, kad veiksmingumo, kurio siekiama susitarimo procedūra, šiuo atveju apskritai nebelieka. Susitarimo procedūros tikslas yra, viena vertus, leisti jai greičiau nagrinėti kartelių bylas ir, kita vertus, nagrinėti daugiau kartelių bylų naudojant tuos pačius išteklius. Kadangi Komisijos ištekliai buvo sutelkti tiek administraciniam, tiek teisminiam šios bylos nagrinėjimo etapui ir tai lėmė didesnį darbo krūvį, ji negalėjo nagrinėti daugiau bylų.

202    Nors Komisija pripažįsta, kad pasinaudojo tuo, jog ieškovės neginčijo tam tikrų aplinkybių, susijusių su jų atsakomybe ir pažeidimu, ir neprašė leisti susipažinti su bylos dokumentais, ji vis dėlto pabrėžia, kad skyrė papildomų išteklių įvairiems susitikimams su šalimis dėl dviejų ginčijamų padidinimų. Be to, ji nesutaupė išteklių, kiek tai susiję su prieštaravimo pareiškime ir galutiniame sprendime nurodytos baudos apskaičiavimo motyvavimu ir pagrindimu.

203    Komisija pabrėžia, kad neįmanoma a posteriori kiekybiškai įvertinti susitarimo procedūros šalies bendradarbiavimo lygio. Ji pažymi, kad jai sunku nustatyti, ar ji būtų pradėjusi susitarimo procedūrą, jei įmonių bendradarbiavimas būtų buvęs ribotas ar iš viso jo nebūtų buvę, tačiau vis dėlto būtų buvę galima pasiekti tam tikro veiksmingumo.

204    Trečia, Komisija pažymi, kad 2004 m. balandžio 29 d. Sprendime Tokai Carbon ir kt. / Komisija (T‑236/01, T‑244/01–T‑246/01, T‑251/01 ir T‑252/01, EU:T:2004:118) Bendrasis Teismas pripažino, kad baudos sumažinimas pagal atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą gali būti atšauktas ir bauda padidinta pasikeitus ieškovo elgesiui ir kai jis pirmą kartą Bendrajame Teisme ginčija elementus, kurie nebuvo ginčyti arba buvo pripažinti per administracinę procedūrą. Be šio sprendimo, kitose bylose naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar reikia atšaukti sumažinimą, kurį bylos šalys gavo už bendradarbiavimą per administracinę procedūrą, net jei jo atšaukimo sąlygos nėra įvykdytos.

205    Ketvirta, Komisija mano, kad ieškovių teisė į teisminę kontrolę yra visiškai užtikrinta. Jos nuomone, šios teisės įgyvendinimas nereiškia, kad ieškinys neturi jokios įtakos baudai. Baudos sumažinimo 10 % pagal susitarimo procedūrą atšaukimas yra ne sankcija už tai, kad ieškovės pasinaudojo savo teise į teisminę kontrolę, o paprasčiausia pasekmė to, kad jos ginčija per administracinę procedūrą jų pripažintus ir patvirtintus elementus.

206    Todėl Komisija teigia, kad baudos sumažinimas, kuris ieškovėms buvo suteiktas siekiant atlyginti už jų bendradarbiavimą, turi būti atšauktas. Taigi, ji Bendrojo Teismo prašo padidinti ieškovėms skirtą baudą ir nustatyti 181 731 000 eurų baudą.

207    Ieškovės ginčija Komisijos argumentus.

1.      Pirminės pastabos dėl susitarimo procedūros

208    Susitarimo procedūra buvo įtvirtinta 2008 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 622/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 773/2004 susitarimo procedūros tvarkos kartelių bylose atžvilgiu (OL L 171, 2008, p. 3). Ši procedūra buvo detalizuota pranešime dėl susitarimo procedūros.

209    Pagal Reglamento Nr. 622/2008 4 konstatuojamąją dalį susitarimo procedūra leidžia Komisijai kartelio bylas nagrinėti sparčiau ir veiksmingiau. Šios procedūros tikslas – palengvinti ir paspartinti administracines procedūras, kad Komisija galėtų išnagrinėti daugiau bylų su tais pačiais ištekliais (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 60 punktas).

