Language of document : ECLI:EU:T:2022:314

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 1 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – BPV patvirtinta Banco Popular Español pertvarkymo schema – Įgaliojimų delegavimas – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 20 straipsnis – Teisė būti išklausytam – Nuosavybės teisė“

Byloje T-570/17

Algebris (UK) Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė),

Anchorage Capital Group LLC, įsteigta Niujorke (Niujorkas, JAV),

atstovaujamos advokatų T. Soames, N. Chesaites ir solisitoriaus R. East,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn ir A. Steiblytės,

atsakovę,

palaikomą

Bendros pertvarkymo valdybos (BPV), atstovaujamos J. King ir M. Fernández Rupérez, padedamų advokatų B. Meyring, S. Schelo, F. Fernández de Trocóniz Robles, T. Klupsch ir S. Ianc,

ir

Banco Santander, SA, įsteigtos Santandere (Ispanija), atstovaujamos advokatų J. Rodríguez Cárcamo, A. N. Rodríguez Conde, D. Sarmiento Ramírez-Escudero ir baristerio G. Cahill,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama „Banco Popular Español S.A.“ pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15),

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai M. Jaeger, V. Kreuschitz, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. birželio 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinės aplinkybės

1        Po 2008 m. įvykusios finansų krizės buvo nuspręsta Europos Sąjungoje sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų.

2        Pirmąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63). Pagal šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį BPM turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Šiuo tikslu Reglamentu Nr. 1024/2013 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

3        Vėliau buvo priimta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190). Jos 1 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[F]inansų krizė parodė, kad labai trūksta tinkamų Sąjungos lygmens priemonių klausimams, susijusiems su nepatikimomis ar žlungančiomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis <…>, veiksmingai spręsti. Tokios priemonės visų pirma būtinos nemokumo prevencijai užtikrinti, o nemokumo atveju – neigiamoms pasekmėms kiek įmanoma sumažinti išsaugant sistemiškai svarbias atitinkamos įstaigos funkcijas. Per krizę tie iššūkiai buvo svarbus veiksnys, vertęs valstybes nares gelbėti įstaigas mokesčių mokėtojų pinigais. Patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas – kuo labiau sumažinti tokių veiksmų būtinybę.“

4        Direktyva 2014/59 siekiama nustatyti bendras nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių bankų pertvarkymą Sąjungoje, minimalaus suderinimo taisykles ir numatomas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Šiuo klausimu Direktyvoje 2014/59, visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

5        Vis dėlto, pirma, atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą 2014/59 negalima centralizuoti sprendimų priėmimo proceso pertvarkymo srityje, kad ja iš esmės suteikiamos pertvarkymo priemonės ir bendri pertvarkymo įgaliojimai kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms ir kad šia direktyva joms palikta diskrecija naudoti šias priemones ir pertvarkymui skirtas nacionalines finansavimo priemones, ir, antra, į tai, kad šia direktyva nevisiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, buvo nuspręsta sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM).

6        Taigi antrąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), priėmimas.

7        Reglamento Nr. 806/2014 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„veiksmingų pertvarkymo sprendimų dėl Sąjungos žlungančių bankų, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, užtikrinimas yra būtina finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio visos Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų valstybėse narėse užtikrinimas geriausiai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Jeigu nebūtų BPeM, bankų krizės valstybėse narėse, dalyvaujančiose BPM, turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. BPeM sukūrimas užtikrins neutralų požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą, padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą ir užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančioms valstybėms narėms, taigi sudarys palankesnes sąlygas visos vidaus rinkos veikimui. Įstaigų, įsteigtų ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendradarbiavimo mechanizmai turėtų būti skaidrūs, ir jokia valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta.“

8        Pagal Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio pirmą pastraipą jo tikslas – nustatyti vienodas taisykles ir vienodą 2 straipsnyje apibrėžtų įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, t. y. bankų, kurių buveinės valstybės narės priežiūros institucija yra ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, tačiau kurios vykdo glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 7 straipsnį, pertvarkymo procedūrą (žr. Reglamento Nr. 806/2014 15 konstatuojamąją dalį).

9        Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), įsteigta pagal to paties reglamento 42 straipsnį, kartu su Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tas vienodas taisykles ir tą vienodą procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą BPeM sistemą. Taip pat numatyta, kad BPeM remia Bendras pertvarkymo fondas (BPF).

10      Reglamento Nr. 806/2014 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu, kai tenkinamos to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys sąlygos.

11      Pagal pirmąją sąlygą reikalaujama, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti. Tai, ar tenkinama ši sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su BPV, arba BPV; ir laikoma, kad ši sąlyga tenkinama, jei subjektas patenka į vieną ar daugiau Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje išvardytų padėčių.

12      Antroji sąlyga reiškia, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad privataus sektoriaus priemonėmis ar rizikos ribojimo veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo.

13      Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. kad jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

14      Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodomi tokie pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą; išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui; apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę; apsaugoti indėlininkus ir investuotojus; apsaugoti klientų lėšas ir turtą.

15      Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais BPV užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant BPV bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

16      Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi, vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis.

17      Jei Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdomos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą.

18      Vykdydamos pertvarkymo procedūrą BPV, Taryba ir Komisija turi užtikrinti, kad pertvarkymo priemonė būtų priimta laikantis tam tikrų Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje išvardytų principų, tarp kurių yra principas, pagal kurį įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai pirmiausia patiria nuostolių, taip pat principas, pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jis patirtų, jei pertvarkymo priemonėje numatytas subjektas būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

19      Pertvarkymo schemoje BPV nustato pertvarkymo priemonių taikymą. Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytos įvairios turimos pertvarkymo priemonės – verslo pardavimo; laikinos įstaigos sukūrimo; turto atskyrimo ir gelbėjimo privačiomis lėšomis.

20      Pertvarkymo schemoje BPV taip pat gali naudotis įgaliojimu nurašyti ar konvertuoti atitinkamo subjekto kapitalo priemones Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 19 straipsnį pertvarkymo priemonė taip pat gali reikšti valstybės pagalbos suteikimą arba pasinaudojimą BPF.

21      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad patvirtinusi pertvarkymo schemą BPV nedelsiant ją perduoda Komisijai. Per 24 valandas po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, t. y. kai netenkinamas viešojo intereso kriterijus arba yra BPF sumos esminis pakeitimas. Dėl pastarųjų diskrecinių aspektų pažymėtina, kad per 12 valandų po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti nepritarti BPV patvirtintai pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad ji netenkina viešojo intereso kriterijaus, arba patvirtinti BPV priimtoje pertvarkymo schemoje numatytos BPF sumos esminį pakeitimą ar jam nepritarti. Pertvarkymo schema gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Taryba ar Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai BPV ją perduoda.

22      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog BPV užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama pastarosioms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal to paties reglamento 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais.

23      Kai priimama pertvarkymo priemonė, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį BPV, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų įvertinimą. Dėl šio vertinimo, taikant Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, gali būti atlyginta akcininkams ar kreditoriams, jeigu jie patyrė didesnių nuostolių per pertvarkymo procedūrą nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikomas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

 Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

24      Ieškovės Algebris (UK) Ltd ir Anchorage Capital Group LLC yra investicinių fondų valdytojos, turėjusios papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ir 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių, Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) išleistų iki pastarojo pertvarkymo schemos patvirtinimo.

 Dėl „Banco Popular“ padėties iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

25      Pertvarkymo dieną Banco Popular grupė, kurios patronuojančioji bendrovė buvo Banco Popular, buvo šešta Ispanijos bankų grupė.

26      2016 m. Banco Popular padidino kapitalą 2,5 mlrd. EUR.

27      2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Banco Popular grupės pertvarkymo planą. Pertvarkymo priemonė, kuriai šiame pertvarkymo plane buvo taikyta pirmenybė, buvo Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

28      2017 m. vasario 3 d. Banco Popular paskelbė savo 2016 m. metinę ataskaitą, joje pranešė apie 5,7 mlrd. EUR ypatingų atidėjinių poreikį ir dėl to patyrė 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, taip pat paskyrė naują vadovą.

29      2017 m. vasario 10 d. DBRS Ratings Limited (DBRS) (dabar – DBRS Morningstar) sumažino Banco Popular reitingą; buvo numatyta neigiama perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular kapitalas sumažėjo dėl didesnių grynųjų nuostolių, nei numatyti šio sprendimo 28 punkte minėtoje jo metinėje ataskaitoje, ir dėl Banco Popular pastangų sumažinti dar didelį nelikvidų turtą.

30      2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė vidaus audito rezultatus; juose nurodyta, kad gali būti reikalingi 2016 m. metinės ataskaitos pataisymai. Šie patikslinimai buvo atlikti Banco Popular 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.

31      2017 m. balandžio 10 d. per Banco Popular visuotinį akcininkų susirinkimą valdybos pirmininkas paskelbė, kad bankas planuoja arba padidinti kapitalą, arba sudaryti įmonių sandorį, atsižvelgdamas į grupės padėtį nuosavo kapitalo srityje ir jos nelikvidaus turto kiekį. Banco Popular generalinis direktorius buvo pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo tarnybos pradžios.

32      2017 m. balandžio 3 d. paskelbus pranešimą apie 2016 m. finansinių rezultatų koregavimo poreikį, DBRS balandžio 6 d. sumažino Banco Popular reitingą, palikdama jo neigiamą perspektyvą. Standard & Poor’s (2017 m. balandžio 7 d.) ir Moody’s Investors service (toliau – Moody’s) (2017 m. balandžio 21 d.) taip pat sumažino Banco Popular reitingą ir nurodė neigiamą perspektyvą.

33      2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas, kad jį nupirktų stiprus konkurentas, o tai atkurtų jo finansinę padėtį. Terminas, per kurį galimi pirkėjai, suinteresuoti įsigyti Banco Popular, galėjo pateikti savo pasiūlymą, buvo nustatytas 2017 m. birželio 10 d., o vėliau atidėtas iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

34      2017 m. gegužės 5 d. Banco Popular pateikė savo 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, joje nurodė 137 mln. EUR nuostolius.

35      2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement) tapo mažesnis nei 80 % minimali riba, nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), 460 straipsnio 2 dalies c punkte.

36      2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander, SA informavo Banco Popular, kad negali pateikti įpareigojančio pasiūlymo per privataus pardavimo procedūrą.

37      2017 m. gegužės 16 d. Banco Popular, pranešdamas apie reikšmingą aplinkybę Comisión nacional del mercado de valores (CNMV, Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija, Ispanija), nurodė, kad potencialūs pirkėjai išreiškė susidomėjimą privačiojo pardavimo procedūra, tačiau nebuvo gauta jokio įpareigojančio pasiūlymo.

38      2017 m. gegužės 19 d. agentūra FITCH sumažino Banco Popular reitingą.

39      2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König sutiko duoti interviu televizijos kanalui Bloomberg; per jį jos buvo paklausta, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

40      2017 m. gegužės mėn. įvairiuose spaudoje paskelbtuose straipsniuose buvo nurodyti Banco Popular sunkumai. Pavyzdžiui, reikia paminėti 2017 m. gegužės 11 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtą straipsnį „Saracho encarga la venta urgente del Popular a JP Morgan y Lazard por riesgo de quiebra“ („Saracho nurodo skubiai parduoti bendrovę Popular bendrovėms JP Morgan ir Lazard dėl bankroto rizikos“). Šiame straipsnyje nurodyta, kad banko pirmininkas įgaliojo JP Morgan ir Lazard skubiai organizuoti banko pardavimą dėl bankroto rizikos; šią riziką lėmė masiškas privačių ir institucinių klientų indėlių atsiėmimas, ir kad jis manė, jog vienintelis būdas užtikrinti banko gyvybingumą yra visiškas ir neišvengiamas visos grupės pardavimas. Straipsnyje nurodyta, kad, „atsižvelgiant į tolesnį indėlių skaičiaus mažėjimą ir išorės finansavimo šaltinių uždarymą, bankas patirtų didelę bankroto grėsmę ir kad [jo pirmininkas] buvo priverstas aktyvuoti drastiškesnę priemonę ir laipsniškai susilaikyti nuo savo turto pardavimo, kad pagerintų nuosavo kapitalo rodiklius ir įvykdytų ECB reikalavimus“.

41      2017 m. gegužės 15 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtame straipsnyje „El BCE inspecciona a Banco Popular durante dos meses en pleno proceso de venta“ („ECB du mėnesius atlieka Banco Popular patikrinimą vykstant visiškam pardavimo procesui“) nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planas buvo jo pirmininko įgyvendintas po ECB patikrinimo, per kurį patvirtintas atidėjinių trūkumas. Remdamiesi šiuo straipsniu ECB inspektoriai padarė išvadą, kad Banco Popular sunkumai susiję su jo atidėjinių, skirtų padengti nekilnojamojo turto įsipareigojimams, trūkumu ir kad būtina vengti pavienių indėlių atsiėmimų. Šie inspektoriai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl 2016 m. finansinių ataskaitų pateikimo.

42      2017 m. gegužės 31 d. agentūra Reuters paskelbė straipsnį „EU warned of wind-down risk for Spain’s Banco Popular („ES, įspėjimas apie Banco Popular likvidavimo riziką“). Šiame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad, kaip teigia aukštas pareigas užimantis Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, viena iš pagrindinių Europos bankų priežiūros institucijų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad Banco Popular galėtų būti likviduotas, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo. Šiame straipsnyje teigiama, kad šis pareigūnas taip pat nurodė, jog BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį perspėjimą“ ir pareiškė, kad BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular) ir ypatingą dėmesį skyrė galimam įsikišimui.

43      Tą pačią dieną BPV paskelbė pranešimą spaudai, kuriuo užginčijo šio straipsnio turinį.

44      Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

45      2017 m. birželio 5 d. ryte Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirmąjį prašymą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, o po pietų – antrąjį prašymą padidinti prašomą sumą dėl didelių grynųjų pinigų srautų. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir po tos pačios dienos ECB atlikto vertinimo, susijusio su Banco Popular skubios paramos likvidumui padidinti prašymu, ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti už laikotarpį iki 2017 m. birželio 8 d. Banco Popular gavo dalį šios skubios paramos likvidumui padidinti. Vėliau Ispanijos bankas nurodė, kad negali suteikti papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti.

46      2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

 Dėl kitų faktinių aplinkybių iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

47      2017 m. gegužės 23 d. BPV įpareigojo Deloitte, kaip nepriklausomą ekspertę, atlikti Banco Popular vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

48      2017 m. gegužės 24 d. BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsniu, paprašė Banco Popular informacijos, reikalingos jo vertinimui atlikti. 2017 m. birželio 2 d. ji taip pat paprašė Banco Popular pateikti informaciją apie privataus pardavimo procedūrą ir numatyti prieigą prie apsaugotos virtualios duomenų erdvės, kurią pastarasis parengė per šią procedūrą.

49      2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Banko įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), dėl Banco Popular pardavimo. BPV patvirtino, kad FROB gali nedelsdamas pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą, ir nurodė FROB pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį. BPV, be kita ko, nurodė, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus vykdant privačiojo pardavimo procedūrą.

50      Du iš penkių potencialių pirkėjų nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

51      2017 m. birželio 4 d. abu potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA (BBVA), pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės.

52      2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

53      2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

54      Šiame vertinime ECB nurodė, kad per pastaruosius mėnesius Banco Popular finansinių išteklių padėtis iš esmės labai pablogėjo dėl to, kad gerokai sumažėjo jo indėlių bazė. Banco Popular susidūrė su dideliu grynųjų pinigų atsiėmimu visuose klientų segmentuose. ECB išvardijo įvykius, lėmusius likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular.

55      Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėn. pateikdamas metines ataskaitas, Banco Popular atskleidė 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį, dėl kurio 2016 m. patyrė 3,485 mlrd. EUR nuostolių, ir pranešė apie savo ilgamečio vadovo, kuris buvo pradėjęs banko strategijos peržiūrą, pakeitimą. Paskelbtas pranešimas apie papildomus atidėjinius ir finansinių metų pabaigos nuostolius lėmė tai, kad DBRS 2017 m. vasario 10 d. sumažino Banco Popular reitingą, o tai lėmė didelį Banco Popular klientų susirūpinimą, kuris pasireiškė dideliu ir netikėtu indėlių atsiėmimu bei labai dažnu klientų lankymusi banko filialuose.

56      ECB taip pat nurodė, kad tai, jog Banco Popular 2017 m. balandžio 3 d. paskelbė viešą ad hoc pareiškimą, kuriuo informuojama apie kelių vidaus auditų rezultatus, galinčius turėti reikšmingą poveikį įstaigos finansinėms ataskaitoms, ir patvirtinimą, kad įstaigos generalinis direktorius bus pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo tarnybos pradžios, lėmė kitą indėlių atsiėmimo bangą. ECB pažymėjo, kad prie šios indėlių atsiėmimo bangos taip pat prisidėjo:

–        2017 m. balandžio 7 d. bendrovės Standard & Poor’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. balandžio 10 d. Banco Popular pranešimas, kad jis nemokės dividendų ir kad kapitalo padidinimas arba įmonės sandoris gali būti būtinas dėl įtemptos nuosavų lėšų būklės ir dėl to, kad jo nelikvidaus turto padengimą reikia suderinti su susijusiomis bendrovėmis,

–        2017 m. balandžio 21 d. bendrovės Moody’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. pirmojo ketvirčio rezultatų, kurie buvo prastesni, nei tikėtasi, atskleidimas,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos, kaip antai šio sprendimo 40 ir 41 punktuose minėti 2017 m. gegužės 11 ir 15 d. straipsniai, kuriuose buvo nurodyta, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl neišvengiamos bankroto rizikos arba likvidžiojo turto trūkumo ir kad bankas susidūrė su papildomu atidėjinių poreikiu po priežiūros institucijos atlikto patikrinimo vietoje.

57      ECB taip pat konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. atsiimtų indėlių buvo ypač daug po to, kai žiniasklaidoje buvo atskleista, kad bankas gali būti likviduojamas, jei per labai trumpą laiką nepavyks sėkmingai užbaigti vykstančio pardavimo proceso.

58      Be to, ECB pažymėjo, kad nors paskutinėmis savaitėmis Banco Popular parengė įvairias papildomo likvidžiojo turto generavimo priemones ir pradėjo jas įgyvendinti, realių ir dar tikėtinų įplaukų srauto apimtis buvo nepakankama siekiant kompensuoti Banco Popular likvidumo pozicijos pablogėjimą vertinimo datą. Jis taip pat nurodė, kad net pasinaudojus skubiu grynųjų pinigų įnašu, dėl kurio ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., šią datą grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

59      ECB nusprendė, kad Banco Popular jau priimtos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos, kad būtų galima išvengti pablogėjusios jo finansinės padėties. Jis pažymėjo, kad kaip alternatyvią priemonę užtikrinti savo pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, kurių terminas ėjo į pabaigą, Banco Popular ketino įvykdyti įmonės sandorį, t. y. parduoti jį stipresniam konkurentui. Vis dėlto ECB nusprendė, kad, atsižvelgiant į Banco Popular finansinės padėties pablogėjimą, į tai, kad nėra įrodymų apie jo pajėgumą artimiausioje ateityje pakeisti likvidumo padėtį, ir į tai, kad derybos iki šiol nedavė teigiamo rezultato, tokio privataus sandorio patvirtinimo nebuvo galima numatyti per terminą, kuris leistų Banco Popular laiku sumokėti savo skolas ar kitus įsipareigojimus iki termino pabaigos.

