TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2009 m. vasario 3 d.

Byla F‑40/08

Daniela Paula Carvalhal Garcia

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Buvę pareigūnai – Darbo užmokestis – Mokymosi išmoka – Atsisakymas skirti – Pavėluotai pareikštas ieškinys – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo D. P. Carvalhal Garcia prašo panaikinti 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo sprendimą atmesti jos skundą dėl sprendimo, kuriuo panaikinama anksčiau mokėta jos dukrai skirta mokymosi išmoka.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovė padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Procedūra – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Pavėluotai pareikštas išankstinis administracinis skundas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

Akivaizdžiai nepriimtino ieškinio atveju Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje numatyta galimybė priimti sprendimą motyvuota nutartimi nesiimant jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje taikoma ne tik tuomet, kai yra akivaizdus ieškinio priimtinumo taisyklių pažeidimas ir negalima pateikti nė vieno rimto argumento priimtinumui pagrįsti, bet ir tuomet, kai susipažinus su bylos medžiaga atitinkamos sudėties teismas, manydamas, jog bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, visiškai įsitikina, kad ieškinys nepriimtinas, nes neatitinka nusistovėjusioje teismo praktikoje keliamų reikalavimų, ir mano, jog surengęs teismo posėdį negautų jokios naujos informacijos. Tokiu atveju atmetant ieškinį nutartimi ne tik prisidedama prie proceso ekonomijos, bet ir taupomos proceso šalių lėšos, kurias jos skirtų teismo posėdžiui.

Tokia situacija susiklosto tuomet, kai pareigūnas, užuot pateikęs skundą dėl jo nenaudai priimto akto, pateikia paprastą prašymą arba per nustatytą terminą pateikia skundą dėl visiškai patvirtinamojo akto, arba atmetus skundą pavėluotai pareiškia ieškinį ir taip nesilaiko nusistovėjusios teismo praktikos, pagal kurią ieškinys laikytinas priimtinu, jei Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatyta išankstinė administracinė procedūra vyko tinkamai, be kita ko, laikantis terminų; ir kadangi ši taisyklė yra viešosios tvarkos išlyga, nei šalys, nei teismai neturi jokios diskrecijos šių terminų atžvilgiu.

Atleistina klaida, dėl kurios išimtine tvarka galima netaikyti šių terminų ar nuo jų nukrypti, turi būti aiškinama siaurai ir apimti tik ypatingas aplinkybes, kai atitinkama institucija elgėsi taip, kad asmuo, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto, galėjo susipainioti. Taip nėra tuomet, kai administracija skundo pareiškėjui išsiunčia laišką, kuriame aiškiai nurodo pareigą taikyti galiojančias teisės normas, net jeigu jos yra griežtos, praneša apie tai, kad jo atvejis dar kartą pateiktas nagrinėti ekspertams, ir neatgraso atitinkamo asmens pasinaudoti esančiomis teisinėmis priemonėmis, kad užginčytų jo nenaudai priimtą sprendimą ar sprendimą atmesti skundą, be to, nesukelia painiavos dėl šioms priemonėms taikytinų procesinių terminų ir neleidžia manyti, kad jie galėtų būti pratęsti.

Tai, kad ieškovas savaip interpretavo faktinių aplinkybių eigą, priimtų aktų ir elektroninių laiškų, kuriais pasikeista, teisinį pobūdį, neleidžia konstatuoti, kad buvo implicitiškai remtasi atleistina klaida, antraip Tarnautojų teismas beveik visose bylose, kuriose keliamas priimtinumo klausimas, būtų priverstas tikrinti, ar tokia klaida buvo padaryta.

(žr. 13, 14, 16–21 ir 23–25 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Moussis prieš Komisiją, 227/83, Rink. p. 3133, 12 punktas; 2000 m. birželio 29 d. Sprendimo Politi prieš Europos mokymo fondą, C‑154/99 P, Rink. p. I‑5019, 15 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. gegužės 11 d. Nutarties Whitehead prieš Komisiją, T‑34/91, Rink. p. II‑1723, 18 punktas; 1995 m. vasario 15 d. Nutarties Moat prieš Komisiją, T‑112/94, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑135, 20 punktas; 1996 m. balandžio 24 d. Sprendimo A prieš Parlamentą, T‑6/94, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑555, 52–54 punktai; 2001 m. kovo 30 d. Nutarties Tavares prieš Komisiją, T‑312/00, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑367, 23 punktas; 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Robert prieš Parlamentą, T‑186/01, Rink. VT p. I‑A‑131 ir II‑631, 52, 53 ir 54 punktai ir juose nurodyta teismų praktika, 55 ir 56 punktai; 2006 m. gegužės 17 d. Sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑95/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑121 ir II‑A‑2‑569, 41 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. kovo 27 d. Nutarties Manté prieš Tarybą, F‑87/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 16 ir 18 punktai.