210    Iš esmės pagal susitarimo procedūrą įmonės, kurios yra tiriamos, nes jų atžvilgiu pateikti jų kaltę patvirtinantys įrodymai, ir nusprendusios susitarti bei pripažinti savo dalyvavimą darant pažeidimą, atsisako tam tikromis sąlygomis savo teisės susipažinti su administracine byla ir teisės būti išklausytoms, taip pat sutinka gauti prieštaravimo pareiškimą ir galutinį sprendimą kuria nors Sąjungos oficialiąja kalba (pranešimo dėl susitarimo procedūros 20 dalis). Be to, jeigu prieštaravimo pareiškimas atspindi šalių pasiūlymus dėl susitarimo, įmonės per nustatytą terminą turi į jį atsakyti patvirtindamos, kad pranešimas atitinka jų pasiūlymus, todėl jos toliau lieka įsipareigojusios laikytis susitarimo procedūros (pranešimo dėl susitarimo procedūros 26 dalis). Už tai Komisija gali joms 10 % sumažinti baudą, paskirtą pasibaigus įprastai procedūrai taikant baudų apskaičiavimo gaires ir pranešimą dėl bendradarbiavimo (pranešimo dėl susitarimo procedūros 30–33 dalys) (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 61 ir 62 punktai).

211    Iš Reglamento Nr. 622/2008 4 konstatuojamosios dalies ir pranešimo dėl susitarimo procedūros 5 dalies matyti, kad Komisija turi atsižvelgti į tikimybę per protingą terminą su suinteresuotosiomis šalimis pasiekti bendrą vertinimą dėl galimų priekaištų apimties, atsižvelgdama, pavyzdžiui, į tokius veiksnius: susijusių šalių skaičių, iš anksto numatomus nesuderinamus požiūrius dėl atsakomybės nustatymo ir ginčijamų aplinkybių apimtį. Iš šios konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad Komisija gali apsvarstyti kitas aplinkybes nei veiksmingumas, pavyzdžiui, galimą precedento nustatymą. Iš to išplaukia, kad Komisija turi didelę diskreciją nustatyti bylas, kuriose galimas susitarimas (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 64 punktą).

212    Susitarimo procedūra iš esmės vyksta taip, kaip nurodyta toliau. Šią procedūrą inicijuoja Komisija pritarus suinteresuotosioms įmonėms (pranešimo dėl susitarimo procedūros 5, 6 ir 11 dalys). Kai pradedama procedūra, įmones, dėl kurių vyksta tyrimas ir kurios dalyvauja susitarimo procedūroje, per dvišales diskusijas Komisija informuoja apie pagrindinius elementus, „pavyzdžiui, įtariamus faktus, tų faktų klasifikavimą, įtariamo kartelio sunkumą ir trukmę, atsakomybės nustatymą, galimų baudų dydžio apskaičiavimą, taip pat įrodymus, naudojamus galimiems kaltinimams pagrįsti“ (pranešimo dėl susitarimo procedūros 16 dalis). Šis mechanizmas leidžia šalims išdėstyti savo požiūrį dėl kaltinimų, kuriuos Komisija gali pateikti jų atžvilgiu, ir nuspręsti, žinant bylos aplinkybes, ar sudaryti susitarimą, ar ne (pranešimo dėl susitarimo procedūros 16 dalis) (2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 66 ir 67 punktai).

213    Pateikus šią informaciją, atitinkamos įmonės turi galimybę pasirinkti susitarimo procedūrą ir pateikti susitarimo pasiūlymą. Šiame susitarimo pasiūlyme, be kita ko, turi būti nurodytas aiškus ir tvirtas šalių savo atsakomybės už pažeidimą pripažinimas, maksimalus baudos, kurią šalims skirs Komisija, dydis, kurį jos pripažįsta per susitarimo procedūrą, ir patvirtinimas, kad jos nenumato prašyti suteikti galimybę susipažinti su byla arba prašyti vėl būti išklausytoms per žodinį išklausymą, nebent Komisijos prieštaravimo pareiškime ir sprendime neperteikiami jų susitarimo pasiūlymai (pranešimo dėl susitarimo procedūros 20 dalis) (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 68 punktą).