60      ECB konstatavo, kad tuo pačiu metu nebuvo esamų priežiūros ar ankstyvaus įsikišimo veiksmų, leidžiančių nedelsiant atkurti Banco Popular finansinę padėtį ir užtikrinti jam pakankamai laiko, kad būtų įvykdytas įmonės sandoris ar kitas sprendimas. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimos priemonės pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis buvo perkeltas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai bei Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, negalėjo užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

61      Darydamas išvadą ECB, be kita ko, atsižvelgęs į pernelyg didelį indėlių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio bankas greitai neteko grynųjų pinigų ir negalėjo sugeneruoti kito likvidžiojo turto, nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

62      2017 m. birželio 6 d. Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

63      Tą pačią dieną FROB parengė raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie pardavimo procedūrą (toliau – procedūros raštas) ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį.

64      Taip pat tą dieną BBVA, vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų, informavo FROB, kad nepateiks pasiūlymo.

65      Tą pačią 2017 m. birželio 6 d. Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2-uoju vertinimu siekta nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pagal šį vertinimą, be kita ko, Banco Popular ekonominė vertė geriausio scenarijaus atveju buvo 1,3 mlrd. EUR, nepalankiausio scenarijaus atveju – minus 8,2 mlrd. EUR ir geriausio įverčio atveju – minus 2 mlrd. EUR.

66      2017 m. birželio 7 d. Banco Santander pateikė įpareigojantį pasiūlymą.

67      2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pardavimą yra 1 EUR. FROB nurodė, kad jo valdyba per Banco Popular konkurencinę pardavimo procedūrą pasirinko Banco Santander, kaip konkurso laimėtoją, ir nusprendė pasiūlyti BPV pripažinti Banco Santander įgijėju BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo.

 Dėl 2017 m. birželio 7 d. „Banco Popular“ pertvarkymo schemos

68      2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo (toliau – pertvarkymo schema) pagal Reglamentą Nr. 806/2014.

69      Pagal pertvarkymo schemos 1 straipsnį BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, nusprendė Banco Popular taikyti pertvarkymo procedūrą nuo pertvarkymo patvirtinimo datos.

70      Taigi BPV nusprendė, pirma, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti, antra, kad nėra kitų priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per protingą terminą, ir, trečia, kad Banco Popular verslo pardavimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, yra būtina dėl viešojo intereso. Šiuo klausimu BPV nurodė, kad pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

71      Pertvarkymo schemos 5.1 straipsnyje BPV konstatavo:

Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

72      Pertvarkymo schemos 6 straipsnis skirtas nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei. 6.1 straipsnyje BPV nurodė priemones, kurias nusprendė taikyti įgyvendindama Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytą nurašymo įgaliojimą.

73      Taigi pertvarkymo schemos 6.1 straipsnyje BPV nusprendė:

–        iš pradžių iš Banco Popular nominaliosios akcinio kapitalo sumos nurašyti 2 098 429 046 EUR sumą, dėl ko buvo panaikinta 100 % Banco Popular akcijų;

–        vėliau visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo schemos priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas I“,

–        paskui „naujų akcijų I“ nominaliąją vertę nurašyti iki nulio, dėl to būtų panaikinta 100 % šių „naujų akcijų I“;

–        galiausiai visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas II“.

74      Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2-uoju vertinimu, patvirtintu Ispanijos pertvarkymo institucijos – FROB – surengto skaidraus ir atviro pardavimo proceso rezultatais.

75      Pertvarkymo schemos 6.5 straipsnyje BPV pareiškė, kad naudojasi įgaliojimais dėl verslo pardavimo priemonės, jai suteiktais pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR pirkimo kainą perleisti Banco Santander. Ji pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

76      BPV taip pat nurodė, kad „naujų akcijų II“ perdavimas turi būti atliktas remiantis 2017 m. birželio 7 d. pirkėjo įpareigojančiu pasiūlymu ir jį turi įgyvendinti FROB pagal 2015 m. birželio 18 d. Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas Nr. 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797).

77      Pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai tvirtinti 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min.

78      2017 m. birželio 7 d., 6 val. 30 min., Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular Español S.A. pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15, toliau – ginčijamas sprendimas), ir apie jį pranešė BPV. Taigi pertvarkymo schema įsigaliojo tą pačią dieną.

79      Ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

80      Tą pačią dieną FROB, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsniu, priėmė priemones, būtinas pertvarkymo schemai įgyvendinti. FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones (naujos akcijos II), perleisti Banco Santander.

 Dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo

81      2018 m. birželio 14 d. Deloitte perdavė BPV skirtingo požiūrio įvertinimą, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse; jis buvo parengtas siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-asis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d. Deloitte nusiuntė BPV šio įvertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

82      Po prijungimo 2018 m. rugsėjo 28 d. Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas.

83      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriame siekė nustatyti, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu vykdyti Banco Popular pertvarkymo veiksmai. Pranešimas apie šį sprendimą 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2). Tame sprendime BPV nusprendė, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo poveikio Banco Popular pertvarkymas, neturėjo teisės į kompensaciją iš BPF pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

84      2017 m. rugpjūčio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovių ieškinį. gavo

85      Atitinkamai 2017 m. lapkričio 20 d. ir gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Banco Santander ir BPV prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2019 m. balandžio 12 d. nutartimis Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido BPV ir Banco Santander įstoti į bylą. Į bylą įstojusios šalys pateikė savo paaiškinimus, o ieškovės per nustatytus terminus pateikė savo pastabas dėl šių paaiškinimų.

86      2018 m. liepos 6 d. rašte Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pagrindinėms bylos šalims pateikė rašytinius klausimus. Šalys atsakė į šį prašymą per nustatytą terminą.

87      2019 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovių pasiūlymą pateikti įrodymų, remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Komisija ir BPV savo pastabas pateikė per nustatytą terminą.

88      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į aštuntąją kolegiją, kuriai buvo paskirta ši byla.

89      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

90      2020 m. spalio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovių pasiūlymą pateikti įrodymų remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Komisija, BPV ir Banco Santander savo pastabas pateikė per nustatytą terminą.

91      2021 m. kovo 15 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. rašte Komisija nurodė, kad ji negali patenkinti Bendrojo Teismo prašymo, bet galėtų prašomus dokumentus pateikti taikant pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.

92      2021 m. balandžio 15 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. balandžio 20 d. rašte BPV atsakė, kad prašomi dokumentai yra iš dalies konfidencialūs ir galėtų būti pateikti, jeigu Bendrasis Teismas taikytų pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.

93      2021 m. gegužės 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateikti nesutrumpintas pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo, 2017 m. birželio 6 d. ECB atlikto Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties įvertinimo versijas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė BPV pateikti nekonfidencialią ir konfidencialią 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas.

94      2021 m. birželio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovių pasiūlymą pateikti įrodymų remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Kitos bylos šalys buvo paragintos per posėdį pateikti savo pastabas dėl šio prašymo.

95      2021 m. birželio 16 d. nutartimi Bendrasis Teismas, pirma, iš bylos pašalino konfidencialias dokumentų, kuriuos Komisija ir BPV pateikė vykdydamos 2021 m. gegužės 21 d. nutartį, versijas ir, antra, perdavė kitoms bylos šalims 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštą ECB be jo priedo.

96      Kadangi du trečiosios išplėstinės kolegijos nariai negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitus du teisėjus, kad būtų papildyta kolegijos sudėtis.

97      Per 2021 m. birželio 24 d. posėdį bylos šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

98      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą arba, subsidiariai, jo 1 straipsnį;

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

99      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

100    Banco Santander ir BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

101    Grįsdamos savo ieškinį, ieškovės nurodo šešis pagrindus. Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad, prieš patvirtindama pertvarkymo schemą, Komisija jos neišnagrinėjo. Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu. Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas pareigos neatskleisti profesinės paslapties ir gero administravimo principo pažeidimu. Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis taikant Reglamento Nr. 806/2014 14, 18, 20–22 ir 24 straipsnius. Ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas nuosavybės teisės pažeidimu. Ieškinio šeštasis pagrindas grindžiamas teisės būti išklausytam pažeidimu.

102    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kalbant apie Bendrojo Teismo atliekamo patikrinimo apimtį, ieškovės teigia, jog Bendrasis Teismas turi visapusiškai ir išsamiai patikrinti pertvarkymo schemą.

103    Komisija mano, kad Sąjungos teismai, nagrinėdami ieškinius dėl panaikinimo, privalo, iškilus sudėtingam techniniam klausimui, patikrinti faktinių ir teisinių išvadų, kuriomis grindžiamas ginčijamas aktas, tikslumą, patikrinti, ar nėra akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais, ir įsitikinti, ar atsakovas akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų.

104    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir tais atvejais, kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų mokslinio ir techninio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimu, ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

105    Pirma, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, ypač vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, įvertinimo (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C-15/10, EU:C:2011:504, 60 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T-93/10, EU:T:2013:106, 76 punktas; taip pat žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T-115/15, EU:T:2017:329, 163 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106    Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, kurią sudaro tik patikrinimas, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi, vykdydamas šią kontrolę, Sąjungos teismas neturi kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 34 punktą; 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C-160/19 P, EU:C:2020:1012, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. sausio 16 d. Sprendimo Iberpotash / Komisija, T-257/18, EU:T:2020:1, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

107    Kadangi sprendimai, kuriuos BPV turi priimti per pertvarkymo procedūrą, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, darytina išvada, kad teismo vykdytinai kontrolei taikomi iš šio sprendimo 105 ir 106 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai.

108    Vis dėlto, nors BPV pripažįstama ekonominės ir techninės srities vertinimo diskrecija, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo BPV atlikto ekonominių rodiklių, kuriais ji grindžia savo sprendimą, išaiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net tais atvejais, kai vertinimai būna sudėtingi, Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jais galima pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing, C-525/04 P, EU:C:2007:698, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C-621/16 P, EU:C:2019:251, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C-160/19 P, EU:C:2020:1012, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Siekiant įrodyti, jog vertindama faktines aplinkybes, galinčias pateisinti pertvarkymo schemos panaikinimą, BPV padarė akivaizdžią klaidą, ieškovių pateiktų įrodymų turi pakakti, kad tame sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France / Taryba, C-223/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:442, 39 punktą; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T-380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, T-167/13, EU:T:2018:940, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

 Pirmasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad, prieš patvirtindama pertvarkymo schemą, Komisija jos neišnagrinėjo

110    Ieškovės iš esmės teigia, kad dėl trumpo laiko, kurį Komisija turėjo pertvarkymo schemai patvirtinti, ji negalėjo tinkamai įvertinti šios schemos diskrecinių aspektų, taip pažeisdama 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni prieš Vyriausiąją valdybą (9/56, EU:C:1958:7) nustatytus įgaliojimų delegavimo principus. Jos teigia, kad Komisija tik patvirtino pertvarkymo schemą, neteisėtai perduodama savo diskreciją BPV.

111    Komisija teigia, kad nuo 2017 m. gegužės 2 d., kai BPV ją informavo, jog Banco Popular susiduria su likvidumo problemomis ir kad gali prireikti taikyti pertvarkymo priemonę, ji dalyvavo rengiantis visiems galimiems scenarijams. Ji, kaip nuolatinė stebėtoja, dalyvavo BPV sprendimus priimančių organų veikloje. Ji turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, o jos ekspertai padėjo BPV parengti pertvarkymo schemą. Todėl ji teigia, kad galėjo per jai suteiktą laikotarpį atlikti reikiamą pertvarkymo schemos įvertinimą.

112    Reikia pažymėti, kad 2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C-270/12, EU:C:2014:18) 41 punkte Teisingumo Teismas nurodė, jog 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) jis iš esmės pažymėjo, jog įgaliojimų delegavimo padariniai labai skiriasi pagal tai, ar deleguojami, pirma, aiškiai apibrėžti įgyvendinimo įgaliojimai, kurių naudojimas gali būti griežtai tikrinamas remiantis deleguojančiosios institucijos nustatytais objektyviais kriterijais, ar, antra, „diskrecija, kuri reiškia didelę vertinimo laisvę ir kuria naudojantis iš tiesų gali būti įgyvendinama tikra ekonomine politika“.

113    Teisingumo Teismas pridūrė 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) taip pat nurodęs, kad pirmos rūšies delegavimu negalima reikšmingai pakeisti padarinių, kuriuos sukelia juo priskirtų įgaliojimų įgyvendinimas, tačiau antros rūšies delegavimu, pakeičiant deleguojančiosios institucijos pasirinkimą įgaliotosios institucijos pasirinkimu, „tikrai perkeliama atsakomybė“ (2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C-270/12, EU:C:2014:18, 42 punktas).

114    Siekiant įvertinti šio pagrindo taikymo sritį, būtina paaiškinti Reglamentu Nr. 806/2014 nustatytą pertvarkymo schemų priėmimo procedūrą ir, visų pirma, Komisijai suteiktą vaidmenį.

115    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 806/2014 teisės aktų leidėjo nustatyta pertvarkymo priemonių priėmimo procedūra buvo atlikta atsižvelgiant į Tarybos teisės tarnybos pastabas, pateiktas 2013 m. spalio 7 d. nuomonėje dėl Komisijos reglamento pasiūlymo, kuriuo siekta įvertinti procedūros, iš pradžių numatytos reglamento pasiūlyme, suderinamumą su įgaliojimų perdavimo principais, kaip jie išaiškinti 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

116    Iš pradžių toje nuomonėje nagrinėtame reglamento pasiūlyme kompetencijos pasidalijimas tarp Komisijos ir BPV skyrėsi nuo galiausiai nustatytojo Reglamente Nr. 806/2014. Visų pirma Komisija turėjo įgaliojimus taikyti subjekto pertvarkymą, nustatyti pertvarkymo priemonių naudojimo sistemą ir nuspręsti, ar ir kaip turi būti naudojami nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, o BPV buvo kompetentinga pagal Komisijos nustatytą sistemą priimti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtus sprendimus.

117    Savo nuomonėje Tarybos teisės tarnyba pažymėjo, kad tam tikros priemonės, kurias BPV galėjo įtraukti į pertvarkymo schemą, nebuvo pakankamai tiksliai apibrėžtos. Tarybos teisės tarnyba nusprendė, kad pasiūlymo dėl reglamento, pagal kurį Komisija priima pagrindinį sprendimą dėl pertvarkymo, o BPV turi veikti laikydamasi Komisijos nustatytų kriterijų, bendra sistema ir struktūra atitinka Sąjungos teisę, išaiškintą 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Vis dėlto ji nusprendė, kad BPV įgaliojimai įgyvendinti pertvarkymo priemones ir sprendimus tam tikra prasme atrodo diskreciniai ir viršija vien techninių įgaliojimų įgyvendinimą. Ji padarė išvadą, kad dėl šios priežasties gali prireikti arba į reglamentą įtraukti kitas nuostatas, siekiant tinkamai apibrėžti, kaip BPV taiko pertvarkymo priemones, arba į šių įgaliojimų įgyvendinimą įtraukti Sąjungos instituciją, kuriai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai.

118    Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į šią Tarybos teisės tarnybos nuomonę, pakeitė pertvarkymo priemonių priėmimo mechanizmą. Kadangi pertvarkymo priemonės priėmimas apima vertinimo diskreciją, teisės aktų leidėjas šią kompetenciją suteikė institucijai, o ne BPV.

119    Tai matyti visų pirma iš Reglamento Nr. 806/2014 24 ir 26 konstatuojamųjų dalių; jose numatyta:

„(24)      kadangi tik Sąjungos institucijos gali nustatyti Sąjungos pertvarkymo politiką ir kadangi tam tikra diskrecija išlieka tvirtinant kiekvieną konkrečią pertvarkymo schemą, būtina numatyti tinkamą Tarybos ir Komisijos dalyvavimą kaip institucijų, kurios pagal SESV 291 straipsnį gali naudotis įgyvendinimo įgaliojimais. Valdybos priimtų pertvarkymo susitarimų diskrecinių aspektų vertinimą turėtų atlikti Komisija. Atsižvelgiant į didelį pertvarkymo sprendimų poveikį valstybių narių finansiniam stabilumui ir pačiai Sąjungai, taip pat valstybių narių fiskaliniam suverenumui, svarbu, kad Tarybai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti tam tikrus su pertvarkymu susijusius sprendimus. Todėl Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, turėtų vykdyti veiksmingą Valdybos vertinimo dėl viešojo intereso buvimo kontrolę ir vertinti kiekvieną esminį Fondo sumos, naudotinos konkrečiam pertvarkymo veiksmui finansuoti, pakeitimą. <…>

(26)      <…> Valdyba, jeigu ji mano, jog tenkinami visi kriterijai, kad būtų imtasi pertvarkymo, turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą. Su pertvarkymo schemos patvirtinimu susijusi procedūra, kurioje dalyvauja Komisija ir Taryba, sustiprina reikiamą Valdybos veiklos nepriklausomumą, kartu laikantis įgaliojimų delegavimo agentūroms principo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo <…> išaiškinimą. Todėl šiame reglamente nustatyta, kad Valdybos patvirtinta pertvarkymo schema įsigalios tik tuo atveju, jeigu per 24 valandas nuo jos patvirtinimo Valdyboje Taryba ar Komisija nepareikš dėl jos prieštaravimų arba jeigu Komisija pertvarkymo schemai pritars. Priežastys, dėl kurių Tarybai, kuri remiasi Komisijos pasiūlymu, leidžiama prieštarauti Valdybos patvirtintai pertvarkymo schemai, turėtų būti griežtai apribotos viešojo intereso arba Komisijos padarytų esminių Valdybos pasiūlytos panaudotinos Fondo sumos pakeitimų buvimu. <…> Dalyvaudama Valdybos posėdžiuose kaip stebėtoja, Komisija turėtų nuolat tikrinti, ar Valdybos tvirtinama pertvarkymo schema visiškai atitinka šį reglamentą, užtikrina tinkamą skirtingų tikslų ir susijusių interesų pusiausvyrą, atitinka viešąjį interesą ir išsaugo vidaus rinkos vientisumą. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo veiksmams reikalingas labai spartus sprendimų priėmimo procesas, Taryba ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir Taryba neturėtų pakartotinai atlikti parengiamųjų darbų, kurių jau ėmėsi Komisija. <…>“

120    Taigi, kiek tai susiję su pertvarkymo procedūra, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Komisija arba patvirtina pertvarkymo schemą, arba pareiškia prieštaravimus dėl jos diskrecinių aspektų, ir kad pertvarkymo schema gali įsigalioti, tik jei Taryba arba Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai BPV ją perduoda.

121    Taigi pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį tam, kad pertvarkymo schema sukeltų teisinių padarinių, būtina, kad Sąjungos institucija, t. y. Komisija arba Taryba, remdamosi savo diskrecija, ją patvirtintų. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė institucijai teisinę ir politinę atsakomybę nustatyti Sąjungos politiką pertvarkymo srityje, taip išvengdamas „tikrojo atsakomybės perkėlimo“, kaip tai suprantama pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

122    Todėl Komisija turi iš tikrųjų įvertinti diskrecinius pertvarkymo schemos aspektus prieš jai įsigaliojant. Priešingu atveju, kaip teigia ieškovės, Komisija neteisėtai perduotų savo diskreciją BPV, pažeisdama įgaliojimų perdavimo principus, grindžiamus 1958 m. birželio 13 d. Sprendimu Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

123    Jeigu, kaip teigia ieškovės, pertvarkymo schema įsigaliojo po Komisijos atlikto patvirtinimo, kuris buvo pagrįstas ne įvertinimu, o tik pritarimu, tai reikštų, kad tik BPV įvertino diskrecinius aspektus, susijusius su ekonominės politikos pasirinkimu, t. y. būtinybe įvykdyti pertvarkymą, o tai neatitiktų 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatytų principų.

