BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 16 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas – Rinkos pasidalijimas – Manipuliavimas kvietimais teikti pasiūlymus – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Neteisėto elgesio priskyrimas – Baudos – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės“

Sujungtose bylose T‑204/08 ir T‑212/08

Team Relocations NV, įsteigta Zaventeme (Belgija), atstovaujama advokatų H. Gilliams ir J. Bocken,

ieškovė byloje T‑204/08,

Amertranseuro International Holdings Ltd,

Trans Euro Ltd,

Team Relocations Ltd,

įsteigtos Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokato L. Gyselen,

ieškovės byloje T‑212/08,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Bouquet, A. Antoniadis ir N. von Lingen,

atsakovę,

dėl prašymo iš dalies panaikinti 2008 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimą C (2008) 926 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.543 – Tarptautinio perkraustymo paslaugos), o nepatenkinus pirmojo reikalavimo – dėl prašymo panaikinti arba sumažinti ieškovėms skirtą baudą,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai S. Papasavvas, einantis pirmininko pareigas, N. Wahl ir A. Dittrich (pranešėjas),

posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. balandžio 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Faktinės aplinkybės

1.     Ginčo dalykas

1        Pagal 2008 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimą C (2008) 926 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.543 – Tarptautinio perkraustymo paslaugos) (toliau – Sprendimas), kurio santrauka paskelbta 2009 m. rugpjūčio 11 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 188, p. 16), Team Relocations NV dalyvavo kartelyje, sudarytame Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų rinkoje, pagal kurį tiesiogiai ir netiesiogiai nustatytos kainos, pasidalyta rinka ir manipuliuota kvietimo teikti pasiūlymus procedūra. Europos Bendrijų Komisija pažymi, kad kartelis veikė beveik 19 metų (nuo 1984 m. spalio mėn. iki 2003 m. rugsėjo mėn.). Jo narės nustatė kainas, klientams teikė netikras sąmatas (toliau – tariamos sąmatos) ir už atmestus pasiūlymus vienos kitoms atlygindavo pasinaudodamos finansinių kompensacijų sistema (toliau – komisiniai mokesčiai).

2.     Ieškovės

2        Team Relocations buvo įsteigta pavadinimu Transeuro Worldwide Movers NV (Belgija) 1993 m. gegužės 7 d. Jos pavadinimas pakeistas 2002 m. rugsėjo 5 d. Nuo 1994 m. sausio mėn. Team Relocations 100 % valdė perkraustymo paslaugų sektoriuje veikianti patronuojanti bendrovė Team Relocations Ltd, kurios 100 % akcijų valdė bendrovė Trans Euro Ltd. Nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. Trans Euro 100 % akcijų valdė Amertranseuro International Holdings Ltd (toliau – Amertranseuro).

3        Per 2006 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius finansinius metus Amertranseuro konsoliduota pasaulinė apyvarta buvo 44 352 733 EUR.

3.     Administracinė procedūra

4        Remiantis Sprendimu, Komisija pradėjo procedūrą savo iniciatyva, nes turėjo informacijos, pagal kurią tam tikros tarptautinio perkraustymo sektoriuje veikiančios Belgijos bendrovės dalyvavo susitarimuose, galinčiuose pažeisti EB 81 straipsnyje nustatytą draudimą.

5        Todėl 2003 m. rugsėjo mėnesį, remiantis 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio [EB 81] ir [EB 82] straipsnius (OL 13, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3), 14 straipsnio 3 dalimi, buvo atlikti patikrinimai įmonėse Allied Arthur Pierre NV, Interdean NV, Transworld International NV ir Ziegler SA. Po šių patikrinimų Allied Arthur Pierre pateikė prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo). Allied Arthur Pierre pripažino, jog buvo susitarimų dėl komisinių mokesčių ir tariamų sąmatų dalyvė, išvardijo dalyvavusius konkurentus, tarp kurių nurodė ir konkurentą, apie kurį Komisijos tarnybos anksčiau nežinojo, bei pateikė jos žodinius pareiškimus patvirtinančius dokumentus.

6        Pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį antikonkurenciniuose susitarimuose dalyvavusioms įmonėms, konkurentams ir profesinei organizacijai raštu buvo išsiųsti keli prašymai pateikti informacijos. 2006 m. spalio 18 d. buvo priimtas pranešimas apie kaltinimus ir apie jį pranešta tam tikroms bendrovėms. Visi asmenys, kuriems jis buvo skirtas, į jį atsakė. Šių asmenų atstovai, išskyrus Amertranseuro, Stichting Administratiekantoor Portielje, Team Relocations Ltd ir Trans Euro Ltd atstovus, rėmėsi savo teise susipažinti su Komisijos byloje esančiais dokumentais, prieinamais tik Komisijos patalpose. Jiems buvo leista susipažinti nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki lapkričio 29 d. Posėdis įvyko 2007 m. kovo 22 d.

7        2008 m. kovo 11 d. Komisija priėmė Sprendimą.

4.     Sprendimas

8        Komisija tvirtina, kad Sprendimo adresatės, tarp jų ir ieškovės Team Relocations, Amertranseuro, Trans Euro ir Team Relocations Ltd, dalyvavo kartelyje, sudarytame Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų sektoriuje, arba yra už jį atsakingos. Kartelio dalyvės nustatė kainas, pasidalijo klientus ir manipuliavo teikiamais pasiūlymais bent jau nuo 1984 m. iki 2003 m. Todėl jos padarė vieną ir tęstinį EB 81 straipsnio pažeidimą.

9        Komisijos teigimu, atitinkamos paslaugos apima tiek fizinių asmenų, t. y. privačių asmenų ar įmonės arba viešosios institucijos darbuotojų, turto perkraustymą, tiek įmonių ar viešųjų institucijų turto perkraustymą. Šiems perkraustymams būdinga tai, kad buvo perkraustoma iš Belgijos arba į ją. Atsižvelgusi į tai, kad aptariamų tarptautinio perkraustymo bendrovių buveinės buvo Belgijoje, kur vykdyta ir kartelio veikla, Komisija nusprendė, kad Belgija yra kartelio geografinis centras.

10      Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų kartelio dalyvių bendrą apyvartą 2002 m. Komisija įvertino 41 milijonu EUR. Kadangi sektoriaus vertė buvo įvertinta maždaug 83 milijonais EUR, ji nustatė, kad dalyvavusios įmonės turėjo apie 50 % rinkos dalį.

11      Komisija pažymi, kad karteliu visų pirma siekta nustatyti ir išlaikyti dideles kainas ir pasidalyti rinką vienu metu ar paeiliui keliais būdais: sudarant susitarimus dėl kainų, susitarimus dėl rinkos nustačius netikrų sąmatų sistemą (tariamos sąmatos) ir susitarimus dėl finansinių kompensacijų už atmestus arba nepateiktus pasiūlymus sistemos (komisiniai mokesčiai).

12      Komisija mano, kad nuo 1984 m. iki XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios kartelis veikė būtent raštu sudarytų susitarimų dėl kainų nustatymo pagrindu. Tuo pačiu metu buvo įvesti komisiniai mokesčiai ir tariamos sąmatos. Komisinis mokestis buvo galutinės kainos, kurią vartotojas turėjo mokėti negavęs lygiavertės paslaugos, užslėptas elementas. Iš tikrųjų šią pinigų sumą sutartį dėl tarptautinio perkraustymo sudariusi bendrovė turėjo sumokėti konkurentams, su kuriais sutartis nesudaryta, už tai, kad šie taip pat pateikė pasiūlymą ar kad jo neteikė. Taigi tai yra tam tikra finansinė kompensacija perkraustymo bendrovėms, su kuriomis sutartis nesudaroma. Kartelio nariai vieni kitiems moka komisinius mokesčius už atmestus pasiūlymus ar pasiūlymų nepateikimą ir nurodo fiktyvias paslaugas, o šiuos komisinius sumoka klientai. Komisija tvirtina, kad šie veiksmai turi būti vertinami kaip netiesioginis kainos nustatymas už tarptautinio perkraustymo paslaugas Belgijoje.

13      Taip pat šio kartelio narės bendradarbiavo teikdamos tariamas sąmatas, kurios klientams, t. y. už perkraustymą mokantiems darbdaviams, leido klaidingai manyti, kad jie gali rinktis pagal kriterijus, kurie grindžiami konkurencija. Tariama sąmata yra klientui ar asmeniui, kuris kraustosi, perkraustymo paslaugų neketinančios teikti perkraustymo bendrovės pateikiama netikra sąmata. Norinti sudaryti sutartį perkraustymo bendrovė (toliau – siūlanti bendrovė) tariamas sąmatas pateikia tam, kad institucija ar įmonė gautų kelis pasiūlymus tiesiogiai ar netiesiogiai per ketinantį persikraustyti asmenį. Tam siūlanti bendrovė savo konkurentams nurodo kainą, draudimo mokestį ir sandėliavimo išlaidas, kuriuos šie turi nustatyti už paslaugą. Ši kaina, kuri didesnė nei siūlančios bendrovės pasiūlyta kaina, paskui nurodoma tariamoje sąmatoje. Komisijos nuomone, kadangi darbdavys paprastai renkasi mažiausią kainą siūlančią perkraustymo bendrovę, iš esmės dėl to paties tarptautinio perkraustymo pasiūlymus teikiančios perkraustymo bendrovės iš anksto žino, su kuria iš jų gali būti sudaryta sutartis dėl šio perkraustymo.

14      Be to, Komisija pažymi, kad siūlančios bendrovės prašoma kaina gali būti didesnė, nei ji būtų kitomis aplinkybėmis, nes kitos su tuo pačiu perkraustymu susijusios bendrovės pateikia tariamas sąmatas, kuriose prašomą kainą yra nurodžiusi siūlanti bendrovė. Sprendimo 233 konstatuojamojoje dalyje Komisija kaip pavyzdį cituoja 1997 m. liepos 11 d. Allied Arthur Pierre vidinį elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „klientas paprašė dviejų [sąmatų], taigi mes galime nurodyti didelę kainą“. Todėl Komisija tvirtina, kad teikiant klientams tariamas sąmatas buvo manipuliuojama kvietimo teikti pasiūlymus procedūra, todėl visuose pasiūlymuose sąmoningai nurodytos didesnės kainos nei siūlančios bendrovės kaina ir bet kuriuo atveju didesnės nei tos, kurios būtų konkurencijos sąlygomis.

15      Komisija teigia, kad šie susitarimai buvo parengti iki 2003 m. Jos teigimu, šiais sudėtingais veiksmais siekta to paties tikslo – nustatyti kainas, pasidalyti rinką ir taip iškraipyti konkurenciją.

16      Galiausiai Komisija Sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnyje nusprendė taip:

„Šios įmonės pažeidė [EB] 81 straipsnio 1 dalį, nes tiesiogiai ir netiesiogiai nustatė kainas už tarptautinio perkraustymo paslaugas Belgijoje, pasidalijo šios rinkos dalį ir manipuliavo kvietimo teikti pasiūlymus procedūra per nurodytus laikotarpius:

<...>

g)      [Team Relocations] – nuo 1997 m. sausio 20 d. iki 2003 m. rugsėjo 10 d.; kartu su Trans Euro <...> ir Team Relocations Ltd – nuo 1997 m. sausio 20 d. iki 2000 m. rugsėjo 7 d.; kartu su [Amertranseuro], Trans Euro <...> ir Team Relocations Ltd – nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. iki 2003 m. rugsėjo 10 d.;

<...>“

17      Todėl Sprendimo 2 straipsnio i punkte Komisija Team Relocations skyrė 3,49 milijono EUR, iš kurių už 3 milijonus EUR solidariai atsako Trans Euro ir Team Relocations Ltd, o už 1,3 milijono EUR atsako solidariai Amertranseuro, Trans Euro ir Team Relocations Ltd (toliau kartu vadinamos – Amertranseuro grupė).

18      Sprendime apskaičiuodama baudas Komisija taikė Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės) nustatytą metodą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

19      Ši byla buvo pradėta ieškiniais, kuriuos ieškovės pateikė Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarijai 2008 m. birželio 4 d.

20      2010 m. kovo 5 d. Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑204/08 ir T‑212/08 buvo sujungtos pagal Procedūros reglamento 50 straipsnį, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

21      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Per 2010 m. balandžio 28 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Teismo pateiktus klausimus. 2010 m. rugpjūčio 6 d. kanceliarijai pateiktu laišku Team Relocations prašė atnaujinti žodinę proceso dalį. Šis prašymas buvo atmestas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu.

22      Byloje T‑204/08 Team Relocations Teismo prašo:

–        panaikinti Sprendimo 1 straipsnį,

–        panaikinti Sprendimo 2 straipsnį, kiek juo skirta 3,49 milijono EUR bauda,

–        nepatenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų, iš esmės sumažinti Sprendimu skirtą baudą,

–        bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23      Be to, Team Relocations Teismo prašo nurodyti Komisijai paaiškinti, į kokius veiksnius ši atsižvelgė Interdean sumažindama baudą 70 %.

