BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. rugsėjo 20 d.(*)

„REACH – Cheminių medžiagų vertinimas – TRICLOSAN – ECHA sprendimas, kuriame prašoma papildomos informacijos – Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 51 straipsnio 6 dalis – Apeliacinei komisijai pateiktas skundas – Apeliacinės komisijos uždavinys – Rungimosi principu pagrįsta procedūra – Kontrolės apimtis – Kontrolės intensyvumas – Apeliacinės komisijos kompetencija – Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalis – Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys – Reikšminga informacija – Proporcingumas – Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnis – Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedas – Atitinkamomis sąlygomis gauti duomenys – Patvarumas – Neurotoksiškumas – Toksinis poveikis reprodukcijai – Reglamento (EB) Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalis – Vėlavimas teikiant mokslo nuomonę“

Byloje T‑125/17

BASF Grenzach GmbH, įsteigta Grencache-Vylene (Vokietija), atstovaujama advokatų K. Nordlander ir M. Abenhaïm, vėliau – advokato K. Nordlander ir solisitoriaus K. Le Croy,

ieškovė,

prieš

Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš pradžių atstovaujamą M. Heikkilä, W. Broere ir T. Röcke, vėliau – M. Heikkilä, W. Broere ir C. Jacquet,

atsakovę,

palaikomą

Danijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos C. Thorning ir M. Wolff, vėliau – M. Wolff, J. Nymann-Lindegren ir P. Ngo,

taip pat

Vokietijos Federacinės Respublikos, iš pradžių atstovaujamos T. Henze ir D. Klebs, vėliau – D. Klebs,

ir

Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos M. Bulterman ir C. Schillemans,

įstojusių į bylą šalių,

dėl pagal SESV 263 straipsnį grindžiamo prašymo iš dalies panaikinti 2016 m. gruodžio 19 d. ECHA apeliacinės komisijos sprendimą A-018-2014, kiek juo buvo iš dalies atmestas ieškovės apeliacinis skundas dėl 2014 m. rugsėjo 19 d. ECHA sprendimo, kuriame buvo reikalaujama pateikti papildomos informacijos apie cheminę medžiagą TRICLOSAN (CAS 3380-34-5), ir nurodyta pateikti šią informaciją iki 2018 m. gruodžio 26 d.,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)

kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Gratsias, teisėjai I. Labucka, S. Papasavvas, A. Dittrich (pranešėjas) ir I. Ulloa Rubio,

posėdžio sekretorė N. Schall, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. gruodžio 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

1        TRICLOSAN (CAS 3380-34-5) yra plataus spektro antibakterinė medžiaga, kuri naudojama kaip konservantas tam tikrų rūšių kosmetikos produktuose. Remiantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiu Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 136, 2007, p. 3), ji įregistruota naudoti tik kosmetikoje.

2        Ieškovė BASF Grenzach GmbH, gaminanti TRICLOSAN, yra vienintelė šios cheminės medžiagos registruotoja, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 7 punktą.

3        2012 m. TRICLOSAN buvo įrašyta į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą dėl cheminių medžiagų vertinimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 44 straipsnį, motyvuojant susirūpinimu dėl jos patvarumo, bioakumuliacinių ir toksinių savybių, taip pat dėl endokrininės sistemos ardymo, kurį ji gali sukelti.

4        Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 45 straipsnį Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija buvo paskirta bendradarbiaujant su Danijos Karalystės kompetentinga institucija atlikti TRICLOSAN vertinimą. Remdamosi Reglamento Nr. 1907/2006 46 straipsnio 1 dalimi šios institucijos kartu parengė ieškovei skirto sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta prašyti papildomos informacijos apie TRICLOSAN.

5        2013 m. kovo 20 d., vadovaujantis Reglamento Nr. 1907/2006 50 straipsnio 1 dalimi, apie sprendimo projektą buvo pranešta ieškovei.

6        2013 m. balandžio 23 d. ieškovė pateikė pastabas dėl sprendimo projekto.

7        Nyderlandų kompetentinga institucija atsižvelgė į ieškovės pastabas ir iš dalies pakeitė sprendimo projektą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 50 straipsnio 1 dalyje.

8        2014 m. kovo 6 d., remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 52 straipsnio 1 dalimi, apie iš dalies pakeistą sprendimo projektą ir ieškovės pastabas buvo pranešta kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA).

9        Keturios šių kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, remdamosi Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 2 dalimi, kuri pagal minėto reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis, pateikė pasiūlymus dėl pakeitimų.

10      Išnagrinėjusi šiuos pasiūlymus Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija, remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 4 dalimi, kuri pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis, iš dalies pakeitė sprendimo projektą.

11      2014 m. balandžio 22 d., remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 4 dalies, kuri pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis, antru sakiniu, iš dalies pakeistas sprendimo projektas buvo išsiųstas valstybių narių komitetui.

12      Ieškovė pateikė savo pastabas dėl šių pasiūlymų dėl pakeitimų, o valstybių narių komitetas atsižvelgė į jas (Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 5 dalis, kuri pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis).

13      2014 m. birželio 12 d., kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 6 dalyje, kuri pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis, valstybių narių komitetas vienbalsiai sutarė dėl iš dalies pakeisto sprendimo projekto.

14      2014 m. rugsėjo 19 d. ECHA, remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 6 dalimi, kuri pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis, priėmė Sprendimą SEV-D-2114285478-33-01/F dėl TRICLOSAN vertinimo (toliau – ECHA sprendimas). Šiame sprendime ji paprašė ieškovės pateikti, be kita ko, tokios informacijos:

–        TRICLOSAN galutinio suskaidymo paviršiniame vandenyje (ežero ar upės) ir jūrų vandenyje modeliavimo bandymą, atliktą taikant pelaginį bandymą, t. y. tik vandenyje, be nuosėdų suspendavimo, esant ne didesnei negu 12° C aplinkos temperatūrai ir vadovaujantis Europos Sąjungos bandymo metodu C.25 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis 309 dėl cheminių produktų bandymų (toliau – patvarumo testas),

–        išsamesnį neurotoksiško poveikio vystymuisi tyrimą pagal EBPO gaires 426 dėl cheminių produktų bandymų kartu su išplėstinio toksiškumo vienos kartos reprodukcijai tyrimo pagal EBPO gaires 443 dėl cheminių produktų bandymų atitinkamais elementais; tam tyrimui reikėjo atlikti bandymus su žiurke (toliau – išsamesnis neurotoksiškumo tyrimas su žiurke),

–        žuvų lytinio vystymosi testą pagal EBPO gaires 234 dėl cheminių produktų bandymų, atliktą su zebrine danija arba japonine medaka (toliau – testas su žuvimi).

15      Be to, savo sprendime ECHA ieškovės paprašė pateikti turimą informaciją apie TRICLOSAN poveikį kai kurių laboratorinių gyvūnų ir žmonių širdies ir kraujagyslių sistemai ir patikslinti „plačiai paplitusios medžiagos vidaus naudojimas atvirose sistemose“ tipo teršalų išmetimo scenarijų.

16      ECHA sprendime buvo nustatyta, kad prašoma informacija turėjo būti pateikta iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

17      Remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 8 dalimi, kuri pagal jo 52 straipsnio 2 dalį taikoma mutatis mutandis, taip pat to reglamento 91 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. gruodžio 17 d. ieškovė dėl ECHA sprendimo pateikė apeliacinį skundą tos agentūros Apeliacinei komisijai.

18      Remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 2 dalimi ECHA sprendimo vykdymas buvo sustabdytas dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl to sprendimo.

19      2015 m. balandžio 2 d. ECHA Apeliacinei komisijai pateikė atsiliepimą į skundą.

20      2015 m. spalio 6 d. PETA International Science Consortium Ltd buvo leista įstoti į procedūrą Apeliacinėje komisijoje palaikyti ieškovės reikalavimų.

21      2016 m. sausio 12 d. PETA International Science Consortium pateikė įstojimo į procedūrą Apeliacinėje komisijoje paaiškinimą. 2016 m. vasario 22 d. ECHA ir ieškovė pateikė dėl šio paaiškinimo pastabų. Prie savo pastabų ieškovė pridėjo ekspertės nuomonę.

22      2016 m. birželio 9 d. buvo surengtas Apeliacinės komisijos posėdis. Per šį posėdį ECHA pateikė tris tyrimus, kuriais buvo siekiama paneigti ieškovės pastabose dėl įstojimo į procedūrą paaiškinimo pateiktą ekspertės nuomonę. Apeliacinė komisija leido šalims pateikti savo pastabas dėl šios nuomonės ir trijų ECHA vėliau per posėdį pateiktų tyrimų.

23      2016 m. gruodžio 19 d. Apeliacinė komisija priėmė Sprendimą A-018-2014 (toliau – ginčijamas sprendimas). Šiuo sprendimu ji panaikino ECHA sprendimą tiek, kiek jame ieškovė buvo įpareigota pateikti informacijos apie TRICLOSAN poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai (žr. šio sprendimo 15 punktą), ir atmetė likusią apeliacinio skundo dalį. Be to, ji nustatė, kad to sprendimo 14 punkte minėta informacija turi būti pateikta iki 2018 m. gruodžio 26 d.

II.    Procesas Bendrajame Teisme ir šalių reikalavimai

24      2017 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

25      Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskiru dokumentu ieškovės pateiktą laikinųjų apsaugos priemonių prašymą; jame Bendrojo Teismo pirmininko buvo prašoma nedelsiant sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kiek tas sprendimas susijęs su patvarumo testu, išsamesniu neurotoksiškumo tyrimu su žiurke ir testu su žuvimi, taip pat nurodyti atidėti nustatytą terminą testų ir tyrimo rezultatams pateikti, kol sprendimo vykdymas yra sustabdytas. 2017 m. liepos 13 d. Nutartimi BASF Grenzach / ECHA (T‑125/17 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:496) laikinųjų apsaugos priemonių prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ieškovė neįrodė skubos, o bylinėjimosi išlaidų šioje byloje klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas. Dėl tos nutarties pateiktas skundas buvo atmestas 2018 m. gegužės 28 d. Nutartimi BASF Grenzach / ECHA [C‑565/17 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:340].

26      2017 m. balandžio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo PETA International Science Consortium paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimų. 2017 m. gruodžio 12 d. Nutartimi BASF Grenzach / ECHA (T‑125/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:931) šis prašymas buvo atmestas.

27      2017 m. gegužės 16, 18 ir 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, jais Vokietijos Federacinė Respublika, Nyderlandų Karalystė ir Danijos Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų. 2017 m. birželio 21 d. sprendimais kolegijos pirmininkas leido šioms valstybėms narėms įstoti į bylą.

28      2017 m. birželio 1 d. ECHA pateikė atsiliepimą į ieškinį.

29      2017 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė dubliką.

30      2017 m. rugsėjo 7 d. ECHA pateikė tripliką.

31      2017 m. rugsėjo 1 d. Danijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus. 2017 m. rugsėjo 4 d. Vokietijos Federacinė Respublika pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą. 2017 m. spalio 31 d. ECHA ir ieškovė pateikė dėl šių paaiškinimų pastabas.

32      Antrosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

33      Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu, Bendrasis Teismas (penktoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 89 straipsnį, pateikė ECHA klausimus raštu bei paprašė jos pateikti administracinės bylos medžiagą. ECHA į tuos klausimus ir prašymą atsakė per nustatytą laiką.

34      Ieškovė, ECHA, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Nyderlandų Karalystė buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. gruodžio 12 d. posėdį.

35      Vykstant žodinei proceso daliai ieškovė pateikė argumentą, grindžiamą tuo, kad prašymai pateikti informacijos, kuriuose numatyta atlikti tyrimus, per kuriuos turi būti atliekami bandymai su gyvūnais, nesuderinami su proporcingumo principu, nes dėl šių tyrimų atlikimo gali būti uždrausta prekiauti produktais, kuriuose naudojama cheminė medžiaga TRICLOSAN, kaip numatyta pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatas (OL L 342, 2009, p. 59).

36      Savo ruožtu ECHA per posėdį atsisakė dalies argumentų, kuriuos pateikė dėl pirmojo ieškinio pagrindo.

37      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek Apeliacinė komisija iš dalies atmetė dėl ECHA sprendimo pateiktą apeliacinį skundą ir nustatė, kad galutinė data papildomai informacijai apie cheminę medžiagą TRICLOSAN pateikti yra 2018 m. gruodžio 26 d.,

–        priteisti iš ECHA ir į bylą įstojusių šalių padengti ne tik savo, bet ir jos bylinėjimosi išlaidas.

38      ECHA ir Nyderlandų Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

39      Danijos Karalystė ir Vokietijos Federacinė Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.

III. Dėl teisės

40      Ginčijamame sprendime Apeliacinė komisija iš pradžių išnagrinėjo ieškovės jai pateiktame apeliaciniame skunde nurodytus pagrindus, susijusius su prašymu atlikti patvarumo testą, tada pagrindus, susijusius su prašymu atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke ir pagaliau – pagrindus, susijusius su prašymu pateikti turimą informaciją apie TRICLOSAN poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

41      Grįsdama šį ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus.

42      Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas esminių procesinių reikalavimų pažeidimu. Jį sudaro dvi dalys. Pirma dalis, grindžiama tuo, kad minėtos komisijos taikytas ECHA sprendimo kontrolės lygis buvo netinkamas, antra – kad komisija neišnagrinėjo pagrindinių tyrimų ir mokslo dokumentų, kurie buvo ECHA surinktoje medžiagoje ir kuriuos ieškovė jai buvo pateikusi.

43      Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Apeliacinė komisija neatsižvelgė į gyvūnų gerovę ir pažeidė proporcingumo principą. Jį sudaro trys dalys. Pirma dalis yra susijusi su prašymu atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, antra – su prašymu atlikti testą su žuvimi, trečia – su prašymu atlikti patvarumo testą.

44      Ieškovės argumentai bus nagrinėjami atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo samprotavimų, su kuriais jie susiję, pateikimo tvarką. Taigi, pirma, bus nagrinėjami argumentai, nurodyti pirmajame pagrinde ir antrojo pagrindo trečioje dalyje, kurie yra susiję su Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo atmetimu tiek, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti patvarumo testą. Antra, bus nagrinėjami argumentai, nurodyti pirmajame pagrinde ir antrojo pagrindo pirmoje dalyje, kurie yra susiję su minėto apeliacinio skundo atmetimu tiek, kiek jis susijęs su prašymu atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke. Trečia, bus nagrinėjami argumentai, nurodyti pirmajame pagrinde ir antrojo pagrindo antroje dalyje, kurie yra susiję su šio apeliacinio skundo atmetimu tiek, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti testą su žuvimi.

45      Ketvirta, bus nagrinėjamas argumentas, grindžiamas tuo, kad Apeliacinės komisijos taikytas kontrolės lygis nebuvo nuoseklus visame ginčijamame sprendime; šį argumentą ieškovė pateikė pirmojo pagrindo pirmoje dalyje. Penkta, bus nagrinėjamas su teisės į gynybą pažeidimu susijęs argumentas, kurį ieškovė pateikė pirmajame pagrinde. Pagaliau, šešta, bus atsižvelgta į argumentą dėl Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatų, kurį ieškovė vykstant posėdžiui pateikė žodžiu (žr. šio sprendimo 35 punktą).

A.      Dėl argumentų, susijusių su Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo atmetimu tiek, kiek jis susijęs su prašymu atlikti patvarumo testą

46      Savo sprendime ECHA ieškovės paprašė atlikti patvarumo testą. Iš tame sprendime padarytų išvadų matyti, jog prašymas pateikti papildomos informacijos apie TRICLOSAN buvo pateisinamas tuo, kad TRICLOSAN galėjo būti patvari jūros ar gėlo vandens aplinkoje, kad šis klausimas turėjo būti išsiaiškintas, kad jis negalėjo būti išsiaiškintas remiantis turėta informacija ir kad patvarumo testas leistų gauti šiuo klausimu naudingos informacijos.

47      Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad ECHA neturėjo teisės prašyti atlikti patvarumo testą. Šiuo klausimu ji nurodė penkis pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo pažeidimu, antra, to reglamento 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, trečia, jo 130 straipsnio pažeidimu, ketvirta, proporcingumo principo pažeidimu ir, penkta, gero administravimo principo pažeidimu; visi šie pagrindai buvo atmesti dėl ginčijamo sprendimo 28–115 punktuose išdėstytų priežasčių.

48      Šiame ieškinyje ieškovė ginčija samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija grindė jai pateikto apeliacinio skundo atmetimą, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti patvarumo testą. Iš pradžių bus išnagrinėti ieškovės argumentai, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl samprotavimų, kuriais minėta komisija pagrindė jai pateikto apeliacinio skundo antrojo pagrindo, siejamo su Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, atmetimą. Tada bus išnagrinėti ieškovės argumentai, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl samprotavimų, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė jai pateikto apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, siejamo su Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo pažeidimu, atmetimą. Galiausiai bus išnagrinėti ieškovės argumentai, susiję su tuo, kad Kanados valdžios institucijos padarė išvadą, jog TRICLOSAN neturi nei patvarumo, nei bioakumuliacinės savybės.