124    Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad sutinka su pertvarkymo schema ir, be kita ko, su priežastimis, kurias BPV nurodė siekdama pateisinti pertvarkymo veiksmų būtinumą atsižvelgiant į viešąjį interesą.

125    Taigi Komisija patvirtino BPV sprendimą taikyti Banco Popular pertvarkymo veiksmus, visų pirma atsižvelgdama į tai, kad pasirinkta verslo pardavimo priemonė buvo būtina ir proporcinga siekiant tikslų užtikrinti svarbiausių funkcijų tęstinumą ir išvengti didelio neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

126    Savo argumentuose ieškovės teigia, kad, atsižvelgdama į procedūros eigą, Komisija tik patvirtino pertvarkymo schemą jos neišnagrinėjusi, neteisėtai perduodama savo diskrecijos įgyvendinimą BPV.

127    Pirma, ieškovės teigia, kad pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai tvirtinti 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min. ir įsigaliojo tą pačią dieną 6 val. 30 min. Jų nuomone, Komisija per tokį trumpą laiką negalėjo įvykdyti savo pareigos tinkamai įvertinti diskrecinius pertvarkymo schemos aspektus.

128    Antra, ieškovės nurodo, kad 2017 m. birželio 7 d. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, jog pertvarkymo schema buvo patvirtinta taikant skubią rašytinę procedūrą. Ieškovių teigimu, Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas turėjo išnagrinėti, ar BPV padarė tinkamas išvadas dėl diskrecinių pertvarkymo schemos aspektų, o tada turėjo rekomenduoti Komisijai patvirtinti pertvarkymo schemą. Apie šią rekomendaciją turėjo būti pranešta Komisijos narių kabinetams, generaliniams direktoratams ir Teisės tarnybai, nurodant terminą, per kurį turėjo būti pareikšti prieštaravimai, o nesant prieštaravimų, sprendimas turėjo būti laikomas priimtu pagal Komisijos darbo tvarkos taisyklių 12 straipsnį. Jos mano, kad Komisija, šią procedūrą atlikdama per 77 minutes, negali tinkamai išnagrinėti diskrecinių pertvarkymo mechanizmo aspektų. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį jai skiriamas 24 valandų laikotarpis.

129    Reikia pažymėti, kad ieškovės neginčija, jog pertvarkymo schema turėjo būti priimta skubos tvarka.

130    Iš Reglamento Nr. 806/2014 30 straipsnio matyti, kad, pirma, BPV informuoja Komisiją apie visas priemones, kurių ji imasi rengdamasi pertvarkymui, ir, antra, kad vykdydamos atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą, BPV ir ypač Komisija glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais, ir kad jos viena kitai teikia visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.

131    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija paskiria atstovą, kuris turi teisę dalyvauti BPV vykdomuosiuose ir plenariniuose posėdžiuose nuolatinio stebėtojo teisėmis, o jos atstovas turi teisę dalyvauti diskusijose ir susipažinti su visais dokumentais.

132    Kaip nurodo BPV ir Komisija, vykdydama Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas pareigas, Komisija nuo 2017 m. gegužės mėn. dalyvavo įvairiuose proceso etapuose iki pertvarkymo schemos priėmimo.

133    Komisija atsiliepime į ieškinį išsamiai aprašo įvairius savo dalyvavimo pertvarkymo schemos priėmimo parengiamuosiuose darbuose etapus. Ji konkrečiai nurodo kelis nuo 2017 m. gegužės 22 d. surengtus susitikimus su BPV, nuo 2017 m. gegužės 30 d. rengtus kasdienius susitikimus, BPV perduotų preliminarių pertvarkymo schemos projektų gavimą 2017 m. birželio 6 ir 7 d. ir įvairių jos tarnybų veiklą nuo 2017 m. birželio 6 d. 17 val. 30 min. iki birželio 7 d. 5 val. 13 min.

134    Komisija taip pat teigia, kad ji, kaip nuolatinė stebėtoja, turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su pertvarkymo schemos rengimu, visų pirma su dokumentais, susijusiais su Banco Popular finansine padėtimi, ir kad jos ekspertai kartu su BPV dalyvavo rengiant pertvarkymo schemą, konkrečiai – pertvarkymo schemos modelį. Ji pridūrė, kad nuo 2017 m. birželio 6 d. jos ekspertai buvo BPV patalpose, kad padėtų pastarajai parengti pertvarkymo schemą.

135    Šiuo klausimu atsakydama į proceso organizavimo priemonę, Komisija pirmiausia pateikė BPV vykdomųjų posėdžių, kuriuose ji dalyvavo nuo 2017 m. gegužės 22 d., protokolų sąrašą. Iš šio sąrašo matyti, kad Komisija dalyvavo trijuose posėdžiuose, įvykusiuose 2017 m. gegužės 24 d., birželio 2 d. ir birželio 6 bei 7 d. Antra, Komisija pateikė savo tarnybų 2017 m. gegužės 22, 24 ir 29 d. bei birželio 2 ir 6 d. neoficialių vidaus ataskaitų, susijusių su pertvarkymo schemos rengimu, sąrašą. Trečia, Komisija pateikė kelis 2017 m. birželio 1, 3, 6 ir 7 d. jos tarnybų ir BPV elektroninius laiškus, susijusius su verslo pardavimo scenarijumi grindžiamų pertvarkymo modelių ir preliminarių pertvarkymo schemos projektų perdavimu. Šiuose elektroniniuose laiškuose, be kita ko, patvirtinama, kad preliminarius pertvarkymo schemos projektus Komisija gavo 2017 m. birželio 6 d. 18 val. 59 min. ir 2017 m. birželio 7 d. 0 val. 33 min.

136    Iš jų aiškėja, kad Komisijos tarnybos dalyvavo keliuose susitikimuose su BPV ir kad ji buvo susipažinusi su preliminariais pertvarkymo schemos projektais bei dalyvavo juos rengiant iki 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min.

137    Per posėdį ieškovės pripažino, kad Komisija dalyvavo parengiamuosiuose pertvarkymo schemos priėmimo etapuose. Tačiau jos teigė, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, jog diskusijos buvo susijusios su galutine pertvarkymo schemos versija.

138    Kadangi Komisija dalyvavo parengiamuosiuose pertvarkymo schemos priėmimo etapuose, ji jau žinojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė Banco Popular, apie BPV numatytas priemones šiems sunkumams pašalinti ir apie esminį pertvarkymo schemos turinį. Todėl ieškovės negali teigti, kad ji neturėjo pakankamai laiko pertvarkymo schemai įvertinti. Tai, kad parengiamaisiais etapais vykusios diskusijos nebuvo susijusios su galutine pertvarkymo schemos formuluote, šiuo požiūriu nesvarbu.

139    Iš to matyti, kad šis pagrindas grindžiamas klaidinga ieškovių prielaida, jog parengiamuosiuose pertvarkymo schemos priėmimo etapuose Komisija dalyvavo tik laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min. ryto, kai BPV perdavė pertvarkymo schemą, iki jos patvirtinimo Komisijoje.

140    Todėl ieškovių argumentas, kad Komisija tik patvirtino pertvarkymo schemą, tinkamai neįvertinusi šios schemos diskrecinių aspektų, ir taip pažeidė įgaliojimų delegavimo principus, turi būti atmestas, kaip grindžiamas klaidinga prielaida.

141    Kiti ieškovių argumentai nepaneigia šios išvados.

142    Dėl ieškovių argumento, kad pertvarkymo schemos elementai skyrėsi nuo pagal Reglamento Nr. 806/2014 8 straipsnį priimtame ir 2016 m. gruodžio mėn. patvirtintame pertvarkymo plane numatytų elementų, pakanka pažymėti, kad jis yra nereikšmingas. Iš tikrųjų, kaip nurodyta pertvarkymo schemos 44–46 konstatuojamosiose dalyse, BPV priimtoje ir Komisijos patvirtintoje pertvarkymo schemoje šiuo planu nesiremta.

143    Dėl ieškovių argumento, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalimi Komisijai suteikiamas 24 valandų laikotarpis pertvarkymo schemai priimti, pakanka pažymėti, kad tai yra maksimalus laikotarpis. Kaip nurodo Komisija, 24 valandos yra ilgiausias galimas laikotarpis, kuriuo ji gali naudotis, kai pertvarkymas įvyksta savaitgalį. Bet jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, kredito įstaiga žlunga darbo dieną, pertvarkymo veiksmai turi būti patvirtinami naktį, kad būtų užtikrintas tos įstaigos ypatingos svarbos funkcijų tęstinumas. Taigi pertvarkymo schema turėjo būti skubos tvarka priimta iki 2017 m. birželio 7 d. 7 val., t. y. iki rinkų atidarymo.

144    Todėl ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

145    Ieškovės teigia, kad ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje pateiktas motyvavimas yra nepakankamas. Pirma, jos teigia, kad ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje bendrai išdėstytos BPV nurodomos priežastys, neįvardijant jokios konkrečios priežasties ar konkrečių pertvarkymo schemos nuostatų. Antra, „priežastys“, susijusios su viešojo intereso kriterijumi, neatskleidžia nieko apie Komisijos atliktą vertinimą, o tik patvirtina pertvarkymo schemą. Trečia, ginčijamame sprendime nenurodyti jokie su pertvarkymo schemos diskreciniais aspektais susiję motyvai, kuriuos Komisija turėjo įvertinti. Komisija esą tik nurodė, kad pritaria pertvarkymo schemai, nepateikdama papildomų paaiškinimų ar motyvų.

146    Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į to akto formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C-450/17 P, EU:C:2019:372, 85 ir 87 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C-396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

147    Be to, akto motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms akto priėmimo galimybėms, techninėms sąlygoms ar terminui, per kurį jis turi būti priimtas (žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Éditions Odile Jacob / Komisija, C-551/10 P, EU:C:2012:681, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo KPN / Komisija, T-370/17, EU:T:2019:354, 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo KPN / Komisija, T-691/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:43, 162 punktą).

148    Reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

149    Be to, ginčijamo sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje Komisija mini aplinkybę, jog pertvarkymo schemoje BPV nurodė, kad Banco Popular atveju yra tenkinamos visos pertvarkymo sąlygos, išdėstytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir kad buvo įvertintos priežastys, kodėl dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų. Antra, ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 6 dalį pertvarkymo schemoje Banco Popular turėjo būti taikoma pertvarkymo procedūra ir buvo nustatyta, jog bus taikoma verslo pardavimo priemonė, ir nurodytos priežastys, dėl kurių visų šių duomenų pakako.

150    Vadinasi, Komisija ginčijamame sprendime aiškiai nurodė motyvus, kuriais remdamasi BPV nusprendė, kad buvo būtinos pertvarkymo schemos priėmimo sąlygos įvykdytos ir kad reikia taikyti verslo pardavimo priemonę. Taigi ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje pateiktas pertvarkymo schemos patvirtinimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šias kitas konstatuojamąsias dalis ir yra susijęs su visais šiais pagrindais. Šioje konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė, kad ji sutinka su pertvarkymo schemoje išdėstytomis priežastimis, kuriomis grindžiamas pertvarkymo priemonės taikymas Banco Popular, visų pirma remiantis viešojo intereso kriterijumi. Taigi, priešingai nei teigia ieškovės, Komisija ginčijamame sprendime aiškiai nurodė pertvarkymo mechanizmo schemos diskrecinius aspektus, visų pirma atitiktį viešojo intereso kriterijui.

151    Taigi pertvarkymo schema ir jos motyvai turi būti laikomi ginčijamo sprendimo priėmimo konteksto dalimi.

152    Tačiau, kaip nurodo Komisija, ieškovės neteigia, kad pertvarkymo schema nėra pakankamai motyvuota.

153    Be to, reikėtų priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisija arba „pritaria“ pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams.

154    Vadinasi, kai Komisija, kaip šiuo atveju, patvirtina pertvarkymo schemą, jos sprendimo motyvavimas gali apsiriboti nurodymu, kad ji sutinka su jame išdėstytais motyvais. Bet koks papildomas jos pritarimo pagrindimas galėtų būti tik pakartotinis pertvarkymo schemoje išdėstytų elementų pakartojimas. Tačiau pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisija savo sprendime privalo ne iš naujo atlikti BPV analizę, o tik ją patvirtinti.

155    Be to, remiantis šio sprendimo 147 punkte nurodyta jurisprudencija, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisijai buvo skirtas labai trumpas laikotarpis sprendimui priimti po to, kai BPV perdavė pertvarkymo schemą.

156    Vadinasi, motyvų pareiškimas, kuriame Komisija nurodo sutinkanti su pertvarkymo schemos turiniu ir BPV nurodytais jos priėmimą pagrindžiančiais motyvais, turi būti laikomas pakankamu jos priėmimui pagrįsti.

157    Taigi ieškinio antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo pareigos saugoti profesinę paslaptį ir gero administravimo principo pažeidimu

158    Ieškovės tvirtina, kad buvo pažeistas SESV 339 straipsnyje nustatytas konfidencialumo ir pareigos saugoti profesinę paslaptį principas, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą.

159    Ieškovių teigimu, 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės interviu televizijos kanalui Bloomberg ir šio sprendimo 42 punkte paminėtu 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsniu buvo pažeista BPV arba Komisijos pareiga užtikrinti konfidencialumą ir saugoti profesinę paslaptį. Jos teigia, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. atskleista informacija sukėlė rimtą Banco Popular likvidumo krizę ir dėl to teko jį pertvarkyti. Ieškovės pateikė priešingą scenarijų, pagal kurį, jei nebūtų atskleista informacija ir nebūtų ištikusi likvidumo krizė, pertvarkymo schema nebūtų buvusi priimta arba jos turinys būtų buvęs kitoks.

160    Komisija teigia, jog tam, kad pertvarkymo schema būtų priimta ir patvirtinta, pakanka, kad būtų įvykdytos pertvarkymo sąlygos ir kad priežastys, dėl kurių susidarė tokia padėtis, neturėtų įtakos ginčijamo sprendimo galiojimui. BPV taip pat teigia, kad ieškovių nurodyti įvykiai negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes klausimas, kas lėmė Banco Popular įsipareigojimų nevykdymą, yra nesvarbus.

161    Reikia pažymėti, kad net jeigu ieškovės įrodytų, jog BPV arba Komisija atskleidė konfidencialią informaciją spaudai, remiantis suformuota jurisprudencija, tokio pobūdžio pažeidimas galėtų lemti nagrinėjamo sprendimo panaikinimą, tik jeigu būtų įrodyta, kad, nesant šio pažeidimo, to sprendimo turinys būtų buvęs kitoks (žr. 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Volkswagen / Komisija, T-62/98, EU:T:2000:180, 283 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T-279/02, EU:T:2006:103, 416 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T-110/07, EU:T:2011:68, 402 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip teigia Komisija ir BPV, pertvarkymo schema laikoma tinkamai priimta, kai tenkinamos Reglamente Nr. 806/2014 numatytos sąlygos, neatsižvelgiant į motyvus, dėl kurių atitinkamas subjektas žlugo arba galėjo žlugti.

163    Ieškovės neginčija, kad priimant pertvarkymo schemą Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nustatytos sąlygos buvo įvykdytos.

164    Taigi reikia pažymėti, kad nusprendusi, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, BPV priėmė Banco Popular pertvarkymo schemą ir kad Komisija, nusprendusi, jog pertvarkymo schema atitinka Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas, jį patvirtino. Aplinkybės, dėl kurių Banco Popular įvykdė pertvarkymo schemos priėmimą pateisinančias sąlygas, visų pirma sąlygą, kad jis žlunga arba gali žlugti, neturi reikšmės.

165    Taigi ieškovės nurodytas tariamas 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. pareiškimų ir Banco Popular likvidumo krizės priežastinis ryšys neturi reikšmės ir negali nulemti ginčijamų sprendimų panaikinimo.

166    Iš to matyti, kad ieškovių per posėdį išdėstytas argumentas, kad patvirtindama pertvarkymo schemą, Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes Banco Popular pertvarkymas buvo BPV konfidencialumo ir profesinės paslapties pareigų pažeidimo pasekmė, taip pat yra nepagrįstas.

167    Be to, ieškovės negali pagrįstai teigti, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. atskleisti duomenys sukėlė didelę Banco Popular likvidumo krizę ir kad, jei 2017 m. birželio pradžioje duomenys nebūtų buvę neteisėtai atskleisti ir dėl to nebūtų kilusi likvidumo krizė, Banco Popular pertvarkymo nebūtų reikėję arba jis būtų buvęs kitoks.

168    Šie argumentai grindžiami daliniu ir klaidingu faktinių aplinkybių, dėl kurių kilo Banco Popular likvidumo krizė, ir priežasčių, lėmusių jo žlugimo ar galimo žlugimo aplinkybes, pateikimu.

169    Taigi reikia priminti, kad šio sprendimo 53–61 punktuose nurodytame Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinime ECB paminėjo įvairius įvykius, dėl kurių pablogėjo Banco Popular likvidumas.

170    Pertvarkymo schemos 24 konstatuojamoje dalyje BPV nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių Banco Popular likvidumas sparčiai pablogėjo, t. y.:

–        2017 m. vasario mėn. Banco Popular grupė pranešė apie 5,7 mlrd. EUR ypatingų atidėjinių poreikį, dėl kurio atsirado 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, ir paskyrė naują pirmininką,

–        2017 m. vasario 10 d. DBRS sumažino Banco Popular reitingą,

–        2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė viešą ad hoc pareiškimą apie vidaus audito rezultatus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį jo finansinėms ataskaitoms, ir patvirtino, kad jo generalinis direktorius yra keičiamas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo paskyrimo,

–        2017 m. balandžio 7 d. Standard & Poor’s, o balandžio 21 d. Moody’s sumažino Banco Popular reitingą,

–        2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular pažeidė reikalavimą padengti 80 % likvidumo poreikius ir vėliau negalėjo atkurti teisės aktuose nustatytos ribos laikymosi,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos apie Banco Popular finansinius rezultatus ir tariamą neišvengiamą bankroto ar nelikvidumo riziką lėmė indėlių atsiėmimo padidėjimą,

–        2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

171    BPV pažymėjo, kad visos šios aplinkybės lėmė didelio masto indėlių atsiėmimą.

172    Iš šių faktinių aplinkybių, kurių ieškovė neginčijo, matyti, kad Banco Popular padėtis pablogėjo gerokai iki 2017 m. gegužės 23 d. ir kad jo likvidumo krizę lėmė įvairūs veiksniai, susiję su blogais banko 2017 m. vasario ir balandžio mėn. rezultatais. Kalbant konkrečiai, reikalavimas padengti Banco Popular likvidžiojo turto poreikį nuo 2017 m. gegužės 12 d. neatitiko teisinių reikalavimų.

173    Pažymėtina, kad ieškovės negali nežinoti visų objektyvių aplinkybių, dėl kurių kilo Banco Popular likvidumo problemų, ypač nuo 2017 m. balandžio mėn. Jos negali pagrįstai teigti, kad 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimas ir 2017 m. gegužės 31 d. straipsnis, net darant prielaidą, kad juos lėmė BPV padarytas konfidencialumo principo pažeidimas, lėmė Banco Popular likvidumo krizę.