24      Byloje T‑212/08 Amertranseuro, Trans Euro ir Team Relocations Ltd Teismo prašo:

–        panaikinti Sprendimo 2 straipsnio i punktą, kiek juo šios bendrovės pripažintos solidariai atsakingomis už Team Relocations tariamai padarytą EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą per laikotarpį nuo 1997 m. sausio mėn. iki 2003 m. rugsėjo mėn.,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Sprendimo 2 straipsnio i punktą, kiek juo Amertranseuro solidarioji atsakomybė iš tikrųjų neribojama 1,3 milijono EUR suma,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

25      Bylose T‑204/08 ir T‑212/08 Komisija Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

26      Team Relocations pateikia aštuonis ieškinio pagrindus, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas Sprendimas ir panaikinta arba sumažinta bauda. Amertranseuro, Trans Euro ir Team Relocations Ltd pateikia du ieškinio pagrindus, susijusius su tuo, kad jos neatsakingos už Team Relocations padarytus pažeidimus ir kad nepajėgia sumokėti baudos. Kadangi du pastarieji ieškinio pagrindai sutampa atitinkamai su Team Relocations septintojo ieškinio pagrindo pirma dalimi ir aštuntuoju ieškinio pagrindu, jie turi būti nagrinėjami kartu.

1.     Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad Team Relocations nedalyvavo darant Sprendime aprašytą vieną ir tęstinį pažeidimą

27      Pateikdama šį ieškinio pagrindą Team Relocations ginčija tai, kad dalyvavo darant Sprendime aprašytą vieną ir tęstinį pažeidimą.

 Šalių argumentai

28      Team Relocations tvirtina, jog tam, kad galėtų ją pripažinti atsakinga už Sprendime nurodytą vieną ir tą patį pažeidimą, Komisija turi pateikti įrodymų, pirma, kad Team Relocations žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus arba kad ji tai galėjo protingai numatyti ir kad buvo pasirengusi prisiimti dėl to kylančią riziką, ir, antra, kad Sprendime aprašytais atskirais veiksmais buvo siekiama bendrų tikslų ir kad Team Relocations savo veiksmais ketino prisidėti, kad šie tikslai būtų pasiekti.

29      Anot Team Relocations, Komisija neįrodė, kad šios sąlygos tenkinamos. Pirma, Team Relocations nežinojo apie vieną ir tęstinį pažeidimą. Sprendime nenurodytas joks rašytinis įrodymas, kad Team Relocations žinojo ar neišvengiamai turėjo žinoti apie susitarimus dėl kainų ir tariamų sąmatų, kai nuo 1997 m. kartais ji skirdavo komisinius. Pirmą kartą ji pateikė ar paprašė pateikti tariamą pasiūlymą tik 2002 m. vasario mėn. Team Relocations nedalyvavo ir antikonkurencinio pobūdžio susirinkimuose, per kuriuos buvo sutarta dėl bendros antikonkurencinės priemonės.

30      Antra, Team Relocations tvirtina, kad nedalyvavo nei taikant bendrą priemonę, nei darant „tęstinį“ pažeidimą. Ji nebuvo nė vieno rašytinio susitarimo dėl kainų šalis. Jos skirtais komisiniais mokesčiais siekta individualiems perkraustantiems subjektams sugrąžinti išlaidas, patirtas dėl konkretaus paskirto perkraustymo, o ne nustatyti kainas, pasiskirstyti klientus ar pasidalyti rinką. Šie susitarimai dėl komisinių mokesčių buvo pavieniai, o ne taikomi bendrai ar savaime. Tariamos sąmatos visada buvo gaunamos persikraustančiam fiziniam asmeniui paprašius ar bent jau jam sutikus ir pateikiamos tik po to, kai klientas pasirinkdavo perkraustymo įmonę.

31      Komisija ginčija šiuos teiginius ir mano, kad būdama bent jau dviejų iš šių susitarimų šalis Team Relocations žinojo ar neišvengiamai turėjo žinoti apie bendrą planą, kuris būdingas vienam ir tam pačiam pažeidimui. Be to, Komisija mano, jog teiginys, kad Team Relocations nebuvo rašytinio susitarimo dėl kainų nustatymo šalis, neturi jokios įtakos jos atsakomybei už vieną ir tęstinį pažeidimą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

32      Pateikdama šį ieškinio pagrindą Team Relocations neginčija, kad padarė EB 81 straipsnio pažeidimus. Tačiau ji tvirtina, kad nedalyvavo darant Sprendime aprašytą vieną ir tęstinį pažeidimą. Todėl visų pirma reikia priminti vieno ir tęstinio pažeidimo sąvoką.

 Dėl vieno ir tęstinio pažeidimo sąvokos

33      1999 m. liepos 8 d. Sprendime Komisija prieš Anic Partecipazioni (C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 82 punktas) Teisingumo Teismas nurodė, kad būtų nenatūralu išskaidyti tęstinį elgesį, kuriam būdingas bendras tikslas, ir vertinti jį kaip kelis atskirus pažeidimus, kai, priešingai, tai yra vienas pažeidimas, kuris laipsniškai pasireiškė tiek susitarimais, tiek suderintais veiksmais.

34      Tokiomis aplinkybėmis įmonė, dalyvavusi darant pažeidimą savo veiksmais, kurie patenka į susitarimo ar suderintų veiksmų, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, sąvokas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, ir kuriais buvo siekiama įgyvendinti visą pažeidimą, taip pat yra atsakinga už kitų įmonių įgyvendinant minėtą pažeidimą atliktus veiksmus per visą dalyvavimo darant tą pažeidimą laikotarpį (33 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 83 punktas).

35      Iš šio sprendimo matyti, kad, siekdama įrodyti vieno ir tęstinio pažeidimo buvimą, Komisija privalo įrodyti, kad ši įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį, arba kad ji galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (33 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 87 punktas).

36      Iš tikrųjų karteliai gali būti laikomi vieną antikonkurencinį susitarimą sudarančiais elementais tik jei įrodyta, kad juos apima vienas bendras planas, kuriuo siekiama bendro tikslo. Be to, tik jei tuo metu, kai dalyvavo šiuose karteliuose, įmonė žinojo ar turėjo žinoti, kad tai darydama ji integruojasi į vieną susitarimą, jos dalyvavimas atitinkamuose karteliuose gali būti dalyvavimo šiame susitarime išraiška (2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cimenteries CBR ir kt. prieš Komisiją, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink. p. II‑491, 4027 ir 4112 punktai).

37      Todėl iš šios teismų praktikos matyti, jog tam, kad būtų įrodytas dalyvavimas darant vieną ir tęstinį pažeidimą, turi būti tenkinamos trys sąlygos, t. y. bendro plano, kuriuo siekiama vieno tikslo, buvimas, įmonės sąmoningas prisidėjimas prie šio plano ir aplinkybė, kad ji žinojo (tai įrodyta arba preziumuojama) apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus.

38      Todėl šį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant į šias aplinkybes.

 Dėl nagrinėjamų neteisėtų veiksmų kvalifikavimo

–       Dėl bendro plano, kuriuo siekiama vieno tikslo, buvimo

39      Pirma, kiek tai susiję su bendro plano, kuriuo siekiama vieno tikslo, buvimu, Komisija tvirtina, kad nagrinėjamos įmonės siekė vieno ekonominio tikslo, t. y. iškraipyti kainų raidą.

40      Vis dėlto vieno tikslo sąvoka negali būti apibrėžta darant bendrą nuorodą į konkurencijos iškraipymą pažeidimo paveiktoje rinkoje, nes įtaka konkurencijai, kaip tikslas ar poveikis, yra neatskiriamas bet kokio elgesio, kuriam taikoma EB 81 straipsnio 1 dalis, elementas. Toks vieno tikslo apibrėžimas gali iš dalies panaikinti vieno ir tęstinio pažeidimo sąvokos prasmę, jeigu jo pasekmė būtų tokia, kad keletas su ekonominiu sektoriumi susijusių veiksmų, draudžiamų EB 81 straipsnio 1 dalimi, būtų nuolat kvalifikuojami kaip vieną pažeidimą sudarantys elementai. Todėl kvalifikuojant vieno ir tęstinio pažeidimo atskirus veiksmus reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti papildymo ryšį, t. y. į taikymo laikotarpį, turinį (įskaitant ir taikytus metodus) ir atitinkamai į nagrinėjamų atskirų veiksmų tikslą (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo BASF ir UCB prieš Komisiją, T‑101/05 ir T‑111/05, Rink. p. II‑4949, 179–181 punktus).

41      Šiuo atveju iš Sprendimo matyti, kad vienas tikslas, kurio siekiama įvairiais būdais pagal bendrą planą, buvo nustatyti ir išlaikyti dideles kainas už tarptautinio perkraustymo paslaugas Belgijoje ir padalyti šią rinką. Šis vienas tikslas išsamiai aprašytas Sprendimo 314 ir 322–344 konstatuojamosiose dalyse.

42      Team Relocations argumentai negali paneigti šios išvados.

43      Šiuo klausimu pažymėtina, kad komisinių mokesčių sistema yra kompensacijų sistema, apimanti klientų paskirstymą, ir kad tariamų sąmatų rengimas yra esminis klientų paskirstymo elementas, kai klientai pageidauja gauti kelių kartelio dalyvių pasiūlymus.

44      Priešingai nei tvirtina Team Relocations, susitarimai dėl komisinių mokesčių ir tariamų sąmatų yra susiję su kainomis. Komisiniai mokesčiai, jų skaičius ir dydis buvo nustatomi iš anksto, prieš perkraustymo bendrovėms pateikiant savo pasiūlymus klientams. Netgi darant prielaidą, kaip tvirtina Team Relocations, kad komisinių mokesčių suma nebuvo tiesiogiai pridedama prie perkraustymo kainos, jie neišvengiamai turėjo buvo įtraukti į įmonių skaičiavimus ir dėl jų brango paslaugos. Kiek tai susiję su sąmatomis, „netikroje“ sąmatoje nurodyta kaina buvo nustatoma bendrovės, kuri prašė ją pateikti, ir su ta kaina sutiko netikrą sąmatą rengianti bendrovė, o tai pirmajai bendrovei leido nustatyti savo kainą, didesnę nei ta, kuri būtų laisvos konkurencijos sąlygomis, artimą „netikrai“ kainai, dėl kurios bendrai sutarta. Sprendimo 233 konstatuojamojoje dalyje Komisija įrodė šį tariamų sąmatų praktikos poveikį kainoms (žr. šio sprendimo 14 punktą).

45      Šiais dviejų rūšių veiksmais, kaip ir rašytiniu susitarimu dėl kainų, siekta vieno tikslo, t. y. apriboti konkurenciją tarp kartelio dalyvių nustačius didesnę kainą nei ta, kuri būtų nesant susitarimų. Konkurentams, su kuriais nesudaryta sutartis, sumokant komisinius mokesčius jie buvo atgrasomi siūlyti konkurencingą kainą, ir taip teikdami tariamas sąmatas bei keisdamiesi informacija apie savo pasiūlymus kartelio dalyviai apribojo kainų konkurenciją. Be to, susitarimas dėl tariamų sąmatų dalyviams leido išlaikyti didesnes kainas nei tos, kurios būtų nesant šio susitarimo.

46      Kalbant apie argumentus, kad tariamos sąmatos buvo teikiamos tik klientui pasirinkus, reikia pabrėžti, jog su tiekėju bendraujantis asmuo, pavyzdžiui, Komisijos pareigūnas, nėra tikrasis perkraustymo bendrovių klientas. Iš tikrųjų už perkraustymą mokanti įmonė ar institucija turi pasirinkti perkraustymo bendrovę. Įmonės ar viešosios institucijos reikalauja pateikti keletą pasiūlymų, būtent siekdamos turėti galimybę rinktis.

–       Dėl sąmoningo Team Relocations prisidėjimo prie bendro plano

47      Antra, kiek tai susiję su Team Relocations prisidėjimu darant pažeidimą, nebuvo ginčijama, kad ji dalyvavo dviejose iš trijų Sprendime aprašytų veiksmų rūšių, būtent – susitarime dėl komisinių mokesčių ir susitarime dėl tariamų sąmatų.

48      Tačiau Team Relocations niekada nebuvo rašytinio susitarimo dėl kainų šalis. Nors savo veiksmais dalyvavusi darant pažeidimą įmonė gali būti laikoma atsakinga ir už kitų darant tą patį pažeidimą dalyvavusių įmonių atliktus veiksmus, ji atsako tik už laikotarpį, per kurį dalyvavo darant tą pažeidimą (33 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 83 punktas). Todėl Team Relocations negali būti laikoma atsakinga už veiksmus, kurie buvo nutraukti daugiau nei prieš penkerius metus iki jos įstojimo į kartelį.

