Language of document : ECLI:EU:F:2015:60

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2015 m. birželio 18 d.

Byla F‑27/13

CX

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Drausminė procedūra – Drausmės komisijos ir paskyrimų tarnybos atitinkamas vaidmuo ir įgaliojimai – Drausminė nuobauda – Perkėlimas į žemesnį lygį, po kurio priimtas sprendimas paaukštinti pareigas – Sankcijos proporcingumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo CX iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2012 m. birželio 5 d. Europos Komisijos sprendimą jam taikyti sankciją – perkelti į žemesnį lygį, t. y. iš AD 9 į AD 8, ir, antra, priteisti iš Komisijos atlyginti tariamai jo patirtą žalą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. CX padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Procedūra drausmės komisijoje – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede nustatyti terminai – Nenaikinamieji terminai – Gero administravimo taisyklė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 22 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausmės komisijos ir paskyrimų tarnybos atitinkami vaidmenys ir įgaliojimai – Faktinių aplinkybių, kuriomis kaltinama, tikrumo įvertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 18 ir 25 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Terminai – Institucijos pareiga imtis veiksmų per protingą terminą – Vertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

4.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Perkėlimas į žemesnį lygį – Santykis su sprendimu paaukštinti pareigas, priimtu vėliau dėl to paties pareigūno

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 ir 86 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Perkėlimas į žemesnį lygį – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnis)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Šioje nuostatoje įtvirtinta gero administravimo taisyklė, kurios tikslas – išvengti nepateisinamo delsimo priimant drausminę procedūrą užbaigiantį sprendimą, o tai atitinka ir pareigūnų, ir administracijos interesus. Iš to matyti, kad drausminius įgaliojimus turinčios institucijos privalo rūpestingai vykdyti drausminę procedūrą taip, kad kiekvienas procesinis veiksmas būtų atliekamas per protingą terminą nuo ankstesnio veiksmo. Dėl šio termino nesilaikymo, o tai gali būti įvertinta tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, aktas, priimtas praleidus terminą, gali būti panaikintas, ypač jei pažeista teisė į gynybą.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo N / Komisija, T‑198/02, EU:T:2004:101, 125 punktas ir Sprendimo François / Komisija, T‑307/01, EU:T:2004:180, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Paskyrimų tarnyba gali išnagrinėti ir įvertinti faktines aplinkybes, dėl kurių pradėta drausminė procedūra, kitaip, nei tai daroma drausmės komisijos nuomonėje, su sąlyga, kad ji nurodo sprendimo taip daryti išsamias priežastis.

Iš tiesų jokioje Pareigūnų tarnybos nuostatų normoje nenurodoma, kad drausmės komisijos nuomonė yra privaloma šiai tarnybai, kiek tai susiję su faktinių aplinkybių, kuriomis kaltinama, tikrumo. Atvirkščiai, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 18 ir 25 straipsnių matyti, kad minėta tarnyba nėra saistoma drausmės komisijos, kuri yra patariamasis organas, nuomonės šiuo klausimu.

Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnyje nenumatyta, kad drausmės komisijos nuomonė yra privaloma paskyrimų tarnybai.

Tačiau iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio matyti, kad paskyrimų tarnyba turi teisę remtis galutiniame baudžiamajame sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, net jei atitinkamas pareigūnas per drausminę procedūrą ginčija šių faktinių aplinkybių tikrumą. Kitaip tariant, teisės aktų leidėjas ketino apriboti paskyrimų tarnybos įgaliojimus vertinti faktinių aplinkybių, dėl kurių pradėta drausminė procedūra, tikrumą konkrečiu atveju, kai dėl tų pačių faktinių aplinkybių pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Tačiau jis nenumatė, kad paskyrimų tarnyba negali visiškai arba iš dalies nesilaikyti drausmės komisijos nuomonės.

Vis dėlto iš drausmės komisijos nėra atimta jos, kaip konsultacinio organo, pagrindinė funkcija ir atitinkamam pareigūnui yra suteikta esminė garantija, nes minėta tarnyba privalo motyvuoti bet kokį sprendimą nesilaikyti drausmės komisijos nuomonės, įskaitant faktinių aplinkybių vertinimo srityje.

(žr. 54–58 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo F. / Komisija, 228/83, EU:C:1985:28, 16 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Stevens / Komisija, T‑277/01, EU:T:2002:302, 76 punktas ir Nutarties Di Rocco / EESRK, T‑8/92, EU:T:1992:122, 28 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Bedin / Komisija, F‑128/14, EU:F:2015:51, 30 punktas.

3.      Iš gero administravimo principo išplaukia, kad drausmės priežiūros institucijos privalo vykdyti drausminę procedūrą rūpestingai ir veikti taip, kad kiekvienas tyrimo veiksmas būtų vykdomas per protingą terminą po ankstesnio veiksmo. Nepagrįstą drausminės procedūros trukmę gali lemti ir išankstinių administracinių tyrimų, ir pačios drausminės procedūros eiga. Procedūros trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, būtent į ginčo svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą bei ieškovo ir kompetentingų institucijų veiksmus.

(žr. 77 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo A ir G / Komisija, F‑124/05 ir F‑96/06, EU:F:2010:2, 390–393 punktai.

4.      Pareigūno, dėl kurio priimtas sprendimas jam taikyti drausminę sankciją perkelti į žemesnį lygį ir vėliau priimtas sprendimas jį paaukštinti atgaline data, atveju šie sprendimai yra atskiri ir savarankiški administraciniai aktai, kurie pagrįsti dviem skirtingais teisiniais pagrindais: vienas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsniu, kitas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsniu. Be to, šiais dviem sprendimais siekiama skirtingų ir vienas kitam prieštaraujančių tikslų. Šiuo klausimu niekur Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta, kad drausminis sprendimas perkelti į žemesnį lygį automatiškai yra viršesnis už vėlesnį sprendimą paaukštinti pareigas, kai šie du sprendimai priimti dėl to paties pareigūno arba tarnautojo.

Be to, pareigų paaukštinimas savo esme yra teisinis aktas, kuriam netaikoma nei stabdomoji arba naikinamoji sąlyga, nei apribojimas laiko atžvilgiu. Iš tiesų, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 4 ir 6 straipsnius, manytina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose neleidžiamas pareigūno arba tarnautojo pareigų paaukštinimas pro tempore nuo konkrečių metų sausio 1 d. iki, pavyzdžiui, kitų metų liepos 1 dienos.

(žr. 95, 99 ir 100 punktus)

5.      Kiek tai susiję su sprendimu skirti drausminę nuobaudą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnį, pažymėtina, kad kompetentinga paskyrimų tarnyba neturi teisės nubausti atitinkamo pareigūno jam tiesiogiai nustatydama „priskyrimą“ prie konkretaus lygio; ji tik gali jį laikinai arba visam laikui perkelti į žemesnį lygį, skaičiuojant nuo lygio, kurį šis pareigūnas turi minėtos sankcijos taikymo momentu.

(žr. 101 punktą)