174    Iš to aiškėja, kad ieškovių nurodomas priešingos padėties scenarijus, pateiktas jų prie ieškinio pridėtoje ekspertizės ataskaitoje ir kuriuo siekiama įrodyti, kad tuo atveju, jei 2017 m. birželio mėn. pradžioje nebūtų buvę neteisėto informacijos atskleidimo ir nutekėjimo, taigi ir likvidumo krizės, Banco Popular pertvarkymo nebūtų reikėję arba jis būtų buvęs kitoks, grindžiamas klaidinga prielaida.

175    Kadangi prie ieškinio pridėtoje ekspertizės ataskaitoje numatyti sprendimai grindžiami visiškai teorine prielaida, kad Banco Popular nebūtų susidūręs su likvidumo krize, ir daroma prielaida, kad Banco Popular būtų turėjęs susidurti su kapitalo trūkumu, reikia manyti, kad šis priešingos padėties scenarijus nė tinkamas.

176    Iš to taip pat matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį ieškovių pateiktas naujas įrodymas, kurį sudaro 2017 m. gegužės 30 d. Pacific Investment Management Company LLC (PIMCO) raštas, skirtas Deutsche Bank ir susijęs su alternatyvaus sprendimo pagal šį priešingos padėties scenarijų egzistavimu, nėra reikšmingas siekiant išspręsti ginčą.

177    Ieškovės bet kuriuo atveju neįrodė, kad Komisija pažeidė pareigą užtikrinti konfidencialumą arba išsaugoti profesinę paslaptį.

178    Pateikdamos pirmąjį prieštaravimą ieškovės teigia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė BPV didelius įgaliojimus pertvarkyti bankus ir kad vien tai, jog BPV svarsto, ar panaudoti savo įgaliojimus prieš konkretų subjektą, yra svarbus rinkos įvykis, dėl kurio investuotojai, kreditoriai ir indėlininkai turėtų imtis apsaugos priemonių, kad išvengtų nuostolių. Todėl svarbiausia, kad BPV griežtai laikytųsi profesinės paslapties principo, o pagal Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalį BPV ir jos pareigūnai yra įpareigoti saugoti profesinę paslaptį.

179    Šiuo klausimu jos teigia, kad 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė davė interviu televizijos kanalui Bloomberg, kuriame teigė, kad BPV „stebi“ Banco Popular, yra informacija, pagal kurią BPV tyrė banką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamąją dalį, ir yra skirta BPV. Todėl tokiu pareiškimu BPV pažeistų profesinės paslapties saugojimo ir gero administravimo pareigas.

180    Reikia pažymėti, kad pateikdamos šį prieštaravimą ieškovės tvirtina, jog profesinės paslapties saugojimo ir gero administravimo pareigas pažeidė BPV, o ne Komisija. Kadangi BPV nėra šio ginčo šalis, šis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

181    2021 m. birželio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovių pasiūlymą pateikti įrodymus šiuo klausimu; jie susiję, pirma, su 2021 m. gegužės 19 d. Juzgado Central de Instruccion n o 4 de l’Audiencia Nacional (Nacionalinio teismo ketvirtasis ikiteisminio tyrimo teisėjas, Ispanija) nutartimi, kurioje numatyta apklausti BPV pirmininkę dėl jos pareiškimų interviu Bloomberg, ir, antra, 2021 m. gegužės 27 d. elconfidencial straipsniu, kuriame teigiama, jog FROB pirmininkas toje pačioje byloje Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas) pateikė skundą dėl tų pačių BPV pirmininkės pareiškimų.

182    Pakanka pažymėti, kad šie dokumentai yra susiję tik su BPV, o ne su Komisija, todėl nėra svarbūs sprendžiant šį ginčą.

183    Pateikdamos antrąjį prieštaravimą ieškovės teigia, kad 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbtu straipsniu, kuriame cituojamas „Sąjungos pareigūnas“ ir kuriame teigiama, kad BPV stebėjo Banco Popular, „ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui“, buvo pažeista BPV arba kitų Sąjungos institucijų, pavyzdžiui, Komisijos, pareigūnų, pareiga saugoti profesinę paslaptį ir teisė į gerą administravimą.

184    Dėl tos pačios priežasties, kuri buvo nurodyta šio sprendimo 180 punkte, apeliančių argumentai, kuriais siekiama BPV priskirti šiame straipsnyje nurodytas anoniminio Sąjungos pareigūno pastabas ir nustatyti, kad jis veikė pažeisdamas Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnį, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

185    SESV 339 straipsnyje nustatyta:

„Sąjungos institucijų nariai, komitetų nariai, Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, netgi nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis.“

186    Jurisprudencijoje numatyta, kad nors ši nuostata pirmiausia taikoma iš įmonių gaunamai informacijai, žodis „ypač“ parodo, kad tai yra bendrasis principas, galiojantis ir kitokio pobūdžio konfidencialiai informacijai (pagal analogiją žr. 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T-110/07, EU:T:2011:68, 400 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

187    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„apie pertvarkymo veiksmus turėtų būti tinkamai pranešama ir jie turėtų būti paskelbti viešai, taikant šiame reglamente nustatytas ribotas išimtis. Tačiau, kadangi tikėtina, jog Valdybos, nacionalinių pertvarkymo institucijų ir jų specializuotų konsultantų gaunama informacija pertvarkymo procese bus konfidenciali, prieš skelbiant pertvarkymo sprendimą viešai, tai informacijai turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie pertvarkymo plano turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimų rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba bet kokius proceso veiksmus), turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Tačiau vien informacija apie tai, kad Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos nagrinėja konkretaus subjekto atvejį, jau galėtų turėti neigiamo poveikio tam subjektui. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, pavyzdžiui, pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatų, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai.“

188    Reikia priminti 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbto straipsnio „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ (EU warned of wind-down risk for Spain’s Banco Popular) turinį. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, kaip teigia aukštas pareigas užimantis Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, vienas iš pagrindinių bankų Europoje priežiūrą vykdančių subjektų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad gali prireikti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo, ir kad BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį įspėjimą“. Remiantis šiuo straipsniu, šis aukštas pareigūnas taip pat nurodė, kad BPV pirmininkė pareiškė, jog BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular), ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui, ir pridūrė, kad banko susijungimo pasiūlymas gali būti nesėkmingas.

189    Šiame Reuters straipsnyje taip pat nurodyta, kad, remiantis kitu, taip pat anoniminiu, šaltiniu, vyko bendri parengiamieji darbai, nors nebuvo imtasi jokių konkrečių priemonių. Pagal šį straipsnį Banco Popular atstovas spaudai informavo, kad bankas dirbo keliais aspektais, įskaitant jungimą, kapitalo didinimą ir turto pardavimą.

190    Taip pat reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje minimas tos pačios dienos BPV pranešimas spaudai, kuriame BPV nurodė, kad nekomentuoja konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria bankas, negali patvirtinti jos pirmininkės pateiktų aiškinimų, susijusių su tariamomis jos pirmininkės citatomis, ir kad ji niekada neteikė įspėjimų apie bankus.

191    Reikia pažymėti, kad ieškovės nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama įrodyti, kad šis straipsnis buvo parengtas dėl Komisijai priskiriamos pareigos saugoti profesinę paslaptį pažeidimo.

192    Visų pirma, šiame straipsnyje nurodyti Sąjungos pareigūno teiginiai nebuvo susiję su konfidencialia informacija, kuri galėjo būti žinoma tik Komisijos nariams.

193    Taigi, pirma, kalbant apie šio pareigūno teiginį, kad jis buvo informuotas, jog Banco Popular galėtų būti likviduotas, jei jam nepavyktų susirasti pirkėjo, pakanka pažymėti, kad ši informacija jau buvo vieša.

194    Kaip nurodyta šio sprendimo 40–42 punktuose, gegužės mėn. keliuose spaudos straipsniuose jau buvo paminėta, kad Banco Popular susidūrė su sunkumais ir pradėjo privataus pardavimo procedūrą.

195    Iš vieno 2017 m. gegužės 11 d. straipsnio, paskelbto interneto svetainėje elconfidencial.com, matyti, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl bankroto rizikos. Atrodo, kad 2017 m. gegužės 31 d. straipsnyje pateikta nuoroda į tai, kad Sąjungos pareigūnai buvo informuoti „vienos iš pagrindinių bankų priežiūros institucijų Europoje“, atitinka šiame straipsnyje pateiktą informaciją, pagal kurią dėl didelės bankroto rizikos, be kita ko, dėl nuolatinio indėlių atsiėmimo, Banco Popular vadovas buvo priverstas taikyti pardavimo procedūrą, kad būtų įvykdyti ECB reikalavimai. Be to, viename 2017 m. gegužės 15 d. straipsnyje, paskelbtame interneto svetainėje elconfidencial.com, buvo nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planą jo vadovas pradėjo įgyvendinti po ECB patikrinimo.

196    Antra, pareigūnas paminėjo BPV pirmininkės pateiktą „išankstinį įspėjimą“. Pakanka pažymėti, kad šis teiginys neatitinka BPV kompetencijos, kurią, beje, ji priminė 2017 m. gegužės 31 d. pranešime spaudai.

197    Trečia, dėl šio pareigūno teiginio, kad „BPV pirmininkė pareiškė, jog BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular), ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui, pakanka konstatuoti, kad šiame teiginyje iš esmės pakartojama tai, ką BPV pirmininkė viešai pareiškė per savo 2017 m. gegužės 23 d. interviu Bloomberg televizijos kanalui, t. y. kad Banco Popular buvo „stebimas“. Be to, tokį šių teiginių aiškinimą BPV paneigė savo pranešime spaudai.

198    Taigi to, kad šiame straipsnyje pateikiami tariami BPV pirmininkės žodžiai, nepakanka jų autentiškumui įrodyti, juo labiau kad pats asmuo, kuris, kaip laikoma, išsakė šiuos žodžius, nebuvo identifikuotas.

199    Ketvirta, dėl šio pareigūno teiginio, kad banko susijungimo pasiūlymas gali būti nesėkmingas, reikia pažymėti, kad iš to paties straipsnio matyti, kad pats Banco Popular nurodė, jog turi atidėti iš pradžių nustatytą 2017 m. birželio 10 d. terminą pasiūlymams pateikti per privataus pardavimo procedūrą.

200    Taigi galimybė, kad 2017 m. balandžio mėn. pradėta privataus pardavimo procedūra gali būti nesėkminga, gali būti laikoma ne konfidencialia informacija, o tik išvada, padaryta atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. kad 2017 m. gegužės 31 d. Banco Popular vis dar nebuvo radusi pirkėjo šioje procedūroje ir kad šios procedūros pabaiga buvo atidėta.

201    Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, šiame straipsnyje pateiktuose anoniminio Sąjungos pareigūno teiginiuose nėra Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje nurodytos su Banco Popular pertvarkymo procedūros vykdymu susijusios konfidencialios informacijos, kuri galėtų būti žinoma tik Komisijos pareigūnams.

202    Antra, ieškovės neįrodė, kad šiame straipsnyje minimas Sąjungos pareigūnas yra Komisijos pareigūnas.

203    Iš tikrųjų reikia manyti, kad, be kita ko, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę keistis informacija, tokius teiginius galėjo išsakyti daug kitų asmenų, o ne vien BPV nariai ar Komisijos pareigūnai.

204    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės pripažįsta, jog dėl informacijos nutekėjimo 2017 m. gegužės 31 d. reikia kaltinti BPV arba kitų institucijų, kaip antai Komisijos, pareigūnus, kuriems buvo žinoma iš BPV gauta informacija. Be to, ieškovės tik nurodo, kad šiame straipsnyje pateiktų teiginių priskyrimas Sąjungos pareigūnui yra „tikėtinas“. Todėl ieškovės negali remtis jurisprudencija, pagal kurią Bendrasis Teismas priskirdavo nutekėjimą Sąjungos institucijai ar įstaigai, jeigu būdavo aišku, kad jis galėjo kilti tik iš tos institucijos ar įstaigos.

205    Ieškovių argumentas, kad apie tai, jog Banco Popular turėjo būti pertvarkomas, žinojo tik keli asmenys BPV ir Komisijoje, taip pat atmestinas, nes vienintelė logiška išvada yra ta, kad informacija buvo gauta iš šių institucijų. Beje, pastarosios nepateikė jokių priešingų įrodymų.

206    Iš tikrųjų darant prielaidą, kad šiame straipsnyje nurodyti teiginiai susiję su informacijos nutekėjimu iš Sąjungos pareigūno ir kad remiantis šiuo straipsniu galima teigti, jog Banco Popular pertvarkymas buvo numatytas, kadangi neįrodyta, jog už informacijos nutekėjimą spaudos straipsniuose, kuriais remiasi ieškovė, atsakingos Komisijos tarnybos, iš jurisprudencijos matyti, kad tokia nutekėjimo priežastis negali būti preziumuojama (šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo BASF / Komisija, T-15/02, EU:T:2006:74, 605 punktą).

207    Be to, net jei būtų tikėtina, jog už nutekinimą atsakinga Komisija, vien šios galimybės nepakanka, kaip teigia ieškovės, kad Komisijai tenka pareiga įrodyti priešingai (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T-279/02, EU:T:2006:103, 412 punktą).

208    Šiuo atveju nedaroma prielaida, kad už tariamą informacijos nutekėjimą atsakinga Komisija, ir Komisija neprivalo įrodyti, kad taip nebuvo.

209    Todėl ieškovių argumentai, kad Komisija neištyrė 2017 m. gegužės 31 d. įvykusio informacijos nutekėjimo kilmės ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvyko ne dėl jos kaltės, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

210    Iš tikrųjų, pirma, tai, kad nebuvo atliktas vidaus tyrimas, jokiu būdu negali būti laikoma įrodymu, kad Komisija pažeidė savo pareigas užtikrinti konfidencialumą. Antra, tai, kad Komisija po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo neatliko vidaus tyrimo, siekdama nustatyti galimo informacijos nutekėjimo kilmę, nėra svarbu vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

211    2020 m. spalio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovių pasiūlymą pateikti įrodymų remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Šis pasiūlymas pateikti įrodymų buvo susijęs su dviem 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 18 d. BPV vidaus elektroniniais laiškais dėl galimo informacijos nutekėjimo, susijusio su 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbtu straipsniu. Ieškovės teigia, kad nauji įrodymai patvirtina, jog CRU nesiekė tinkamai ištirti gegužės 31 d. įvykusio informacijos nutekėjimo, o tik iš esmės apibendrino BPV galiojančias konfidencialumo priemones.

212    Kadangi šie nauji įrodymai susiję tik su BPV ir jais remiantis negalima įrodyti, kad dėl tariamo informacijos nutekėjimo, kurio šaltinis buvo 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbtas straipsnis, kalta Komisija, jie turi būti laikomi nereikšmingais siekiant išspręsti ginčą.

213    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės neįrodė, jog Komisija pažeidė konfidencialumo ir profesinės paslapties principą.

214    Todėl ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis taikant Reglamento Nr. 806/2014 14, 18, 20–22 ir 24 straipsnius

215    Ieškovės teigia, kad Deloitte atliktas 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį. Dėl to jos mano, kad ginčijamo sprendimo nebuvo galima pagrįsti 2-uoju vertinimu ir kad BPV bei Komisija padarė akivaizdžią klaidą manydamos, jog pertvarkymo schema atitinka Reglamento Nr. 806/2014 14, 18, 20–22 ir 24 straipsnių reikalavimus.

216    Dublike ieškovės paaiškino, kad šiuo ieškinio pagrindu jos teigia, jog, kadangi 2-asis vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį, šio vertinimo pagrindu priimta pertvarkymo schema yra neteisėta.

217    Kaip nurodo Komisija, ieškovės nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl akivaizdžių klaidų, kurias ji tariamai padarė taikydama Reglamento Nr. 806/2014 14, 18, 21, 22 ir 24 straipsnius.

218    Taigi reikia konstatuoti, kad šiame pagrinde ieškovės tik teigia, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį, ir dėl to Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai patvirtino 2-uoju vertinimu pagrįstą pertvarkymo schemą.

219    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad Banco Popular vertinimas, atliktas prieš patvirtinant pertvarkymo schemą, apima dvi ataskaitas, pridėtas prie pertvarkymo schemos.

220    2017 m. birželio 5 d. 1-ąjį vertinimą BPV parengė taikydama Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą; jo tikslas buvo suteikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos.

221    2017 m. birželio 6 d. 2-ąjį vertinimą parengė Deloitte, kaip nepriklausomas ekspertas, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį.

222    Pertvarkymo schemoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į skubą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu siekta įvertinti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, pateikti įvertinimą dėl naudos, kurią akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir informaciją, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės vertybinių popierių ir kuri leistų BPV nustatyti verslo pardavimo priemonės komercines sąlygas.

223    2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad rėmėsi Direktyvos 2014/59 36 straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį) ir 2017 m. gegužės 23 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) techninių reguliavimo standartų galutinio projekto Nr. 2017/05 ir 2017/06 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais ir vertinimo siekiant nustatyti nevienodą vertinimą po Direktyvoje 2014/59 numatyto pertvarkymo 3 skyriuje numatytais reikalavimais.

224    Pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį EBI leidžiama parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais siekiama patikslinti kriterijus, kuriais remiantis turi būti atliekamas vertinimas per pertvarkymo procedūrą.

225    Šio sprendimo 223 punkte paminėto EBI techninių reguliavimo standartų galutinio projekto 3 skyrius susijęs su Techninių reguliavimo standartų Nr. 2017/05 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais (toliau – techniniai reguliavimo standartai) projektu ir, be kita ko, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį apima Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, projektą, kuriame patikslinti metodo, naudotino vertinant įmonių ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertę, kriterijai.

226    Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo dieną šie techniniai reguliavimo standartai nebuvo privalomi, nes Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad BPV, Taryba ir Komisija turi laikytis EBI parengtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kai juos priėmė Komisija. Šie techniniai reguliavimo standartai buvo įtraukti į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/345, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika (OL L 67, 2018, p. 8).

227    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje BPV nurodė, kad spręsdama dėl Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo ji rėmėsi 2-uoju vertinimu, kuris buvo papildytas ir patvirtintas FROB vykdytos pardavimo procedūros rezultatais.

228    Kadangi 2-asis vertinimas apima sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus, reikia pripažinti, kad BPV turėjo plačią diskreciją, kai ji nusprendė, jog 2-asis vertinimas yra tinkamas pagrindas spręsti dėl pertvarkymo priemonių, ir kad Komisija turėjo plačią diskreciją, kai patvirtino pertvarkymo schemą.

229    Taigi, remiantis šio sprendimo 104–109 punktuose nurodyta jurisprudencija, Bendrojo Teismo atliekama kontrolė yra ribota ir ja tik patikrinama, ar Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai patvirtino 2-uoju vertinimu pagrįstą pertvarkymo schemą. Ieškovės turi pateikti pakankamai įrodymų, kad 2-asis vertinimas yra neįtikinamas.

230    Grįsdamos savo argumentą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, ieškovės iš esmės pateikia tris prieštaravimus, kuriais siekiama įrodyti, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį. Pateikdamos pirmąjį prieštaravimą jos ginčija 2-ojo vertinimo patikimumą ir laikinumą. Pateikdamos antrąjį ir trečiąjį prieštaravimus jos ginčija Deloitte atliktą vertinimą, pirma, remdamosi tuo, kad Deloitte atlikti Banco Popular balanso patikslinimai buvo klaidingi, ir, antra, tuo, kad 2-ajame vertinime pasirinktas intervalas nebuvo patikimas.

 Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su 2-ojo vertinimo patikimumu ir laikinumu

231    Visų pirma, ieškovės teigia, kad Deloitte nurodė, jog 2-asis vertinimas nebuvo patikimas, nes buvo atliktas neturint pakankamai laiko ir informacijos.

232    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prie BPV pateikto pranešimo apie 2-ąjį vertinimą pridėtame rašte įmonė Deloitte nurodė, jog, atsižvelgiant į sudėtingą Banco Popular likvidumo padėtį, jos buvo prašoma vertinimą atlikti per labai trumpą laiką. Nustatytas terminas pagrindiniam darbui atlikti – dvylika dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai jai buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, nors tokio projekto įgyvendinimas paprastai turėtų trukti šešias savaites. Deloitte pažymėjo, kad turimoje informacijoje buvo tam tikrų trūkumų ir neatitikimų. Deloitte nurodė, kad vertinimas turi būti laikomas labai neaiškiu ir preliminariu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnį, ir kad vadovaujantis Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalimi, kuri atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, į vertinimą buvo įtrauktas papildomų nuostolių rezervas.

233    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalyje aiškiai numatytas atvejis, kai, atsižvelgiant į situacijos skubą, neįmanoma laikytis šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, atvejis, kai vertinimo neįmanoma papildyti tam tikra apskaitos dokumentuose ir registruose esančia informacija. Be to, šioje nuostatoje pripažįstama, kad esama bet kokiam preliminariam vertinimui būdingo netikrumo, o jos antroje pastraipoje numatyta, kad į ją įtraukiamas papildomų nuostolių rezervas.

234    Taigi, remdamasi šia nuostata, Deloitte tik nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog buvo mažai laiko vertinimui atlikti, ji turėjo remtis neišsamia informacija, ir pažymėjo, kad jos atliktas vertinimas turi būti laikomas preliminariu vertinimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį.

235    Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalies matyti, kad, atsižvelgiant į situacijos skubą, priimdama pertvarkymo schemą BPV galėjo remtis pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu.

236    Tai, kad Deloitte nustatė, jog, atsižvelgiant į skirtą laiką, tam tikra informacija buvo neišsami, nėra pakankamas pagrindas suabejoti galimybe priimant pertvarkymo schemą remtis 2-uoju vertinimu.

237    Be to, reikėtų pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, susidarius kritinei padėčiai atliktas 2-asis vertinimas turėjo atitikti 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus tik tiek, „kiek [buvo] praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis“. Priešingai nei teigia ieškovės, Komisija šiame argumente nenurodė, kad ji ir BPV galėjo remtis vertinimu, kuris nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“.

238    Be to, su 2-uoju vertinimu susiję neaiškumai yra pabrėžti techniniuose reguliavimo standartuose, iš kurių matyti, kad vertindamas ir diskontuodamas pinigų srautus, kurių subjektas gali tikėtis iš esamo turto ir įsipareigojimų, vertintojas turi remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis ir atsižvelgti į įvairius veiksnius bei aplinkybes.

239    Konkrečiai dėl perleidimo vertės nustatymo techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5 dalyje, numatyta:

„Perleidimo vertę nustato vertintojas, remdamasis pinigų srautais, atėmus perleidimo išlaidas ir tikėtiną bet kokių suteiktų garantijų vertę, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis tuo metu esamomis rinkos sąlygomis tvarkingai pardavęs arba perleidęs turtą arba įsipareigojimus. Kai tinka, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo schemą, vertintojas gali nustatyti perleidimo vertę, to pardavimo arba perleidimo stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Siekdamas nustatyti turto, kurio rinka nėra likvidi, perleidimo vertę, vertintojas atsižvelgia į stebimas kainas rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, arba skaičiavimus modeliuoja naudodamas stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgdamas į nuolaidas dėl nelikvidumo.“

240    Techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 6 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 6 dalyje, nurodomi įvairūs veiksniai, į kuriuos vertintojas atsižvelgia ir kurie gali daryti įtaką perleidimo vertei bei perleidimo terminams.

241    Iš to matyti, kad 2-asis vertinimas buvo grindžiamas prielaidomis ir priklausė nuo įvairių veiksnių. Taigi siekdama pagal techninius reguliavimo standartus nustatyti Banco Popular pardavimo vertę pertvarkymo dieną, 2-ajame vertinime Deloitte rėmėsi įverčiais ir perspektyviniais vertinimais.

242    Taigi reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į skiriamo laiko ir turimos informacijos ribotumą, bet kokiam preliminariam vertinimui, atliekamam pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, būdingi tam tikri neaiškumai ir apytiksliai vertinimai ir kad Deloitte suformuluoti atsargūs vertinimai negali reikšti, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

243    Vadinasi, atsižvelgdama į skubą, Komisija pagrįstai nusprendė, kad, priimdama pertvarkymo schemą, BPV galėjo remtis 2-uoju vertinimu, atliktu pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį.

244    Antra, ieškovės ginčija aplinkybę, kad 2-asis vertinimas buvo preliminarus. Ši aplinkybė prieštarautų BPV patvirtinimui, kad galutinis ex post vertinimas pagal Reglamento 806/2014 20 straipsnio 11 dalį nebus atliekamas. Be to, Deloitte įtraukė papildomų nuostolių rezervą, kuris yra vertinimo sudedamoji dalis. Vis dėlto į 2-ąjį vertinimą, kuris turėtų būti laikomas galutiniu, toks rezervas negalėjo būti įtrauktas.

245    Reikėtų priminti, kad, pirma, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalyje aiškiai nustatyta, jog į preliminarų vertinimą įtraukiamas papildomų nuostolių rezervas, ir, antra, kad pagal to paties reglamento 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, yra tinkamas pagrindas pertvarkymo schemai priimti.

246    Dėl to, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo BPV nurodė, jog galutinis ex post vertinimas nebus atliekamas, negalima atgaline data pakeisti reikalavimų, susijusių su vertinimo atlikimu pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį.

247    Galiausiai savo pastabose dėl BPV įstojimo į bylą paaiškinimo ieškovės teigia, kad BPV procedūros rašte nustatė pardavimo procedūros parametrus, remdamasi 2-uoju vertinimu ir skatindama konkurso dalyvius manyti, jog turto vertė lygi minus 2 mlrd. EUR. 1 euro pasiūlymas iš tikrųjų būtų neigiamas pasiūlymas, lygus minus 2 mlrd. EUR.

248    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šis argumentas yra visiškai spekuliatyvus ir pagrįstas faktine klaida, nes procedūros raštą, kuriuo remiasi ieškovės, parengė FROB.

249    Todėl pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

 Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su Deloitte atliktais patikslinimais

250    Ieškovės tvirtina, kad Deloitte atliktas Banco Popular balanso patikslinimas į mažesnę pusę buvo klaidingas, todėl buvo nepagrįstai sumažinta jo grynojo turto vertė. Deloitte atliktų patikslinimų vertė gerokai viršijo Banco Santander atidėjinių vertę po to, kai jis įsigijo Banco Popular, o 2-ajame vertinime nurodyta vertė negalėjo dar labiau skirtis nuo Banco Santander pasirinktos vertės. Jų nuomone, laikantis Banco Santander požiūrio visose srityse, išskyrus neveiksnų turtą, ir pakeitus jo atliktą neproduktyvaus turto vertinimą Deloitte baziniu scenarijumi, Banco Popular vertė būtų teigiama ir siektų 1 mlrd. EUR. Jos mano, kad jų papildomoje ekspertizės ataskaitoje nurodyta Banco Popular ekonominė vertė, siekianti 4,5–7,3 mlrd. EUR, yra tikslus vertės dydžio rodiklis. Skirtumai tarp ieškovių eksperto ir Banco Santander nurodytų verčių yra nedideli ir atspindi tai, kad jos buvo nustatytos skirtingais tikslais: ieškovių ekspertai siekė nustatyti Banco Popular ekonominę vertę, o Banco Santander vertinimas buvo atliktas apskaitos tikslais.

251    Remdamosi savo papildoma ekspertizės ataskaita, ieškovės ginčija Deloitte atliktą Banco Popular turto vertės patikslinimų analizę, susijusią su veiksniomis paskolomis, atidėjiniais teisinei rizikai, Banco Popular atidėtųjų mokesčių turtu ir Banco Popular nepagrindiniu turtu – bendromis įmonėmis, patronuojamosiomis ir asocijuotosiomis įmonėmis. Jos ginčija ne 2-ajame vertinime atliktą Banco Popular neveiksnaus turto vertės patikslinimą, o Banco Santander atliktų patikslinimų lygį. Jos mano, kad Deloitte neteisingai nustatė Banco Popular nematerialiojo turto vertę.

252    Dėl taikyto metodo Deloitte nurodė, kad 2-ajame vertinime ekonominės vertės nustatymo scenarijus buvo banko pardavimas taikant verslo pardavimo priemonę. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punktą vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir padėti BPV suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais.

253    Deloitte paaiškino, kad „[jos] ekonominiu vertinimu buvo siekta nustatyti vertę, kurią potencialus įgijėjas gali pasiūlyti visam bankui po atviros, teisingos ir konkurencingos viešojo pirkimo procedūros („perleidimo vertė“ pagal techninių reguliavimo standartų 11 straipsnį <…>)“.

254    Iš techninių reguliavimo standartų 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad tinkamiausios vertinimo bazės pasirinkimas (laikymo vertė arba perleidimo vertė) turėtų būti atliktas atsižvelgiant į konkrečias pertvarkymo institucijos numatytas pertvarkymo priemones.

255    Dėl vertinimo bazės pasirinkimo techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 11 straipsnio 4 dalyje, numatyta:

„Kai vykdant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus reikia, kad subjektas, kuris tebėra veikianti įstaiga, išlaikytų turtą ir įsipareigojimus, vertintojas naudoja laikymo vertę kaip tinkamą vertinimo pagrindą. Laikymo vertė, jei ji laikoma teisinga, atsargia ir tikroviška, gali būti rinkos sąlygų normalizavimosi požymis.

Laikymo vertė nenaudojama kaip vertinimo pagrindas, kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnį turtas perduodamas turto valdymo įmonei arba pagal tos direktyvos 40 straipsnį – laikinai įstaigai arba kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 38 straipsnį taikoma verslo pardavimo priemonė.“

256    Pagal techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 4 dalį, perkeltą į Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 4 dalį, „kai dėl subjekto situacijos neįmanoma išlaikyti turto arba tęsti veiklos arba kai pertvarkymo institucija laiko, kad norint pasiekti pertvarkymo tikslų, turtą būtina parduoti, tikėtini pinigų srautai parodomi atsižvelgiant į perleidimo vertes, numatomas per tam tikrą perleidimo laikotarpį“.

257    Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant perleidimo vertę verslo pardavimo priemonės tikslais, apibrėžti techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5–7 dalyse, pakartotose Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5–7 dalyse.

258    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės neginčija BPV sprendimo taikyti Banco Popular verslo pardavimo priemonę. Taigi, kadangi 2-asis vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į tai, kad bus taikoma verslo pardavimo priemonė, Deloitte naudotos perleidimo vertės dydis buvo teisingas kriterijus 2-ajame vertinime nustatant Banco Popular vertę.

259    Pažymėtina, kad siekdamos užginčyti Banco Popular turto vertinimą, atliktą atliekant 2-ąjį vertinimą, ieškovės remiasi, pirma, jų prie dubliko pridėta papildoma ekspertizės ataskaita ir, antra, Banco Santander nustatyta verte.

260    Banco Santander, pirma, dėl prie dubliko pridėtos papildomos ekspertizės ataskaitos teigia, kad ji pagrįsta klaidinga metodika.

261    Prie ieškinio pridėtoje ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad „manome, kad tuo atveju, kai parduodama visa bendrovė ir šis turtas nebus parduodamas atskirai, laikymo vertė yra tinkamas vertinimo pagrindas“. Be to, kaip nurodo Banco Santander, prie dubliko pridėtoje papildomoje eksperto ataskaitoje nurodyta:

„Kaip nurodyta pirmiau, siekiant nustatyti kiekvieno turto ekonominę vertę, būtina apsvarstyti, ar tinkamas vertinimo pagrindas yra „laikymo vertė“, ar „perleidimo vertė“ <…>. Manome, kad Banco Popular aprašytas tikrosios vertės nustatymas yra panašus į tą, kurio reikalaujama siekiant atitikti vertinimą, parengtą pagal „laikymo vertę“, apibrėžtą techninių reguliavimo standartų 1 straipsnyje“.

262    Ieškovės tvirtina, kad jų ekspertizės ataskaitose pateiktas Banco Popular turto įvertinimas atitinka techniniuose reguliavimo standartuose nustatytas gaires. Jos nurodo, kad jų vertinimo ataskaitose banko vertė buvo nustatyta remiantis veiklos tęstinumo principu, t. y. įvertinus pinigų srautus, kuriuos bankas gautų pasilikęs arba perleidęs tam tikrą turtą. Jos teigia, kad, atsižvelgiant į pirkėjo lūkesčius, skirtingų klasių turtas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis yra laikomas, ar perleidžiamas. Ieškovių papildomoje vertinimo ataskaitoje taikytas požiūris atitiktų techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalį, pagal kurią parduodant veikiančią įstaigą, kaip nagrinėjamu atveju, vertintojas turi remtis laikymo verte.

263    Taigi, kaip pripažįsta ieškovės, jų ekspertizės ataskaitos, parengtos siekiant nustatyti įvairių Banco Popular turto klasių vertę, buvo grindžiamos turto laikymo verte, o ne turto perleidimo verte.

264    Pakanka pažymėti, kad šio sprendimo 255 punkte minėtoje techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad taikant verslo pardavimo priemonę turto laikymo vertė nenaudojama kaip vertinimo pagrindas.

265    Be to, iš ieškovių argumentų matyti, kad, siekdamos pagrįsti savo ekspertizės ataskaitoje taikytą metodą, jos atsižvelgia į vertę, už kurią pats pirkėjas būtų pasirengęs parduoti visą Banco Popular ar jo dalį, kai jis būtų įsigytas.

266    Taigi savo pastabose dėl Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinimo jos nurodo, kad remiantis jų ekspertizės ataskaitomis buvo galima įvertinti Banco Popular, kaip veikiančios įstaigos, ekonominę vertę. Jos nurodo, kad, atsižvelgiant į pirkėjo lūkesčius, susijusius su turto panaudojimu, skirtingų kategorijų turtas turėtų būti vertinamas priklausomai nuo to, ar jis bus laikomas, ar parduotas. Jos priduria, kad, pavyzdžiui, būtų galima tikėtis, jog pirkėjas per tam tikrą laikotarpį parduos neveiksnų turtą, tačiau norės išlaikyti veiksnias paskolas, iš kurių būtų gaunamos pajamos. Atsižvelgiant į konkretų atvejį, turtas turėtų būti įvertintas pagal jo perleidimo vertę arba laikymo vertę.

267    Šie argumentai grindžiami painiava. 2-ojo vertinimo tikslas buvo nustatyti Banco Popular vertę taikant verslo pardavimo priemonę, t. y. nustatyti vertę, už kurią potencialus pirkėjas būtų pasirengęs įsigyti Banco Popular pertvarkymo dieną. 2-ojo vertinimo ataskaitoje Deloitte nurodo, kad jos atlikto ekonominio vertinimo tikslas – nustatyti vertę, kurią potencialus pirkėjas galėtų pasiūlyti už visą banką. Nebuvo siekiama, kaip mano ieškovės, nustatyti Banco Popular vertę jį pardavus pirkėjui, apskaičiuotą atsižvelgiant į turtą, kurį pirkėjas norėtų perleisti ar pasilikti.

268    Iš to matyti, kad ieškovių pateiktose ekspertizės ataskaitose taikoma metodika neatitinka metodikos, kurią Deloitte turėjo taikyti atlikdama vertinimą. Be to, kaip pabrėžia Komisija, papildoma ekspertizės ataskaita pagrįsta duomenimis, gautais po to, kai Banco Popular buvo įsigytas Banco Santander, todėl šie duomenys nėra svarbūs vertinant 2-ajame vertinime nustatytą vertę, nes juo buvo siekiama nustatyti perleidimo vertę potencialiam pirkėjui iki pertvarkymo.

269    Todėl šios ekspertizės ataskaitos turėtų būti laikomos nesvarbiomis nustatant, ar 2-ajame vertinime Banco Popular turto vertė buvo įvertinta teisingai. Visų pirma jų papildomoje ekspertizės ataskaitoje pateiktas Banco Popular ekonominės vertės įvertinimas 4,5–7,3 mlrd. EUR yra pagrįstas klaidinga metodika, todėl netinkamas. Ieškovių atliktas įvairių turto klasių vertinimo rezultatų palyginimas, pateiktas jų papildomoje ekspertizės ataskaitoje ir 2-ajame vertinime, turi būti laikomas nereikšmingu.

270    Antra, ieškovės remiasi patikslinimais, Banco Santander atliktais po Banco Popular įsigijimo, pateikiant Banco Popular balansą. Jos teigia, kad 2-ajame vertinime pateiktas Banco Popular ekonominės vertės vertinimas negali būti laikomas „nešališku, atsargiu ir tikrovišku“, jeigu skiriasi nuo pirkėjo pasirinkto vertinimo.

271    Reikėtų pažymėti, kaip tai padarė BPV, kad Banco Santander įsigijimo apskaitos duomenų negalima lyginti su 2-ojo vertinimo rezultatais, nes jie nėra skirti tam pačiam tikslui ir nėra grindžiami ta pačia metodika.

272    Šiuo klausimu ieškovės dublike pripažįsta, kad Banco Santander atlikto vertinimo tikslas skyrėsi nuo jų ekspertų tikslo ir kad juo buvo siekiama nustatyti ne ekonominę, o buhalterinę Banco Popular vertę.

273    Be to, 2-uoju vertinimu buvo siekta nustatyti Banco Popular pardavimo bet kuriam potencialiam pirkėjui kainą. Taigi, kaip nurodo BPV, po to, kai Banco Popular buvo įtrauktas į Banco Santander veiklą pagal apskaitos taisykles, jo apskaitoje Banco Popular turtui ir įsipareigojimams priskiriama tam tikra vertė.

274    Bet kuriuo atveju turi būti laikoma, kad ekonominė vertė, kurią Banco Santander priskyrė Banco Popular pertvarkymo schemos priėmimo dieną, yra jo pasiūlyme įsigyti Banco Popular nurodyta vertė, t. y. vienas euras.

275    Be to, ieškovių argumentai, kuriais jos ginčija Banco Santander po pertvarkymo atliktus patikslinimus, susijusius su neveiksniu turtu, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

276    Savo pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovės papildomai teigia, kad net jei Banco Popular turtas turėtų būti vertinamas pagal pardavimo vertę, susijusią su atskirais turto vienetais, kuriuos Banco Popular turėjo išlaikyti, kaip veikianti įstaiga, Banco Popular vertė siektų 1,5–4,3 mlrd. EUR.

277    Šiuo klausimu ieškovės pateikia tik skaičių lentelę, kurioje palyginamos Deloitte 2-ajame vertinime, Banco Santander ir jų ekspertizės ataskaitoje apskaičiuotos Banco Popular koreguotos ir nekoreguotos vertės. Vis dėlto pateikus ekspertų skaičiavimų rezultatus po koregavimo, bet išsamiau nepaaiškinus taikyto metodo ir atliktų koregavimų pobūdžio, Bendrasis Teismas negali suprasti šio argumento apimties.