49      Tačiau Sprendime Komisija konstatavo, kad Team Relocations darė EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą tik per laikotarpį nuo 1997 m. sausio 20 d. iki 2003 m. rugsėjo 10 d., t. y. kai ji dalyvavo visuose kartelio veiksmuose. Taigi Komisija tinkamai atsižvelgė į tai, kad Team Relocations dalyvavo kartelyje tik nuo 1997 m.

50      Be to, Team Relocations argumentai, kad susitarimai dėl komisinių mokesčių ir tariamų sąmatų buvo taikomi ne tuo pačiu metu ir kad susitarimai dėl komisinių mokesčių buvo pavieniai, yra nesvarbūs nes, priešingai nei teigia ši ieškovė, šiomis dviem veiksmų rūšimis buvo siekiama to paties tikslo.

–       Dėl Team Relocations žinojimo apie neteisėtus veiksmus

51      Trečia, kalbant apie tai, ar Team Relocations žinojo apie kitų kartelio dalyvių neteisėtus veiksmus, pažymėtina, kad per jos dalyvavimo laikotarpį iš tikrųjų nevyko antikonkurencinių susitikimų. Vis dėlto aplinkybė, kad Team Relocations niekada nedalyvavo tokiame susitikime, nėra lemiama, nes kartelio veikimas rodo, kad jo nariams nereikėjo dalyvauti susitikimuose tam, kad jie būtų informuoti apie susitarimus dėl komisinių mokesčių ar tariamų sąmatų ar kad juose dalyvautų. Paprastai susitarimai buvo sudaromi telefonu, elektroniniu paštu ir (arba) faksu.

52      Be to, Team Relocations neišvengiamai turėjo žinoti apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus, nes komisinių mokesčių ir tariamų sąmatų praktika buvo grindžiama abipusiu bendradarbiavimu su kaskart vis kitu parneriu. Iš tikrųjų ši sistema buvo grindžiama principu do ut des, nes kiekviena mokanti komisinius mokesčius ar teikianti tariamas sąmatas įmonė tikėjosi, kad ateityje pati galės pasinaudoti šia sistema ir gauti komisinius mokesčius ar tariamas sąmatas. Todėl, priešingai nei teigia Team Relocations, šios priemonės buvo ne pavienės, o vienos kitas papildė.

53      Team Relocations teiginys, kad iki 1997 m. ji nežinojo apie rašytinius susitarimus ir apie komisinių mokesčių mokėjimą, nesvarbus, nes Sprendime Team Relocations laikoma atsakinga už pažeidimą tik nuo šios datos. Vėliausiai 1997 m., kai gavo pirmuosius komisinius mokesčius, Team Relocations suvokė tai, kad visos įmonės nesiverčia savo veikla įprastos konkurencijos sąlygomis. Taigi ji žinojo apie neteisėtą elgesį ir tai, kad kitos įmonės siekia antikonkurencinio tikslo. Šiomis aplinkybėmis nėra tikėtina, kad Team Relocations apie tariamas sąmatas sužinojo tik 2002 m.

54      Vadinasi, Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad Team Relocations žinojo ar turėjo žinoti apie kitų kartelio dalyvių neteisėtus veiksmus.

55      Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad Komisija teisingai konstatavo, jog Team Relocations dalyvavo darant Sprendime aprašytą vieną ir tęstinį pažeidimą. Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

2.     Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su „Team Relocations“ vykdomo pardavimo sandorių vertės apskaičiavimu

 Šalių argumentai

56      Pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą Team Relocations ginčija pardavimo sandorių vertę, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant bazinę baudą.

57      Pirmiausia Team Relocations tvirtina, kad pagal 2006 m. gairių 13 punktą atitinkama pardavimo sandorių vertė turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant tik į neteisėtų veiksmų realiai paveiktų perkraustymo paslaugų pardavimo sandorių vertę, o ne į visą Team Relocations apyvartą Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų rinkoje.

58      Papildomai Team Relocations mano, kad atitinkama pardavimo sandorių vertė neapima apyvartos, kuri gauta perkraustant privačius asmenis, t. y. fizinius asmenis, kurie patys padengia perkraustymo išlaidas. Neginčyta, kad, kiek tai susiję su Team Relocations, komisiniai mokesčiai ir tariamos sąmatos nebuvo nustatomi ar taikomi privatiems asmenims perkraustyti. Team Relocations pažymi, kad Sprendimo 528 konstatuojamojoje dalyje Komisija sutiko neįtraukti Gosselin suteiktų karinio perkraustymo paslaugų pardavimo sandorių vertės, nes jos nesusijusios su pažeidimu. Todėl apskaičiuojant Team Relocations pardavimo sandorių atitinkamą vertę negalima atsižvelgti ir į privačių asmenų perkraustymo paslaugų pardavimą.

59      Komisija ginčija šiuos argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

60      Team Relocations ginčija atitinkamos pardavimo sandorių vertės apskaičiavimą ir papildomai teigia, kad ši vertė neturi apimti apyvartos, kuri gauta iš privačių asmenų perkraustymo.

 Dėl atitinkamos pardavimo sandorių vertės

61      Kiek tai susiję su pardavimo sandorių verte, į kurią reikia atsižvelgti apskaičiuojant bazinę baudą, kuri ginčijama šio ieškinio pagrindo pirmoje dalyje, 2006 m. gairių 13 punkte numatyta:

„Siekdama nustatyti bazinį skirtinos baudos dydį, Komisija remsis tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte <...>“

62      Priešingai nei tvirtina Team Relocations, iš šios nuostatos nematyti, kad apskaičiuojant atitinkamą pardavimo sandorių vertę turi būti atsižvelgiama tik į neteisėtų veiksmų realiai paveiktų perkraustymo paslaugų pardavimo vertę.

63      Taigi 2006 m. gairių 13 punkto tekste nurodyta „tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių <...> [paslaugų] pardavimo vertė“, o ne „pažeidimo paveiktas pardavimas“. Todėl 13 punkto formuluotė siejama su pardavimu atitinkamoje rinkoje. Be to, tai aiškiai matyti ir iš 2006 m. gairių versijos vokiečių kalba 6 punkto, kuriame kalbama apie „Umsatz auf den vom Verstoß betroffenen Märkten“ (pardavimas su pažeidimu susijusiose rinkose). Juo labiau kad 2006 m. gairių 13 punktas susijęs ne tik su tais atvejais, kai Komisija turi rašytinių pažeidimo įrodymų.

64      Šį aiškinimą patvirtina Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslas. Iš tikrųjų Team Relocations siūlomas aiškinimas reikštų, jog tam, kad nustatytų skirtinas bazines baudas su karteliais susijusiose bylose, Komisija kiekvienu atveju privalo nustatyti individualų pardavimą, kurį paveikė kartelis. Sąjungos teismai tokios pareigos niekada nenustatė ir nematyti, kad Komisija ketino tokią pareigą sau nustatyti 2006 m. gairėse.

65      Be to, su karteliais, kurie pagal savo pobūdį yra slapti, susijusiose bylose neišvengiama, kad antikonkurencinius veiksmus įrodantys kai kurie dokumentai nesurandami. Šiuo atveju iš tikrųjų neįmanoma rasti dokumentų, susijusių su kiekvienu perkraustymu, kuriam padarytas poveikis. Team Relocations ieškinyje patvirtino, kad „[tariamos sąmatos] ir komisiniai mokesčiai nebuvo registruojami ieškovės sistemose, todėl tik už bylą atsakingi subjektai galėjo prie jų prieiti“.

66      Galiausiai iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad prekių, su kuriomis susijęs pažeidimas, apyvartos dalis gali tiksliai parodyti pažeidimo atitinkamoje rinkoje mastą (1983 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Musique Diffusion française ir kt. prieš Komisiją, 100/80–103/80, Rink. p. 1825, 121 punktas). Ypač gaminių, kurie buvo ribojamųjų veiksmų objektas, apyvarta yra objektyvus kriterijus, tiksliai parodantis, kokios žalos toks elgesys gali padaryti normaliai konkurencijai (1999 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo British Steel prieš Komisiją, T‑151/94, Rink. p. II‑629, 643 punktas ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Saint-Gobain Gyproc Belgium prieš Komisiją, T‑50/03, neskelbiamo Rinkinyje, 84 punktas). Šis principas pakartotas 2006 m. gairėse.

67      Per posėdį Team Relocations pažymėjo, kad, priešingai nei šioje byloje, Carglass byloje (byla COMP/39.125 – Automobilių stiklai), kurios santrauka paskelbta 2009 m. liepos 25 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 173, p. 13), Komisija, apskaičiuodama baudą, kaip į susijusius atsižvelgė tik į tą automobilių gamintojų stiklo tiekėjų vykdomą pardavimą, dėl kurio turėjo tiesioginių kartelio įrodymų. Vis dėlto pažymėtina, kad Sprendimo Carglass 663 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi principu, jog tai, kad nėra konkrečių įrodymų apie visas diskusijas, kuriose kalbėta apie „automobilių sąskaitas“, nekliudo nustatyti pardavimo vertės vien pagal tas sąskaitas, dėl kurių yra tiesioginių įrodymų, nes suderinti veiksmai pagal savo pobūdį yra slapti susitarimai ir daugeliu atveju, o gal net ir visais atvejais, nėra išsamių įrodymų. Nors vėliau Komisija nurodė tam tikrų šio principo niuansų Sprendimo Carglass 664–667 konstatuojamosiose dalyse, reikia konstatuoti, kad ji tai padarė tik dėl dviejų išimtinių laikotarpių pažeidimo darymo pradžioje ir pabaigoje, nes darė prielaidą, jog per šiuos laikotarpius automobilių stiklų tiekėjai pakeitė savo pasiūlymus tik stambiems klientams. Todėl Komisijos požiūris tame sprendime neprieštarauja tam, kurio ji laikėsi Sprendime.

68      Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką sprendimai, susiję su kitomis bylomis, yra tik papildomas galimo diskriminacijos buvimo požymis, nes mažai tikėtina, kad bylų aplinkybės, kaip antai rinkos, prekės, įmonės ir atitinkami laikotarpiai, bus tapačios (2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 201 ir 205 punktai ir 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals prieš Komisiją, C‑76/06 P, Rink. p. I‑4405, 60 punktas). Atsižvelgiant į Sprendimo Carglass 664–667 konstatuojamosiose dalyse nurodytas aplinkybes, Team Relocations nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje šios sąlygos buvo tenkinamos.

69      Todėl pirmą šio ieškinio pagrindo dalį reikia atmesti.

 Dėl perkraustymų, už kuriuos mokėjo privatūs asmenys

70      Kiek tai susiję su papildomu argumentu, kad susijusi pardavimo sandorių vertė neturi apimti privačių asmenų perkraustymo, t. y. to, už kurį nemokėjo tretieji asmenys, apyvartos, pažymėtina, jog tariamos sąmatos niekada nebuvo teikiamos šios rūšies perkraustymui, nes privatus asmuo niekada nesutiktų priimti kelių sąmatų iš vienos perkraustymo bendrovės. Tariamos sąmatos buvo naudojamos tik perkraustymams, dėl kurių persikraustančio asmens darbdavys prašė pateikti bent jau vieno kito perkraustančio subjekto sąmatą, kad apmokėtų perkraustymo paslaugas.

71      Tačiau iš Sprendimo 537 konstatuojamosios dalies matyti, kad tam tikros šio Sprendimo adresatės, atrodo, sutiko mokėti komisinius mokesčius už privačių asmenų apmokamus tarptautinius perkraustymus. Todėl, priešingai nei kariniai perkraustymai, kuriuose Gosselin veikė kaip Amerikos perkraustymo bendrovių subrangovė, negalima atmesti tikimybės, kad tam tikrus privačius perkraustymus paveikė vienas ir tas pats nagrinėjamas pažeidimas. Iš tikrųjų esminis skirtumas tarp karinių perkraustymų ir privačių asmenų perkraustymų yra tai, kad dėl karinių perkraustymų kartelio dalyviai patys nevedė komercinių derybų ir todėl neturėjo jokios įtakos pagrindinei sutarčiai. Tokios struktūrinės garantijos, dėl kurių neįmanomas joks galimas poveikis, nėra privačių perkraustymų atveju. Vadinasi, neįtraukusi vienos perkraustymo kategorijos, o kitą – įtraukusi, Komisija nepažeidė vienodo požiūrio principo.

