Tarnautojų Teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 9 d.

Byla F‑88/08

Monique Vandeuren

prieš

Europos mokymo fondą (ETF)

„Viešoji tarnyba — Europos mokymo fondo darbuotojai — Laikinasis tarnautojas — Neterminuota sutartis — Atleidimas iš darbo — Teisėto motyvo reikalavimas — Pareigų panaikinimas — Rūpestingumo pareiga — Paskyrimas į kitas pareigas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo M. Vandeuren iš esmės prašo panaikinti 2007 m. spalio 23 d. ETF sprendimą nutraukti jos darbo sutartį nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d. ir priteisti iš ETF atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas: Panaikinti 2007 m. spalio 23 d. sprendimą atleisti ieškovę. Atmesti likusią ieškinio dalį. ETF padengia bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Pagrindai

2.      Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Neterminuotos sutarties nutraukimas — Sąjungos agentūros veiklos apimties sumažėjimas — Pareiga išnagrinėti galimybę atitinkamą tarnautoją paskirti į kitas pareigas

3.      Pareigūnai — Deliktinė institucijų atsakomybė — Žala dėl neteisėto atleidimo — Neturtinės žalos atlyginimas — Sąlygos

1.      Dėl to, kad gero administravimo principu suinteresuotiesiems asmenims nesuteikiama teisė, nebent konkreti teisė yra jo išraiška, pagrindas ar jo dalis, pagrįsti jo pažeidimu, nėra nepriimtini, šiam pagrindui ar jo daliai pagrįsti pateikti argumentai yra neišnagrinėti. Iš tiesų tik iš esmės išnagrinėjus šiuos argumentus galima nustatyti, ar administracija vis dėlto pažeidė konkrečią teisę, kuri yra gero administravimo principo išraiška.

(žr. 40 punktą)

2.      Sąjungos agentūros veiklos apimties sumažėjimas gali būti laikomas pagrįstu neterminuotą darbo sutartį turinčio tarnautojo atleidimo motyvu su sąlyga, kad ši agentūra neturėjo darbo vietos, į kurią atitinkamas tarnautojas galėjo būti paskirtas. Tik tokiu atveju atleidimas dėl atitinkamos agentūros veiklos apimties sumažėjimo būtų pateisinamas.

Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad vidaus taisyklėse numatyta konkreti tarnautojų perkėlimo atrankos procedūra agentūroje esant laisvai darbo vietai. Iš tiesų prieš paskelbdama apie laisvą darbo vietą, kad į ją būtų įdarbinta perkeliant agentūroje, administracija visada turi galimybę savo iniciatyva paskirti tarnautoją į darbo vietą dėl tarnybos interesų; taip nepažeidžiamas vienodo požiūrio principas, nes tarnybos iniciatyva paskirtų tarnautojų padėtis nėra tokia pati kaip tų, kurie prašo būti perkelti. Taip pat nesvarbu tai, kad buvo imtasi susijusių priemonių. Iš tiesų, nors jas įgyvendinant neginčijamai prisidedama prie rūpestingumo pareigos, kurios agentūra privalo nepažeisti, laikymosi, dėl šios aplinkybės kompetentinga tarnyba negali būti atleista nuo pareigos pagrįsti atleidimo sprendimus teisėtais motyvais.

Darytina išvada, kad prieš atleisdama tarnautoją, turintį neterminuotą darbo sutartį, dėl to, kad pareigos, į kurias jis buvo paskirtas, buvo panaikintos ar perduotos kitai tarnybai, Sąjungos agentūra privalo išnagrinėti, ar suinteresuotasis asmuo negali būti paskirtas į kitą jau esančią darbo vietą ar darbo vietą, kuri bus vėliau sukurta, dėl, be kita ko, naujos kompetencijos atitinkamai agentūrai priskyrimo.

Tai aiškindamasi administracija privalo palyginti tarnybos interesus, kuriais remiantis reikalaujama įdarbinti tinkamiausią asmenį į esančią darbo vietą ar darbo vietą, kuri turi būti greitai sukurta, su tarnautojo, kurį ketinama atleisti, interesu. Kad tai atliktų, administracija, remdamasi savo diskrecija vertinti, turi atsižvelgti į įvairius kriterijus, kaip antai reikalavimai skiriant į darbo vietą, susiję su tarnautojo išsilavinimu ir potencialumu, tai, ar tarnautojo darbo sutartyje buvo numatyta, jog jis buvo įdarbintas į konkrečią darbo vietą, jo vertinimo ataskaitos, jo amžius, darbo tarnyboje stažas ir metų, kuriuos jis turės išdirbti, iki galės pasinaudoti savo teisėmis į pensiją, skaičius.

(žr. 60–64 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo de Albuquerque prieš Komisiją, F‑55/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑35 ir II‑A‑1‑183, 93 ir 94 punktai; 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Longinidis prieš Cedefop, F‑74/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑125 ir II‑A‑1‑655, 138 punktas.

3.      Nors kiekvienas atleidimas dėl savo pobūdžio gali sukelti atleistam pareigūnui ar tarnautojui atmetimo, įtampos ir abejonės dėl ateities jausmus, dėl kiekvieno Sąjungos teisėjo neteisėtu pripažinto atleidimo negali atsirasti teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Iš tiesų tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms galima konstatuoti, kad darbdavio elgesys psichologiškai paveikė tarnautoją labiau, nei atleistas asmuo galėtų įprastai jaustis, būtent kai darbdavys remiasi pagrindais, susijusiais su šio tarnautojo gebėjimų ir elgesio vertinimu, ir šis vertinimas gali jį įskaudinti.

(žr. 73 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, Rink. VT p. I‑A‑277 ir II‑1267, 91 punktas.