278    Pavyzdžiui, iš šios lentelės matyti, kad papildomos ekspertizės ataskaitos eilutėje „turto vertės koregavimas“ nurodytas 5,2–7,9 mlrd. EUR intervalas, o ta pati vertė „po koregavimo“ yra 8,2–11 mlrd. EUR. Ieškovės nepateikia jokio tokių skirtumų paaiškinimo.

279    Trečia, dublike ieškovės pateikia konkrečius argumentus, kuriais ginčija Deloitte taikytą tam tikrų turto klasių vertinimo metodą.

280    Dėl veiksnių paskolų ieškovės teigia, kad Deloitte 2-ajame vertinime pripažino, jog nenaudojo pinigų srautų diskontavimo metodo (Discounting Cash Flows) ir pritaikė netinkamą metodą, t. y. standartą IFRS 9 (International Financial Reporting Standard; tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas), kuriuo reglamentuojama finansinių priemonių apskaita.

281    2-ajame vertinime dėl paskolų ir gautinų sumų Deloitte nurodė:

„<…> nebuvo įmanoma šiam portfeliui pritaikyti pakankamai patikimo visų diskontuotų pinigų srautų modeliavimo metodo. Vietoj to, atsižvelgdami į turimus duomenis ir laiką, apsvarstėme du vertinimo metodus:

„iš apačios į viršų“ metodą, pakoreguotą atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius, pagal kurį atsižvelgiama į duomenis apie banko pagrindinę poziciją įsipareigojimų neįvykdymo metu, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę per visą gyvavimo laikotarpį (apskaičiuotą pagal įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę tam tikru metu) ir nuostolius įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ir parametrai koreguojami remiantis rinkos lyginamaisiais indeksais, Ispanijos banko pateiktais nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo lyginamaisiais indeksais ir Deloitte analize, ir visa tai daroma remiantis atsargiomis prielaidomis. Šis metodas iš esmės parodo, kaip įsigyjantis bankas ateityje valdytų portfelius <…>“.

282    Deloitte pažymėjo, kad jos taikomas paskolų ir gautinų sumų ekonominės vertės apskaičiavimo metodas buvo tikėtino kredito nuostolio įvertinimas, ir paaiškino parametrus, pasirinktus įsipareigojimų nevykdymo rizikai ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybei nustatyti.

283    Šį metodą galima laikyti atitinkančiu techninius reguliavimo standartus.

284    Šiuo klausimu pažymėtina, kad paskolų ir gautinų sumų vertinimui būdingas neapibrėžtumas, kuris paaiškintas Techninių reguliavimo standartų 8 straipsnio a punkte, pakartotame Deleguotojo reglamento 2018/345 8 straipsnio a punkte; jame numatyta:

„[v]ertintojas skiria ypatingą dėmesį toms sritims, kuriose esama daug vertinimo neapibrėžtumo ir kurios turi didelės įtakos bendram vertinimui. Šių sričių vertinimo rezultatus vertintojas pateikia geriausių taškinių įverčių ir, kai tinka, verčių intervalų forma, kaip nustatyta 2 straipsnio 3 dalyje. Šios sritys apima:

a)      paskolas ir paskolų portfelius, kurių tikėtini pinigų srautai priklauso nuo sandorio šalies gebėjimo, noro ar paskatų vykdyti įsipareigojimus, kai šie lūkesčiai yra paremti prielaidomis, susijusiomis su mokėjimo terminų praleidimo rodikliais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, nuostoliais dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba priemonės ypatybėmis, ypač kai apie tai liudija ankstesni paskolų portfelio.“

285    Be to, 2-ojo vertinimo priedo 4–11 puslapiuose Deloitte paaiškino savo atliktus paskolų ir skolinių reikalavimų vertinimo patikslinimus, visų pirma atsižvelgdama į nemokumo riziką. Ieškovės nepateikia jokių argumentų, kad užginčytų šiuos patikslinimus.

286    Be to, ieškovės pripažįsta, kad dėl riboto laiko Deloitte negalėjo atlikti išsamios ir patikimos diskontuotų pinigų srautų analizės.

287    Dėl argumentų, kad standartas IFRS 9, kuris yra apskaitos standartas, buvo netinkamas šiam tikslui, pakanka pažymėti, kad Deloitte 2-ajame vertinime nurodė, jog, „nors suprantame, kad naujasis standartas IFRS 9 lems atidėjinių padidėjimą, tai nekeičia nagrinėjamu atveju atliktų skaičiavimų“. Vadinasi, Deloitte šio metodo nenaudojo ir ieškovių argumentai yra nepagrįsti.

288    Kalbant apie atidėjinių teisinei rizikai padengti patikslinimų vertinimą, reikia pažymėti, kad ieškovių pateiktas 2-ojo ir 3-ojo vertinimo palyginimas, atliktas po ginčijamo sprendimo priėmimo, nėra tinkamas. Pakanka pažymėti, kad 3-asis vertinimas buvo atliktas taikant kitą metodą ir kitu tikslu nei 2-asis vertinimas. Palyginimas su Bankia atliktu vertinimu, grindžiamu spaudoje paskelbtu straipsniu, irgi nėra tinkamas, ypač todėl, kad nenurodyta, ar šis vertinimas apima visą teisinę riziką, analizuotą atliekant 2-ąjį vertinimą, ir ar rezultatai iš tikrųjų buvo palyginami.

289    Kalbant apie atidėtųjų mokesčių turto vertinimą, ieškovės pripažįsta, kad jis yra neaiškus ir labai priklauso nuo pirkėjo. Jos mano, kad Deloitte pasirinktas intervalas yra per siauras, todėl BPV ir Komisija turėjo suprasti, kad Deloitte metodas nėra tinkamas, ir kad šis intervalas neatitinka Banco Santander atlikto patikslinimo.

290    2-ojo vertinimo priedo 32 puslapyje Deloitte, be kita ko, nurodė, kad neapsaugoto atidėtųjų mokesčių turto vertinimas priklauso nuo pirkėjo, be kita ko, nuo to, ar jis yra Ispanijos, ar užsienio subjektas, ir kad darant prielaidą, jog pirkėjas yra Ispanijos bankas, galimybė susigrąžinti šį turtą ir jo apskaitymas balanse priklausys nuo Banco Popular ir pirkėjo verslo planų. 2-ojo vertinimo priede nurodyta, kad Deloitte atliktame vertinime į šias skirtingas prielaidas atsižvelgta.

291    Ieškovės nepaaiškina, kaip Deloitte nurodytu neapibrėžtumu būtų galima pateisinti skirtingus patikslinimus pagal geriausią ir blogiausią scenarijus. Šiuo klausimu prie dubliko pridėtoje papildomoje ekspertizės ataskaitoje ekspertas tik pažymi, kad šis intervalas yra „stebinantis“. Be to, reikėtų priminti, kad palyginimas su Banco Santander atliktais patikslinimais nėra svarbus.

292    Dėl nematerialiojo turto vertinimo ieškovės teigia, kad Deloitte nepriskyrė jokios ekonominės vertės, pirma, nematerialiajam turtui, susijusiam su pagrindiniais indėliais (Core Deposit Intangibles), nors, tikėtina, buvo atsiimti patys nestabiliausi indėliai, ir, antra, Banco Popular prekių ženklui, nors pripažino minimalią Banco Pastor prekių ženklo vertę. Ieškovių nuomone, tokio požiūrio pakako, kad būtų padaryta išvada, jog 2-asis vertinimas yra nepatikimas.

293    Pirma, atlikdama 2-ąjį vertinimą, Deloitte apskaičiavo, kad potencialus pirkėjas nematerialiajam turtui, susijusiam su pagrindiniais indėliais, nepriskirtų jokios vertės, nes vertinimo dieną daug indėlių buvo atsiimta.

294    Reikia pažymėti, jog, atsižvelgiant į lėšų išmokėjimo apimtį tą dieną, kai buvo atliktas 2-asis vertinimas, nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų teiginį, kad didžioji dalis stabilių indėlių buvo likusi banke.

295    Antra, bendrovė Deloitte dėl Banco Popular prestižo paaiškino, kad potencialus pirkėjas nepriskirtų jokios vertės anksčiau egzistavusiam prestižui, nes verslo pertvarkymo kontekste tai nebuvo identifikuojamas turtas. Ji nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog prekių ženklas Banco Pastor yra labai paplitęs Galisijoje, šis prekių ženklas turėtų vertę trečiajai šaliai ir kad vertės intervalą ji apskaičiavo taikydama mokesčių metodą, kuris dažniausiai naudojamas vertinant prekių ženklus.

296    Ieškovės nepateikia jokio konkretaus argumento, kuris leistų suabejoti šiais paaiškinimais.

297    Dėl bendrų įmonių, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių vertinimo ieškovės tik nurodo, kad, remiantis šiuolaikinėmis analizės ataskaitomis ir faktiniais ar tariamais sandoriais, Deloitte nustatyta suma yra per maža ir kad pagrįstai įvertinta suma būtų 1,5 mlrd. EUR.

298    Pakanka konstatuoti, pirma, kad ieškovės neįrodė, kuo pagrįstas šis vertinimas, ir, antra, kad remiantis šiais argumentais negalima nustatyti Deloitte 2-ajame vertinime padarytų klaidų.

299    Be to, reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Remiantis suformuota jurisprudencija, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendrąją nuorodą į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negalima kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų nebuvimo, kurie pagal pirmiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T-201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo HeidelbergCement ir Schwenk Zement /Komisija, T-380/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:471, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, Bendrasis Teismas neturi ieškinio prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T-201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Nyderlandai ir kt. / Komisija, T-760/15 ir T-636/16, EU:T:2019:669, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C-382/12 P, EU:C:2014:2201, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

300    Kadangi dublike nepateikta jokių argumentų, ieškovių pateiktos bendro pobūdžio nuorodos į prie dubliko pridėtą papildomą ekspertizės ataskaitą negali būti vertinamos.

301    Reikėtų pažymėti, kad 2-ajame vertinime Deloitte išaiškino kiekvienos turto klasės vertinimo metodiką ir neapibrėžtumus, kuriais galima pagrįsti atliktus koregavimus. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovių argumentai nėra pagrindas abejoti Deloitte 2-ajame vertinime atliktais įvairių Banco Popular turto kategorijų koregavimais ir daryti išvadą, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

302    Papildomai ieškovės taip pat teigia, kad Deloitte 2-asis vertinimas buvo grindžiamas keturiais pagrindiniais elementais, kuriems taikytinas vertinimo metodas neturėjo įtakos, ir tai lėmė, kad buvo nustatyta 4,8–5 mlrd. EUR per maža Banco Popular vertė. Ieškovės nurodo, kad 2-ajame vertinime buvo patikslinta atidėtųjų mokesčių turto vertė, neatsižvelgta į nematerialųjį turtą, ypač susijusį su pagrindiniais indėliais, pervertinti nenumatyti teisiniai atvejai ir nurodyta nepakankamai didelė bendrų įmonių, patronuojamųjų bei asocijuotųjų įmonių vertė.

303    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, pirma, ieškovės tik lygina 2-ajame vertinime pateiktus skaičiavimus su jų papildomoje ekspertizės ataskaitoje pateiktais skaičiavimais. Antra, jos nepaaiškina, kodėl vertinant šias keturias turto klases vertinimo metodas yra nesvarbus.

304    Taigi antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su 2-ajame vertinime nurodytu vertės intervalu

305    Ieškovės teigia, kad 2-ajame vertinime nurodyto intervalo dydis ir tai, kad jis skyrėsi nuo naujausių Banco Popular grynojo turto įvertinimų, turėjo įspėti BPV ir Komisiją apie tai, kad šis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“ ir nebuvo patikimas pagrindas pertvarkymo schemai priimti.

306    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad 2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad jos atlikto vertinimo rezultatai svyravo nuo 1,3 mlrd. iki minus 8,2 mlrd. EUR, o geriausias įvertis, t. y. minus 2 mlrd. EUR, pateko į šį intervalą.

307    Pirma, ieškovės teigia, kad 2-ajame vertinime nurodytas intervalas rodo, jog šis vertinimas yra nepatikimas.

308    Reikia pažymėti, kad intervalo apimtis grindžiama 2-ajame vertinime naudotu metodu.

309    Šiuo klausimu dėl 2-ajame vertinime naudotos metodikos Deloitte nurodė, kad taikė skirstymą į kategorijas, koreguodama kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės buhalterines vertes, kad apskaičiuotų nuostolius ir pelną bei kitus koregavimus, kuriuos bet kuris įgijėjas taikytų vertei. Ji pateikė kiekvienos turto ir įsipareigojimų kategorijos vertinimo intervalą.

310    Šis metodas atitinka techninių reguliavimo standartų 2 straipsnio 3 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 2 straipsnio 3 dalyje, numatyta:

„[v]ertintojas pateikia geriausią konkretaus turto, įsipareigojimo ar jų derinių vertės taškinį įvertį. Kai tinka, vertinimo rezultatai taip pat pateikiami verčių intervalų forma.“

311    Taigi, sudėjus mažiausias kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertes, gaunamas mažiausias intervalo įvertis, o sudėjus didžiausias vertes – didžiausias. Taigi 2-ajame vertinime nustatyto intervalo apimtis paaiškinama šiuo metodu. Taip pat reikia pažymėti, kad pirmojo prieštaravimo analizė rodo, jog perleidimo vertės nustatymas grindžiamas įverčiais, susijusiais su tam tikrais neapibrėžtumais, dėl kurių pagrįstai nuspręsta rezultatus pateikti intervalo forma.

312    Be to, kaip nurodo Komisija, atsižvelgiant į visą Banco Popular balanso dydį, viršijantį 130 mlrd. EUR, abiejų intervalų verčių skirtumas sudarė tik apie 7 % balanso vertės.

313    Dublike ieškovės teigia, kad šis palyginimas yra nereikšmingas ir kad 9,5 mlrd. EUR intervalas turėtų būti lyginamas su Banco Popular grynojo turto verte, kuri sudaro 10,78 mlrd. EUR.

314    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pirma, Komisijos nuoroda į Banco Popular balanso dydį siekiama ne įvertinti intervalo tikslumą, o tik parodyti santykinę jo apimtį. Antra, Deloitte taikyto geriausio ir blogiausio vertinimo scenarijaus skirtumo negalima lyginti su Banco Popular grynojo turto buhalterine verte.

315    Antra, ieškovės nurodo, kad 2016 m. Banco Popular išlaikė testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir kad nors Banco Popular susidūrė su likvidumo problemomis, 2017 m. kovo 31 d. jo grynasis turtas siekė 10,78 mlrd. EUR, o jo pagrindinė veikla, susijusi su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir franšize, išliko pelninga.

316    Šiuo klausimu, pirma, pakanka pažymėti, kad 2016 m. liepos mėn. paskelbtas Banco Popular 2016 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo susijęs su Banco Popular padėtimi likus keliems mėnesiams iki pertvarkymo schemos priėmimo ir negali būti laikomas Banco Popular finansinės padėties raidos rodikliu. Antra, nuoroda į grynąjį turtą nėra tinkama, nes ji atspindi tik Banco Popular buhalterinę vertę, o ne perleidimo vertę pertvarkymo dieną.

317    Taigi trečiąjį prieštaravimą reikia atmesti.

318    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės neįrodė, jog 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

319    Darytina išvada, kad Komisija, patvirtindama pertvarkymo schemą, kiek ji pagrįsta 2-uoju vertinimu, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

320    Taigi ieškinio ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo teisės būti išklausytam pažeidimu

321    Ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė jų teisę būti išklausytoms, nes ginčijamą sprendimą priėmė nesuteikusi joms galimybės pateikti pastabų. Jos tvirtina, kad vykstant pertvarkymo procedūrai jos nebuvo išklausytos, nors ginčijamas sprendimas turėjo tiesioginį ir individualų poveikį jų interesams. Komisija privalo užtikrinti, kad, nors Reglamente Nr. 806/2014 tai nenumatyta, ieškovės būtų išklausytos pagal Chartijos 41 straipsnį.

322    Jos mano, kad jei BPV ir Komisija būtų gerbusios jų teisę būti išklausytiems, jos būtų galėjusios pateikti naudingų pastabų net ir per trumpą laiką. Ieškovės būtų galėjusios išnagrinėti teisingo Banco Popular vertinimo klausimą ir, atsižvelgiant į ieškinio ketvirtajame pagrinde pateiktus įrodymus, tikėtina, kad BPV arba Komisija būtų susidariusios kitokią nuomonę apie Banco Popular vertinimą, o tai būtų lėmę kitokios pertvarkymo schemos, nei patvirtintoji ginčijamu sprendimu, priėmimą.

323    Komisija teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta procedūra lemia tai, kad priimama įstaigos, kuriai taikomi pertvarkymo veiksmai, akcininkams ir kreditoriams taikoma bendro pobūdžio priemonė ir kad Chartijos 41 straipsnis netaikomas. Be to, ji mano, kad tai, jog ieškovėms nebuvo suteikta galimybė būti išklausytoms, yra pateisinama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

324    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

325    Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvejopo tikslo. Pirma, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, antra, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo SEAE / De Loecker, C-187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

326    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir labai plačią jos taikymo sritį Sąjungos teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kad ji turi būti taikoma vykstant bet kokiam procesui, kuriam pasibaigus asmeniui gali būti pritaikyta neigiamą poveikį daranti priemonė. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 85 ir 86 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C-831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T-48/17, EU:T:2019:780, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

327    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris apima teisę būti išklausytam, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrinamas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

328    Visų pirma reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos, kurią priėmė BPV, dalykas yra Banco Popular pertvarkymas, todėl jis turi būti laikomas asmeniu, dėl kurio buvo priimta individuali priemonė ir kuriam pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą užtikrinama teisė būti išklausytam.

329    Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovės nėra subjektai, kuriems skirta pertvarkymo schema; ši schema nėra jų atžvilgiu priimtas individualus sprendimas, joms nėra skirtas ir skundžiamas sprendimas, patvirtinantis šią pertvarkymo schemą.

330    Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV pasinaudojo Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais.

331    Taigi procedūra, kurios BPV laikėsi priimdama pertvarkymo schemą, net jeigu tai nėra prieš ieškoves pradėta individuali procedūra, gali lemti priemonės, galinčios neigiamai paveikti jų, kaip Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių turėtojų, interesus, priėmimą.

332    Šio sprendimo 326 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai.

333    Be to, pirma, kaip nurodyta Reglamento Nr. 806/2014 121 konstatuojamojoje dalyje, juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių, laisvių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų. Antra, nė vienoje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje neatmetama ir aiškiai neribojama atitinkamo subjekto akcininkų ir nuosavo kapitalo priemonių turėtojų teisė būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

334    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės nenurodo Reglamento Nr. 806/2014 neteisėtumo pagrindo, nes jame nenumatyta galimybė prieš priimant pertvarkymo schemą išklausyti nuosavo kapitalo priemonių turėtojus. Jos teigia, kad joms turėjo būti suteikta teisė būti išklausytoms vykdant Banco Popular pertvarkymo procedūrą pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

335    Vis dėlto tuo atveju, jei subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkai ir kreditoriai gali pasinaudoti teise būti išklausytiems pertvarkymo procedūros metu, naudojimasis šia teise gali būti ribojamas pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

336    Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

337    Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą laikymasis, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią taip užtikrinamų teisių esmę (žr. 2013 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo G. ir R., C-383/13 PPU, EU:C:2013:533, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Prequ’Italia, C‑276/16, EU:C:2017:1010, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

338    Iš to matyti, kad tai, kad nei BPV, nei Komisija per pertvarkymo procedūrą neišklausė ieškovių, kaip Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių turėtojų, buvo galima pateisinti.