72      Kiek tai susiję su Team Relocations, Komisija neįrodė, kad buvo sutarta dėl komisinių mokesčių ar kad jie buvo taikomi perkraustymams, už kuriuos moka privatūs asmenys. Tačiau pritarus šiam argumentui tai reikštų, kad Komisija į susijusią pardavimo sandorių vertę įpareigojama įtraukti tik individualų pardavimą, kuriam kartelis padarė poveikį ir apie kurį ji turi rašytinių įrodymų. Tačiau tokios pareigos egzistavimas jau buvo paneigtas nagrinėjant šio ieškinio pagrindo pirmą dalį.

73      Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

3.     Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su „Team Relocations“ pardavimo sandorių vertei taikyta 17 % procentine išraiška nustatant bazinę baudą

74      Šį ieškinio pagrindą sudaro keturios dalys. Dvi pirmos dalys atitinkamai susijusios su tuo, kad pažeista pareiga nustatyti baudos sumą remiantis individualiu Team Relocations vaidmeniu darant pažeidimą ir vienodo požiūrio principo pažeidimu. Trečioje dalyje Team Relocations tvirtina, kad nustatyta 17 % procentinė išraiška pažeidžia proporcingumo principą. Ketvirta šio ieškinio pagrindo dalis susijusi su motyvavimo stoka.

 Šalių argumentai

75      Pirma, Team Relocations tvirtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką bauda turi tiksliai atspindėti kiekvienos įmonės realiai padaryto pažeidimo sunkumą (2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASF prieš Komisiją, T‑15/02, Rink. p. II‑497, 280 punktas; 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Bolloré ir kt. prieš Komisiją, T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02, Rink. p. II‑947, 429 punktas ir 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Coats Holdings ir Coats prieš Komisiją, T‑36/05, neskelbiamo Rinkinyje, 207 ir 209 punktai). Šioje byloje vertinant Team Relocations padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį turėjo būti atsižvelgta į kelias specifines ar neįprastas aplinkybes. Konkrečiai kalbant, iki 2002 m. ji nepateikė ar neprašė nė vienos tariamos sąmatos ir niekada nebuvo rašytinių susitarimų dėl kainų ir kitų tarptautinio perkraustymo paslaugų teikimo Belgijoje sąlygų šalis. Taigi Komisija neįrodė Team Relocations individualaus vaidmens sprendimo objektu esančiuose veiksmuose. Dėl šio klaidingo vertinimo taikyta pardavimo sandorių vertės procentinė išraiška (17 %) ir todėl Team Relocations skirta bauda yra akivaizdžiai pernelyg didelė.

76      Antra, Team Relocations mano, kad, palyginti su bendraisiais rašytiniais susitarimais dėl kainų, kurie buvo sudaryti tarp tam tikrų kitų Sprendimo adresačių, jos padaryto pažeidimo pobūdis iš esmės kitoks ir pažeidimas aiškiai lengvesnis. Apskaičiuodama Team Relocations skirtą baudą ir kitoms Sprendimo adresatėms skirtoms baudoms pritaikiusi tą pačią pardavimo sandorių vertės procentinę išraišką (17 %) Komisija neįvykdė pareigos nustatyti baudas nediskriminuojant.

77      Trečia, Team Relocations teigia, jog dėl to, kad buvo taikyta 17 % pardavimo sandorių vertės suma, tam tikrais atžvilgiais bauda neišvengiamai akivaizdžiai neproporcinga realiam jos veiksmų sunkumui, t. y. realiai atsakomybei ir jos padaryto pažeidimo ribotai ir menkai ekonominei svarbai.

78      Ketvirta, Team Relocations pažymi, jog Sprendime nenurodyta priežastis, dėl kurios Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad Team Relocations nedalyvavo visose pažeidimo epizoduose. Su pardavimo sandorių vertės procentinės išraiškos nustatymu susijęs motyvavimas nepakankamas ir prieštaringas.

79      Komisija mano, kad ji pagrįstai Team Relocations taikė tokią pačią kaip ir kitoms kartelio dalyvėms 17 % pardavimo sandorių vertės procentinę išraišką, nes Team Relocations dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą, kuris gali būti kvalifikuojamas kaip labai sunkus EB 81 straipsnio pažeidimas. Į individualų įmonės vaidmenį darant pažeidimą atsižvelgiama ne vertinant pažeidimo sunkumą, o koreguojant baudą, kad būtų atsižvelgta į lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes. Galiausiai Komisija teigia, kad įvykdė savo pareigą motyvuoti, nes Sprendime nurodė vertinimo elementus, kuriais remiantis buvo galima nustatyti padaryto pažeidimo sunkumą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

80      Pateikdama šį ieškinio pagrindą Team Relocations iš esmės ginčija tai, kad vertinant pažeidimo sunkumą visoms nagrinėjamoms įmonėms buvo taikyta vienoda 17 % procentinė išraiška. Šiuo atžvilgiu reikia skirti būtent dvi skirtingas problemas, t. y. pirma, ar ši įmonė buvo tinkamai traktuojama, palyginti su kitų kartelio dalyvių vertinimu (pirma ir antra dalys), ir, antra, ar atskirai vertinama Komisijos taikyta procentinė išraiška buvo proporcinga Team Relocations veiksmams (trečia dalis).

 Dėl pareigos nustatyti bazinę baudą atsižvelgiant į Team Relocations individualų vaidmenį

81      Kalbant apie dvi pirmas šio ieškinio pagrindo dalis, kurias reikia nagrinėti kartu, nes jos glaudžiai susijusios, reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal nediskriminavimo ar vienodo požiūrio principą, kuris yra vienas iš pagrindinių Bendrijos teisės principų, draudžiama ne tik panašias situacijas vertinti skirtingai, bet ir skirtingas – vienodai, jei tokio vertinimo negalima objektyviai pagrįsti (šiuo klausimu žr. 1986 m. spalio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Christ-Clemen ir kt. prieš Komisiją, 91/85, Rink. p. 2853, 10 punktą ir 1990 m. birželio 28 d. Sprendimo Hoche, C‑174/89, Rink. p. I‑2681, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

82      Taigi reikia konstatuoti, kad vertindama pažeidimo sunkumą Komisija iš tikrųjų skirtingai nevertino dalyvių, kai parinko taikytą pardavimo sandorių vertės procentinę išraišką, o visoms susijusioms įmonėms taikė vienodą 17 % procentinę išraišką. Komisija tokį požiūrį grindžia tuo, kad tai buvo vienas ir tęstinis pažeidimas.

83      Todėl kyla klausimas, ar atsižvelgiant į Team Relocations nurodytą teismų praktiką Komisija galėjo visiškai nediferencijuoti darant pažeidimą dalyvavusių asmenų ir visiškai neatsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, kad nustatytų Team Relocations padaryto pažeidimo sunkumą.

84      Šiuo atžvilgiu iš teismų praktikos matyti, kad kai pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti kiekvienos jų dalyvavimo darant pažeidimą santykinį sunkumą (1975 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Suiker Unie ir kt. prieš Komisiją, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink. p. 1663, 623 punktas ir šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 150 punktas). Ši išvada yra logiška bausmių ir sankcijų individualizavimo principo, pagal kurį įmonė turi būti baudžiama tik už veiksmus, dėl kurių ji individualiai kaltinama, pasekmė, o šis principas taikomas visoms administracinėms procedūroms, kuriose gali būti skirtos sankcijos pagal Bendrijos konkurencijos taisykles (2005 m. lapkričio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Union Pigments prieš Komisiją, T‑62/02, Rink. p. II‑5057, 119 punktas).

85      Be to, iš daugelio Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimų matyti, kad pažeidimo sunkumas turi būti vertinamas individualiai, remiantis daugeliu veiksnių, kaip antai specifinėmis bylos aplinkybėmis, jos kontekstu ir baudų atgrasomuoju poveikiu (žr. šio sprendimo 66 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Musique Diffusion française ir kt. prieš Komisiją 106 punktą ir 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Ferriere Nord prieš Komisiją, C‑219/95 P, Rink. p. I‑4411, 33 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2005 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Scandinavian Airlines System prieš Komisiją, T‑241/01, Rink. p. II‑2917, 83 punktą ir paskesnius punktus). Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, jog į tai, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose elementuose ar kad ji atliko menką vaidmenį tuose epizoduose, kuriuose dalyvavo, turi būti atsižvelgiama vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudą (žr. 33 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 90 punktą ir šio sprendimo 75 punkte minėto Sprendimo Bolloré ir kt. prieš Komisiją 429 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

86      Vis dėlto Bendrojo Teismo praktikoje individualios aplinkybės vertinamos ne vertinant pažeidimo sunkumą, t. y. nustatant bazinį baudos dydį, o koreguojant bazinį dydį remiantis lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis (2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carbone‑Lorraine prieš Komisiją, T‑73/04, Rink. p. II‑2661, 100 punktas ir paskesni; šis sprendimas apeliacine tvarka patvirtintas 2009 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimu Carbone-Lorraine prieš Komisiją, C‑554/08 P). Todėl nors Team Relocations cituotose šio sprendimo 75 punkte nurodytų sprendimų BASF prieš Komisiją ir Coats Holdings ir Coats prieš Komisiją ištraukose minimas žodis „sunkumas“, jos susijusios ne su bazinės baudos nustatymu, o iš esmės su klausimu, ar Komisija pagrįstai atsižvelgė atitinkamai į organizatorės vaidmenį kaip į sunkinančią aplinkybę (šio sprendimo 75 punkte minėto Sprendimo BASF prieš Komisiją 280 punktas) ir į nesvarbų vaidmenį, kuris artimesnis tarpininko vaidmeniui, kaip į lengvinančią aplinkybę (šio sprendimo 75 punkte minėto Sprendimo Coats Holdings ir Coats prieš Komisiją 214 punktas).

87      Tačiau ši teismų praktika atitinka šio sprendimo 84 ir 85 punktuose cituotą teismų praktiką. Iš tikrųjų šiuose sprendimuose žodis „sunkumas“ buvo vartojamas bendrai pažeidimo intensyvumui aprašyti, o ne baudų apskaičiavimo gairėse nustatyta technine prasme. Todėl Komisija galėjo atsižvelgti į tam tikrus „sunkumo“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį, aspektus, kai vertino lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o ne kai vertino „sunkumą“, kaip jis suprantamas pagal baudų apskaičiavimo gaires.

88      Taip yra visų pirma tada, kai vertinamas kelių įmonių dalyvavimo darant vieną ir tęstinį pažeidimą santykinis sunkumas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patvirtino, kad, kiek tai susiję su Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir [AP] 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairėmis [Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir [AP] 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairės] (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171; toliau – 1998 m. gairės), kiekvienos susijusios įmonės dalyvavimo darant pažeidimą santykinis sunkumas turi būti nagrinėjamas su galimybe atsižvelgti į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes (šio sprendimo 86 punkte minėto 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Carbone-Lorraine prieš Komisiją 27 punktas). Todėl vieno ir tęstinio pažeidimo atveju „pažeidimo“ sąvoka, vartojama 1998 m. baudų nustatymo metodo gairėse, siejama su visu pažeidimu, kurį darant dalyvavo keletas įmonių, o šio vieno pažeidimo „sunkumas“ vienodas visiems dalyviams.

89      Tačiau šio sprendimo 86 punkte minėtas 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimas Carbone-Lorraine prieš Komisiją susijęs su 1998 m. gairėmis. 2006 m. gairėmis buvo iš esmės pakeistas baudų apskaičiavimo metodas. Pirma, buvo panaikintas pažeidimų klasifikavimas į tris kategorijas („lengvi“, „sunkūs“ ir „labai sunkūs“). Dabartinė sistema, pagal kurią nustatyta 0 % iki 30 % skalė, leidžia tiksliau diferencijuoti pagal pažeidimo sunkumą.

90      Antra, buvo panaikintos fiksuotos sumos. Dabar bazinis dydis apskaičiuojamas remiantis kiekvienos tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusios konkrečios įmonės įvykdytų pardavimo sandorių verte. Taigi šis naujas metodas leidžia geriau atsižvelgti į kiekvienos dalyvavusios darant pažeidimą įmonės individualų dalyvavimą vertinant jo sunkumą. Taip pat jis leidžia atsižvelgti į galimą vieno pažeidimo sunkumo sumažėjimą per tam tikrą laiką.

91      Trečia, per posėdį Komisija patvirtino, kad savo sprendimų praktikoje ji jau nebūtinai taiko vienodą procentinę išraišką visiems darant tokį pažeidimą dalyvavusiems asmenims. Iš tikrųjų 2008 m. spalio 1 d. Sprendime Candle waxes C (2008) 5476 dėl procedūros pagal [EB 81] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/C.39181 – Žvakių vaškas), kurio santrauka paskelbta 2009 m. gruodžio 4 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 295, p. 17), ir 2009 m. lapkričio 11 d. Sprendime Heat stabilisers C (2009) 8682 dėl procedūros pagal [EB 81] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.589 – Šilumos stabilizatoriai), kurio santrauka paskelbta 2010 m. lapkričio 12 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 307, p. 9), Komisija skirtingoms nagrinėjamų kartelių dalyvių kategorijoms taikė skirtingas procentines išraiškas ir atsižvelgė į jų dalyvavimo darant pažeidimą santykinį sunkumą. Būtent pastarojoje byloje buvo nustatyta didesnė procentinė išraiška toms įmonėms, kurios dalyvavo ne tik nustatant kainas, bet ir pasidalijant klientus ir (arba) rinką.