214    Po šio atitinkamų įmonių atsakomybės pripažinimo ir patvirtinimo Komisija perduoda joms prieštaravimo pareiškimą ir vėliau priima galutinį sprendimą. Jis iš esmės grindžiamas tuo, kad šalys nedviprasmiškai pripažino savo atsakomybę, neginčijo prieštaravimo pareiškimo ir įvykdė įsipareigojimą dėl susitarimo sudarymo (pranešimo dėl susitarimo procedūros 23–28 dalys) (2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 69 punktas).

215    Jei atitinkama įmonė nusprendžia nesitarti, procedūrą, per kurią priimamas galutinis sprendimas, reglamentuoja bendrosios Reglamento Nr. 773/2004 nuostatos, o ne tos nuostatos, kurios reglamentuoja susitarimo procedūrą. Tai taikytina ir tuo atveju, kai Komisija imasi iniciatyvos nutraukti susitarimo procedūrą (pranešimo dėl susitarimo procedūros 19, 27 ir 29 dalys) (2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 70 punktas).

216    Pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius Komisijos priimtus galutinius sprendimus gali peržiūrėti teismai pagal Sutarties 263 straipsnį (pranešimo dėl susitarimo procedūros 41 dalis).

2.      Dėl susitarimo procedūros eigos

217    Per Komisijos ir ieškovių diskusijas, vykusias nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. spalio 29 d., Komisija nurodė priekaištus, kuriuos ketino joms pateikti, ir informavo apie ketinimą padidinti baudą atitinkamai 50 % ir 10 % pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus. Ieškovės galėjo pateikti savo pastabas.

218    2019 m. lapkričio 20 d. ieškovės pateikė susitarimo pasiūlymą, kuriame, be kita ko, pripažino savo atsakomybę už dalyvavimą šioje byloje nagrinėjamame kartelyje ir pareiškė, kad sutinka, kad joms būtų skirta ne didesnė kaip 159 663 000 eurų baudą.

219    Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė bazinio baudos dydžio padidinimus pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus, tačiau nenurodė tikslių numatomo padidinimo procentų. Atsakydamos į šį pranešimą ieškovės patvirtino, kad jame tinkamai atspindėtas jų susitarimo pasiūlymo turinys ir kad jos ir toliau yra visiškai pasiruošusios tęsti susitarimo procedūrą.

3.      Dėl Komisijos priešieškinio pagrįstumo

220    Kaip priminta šio sprendimo 185 punkte, Sąjungos teismas, pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija, gali ne tik atlikti paprastą sankcijos teisėtumo kontrolę, bet ir panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.

221    Nors ieškovai dažniausiai prašo įgyvendinti neribotą jurisdikciją, kad būtų sumažintas baudos dydis, niekas nekliudo ir Komisijai pateikti Sąjungos teismui nagrinėti klausimą dėl baudos dydžio ir prašyti jį padidinti (2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Schunk ir Schunk Kohlenstoff-Technik / Komisija, T‑69/04, EU:T:2008:415, 244 punktas).

222    Nors negalima atmesti galimybės, kad Bendrasis Teismas, gavęs Komisijos priešieškinį, nuspręs padidinti baudą, vis dėlto ji turi įrodyti, kad prašomas baudos padidinimas yra tinkamas, visų pirma atsižvelgiant į faktus ir aplinkybes, kurių atsirado vykstant procesui ir apie kuriuos ji nežinojo savo sprendimo priėmimo momentu. Reikia konstatuoti, kad Komisijai nepavyko įrodyti, jog toks padidinimas yra tinkamas šioje byloje.

223    Iš tiesų Komisijos argumentai, susiję su 10 % dydžio baudos sumažinimu dėl bendradarbiavimo per administracinę procedūrą, grindžiami klaidinga prielaida, kad ieškovės šiuo ieškiniu ginčija elementus, kuriuos jos pripažino savo susitarimo pasiūlyme arba su kuriais jos sutiko per šią procedūrą.