339    Reikia priminti, kad pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV išreiškė požiūrį, jog Banco Popular pertvarkymas atitiko viešąjį interesą, nes buvo būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui ir užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą. Ji nurodė, kad Banco Popular likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą šie tikslai nebūtų buvę pasiekti tokiu pat mastu. Ginčijamame sprendime Komisija aiškiai pritarė BPV nurodytoms priežastims, pagrindžiančioms būtinybę taikyti pertvarkymo veiksmus viešojo intereso labui.

340    Šiuo atveju ieškovių teisės būti išklausytoms apribojimą galima pateisinti, pirma, tikslu užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir, antra, būtinybe užtikrinti Banco Popular pertvarkymo, kuris turėjo būti atliktas nedelsiant, veiksmingumą.

341    Visų pirma reikia pažymėti, kad keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse, būtent jo 12, 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, nurodyta, kad finansų rinkų stabilumas yra vienas iš šiame reglamente nustatytų pertvarkymo mechanizmų tikslų.

342    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau to paties reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu. Tarp Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, be kita ko, nurodytas tikslas „išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę“, taip pat „apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę“.

343    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad finansinės paslaugos yra esminės Sąjungos ekonomikoje. Bankai ir kredito įstaigos yra pagrindinis įvairiose rinkose veikiančių įmonių finansavimo šaltinis. Be to, bankai dažnai glaudžiai susiję tarpusavyje, daugelis jų vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties vieno ar kelių bankų finansiniai sunkumai gali greitai išplisti į kitus atitinkamos valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus. Tai savo ruožtu gali sukelti neigiamų pasekmių kituose ekonomikos sektoriuose (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 50 punktas; 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 72 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktas).

344    Teisingumo Teismas nusprendė, kad finansinės sistemos stabilumo užtikrinimo tikslas vengiant pernelyg didelių valstybės biudžeto išlaidų ir kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus ir yra toks viršesnis viešasis interesas (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 69 punktas).

345    Be to, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow MM5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799, 6 punktas) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nusprendė, kad ekonomiškai jautriose srityse, kaip bankų sistemos stabilumas, valstybės turi didelę diskreciją, todėl akcininko negalėjimas dalyvauti procedūroje dėl banko pardavimo nebuvo neproporcingas atsižvelgiant į teisėtus tikslas saugoti kreditorių teises ir užtikrinti gerą banko nemokumo situacijos administravimą.

346    Taip pat reikia paminėti 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Dowling ir kt. (C‑41/15, EU:C:2016:836), priimtą gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kuris buvo pateiktas dėl 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš [SESV 54 straipsnio] antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8) 8, 25 ir 29 straipsnių išaiškinimo. Ta byla buvo susijusi su išimtine nacionalinių valdžios institucijų priemone, kuria siekta padidinant kapitalą išvengti bendrovės žlugimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kėlusio grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Antrąją direktyvą 77/91 akcinės bendrovės akcininkams ir kreditoriams suteikiama apsauga, kiek tai susiję su šios bendrovės įstatiniu kapitalu, neapima tokios nacionalinės priemonės, kuri patvirtinta esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams ir kuria siekiama pašalinti sisteminę grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui, kylančią dėl atitinkamos bendrovės kapitalo trūkumo (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C-41/15, EU:C:2016:836, 50 punktas). Teisingumo Teismas pridūrė, kad pagal Antrosios direktyvos 77/91 nuostatas nedraudžiama išimtinė su akcinės bendrovės įstatiniu kapitalu susijusi priemonė, kurią nacionalinės valdžios institucijos patvirtino esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams, negavusios šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, siekdamos išvengti sisteminės rizikos ir užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą (žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C-41/15, EU:C:2016:836, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

347    Šie argumentai pagal analogiją taikomi buvusių banko kapitalo priemonių turėtojų, kuriems pagal Reglamentą Nr. 806/2014 taikoma pertvarkymo procedūra, kaip antai ieškovių, padėčiai.

348    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamente Nr. 806/2014 įtvirtinta ir jo 18 straipsnyje aprašyta pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

349    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovės neginčija, jog Banco Popular pertvarkymo procedūra atitiko Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytą finansinio stabilumo užtikrinimo tikslą.

350    Šiuo klausimu pertvarkymo schemos 4.4.2 straipsnyje BPV paaiškino, kad padarė išvadą, jog dėl Banco Popular padėties kilo didėjanti didelio neigiamo poveikio Ispanijos finansiniam stabilumui rizika, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Viena iš šių aplinkybių yra, pirma, Banco Popular, kuris yra Ispanijos šeštos bankų grupės patronuojančioji bendrovė, kurio bendra turto suma siekia 147 mlrd. EUR ir kurį 2017 m. Ispanijos bankas buvo nurodęs kaip sisteminės svarbos įstaigą, dydis ir svarba. BPV, be kita ko, pažymėjo, kad Banco Popular buvo vienas iš pagrindinių Ispanijos rinkos dalyvių, užimantis didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rinkos dalį, ir kad jam priklausė santykinai didelė indėlių dalis (beveik 6 %) ir daug mažmeninių klientų (apie 1,4 mln.) visoje Ispanijoje. Antra, BPV atsižvelgė į Banco Popular veiklos pobūdį; ši veikla – tai komercinio banko veikla ir daugiausiai susijusi su finansavimo pasiūla, santaupų valdymu ir paslaugomis privatiems asmenims, šeimoms ir įmonėms (be kita ko, MVĮ). Pasak BPV, Banco Popular verslo modelio panašumas į kitų Ispanijos komercinių bankų verslo modelį galėjo prisidėti prie galimo netiesioginio neigiamo poveikio šiems bankams, kurie gali būti laikomi susiduriančiais su tais pačiais sunkumais.

351    Be to, reikėtų pažymėti, kad antrasis pertvarkymo schemos tikslas, t. y. tikslas užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat yra bendro intereso tikslo apsaugoti finansų rinkų stabilumą dalis.

352    Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte ypatingos svarbos funkcijos apibrėžiamos kaip „veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą“.

353    Šiuo klausimu 2016 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/778, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma nuostatomis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis papildomų ex-post įnašų mokėjimas gali būti iš dalies ar visiškai atidėtas, nuostatomis dėl nustatymo, kuri veikla, paslaugos ir operacijos yra ypatingos svarbos funkcijos, kriterijų ir nuostatomis dėl nustatymo, kurios verslo linijos ir susijusios paslaugos yra pagrindinės verslo linijos, kriterijų (OL L 131, 2016, p. 41), 6 straipsnio 1 dalyje numatyti ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijai. Tai yra funkcijos, kurias įstaiga atlieka trečiųjų asmenų, kurie nėra įstaigos ar grupės nariai, vardu ir kurių staigus sutrikdymas, tikėtina, darytų didelį neigiamą poveikį šiems tretiesiems asmenims, nesvarbu, ar šis poveikis plistų, ar kenktų bendram rinkos dalyvių pasitikėjimui, dėl funkcijų sisteminės svarbos tretiesiems asmenims ir sisteminės įstaigos ar grupės svarbos vykdant šias funkcijas.

354    Taigi Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte numatytais pertvarkymo veiksmais siekiama užtikrinti atitinkamo subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kad būtų išvengta šių funkcijų nutraukimo, dėl kurio galėtų sutrikti ne tik atitinkama rinka, bet ir visas Sąjungos finansinis stabilumas.

355    Taigi pertvarkymo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jais siekiama apsaugoti arba atkurti kredito įstaigos finansinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad jie yra jos likvidavimo alternatyva, turi būti laikomi iš tikrųjų atitinkančiais Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C-501/18, EU:C:2021:249, 108 punktą).

356    Šiuo klausimu pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV nurodė, kad Banco Popular pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas būtent siekiant tikslo užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą. Pertvarkymo schemos 4.4 straipsnyje BPV identifikavo tris Banco Popular ypatingos svarbos funkcijas, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/778 6 straipsnį, t. y. indėlių rinkimą iš namų ūkių ir nefinansinių bendrovių, paskolas MVĮ ir mokėjimo grynaisiais pinigais paslaugas.

357    Ieškovės nepateikia jokių argumentų, kad užginčytų šiuos vertinimus.

358    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Banco Popular pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

359    Antra, atsižvelgiant į bendrą Sąjungos interesą, visų pirma siekiant tikslų išsaugoti finansų rinkų stabilumą ir užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, reikia, kad, įvykdžius Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, pertvarkymo veiksmai būtų atlikti kuo greičiau.

360    Šiuo klausimu keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad prireikus pertvarkymo veiksmų, jų turi būti imamasi greitai. Tai, be kita ko, yra šio reglamento 26, 31, 53 konstatuojamosios dalys ir ypač 56 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį.

361    Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 tikslas, remiantis jo 8 konstatuojamąja dalimi, yra nustatyti veiksmingesnius pertvarkymo mechanizmus, kurie turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams, ir kad toks tikslas reiškia greito sprendimo priėmimą, kaip matyti iš minėto reglamento 18 straipsnyje numatytų trumpų terminų, kad nekiltų pavojus finansiniam stabilumui (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C-551/19 P ir C-552/19 P, EU:C:2021:369, 55 punktas).

362    Taigi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu ECB nustato, jog subjektas žlunga arba gali žlugti, jis apie tai nedelsdamas praneša Komisijai ir BPV. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai vertinimą atlieka pati BPV, apie jį nedelsiant pranešama ECB. Jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą, kuri pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį po jos patvirtinimo nedelsiant perduodama Komisijai. Taigi Komisija turi 24 valandų terminą pertvarkymo schemai patvirtinti arba prieštaravimams pareikšti.

363    Tuo remiantis darytina išvada, kad, kai subjektas atitinka pertvarkymo veiksmų sąlygas, t. y. pirma, kai jis žlunga arba galėtų žlugti, antra, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, jo pertvarkymas yra būtinas vienam ar keliems Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, to paties reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas kuo skubiau.

364    Taigi nagrinėjamu atveju nuo momento, kai ECB konstatavo, kad Banco Popular žlunga ar gali žlugti, o BPV nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos yra įvykdytos, pertvarkymo schema turėjo būti priimta kuo skubiau.

365    Šis greitas sprendimas buvo pagrįstas būtinybe užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo jo padėties poveikio finansų rinkoms, be kita ko, užkertant kelią problemos plitimo rizikai. Nagrinėjamu atveju, kadangi Banco Popular žlugimas įvyko darbo savaitės dieną, buvo būtina užbaigti procedūrą ir priimti sprendimą prieš 2017 m. birželio 7 d. rytą atidarant rinkas.

366    Kaip pabrėžė generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona savo išvados sujungtose bylose ABLV Bank ir kt. / ECB (C-551/19 P ir C-552/19 P, EU:C:2021:16) 80 punkte, Sąjungos institucijos ir agentūros turi greitai priimti sprendimus, siekdamos išvengti neigiamo banko pertvarkymo poveikio finansų rinkoms, ir ši skuba jas de facto įpareigoja turėti „parengtą“ sprendimą prieš pradedant procedūrą, kad būtų galima pasinaudoti tuo, kad vertybinių popierių rinkos yra uždarytos.

367    Taigi greitas sprendimo priėmimas yra jo veiksmingumo sąlyga.

368    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad skuba, dėl kurios kompetentinga institucija privalo nedelsdama imtis veiksmų, pateisina asmenų, kuriems taikomos atsakomybės aplinkos apsaugos srityje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C-379/08 ir C-380/08, EU:C:2010:127, 67 punktą) ir žemės ūkio srityje (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Dokter ir kt., C-28/05, EU:C:2006:408, 76 punktą) priimtos priemonės, teisės būti išklausytiems apribojimą.

369    Be to, lėšų įšaldymo priemonių srityje Teisingumo Teismas nusprendė, kad pranešimas apie motyvus, kuriais grindžiamas pirminis asmens ar subjekto pavadinimo įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą prieš šį įtraukimą, gali pakenkti Sąjungos teisėje nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Tam, kad būtų įgyvendintas taikytinu aktu siekiamas tikslas, dėl paties tokių priemonių pobūdžio būtina jas taikyti netikėtai ir nedelsiant (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C-402/05 P ir C-415/05 P, EU:C:2008:461, 338–340 punktus; 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C-27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T-163/18, EU:T:2020:57, 51 punktą).

370    Dėl priežasčių, taip pat susijusių su Sąjungos teisės tikslu ir joje numatytų priemonių veiksmingumu, Sąjungos institucijos neprivalo išklausyti ieškovų iki jų vardus įrašant į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C-402/05 P ir C-415/05 P, EU:C:2008:461, 341 punktą ir 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T-119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 103 punktą).

371    Tai juo labiau taikytina tais atvejais, kaip nagrinėjamu atveju, kai teisės būti išklausytam apribojimas susijęs ne su subjektu, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, t. y. Banco Popular, o su ieškovėmis, kaip šio banko nuosavo kapitalo priemonių turėtojomis.

372    Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow MM5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799) EŽTT konstatavo, jog bankrutuojančio banko, kaip veikiančios įmonės, pardavimas buvo atliktas siekiant greitai ir užtikrintai patenkinti savo kreditorių, kurie jau daugelį metų tikėjosi jų reikalavimų įvykdymo, reikalavimus ir greitai užbaigti bankroto procedūrą. Todėl banko pardavimo procedūros paprastumo ir greitumo būtinybė buvo ypač svarbi. Jei įstatyme būtų numatyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo konsultuotis su visais banko akcininkais ir kreditoriais, dėl to būtų labai sulėtėjusi procedūra, todėl tai būtų lėmę papildomą vėlavimą išmokant kreditoriams mokėtinas sumas ir užbaigiant bankroto procedūrą.

373    2005 m. lapkričio 24 d. Sprendime Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2005:1124JUD004942999, 136 punktas) EŽTT nusprendė, kad ekonomiškai jautrioje srityje, kaip bankų sistemos stabilumas, ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti labai svarbu veikti kuo rūpestingiau ir be išankstinio įspėjimo, siekiant išvengti nepataisomos žalos bankui, indėlininkams ir kitiems kreditoriams arba visai bankų ir finansų sistemai.

374    Be to, aplinkybe, kad pertvarkymo schema gali nulemti ieškovių teisės į nuosavybę apribojimą, negalima pateisinti įpareigojimo suteikti joms teisę būti išklausytoms prieš priimant šią priemonę.

375    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. Ir kt. / Taryba ir kt. (T-680/13, EU:T:2018:486) 282 punkte jau yra konstatavęs, kad vykdant taikomas procedūras suinteresuotajam asmeniui turi būti suteikta tinkama galimybė pateikti savo argumentus kompetentingoms institucijoms. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, kylančio iš 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio, taikomas procedūras reikia vertinti bendrai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C-402/05 P ir C-415/05 P, EU:C:2008:461, 368 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T-119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 119 punktą ir 2004 m. liepos 20 d. EŽTT sprendimo Bäck prieš Suomiją, CE:ECHR:2004:0720JUD003759897, 56 punktą). Taigi šio reikalavimo negalima aiškinti taip, kad prieš priimant suinteresuotojo asmens teisę į nuosavybę pažeidžiančias priemones jam bet kuriomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę kompetentingoms institucijoms (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. EŽTT sprendimo Maupas ir kiti prieš Prancūziją, CE:ECHR:2006:0919JUD001384402, 20 ir 21 punktus).

376    Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip visų pirma yra tuomet, kai nagrinėjamos priemonės nėra sankcija ir įgyvendinamos esant aplinkybėms, kai reikia reaguoti labai skubiai. Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas konstatavo, kad reikėjo užkirsti kelią neišvengiamai susijusių bankų žlugimo rizikai, kad būtų užtikrintas valstybės narės finansų sistemos stabilumas, taigi, ir išvengta neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares. Tad vykdant išankstinių konsultacijų procedūrą, per kurią daug susijusių bankų indėlininkų ir akcininkų būtų galėję tinkamai pateikti savo nuomonę prieš priimant žalingas nuostatas, priemonės, skirtos užkirsti keliui tokiam žlugimui, neišvengiamai būtų įgyvendintos pavėluotai. Dėl to būtų kilusi didelė rizika, kad nebus įvykdytas tikslas užtikrinti šios valstybės narės finansų sistemos stabilumą ir taip išvengti neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T-680/13, EU:T:2018:486, 282 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

377    Šį vertinimą patvirtino Teisingumo Teismas; jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas tinkamai grindė savo motyvus 2016 m. liepos 21 d. EŽTT sprendimu Mamatas ir kt. prieš Graikiją (CE:ECHR:2016:0721JUD006306614), iš kurio matyti, kad reikalavimas bet kokį nuosavybės teisės apribojimą įtvirtinti įstatyme neturėtų būti aiškinamas taip, kad turėtų būti konsultuojamasi su susijusiais asmenimis prieš priimant tokį įstatymą, visų pirma tuomet, kai dėl tokio išankstinio konsultavimosi neišvengiamai būtų pavėlintas priemonių, skirtų išvengti bankų žlugimui, taikymas (2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 159 punktas).

378    Be to, manytina, kad būtinybe veikti greitai, neinformuojant subjekto akcininkų ir kreditorių apie tai, kad su juo susijusi pertvarkymo procedūra neišvengiama, siekiama išvengti šio subjekto padėties pablogėjimo, kuris pakenktų pertvarkymo priemonės veiksmingumui. Iš tikrųjų informuojant banko akcininkus ar obligacijų turėtojus, kad jam gali būti taikoma pertvarkymo procedūra, taigi, ir apie tai, kad jis laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, galima juos paskatinti parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai pablogintų banko finansinę padėtį ir apsunkintų sprendimo, galinčio užkirsti kelią jo likvidavimui, priėmimą arba lemtų negalėjimą jo priimti.

379    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 187 punkte cituotos Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, visos informacijos apie sprendimą pateikimas prieš jį priimant, nesvarbu, ar jis susijęs su pertvarkymo sąlygų įvykdymu, konkrečios priemonės taikymu, ar per procedūrą priimta priemone, gali turėti pasekmių su ieškiniu susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams.

380    Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje pripažįsta, jog vien tai, kad buvo leista suprasti, jog BPV svarstė, ar taikyti savo įgaliojimus konkretaus subjekto atžvilgiu, buvo svarbus rinkos įvykis, paskatinęs investuotojus, kreditorius ir indėlininkus imtis apsaugos priemonių siekiant išvengti nuostolių.

381    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovių išklausymas prieš priimant pertvarkymo schemą arba ginčijamą sprendimą būtų labai sulėtinęs procedūrą, todėl būtų tiek sutrukdęs siekti priemonės tikslų, tiek pakenkęs jos veiksmingumui.

382    Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad Komisija ir BPV svarstė galimą būtinybę taikyti pertvarkymo veiksmus likus kelioms savaitėms iki ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl Komisija turėjo pakankamai laiko išklausyti ieškoves.