92      Vis dėlto naujasis metodas neįpareigoja laikytis tokio požiūrio. Nors šio sprendimo 84 ir 85 punktuose cituotoje teismų praktikoje nurodyta, kad turi būti atsižvelgiama į dalyvavimo darant pažeidimą santykinį sunkumą ir konkrečias bylos aplinkybes, remdamasi 2006 m. gairėmis Komisija tai gali padaryti, kai vertina pažeidimo sunkumą ar koreguoja bazinį dydį, atsižvelgdama į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai Komisija laikosi šio požiūrio, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimas vis dėlto turi leisti adekvačiai atsižvelgti į dalyvavimo darant vieną ir tą patį pažeidimą santykinį sunkumą ir į galimą šio sunkumo kaitą per tam tikrą laiką.

93      Šiuo atveju Komisija visoms nagrinėjamoms įmonėms nustatė vienodą 17 % procentinę išraišką. Kadangi Team Relocations teigia, kad jos dalyvavimo santykinis sunkumas mažesnis nei kitų dalyvavusių įmonių ir kad turėjo būti atsižvelgta į tam tikras specifines ar neįprastas aplinkybes, šiam teiginiui pagrįsti jos pateikti argumentai bus nagrinėjami su kaltinimais, susijusiais su Komisijos atliktu lengvinančių aplinkybių vertinimu. Team Relocations dalyvavo visuose kartelio veiksmuose, kurie buvo atliekami per jos dalyvavimo kartelyje laikotarpį, ir remiasi tik tuo, kad jos dalyvavimo intensyvumas buvo menkas. Todėl šio ieškinio pagrindo pirmą ir antrą dalis reikia atmesti ir Team Relocations argumentus nagrinėti su šeštuoju ieškinio pagrindu (šio sprendimo 125 punktas ir paskesni punktai).

 Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo

94      Kiek tai susiję su proporcingumo principo pažeidimu, Teismas mano, kad atskirai vertinama 17 % procentinė išraiška nėra neproporcinga, palyginti su Team Relocations realia atsakomybe už pažeidimą, kuriuo, be kita ko, pasidalyta rinka ir manipuliuota kvietimo teikti pasiūlymus procedūra. 2006 m. gairių 23 punkte aiškiai nurodyta, kad horizontalių kainų nustatymo ir rinkos pasidalijimo susitarimų atveju procentinė išraiška, į kurią atsižvelgiama, paprastai „bus didelė“ [bus skalės viršutinėje dalyje]. Todėl Komisija turėjo teisę nustatyti 17 % procentinę išraišką, kuri atitinka „skalės viršutinės dalies“ žemutinę ribą.

 Dėl tariamos motyvavimo stokos

95      Kiek tai susiję su šio ieškinio pagrindo ketvirta dalimi, reikia konstatuoti, kad iš tikrųjų bazinės baudos nustatymo motyvavimas nėra labai išsamus. Tačiau Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Komisija įvykdo pareigą motyvuoti, jei sprendime nurodo vertinimo kriterijus, kuriais vadovaudamasi nustatė padaryto pažeidimo sunkumą, ir neprivalo jame pateikti išsamesnio paaiškinimo ar duomenų, susijusių su baudos apskaičiavimo metodu (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją, T‑236/01, T‑239/01, T‑244/01–T‑246/01, T‑251/01 ir T‑252/01, Rink. p. II‑1181, 252 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

96      Šiuo atveju Komisija Sprendimo 542 konstatuojamojoje dalyje nurodė priežastis, dėl kurių padarė išvadą, kad pažeidimas labai sunkus, t. y. dėl paties konstatuotų akivaizdžių konkurencijos apribojimų pobūdžio. Be to, šioje konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kodėl nenagrinėjo pažeidimo geografinės apimties ir poveikio, ir nurodė teismų praktiką, pagal kurią akivaizdžių apribojimų atveju pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip labai sunkus ir tam nereikia, kad tokiems veiksmams būtų būdinga geografinė apimtis ar konkretus poveikis (šio sprendimo 85 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Scandinavian Airlines System prieš Komisiją 84 ir 85 punktai ir 2005 m. liepos 27 d. Sprendimo Brasserie nationale ir kt. prieš Komisiją, T‑49/02–T‑51/02, Rink. p. II‑3033, 178 ir 179 punktai). Todėl atsižvelgiant į šią teismo praktiką Komisija pakankamai motyvavo pažeidimo kvalifikavimą kaip „labai sunkaus“.

97      Vis dėlto, pirma, pageidautina, kad Komisija labiau motyvuotų baudų apskaičiavimą, jog įmonės išsamiai žinotų, kaip apskaičiuota joms skirta bauda. Apskritai dėl to būtų skaidresnė administracinė veikla ir palengvėtų Bendrojo Teismo visiškos jurisdikcijos, kuri jam turi leisti vertinti ne tik ginčijamo sprendimo teisėtumą, bet ir skirtos baudos tinkamumą, įgyvendinimas (2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo KNP BT prieš Komisiją, C‑248/98 P, Rink. p. I‑9641, 46 punktas).

98      Antra, pažymėtina, kad Komisijos nurodyta teismų praktika susijusi su Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir [AP] 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėmis (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171) ir priimta dar prieš tai, kai buvo priimtos gairės. Tačiau 2006 m. gairėmis buvo iš esmės pakeistas baudų apskaičiavimo metodas. Visų pirma buvo panaikintas pažeidimų klasifikavimas į tris kategorijas („lengvi“, „sunkūs“ ir „labai sunkūs“) ir įvesta nuo 0 % iki 30 % skalė, kad būtų galima tiksliau diferencijuoti. Be to, nuo šiol bazinis baudos dydis „priklausys nuo pardavimo vertės dalies, apskaičiuotos remiantis pažeidimo sunkumu, padaugintu iš pažeidimo metų skaičiaus“ (2006 m. gairių 19 punktas). Paprastai „nustatyta pardavimo vertės dalis, į kurią bus atsižvelgiama, sieks daugiausiai 30 %“ (21 punktas). Kalbant apie horizontalius kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimus, kurie „dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš didžiausių konkurencijos apribojimų“, pardavimo vertės dalis, į kurią bus atsižvelgiama, paprastai „bus skalės viršutinėje dalyje“ (23 punktas).

99      Šiomis aplinkybėmis Komisija iš esmės nebegali pasitenkinti vien tuo, kad motyvuoja, kodėl pažeidimą kvalifikavo kaip „labai sunkų“, bet nemotyvuoja pardavimo vertės, į kurią atsižvelgė, pasirinktos procentinės dalies. Iš tikrųjų, kaip jau pažymėta, iš Komisijos diskrecijos baudų skyrimo srityje kyla pareiga motyvuoti, kuri teisės subjektams leidžia žinoti priimtos priemonės motyvus, o Bendrajam Teismui – vykdyti kontrolę.

100    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Sprendimo 543 konstatuojamojoje dalyje Komisija šią procentinę dalį nustatė truputį didesnę nei šios skalės vidurys, t. y. 17 %, savo pasirinkimą motyvavusi tik tuo, kad pažeidimas „labai sunkus“. Tačiau Komisija išsamiau nepaaiškino, kodėl kvalifikavusi pažeidimą kaip „labai sunkų“ ji nustatė 17 %, o ne daug aukščiau „skalės viršutinėje dalyje“ esančią procentinę išraišką. Tokio motyvavimo gali pakakti tik tada, kai Komisija taiko už didžiausius apribojimus numatytai žemutinės skalės ribai labai artimą procentinę išraišką, kuri, be to, labai palanki ieškovei. Iš tikrųjų tokiu atveju gairėse nustatytą motyvavimą viršijantis papildomas motyvavimas nereikalingas. Tačiau jei Komisija būtų norėjusi taikyti didesnę procentinę išraišką, ji būtų turėjusi pateikti išsamesnius motyvus, kaip ji tai padarė sprendimuose Carglass (669–678 konstatuojamosios dalys), Heat Stabilisers ir Candle Waxes (641–653 konstatuojamosios dalys).

101    Kalbant apie motyvavimą, susijusį su tuo, kad nustatyta vienoda 17 % procentinė išraiška, iš Sprendimo galima daryti išvadą, jog Komisija rėmėsi principu, pagal kurį konstatavus vieną ir tęstinį pažeidimą galima pagrįstai taikyti vienodą procentinę išraišką. Ši išvada pakankamai motyvuota ir pagrįsta (žr. šio sprendimo 39 punktą ir paskesnius punktus).

102    Todėl šio ieškinio pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti.

103    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad reikia atmesti visą trečiąjį ieškinio pagrindą.

4.     Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad nėra pagrindo pagal pardavimo sandorių vertę nustatytos sumos dauginti iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus

 Šalių argumentai

104    Team Relocations teigia, kad 2006 m. gairių 24 punkte, kuriame numatyta, kad pagal pardavimo sandorių vertę nustatyta suma visada dauginama iš įmonės dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus, nurodytai pažeidimo trukmei suteikiama neproporcinga svarba, palyginti su kitais svarbiais veiksniais ir ypač su pažeidimo sunkumu. Todėl šia nuostata nepakankamai atsižvelgiama į reikalavimą, kad kiekvienai įmonei skirta bauda būtų individualiai pritaikyta ir nustatyta baudos apskaičiavimo formulė, pagal kurią pažeidimo trukmei suteikiama akivaizdžiai neproporcinga svarba.

105    Papildomai Team Relocations Teismo prašo taikyti dauginimo koeficientą, neviršijantį 2. Bet kuriuo atveju, jei Teismas patvirtintų dauginimą iš 7, Team Relocations tvirtina, kad jos atveju pardavimo sandorių vertės procentinė išraiška už pirmuosius penkerius metus (nuo 1997 m. iki 2001 m.) turi būti ne didesnė kaip 5 %, nes ji per šiuos metus neteikė ir negavo tariamų sąmatų, o už dvejus paskutinius metus (t. y. nuo 2002 m. iki 2003 m.) – ne didesnė kaip 12 %.

106    Komisija prašo atmesti šiuos reikalavimus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

107    Nors kalbėdama apie sumos, nustatytos pagal pardavimo sandorių vertę, dauginimą iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus Team Relocations nurodo, kad „nėra pagrindo“, ji neginčija, kad šis metodas grindžiamas 2006 m. gairių nuostatomis. Todėl šis ieškinio pagrindas veikiau susijęs su 2006 m. gairių 24 punkto tariamu neproporcingumu tiek, kiek jame numatytas toks dauginimas.

108    Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalyje tik nurodyta, kad „nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę“, tačiau nepatikslinama, kaip konkrečiai reikia atsižvelgti į trukmę. Ši bendra nuostata detalizuojama tam tikrose baudų apskaičiavimo gairėse. Konkrečiau kalbant, 1998 m. gairėse už ilgos trukmės pažeidimus (paprastai trunkančius ilgiau nei penkerius metus) už pažeidimo sunkumą numatyta bauda galėjo būti padidinta iki 10 % už kiekvienus metus. Tačiau 2006 m. gairėse numatytas dauginimas iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus prilygsta baudos padidinimui 100 % už metus.

109    Toks požiūris reiškia esminį metodo pasikeitimą, kiek tai susiję su atsižvelgimu į kartelio trukmę. Tačiau šis pasikeitimas neprieštarauja Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 daliai. Tiesa, pagal šios nuostatos versiją prancūzų kalba atrodo, kad nustatant baudas trukmei suteikiamas antraeilis vaidmuo, palyginti su sunkumu. Tačiau pagal kitas kalbines versijas, pavyzdžiui, pagal versiją anglų kalba („<...> regard shall be had both to the gravity and to the duration of the infringement“) ir versiją vokiečių kalba („<...> ist sowohl die Schwere der Zuwiderhandlung als auch deren Dauer zu berücksichtigen“), matyti, kad šia nuostata pažeidimo sunkumui ir trukmei suteikiama tokia pati svarba.