224    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pranešimo dėl susitarimo procedūros 16 dalyje numatyta, jog vykstant susitarimo diskusijoms šalys informuojamos, be kita ko, apie „galimų baudų dydžio apskaičiavimą“ [tikėtinų baudų intervalo vertinimą]. Iš šio pranešimo 17 dalies matyti, kad po dvišalių diskusijų prieš Komisijai suteikiant įmonėms terminą pateikti susitarimo pasiūlymą dėl šio elemento turi būti pasiektas „bendras supratimas“. Šio pranešimo 20 dalyje dėl baudos dydžio numatyta, kad susitarimo pasiūlymuose nurodomas „maksimalus baudos, kurią šalys numato, kad Komisija paskirs, ir kuriai šalys pritartų vykstant susitarimo procedūrai, dydis“.

225    Todėl iš susitarimo procedūros šalių nereikalaujama, kad norėdamos susitarti jos sutiktų su galutiniu baudos dydžiu ir visais jo parametrais, kaip antai koregavimais pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus, o tik reikalaujama, kad sutiktų su tikėtinomis baudos ribomis ar maksimaliu baudos dydžiu.

226    Šiuo atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 218 punkto, savo susitarimo pasiūlyme ieškovės sutiko tik su maksimaliu baudos, kurią Komisija ketino joms skirti, dydžiu. Taigi padidinimai pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus nėra esminis šio pasiūlymo elementas. Vadinasi, ieškovių tvirtinimas, kad prieštaravimo pareiškimas tinkamai atspindi jų susitarimo pasiūlymą, negali būti aiškinamas kaip sutikimas su padidinimais pagal šiuos punktus, juo labiau kad tame pareiškime nebuvo nurodyti didinimo koeficientai, kuriuos Komisija ketino taikyti.

227    Komisijos argumentui, kad į maksimalų baudos dydį buvo įtraukti baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktuose numatyti padidinimai, negalima pritarti. Kaip atsakydamos į proceso organizavimo priemonę teisingai tvirtina ieškovės, tai, kad jos susitarimo pasiūlyme pritarė maksimaliam baudos dydžiui, negali būti laikoma pritarimu tiksliam galutiniam baudos dydžiui, jo apskaičiavimo tvarkai ir argumentams, kuriais Komisija rėmėsi nustatydama šį galutinį dydį.

228    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija galėjo nuspręsti nedidinti baudos dydžio pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus arba nuspręsti taikyti mažesnius padidinimo koeficientus nei tie, kurie galiausiai buvo pritaikyti. Taigi, kaip ieškovės tvirtina atsakydamos į proceso organizavimo priemonę, tik susipažinusios su ginčijamu sprendimu, kuriame Komisija pagal pranešimo dėl susitarimo procedūros 30 dalį nusprendė dėl galutinio baudos dydžio, jos galėjo veiksmingai ginčyti šios sumos apskaičiavimo parametrus.

229    Be to, kaip pripažįsta pati Komisija, svarbu priminti, kad dvišalės diskusijos dėl susitarimo neleido Komisijai ir ieškovėms pasiekti konsensuso dėl baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktuose taikomų padidinimų. Iš 2019 m. spalio 29 d. paskutinio susitikimo dėl susitarimo sudarymo protokolo baigiamųjų pastabų matyti, kad ieškovių atstovas pakartojo savo nesutikimą dėl dviejų minėtų punktų taikymo. Taigi, negalima konstatuoti, kad Komisija ir ieškovės pasiekė bendrą supratimą dėl šių padidinimų.

230    Todėl, priešingai, nei teigia Komisija, ieškovės savo pasiūlyme dėl susitarimo aiškiai nesutiko su baudos padidinimais pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus ir dėl jų nebuvo pasiektas bendras supratimas. Kadangi šiuo ieškiniu ieškovės ginčija joms skirtos baudos dydį tvirtindamos, kad tų punktų taikymas yra klaidingas, Komisijai nepavyko įrodyti, kad būtų pagrįsta nesuteikti joms 10 % sumažinimo už bendradarbiavimą per administracinę procedūrą.

231    Kiti Komisijos argumentai nepaneigia šios išvados.

232    Pirma, Komisija teigia, kad ieškovės nepasitraukė iš susitarimo procedūros ir jai nenurodė, kad mano, jog neįmanoma pasiekti bendro supratimo, nors jos privalėjo pranešti apie visas kliūtis, trukdančias pasiekti tokį supratimą. Ji mano, kad požiūris, kurio ieškovės laikėsi per administracinę procedūrą, buvo tik strategija ir priemonė pasiekti, kad būtų sumažinta bauda dėl bendradarbiavimo, kad paskui būtų galima prašyti Sąjungos teismo ją dar sumažinti.