383    Pakanka pažymėti, kad iki 2017 m. birželio 6 d., kai ECB nustatė, jog Banco Popular žlunga arba gali žlugti, ir iki BPV sprendimo pradėti pertvarkymo procedūrą priėmimo egzistavo tiktai galimybė pertvarkyti Banco Popular. Be to, ieškovės nepaaiškina, nuo kurio momento Komisija turėjo konsultuotis su Banco Popular kapitalo priemonių turėtojais, ir reikia atsižvelgti į tai, kad jų tapatybė galėjo keistis, nes nuosavo kapitalo priemonėmis prekiaujama rinkose.

384    Be to, reikia pažymėti, kad jei ieškovės būtų buvusios išklausytos iš anksto ir informuotos apie galimos pertvarkymo priemonės buvimą, būtų kilusi rizika, kad jos rinkoje imsis veiksmų, kurie apsunkintų Banco Popular finansinę padėtį. Vadinasi, toks išklausymas galėjo pakenkti numatytų pertvarkymo veiksmų veiksmingumui.

385    Antra, atsižvelgiant į pertvarkymo schemos patvirtinimo skubumą, nebuvo įmanoma iš anksto konsultuotis su ieškovėmis, kaip ir su kitais Banco Popular akcininkais ar nuosavo kapitalo priemonių turėtojais, ne tik dėl sunkumų, susijusių su jų identifikavimu, bet ir dėl to, kad nebuvo įmanoma veiksmingai išnagrinėti jų pastabų prieš patvirtinant pertvarkymo schemą ar ginčijamą sprendimą.

386    Iš visko, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad ieškovių išklausymas prieš patvirtinant pertvarkymo schemą arba ginčijamą sprendimą būtų pakenkęs finansų rinkų stabilumo ir subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo apsaugos tikslams, taip pat pertvarkymo procedūros spartos ir veiksmingumo reikalavimams.

387    Todėl tai, kad ieškovės nebuvo išklausytos per Banco Popular pertvarkymo procedūrą, yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris buvo pateisinamas ir būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti ir atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

388    Taigi ieškinio šeštasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo nuosavybės teisės pažeidimu

389    Ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu patvirtinta pertvarkymo schema pažeidžiama Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jų teisė į nuosavybę. Jos teigia, kad ginčijamu sprendimu patvirtinta pertvarkymo schema buvo nusavintos jų turėtos kapitalo priemonės. Kapitalo priemonių nurašymas, dėl kurio nuspręsta pertvarkymo schemoje, buvo neteisėtas nusavinimas, neatitinkantis Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis nebuvo atliktas „įstatyme nustatytais atvejais“ ir nebuvo numatytas teisingas atlygis.

390    Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

391    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės nėra absoliučios ir kad gali būti nustatyti naudojimosi jomis apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais. Todėl, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomi naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, tačiau tik tuo atveju, kai jie tikrai atitinka siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, keliantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C-8/15 P–C-10/15 P, EU:C:2016:701, 69 ir 70 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Adusbef ir kt., C‑686/18, EU:C:2020:567, 85 punktą ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Steinhoff ir kt. / ECB, T-107/17, EU:T:2019:353, 100 punktą).

392    Iš to matyti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti teisė, bet pagal šio sprendimo 336 punkte cituotą Chartijos 52 straipsnio 1 dalį jai gali būti taikomi apribojimai, jeigu jie yra numatyti taikytinuose teisės aktuose, būtini siekiant bendro tikslo ir jam proporcingi.

393    Reikia priminti, kad pertvarkymo schemos 6 straipsnyje BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį nusprendė nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones šio sprendimo 73 punkte nurodytu būdu.

394    Be to, pirma, iš Reglamento Nr. 806/2014 61 konstatuojamosios dalies matyti, kad akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje ir to paties reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytus principus, kad nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas.

395    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio, kuriame nustatyti bendrieji pertvarkymo principai, 1 dalies a punktą įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai nuostolius patiria pirmieji.

396    Teisingumo Teismas dėl bankų akcininkų nusprendė, kad pagal bendrą tvarką, taikomą akcinių bendrovių akcininkų statusui, jie prisiima visą riziką, susijusią su jų investicijomis (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 73 punktas).

397    Teisingumo Teismas valstybės pagalbos srityje konstatavo, kad, kadangi akcininkai atsako už banko skolą atsižvelgiant į jų įneštą kapitalą, aplinkybė, jog Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) (OL C 216, 2013, p. 1) 40–46 punktuose reikalaujama, jog panaikinant banko nuosavo kapitalo trūkumą prieš suteikiant valstybės pagalbą šie akcininkai, naikinant banko patirtus nuostolius, prisidėtų tiek pat, kiek prisidėtų nesant tokios pagalbos, negali būti vertinama kaip pažeidžianti jų teisę į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 74 punktas).

398    Pagal analogiją reikia manyti, kad pertvarkymo schemoje išdėstytas sprendimas nurašyti ir konvertuoti ieškovių turimas Banco Popular nuosavo kapitalo priemones buvo priimtas dėl to, kad subjekto akcininkai turi prisiimti riziką, susijusią su jų investicijomis, ir dėl to, kad, kadangi šiam subjektui pertvarkymo veiksmai taikomi dėl jo žlugimo, jie turi prisiimti atitinkamas ekonomines pasekmes.

399    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad priemonė, kuria sumažinama Kipro banko akcijų nominalioji vertė, buvo proporcinga šia priemone siekiamam tikslui. Jis visų pirma pažymėjo, kad šia priemone buvo siekiama banko rekapitalizavimo ir kad ji buvo tinkama siekiant tikslo užtikrinti Kipro finansų sistemos ir visos euro zonos stabilumą. Be to, jis konstatavo, kad ši priemonė neviršija to, kas tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti, nes mažiau ribojančių alternatyvų nebuvo galima įgyvendinti arba jos nebūtų leidusios pasiekti laukiamų rezultatų. Galiausiai jis padarė išvadą, kad, atsižvelgiant taip pat į siekiamo tikslo svarbą, neproporcingų nepatogumų dėl nagrinėjamos priemonės nekyla. Šiuo klausimu jis priminė, kad bankų akcininkai prisiima visą savo investicijų riziką (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T-680/13, EU:T:2018:486, 330 punktas).

400    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog šio banko akcijų nominaliosios vertės mažinimas yra neproporcingas ir neleistinas veiksmas, keliantis grėsmę pačiai akcininkų teisės į nuosavybę esmei (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 331 punktas).

401    Be to, reikia priminti, kad iš šio sprendimo 343 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog finansinės paslaugos atlieka pagrindinį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje ir vieno ar kelių bankų sunkumai gali greitai išplisti po kitus valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus.

402    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti euro zonos bankų sistemos stabilumą ir į neišvengiamą finansinių nuostolių riziką, kurią būtų patyrę atitinkamų bankų indėlininkai šių bankų bankroto atveju, gali būti pateisinami kai kurie teisės į nuosavybę apribojimai (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C-10/15 P, EU:C:2016:701, 74 punktą).

403    Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad nors yra aiškus bendrasis interesas visoje Sąjungoje užtikrinti tvirtą ir nuoseklią investuotojų apsaugą, negalima laikyti, kad šis interesas visomis aplinkybėmis yra viršesnis už bendrąjį interesą užtikrinti finansų sistemos stabilumą (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 91 punktas ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C-41/15, EU:C:2016:836, 54 punktas).

404    Reikia priminti, kad pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV nurodė, jog pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę. Ji nurodė, kad Banco Popular likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą šie tikslai nebūtų buvę pasiekti tokiu pat mastu. Ginčijamame sprendime Komisija aiškiai sutiko su BPV nurodytomis priežastimis, pagrindžiančiomis pertvarkymo priemonės taikymą viešojo intereso labui.

405    Taigi pertvarkymo schema, kuria buvo siekiama išsaugoti arba atkurti Banco Popular finansinę padėtį, visų pirma tiek, kiek ji buvo alternatyvi jo likvidavimui, atitiko bendrojo intereso tikslą, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslą užtikrinti finansų rinkų stabilumą.

406    Ieškovės teigia, kad jos neginčija Reglamente Nr. 806/2014 numatyto bendro pertvarkymo mechanizmo suderinamumo su Chartija, ir pripažįsta, kad žlungančio banko pertvarkymu pagal šio reglamento nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti bankų sistemos stabilumą, teisiškai siekiama tam tikro viešojo intereso.

407    Pirma, ieškovės teigia, kad sprendimas nurašyti ir konvertuoti jų turėtas Banco Popular nuosavo kapitalo priemones prieštarauja Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų. Dėl kituose ieškinio pagrinduose nurodytų priežasčių pertvarkymo schema ir ginčijamas sprendimas neatitinka nei bendrųjų Sąjungos teisės principų, nei Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų.

408    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad iš kitų ieškinio pagrindų analizės matyti, jog Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos taikydama Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas ir nepažeidė bendrųjų teisės principų.

409    Be to, pirma, reikia pažymėti, kad kituose savo ieškinio pagrinduose ieškovės neginčija, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis grindžiamas pertvarkymo schemos priėmimas, buvo įvykdytos. Kita vertus, ieškovės nepateikia konkrečių argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas BPV sprendimu, t. y. priemonė, galinti pažeisti jų nuosavybės teisę, neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio nuostatų ir kad dėl to Komisija neturėjo jos patvirtinti.

410    Iš to matyti, kad ieškovės nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima paneigti, pirma, kad BPV sprendimas nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones atitiko Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas sąlygas, ir, antra, kad šis sprendimas buvo būtinas siekiant bendrojo tikslo, kuriuo galima pateisinti nuosavybės teisės apribojimą.

411    Antra, ieškovės teigia, kad pertvarkymo schema ir ginčijamu sprendimu pažeidžiama Chartijos 17 straipsnio 1 dalis, nes juose nenumatyta joms skirtina kompensacija.

412    Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta, kad nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei subjektas, kuriam taikoma pertvarkymo schema, būtų buvęs likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

413    Siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu atitinkamam subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad vertinimas atliekamas po pertvarkymo. Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalimi, atliekant šį įvertinimą nustatoma, ar yra skirtumas tarp to, kaip akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, ir faktinio jų vertinimo vykdant pertvarkymą.

414    Jei atlikus šį vertinimą nustatoma, kad per pertvarkymo procedūrą akcininkai ar kreditoriai patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikytas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą, Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV gali naudotis BPF, kad padengtų jų nuostolius.

415    Vadinasi, Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams būtų teisingai atlyginta pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

416    Be to, priešingai nei teigia ieškovės, to, kad jos negavo kompensacijos iki pertvarkymo schemos datos, nepakanka jų nuosavybės teisių pažeidimui konstatuoti, nes Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatytas ne kompensacijos išmokėjimas kartu su nuosavybės teisės apribojimu, o jos išmokėjimas tinkamu laiku.

417    Be to, kalbant apie ieškovių argumentus, kuriais jos dublike ginčija 3-ąjį vertinimą, susijusius su Deloitte nepriklausomumo trūkumu ir jų teisės susipažinti su byla pažeidimu, pakanka pažymėti, kad jie yra nepagrįsti. Iš tikrųjų šie argumentai susiję su 3-uoju vertinimu, atliktu po ginčijamo sprendimo priėmimo, ir su atskira procedūra, todėl jais negalima paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo.

418    Trečia, dublike ieškovės teigia, kad atlyginimas, nustatytas remiantis skirtingu požiūriu į kreditorius vykdant pertvarkymo priemonę ir įprastinę bankroto bylą, nėra teisingas atlyginimas Chartijos 17 straipsnio 1 dalies prasme. Jos teigia, kad jei Komisija būtų laikiusis Sąjungos teisės, ginčijamas sprendimas nebūtų buvęs priimtas arba pertvarkymo schema būtų buvusi kitokia, todėl kompensacijos išmokėjimas remiantis Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalimi nebūtų teisinga kompensacija. Ieškovėms mokėtina faktinė kompensacija turėtų būti nustatyta remiantis teisingu priešingos padėties scenarijumi, pagal kurį pertvarkymo nebūtų ir būtų priimtas privatus sprendimas arba, subsidiariai, būtų vykdomas teisingu Banco Popular įvertinimu grindžiamas pertvarkymas.

419    Dera priminti, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytu principu, pagal kurį nė vienam kreditoriui negali būti sudarytos blogesnės sąlygos, siekiama užtikrinti, kad jeigu dėl pertvarkymo schemos atsiradęs ieškovių turtinių teisių pažeidimas būtų didesnis nei tas, kurį jos būtų patyrusios, jeigu Banco Popular būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą, jos galėtų turėti teisę į kompensaciją.

420    Vis dėlto nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemoje BPV nustatė, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos buvo įvykdytos, t. y. Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, atsižvelgiant į reikalaujamus terminus, jo žlugimo nebuvo galima išvengti jokia kita rizikos ribojimo ar privačiojo sektoriaus priemone, pertvarkymo priemonė buvo reikalinga viešojo intereso labui. Reikėtų priminti, kad ieškovės neginčija, jog nagrinėjamu atveju šios sąlygos buvo įvykdytos.

421    Vadinasi, tuo atveju, jeigu pertvarkymo schema nebūtų buvusi priimta, alternatyva būtų Banco Popular likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą, ir tą ieškovės pripažino teismo posėdyje.

422    Be to, iš ieškinio trečiojo pagrindo analizės matyti, kad ieškovių nurodytas ir jų papildomoje ekspertizės ataskaitoje pateiktas priešingos padėties scenarijus, pagal kurį Banco Popular nebūtų pertvarkyta, o po to būtų priimtas privatus sprendimas, yra netinkamas.

423    Be to, priešingai nei teigia ieškovės, jų investicijų vertė turėtų būti apskaičiuojama ne pagal situaciją iki pertvarkymo schemos priėmimo, o remiantis prielaida, kad pertvarkymo schema nebūtų buvusi patvirtinta, o tai atitinka situaciją, kai Banco Popular būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą.

424    Šiuo klausimu valstybės pagalbos srityje Teisingumo Teismas nusprendė, jog sunkumų patiriančių bankų akcininkų nuostoliai bet kuriuo atveju būtų tokio paties dydžio, neatsižvelgiant į tai, ar juos sukėlė sprendimas dėl bankroto pripažinimo, kai nesuteikiama valstybės pagalba, ar jie atsirado dėl procedūros, pagal kurią tokia pagalba suteikiama tik po to, kai pasidalijama našta (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 75 punktas).

425    Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bankų komunikato 46 punkte numatyta, jog „reikėtų laikytis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė“ ir kad „ekonominiu požiūriu subordinuotieji kreditoriai neturėtų gauti mažiau nei jų turima priemonė būtų verta, jeigu valstybės pagalba nebūtų suteikta“ (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 77 punktas).

426    Teisingumo Teismo teigimu, iš šio punkto matyti, kad dalijimosi našta priemonės, nuo kurių taikymo priklauso valstybės pagalbos kapitalo nepakankamumą turinčiam bankui suteikimas, negali pažeisti subordinuotųjų kreditorių teisės į nuosavybę daugiau, nei ši teisė būtų pažeista per bankroto procedūrą, kuri įvyktų, jei nebūtų suteikta tokios pagalbos. Tokiomis aplinkybėmis negalima pagrįstai tvirtinti, kad tokiomis dalijimosi našta priemonėmis, kaip numatytos Bankų komunikate, pažeidžiama akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių teisė į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 78 ir 79 punktai).

427    Be to, dėl vertybinių popierių pažymėtina, kad mokėtinos kompensacijos suma vertinama atsižvelgiant į tikrą šių vertybinių popierių rinkos vertę tuo metu, kai buvo priimti ginčijami teisės aktai, o ne į jų nominaliąją vertę arba sumą, kurią vertybinių popierių turėtojas tikėjosi gauti juos įsigydamas (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T-680/13, EU:T:2018:486, 314 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

428    Taigi pagal analogiją reikia konstatuoti, kad taikant Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio g punkte nustatytą principą, pagal kurį nė vienas kreditorius negali būti blogiau vertinamas, ieškovėms užtikrinama teisinga kompensacija, atitinkanti Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

429    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, pirma, Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti ir nebuvo jokių alternatyvių priemonių, galinčių užkirsti kelią tokiai padėčiai, antra, jeigu pertvarkymas nebūtų buvęs įvykdytas, Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, trečia, Banco Popular akcininkai turėjo prisiimti savo investicijų riziką, o Reglamente Nr. 806/2014 numatyta galimybė išmokėti kompensaciją taikant principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė. Todėl darytina išvada, kad pertvarkymo schemoje nurodytas sprendimas nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią su pertvarkymo priemone susijusio subjekto akcininkų teisės į nuosavybę esmę, bet turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir proporcingas jos teisės į nuosavybę apribojimas remiantis Chartijos 17 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

430    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovės teigia, jog įprastinės bankroto bylos iškėlimo sąlygos yra teisingas kompensacijos nustatymo kriterijus, kai banko pertvarkymas atliekamas teisėtai. Jų teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju pertvarkymo schema neatitiko Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų, joms mokėtina kompensacija turėtų būti grindžiama padėtimi, kurioje jos būtų buvusios, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

431    Pažymėtina, kad tokiais argumentais nesiekiama įrodyti teisės į nuosavybę pažeidimo: iš tikrųjų tai yra reikalavimas atlyginti žalą, patirtą dėl Sąjungos institucijos neteisėto veiksmo, o ji gali būti atlyginta pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo.

432    Todėl ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl prašymų taikyti proceso organizavimo priemones

433    Ieškinyje ieškovės prašo taikyti proceso organizavimo priemones, kad Bendrasis Teismas įpareigotų Komisiją, BPV ir ECB pateikti tam tikrus dokumentus.

434    Reikia priminti, kad savo 2021 m. gegužės 21 d. nutartyje dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą, 92 straipsnio 3 dalį ir 103 straipsnį Bendrasis Teismas nurodė Komisijai ir BPV pateikti tam tikrus dokumentus, nurodytus šio sprendimo 93 punkte. 2021 m. birželio 16 d. nutartyje Bendrasis Teismas nurodė, kad BPV pateikti konfidencialios versijos dokumentai nėra reikšmingi ginčui išspręsti. Vis dėlto 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštas ECB be priedo buvo perduotas kitoms bylos šalims.

435    Kalbant apie bylos šalių pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones vertinimą, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią turi apie nagrinėjamas bylas (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C-619/13 P, EU:C:2017:50, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Fleig / SEAE, C-446/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:918, 53 punktą).

436    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje esančios informacijos ir per posėdį pateiktų paaiškinimų pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą, nes galėjo veiksmingai priimti sprendimą remdamasis vykstant procesui pateiktais reikalavimais, pagrindais ir argumentais bei atsižvelgdamas į šalių pateiktus dokumentus.

437    Taigi ieškovių prašymus taikyti proceso organizavimo priemones reikia atmesti.

438    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi, nepriimant sprendimo dėl papildomo ieškovių reikalavimo, kad būtų panaikintas ginčijamo sprendimo 1 straipsnis, priimtinumo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

439    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Komisijos bei Banco Santander bylinėjimosi išlaidos pagal jų pateiktus reikalavimus.

440    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš Procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punkto, sąvoka „institucijos“ reiškia ESS 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos institucijas ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtas įstaigas ar organus, kurie gali būti Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų šalys. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 42 straipsnio 1 dalį BPV yra Sąjungos agentūra. Taigi BVP padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Algebris (UK) Ltd ir Anchorage Capital Group LLC padengia savo ir Europos Komisijos bei Banco Santander, SA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

Jaeger

Kreuschitz

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2022 m. birželio 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: anglų.