1.      Dėl argumentų, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo antrojo pagrindo atmetimo

49      Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo antrajame pagrinde ieškovė teigė, kad ECHA pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. Šiuo klausimu ji, be kita ko, pažymėjo, kad ECHA neatsižvelgė į reikšmingą informaciją, patvirtinančią, jog didžioji dalis TRICLOSAN buvo pašalinta iš vandens, išeinančio iš nuotekų valymo įrenginių, ne tik dėl jos absorbavimosi, bet ir dėl mineralizavimosi. Ši cheminė medžiaga greitai pasišalina iš vandens ir susigeria į nuosėdas, o tai rodo santykinai didelį pasišalinimo vandens aplinkoje potencialą. Šiame pagrinde ieškovė taip pat pateikė argumentų, susijusių su turimų duomenų įrodomosios galios nustatymu.

50      Ginčijamo sprendimo 57–65 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo šiuos argumentus.

51      Pirmiausia ginčijamo sprendimo 58 punkte Apeliacinė komisija pažymėjo, kad nors pagal Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ECHA privalo atsižvelgti į visą pateiktą reikšmingą informaciją, tai nereiškia, kad ji būtinai turi padaryti tokią pačią išvadą kaip ieškovė.

52      Ginčijamo sprendimo 59–61 punktuose, pirma, dėl ieškovės argumento, susijusio su tuo, kad ECHA neatsižvelgė į informaciją, iš kurios matyti, jog didžioji dalis TRICLOSAN pasišalino iš vandens, išeinančio iš nuotekų valymo įrenginių, Apeliacinė komisija pažymėjo, kad nors ECHA sprendime konstatuota, jog didžioji dalis TRICLOSAN pasišalino iš vandens, išeinančio iš nuotekų valymo įrenginių, taip negalima sakyti apie visą minėtą medžiagą, kurios buvo nemažai rasta tam tikruose gėluose paviršiniuose vandenyse ir kurios koncentracija jūrų aplinkoje išliko pakankamai didelė. Ji nusprendė, kad, priešingai, nei tvirtino ieškovė, į reikšmingą informaciją buvo atsižvelgta, tačiau remiantis ta informacija ECHA sprendime buvo padaryta kitokia išvada nei ta, kurią gina ieškovė.

53      Antra, dėl ieškovės argumento, susijusio su tuo, kad ECHA neatsižvelgė į aplinkybę, jog TRICLOSAN greitai jungiasi su suspenduotomis nuosėdomis, todėl jos didžioji dalis pasišalino iš vandens, Apeliacinė komisija ginčijamo sprendimo 62 ir 63 punktuose pažymėjo, kad šios pastabos dėl TRICLOSAN išsisklaidymo jau buvo pateiktos per procedūrą ECHA ir kad tos agentūros sprendime į jas jau buvo aiškiai ir išsamiai atsakyta. Ginčijamo sprendimo 64 punkte atsakydama į ieškovės argumentą, susijusi su tuo, kad į klausimą, ar TRICLOSAN yra patvari, ar ne, turėjo būti atsakyta nustatant turimos informacijos įrodomąją galią, ji pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedą įrodomosios galios nustatymas gali būti naudojamas siekiant standartinius informacijos reikalavimus pritaikyti prie registravimo tikslų. Tačiau, jos nuomone, net jei cheminės medžiagos registravimo tikslais buvo taikomas toks požiūris, vertinant šią cheminę medžiagą gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos, siekiant išsiaiškinti, ar šiuo klausimu yra susirūpinimų, su sąlyga, kad ECHA tinkamai pasinaudojo diskrecija ir atsižvelgė, be kita ko, į visą pateiktą reikšmingą informaciją apie aptariamą cheminę medžiagą.

54      Ieškovė ginčija šiuos vertinimus ir nurodo, pirma, kad Apeliacinė komisija neįvykdė uždavinio, kurį privalo vykdyti, kai jai pateikiamas apeliacinis skundas, antra, kad ji neatsižvelgė į tai, jog vertinant chemines medžiagas reikia nustatyti turimos informacijos įrodomąją galią, ir galiausiai, trečia, kad minėtos komisijos kontrolė buvo nepakankamai intensyvi.

a)      Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad Apeliacinė komisija neįvykdė uždavinio, kurį privalo vykdyti, kai jai pateikiamas apeliacinis skundas

55      Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte Apeliacinė komisija neįvykdė jai tenkančios kontrolės funkcijos. Ji tvirtina, kad minėta komisija atliko tik ECHA sprendimo teisėtumo kontrolę, kuri apsiribojo akivaizdžia vertinimo klaida. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė komisija atsisakė nagrinėti jos pateiktus mokslo duomenis ir atsižvelgti į jų svarbą. Anot jos, komisija turėjo pati atlikti visapusišką administracinį nagrinėjimą. Toks nagrinėjimas būtų apėmęs ne tik ECHA sprendimo teisinę kontrolę, bet taip pat tą sprendimą pagrindžiančių mokslinio pobūdžio vertinimų peržiūrą, atsižvelgiant į svarbiausius duomenis, o prireikus ir į duomenis, pateiktus nagrinėjant apeliacinį skundą. Be to, ieškovės nuomone, pagal veiklos tęstinumo principą ta pati komisija, kuri gali įgyvendinti bet kokius ECHA kompetencijai priklausančius įgaliojimus, turėjo išnagrinėti, ar jai priimant sprendimą dėl apeliacinio skundo, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, galėjo ar negalėjo būti teisėtai priimtas naujas sprendimas su tokia pačia rezoliucine dalimi kaip ECHA sprendimo. Atliekant tokį nagrinėjimą Apeliacinei komisijai galiotų tokie patys esminiai įpareigojimai ir tokia pati įrodinėjimo pareiga, kokie galiojo ECHA, kai ši vykdė savo nagrinėjimą. Taigi Apeliacinės komisijos atliekamas nagrinėjimas turėjo būti grindžiamas ir per joje vykdytą procedūrą pateiktais duomenimis.

56      Grįsdama savo argumentus ieškovė teigia, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies h punktą Apeliacinė taryba yra ECHA dalis. Antra, vidaus nagrinėjimo mechanizmo esmė – užtikrinti, kad ECHA sprendimai atitiktų teisės aktus ir būtų moksliškai pagrįsti. Trečia, Apeliacinė komisija apeliacinį skundą privalo išnagrinėti kuo našiau ir veiksmingiau. Ketvirta, toks požiūris leistų šiai komisijai rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus nagrinėjamo atvejo duomenis remiantis svarbiausiais mokslo duomenimis ir taikant profesionalumo, nepriklausomumo ir skaidrumo principus. Penkta, ta pati komisija turėtų tokią pačią galimybę tirti kaip Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) Apeliacinė taryba. Pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 771/2008, nustatančio Europos cheminių medžiagų agentūros Apeliacinės komisijos struktūros ir darbo tvarkos taisykles (OL L 206, 2008, p. 5), 12 straipsnio 1 ir 2 dalis ji gali atsižvelgti į mokslo duomenis ir pagrindus, pateiktus po ECHA sprendimo priėmimo. Tai leistų jai pakoreguoti nagrinėjimą ir atsižvelgti į naujausius tos srities mokslo tyrimus. Šešta, apeliacinius skundus dėl sprendimų prašyti papildomos informacijos vertinant chemines medžiagas reglamentuotų tos pačios taisyklės kaip ir apeliacinius skundus dėl kitų ECHA sprendimų. Septinta, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalį ir veiklos tęstinumo principą Apeliacinė komisija galėtų įgyvendinti bet kokius ECHA kompetencijai priklausančius įgaliojimus. Ji butų galėjusi iš dalies pakeisti ECHA sprendimą arba pakeisti jį savo sprendimu. Aštunta, Apeliacinei komisijai pateiktas apeliacinis skundas būtų stabdomojo poveikio. Devinta, dėl ginčijamame sprendime taikyto požiūrio atsirastų spraga sprendimo priėmimo procese, kurios Sąjungos teismas ir teisės aktų leidėjas siekė išvengti.

57      ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

58      Prieš atsakant į ieškovės argumentus reikia išnagrinėti Apeliacinei komisijai tenkančios ECHA sprendimų (visų pirma sprendimų, kuriuose prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant chemines medžiagas) kontrolės apimtį ir intensyvumą.

1)      Dėl Apeliacinės komisijos vykdytos kontrolės apimties ir intensyvumo

i)      Dėl kontrolės apimties

59      Reikia iš karto pažymėti, kad nė vienoje Reglamento Nr. 1907/2006 arba Reglamento Nr. 771/2008 nuostatoje nėra aiškiai numatyta, kad nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą dėl ECHA sprendimo, kuriame prašoma papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, Apeliacinė komisija atlieka nagrinėjimą „de novo“, kaip ir siūlo ieškovė, t. y. nagrinėja klausimą, ar jai priimant sprendimą dėl apeliacinio skundo, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, visų pirma mokslinio pobūdžio klausimus, gali ar negali būti teisėtai priimtas naujas sprendimas su tokia pačia rezoliucine dalimi kaip joje skundžiamo sprendimo.

60      Atvirkščiai, iš Reglamento Nr. 1907/2006 ir Reglamento Nr. 771/2008 nuostatų matyti, kad nagrinėdama tokį skundą Apeliacinė komisija tik patikrina, ar remiantis pareiškėjos pateiktais argumentais galima įrodyti, kad padaryta ginčijamam sprendimui įtakos turinti klaida.

61      Pirma, reikia pažymėti, kad procedūra Apeliacinėje komisijoje pagrįsta rungimosi principu.

62      Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Apeliacinės komisijos darbo tvarką Europos Komisija nustato to reglamento 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Todėl būtent Reglamente Nr. 771/2008 numatytos taisyklės reglamentuoja procedūrą minėtoje komisijoje.

63      Dėl Apeliacinės komisijos darbo tvarkos visų pirma reikia pažymėti, kad, remiantis Reglamento Nr. 771/2008 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktais, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai pagrindai, faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiami reikalavimai, ir, jei tinkama, pateikti įrodymai ir faktai, kuriems pagrįsti pateikiami tie įrodymai. Pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies b ir c punktus ECHA turi pateikti tuos pačius reikalavimus tenkinantį atsiliepimą į apeliacinį skundą. Galiausiai minėto reglamento 12 straipsnio „Skundų nagrinėjimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, pirmą kartą pasikeitus rašytiniais pareiškimais, šalys negali pateikti papildomų įrodymų, nebent delsimas yra pagrįstas, ir kad pirmą kartą pasikeitus rašytiniais pareiškimais naujų pagrindų pateikti negalima, išskyrus atvejus, kai Apeliacinė komisija nusprendžia, kad tie pagrindai grindžiami naujomis teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos per procedūrą.

64      Pagal Reglamente Nr. 771/2008 įtvirtintą darbo tvarką numatyta, kad Apeliacinėje komisijoje organizuojami rungimosi principu pagrįsti ieškovės, ginčijančios ECHA sprendimą, ir ECHA, kaip atsakovės, ginčai, kurie iš principo grindžiami per pirmą pasikeitimą rašytiniais pareiškimais nurodytais pagrindais, argumentais ir įrodymais. Šios reglamento nuostatos yra bendrosios nuostatos, kurios taikomos visiems Apeliacinės komisijos sprendimams, neatsižvelgiant į joje ginčijamo sprendimo pobūdį.

65      Darant tarpinę išvadą reikia konstatuoti, kad procedūros ECHA apeliacinėje komisijoje dalykas apibrėžiamas pagrindais, kuriuos ieškovė nurodė, pateikdama minėtai komisijai apeliacinį skundą. Todėl nagrinėdama tokio apeliacinio skundo pagrįstumą Apeliacinė komisija nagrinėja tik klausimą, ar remiantis pareiškėjos nurodytais pagrindais galima įrodyti, kad joje skundžiamame sprendime padaryta klaida, taip pat savo iniciatyva nurodytus pagrindus.

66      Tai, kad procedūra pagrįsta rungimosi principu, nepaneigiama Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad Apeliacinė komisija gali naudotis visais agentūros kompetencijai priklausančiais įgaliojimais arba perduoti bylą agentūros kompetentingai įstaigai, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų. Iš tikrųjų ši nuostata reglamentuoja tik įgaliojimus, kuriuos Apeliacinė komisija turi konstatavusi, kad jai pateiktas apeliacinis skundas pagrįstas. Tačiau joje nereglamentuojama minėtos komisijos vykdomos jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo kontrolės apimtis.

67      Be to, remiantis tuo, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies h punktą Apeliacinė komisija yra ECHA dalis ir kad nuostatose, kuriomis ECHA vadovaujasi priimdama sprendimą pirmąja instancija, daroma nuoroda į „agentūrą“, negalima daryti išvados, jog minėta komisija privalo laikytis tokios pačios procedūros kaip ECHA, kai ši priima sprendimą pirmąja instancija, taikydama tas pačias procedūros taisykles.

68      Iš tiesų iš Reglamento Nr. 1907/2006 struktūros matyti, kad „agentūrai“ skirtos procedūros taisyklės, kurios taikomos ECHA, kai ši priima sprendimą pirmąja instancija, neturi būti tiesiogiai taikomos Apeliacinei komisijai.

69      Kaip matyti iš sprendimo, kuriame prašoma papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, priėmimą reglamentuojančių procedūros taisyklių pavyzdžio, tiesioginis šių procedūros taisyklių taikymas Apeliacinei komisijai lemtų rezultatus, priešingus Reglamente Nr. 1907/2006 siekiamam tikslui.

70      Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad jei valstybės narės kompetentinga institucija, kuri buvo paskirta įgyvendinti koreguojamajame Bendrijos veiksmų plane nurodytos cheminės medžiagos vertinimo procedūrą dėl to, kad yra susirūpinimų dėl jos patvarumo, bioakumuliacinių ir toksinių savybių (toliau – paskirta institucija), mano, kad reikia papildomos informacijos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 46 straipsnio 1 dalį, ji per dvylika mėnesių nuo koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano, skirto tais metais vertintinoms cheminėms medžiagoms, paskelbimo ECHA interneto svetainėje parengia sprendimo projektą. Tada sprendimas priimamas minėto reglamento 50 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka.

71      Reglamento Nr. 1907/2006 50 straipsnyje reglamentuojamos registruotojų ir tolesnių naudotojų teisės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECHA praneša atitinkamiems registruotojams ir tolesniems naudotojams apie sprendimo projektą. Jei atitinkami registruotojai ar tolesni naudotojai nori pateikti pastabas, jie jas pateikia ECHA per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. ECHA nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie pastabų pateikimą. Ta institucija atsižvelgia į visas gautas pastabas ir gali atitinkamai iš dalies pakeisti sprendimo projektą.

72      Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 52 straipsnio 1 dalį paskirta institucija persiunčia savo sprendimo projektą bei registruotojo ar tolesnio naudotojo pastabas ECHA ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

73      Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 52 straipsnio 2 dalį to reglamento 51 straipsnio 2–8 dalių nuostatos dėl sprendimo dėl dokumentų įvertinimo priėmimo procedūros taikomos mutatis mutandis priimant sprendimus, kuriuose prašoma papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą.

74      Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 2 dalį per 30 dienų po sprendimo projekto išplatinimo valstybės narės gali teikti pasiūlymus dėl sprendimo projekto pakeitimų. Jei paskirtai institucijai nepateikiama jokio pasiūlymo dėl pakeitimo, remdamasi minėto reglamento 51 straipsnio 3 dalimi, kuri taikoma pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį, ECHA priima sprendimo redakciją, apie kurią buvo pranešta.

75      Jei paskirta institucija gauna pasiūlymų padaryti pakeitimų, ji, remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 4 dalies, kuri taikoma pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį, pirmu sakiniu, gali iš dalies pakeisti sprendimo projektą. Remiantis to reglamento 51 straipsnio 4 dalies, kurį taikoma pagal to paties reglamento 52 straipsnio 2 dalį, antru sakiniu per 15 dienų nuo numatyto 30 dienų pastabų pateikimo laikotarpio pabaigos minėta institucija perduoda sprendimo projektą su pasiūlytais pakeitimais valstybių narių komitetui ir ECHA. Pagal aptariamo reglamento 51 straipsnio 5 dalį, kuri taikoma pagal to paties reglamento 52 straipsnio 2 dalį, ji pasiūlymus taip pat perduoda atitinkamiems registruotojams ir tolesniems naudotojams; šie gali pateikti savo pastabas. Remiantis atitinkamo reglamento 51 straipsnio 6 dalimi, kuri taikoma pagal to paties reglamento 52 straipsnio 2 dalį, jei per 60 dienų nuo sprendimo projekto perdavimo valstybių narių komitetas vienbalsiai sutaria dėl jo, ECHA atitinkamai priima sprendimą.