233    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 225 punkto, iš susitarimo procedūros šalių nereikalaujama, kad norėdamos susitarti jos sutiktų su galutiniu baudos dydžiu ir visais jo parametrais, kaip antai koregavimais pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus. Be to, pakanka pažymėti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 229 punkte, ieškovės savo nesutikimą dėl baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktų taikymo išreiškė per dvišales diskusijas, todėl, priešingai, nei teigia Komisija, ieškovės jos nesuklaidino.

234    Be to, kaip matyti ir iš šio sprendimo 211 punkto, reikia priminti, kad pagal pranešimo dėl susitarimo procedūros 5 dalį Komisija išlaiko teisę savo nuožiūra nustatyti, kuriose bylose gali būti tinkama tirti šalių suinteresuotumą dalyvauti susitarimo diskusijose, taip pat spręsti dėl jų pradėjimo ar nutraukimo arba pasiekti jose galutinį susitarimą. Taigi, Komisija bet kuriame procedūros etape gali nuspręsti nutraukti diskusijas dėl susitarimo. Šioje byloje ji nemanė esant tikslinga nutraukti diskusijas, nors žinojo apie ieškovių nepritarimą baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktų taikymui.

235    Antra, Komisija tvirtina, kad apskritai nebelieka veiksmingumo naudos, kurios siekiama susitarimo procedūra.

236    Šiuo klausimu reikia priminti, kad susitarimo procedūra siekiama leisti Komisijai kartelio bylas nagrinėti sparčiau ir veiksmingiau, kad ji galėtų išnagrinėti daugiau bylų su tais pačiais ištekliais (žr. šio sprendimo 209 punktą).

237    Vis dėlto, kaip pripažįsta Komisija, tęsdama susitarimo procedūrą su ieškovėmis, ji turėjo tam tikros naudos procesiniu požiūriu. Pirma, ji galėjo viena kalba parengti supaprastintą prieštaravimo pareiškimą ir ginčijamo sprendimo versiją. Antra, ji neprivalėjo nei parengti nekonfidencialios minėto pareiškimo versijos, nei surengti išklausymo ar suteikti ieškovėms galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Taigi ji pasinaudojo procedūriniais privalumais, kurie, kaip teisingai pažymi ieškovės, išliko, nepaisant to, kad buvo pareikštas šis ieškinys.

238    Papildomų išteklių sutelkimas organizuojant susitikimus su šalimis dėl dviejų ginčijamų padidinimų turi būti laikomas susitarimo procedūrai būdingu išteklių sutelkimu.

239    Be to, negalėjimas a posteriori apskaičiuoti privalumų, kurie gali būti išlaikyti arba neišlaikyti per administracinę procedūrą, neturi reikšmės. Iš pranešimo dėl susitarimo procedūros 17 dalies matyti, kad Komisija siūlo įmonei pateikti susitarimo pasiūlymą tik tuo atveju, jei ji „prieina prie preliminarios išvados, kad dėl padarytos pažangos yra tikėtina, kad bus pasiektas procedūrinis veiksmingumas“. Taigi, atsižvelgdama į pradėtas diskusijas su šalimis, ji turi a priori įvertinti procedūros veiksmingumą ir, naudodamasi savo diskrecija, pagal tai nuspręsti, ar tęsti susitarimo procedūrą.

240    Trečia, Komisija teigia, kad nors ji pripažįsta ieškovių teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, šios teisės įgyvendinimas nereiškia, kad ieškinys neturi jokios įtakos baudai. Ji, be kita ko, nurodo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimą Tokai Carbon ir kt. / Komisija (T‑236/01, T‑244/01–T‑246/01, T‑251/01 ir T‑252/01, EU:T:2004:118), priimtą dėl baudos sumažinimo pagal Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių bylose (OL C 207, 1996, p. 4), kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš ieškovės galima atimti tokį sumažinimą.