110    Kalbant apie papildomus prašymus, pakanka konstatuoti, kad nors anksčiau Komisija didindama baudą už trukmę kartais atsižvelgdavo į pažeidimo raidą bėgant laikui, jokia 2006 m. gairių nuostata ji neįpareigojama tokiu atveju taikyti dauginimo koeficiento, kuris ne didesnis kaip 2, arba mažinti už pažeidimo sunkumą pagal pardavimo sandorių vertę nustatytą procentinę išraišką. Naudodamasis visiška jurisdikcija Teismas nusprendžia, kad nereikia sumažinti, kaip to prašo Team Relocations pateikdama pirmąjį prašymą. Antrasis prašymas bus nagrinėjamas šio sprendimo 125 punkte ir paskesniuose punktuose.

111    Išskyrus šį pastarąjį prašymą, ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

5.     Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad nėra pagrindo nustatyti pridėtinę sumą

112    Pateikdama šį ieškinio pagrindą Team Relocations remiasi vienodo požiūrio principo ir proporcingumo principo pažeidimu.

 Šalių argumentai

113    Visų pirma, Team Relocations tvirtina, kad pagal 2006 m. gairių 25 punktą paskyrus pridėtinę sumą pažeistas vienodo požiūrio principas, nes, skirtingai nei tam tikros kitos Sprendimo adresatės, ji nesudarė nei susitarimų dėl kainų nustatymo, nei susitarimų dėl rinkos pasidalijimo. Be to, Team Relocations atlikti veiksmai nepatenka į pažeidimų, už kuriuos prie baudos bazinės sumos pagrįstai gali būti priskaičiuojama pridėtinė suma, kategorijas.

114    Antra, Team Relocations mano, kad atsižvelgiant į menką jos padaryto pažeidimo sunkumą Sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas tiek, kiek jame nustatyta 17 % pardavimo sandorių vertės pridėtinė suma.

115    Komisija mano, kad 17 % pardavimo sandorių vertės pridėtinė suma nustatyta pagrįstai.

 Bendrojo Teismo vertinimas

116    Team Relocations nurodo vienodo požiūrio principo pažeidimą (pirma dalis) ir proporcingumo principo pažeidimą (antra dalis), kiek tai susiję su pridėtinės sumos apskaičiavimu. Šiuo klausimu 2006 m. gairių 25 punkte numatyta:

„<...> nepriklausomai nuo įmonės dalyvavimo pažeidime trukmės, Komisija prie bazinio baudos dydžio pridės sumą, lygią 15 %–25 % pardavimo vertės <...>, siekdama atgrasyti įmones net nuo horizontalių kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimų.“

117    Kalbant apie šio ieškinio pagrindo pirmą dalį, pažymėtina, kad vienodo požiūrio principas nepažeistas, nes Komisija visoms Sprendimo adresatėms taikė tokią pačią pridėtinę sumą dėl to, kad jos visos dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą, kuriuo nustatytos kainos ir (arba) pasidalyta rinka. Be to, iš 2006 m. gairių 25 punkto formuluotės (prancūzų k. „inclura“, anglų k. „will include“, vokiečių k. „fügt hinzu“) matyti, kad, kalbant apie akivaizdžius pažeidimus, pridėtinė suma nustatoma savaime ir nesiejama su kitais veiksniais. Dėl likusios dalies darytina nuoroda į šio sprendimo 81 ir paskesnius punktus, nes šiuose punktuose pateikti argumentai mutatis mutandis taikomi ir nustatant pridėtinę sumą.

118    Kalbant apie šio ieškinio pagrindo antrą dalį, darytina nuoroda į šio sprendimo 94 punktą, kuriame Teismas nusprendė, kad atskirai vertinama 17 % procentinė išraiška yra proporcinga Team Relocations realiai atsakomybei už pažeidimą. Šie argumentai taikomi ir pridėtinei sumai, kuri taip pat nustatyta 17 %. Be to, Teismas mano, kad 17 % procentinė išraiška yra tinkama adekvačiam atgrasomajam poveikiui užtikrinti. Tai, kad 2006 m. gairėse numatyta pridėtinės vertės skalė yra nuo 15 % iki 25 %, o ne 0 % iki 30 %, šiuo atžvilgiu įtakos neturi.

119    Todėl penktąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

6.     Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su lengvinančių aplinkybių buvimu

 Šalių argumentai

120    Ieškovė pažymi, kad yra keletas lengvinančių aplinkybių, dėl kurių pagal 2006 m. gairių 20 ir 29 punktus bauda jai turi būti iš esmės sumažinta. Tokia lengvinanti aplinkybė yra įmonės ribotas dalyvavimas darant pažeidimą. Team Relocations pažymi, kad šiuo atveju ji aktyviai nedalyvavo sudarant antikonkurencinius susitarimus, visai nedalyvavo susitikimuose, kuriais siekta apriboti konkurenciją, niekada nedalyvavo pačiose sunkiausiose pažeidimo sudėtinėse dalyse, t. y. rašytiniuose susitarimuose dėl kainų nustatymo ir susitarimuose dėl komisinių mokesčių, sudarytuose dėl biurų perkraustymo, ji skyrė komisinius mokesčius ar teikė ir prašė teikti tariamas sąmatas tik retkarčiais, o šie buvo pavieniai ir skirti tik labai nedaugeliui klientų ir perkraustymų, ir iki 2002 m. nepateikė ir neprašė pateikti nė vieno tariamo pasiūlymo. Tačiau į Team Relocations labai ribotą dalyvavimą darant pažeidimą visiškai nebuvo atsižvelgta – nei vertinant pažeidimo sunkumą ar trukmę, nei nagrinėjant lengvinančias aplinkybes.

121    Be to, Team Relocations teigia, kad Komisijos pareigūnai prašė kelių tariamų sąmatų. Allied Arthur Pierre parodymai aiškiai patvirtina, kad visų hierarchijos lygių Komisijos pareigūnai gerai žinojo apie tariamas sąmatas ir netgi prašė jas pateikti. Komisija negali neigti savo atsakomybės dėl veiksmų, susijusių su tariamomis sąmatomis, kurios buvo teikiamos jos pareigūnams sutikus ar jų prašymu.

122    Komisija teigia, kad Team Relocations pateikti argumentai nesvarbūs, netinkami ir (arba) klaidinantys. Visų pirma Komisija nemano, kad susitarimai, kuriuose dalyvavo Team Relocations, yra lengvesni pažeidimai nei rašytiniai susitarimai dėl kainų.

 Bendrojo Teismo vertinimas

123    Iš Sprendimo matyti, kad Komisija neatsižvelgė į jokią lengvinančią aplinkybę. Vis dėlto Team Relocations teigia, kad yra kelios lengvinančios aplinkybės, dėl kurių jos padarytas pažeidimas skiriasi nuo kitų susijusių įmonių padaryto pažeidimo, įrodančių kad ji ribotai dalyvavo darant pažeidimą arba susijusių su Komisijos elgesiu.

 Dėl dalyvavimo sudarant antikonkurencinius susitarimus

124    Visų pirma, kalbant apie teiginį, jog Team Relocations aktyviai nedalyvavo sudarant nagrinėjamus antikonkurencinius susitarimus, reikia konstatuoti, kad iš tikrųjų jos pirmasis susitarimo dėl komisinių mokesčių įgyvendinimo atvejis dokumentuose užfiksuotas 1997 m., nors šie veiksmai buvo nustatyti devintajame dešimtmetyje. Vis dėlto ši aplinkybė svarbi tik nagrinėjant klausimą, ar įmonė atliko organizatorės, ar kurstytojos vaidmenį, o šis vaidmuo gali būti laikomas sunkinančia aplinkybe pagal 2006 m. gairių 28 punktą. Tačiau aplinkybė, kad ji aktyviai nedalyvavo sudarant nagrinėjamus antikonkurencinius susitarimus, savaime nėra lengvinanti aplinkybė.

 Dėl tariamai riboto Team Relocations dalyvavimo darant pažeidimą

125    Antra, kalbant apie tariamai ribotą dalyvavimą darant pažeidimą, nustatyta, kad Team Relocations visai nedalyvavo rašytiniuose susitarimuose dėl kainų nustatymo, susitikimuose, kurių tikslas antikonkurencinis, nustatant specialias kainas už konkretų perkraustymą ir susitarimuose dėl komisinių mokesčių, sudarytuose dėl biurų perkraustymo. Be to, Team Relocations dalyvavo teikiant tariamas sąmatas tik nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2003 m. rugsėjo mėn.

126    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal 2006 m. gairių 29 punkto trečią įtrauką tam, kad bauda būtų sumažinta dėl lengvinančių aplinkybių, atitinkama įmonė turi „pateikti įrodymų, kad jos dalyvavimas pažeidime buvo tikrai menkas“ ir „įrodyti, kad per laikotarpį, per kurį buvo prisijungusi prie neteisėtų susitarimų, ji iš esmės tų susitarimų nevykdė, rinkoje veikdama pagal konkurencijos principus“. Tačiau šiuo atveju tos sąlygos netenkinamos.

127    Vis dėlto vartojamas žodis „pavyzdžiui“ reiškia, kad 2006 m. gairių 29 punkte nurodytas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Be to, kaip konstatuota nagrinėjant trečiąjį ieškinio pagrindą, į konkrečias aplinkybes byloje, būtent tai, ar įmonė dalyvavo visuose pažeidimo epizoduose, ar ne, turi būti atsižvelgiama jei ne vertinant pažeidimo sunkumą, tai bent jau koreguojant bazinį dydį remiantis lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Iš tikrųjų ši pareiga buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Teisingumo Teismas nusprendė, kad vieno ir tęstinio pažeidimo sąvoka neprieštarauja principui, pagal kurį atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus yra individuali (šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 84 punktas). Vien minėto 29 punkto trečioje įtraukoje nustatyti kriterijai negali užtikrinti šios galimybės. Todėl reikia vertinti konkrečias bylos aplinkybes.

128    Šiuo klausimu nustatyta, kad nagrinėjamas pažeidimas kito laikui bėgant. Rašytiniai susitarimai buvo taikomi pirmajame pažeidimo etape, t. y. nuo 1984 m. iki XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios, paskui jų atsisakyta. Antrajame pažeidimo etape pradėtos teikti tariamos sąmatos ir mokėti komisiniai mokesčiai. Todėl iš esmės pagal 2006 m. gairių 19 punktą pardavimo sandorių vertės procentinė išraiška, į kurią atsižvelgiama, laikui bėgant gali būti keičiama. Ši aplinkybė gali pateisinti ir baudos sumažinimą remiantis lengvinančiomis aplinkybėmis.

129    Tačiau reikia nuspręsti, kad veiksmai, kuriuose dalyvavo Team Relocations, nėra lengvesnis pažeidimas nei rašytiniai susitarimai dėl kainų nustatymo ar specialių kainų už konkrečius perkraustymus nustatymas. Iš tikrųjų, priešingai nei tvirtina Team Relocations, tariamos sąmatos ir komisiniai mokesčiai taip pat turėjo poveikį kainoms (žr. šio sprendimo 44 punktą). Be to, atsižvelgiant į aplinkybes šioje byloje, tai, kad Team Relocations nedalyvavo susitarimuose dėl komisinių mokesčių, sudarytuose dėl biurų perkraustymo, ir iki 2002 m. nedalyvavo su tariamomis sąmatomis susijusioje sistemoje, vertinant pažeidimo sunkumą yra veikiau nesvarbu. Tai taikoma ir nedalyvavimui susirinkimuose, kurių tikslas antikonkurencinis, nes kartelis veikė pagal mechanizmus, kuriems tokie susirinkimai nereikalingi.

130    Vadinasi, Komisija galėjo nustatyti vienodą procentinę išraišką už visą vieno ir tęstinio pažeidimo laikotarpį ir neatsižvelgti į šio pažeidimo raidą laikui bėgant kaip į lengvinančią aplinkybę.

 Dėl tariamo veiksmų patvirtinimo

131    Trečia, kalbant apie argumentą, kad Komisija tariamai leido ar skatino teikti tariamas sąmatas, reikia konstatuoti, kad 2006 m. gairių 29 punkto paskutinėje įtraukoje nustatyta, jog „bazinis baudos dydis gali būti sumažintas <...>, kai antikonkurencinis elgesys buvo leidžiamas ar skatinamas valdžios institucijų arba teisės aktų“.

132    Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad Komisija, kaip institucija, leido, skatino ar prašė teikti tariamas sąmatas. Iš tikrųjų Komisija visiškai nebuvo suinteresuota skatinti ar toleruoti tariamų sąmatų sistemos, nes ji kenkė jos interesams. Tai, kad tam tikri darbuotojai prašė pateikti tariamas sąmatas dėl perkraustymo, už kurį galiausiai kompensavo Komisija, nereiškia, kad institucija žinojo apie šiuos veiksmus, nei kad juose dalyvavo, nes reikia skirti Komisijos pareigūnus ir Komisiją, veikiančią kaip institucija.