76      Valstybių narių komitetui nepavykus pasiekti vieningo susitarimo, Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 7 dalimi, kuri taikoma pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį, parengia sprendimo, kuris priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, projektą.

77      Taigi, jei nagrinėdama apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriame prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, Apeliacinė komisija privalėtų laikytis tokios pačios procedūros kaip ECHA, kai ši priima sprendimą pirmąja instancija, dėl to, kad ji yra „agentūros dalis“, tai reikštų, kad ši komisija negalėtų priimti sprendimo, jei valstybės narių komitetas nepasiektų vienbalsio susitarimo, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnio 6 dalyje.

78      Vis dėlto toks požiūris neatitinka teisės aktų leidėjo siekio leisti Apeliacinei komisijai kontroliuoti sprendimus, kuriuose prašoma papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą.

79      Tas pats pasakytina ir apie sprendimų, susijusių su bylos medžiagos vertinimu, priėmimo procedūrą, per kurią Reglamento Nr. 1907/2006 51 straipsnis taikomas tiesiogiai.

80      Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad, priešingai, nei numatyta dėl kitų agentūrų apeliacinių komisijų, pavyzdžiui, dėl EUIPO apeliacinės tarybos, ECHA apeliacinei komisijai taikomos taisyklės neapima nuostatos, numatančios, kad nuostatos dėl vieneto, priėmusio sprendimą, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, darbo tvarkos taikomos mutatis mutandis apeliacinėms procedūroms (dėl EUIPO apeliacinei tarybai taikomų taisyklių žr. šio sprendimo 96 punktą).

81      Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Apeliacinei komisijai pateiktu apeliaciniu skundu dėl ECHA sprendimo, kuriuo prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, gali būti siekiama tik išnagrinėti, ar remiantis ieškovės pateikta informacija galima įrodyti, jog šiame sprendime yra klaidų.

82      Iš tikrųjų ECHA sprendimas, kuriuo prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, priimtas remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 46 straipsnio 1 dalimi, kuri yra minėto reglamento VI antraštinės dalies 2 skyriuje „Cheminių medžiagų vertinimas“, taip pat to reglamento 50 straipsnio 1 dalimi, 52 straipsniu ir 51 straipsnio 2–6 dalimis, kurios pagal to paties reglamento 51 straipsnio 2 dalį taikomos mutatis mutandis.

83      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 44–48 straipsnių, siejamų su minėto reglamento 66–68 konstatuojamosiomis dalimis, cheminių medžiagų vertinimo procedūra, apimanti sprendimo, kuriame prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, priėmimą, siekiama išsamiau išnagrinėti chemines medžiagas, kurios atsižvelgiant į galinčius dėl jų kilti pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai laikomos prioritetinėmis. Toks vertinimas, kurį paskirta institucija atlieka atsižvelgdama į atsargumo principą (šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies antras sakinys), turi būti patikėtas mokslo ekspertams.

84      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 46 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio, siejamų su to reglamento 51 straipsnio 2–8 dalimis, sprendimo, kuriame prašoma pateikti papildomos informacijos, priėmimo procedūra pradedama remiantis paskirtos institucijos parengtu projektu, jeigu ji mano, kad reikia papildomos informacijos. Kaip nurodyta šio sprendimo 75 punkte, toks pasiūlymas lemia ECHA sprendimą, jei pasiekiamas susitarimas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 51 straipsnio 3 arba 6 dalis, kurios pagal to paties reglamento 52 straipsnio 2 dalį taikomos mutatis mutandis, t. y. jei dėl sprendimo pasiūlymo valstybės narės arba ECHA nepateikia jokių pastabų arba, kai tokių pastabų buvo pateikta, jei valstybių narių komitetas vienbalsiai sutaria.

85      Taigi toks sprendimas rengiamas neapibrėžtumo sąlygomis ir grindžiamas valstybės narės paskirtos institucijos ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų mokslo ekspertų mokslo išvadomis. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad nei iš Reglamento Nr. 1907/2006, nei iš Reglamento Nr. 771/2008 nuostatų neišplaukia, kad reikia patvirtinti ši mokslo vertinimą per apeliacinę procedūrą Apeliacinėje komisijoje. Atvirkščiai, kaip nurodyta šio sprendimo 68–79 straipsniuose, iš procedūrinių nuostatų, reglamentuojančių sprendimų, kuriuose prašoma pateikti papildomos informacijos, priėmimą, struktūros matyti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 46 ir 50–52 straipsniai nėra tiesiogiai taikomi procedūrai Apeliacinėje komisijoje.

86      Taigi Apeliacinei komisijai pateiktu apeliaciniu skundu dėl ECHA sprendimo, kuriame prašoma papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, gali būti siekiama tik išnagrinėti, ar remiantis ieškovės pateiktais įrodymais galima įrodyti, jog šiame sprendime yra klaidų. Todėl tokiame apeliaciniame skunde pareiškėja negali tik teigti, kad vertinimo rezultatas, kuriuo grindžiamas minėtas sprendimas, turėtų būti kitoks; ji privalo pateikti argumentų, patvirtinančių, jog buvo padaryta klaidų, turėjusių įtakos mokslo vertinimui, kuriuo grindžiamas aptariamas sprendimas.

ii)    Dėl kontrolės intensyvumo

87      Dėl Apeliacinės komisijos vykdomos kontrolės intensyvumo reikia priminti, kad nagrinėjant pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo Sąjungos teismo vykdoma kontrolė yra ribota, jei vertinamos labai sudėtingos faktinės mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybės. Iš tikrųjų, kiek tai susiję su tokiais vertinimais, Sąjungos teismas kontroliuoja tik klausimą, ar buvo padaryta akivaizdi klaida, piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai viršijo savo diskrecijos ribas (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

88      Vis dėlto ši jurisprudencija neturi būti taikoma ECHA apeliacinės komisijos taikomai kontrolei. Šiuo klausimu, kiek tai susiję su šio organo nariais, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 771/2008 1 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą bent vienas jo narys privalo turėti teisinę ir bent vienas – techninę kvalifikaciją, kaip nurodyta 2007 m. spalio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1238/2007, nustatančiame Europos cheminių medžiagų agentūros apeliacinės komisijos narių kvalifikacijos taisykles (OL L 280, 2007, p. 10). Pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį techninę kvalifikaciją turintys nariai ir jų pakaitiniai nariai turi turėti universiteto baigimo diplomą arba atitinkamą kvalifikaciją ir pakankamai profesinės patirties cheminių medžiagų pavojingumo žmonių sveikatai arba aplinkai vertinimo, cheminių medžiagų poveikio vertinimo arba rizikos valdymo ar susijusiose srityse. Remiantis šiomis nuostatomis darytina išvada, jog teisės aktų leidėjas norėjo, kad ECHA apeliacinė komisija turėtų pakankamai reikiamos patirties, kad galėtų pati atlikti labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimus.

89      Taigi Apeliacinės komisijos vykdoma ECHA sprendime esančių mokslinio pobūdžio vertinimų kontrolė neapsiriboja akivaizdžių klaidų buvimo patikrinimu. Atvirkščiai, remdamasi savo narių teisinio ir mokslinio pobūdžio žiniomis minėta komisija turi nagrinėti, ar apeliacinį skundą pateikusios šalies argumentai gali įrodyti, jog minėtą ECHA sprendimą pagrindžiančiuose samprotavimuose yra klaidų.

2)      Dėl ieškovės pateiktų argumentų

90      Ieškovės pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant į ankstesnius samprotavimus dėl Apeliacinės komisijos vykdomos kontrolės apimties ir intensyvumo.

91      Pirmiausia ieškovė nurodo, kad Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalyje numatytas Apeliacinės komisijos ir ECHA veiklos tęstinumas, kai ši agentūra priima sprendimą pirmąja instancija, panašus į EUIPO apeliacinių tarybų ir šios institucijos įstaigų veiklos tęstinumą ir kad dėl tokio veiklos tęstinumo šios agentūros Apeliacinė komisija, kai jai pateikiamas apeliacinis skundas dėl ECHA sprendimo, privalo dar kartą visapusiškai išnagrinėti visus joje skundžiamame sprendime nagrinėtus klausimus, be kita ko, mokslinio pobūdžio.

92      Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 60–80 punktuose, kad nagrinėjant Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą ECHA sprendimo priėmimą reglamentuojančios procedūros taisyklės, kai ši agentūra sprendžia pirmąja instancija, netaikomos tiesiogiai. Atvirkščiai, komisija taiko reglamentuose Nr. 1907/2006 ir 771/2008 numatytas procedūros taisykles, kurios nustatytos konkrečiai procedūrai Apeliacinėje komisijoje, ir dėl šios priežasties per rungimosi principu pagrįsta procedūrą ji tik nagrinėja, ar minėtame sprendime padaryta klaida. Bet kuriuo atveju, kaip pažymėta šio sprendimo 81–86 punktuose, bent jau nagrinėdama apeliacinį skundą dėl ECHA sprendimo, kuriame prašoma papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, Apeliacinė komisija apsiriboja tokiu nagrinėjimu.

93      Antra, reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 66 punkte, Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami tik įgaliojimai, kuriuos Apeliacinė komisija turi konstatavusi, kad jai pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas, o ne jos vykdomos jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo kontrolės apimtis.

94      Trečia, dėl ieškovės argumentų, grindžiamų jurisprudencija dėl EUIPO apeliacinių tarybų, reikia priminti, kad jurisprudencijoje iš tikrųjų numatyta: kai EUIPO apeliacinei tarybai pateikiamas protestas, ji turi iš naujo išnagrinėti prašymo ar ginčo, dėl kurio buvo kreiptasi į struktūrinį padalinį, priimantį sprendimą pirmąja instancija, esmės klausimą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo VRDT / Kaul, C‑29/05 P, EU:C:2007:162, 57 punktą). Taigi EUIPO apeliacinė taryba negali tikrinti vien tai, ar, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus argumentus, priimančio sprendimus pirmąja instancija EUIPO padalinio sprendime yra padaryta klaida; ji turi patikrinti, ar naujas sprendimas, kurio rezoliucinė dalis sutampa su jai skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi, gali būti teisėtai priimtas tada, kai ji priima sprendimą dėl apeliacinio skundo, ar negali. Todėl nagrinėjimo, kurį Apeliacinė taryba turi atlikti dėl sprendimo, dėl kurio pateiktas protestas, apimtis iš principo nėra nustatoma remiantis skundą pateikusios šalies nurodytais pagrindais (2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Henkel / VRDT – LHS (UK) (KLEENCARE), T‑308/01, EU:T:2003:241, 26 ir 29 punktai ir 2005 m. kovo 16 d. Sprendimo L’Oréal / VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T‑112/03, EU:T:2005:102, 36 punktas).

95      Vis dėlto, priešingai, nei nurodo ieškovė, ši jurisprudencija negali būti taikoma ECHA apeliacinei komisijai. Iš tiesų EUIPO apeliacinių tarybų atliekamo nagrinėjimo pobūdis ir apimtis yra glaudžiai susiję su joms taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie labai skiriasi nuo taikomų ECHA apeliacinei komisijai.

96      Šiomis aplinkybėmis visų pirma reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) įtvirtintos sistemos struktūroje EUIPO padalinių darbo tvarką reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos apeliacinėms procedūroms Apeliacinėje taryboje. Tai pasakytina apie bendrąsias nuostatas, numatytas Reglamento 2017/1001 IX skyriaus 1 skirsnyje, ir ypač šio reglamento 95 straipsnį, kuriame numatyta, kad EUIPO faktus nagrinėja savo iniciatyva; ji to nedaro tik per procedūras dėl atsisakymo registruoti paraiškas ir per ženklo paskelbimo negaliojančiu procedūras, kurių imtasi pagal šio reglamento 59 straipsnį. Be to, reikia pažymėti, kad 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1), 48 straipsnyje numatyta, jei nenustatyta kitaip, kad su sprendimą, dėl kurio teikiama apeliacija, priėmusio EUIPO organo vykdomomis procedūromis susijusios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir apeliacinei procedūrai.

97      Vis dėlto, kiek tai susiję su ECHA, reikia ne tik priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 68–79 punktuose, sprendimų, kuriuos ši agentūra priima pirmąja instancija, priėmimo procedūrą reglamentuojančios nuostatos netaikomos apeliacinei procedūrai Apeliacinėje komisijoje, bet ir pažymėti, kad minėtai komisijai taikomose normose nėra panašios į Deleguotojo reglamento 2018/625 48 straipsnį nuostatos, kurioje būtų numatyta, kad ECHA sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančios procedūros taisyklės, kai ji priima sprendimą pirmąja instancija, mutatis mutandis taikomos procedūroms šioje komisijoje.

98      Šio sprendimo 94 punkte minėta jurisprudencija dėl EUIPO apeliacinių tarybų iš tikrųjų grindžiama, be kita ko, Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, pagal kurį ši taryba gali arba pasinaudoti kokiais nors skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais, arba perduoti bylą tam skyriui nagrinėti toliau. Iš tiesų pagal šią jurisprudenciją toje nuostatoje padaryta nuoroda ne tik į galimą EUIPO apeliacinės tarybos spendimo turinį, bet taip pat į nagrinėjimo, kurį ji privalo atlikti dėl skundžiamo sprendimo, apimtį (2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo KLEENCARE, T‑308/01, EU:T:2003:241, 24 punktas).

99      Vis dėlto, priešingai, nei nurodo ieškovė, vien tai, kad Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies antras sakinys panašus į Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalį, neleidžia taikyti tos jurisprudencijos ECHA apeliacinei komisijai.

100    Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad prieš Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies antrą sakinį yra pirmas sakinys, kuriame numatyta, kad EUIPO apeliacinė taryba įgyvendina antrame sakinyje numatytus įgaliojimus „išnagrinėjusi apeliacijos leistinumą“. Taigi iš to reglamento 71 straipsnio 1 dalies matyti, kad joje aptariamas klausimas, kokius įgaliojimus turi Apeliacinė taryba, konstatavusi, kad jai pateikta apeliacija pagrįsta.

101    Vis dėlto iš reglamentavimo konteksto, kuriam esant priimta Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalis, matyti, kad vykstant procedūrai EUIPO apeliacinėje taryboje taikomos procedūrą EUIPO skyriuose ir padaliniuose reglamentuojančios nuostatos (žr. šio sprendimo 96 punktą) ir kad taryba privalo išnagrinėti, ar naujas sprendimas, kurio rezoliucinė dalis sutampa su jai skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi, gali būti teisėtai priimtas tada, kai ji priima sprendimą dėl apeliacinio skundo, ar negali. Todėl šio sprendimo 98 punkte minėta jurisprudencija turi būti aiškinama atsižvelgiant reglamentavimo kontekstą, kuriam esant priimta Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalis. Taigi remiantis šia jurisprudencija negalima daryti išvados, kad tik Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalis, kuri priimta esant kitokiam reglamentavimo kontekstui, turi būti aiškinama kaip nustatanti nagrinėjimo, kurį ECHA turi atlikti, kai vertina jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, apimtį.

102    Galiausiai reikia priminti, kad EUIPO uždavinių ir šios tarnybos priimamų sprendimų pobūdis nepanašus į ECHA uždavinių ir sprendimų pobūdį. Kaip matyti iš Reglamento 2017/1001 27 konstatuojamosios dalies, EUIPO Sąjungos lygiu turi imtis administracinių priemonių, kad prekių ženklams skirti teisės aktai būtų įgyvendinti kiekvienam prekių ženklui. Be to, kaip galima teigti remiantis to reglamento 40 ir 41 konstatuojamosiomis dalimis, šios įgyvendinimo priemonės konkrečiai reiškia, kad EUIPO priima sprendimus dėl ES prekių ženklų paraiškų ir trečiųjų asmenų pradėtų procedūrų, kurių tikslas – prieštarauti dėl tokio registravimo arba jį nutraukti. Kiek tai susiję su ECHA, pagal Reglamento 1907/2006 15 konstatuojamąją dalį ji yra įgaliota centralizuotai užtikrinti veiksmingą techninių, administracinių ir mokslinių šiuo reglamentu sukurtos žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo pavojų, susijusių su cheminių medžiagų gamyba, išleidimu į apyvartą ir panaudojimu, sistemos aspektų valdymą. Konkrečiai kalbant, iš šio reglamento 16-21 konstatuojamųjų dalių matyti, kad vienas iš pagrindinių šios sistemos tikslų, kuriuos ECHA turi įgyvendinti, yra cheminių medžiagų gamintojų ir importuotojų pareiga teikti visą reikšmingą ir turimą informaciją apie šių cheminių medžiagų keliamą riziką ir skatinti tinkamas tos rizikos valdymo priemones. Atsižvelgdama į tokias pareigas ECHA ir priima sprendimus, kuriuose prašoma pateikti papildomos informacijos.