241    Tiesa, pirmesniame punkte nurodytame sprendime Bendrasis Teismas patenkino Komisijos reikalavimą dėl baudos padidinimo ir nurodė, kad Komisija, priešingai, nei ji galėjo pagrįstai tikėtis remdamasi ieškovės objektyviu bendradarbiavimu per administracinę procedūrą, buvo priversta parengti ir pateikti Bendrajam Teismui gynybinius argumentus dėl pažeidimų, kurių, kaip ji pagrįstai tikėjosi, ieškovė neneigs, ginčijimo.

242    Vis dėlto pakanka pažymėti, kad šioje byloje ieškovės ginčija pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 37 punktus taikytus padidinimus, kurie nebuvo nurodyti jų susitarimo pasiūlyme ir su kuriais jos nesutiko per administracinę procedūrą. Taigi, Komisija negalėjo remtis prielaida, kad jos nebeginčys jų ieškinyje.

243    Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad Komisijos priešieškinis turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

244    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal šio procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

245    Šioje byloje buvo atmestas ieškovių ieškinys ir Komisijos priešieškinis. Kadangi pastaruoju siekta tik nežymiai padidinti baudas, reikia konstatuoti, kad iš esmės būtent ieškovės pralaimėjo bylą. Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad ieškovės turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir 90 % Komisijos patirtų išlaidų, o Komisija turi padengti 10 % savo išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Atmesti Europos Komisijos priešieškinį.

3.      Clariant AG ir Clariant International AG padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir 90 % Komisijos išlaidų.

4.      Komisija padengia 10 % savo bylinėjimosi išlaidų.

van der Woude De Baere Steinfatt

Kecsmár       Kingston

Paskelbtas 2023 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

A. Administracinė procedūra

B. Ginčijamas sprendimas

1. Pažeidimo aprašymas

2. Ieškovėms skirtos baudos dydžio apskaičiavimas

II. Šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl prašymų panaikinti ir sumažinti baudos dydį

1. Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su tuo, kad Komisija klaidingai padidino pagrindinę baudą pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą

a) Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su tuo, kad Komisija nepasinaudojo savo diskrecija

b) Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, siejamos su klaidingu ieškovių pripažinimu recidyvistėmis

1) Dėl pirmojo priekaišto, siejamo su pažeidimo, padaryto įgyvendinant MCAA kartelį, ir šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo nepanašumu

2) Dėl antrojo priekaišto, siejamo su laiko tarpu tarp dviejų pažeidimų

3) Dėl trečiojo priekaišto, siejamo su ankstesnės piniginės baudos neskyrimu

4) Dėl ketvirtojo priekaišto, susijusio su neatsižvelgimu į kitas aplinkybes

c) Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su motyvavimo stoka

2. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, siejamo su tuo, kad Komisija klaidingai padidino bazinį baudos dydį pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą

a) Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su tuo, kad Komisija nepasinaudojo savo diskrecija

b) Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, siejamos su klaidingu baudos didinimu pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą

1) Dėl pirmojo priekaišto, siejamo su tuo, kad pirkimų vertė neparodo tikrosios pažeidimo ekonominės svarbos šioje byloje

2) Dėl antrojo priekaišto, siejamo su tuo, kad baudos padidinimas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį

3) Dėl trečiojo priekaišto, siejamo su tuo, kad visiems pirkimo karteliams taikomas padidinimas visada lemtų pernelyg didelį atgrasymą

4) Dėl ketvirtojo priekaišto, siejamo su sprendimo dėl automobilių baterijų perdirbimo neaktualumu, nes nagrinėjamas kartelis susijęs tik su nereikšmingu kainos elementu

5) Dėl penktojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad galima nauda iš pirkimo kartelių yra mažesnė nei iš pardavimo kartelių

c) Dėl antrojo pagrindo trečios dalies, siejamos su pareigos motyvuoti pažeidimu

3. Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su baudos dydžio neproporcingumu

a) Dėl prašymo sumažinti baudos padidinimo koeficientą pagal baudų apskaičiavimo gairių 28 punktą

b) Dėl prašymo sumažinti baudos padidinimo koeficientą pagal baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą

B. Dėl Komisijos priešpriešinio reikalavimo padidinti baudą

1. Pirminės pastabos dėl susitarimo procedūros

2. Dėl susitarimo procedūros eigos

3. Dėl Komisijos priešieškinio pagrįstumo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: anglų.