133    Tuo atveju, jei institucijos pareigūnas prašė pateikti tariamą sąmatą, Team Relocations turėjo žinoti, kad tokie prašymai negali būti pateikti institucijų vardu ar joms raginant, nes jie akivaizdžiai prieštarauja jų finansiniams interesams. Iš tikrųjų reikalavimas pateikti dvi ar tris sąmatas skirtas būtent užtikrinti bent jau minimalią konkurenciją ir išvengti to, kad viena perkraustymo bendrovė galėtų vienašališkai nustatyti perkraustymo kainą.

134    Be to, vien žinojimas apie antikonkurencinius veiksmus nereiškia, kad šie veiksmai buvo netiesiogiai Komisijos „leidžiami ar skatinami“ 2006 m. gairių 29 punkto paskutinėje įtraukoje nustatyta prasme. Iš tikrųjų tariamas neveikimas negali būti prilyginamas tokiam faktiniam veiksmui, koks yra leidimas ar skatinimas.

135    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad Team Relocations argumentai susiję tik su tariamomis sąmatomis. Tačiau tariamos sąmatos yra tik vieno ir tęstinio pažeidimo vienas iš epizodų. Pateikti argumentai niekaip nepateisina komisinių mokesčių mokėjimo.

136    Vadinasi, šiuos argumentus, todėl ir visą šeštąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

7.     Dėl „Team Relocations“ pateikto septintojo ieškinio pagrindo ir „Amertranseuro“ grupės pateikto pirmojo ieškinio pagrindo, susijusių su tuo, kad „Team Relocations“ padaryti pažeidimai neturi būti inkriminuojami „Amertranseuro“

137    Iš esmės pateikdama septintąjį ieškinio pagrindą Team Relocations tvirtina, kad nustatydama Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytą 10 % ribą Komisija klaidingai atsižvelgė į Amertranseuro apyvartą, nes ši nežinojo apie savo dukterinės bendrovės antikonkurencinius veiksmus. Amertranseuro grupė apskritai ginčija galimybę jai inkriminuoti Team Relocations padarytus pažeidimus.

 Šalių argumentai

138    Team Relocations teigia, kad ji yra vienintelis juridinis asmuo, kuris gali būti laikomas atsakingu už veiksmus, kurių ėmėsi tam tikri jos darbuotojai. Tačiau bauda viršija 60 % visos jos apyvartos. Nei Amertranseuro, nei Trans Euro, nei Team Relocations Ltd už šiuos veiksmus neatsako. Jos patronuojančios bendrovės niekada nežinojo apie pavienius susitarimus dėl komisinių mokesčių ir tariamų sąmatų ir neturėjo pagrindo įtarti, kad jie egzistuoja. Net jei Teismas nuspręstų, kad Komisija Team Relocations patronuojančioms bendrovėms pagrįstai inkriminavo dalį Team Relocations padaryto pažeidimo, pastaroji vis tiek teigia, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, remiantis Amertranseuro konsoliduota apyvarta nustatyta 10 % riba neatitinka proporcingumo principo.

139    Visų pirma Amertranseuro grupė teigia, jog Komisija ieškovių solidariąją atsakomybę grindė tuo, kad visos trys patronuojančios bendrovės buvo tokioje padėtyje, kuri leido daryti lemiamą įtaką Team Relocations komercinei politikai. Vis dėlto Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pajėgumo daryti lemiamą įtaką mastą dažnai aprašo daug siauriau, nei Komisija tai padarė Sprendimo 394 konstatuojamojoje dalyje.

140    Antra, Amertranseuro grupė pažymi, kad pernelyg siaura patronuojančių bendrovių galios daryti lemiamą įtaką dukterinėms bendrovėms sąvoka lemia beveik nenuginčijamą atsakomybės prezumpciją. Faktiškai jų atsakomybė taptų atsakomybe be kaltės (strict liability). Šios atsakomybės išvengtų tik paprasti finansiniai investuotojai, nesuinteresuoti nustatyti bendrovių, į kurias investavo, strateginio veiksmų plano.

141    Trečia, Amertranseuro grupė mano, kad Team Relocations turėjo visišką valdymo savarankiškumą ir nė viena iš trijų patronuojančių bendrovių nežinojo apie nagrinėjamus veiksmus. Todėl jos nepažeidė rūpestingumo pareigos.

142    Ketvirta, Amertranseuro grupė Komisiją kaltina tuo, kad jos požiūris į patronuojančių bendrovių atsakomybę šiuo atveju buvo „asimetriškas“. Už laikotarpį iki 2000 m. rugsėjo 8 d. Komisija atsakingomis laikė dvi Team Relocations tarpines patronuojančias bendroves (t. y. Team Relocations Ltd ir Trans Euro), o ne paskutinį šiai grupei vadovavusį savininką E. Tačiau už laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. Komisija atsakingomis laikė ne tik šias dvi tarpines patronuojančias bendroves, bet ir Amertranseuro, t. y. naująją Trans Euro savininkę. Kadangi Amertranseuro valdo abiejų tarpinių patronuojančių bendrovių kapitalą, tai reikštų, kad šios akcininkės de facto atsako už visą pažeidimą.

143    Komisija ginčija šiuos argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

144    Pateikdama šį ieškinio pagrindą Team Relocations tvirtina, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį (pirma dalis) ir proporcingumo principą (antra dalis), nes jai skyrė 10 % jos apyvartos viršijančią baudą. Kadangi pirmos dalies pagrįstumas priklauso nuo to, ar gali būti atsižvelgta į Amertranseuro apyvartą nustatant 10 % viršutinę ribą, numatytą Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, šį kaltinimą reikia nagrinėti kartu su Amertranseuro grupės pirmuoju ieškinio pagrindu, susijusiu su tuo, kad Team Relocations padaryti pažeidimai negali būti inkriminuojami Amertranseuro grupės narėms.

 Dėl Team Relocations padarytų pažeidimų inkriminavimo Amertranseuro grupės narėms

145    Sąjungos konkurencijos teisėje pripažįstama, kad tai pačiai grupei priklausančios skirtingos bendrovės sudaro ekonominį vienetą, taigi įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 ir EB 82 straipsnius, jei atitinkamos bendrovės savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje (1972 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Imperial Chemical Industries prieš Komisiją, 48/69, Rink. p. 619, 132 ir 133 punktai ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, T‑203/01, Rink. p. II‑4071, 290 punktas). Įmonės antikonkurencinis elgesys gali būti inkriminuojamas kitai įmonei, jei pirmoji įmonė negalėjo savarankiškai priimti sprendimų dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdė kitos įmonės nurodymus, ypač atsižvelgiant į jas siejantį ekonominį ir teisinį ryšį (2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 117 punktas).

146    Todėl reikia išsiaiškinti, kada įmonė nebegali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdo patronuojančios bendrovės nurodymus.

147    Šiuo atžvilgiu iš teismų praktikos matyti, kad turi būti tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos: pirma, patronuojanti bendrovė privalo turėti galimybę daryti lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei ir, antra, ji turi faktiškai daryti tokią įtaką (šio sprendimo 145 punkte minėto Sprendimo Imperial Chemical Industries prieš Komisiją 137 punktas).

148    Kalbant apie pirmąją sąlygą, nėra jokios abejonės, kad patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, kai ji, kaip šiuo atveju Amertranseuro, valdo 100 % jos kapitalo, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai per kapitalo dalis kitose bendrovėse.

149    Kalbant apie reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų įrodyta, jog patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, ieškovės mano, jog atsakomybė už pažeidimą gali būti perkeliama patronuojančiai bendrovei tik jei, be to, kad pastaroji valdo visą dukterinės bendrovės kapitalą, patronuojanti bendrovė žinojo apie neteisėtus veiksmus ar neįvykdė jai tenkančios rūpestingumo pareigos.

150    Savo ruožtu Komisija Sprendimo 386 konstatuojamojoje dalyje remiasi teismų praktika, pagal kurią tokiu konkrečiu atveju, kai patronuojanti bendrovė valdo neteisėtus veiksmus atlikusios dukterinės bendrovės 100 % kapitalo, nustatyta nuginčijama prezumpcija, pagal kurią ta patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės komercinei politikai (šiuo klausimu žr. 1983 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo AEG-Telefunken prieš Komisiją, 107/82, Rink. p. 3151, 50 punktą ir 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją, C‑286/98 P, Rink. p. I‑9925, 29 punktą; 1999 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink. p. II‑931, 961 ir 984 punktus; 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, T‑112/05, Rink. p. II‑5049, 62 punktą).

151    Šią teismų praktiką patvirtino Teisingumo Teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją (C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237). Teisingumo Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nors šio sprendimo 150 punkte minėto Sprendimo Stora Kopparbergs Bergslags prieš Komisiją 28 ir 29 punktuose jis nurodė ne tik, kad patronuojanti bendrovė turėjo 100 % dukterinės bendrovės kapitalo, bet ir kitas aplinkybes, kaip antai tai, kad nebuvo ginčyta, jog patronuojanti bendrovė darė įtaką savo dukterinės bendrovės komercinei politikai ir kad abiem bendrovėms buvo bendrai atstovaujama per administracinę procedūrą, šios aplinkybės buvo nurodytos tik siekiant paminėti visus elementus, kuriais remdamasis Teismas grindė savo motyvus, o ne tam, kad nustatytų minėtai prezumpcijai taikyti reikalavimą pateikti papildomų įrodymų apie tai, kad patronuojanti bendrovė iš tikrųjų darė įtaką (minėto sprendimo 62 punktas).

152    Šioje byloje ieškovėms nepavyko nuginčyti prezumpcijos, kad daroma lemiama įtaka, nes jų argumentai grindžiami samprotavimais apie strategiją ir paprastais tvirtinimais, kaip antai tariamas Team Relocations valdymo savarankiškumas. Bet kuriuo atveju iš Sprendimo 490 ir 491 konstatuojamųjų dalių matyti, jog tam, kad Amertranseuro laikytų atsakinga už Team Relocations dalyvavimą kartelyje, Komisija rėmėsi ne tik tuo, kad Amertranseuro turi visą Team Relocations kapitalą, o tai nebuvo ginčijama, bet ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis siekė įrodyti, kad Amertranseuro daro lemiamą įtaką Team Relocations komercinei politikai.

153    Taigi nuo 1994 m. iki 2001 m. rugsėjo mėn. kiekvieną mėnesį vyko Team Relocations administracijos ir Trans Euro atstovų, atsakingų už dukterinės bendrovės Belgijoje veiklos ir finansinį valdymą, ir tuo metu buvusio Trans Euro grupės savininko, atsakingo už grupės, kuriai teko bendra atsakomybė už dukterinę bendrovę Belgijoje, valdymą, susitikimai. Nuo 2001 m. rugsėjo 6 d. iki 2003 m. rugsėjo mėn. vyko ir Team Relocations bei Amertranseuro atstovo, atsakingo už grupės valdymą ir bendrai atsakingo už dukterinę bendrovę Belgijoje, neoficialūs susitikimai. Be to, Komisija konstatavo, kad Team Relocations turėjo pateikti keletą ataskaitų, tarp jų ir metų veiklos finansines ataskaitas, bendrovei Team Relocations Ltd už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugsėjo 7 d., ir bendrovei Amertranseuro – nuo 2000 m. rugsėjo 8 d., t. y. tuo metu, kai ji dalyvavo darant pažeidimą.

154    Šiomis aplinkybėmis Komisija galėjo atsakomybę už Team Relocations padarytus pažeidimus perkelti Amertranseuro, nes ieškovės sudaro ekonominį vienetą, taigi – įmonę, kaip tai suprantama pagal Bendrijos konkurencijos teisę. Todėl į Amertranseuro apyvartą gali būti atsižvelgiama nustatant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytą 10 % viršutinę ribą. Vadinasi, kaltinimus, susijusius su šiuo atsižvelgimu, reikia atmesti.

 Dėl Komisijos tariamai „asimetriško“ požiūrio

155    Amertranseuro grupė Komisiją kaltina tuo, kad ši laikėsi „asimetriško“ požiūrio, nes Amertranseuro pripažino atsakinga nuo tos datos, kai ji įsigijo Trans Euro grupę, t. y. nuo 2000 m. rugsėjo 8 d., o ankstesnio Trans Euro grupės savininko E. nelaikė atsakingu už laikotarpį iki 2000 m. rugsėjo 8 d.

156    Kadangi Amertranseuro grupė teigia, jog Komisija atsakingu turėjo pripažinti ir E. už pažeidimą iki 2000 m. rugsėjo 7 d., reikia pabrėžti, kad net jei Komisija ir galėjo tai padaryti, ieškovės, siekdamos įrodyti, kad Sprendimas neteisėtas, negali remtis aplinkybe, kad ji to nepadarė. Iš tikrųjų remiantis teismų praktika Komisija turi diskreciją taikyti atsakomybę ne tik tiesiogiai antikonkurenciniuose veiksmuose dalyvavusiai bendrovei, bet ir patronuojančiai bendrovei (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Raiffeisen Zentralbank Österreich ir kt. prieš Komisiją, T‑259/02–T‑264/02 ir T‑271/02, Rink. p. II‑5169, 331 ir 332 punktus). Ši diskrecija reiškia ir tai, kad Komisija gali pasirinkti sprendimą adresuoti tik nagrinėjamos įmonės esamoms patronuojančioms bendrovėms, o ne buvusiems grupės savininkams.