103    Turint omenyje šiuos skirtumus, tinkama teisinė apsauga nuo tokių sprendimų nebūtinai būtų užtikrinta nustačius ECHA apeliacinės komisijos vykdomai šių sprendimų kontrolei reikalavimus, taikomus EUIPO apeliacinių tarybų vykdomai kontrolei. Iš tiesų, kaip galima spręsti iš Reglamento 2017/1001 42 konstatuojamosios dalies, siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą EUIPO kompetencijai priklausančių paraiškų ir ginčų nagrinėjimą, galima pagrįstai manyti, kad šios tarnybos apeliacinės tarybos turi iš esmės peržiūrėti šias paraiškas ir ginčus, tarsi pakeisdamos EUIPO pirmąją instanciją. Tačiau, jei administraciniu sprendimu privatiems asmenims nustatomos pareigos, pavyzdžiui, Reglamento Nr. 1907/2006 46 straipsnio 1 dalimi ir 52 straipsniu, siejamu su to reglamento 51 straipsnio 2–8 dalimis, grindžiamu ECHA sprendimu, šių privačių asmenų teisinė apsauga nuo minėto sprendimo ne pateisina tokį pakeitimą, o tik įpareigoja Apeliacinę komisiją patikrinti, ar aptariamame sprendime yra padaryta klaida.

104    Tada reikia atmesti ieškovės argumentą, grindžiamą tuo, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies h punktą Apeliacinė komisija yra ECHA dalis. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio sprendimo 59–86 punktuose, vien tai, kad minėta komisija yra ECHA dalis, o ne atskiras šios agentūros organas, negali lemti nagrinėjimo, kurį ji turi atlikti, pobūdžio ir apimties, neatsižvelgiant į šio organo kompetenciją apibrėžiančias nuostatas ir jam taikomas procedūros taisykles, sprendimų, kuriuos jis turi kontroliuoti, pobūdį ir jam nustatytus teisinės apsaugos tikslus.

105    Taip pat reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad Apeliacinė komisija turi tyrimo įgaliojimus, leidžiančius jai priimti sprendimą, kuris tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriais pagrįstas ECHA nagrinėtų klausimų, kai ši agentūra priima sprendimą pirmąja instancija, peržiūra.

106    Pirma, reikia atmesti ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad Apeliacinė komisija turi tuos pačius tyrimo įgaliojimus, kokius turi ECHA, priimdama sprendimą pirmąja instancija. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 59–86 punktų, turint omenyje tai, kad procedūra minėtoje komisijoje pagrįsta rungimosi principu, ir tai, kad nagrinėjant jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą ECHA taikomos procedūros taisyklės, kai ši agentūra priima sprendimą pirmąja instancija, neturi būti taikomos, negali būti laikoma, kad ši komisija turi tokius pačius tyrimo įgaliojimus, kokius turi ECHA, kai priima sprendimą pirmąja instancija.

107    Antra, ieškovė nurodo, kad Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Apeliacinei komisijai leidžiama atsižvelgti į informaciją, pirmą kartą pateiktą tik per apeliacinio skundo nagrinėjimo procedūrą, patvirtina, kad minėta komisija privalo savo iniciatyva peržiūrėti mokslinio pobūdžio vertinimus, pateisinančius prašymą pateikti papildomos informacijos.

108    Vis dėlto toks Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalies aiškinimas nėra įtikinamas.

109    Viena vertus, Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kartu su šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktą įrodymai ir faktai, kuriems pagrįsti pateikiami tie įrodymai, iš principo jau turi būti nurodyti apeliaciniame skunde. Kartu aiškinant aptariamo reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktą ir 12 straipsnio 1 dalį matyti, kad po pirmojo pasikeitimo pareiškimais šalys iš principo negali pateikti naujų įrodymų. Vis dėlto yra numatyta išimtis, kai pateikiama naujų įrodymų, kuriuos pateikti delsta pagrįstai. Taigi to paties reglamento 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik klausimas, kokiu atveju, vykstant rungimosi principu pagrįstai procedūrai Apeliacinėje komisijoje, apeliaciniame skunde nenurodytas įrodymas vis dar gali būti pateiktas per vėlesnę šios procedūros stadiją.

110    Kita vertus, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalis negali būti prilyginama tokiai su EUIPO susijusiai taisyklei, kokia yra Reglamento Nr. 2017/1001 95 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad „tarnyba gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti [kurių šalys nepateikė] laiku“.

111    Iš tikrųjų Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 2 dalis yra viena iš procedūros taisyklių, kurios taikomos ne tik EUIPO padaliniui, priimančiam sprendimus pirmąja instancija, bet taip pat šios tarnybos Apeliacinei tarybai. Atvirkščiai, Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalis susijusi tik su procedūra Apeliacinėje komisijoje; joje tik pažymima, kokiu atveju įrodymas, kurio nėra apeliaciniame skunde, dar gali būti laikomas priimtinu.

112    Taigi atsižvelgiant į Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalies formuluotę ir šios nuostatos kontekstą, priešingai, nei teigia ieškovė, iš jos negalima daryti išvados, kad Apeliacinė komisija, nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą, privalo atlikti mokslinio pobūdžio vertinimų, pateisinančių prašymą pateikti papildomos informacijos, peržiūrą.

113    Taigi ieškovės argumentą, susijusį su Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalimi, taip pat reikia atmesti.

114    Trečia, reikia pažymėti, kad ieškovės ginamas požiūris, pagal kurį nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija turi atlikti savo tyrimą, bet kuriuo atveju neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatų ir tikslų, kurių siekiama šio reglamento nuostatomis dėl cheminių medžiagų vertinimo.

115    Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 81–86 punktų, sprendimas, kuriame esant netikrumui dėl aptariamos cheminės medžiagos keliamo pavojaus prašoma pateikti papildomos informacijos, priimamas remiantis valstybės narės paskirtos institucijos parengtu projektu. Kaip išdėstyta šio sprendimo 70–76 punktuose, tokio ECHA sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančiose Reglamento Nr. 1907/2006 normose svarbus vaidmuo atitenka valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Jose numatytas valstybių narių ekspertų dalyvavimas priimant sprendimą, kad būtų panaudota turima valstybių narių patirtis įvairiais mokslo klausimais, kylančiais vertinant cheminę medžiagą. Be to, kaip matyti iš aptariamų nuostatų ir minėto reglamento 67 konstatuojamosios dalies, numatyta cheminių medžiagų ir dokumentacijos vertinimo procedūra yra grindžiama principu, pagal kurį vienbalsis susitarimas valstybių narių komitete dėl sprendimų projektų (arba valstybių narių ir ECHA susitarimas) turėtų būti veiksmingos sistemos, kurioje laikomasi subsidiarumo principo, pagrindas. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad pagal šio reglamento 51 straipsnio 7 dalį, kuri tiesiogiai taikoma sprendimams, susijusiems su dokumentacijos vertinimu, ir pagal to paties reglamento 52 straipsnio 2 dalį, taikomą mutatis mutandis sprendimams, susijusiems su cheminės medžiagos vertinimu, nesant tokio susitarimo, sprendimas, susijęs su dokumentacijos arba cheminės medžiagos vertinimu, negali būti priimtas ECHA lygmeniu; jį turi priimti Komisija.

116    Vis dėlto ieškovės ginamu požiūriu, pagal kurį Apeliacinė komisija, atlikdama savo tyrimą, turi pati nagrinėti mokslinio pobūdžio vertinimus, kuriais grindžiamas prašymas pateikti papildomos informacijos, nepakankamai atsižvelgiama į šios procedūros tikslus. Atvirkščiai, šiuos tikslus atitinka Apeliacinės komisijos požiūris, pagal kurį nagrinėjant jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą pakanka patikrinti, ar, atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, samprotavimuose, kuriais pagrįstas jai skundžiamas sprendimas, yra klaidų.

117    Šios išvados nepaneigia tas faktas, kad jeigu išnagrinėjus pareiškėjos argumentus, pateiktus per Reglamente Nr. 771/2008 numatytą rungimosi principu pagrįstą procedūrą, paaiškėja, kad ECHA sprendime yra klaidų, taikydama Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalį Apeliacinė komisija turi nuspręsti, ar perduoti bylą kompetentingai šios agentūros įstaigai, ar pačiai priimti galutinį sprendimą.

118    Iš tiesų, jeigu Apeliacinei komisijai pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 93 straipsnio 3 dalį minėtai komisijai suteikiama diskrecija. Pasinaudodama šia diskrecija komisija turi įvertinti, ar informacija, kurią ji turi išnagrinėjusi apeliacinį skundą, leidžia jai priimti sprendimą. Be to, ji turi atsižvelgti į ECHA sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančias taisykles, kai ši agentūra priima sprendimą pirmąja instancija. Nors pagal šią procedūrą tam tikriems dalyviams atitenka svarbus vaidmuo, pavyzdžiui, pagal sprendimų, susijusių su dokumentacijos ir cheminių medžiagų vertinimu, priėmimo procedūrą jis atitenka valstybėms narėms ir valstybių narių komitetui, ji turi išsiaiškinti, ar galutinio sprendimo priėmimas jos lygmeniu atitinka minėto reglamento siekiamus tikslus; arba ar laikantis procedūrą ECHA, kai ji priima sprendimus pirmąja instancija, reglamentuojančių taisyklių ir jomis siekiamų tikslų reikia perduoti bylą kompetentingai šios agentūros įstaigai.

119    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės argumentus, susijusius su Apeliacinės komisijos tyrimo įgaliojimais.

120    Ketvirta, ieškovė nurodo, kad iš Apeliacinės komisijos praktikos matyti, jog ji laikoma ECHA, priimančios sprendimus pirmąja instancija, veiklos tęsėja. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šio sprendimo 59–86 punktuose išdėstyti samprotavimai grindžiami tiesiogiai atitinkamomis reglamentų Nr. 1907/2006 ir 771/2008 nuostatomis, taigi jos negali būti paneigtos remiantis minėtos komisijos praktika.

121    Penkta, ieškovė nurodo, kad reglamentuose Nr. 1907/2006 ir 771/2008 numatytos tapačios taisyklės, taikomos visiems skundžiamiems sprendimams, minėtiems Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalyje. Šiuo klausimu pakanka priminti, kaip išdėstyta šio sprendimo 59 punkte, kad nė vienoje iš minėtų reglamentų nuostatų nenumatyta Apeliacinės komisijos pareiga atlikti ECHA sprendimo nagrinėjimą de novo. Bet kuriuo atveju dėl šio sprendimo 81–86 punktuose išdėstytų priežasčių tokia pareiga nenustatyta, kiek tai susiję su sprendimais pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą.

122    Šešta, ieškovė nurodo, kad Apeliacinei komisijai pateiktu apeliaciniu skundu nėra siekiama atlikti ribotą ECHA sprendimo teisėtumo kontrolę, tapačią vykdomai Sąjungos teismų.

123    Šis argumentas taip pat turi būti atmestas kaip neturintis reikšmės.

124    Iš tiesų, kaip išdėstyta šio sprendimo 87–89 punktuose, kiek tai susiję su labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimais, Apeliacinės komisijos vykdomos kontrolės intensyvumas yra didesnis nei kontrolės, kurią vykdo Sąjungos teismas.

125    Septinta, ieškovė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 2 dalį Apeliacinei komisijai pateiktas apeliacinis skundas yra stabdomojo poveikio, kaip ir EUIPO apeliacinei tarybai pateikta apeliacija.

126    Vis dėlto turint omenyje tai, kas išdėstyta šio sprendimo 59–86 punktuose, vien tai, kad ECHA apeliacinei komisijai pateikti apeliaciniai skundai yra stabdomojo poveikio, nereiškia, jog Apeliacinė komisija turi pati iš naujo išnagrinėti faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimus, pateisinančius prašymą pateikti papildomos informacijos.

127    Atvirkščiai, Apeliacinei komisija pateiktų apeliacinių skundų stabdomasis poveikis paneigia tokį požiūrį.

128    Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad vienas iš Reglamentu Nr. 1907/2006 siekiamų tikslų – užkirsti kelią cheminių medžiagų, darančių neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, gamybai ar naudojimui arba juos apriboti. Cheminės medžiagos vertinimu taip pat siekiama nustatyti, ar ji yra patvari, bioakumuliacinė arba toksiška, o gal labai patvari ar didelės bioakumuliacijos. Taigi ECHA sprendimai, kuriuose prašoma pateikti papildomos informacijos, yra būtini norint atlikti tokį vertinimą.

129    Vis dėlto, jei, kaip teigia ieškovė, Apeliacinė komisija turėtų nuolat pati iš naujo nagrinėti faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimus, pateisinančius prašymą pateikti papildomos informacijos, procedūros toje komisijoje trukmė galėtų pailgėti, dėl to galėtų vėluoti papildomą informaciją, kuri yra būtina vertinant aptariamą cheminę medžiagą, pateikiantys tyrimai.

130    Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentą dėl Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo stabdomojo poveikio taip pat reikia atmesti.

131    Taigi reikia atmesti visus ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte Apeliacinė komisija neįvykdė savo uždavinio, kuris jai tenka, kai dėl ECHA sprendimo pateikiamas apeliacinis skundas.

b)      Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad Apeliacinė komisija neatsižvelgė į turimos informacijos įrodomąją galią

132    Antrojo ieškinio pagrindo trečioje dalyje ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedą. Tame punkte komisija neteisingai nusprendė, kad turimos informacijos įrodomoji galia nebuvo nustatoma vertinant cheminę medžiagą. Toks požiūris buvo taikytinas tiek registruojant cheminę medžiagą, tiek ją vertinant. Todėl, ieškovės nuomone, prieš prašydama atlikti patvarumo testą komisija turėjo išnagrinėti, ar turimos informacijos įrodomosios galios nustatymas leistų padaryti išvadą apie TRICLOSAN patvarumo riziką. Tik tuo atveju, jei toks požiūris neleistų gauti įtikinamų rezultatų, galima būtų prašyti atlikti papildomą bandymą. Tačiau aptariama komisija to nenagrinėjo. Be to, minėtame priede nenurodyta, kad turimos informacijos įrodomąją galią turi nustatyti tik registruotojai.

133    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

134    Pirmiausia ieškovės argumentus reikia atmesti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija turėjo pati atlikti naują nagrinėjimą ir pati nustatyti turimos informacijos įrodomąją galią. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio sprendimo 55–131 punktuose, nagrinėdama jai pareikštą apeliacinį skundą minėta komisija nagrinėja tik tai, ar remiantis ieškovės pateiktais argumentais galima įrodyti, kad joje skundžiamame sprendime padaryta klaida.

135    Paskui ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, jog vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą.

136    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 64 punkto pirmame sakinyje pateiktas Apeliacinės komisijos samprotavimas, jog, taikant Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedą, įrodomąja galia pagrįstas požiūris gali būti taikomas siekiant iš dalies pakeisti standartinius informacijos reikalavimus registruojant cheminę medžiagą, savaime nėra klaidingas. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio priedo 1.2 punkto, jei registruojant cheminę medžiagą toks požiūris leidžia patvirtinti tam tikros pavojingos savybės buvimą arba nebuvimą, turi būti atsisakyta tolesnių bandymų su stuburiniais gyvūnais tiriant šią savybę; taip pat gali būti atsisakyta tolesnių bandymų nenaudojant stuburinių gyvūnų.

137    Antra, kiek ieškovė teigia, kad Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedą, reikia pažymėti, kad to priedo antroje pastraipoje tik nurodyta, jog identifikuojant patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas chemines medžiagas, taip pat labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos chemines medžiagas, taikomi ekspertų vertinimu grindžiami įrodomieji duomenys. Tačiau nėra aiškios nuorodos į cheminių medžiagų vertinimo etapą. Todėl ieškovės argumentus, susijusius su šio priedo pažeidimu, reikia atmesti.

138    Trečia, reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad, jei būtų taikomas turimos informacijos įrodomąja galia pagrįstas požiūris, būtų galima įvertinti, ar TRICLOSAN yra patvari medžiaga, todėl ECHA prašymas pateikti papildomos informacijos prieštarauja patvarumo principui.

139    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 64 punkto antrame sakinyje Apeliacinė komisija paaiškino, jog vertindama cheminę medžiagą ECHA turėjo teisę prašyti papildomos informacijos, t. y. daugiau, negu jos reikia registruojant šią cheminę medžiagą, jei prieš tai atsižvelgusi į visą reikšmingą apie ją pateiktą informaciją minėta agentūra padarė išvadą, kad papildomos informacijos reikia norint tinkamai įvertinti aptariamą cheminę medžiagą. Taigi tuo sakiniu ji priminė, kad prieš prašydama papildomos informacijos ECHA turėjo atsižvelgti į visą turimą reikšmingą informaciją.

140    Antra, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 59–86 punktuose, procedūra Apeliacinėje komisijoje yra rungimosi principu pagrįsta procedūra, taigi tos komisijos atliekamo nagrinėjimo apimtį ribojo ieškovės pateikti argumentai. Todėl darant prielaidą, kad cheminės medžiagos vertinimo etape ECHA privalėjo atsižvelgti į turimos informacijos įrodomąją galią, vykstant minėtai procedūrai ieškovė turėjo nurodyti, kodėl tokio požiūrio taikymas leidžia daryti išvadą apie patvarumo rizikos buvimą ar nebuvimą.

141    Vis dėlto Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo antrajame pagrinde ieškovė nenurodė išsamių argumentų, patvirtinančių klaidos buvimą ECHA samprotavimuose, pateisinančiuose jos išvadą, kad būtina gauti papildomos informacijos. Minėtas pagrindas iš esmės buvo susijęs su Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, pagal kurį vertinant cheminę medžiagą turi būti remiamasi visa atitinkama informacija apie tą konkrečią cheminę medžiagą, pažeidimu. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 52 punkte, ginčijamo sprendimo 59–61 punktuose Apeliacinė komisija atsakė į šį pagrindinį argumentą. Ji pažymėjo, kad ECHA atsižvelgė į aptariamą informaciją, bet remdamasi ja padarė kitokią išvadą nei ieškovė.

142    Tiesa, Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo antrajame pagrinde ieškovė taip pat pateikė argumentą, susijusį su tuo, kad, jei ECHA būtų nustačiusi turimos informacijos įrodomąją galią, ji nebūtų nusprendusi, kad prašymas atlikti patvarumo testą yra būtinas. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, kaip komisija tvirtino ginčijamo sprendimo 57–63 punktuose, savo sprendime ECHA išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių manė, kad ieškovės nurodyta informacija neleido daryti išvados apie patvarumo rizikos nebuvimą. Reikia konstatuoti, kad minėtame apeliaciniame skunde ieškovė ne pateikė argumentus, skirtus paneigti tame sprendime išdėstytus motyvus, o tik pažymėjo, kad reikia nustatyti turimos informacijos įrodomąją galią.

143    Turint omenyje Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir neatsižvelgiant į tai, ar numatyta pareiga vertinant cheminę medžiagą taikyti turimos informacijos įrodomąja galia grindžiamą požiūrį, tos komisijos bet kuriuo atveju negalima kaltinti tuo, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte ji tik priminė, jog prieš priimdama sprendimą prašyti papildomos informacijos ECHA turėjo atsižvelgti į visą turimą reikšmingą informaciją.

144    Ketvirta, reikia atmesti ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad ji neprivalėjo įrodyti, jog atsižvelgiant į turimą informaciją prašymas pateikti papildomos informacijos nebuvo būtinas. Iš tikrųjų, viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 64 punkto neišplaukia, kad Apeliacinė komisija manė, jog vykstant ECHA sprendimo priėmimo procedūrai būtent registruotojas turi įrodyti prašymo pateikti informacijos reikalingumą. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad iš ECHA sprendimo 5 puslapio III.I.1 punkto antros pastraipos matyti, jog nagrinėdama klausimą, ar reikia papildomos informacijos apie TRICLOSAN patvarumą, ši agentūra nustatė turimos informacijos įrodomąją galią.

145    Taigi reikia atmesti ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte Apeliacinė komisija neatsižvelgė į turimos informacijos įrodomąją galią.

c)      Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad Apeliacinės komisijos atliekama kontrolė buvo nepakankamai intensyvi

146    Pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte Apeliacinė komisija suklydo, kai pasikliovė ECHA, kiek tai susiję su mokslo nuomonių nesutapimais, su sąlyga, jog pastaroji tinkamai įgyvendino savo diskreciją. Tame punkte Apeliacinė komisija tik patikrino, ar ECHA nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

147    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

148    Iš pradžių, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija neturėjo apsiriboti klaidų buvimo ECHA sprendime nagrinėjimu, o turėjo pati išnagrinėti, ar reikėjo teikti prašymą atlikti patvarumo testą, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

149    Tada, kiek šiuo argumentu siekiama įrodyti, kad ginčijamo sprendimo 64 punkto antrame sakinyje Apeliacinė komisija neteisingai apribojo jos vykdomos ECHA sprendime išdėstytų mokslinio pobūdžio samprotavimų kontrolės intensyvumą, jį taip pat reikia atmesti.

150    Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė tvirtino, kad jei ECHA laikytųsi požiūrio, grindžiamo turimos informacijos įrodomosios galios nustatymu, ji nepadarytų išvados apie prašymo atlikti patvarumo testą būtinumą.

151    Ginčijamo sprendimo 64 punkto antrame sakinyje Apeliacinė komisija nurodė, kad siekiant išsiaiškinti galimus susirūpinimą keliančius klausimus vertinant cheminę medžiagą galima prašyti pateikti papildomos informacijos, jei ECHA teisingai įgyvendino savo diskreciją ir, be kita ko, atsižvelgė į visą reikšmingą informaciją, pateiktą dėl tos cheminės medžiagos. Vis dėlto remiantis šiuo sakiniu negalima teigti, kad minėta komisija atmetė ieškovės argumentą dėl to, kad remiantis juo neįmanoma įrodyti akivaizdžios klaidos, turinčios įtakos ECHA sprendimui, buvimo. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 140–143 punktuose, tame sakinyje komisija šio ieškovės argumento nenagrinėjo dar ir todėl, kad tas argumentas buvo nepakankamai išsamus. Taigi remiantis tuo sakiniu negalima daryti išvados, kad ieškovės argumentas buvo atmestas dėl netinkamai apriboto tos komisijos vykdomos kontrolės intensyvumo.

152    Vadinasi, negalima pritarti argumentams, susijusiems su tuo, kad ginčijamo sprendimo 64 punkte Apeliacinė komisija suklydo, kai pasikliovė ECHA, kiek tai susiję su mokslo nuomonių nesutapimais, ir tik patikrino, ar nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų. Todėl reikia atmesti visus argumentus, kuriais siekiama paneigti samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė dėl ECHA sprendimo pateikto apeliacinio skundo antrojo pagrindo atmetimą.

2.      Dėl argumentų, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl Apeliacinei tarybai pateikto apeliacinio skundo pirmojo pagrindo atmetimo

153    Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo pirmajame pagrinde ieškovė nurodė, be kita ko, kad pažeista Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo preambulės ketvirta pastraipa, pagal kurią informacija, naudojama cheminės medžiagos patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo savybėms ir (arba) didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos savybėms vertinti, grindžiama atitinkamomis sąlygomis gautais duomenimis.

154    Ginčijamo sprendimo 40–51 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė šiuos argumentus. To sprendimo 41 punkte ji pažymėjo, kad atsižvelgdama į ieškovės argumentus ji turi išnagrinėti, ar ECHA sprendime aprašytos bandymo sąlygos, būtent reikalavimas, pagal kurį bandymas turi būti atliktas pelaginiame vandenyje be papildomo nuosėdų suspendavimo, yra atitinkamos sąlygos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo preambulės ketvirtą pastraipą. Ginčijamo sprendimo 42–45 punktuose ji nurodė, kad, remiantis ECHA sprendime padarytomis išvadomis, TRICLOSAN buvo kai kuriuose gėluose ir jūrų pelaginiuose vandenyse, kuriuose rasta nedaug suspenduotų dalelių, su kuriomis ši medžiaga lengvai susirišdavo, kad tokiuose vandenyse ji buvo potencialiai patvari ir kad bandymų tokiose vandens ir nuosėdų sistemose rezultatai neleido daryti išvadų apie šios medžiagos pusėjimą pelaginiame vandenyje. To sprendimo 46 punkte ji priminė ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad didžiausias TRICLOSAN išmetimo į aplinką šaltinis yra tiesioginis nuotekų išleidimas iš nuotekų valymo įrenginių į paviršinius vandenis, kuriuose gali būti arba nebūti daug kietųjų dalelių ir nuosėdų. Ji taip pat nurodė, kad dėl šios priežasties ieškovė manė, jog bandymas pelaginiame vandenyje be papildomo nuosėdų suspendavimo negali būti atliekamas atitinkamomis sąlygomis, kaip tai suprantama pagal minėto priedo preambulės ketvirtą pastraipą. To sprendimo 47–50 punktuose ji atsakė į šį argumentą. Pirma, ji priminė patvarumo sąvokos apibrėžtį ir tai, kad pagal to priedo 1.1.1. punktą cheminės medžiagos patvarumo savybė priklauso, be kita ko, nuo jos suskaidymo pelaginiame vandenyje. Antra, ji konstatavo, kad nors tame punkte nurodyta, jog bandymai turi būti atliekami atitinkamomis sąlygomis, tai nereiškia, kad reikia apsiriboti dažniausiai pasitaikančiomis cheminės medžiagos išsisklaidymo aplinkoje situacijomis. Ji pažymėjo, kad prašymu atlikti patvarumo testą buvo siekiama įvertinti ne TRICLOSAN poveikį vandenyje, kuriame yra nemažai suspenduotų medžiagų arba nuosėdų, o jo poveikį konkrečioje to paties priedo 1.1.1. punkte minėtoje aplinkoje, kuriai priklauso pelaginiai gėlieji arba jūrų vandenys ir kurioje nėra daug surištų likučių. To sprendimo 51 punkte ji padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tokius samprotavimus, dėl ECHA sprendimo pateikto apeliacinio skundo pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

155    Ieškovė teigia, kad šie argumentai klaidingi. Antrojo pagrindo trečioje dalyje, grindžiamoje proporcingumo principo pažeidimu, ji nurodo, kad reikalaudamos atlikti patvarumo testą pelaginiame vandenyje, priešingai, nei numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo preambulės ketvirtoje pastraipoje, ECHA ir Apeliacinė komisija neatsižvelgė į duomenis, parodančius atitinkamas aplinkos sąlygas. Prašymu pateikti informacijos buvo siekiama gauti duomenų, kurie leistų nustatyti su aplinka susijusią riziką ir apibrėžti tinkamas tos rizikos valdymo priemones. Tačiau šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės abstraktus cheminei medžiagai būdingos savybės, dėl kurios ji gali susiskaidyti, nustatymas. Didžiausias TRICLOSAN išmetimo į aplinką šaltinis yra tiesioginis nuotekų išleidimas iš nuotekų valymo įrenginių į paviršinius vandenis, kuriuose gali būti arba nebūti daug kietųjų dalelių ir nuosėdų. Dėl šios priežasties bandymas pelaginiame vandenyje be papildomo nuosėdų suspendavimo negalėjo būti atliktas atitinkamomis sąlygomis, kaip tai suprantama pagal minėto priedo preambulės ketvirtą pastraipą.

156    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

157    Pirmiausia, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad atlikdama ECHA sprendimo nagrinėjimą „de novo“ Apeliacinė komisija pati turėtų taikyti Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo preambulės ketvirtą pastraipą, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

158    Tada reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija neatsižvelgė į Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo preambulės ketvirtos pastraipos apimtį.

159    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 II priedo 12.2 punkto pirmo sakinio, patvarumas ir skaidomumas yra medžiagos galėjimas skaidytis aplinkoje dėl biologinio skaidymosi arba kitų procesų, pavyzdžiui, oksidacijos ar hidrolizės.

160    Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo 1.1.1. punktą cheminė medžiaga atitinka patvarumo kriterijų bet kuriuo iš šių atvejų:

a)      jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė jūros vandenyje – daugiau nei 60 dienų;

b)      jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė gėlajame arba upės žiočių vandenyje – daugiau nei 40 dienų;

c)      jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė jūrų nuosėdose – daugiau nei 180 dienų;

d)      jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė gėlojo arba upės žiočių vandens nuosėdose – daugiau nei 120 dienų;

e)      jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė dirvožemyje – daugiau nei 120 dienų.

161    Darytina išvada, kad cheminė medžiaga turi būti laikoma patvaria, jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė vienoje iš penkių Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo 1.1.1. punkte nurodytų aplinkų viršija tame punkte nurodytą trukmę. Kaip matyti iš tos nuostatos a ir b punktų, tam tikras šias aplinkas sudaro gėlieji arba jūrų pelaginiai vandenys.

162    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia priminti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė komisija priminė, jog, remiantis ECHA sprendime pateikta informacija, kurios ieškovė neginčijo, TRICLOSAN buvo kai kuriuose gėluose ir jūrų pelaginiuose vandenyse ir kad šiose aplinkose nebuvo daug suspenduotų dalelių, su kuriomis jis lengvai susirištų.

163    Taigi ginčijamo sprendimo 40–51 punktuose Apeliacinė komisija nesuklydo, kai manė, jog patvarumo testas, susijęs su TRICLOSAN poveikiu gėluose ir jūrų pelaginiuose vandenyse, buvo atliktas atitinkamomis sąlygomis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo preambulės ketvirtą pastraipą.

164    Iš tiesų, kadangi cheminė medžiaga turi būti laikoma patvaria, jeigu jos skaidymo pusėjimo trukmė vienoje iš penkių Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo 1.1.1. punkte nurodytų aplinkų viršija tame punkte nurodytą trukmę (žr. šio sprendimo 160 punktą), TRICLOSAN patvarumo nagrinėjimas negali apsiriboti aplinka, kurioje išmetama didžioji jo dalis, jei turima informacijos, kad šios medžiagos yra ir kitose atitinkamose aplinkose, pavyzdžiui, gėluose ir jūrų pelaginiuose vandenyse. Vadinasi, Apeliacinė komisija teisingai atmetė argumentą, susijusį su tuo, kad reikalavimas, pagal kurį patvarumo testas turi būti atliekamas pelaginiame vandenyje, neatitinka minėto priedo preambulės ketvirtos pastraipos.

165    Taigi visi ieškovės argumentai, kuriais siekiama užginčyti tai, kad Apeliacinė komisija atmetė dėl ECHA sprendimo pateikto apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, turi būti atmesti.

3.      Dėl argumentų, susijusių su Kanados valdžios institucijų išvadomis

166    Antrojo ieškinio pagrindo trečioje dalyje ieškovė teigia, kad ECHA ir Apeliacinė komisija neatsižvelgė į TRICLOSAN patvarumo įrodymus. Remdamosi turima informacija Kanados valdžios institucijos padarė išvadą, kad TRICLOSAN neturi nei patvarumo, nei bioakumuliacinių savybių. Viena vertus, ECHA ir Kanados valdžios institucijų kriterijai, taikyti siekiant identifikuoti patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas medžiagas, buvo panašūs, nes jos siekė to paties tikslo – apsaugoti aplinką nuo tokių cheminių medžiagų žalingo poveikio. Kita vertus, Kanados valdžios institucijų taikytas mokslo metodas buvo panašus į požiūrį, grindžiamą įrodymų įrodomąja galia.

167    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

168    Pirmiausia, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad į Kanados valdžios institucijų išvadas Apeliacinė komisija turėjo atsižvelgti, nagrinėdama ECHA sprendimą „de novo“, o tai ji privalėjo atlikti nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą, juos reikia atmesti dėl tokių pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

169    Tada reikia išnagrinėti ieškovės argumentus dėl Kanados valdžios institucijų išvadų, kiek jais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą.

170    Pirma, reikia atmesti ieškovės argumentus, kuriais ji siekė įrodyti, kad Apeliacinė komisija turėjo konstatuoti, jog ECHA pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, arba kad, turint omenyje Kanados valdžios institucijų išvadas, minėta agentūra neturėjo teisės prašyti atlikti patvarumo testą. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 59–86 punktuose, minėtos komisijos vykdomos kontrolės apimtis priklauso nuo ieškovės pateiktų pagrindų. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo pirmajame pagrinde ieškovė nesirėmė jokiu pagrindu, grindžiamu Kanados valdžios institucijų išvadomis.

171    Antra, kiek savo argumentais ieškovė teigia, kad iš Kanados valdžios institucijų išvadų matyti, jog Apeliacinės komisijos samprotavimai klaidingi, reikia pažymėti, kad ieškovė tik remiasi šių išvadų buvimu, bet nenurodo priežasčių, dėl kurių jos galėtų paneigti minėtos komisijos samprotavimų, grindžiamų Reglamente Nr. 1907/2006 numatytomis taisyklėmis, teisėtumą. Todėl tokius argumentus reikia atmesti kaip nepakankamai išsamius.

172    Vadinasi, reikia taip pat atmesti ieškovės argumentus dėl Kanados valdžios institucijų išvadų ir atitinkamai visus argumentus dėl Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo atmetimo tiek, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti patvarumo testą.