157    Be to, atsakomybės už nagrinėjamą pažeidimą Komisija taip pat netaikė Zenic International Holdings Ltd, t. y. dabar ieškoves kontroliuojančiai bendrovei. Todėl Sprendimas negali būti pripažintas „asimetrišku“.

158    Vadinasi, šį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl argumentų, susijusių su Amertranseuro grupės reikalavimų antra dalimi

159    Atrodo, kad pateikdama šiuos reikalavimus ir pirmąjį ieškinio pagrindą Amertranseuro grupė tvirtina, jog nors Amertranseuro buvo pripažinta atsakinga tik už 1,3 milijono EUR, o iš to matyti, kad atsakinga už ribotą laikotarpį, t. y. nuo 2000 m. rugsėjo 8 d., faktiškai ji laikyta atsakinga už visą baudos sumą, nes ji yra Trans Euro ir Team Relocations Ltd. savininkė ir akcininkė.

160    Šis teiginys nepaneigia Sprendimo teisėtumo, nes juo tik apibūdinamos kai kurios Sprendimo pasekmės bendrovei Amertranseuro. Todėl šią reikalavimų dalį reikia atmesti.

 Dėl tariamo baudos neproporcingumo

161    Kiek tai susiję su Team Relocations pateikto ieškinio pagrindo antra dalimi, pakanka padaryti nuorodą į šio sprendimo 94 punkte pateiktas pastabas, pagal kurias taikyta 17 % procentinė išraiška yra proporcinga Team Relocations realiai atsakomybei už pažeidimą. Tai, kad Team Relocations skirta bauda viršija 10 % jos apyvartos, nesvarbu, nes ši suma yra daug mažesnė už Amertranseuro grupės 10 % apyvartos ribą.

162    Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad Team Relocations septintąjį ieškinio pagrindą ir Amertranseuro grupės pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

8.     Dėl „Team Relocations“ aštuntojo ieškinio pagrindo ir „Amertranseuro“ grupės antrojo ieškinio pagrindo, susijusių su ieškovių nepajėgumu sumokėti baudą ir piktnaudžiavimu įgaliojimais

 Šalių argumentai

163    Team Relocations pažymi, jog iš 2007 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusių finansinių metų ataskaitų projektų matyti, kad jos nuosavo kapitalo suma, neskaičiuojant jokių Komisijai mokėtinų baudų, yra neigiama, kad po šių finansinių metų patirta 363 432 EUR nuostolių ir kad grynųjų pinigų srautai buvo neigiami. Visas bendrovės turtas įkeistas. Ji nepajėgtų užtikrinti papildomo finansavimo ir todėl negali sumokėti Komisijos jai skirtos baudos.

164    Anot Team Relocations, Komisija žinojo apie jos prastą finansinę padėtį, todėl skirdama tokią baudą, kurią ji akivaizdžiai nepajėgi sumokėti ir kuri lemtų jos pasitraukimą iš rinkos, Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais. Be to, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą. Šiuo klausimu Team Relocations Teismo prašo sumažinti baudą tokia suma, kad ji atitiktų tuos pačius principus, kuriuos Komisija taikė Interdean, ir, remiantis Procedūros reglamento 58 ir 65 straipsniais, nurodyti Komisijai pateikti paaiškinimus, į kokius veiksnius ji atsižvelgė Interdean sumažindama baudą 70 %.

165    Amertranseuro grupė teigia, kad Team Relocations skirta bauda, kuri prilygsta beveik dviem trečiosioms jos 2006 m. metinės apyvartos ir netgi artima Reglamente Nr. 1/2003 numatytai absoliučiai 10 % viršutinei ribai, yra visiškai neproporcinga. Pagal 2006 m. rugsėjo 30 d. Amertranseuro konsoliduotą finansinę ataskaitą visa grupės skola sudarė 35 milijonus Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GPB). Dar Amertranseuro nurodė įprastos veiklos nuostolius sumokėjus mokesčius, neigiamą grynojo materialaus turto balansą ir kad visas turtas įkeistas. Todėl grupė nepajėgi sumokėti 3,49 milijonų EUR baudą ar gauti banko garantiją, kad ją sumokėtų vėliau.

166    Be to, dublike Amertranseuro grupė teigia, kad, kiek tai susiję su prašymo taikyti 2006 m. gairių 35 punktą pateikimu, Komisija turėtų grįžti prie 1998 m. gairėse nustatyto požiūrio ir nepajėgumą sumokėti baudą savo iniciatyva laikyti pagrindu ją sumažinti, kaip ji tai darė anksčiau. Be to, ji pabrėžia, kad grupės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo per 2007 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius finansinius metus.

167    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

 Bendrojo Teismo vertinimas

168    Pateikdamos paskutinįjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad skyrusi jų finansinį pajėgumą viršijančią baudą Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais, pažeidė 2006 m. gairių 35 punktą ir vienodo požiūrio principą.

169    Kalbant apie tariamą piktnaudžiavimą įgaliojimais, primintina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisės aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik jei, remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaringais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų nei nurodyti tikslų arba siekiant konkrečiu atveju išvengti Sutartyje numatytos specialios procedūros (žr. 1990 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, Rink. p. I‑4023, 24 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

170    Tačiau šioje byloje ieškovės netvirtina, kad Komisija joms skyrė baudą siekdama kitų nei nurodyti tikslų, t. y. įgyvendinti Bendrijos konkurencijos teisę arba išvengti Sutartyje numatytos specialios procedūros. Todėl priimant Sprendimą nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.

171    Kalbant apie baudos sumažinimą remiantis 2006 m. gairių 35 punktu, pažymėtina, kad toks sumažinimas siejamas su trimis kumuliacinėmis sąlygomis:

–        per administracinę procedūrą turi būti pateiktas prašymas,

–        turi būti ypatinga socialinė ir ekonominė padėtis ir

–        įmonė turi būti nepajėgi sumokėti baudą ir turi pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad baudos skyrimas negrįžtamai pakenktų jos ekonominiam gyvybingumui ir dėl to visiškai nuvertėtų jos turtas.

172    Taigi reikia konstatuoti, kad netenkinamos bent jau dvi iš trijų kumuliacinių sąlygų. Iš tikrųjų, visų pirma, priešingai nei kitos susijusios įmonės, per administracinę procedūrą ieškovės nepateikė prašymo sumažinti baudą dėl nepajėgumo ją sumokėti, nors 2006 m. gairėse numatyta, jog toks prašymas turi būti pateiktas. Šiomis aplinkybėmis nesvarbus argumentas, susijęs su tuo, kad pagal 1998 m. gaires Komisija savo iniciatyva nepajėgumą sumokėti baudą galėjo pripažinti pagrindu ją sumažinti, nes jis nepagrindžia teiginio, kad pažeistos 2006 m. gairės. Kiek šiuo argumentu remiamasi tvirtinant, kad, nepaisant 2006 m. gairių 35 punkto, Komisija savo iniciatyva turėjo nagrinėti atitinkamų įmonių pajėgumą sumokėti baudą, pažymėtina, kad tokia pareiga nenustatyta teismų praktikoje.

173    2010 m. rugpjūčio 6 d. kanceliarijai pateiktu laišku Team Relocations prašė atnaujinti žodinę proceso dalį dėl to, kad Komisija pakeitė savo praktiką, susijusią su būtinu prašymo pagal 2006 m. gairių 35 punktą pateikimu per administracinę procedūrą. Šis prašymas buvo atmestas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, nes, priešingai nei tvirtina ši ieškovė, jos nurodytose bylose per administracinę procedūrą buvo pateikti prašymai. Nors iš straipsnio spaudoje matyti, kad Komisija „ketina oficialiai pakeisti gaires“, kad galėtų atsižvelgti į pokyčius, įvykusius po to, kai priimtas Sprendimas, reikia konstatuoti, kad šis pakeitimas dar nepadarytas. Bet kuriuo atveju dėl pasikeitusio 2006 m. gairių aiškinimo iki šio pasikeitimo priimtas sprendimas negali tapti neteisėtas.

174    Antra, ieškovės neginčijo Sprendimo 651 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados, kad šiuo atveju nėra „ypatingos finansinės ir socialinės padėties“, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 35 punktą.

175    Šiomis aplinkybėmis Komisija teisingai nusprendė, kad 2006 m. gairių 35 punkto taikymui keliamos sąlygos netenkinamos ir tam nereikia nagrinėti, ar šiuo atveju tenkinama trečioji sąlyga, t. y. ar ieškovės tariamai nepajėgios sumokėti baudą.

176    Kalbant apie kaltinimą, susijusį su vienodo požiūrio principo pažeidimu, pakanka konstatuoti, kad, priešingai nei Interdean, administracinės procedūros etape ieškovės nekėlė klausimo dėl jų pajėgumo sumokėti baudą ir nepateikė prašymo dėl šios priežasties sumažinti joms skirtas baudas. Todėl ieškovių padėtis nepanaši į tą, kurioje buvo Interdean. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad prašymo sumažinti baudą pateikimas yra ne paprastas formalus reikalavimas, o toks, kurio nepateikus, negali būti atliktas joks teisėtas ekonominės padėties vertinimas, nes tokiu atveju Komisija neturi tokios svarbios informacijos, kaip antai atitinkamos įmonės vidaus duomenys, pagal kuriuos vertinamas jos ekonominis gyvybingumas.

177    Todėl ieškovių pateiktą paskutinį ieškinio pagrindą ir Team Relocations prašymą nurodyti Komisijai pateikti paaiškinimus, į kokius veiksnius ji atsižvelgė, kai 70 % sumažino Interdean baudą, reikia atmesti.

178    Kadangi buvo atmesti visi ieškovių pateikti ieškinių pagrindai, visus ieškinius reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

179    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinius.

2.      Priteisti iš Team Relocations NV, Amertranseuro International Holdings Ltd, Trans Euro Ltd ir Team Relocations Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Wahl Dittrich

Paskelbta 2011 m. birželio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Faktinės aplinkybės

1.  Ginčo dalykas

2.  Ieškovės

3.  Administracinė procedūra

4.  Sprendimas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1.  Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad Team Relocations nedalyvavo darant Sprendime aprašytą vieną ir tęstinį pažeidimą

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl vieno ir tęstinio pažeidimo sąvokos

Dėl nagrinėjamų neteisėtų veiksmų kvalifikavimo

–  Dėl bendro plano, kuriuo siekiama vieno tikslo, buvimo

–  Dėl sąmoningo Team Relocations prisidėjimo prie bendro plano

–  Dėl Team Relocations žinojimo apie neteisėtus veiksmus

2.  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su „Team Relocations“ vykdomo pardavimo sandorių vertės apskaičiavimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl atitinkamos pardavimo sandorių vertės

Dėl perkraustymų, už kuriuos mokėjo privatūs asmenys

3.  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su „Team Relocations“ pardavimo sandorių vertei taikyta 17 % procentine išraiška nustatant bazinę baudą

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl pareigos nustatyti bazinę baudą atsižvelgiant į Team Relocations individualų vaidmenį

Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo

Dėl tariamos motyvavimo stokos

4.  Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad nėra pagrindo pagal pardavimo sandorių vertę nustatytos sumos dauginti iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

5.  Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad nėra pagrindo nustatyti pridėtinę sumą

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

6.  Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su lengvinančių aplinkybių buvimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl dalyvavimo sudarant antikonkurencinius susitarimus

Dėl tariamai riboto Team Relocations dalyvavimo darant pažeidimą

Dėl tariamo veiksmų patvirtinimo

7.  Dėl „Team Relocations“ pateikto septintojo ieškinio pagrindo ir „Amertranseuro“ grupės pateikto pirmojo ieškinio pagrindo, susijusių su tuo, kad „Team Relocations“ padaryti pažeidimai neturi būti inkriminuojami „Amertranseuro“

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl Team Relocations padarytų pažeidimų inkriminavimo Amertranseuro grupės narėms

Dėl Komisijos tariamai „asimetriško“ požiūrio

Dėl argumentų, susijusių su Amertranseuro grupės reikalavimų antra dalimi

Dėl tariamo baudos neproporcingumo

8.  Dėl „Team Relocations“ aštuntojo ieškinio pagrindo ir „Amertranseuro“ grupės antrojo ieškinio pagrindo, susijusių su ieškovių nepajėgumu sumokėti baudą ir piktnaudžiavimu įgaliojimais

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.