B.      Dėl argumentų, susijusių su Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo atmetimu tiek, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke

173    Savo sprendime ECHA ieškovės paprašė atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke. Remiantis tuo, kas išdėstyta tame sprendime, prašymas pateikti papildomos informacijos buvo pateisinamas tuo, jog buvo tam tikrų nuogąstavimų dėl tariamo TRICLOSAN neurotoksiškumo ir toksiškumo reprodukcijai, tai pat tuo, kad remiantis turima informacija buvo neįmanoma jų išsklaidyti arba patvirtinti.

174    Apeliacinei komisijai dėl ECHA sprendimo pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad neturėjo būti prašoma atlikti šį tyrimą. Šiuo klausimu ji nurodė keturis pagrindus, būtent šeštąjį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, septintąjį pagrindą, grindžiamą minėto reglamento 25 straipsnio pažeidimu, aštuntąjį pagrindą, grindžiamą proporcingumo principo pažeidimu, ir devintąjį pagrindą, grindžiamą šio reglamento 130 straipsnio pažeidimu.

175    Ginčijamame sprendime Apeliacinė komisija išnagrinėjo šiuos argumentus. Ji išnagrinėjo priimtinumo klausimus (117–131 punktai); ji padarė kelias pirmines pastabas (132–136 punktai); ji išnagrinėjo ir atmetė septintąjį ir aštuntąjį pagrindus (137–168 punktai), šeštąjį pagrindą (169–203 punktai), taip pat devintąjį pagrindą (204–220 punktai).

176    Savo ieškinyje ieškovė nurodo, kad kai kurie Apeliacinės komisijos samprotavimai tose ginčijamo sprendimo dalyse yra klaidingi. Iš pradžių bus išnagrinėti argumentai dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl ECHA sprendimo, šeštojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, atmetimo. Tada bus išnagrinėti argumentai dėl septintojo ir aštuntojo to apeliacinio skundo pagrindų, grindžiamų minėto reglamento 25 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimu, atmetimo. Paskui bus įvertinti argumentai, kuriais siekiama paneigti minėtos komisijos samprotavimus dėl priimtinumo. Galiausiai bus išnagrinėti argumentai, kuriais siekiama paneigti šios komisijos pirmines pastabas.

1.      Dėl argumentų, kuriais siekiama užginčyti Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo atmetimą

177    Dėl ECHA sprendimo pateikto apeliacinio skundo šeštasis pagrindas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu. Šį pagrindą sudarė dvi dalys. Pirmą dalį, kuria buvo siekiama užginčyti prašymą atlikti neurotoksiškumo tyrimą apskritai, Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė ginčijamo sprendimo 186–199 punktuose. Antrą dalį, kuria buvo siekiama užginčyti konkrečiai reikalavimą pateikti papildomų duomenų, būtent toksiškumo vienos kartos reprodukcijai tyrimą, Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė minėto sprendimo 200–203 punktuose.

178    Ieškovė mano, kad Apeliacinė komisija suklydo, nagrinėdama abi dėl ECHA sprendimo pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo dalis.

a)      Dėl argumentų, kuriais siekiama paneigti samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė jai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirmos dalies atmetimą

179    Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirma dalis buvo susijusi su ECHA samprotavimais, pateisinančiais prašymą atlikti neurotoksiškumo tyrimą taikant EBPO metodą TG 426. Toje dalyje ieškovė, be kita ko, nurodė, kad pažeistas Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, nes neatsižvelgta į visą reikšmingą informaciją apie TRICLOSAN. Šią dalį sudarė keli kaltinimai. Pirmasis kaltinimas buvo susijęs su tuo, kad tyrimai su žiurkėmis yra nepakankamai svarbūs, antrasis – kad, kiek tai susiję su TRICLOSAN poveikiu žmogaus skydliaukės funkcionavimui, be kita ko, nebuvo atsižvelgta į Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimus, taip pat Witorsch ataskaitą.

180    Ginčijamo sprendimo 187–199 punktuose Apeliacinė taryba išnagrinėjo jai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirmą dalį.

181    Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 187 punkte Apeliacinė komisija teigė, kad pirmas kaltinimas, susijęs su tyrimų su žiurkėmis svarbos stoka, ir kai kurie argumentai, nurodyti jai pateikto apeliacinio skundo šeštajame pagrinde, sutampa ir kad į tai bus atsižvelgta nagrinėjant šeštąjį pagrindą.

182    Ginčijamo sprendimo 188–193 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė argumentus dėl Allmyr, Cullinan, Koeppe tyrimų ir Witorsch ataskaitos, kuriuos ieškovė nurodė, grįsdama antrąjį kaltinimą.

183    Šiame ieškinyje ieškovė pateikia argumentus, kuriais siekiama paneigti, pirma, Apeliacinės komisijos samprotavimus dėl Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimų ir, antra, samprotavimus dėl Witorsch ataskaitos.

1)      Dėl argumentų, susijusių su Apeliacinės komisijos samprotavimais dėl Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimų

184    Ginčijamo sprendimo 188 punkte Apeliacinė komisija atmetė ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad priimant ECHA sprendimą nebuvo atsižvelgta į Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimus, kurie, jos nuomone, įrodo, jog atitinkamos TRICLOSAN dozės nedaro žmonėms poveikio. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad šie tyrimai aprašyti tyrimų apžvalgoje, pridėtoje prie minėto sprendimo, kuriame nurodyta, kad į tyrimus atsižvelgta. Darydama nuorodą į ginčijamo sprendimo 135 punkte pateiktas pastabas ji pažymėjo, kad šiomis aplinkybėmis turi būti laikoma, jog į nurodytus tyrimus buvo atsižvelgta priimant ECHA sprendimą. Ginčijamo sprendimo 135 punkte ji iš tikrųjų teigė, be kita ko, kad sprendime, kuriame prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, dėl jai tenkančios motyvavimo pareigos ECHA neprivalėjo nagrinėti visų atliktų ar pateiktų tyrimų turinio klausimų, todėl turi būti laikoma, kad ECHA atsižvelgė į prie jos sprendimo pridėtoje apžvalgoje paminėtus tyrimus.

185    Ieškovė nurodo, kad Apeliacinės komisijos samprotavimai ginčijamo sprendimo 135 ir 188 punktuose klaidingi. Anot jos, minėta komisija neturėjo vien pažymėti, jog mokslo tyrimai, teikiantis duomenis apie TRICLOSAN poveikį žmonėms, yra įtraukti į prie ECHA sprendimo pridėtą apžvalgą. Ieškovė tvirtina, kad komisija neturėjo teisės apsiriboti prielaida, jog į nurodytų tyrimų duomenis buvo atsižvelgta, taip pat atmesti jos argumentą, kad išsamesniame neurotoksiškumo tyrime su žiurke reikalaujamos TRICLOSAN dozės nedaro poveikio žmonių sveikatai, remdamasi vien šiuo motyvu.

186    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiuo argumentu.

187    Pirmiausia, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija neturėjo vien nagrinėti, ar ECHA sprendime padaryta klaida, o turėjo pati išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimų informaciją, reikėjo prašyti ieškovės atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, juos reikia atmesti dėl tokių pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

188    Tada ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą.

189    Pirma, reikia atmesti ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad ginčijamo sprendimo 188 punkte Apeliacinė komisija turėjo išnagrinėti jos argumentą, jog išsamesniame neurotoksiškumo tyrime su žiurke reikalaujamos TRICLOSAN dozės nedaro poveikio žmonių sveikatai. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip aiškiai matyti iš ginčijamo sprendimo 187 punkto (žr. šio sprendimo 181 punktą), Apeliacinė komisija išnagrinėjo šį argumentą, vertindama šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą, nes šis argumentas sutapo su kitais, pateiktais šeštajame pagrinde.

190    Antra, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. Jos nuomone, ginčijamo sprendimo 188 punkte komisija negalėjo vien pažymėti, kad Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimai buvo paminėti prie ECHA sprendimo pridėtoje apžvalgoje.

191    Šiuo klausimu reikia priminti, kad nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija privalo patikrinti, ar per ECHA sprendimo priėmimo procedūrą buvo atsižvelgta į visą pateiktą reikšmingą informaciją apie TRICLOSAN.

192    Viena vertus, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 135 punkte Apeliacinė komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog ECHA nepažeidė pareigos motyvuoti, kai savo sprendime neišnagrinėjo visų atliktų ar pateiktų tyrimų turinio klausimų. Bet kuriuo atveju dėl Allmyr ir Cullinan tyrimų reikia konstatuoti, kad ECHA atsižvelgė į juos savo sprendimo 20 puslapyje.

193    Kita vertus, reikia pažymėti, kad argumentai, kuriuos ieškovė nurodė Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde, grįsdama kaltinimą dėl Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimo, buvo nepakankamai išsamūs. Iš tiesų grįsdama kaltinimą, susijusį su tuo, kad į Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimus nebuvo atsižvelgta per ECHA sprendimo priėmimo procedūrą, ieškovė paprasčiausiai nurodė, kad jei į šiuos tyrimus būtų atsižvelgta, būtų neįmanoma prieiti išvados, kad reikia papildomos informacijos apie TRICLOSAN neurotoksiškumo riziką. Tačiau, kaip Apeliacinė komisija jau pažymėjo kitu klausimu ginčijamo sprendimo 61 punkte, vien tai, kad ECHA padarė kitokią išvadą nei ieškovė, nepatvirtina, jog į tam tikrų tyrimų turinį nebuvo atsižvelgta. Iš tikrųjų tai taip pat gali išplaukti iš aplinkybės, kad remdamasi ta pačia informacija ECHA padarė kitokią išvadą nei ieškovė. Taigi Apeliacinės komisijos negalima kaltinti tuo, kad ginčijamo sprendimo 188 punkte ji paprasčiausiai pažymėjo, jog Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimai buvo paminėti prie ECHA sprendimo pridėtoje apžvalgoje.

194    Tad reikia atmesti kaltinimą, susijusį su tuo, kad neišsamiai atsakiusi į argumentus dėl Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimų Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

195    Vadinasi, reikia atmesti visus argumentus dėl Allmyr, Cullinan ir Koeppe tyrimų, kuriais siekiama įrodyti, kad ginčijamo sprendimo 135 ir 188 punktuose Apeliacinė komisija padarė klaidą.

2)      Dėl argumentų, susijusių su Apeliacinės tarybos samprotavimais dėl Witorsch ataskaitos

196    Ginčijamo sprendimo 189–191 punktuose Apeliacinė komisija pateikė nuomonę dėl ieškovės argumentų, susijusių su tuo, kad per ECHA sprendimo priėmimo procedūrą nebuvo atsižvelgta į Witorsch ataskaitą. Tuose punktuose ji iš esmės rėmėsi trimis samprotavimais. Pirma, ginčijamo sprendimo 190 punkte ji rėmėsi tuo, kad minėta ataskaita nebuvo pateikta apeliaciniame skunde, todėl ji negalėjo įvertinti jos svarbos. Antra, ginčijamo sprendimo 189 punkte ir 191 punkto pirmame sakinyje ji rėmėsi tuo, kad vertinant TRICLOSAN su aptariama ataskaita nebuvo galimybės susipažinti, taigi ECHA negalima kaltinti neatsižvelgimu į ją. Trečia, ginčijamo sprendimo 191 punkto antrame-ketvirtame sakiniuose ji pažymėjo, kad ieškovė nevirtino, jog ši ataskaita galėtų išsklaidyti ECHA susirūpinimus.

197    Ieškovė nurodo, kad Apeliacinės komisijos samprotavimai dėl Witorsch ataskaitos klaidingi. Apeliacinės komisijos samprotavimas, susijęs su tuo, kad minėta ataskaita kaip įrodymas nebuvo pateikta nei apeliaciniame skunde, nei vėliau, yra klaidingas. Ši ataskaita paskelbta mokslo žurnale ir buvo svarbi. Kanados valdžios institucijos tiesiogiai rėmėsi ta pačia ataskaita, kad padarytų išvadą, jog, atsižvelgiant į turimą informaciją, TRICLOSAN negalima identifikuoti kaip susirūpinimą žmonių sveikatai keliančios medžiagos. Neatsižvelgusi į ją minėta komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

198    Iš pradžių, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija neturėjo apsiriboti klaidų buvimo nagrinėjimu ECHA sprendime, o turėjo pati „de novo“ išnagrinėti minėtą sprendimą, atsižvelgdama į Witorsch ataskaitą, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

199    Dėl argumento, susijusio su Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, reikia pažymėti, kad nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija neprivalo iš naujo vertinti nagrinėjamos cheminės medžiagos, taigi ši nuostata nėra jai tiesiogiai taikoma. Atvirkščiai, jei pareiškėja pateikė argumentą dėl šios nuostatos pažeidimo, vykdydama ECHA sprendimų kontrolę, kai ši agentūra priima sprendimą pirmąja instancija, minėta komisija privalo patikrinti, ar per jai skundžiamo sprendimo priėmimo procedūrą šios nuostatos buvo laikomasi.

200    Tada ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija suklydo, vykdydama ECHA sprendimo kontrolę.

201    Pirma, kiek savo argumentais ieškovė nurodo, kad per ECHA sprendimo priėmimo procedūrą buvo pažeistas Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, nes nebuvo atsižvelgta į Witorsch ataskaitą, šis argumentas turi būti atmestas. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip Apeliacinė komisija nurodė ginčijamo sprendimo 189 punkte ir 191 punkto pirmame sakinyje, per procedūrą nebuvo galimybės susipažinti su šia ataskaita. Todėl, kaip teisingai nusprendė minėta komisija, dėl to Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys negali būti pažeistas.

202    Antra, kiek savo argumentais ieškovė nurodo, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija turėjo atsižvelgti į Witorsch ataskaitą, reikia priminti, jog pagal Reglamento Nr. 771/2008 6 straipsnio 1 dalies f punktą ir 12 straipsnio 1 dalį ieškovė privalo pateikti šią ataskaitą per rungimosi principu pagrįstą procedūrą minėtoje komisijoje. Tačiau, kaip komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 190 punkte, ieškovė to nepadarė.

203    Be to, vien tai, kad Kanados valdžios institucijos rėmėsi Witorsch ataskaita, kad padarytų išvadą, jog, remiantis turimais duomenimis apie žiurkę, TRICLOSAN negali būti identifikuota kaip susirūpinimą dėl žmonių sveikatos kelianti medžiaga, nepaneigia Apeliacinės komisijos samprotavimų dėl su šia ataskaita susijusių argumentų pagrįstumo.

204    Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės argumentai dėl Witorsch ataskaitos neįrodo, jog ginčijamo sprendimo 189–191 punktuose Apeliacinė komisija padarė klaidą

205    Taigi reikia atmesti visus argumentus, kuriais siekiama užginčyti samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė jai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirmos dalies atmetimą.

b)      Dėl argumentų, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl samprotavimų, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė jai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antros dalies atmetimą

206    Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antroje dalyje ieškovė išdėstė argumentus dėl samprotavimų, kuriais ECHA pagrindė savo prašymą atlikti neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, papildytą reikšminga toksiškumo vienos kartos reprodukcijai tyrimo pagal EBPO gaires 443 informacija. Šiuo klausimu ji, viena vertus, tvirtino, kad ECHA sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnį, nes nebuvo atsižvelgta į Ciba-Geigy (1983), Ciba-Geigy (1986) ir Ciba-Geigy (1994) tyrimus. Grįsdama šį teiginį ji nurodė, kad paskirtos institucijos konstatavimas minėtame sprendime, jog registracijos dokumentuose nėra galutinių duomenų apie vyriškų reprodukcinių organų svorį ir morfologiją, yra klaidingas. Minėtuose tyrimuose tokie galutiniai duomenys buvo pateikti. Kita vertus, ji tvirtino, kad nebuvo nustatyta turimos informacijos įrodomoji galia.

207    Ginčijamo sprendimo 201–203 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė šiuos argumentus.

208    Ginčijamo sprendimo 201 punkto antrame sakinyje Apeliacinė komisija pažymėjo, kad Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimai buvo paminėti minėtame sprendime pateiktoje apžvalgoje. Trečiame šio punkto sakinyje ji pažymėjo, kad apie Ciba-Geigy (1994) tyrimą buvo „užsiminta“ argumentuose, kuriuos ieškovė jai pateikė, grįsdama apeliacinį skundą, bet šio tyrimo nebuvo per cheminės medžiagos vertinimo procedūrą nurodytų tyrimų sąraše, pridėtame prie šio sprendimo. Ketvirtame ir penktame šio punkto sakiniuose ji konstatavo, kad nė vienas iš šių tyrimų nebuvo pateiktas per apeliacinę procedūrą. Todėl ji negalėjo nustatyti, ar šie tyrimai buvo svarbūs vertinant TRICLOSAN, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

209    Ginčijamo sprendimo 202 punkte Apeliacinė komisija išnagrinėjo argumentą, susijusį su tuo, kad nebuvo nustatyta turimos informacijos įrodomoji galia. Pirma, darydama nuorodą į savo samprotavimus minėto sprendimo 64 punkte, pirmame 202 punkto sakinyje ji priminė, kad ECHA neprivalėjo vadovautis turimos informacijos įrodomąja galia grindžiamu požiūriu, kad vertindama cheminę medžiagą padarytų išvadą apie cheminei medžiagai būdingą savybę. Jos teigimu, reikėjo nustatyti, ar ECHA atsižvelgė į visą reikšmingą informaciją. Antra, to punkto antrame–ketvirtame sakiniuose ji nurodė, kad tiek, kiek ieškovė pateikė pastabas apie turimą informaciją, šios pastabos buvo atmestos ECHA sprendime. Kiek tai susiję su likusia dalimi, anot jos, negali būti tikimasi, kad ECHA atmes kaltinimus, kurių ieškovė jai konkrečiai nepateikė.

210    Ieškovė teigia, kad kai kurie iš šių Apeliacinės komisijos samprotavimų yra klaidingi.

211    Pirma, pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, kai neatsižvelgė į Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus, kurie patvirtino jos argumentą, jog jokia galima toksiškumo reprodukcijai rizika negalėjo pateisinti prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, apėmė histopatologines analizes, susijusias su reprodukcinių organų svoriu ir žiurkių histopatologija, pagaliau buvo įtraukti į cheminės medžiagos vertinimo dokumentus ir nurodyti minėtai komisijai pateiktame apeliaciniame skunde.

212    Šiomis aplinkybėmis ieškovė taip pat teigia, kad Apeliacinės komisijos samprotavimas, pagal kurį dėl to, kad ji dar kartą nepateikė tyrimų kaip apeliacinio skundo priedų, minėta komisija negalėjo nustatyti, ar jie buvo naudingi vertinant TRICLOSAN pagal Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, yra klaidingas. Jos nuomone, komisija galėjo lengvai susipažinti su šiais tyrimais; juos buvo galima gauti pasinaudojant tarptautinių bendros informacijos apie chemines medžiagas duomenų baze, be to, jie buvo paminėti ECHA sprendimo 3 priede. Ji mano, kad ta pati komisija galėjo prašyti pateikti šiuos dokumentus pagal Reglamento Nr. 771/2008 15 straipsnio 3 dalį. Todėl atsisakydama nagrinėti aptariamų tyrimų svarbą komisija taip pat neteisėtai atmetė svarbius mokslo įrodymus ir neatsižvelgė į visą reikšmingą informaciją.

213    Antra, antrojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, jog įrodymų įrodomąja galia grindžiamas požiūris taikytinas vertinant chemines medžiagas ir leidžia ECHA pasinaudoti diskrecija atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes vykdyti sudėtingus vertinimus mokslo ir techniniais klausimais.

214    Trečia, pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija iškraipė apeliacinio skundo turinį. Anot jos, Apeliacinė komisija konstatavo, kad nepateikė argumento dėl įrodomosios galios nustatymo, nors minėtame skunde ji buvo pateikusi tokį argumentą. Be kita ko, komisija neatsižvelgė į Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimų turinį.

215    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

216    Iš pradžių dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose, reikia atmesti ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija neturėjo apsiriboti nagrinėjimu, ar ECHA sprendime padaryta klaida, o turėjo pati, atsižvelgdama į Ciba-Geigy tyrimų turinį, išnagrinėti, ar reikia prašyti atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke. Šiomis aplinkybėmis dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 199 punkte, taip pat reikia atmesti argumentus, susijusius su tuo, kad Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys taikomas Apeliacinei komisijai tiesiogiai.

217    Tada reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kiek jais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą.

218    Taigi reikia atskirti, pirma, argumentus, kad Apeliacinė komisija turėjo konstatuoti, jog ECHA sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, ir, antra, argumentus, susijusius su tuo, kad ta komisija neturėjo atmesti argumentų dėl įrodymų įrodomosios galios nustatymo.

1)      Dėl argumentų, kad Apeliacinė komisija turėjo konstatuoti Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimą

219    Ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija turėjo konstatuoti, jog ECHA pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

220    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, kiek tai susiję su argumentu, jog ECHA sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį dėl to, kad neatsižvelgta į Ciba-Geigy tyrimus, Apeliacinė komisija turėjo išnagrinėti, ar tai buvo reikšminga informacija apie TRICLOSAN, pateikta taip, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir ar į ją buvo atsižvelgta per to sprendimo priėmimo procedūrą.

221    Pirma, reikia pažymėti, kad Bendrajame Teisme pateiktuose rašytiniuose dokumentuose ieškovė apsiribojo argumentais apie Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus. Iš tiesų žodžių junginys „Ciba-Geigy tyrimai“, kurį ieškovė pavartojo savo rašytiniuose dokumentuose, neabejotinai apima Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus, bet neapima Ciba-Geigy (1994) tyrimo.  Todėl reikia konstatuoti, kad Bendrajame Teisme pateikti argumentai nėra susiję su Ciba-Geigy (1994) tyrimu.

222    Tiesa, per posėdį pateiktose pastabose ieškovė pažymėjo, kad jos rašytinės pastabos yra susijusios ir su Ciba-Geigy (1994) tyrimu. Tačiau pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Ieškovei netvirtinant, kad tokių aplinkybių būta, per posėdį nurodytos jos pastabos turi būti atmestos kaip pateiktos pavėluotai.

223    Kad ir kaip būtų, Apeliacinė komisija teisingai atmetė argumentą, susijusį su tuo, kad ECHA sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ciba-Geigy (1994) tyrimą. Iš tiesų, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 201 punkto trečiame sakinyje, kurio ieškovė neginčija, minėtas tyrimas nebuvo pateiktas per vertinimo procedūrą. Todėl, kiek tai susiję su šiuo tyrimu, ECHA negali būti kaltinama kaip nors pažeidusi minėtą nuostatą.

224    Antra, reikia išnagrinėti ieškovės argumentus dėl to, kad Apeliacinė komisija turėjo konstatuoti Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimą, kiek tai susiję su Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimais.

225    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip Apeliacinė komisija nurodė ginčijamo sprendimo 201 punkte, Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimai buvo paminėti prie ECHA sprendimo pridėtoje apžvalgoje.

226    Tokiomis aplinkybėmis vykstant rungimosi principu pagrįstai procedūrai Apeliacinėje komisijoje ieškovė privalėjo pateikti argumentų, patvirtinančių, kad, nepaisant jų paminėjimo prie ECHA sprendimo pridėtoje apžvalgoje, į Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus nebuvo atsižvelgta per to sprendimo priėmimo procedūrą.

227    Kaip išdėstyta šio sprendimo 190–194 punktuose, vien tai, kad dėl būtinybės atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke ECHA padarė kitokią išvadą nei ieškovė, neįrodo, jog nebuvo atsižvelgta į Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus.

228    Vis dėlto vykstant procedūrai Apeliacinėje komisijoje ieškovė taip pat nurodė, kad ECHA sprendimo 15 puslapyje trumpai išdėstyta paskirtos institucijos išvada, jog registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ar morfologija, buvo paneigiama Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimais, kuriuose tokie rezultatai buvo pateikti. Taigi reikia išnagrinėti, ar, turint omenyje ECHA sprendimo turinį, dėl šio argumento galėjo kilti abejonių dėl atsižvelgimo į nurodytus tyrimus.

229    Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo N priedo 8 ir 19 puslapių, pateikdama savo pastabas dėl pasiūlymų padaryti ECHA sprendimo projekto pakeitimų (žr. šio sprendimo 12 punktą) ieškovė pažymėjo, kad techniniuose registracijos dokumentuose išdėstyti tyrimai neparodė jokių histopatologinių ar svorio pokyčių sėklidėse ar reprodukciniuose organuose. Šiomis aplinkybėmis ji rėmėsi, be kita ko, Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimais. Iš tiesų to priedo 8 puslapyje padaryta nuoroda į tyrimus Nr. 18 ir 19, o minėto priedo 19 puslapyje nurodyta, kad tai yra Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimai.

230    Tada reikia pažymėti, kad ECHA sprendimo 26 ir 27 puslapiuose ieškovės pastabos dėl sprendimo projekto buvo apibendrintos, o minėto sprendimo 27 puslapyje šio sprendimo 229 puslapyje paminėta pastaba buvo pažodžiui pakartota. Šiomis aplinkybėmis taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėto sprendimo 3 priedo matyti, jog ši pastaba buvo susijusi su Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimais.

231    Galiausiai reikia konstatuoti, kad ECHA sprendimo 27 ir 28 puslapiuose buvo išnagrinėta, ar remiantis Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimuose esančia informacija galima daryti išvadą, jog galima atmesti prielaidą dėl galimos rizikos, kad TRICLOSAN yra toksiška reprodukcijai. Iš tikrųjų tuose puslapiuose, konkrečiai kalbant, paskirtos institucijos atsakymo 2 punkte, buvo nurodyta, kad registruotojai neseniai jau teikė pastabas dėl poveikio reprodukcijai nebuvimo tam tikruose dėl TRICLOSAN atliktuose tyrimuose ir kad paskirta institucija jau anksčiau tvirtino, jog per šiuos tyrimus TRICLOSAN nebuvo dozuojama per laikotarpius prieš gimdymą ir po gimdymo, kurie yra kritiški reprodukcinės sistemos vystymuisi, todėl šie tyrimai neteikė tiek informacijos, kad būtų galima vienareikšmiškai įvertinti poveikio reprodukcijai nebuvimą. Dėl Ciba-Geigy (1983) tyrimo, kuris yra poūmio tyrimas, minėto sprendimo 28 puslapyje taip pat buvo nurodyta, kad atliekant retrospektyviąją dviejų kartų tyrimo pridėtinės vertės analizę buvo nuspręsta, jog tai, kad per poūmio tyrimą nepastebėta jokio poveikio reprodukcijai, netrukdo cheminei medžiagai daryti jai tariamą poveikį.

232    Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad vien nuoroda į ECHA sprendimo 15 puslapyje padarytą paskirtos institucijos išvadą, jog ieškovės registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ir morfologija, negalėjo įrodyti, kad per minėto sprendimo priėmimo procedūrą nebuvo atsižvelgta į Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus.

233    Taigi reikia konstatuoti, kad Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė argumentų, įrodančių Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimą dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus. Šiomis aplinkybėmis minėta komisija negali būti kaltinama tuo, kad nekonstatavo tokio pažeidimo ginčijamame sprendime.

234    Taip pat reikia pažymėti, kad šios išvados negali paneigti tariamos klaidos ginčijamo sprendimo 201 punkto ketvirtame sakinyje pateiktame Apeliacinės komisijos samprotavime, pagal kurį ji turėjo teisę atmesti argumentą, susijusį su Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, taip pat ir dėl to, kad vykstant procedūrai joje ieškovė nepateikė Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimų. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio sprendimo 219–233 punktuose, net jei ši išvada būtų klaidinga, vis dėlto remiantis ieškovės argumentais negalima užginčyti Apeliacinės komisijos sprendimo atmesti argumentą, susijusį su Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmos sakinio pažeidimu. Iš tiesų ieškovė nepateikė argumento, galinčio patvirtinti, kad į minėtus tyrimus nebuvo atsižvelgta.

2)      Dėl argumentų, susijusių su Apeliacinės komisijos samprotavimais dėl turimos informacijos įrodomosios galios nustatymo

235    Ieškovė nurodo, kad Apeliacinės komisijos samprotavimai dėl turimos informacijos įrodomosios galios nustatymo klaidingi.

236    Pirmiausia, ieškovė teigia, kad konstatuodama, jog ECHA neprivalėjo vadovautis turimos informacijos įrodomąja galia grindžiamu požiūriu, kad vertindama cheminę medžiagą padarytų išvadą apie tai medžiagai būdingą savybę, Apeliacinė komisija ginčijamo sprendimo 202 punkte neatsižvelgė į tai, jog įrodomosios galios nustatymas taikomas ir vertinant cheminę medžiagą.

237    Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 136 ir 137 punktuose, iš tikrųjų, viena vertus, iš Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 punkto matyti, jog registruojant cheminę medžiagą, jei požiūris, grindžiamas įrodomosios galios nustatymu, leidžia patvirtinti pavojingos būdingos savybės buvimą arba nebuvimą, turi būti atsisakyta papildomų bandymų su stuburiniais gyvūnais tiriant šią savybę ir gali būti atsisakyta papildomų bandymų nenaudojant stuburinių gyvūnų, o kita vertus, iš minėto reglamento XIII priedo antros pastraipos aišku, kad identifikuojant patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas chemines medžiagas, taip pat labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos chemines medžiagas taikomi ekspertų vertinimu grindžiami įrodomieji duomenys. Vis dėlto iš šių nuostatų aiškiai neišplaukia, kad įrodomosios galios nustatymas taikomas vertinant cheminę medžiagą.

238    Antra, jei vertindama cheminę medžiagą, atsižvelgiant į proporcingumo principą, ECHA neturėtų teisės prašyti papildomos informacijos apie galimą cheminės medžiagos riziką tuo atveju, kai turimos informacijos įrodomoji galia leidžia daryti išvadą apie šios rizikos buvimą arba nebuvimą, turint omenyje, kad procedūra Apeliacinėje komisijoje grindžiama rungimosi principu (žr. šio sprendimo 59–86 punktus), apeliacinio skundo Apeliacinėje komisijoje pareiškėja vis dėlto privalėtų nurodyti priežastis, dėl kurių ECHA sprendime pateikti samprotavimai yra klaidingi.

239    Vis dėlto ginčijamo sprendimo 202 punkto antrame sakinyje Apeliacinė komisija teigė, kad jai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nenurodė išsamių argumentų, kuriais siekiama paneigti ECHA išvadą, jog turimos informacijos nepakako tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti galimą TRICLOSAN toksiškumo reprodukcijai riziką.

240    Kiek ieškovės argumentais siekiama paneigti šį konstatavimą, pakanka priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 231 punkte, ECHA sprendimo 27 ir 28 puslapiuose buvo pažymėta, jog atliekant Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus TRICLOSAN nebuvo dozuojama per laikotarpius prieš gimdymą ir po gimdymo, kurie yra kritiški reprodukcinės sistemos vystymuisi, todėl šie tyrimai neteikė tiek informacijos, kad būtų galima vienareikšmiškai įvertinti poveikio reprodukcijai nebuvimą. Dėl Ciba-Geigy (1983) tyrimo, kuris yra poūmio tyrimas, buvo nurodyta, kad atliekant retrospektyviąją dviejų kartų tyrimo pridėtinės vertės analizę buvo nuspręsta, jog tai, kad per poūmio tyrimą nepastebėta jokio poveikio reprodukcijai, netrukdo cheminei medžiagai daryti jai tariamą poveikį.

241    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antroje dalyje ieškovė dėl Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimų tik nurodė, kad turimos informacijos įrodomosios galios nustatymas leistų padaryti išvadą, jog tariamos TRICLOSAN toksiškumo reprodukcijai rizikos nėra. Taigi ieškovė paprasčiausiai pažymėjo, jog tokių tyrimų būta, bet nepateikė argumentų, kuriais remiantis galima užginčyti ECHA sprendime nurodytą motyvą, dėl kurio šiuose tyrimuose esanti informacija negalėjo būti laikoma pakankama.

242    Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė komisija negali būti kaltinama tuo, kad nusprendė, jog dėl Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimų ieškovės pateikti argumentai buvo nepakankamai išsamūs.

243    Dėl Ciba-Geigy (1994) tyrimo reikia priminti, kad, kaip išdėstyta šio sprendimo 222 punkte, Bendrajame Teisme pateiktose rašytinėse pastabose ieškovė nenurodė su šiuo tyrimu susijusių argumentų ir kad jos pastabos žodžiu, pirmą kartą pateiktos per posėdį, turi būti atmestos kaip nepriimtinos. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad dėl šio tyrimo ieškovė Apeliacinėje komisijoje nepateikė jokių išsamių argumentų. Siekiant išsamumo reikia priminti, kad ECHA šis tyrimas nebuvo pateiktas.

244    Taigi reikia atmesti argumentus, susijusius su tuo, kad Apeliacinė komisija neatsižvelgė į turimos informacijos įrodomąją galią.

245    Tada, jei savo argumentais ieškovė siekia pažymėti, kad Apeliacinė komisija turėjo atskleisti klaidingą ECHA sprendimo 15 puslapyje padarytos paskirtos institucijos išvados, jog registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ar morfologija, pobūdį, juos taip pat atmesti.

246    Tiesa, tuo atveju, jei, priešingai, nei konstatavo paskirta institucija, rezultatai, susiję su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ar morfologija, buvo pateikti Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimuose, ECHA sprendimo 15 puslapyje apibendrinta šios institucijos išvada, kad ieškovės registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ar morfologija, būtų klaidinga.

247    Vis dėlto atsižvelgiant į ECHA sprendimo 27 ir 28 punktuose nurodytus motyvus (žr. šio sprendimo 231 punktą), pagal kuriuos atliekant Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus TRICLOSAN nebuvo dozuojama per laikotarpius prieš gimdymą ir po gimdymo, kurie yra kritiški reprodukcinės sistemos vystymuisi, todėl šie tyrimai neteikė tiek informacijos, kad būtų galima vienareikšmiškai įvertinti poveikio reprodukcijai nebuvimą, reikia pažymėti, kad šių rezultatų nepakanka tam, kad būtų galima atmesti prielaidą, jog TRICLOSAN gali daryti toksišką reprodukcijai poveikį.

248    Šiomis aplinkybėmis tariama klaida ECHA sprendimo 15 puslapyje pateiktoje paskirtos institucijos išvadoje negalėjo sukelti abejonių dėl jos sprendimo prašyti atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke.

249    Darytina išvada, kad reikia atmesti visus argumentus, kuriais siekiama paneigti samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė dėl ECHA sprendimo pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antros dalies atmetimą, taigi ir visus argumentus, kuriais siekiama paneigti samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija pagrindė minėto pagrindo atmetimą.

2.      Dėl argumentų, kuriais siekiama paneigti Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo septintojo ir aštuntojo pagrindų atmetimą

250    Ginčijamo sprendimo 137–168 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, pateiktus administracinio skundo septintajame ir aštuntajame pagrinduose, grindžiamuose Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimu. Šiuose pagrinduose ieškovė iš esmės teigė, kad remiantis turima informacija buvo neįmanoma nustatyti potencialios rizikos, jog TRICLOSAN daro neurotoksišką ar toksišką reprodukcijai poveikį. Ji, be kita ko, nurodė, kad išvada dėl tokios rizikos nebuvimo jau galėjo būti padaryta remiantis esamais duomenimis. Ji taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į žiurkių ir žmonių skirtumus, išvadų dėl žmonių buvo neįmanoma padaryti remiantis išsamiu neurotoksiškumo tyrimu su žiurke.

251    Ginčijamo sprendimo 149 punkte Apeliacinė komisija pažymėjo, kad jai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė apsiribojo argumentais, skirtais paneigti prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumą ir tinkamumą, ir nurodė, kad išnagrinės tik šiuos elementus. Minėto sprendimo 150–160 punktuose ji išnagrinėjo ir atmetė ieškovės argumentus, kuriais buvo siekiama paneigti minėto prašymo būtinumą. To sprendimo 161–168 punktuose ji išnagrinėjo ir atmetė ieškovės argumentus, kuriais buvo siekiama paneigti minėto prašymo tinkamumą.

252    Ieškovė teigia, kad šie Apeliacinės komisijos samprotavimai yra klaidingi. Iš pradžių bus išnagrinėti jos argumentai, kuriais siekiama paneigti minėtos komisijos samprotavimus dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo. Paskui bus išnagrinėti argumentai, kuriais siekiama paneigti šios komisijos samprotavimus dėl tokio prašymo tinkamumo.

a)      Dėl argumentų, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo

253    Ginčijamo sprendimo 150 punkte Apeliacinė komisija nurodė, kad norėdama įrodyti prašymo pateikti papildomos informacijos, reikalingos vertinant cheminę medžiagą, būtinumą ECHA turėjo gebėti įrodyti, jog egzistuoja potenciali rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, būtinybę šią riziką išsiaiškinti, taip pat tai, kad prašoma informacija iš tikrųjų gali leisti imtis geresnių rizikos valdymo priemonių.

254    Ginčijamo sprendimo 151 punkte Apeliacinė komisija konstatavo, kad, ieškovės teigimu, ECHA neįrodė, jog egzistavo rizika, kuria reikėjo išsiaiškinti, nes turimos informacijos įrodomoji galia buvo nepakankama žmonių endokrininės sistemos ardymo rizikai identifikuoti.

255    Ginčijamo sprendimo 152 punkte Apeliacinė komisija priminė, kad net jei pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedą įrodymų įrodomąja galia grindžiamo požiūrio buvo laikomasi siekiant suderinti informavimo reikalavimus su registravimo reikmėmis, vertindama cheminę medžiagą ECHA neprivalėjo laikytis tokio požiūrio, jei teisingai įgyvendino savo diskreciją, nustatydama potencialios rizikos buvimą. Šiuo klausimu ji padarė nuorodą į savo samprotavimus minėto sprendimo 64 punkte.

256    Ginčijamo sprendimo 153 punkte Apeliacinė komisija pažymėjo, kad savo sprendime ECHA identifikavo dvi potencialios rizikos rūšis, susijusias su TRICLOSAN, būtent, pirma, potencialią toksiško reprodukcijai poveikio riziką ir, antra, potencialią neurotoksiško poveikio riziką.

257    Ginčijamo sprendimo 154 punkte Apeliacinė komisija atkreipė dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė išsamių argumentų, galinčių paneigti motyvą, susijusį su susirūpinimu dėl toksiško reprodukcijai poveikio rizikos.

258    Ginčijamo sprendimo 155–158 punktuose Apeliacinė komisija nurodė priežastis, dėl kurių, nepaisant ieškovės pateiktų argumentų, ECHA turėto teisę nuspręsti, kad TRICLOSAN galėjo daryti slopinamąjį poveikį žmogaus skydliaukės gaminamam tiroksinui (T4); dėl šio poveikio palikuonims kyla nepageidaujamų neurologinių pasekmių.

259    Ieškovė teigia, kad šie Apeliacinės komisijos samprotavimai klaidingi. Iš pradžių ji pateikia argumentus konkrečiai dėl minėtos komisijos samprotavimų, susijusių su TRICLOSAN keliama neurotoksiškumo rizika, paskui – argumentus konkrečiai dėl šios komisijos samprotavimų, susijusių su potencialia šios cheminės medžiagos toksiškumo reprodukcijai rizika. Tada ji pateikia argumentus, susijusius su Kanados valdžios institucijų išvada dėl TRICLOSAN. Be to, ji teigia, kad ginčijamo sprendimo 152 punkte ta pati komisija neatsižvelgė į tai, jog vertinant cheminę medžiagą reikėjo nustatyti turimos informacijos įrodomąją galią. Galiausiai ji tvirtina, kad minėta komisija apsiribojo akivaizdžių vertinimo klaidų buvimo patikrinimu.

1)      Dėl argumentų, susijusių konkrečiai su Apeliacinės komisijos samprotavimais dėl TRICLOSAN potencialiai keliamos neurotoksiškumo rizikos

260    Ginčijamo sprendimo 153 ir 155–158 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, kuriais siekta įrodyti, jog ECHA neįrodė potencialios rizikos, kad TRICLOSAN yra neurotoksiška, buvimo. Minėto sprendimo 153 punkte ji pažymėjo, kad savo sprendime ECHA rėmėsi gausia informacija, visų pirma in vitro ir in vivo atliktais tyrimais su žiurkėmis ir žmonėmis. Remdamasi būtent šia informacija ECHA nusprendė, kad šioje byloje nagrinėjama cheminė medžiaga galėjo, be kita ko, daryti slopinamąjį poveikį žmogaus skydliaukės gaminamam tiroksinui ir taip sukelti nepageidaujamų neurologinių pasekmių palikuonims. To sprendimo 155–158 punktuose minėta komisija išnagrinėjo ir atmetė ieškovės argumentus, kuriais siekta paneigti samprotavimus, pagrįstus TRICLOSAN potencialiai keliama neurotoksiškumo rizika. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad ieškovė iš esmės tik išreiškė savo nesutikimą su išvada, kurią ECHA padarė, remdamasi turima informacija, o tai reiškia, kad mokslo nuomonės skiriasi, taip pat darydama nuorodą į to paties sprendimo 134 punkte pateiktus samprotavimus priminė, kad tokie argumentai negali patvirtinti, jog ginčijamame sprendime padaryta klaida. Ji taip pat atmetė argumentą dėl Axelstad (2013) tyrimo, pažymėdama, kad ieškovė neįrodė, jog ECHA samprotavimai buvo klaidingi, ir tik pareiškė nesutinkanti su minėtos agentūros pateiktu turimos informacijos aiškinimu. Tokie argumentai negalėjo paneigti prašymo atlikti išsamų neurotoksiškumo tyrimą su žiurke teisėtumo. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su tuo, kad, atsižvelgiant į žiurkių ir žmonių skirtumus, ECHA, remdamasi tyrimų su žiurkėmis rezultatais, neturėjo konstatuoti, jog egzistuoja potenciali TRICLOSAN neurotoksiškumo rizika, Apeliacinė komisija pažymėjo, kad tie argumentai turėjo būti atmesti dėl aptariamo sprendimo 163–165 punktuose išdėstytų samprotavimų; tuose punktuose buvo išnagrinėti argumentai, kuriais siekta paneigti ECHA samprotavimus dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke tinkamumo.

261    Ieškovė teigia, kad kai kurie iš šių Apeliacinės komisijos samprotavimų klaidingi.

262    Pirma, pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė komisija tinkamai neišnagrinėjo jos nurodytų mokslo tyrimų. Anot jos, atsižvelgiant į ECHA ir tos komisijos veiklos tęstinumą, pastaroji turėjo atlikti ECHA sprendimo nagrinėjimą „de novo“, kuris apimtų minėtame sprendime pateiktų mokslo vertinimų nagrinėjimą. Priešingu atveju, ši komisija sukurtų tokioms registruotojoms, kaip ji, garantuojamos procedūrinės apsaugos spragą.

263    Antra, antrojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 156 punkte Apeliacinė komisija netinkamai perkėlė įrodinėjimo pareigą. ECHA ir minėta komisija privalėjo įrodyti, kad egzistavo rizika, kuri turėjo būti išsiaiškinta, ir kad gavus papildomos informacijos galėjo realiai pagerėti rizikos valdymo priemonės. Tačiau nei ECHA, nei ši komisija to neįrodė. Todėl, ieškovės nuomone, ta pati komisija minėtame punkte neturėjo konstatuoti, kad ji neįrodė, jog ECHA padarė klaidingą išvadą.

264    Trečia, pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 134, 155 ir 156 punktuose Apeliacinė komisija neturėjo remtis teiginiu, jog mokslo nuomonių skirtumas nereiškia, kad padarytas teisės pažeidimas. Taip elgdamasi minėta komisija neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja jos ir ECHA veiklos tęstinumas, ir pritaikė netinkamo lygio kontrolę.

265    Ketvirta, pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ir antrojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovė teigia, kad Apeliacinė komisija negalėjo paaiškinti, kaip nurodyti įrodymai, būtent atlikti tyrimai su žiurke, galėjo patvirtinti ECHA remiantis jais padarytas išvadas. Pirma, ginčijamo sprendimo 153 punkte pateikto minėtos komisijos teiginio, kad ECHA išnagrinėjo daug tyrimų, nepakanka. Siekiant patvirtinti arba paneigti konkrečią hipotezę, įrodymų svarbai reikšmės turi tokie veiksniai, kaip duomenų kokybė, rezultatų nuoseklumas, poveikio pobūdis ir sunkumas, informacijos reikšmingumas. Antra, minėtame sprendime buvo prieštaravimų, be to, jis buvo pagrįstas nenuosekliais įrodymais, nes, kiek tai susiję su potencialia neurotoksiško poveikio žmonėms rizika, ši komisija rėmėsi tik duomenimis, gautais atlikus tyrimus su žiurke. Trečia, ECHA ir ta pati komisija neatsižvelgė į tyrimus su žmonėmis ir kitomis rūšimis; iš šių tyrimų aiškiai matyti, kad neurotoksiškas poveikis nedaromas, o endokrininė sistema neardoma. Anot ieškovės, jei Apeliacinė komisija į tai būtų atsižvelgusi, būtų padariusi išvadą, kad, atsižvelgiant į skirtingą TRICLOSAN poveikį įvairioms rūšims, duomenų ekstrapoliacija neįmanoma. Ketvirta, aptariama komisija neatsižvelgė į jos argumentus dėl Witorsch ataskaitos, kurioje buvo nurodyta, jog TRICLOSAN nedaro neurotoksiško poveikio ir neardo endokrininės sistemos. Šioje ataskaitoje atitinkami įrodymai buvo sugrupuoti ir išsamiai aprašyti, taip pat patikimai, nuosekliai ir skaidriai paaiškinta, kaip įrodymai buvo panaudoti siekiant padaryti galutinę išvadą.

266    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

267    Pirmiausia ieškovės argumentus reikia atmesti tiek, kiek jie susiję su tuo, kad Apeliacinė komisija turėjo pati įvertinti reikšmingą informaciją, kad nuspręstų, ar egzistuoja potenciali TRICLOSAN neurotoksiškumo rizika. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 55–131 punktuose, nagrinėdama pateiktą apeliacinį skundą minėta komisija tik nagrinėja, ar remiantis ieškovės pateiktais argumentais galima teigti, kad ECHA sprendime padaryta klaida.

268    Tada ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija suklydo, vykdydama ECHA sprendimo kontrolę.

269    Pirma, ieškovės argumentus reikia atmesti tiek, kiek juose tvirtinama, kad Apeliacinė komisija turėjo konstatuoti, jog remdamasi turima informacija ECHA neturėjo teisės daryti išvadą, kad TRICLOSAN yra neurotoksiška medžiaga.

270    Iš tiesų šio sprendimo 269 punkte minėtas teiginys yra grindžiamas klaidinga prielaida, jog tam, kad galėtų prašyti papildomos informacijos apie TRICLOSAN tariamai daromą neurotoksišką poveikį, ECHA turėjo įrodyti, kad ši cheminė medžiaga yra neurotoksiška.

271    Vis dėlto pagal Reglamente Nr. 1907/2006 įtvirtintą sistemą, kai kyla susirūpinimų dėl cheminės medžiagos potencialiai keliamų pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai ir jų negalima paneigti arba patvirtinti remiantis turima informacija, galima priimti sprendimą, susijusį su šios cheminės medžiagos vertinimu, ir prašyti papildomos informacijos, kuri leistų išsiaiškinti šią riziką.

272    Iš tiesų Reglamento Nr. 1907/2006 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juo siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Be to, iš šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies antro sakinio matyti, kad jo nuostatos grindžiamos atsargumo principu. Kaip matyti iš to reglamento 66 konstatuojamosios dalies, jei vertinant cheminę medžiagą įtariama, kad ji gali kelti riziką sveikatai ar aplinkai, ECHA yra įgaliota reikalauti papildomos informacijos apie ją.

273    Taigi norėdama nustatyti, kad neurotoksiškumo tyrimas su žiurke buvo būtinas, ECHA neprivalėjo įrodyti, jog, remiantis jos turėta informacija TRICLOSAN turėjo būti laikomas neurotoksišku. Jai užtektų tik įrodyti, kad egzistavo potenciali neurotoksiškumo rizika.

274    Antra, reikia išnagrinėti ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad ginčijamo sprendimo 156 punkte Apeliacinė komisija neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą.

275    Viena vertus, kiek šio sprendimo 274 punkte minėtas argumentas susijęs su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per procedūrą Apeliacinėje komisijoje, reikia pažymėti, kad Apeliacinė komisija nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 156 punkto ketvirtame sakinyje nusprendė, jog ECHA sprendime padarytą klaidą privalo įrodyti ieškovė. Iš tikrųjų toks įrodinėjimo pareigos pasiskirstymas kyla iš to, kad procedūra toje komisijoje grindžiama rungimosi principu. Vadinasi, ieškovės argumentas turi būti atmestas tiek, kiek yra susijęs su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per minėtą procedūrą.

276    Kita vertus, kiek šio sprendimo 274 punkte minėtas argumentas susijęs su įrodinėjimo pareiga per procedūrą ECHA, reikia priminti, kad siekdama įrodyti, jog prašymas yra būtinas, ECHA turi nustatyti, kad aptariama cheminė medžiaga kelia potencialią riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kad šią riziką reikia išsiaiškinti ir kad prašoma informacija greičiausiai padės imtis geresnių rizikos valdymo priemonių.

277    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinė komisija nepažeidė ECHA procedūrai taikomų taisyklių dėl įrodinėjimo pareigos. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 156 straipsnio ketvirtame sakinyje pateiktas minėtos komisijos samprotavimas yra susijęs tik su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per procedūrą toje komisijoje. Tačiau, kaip matyti iš minėto sprendimo 150 punkto, kiek tai susiję su procedūra ECHA, aptariama komisija laikėsi šio sprendimo 276 punkte minėtą taisyklę atitinkančio požiūrio.

278    Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti šio sprendimo 274 punkte minėtą argumentą.

279    Trečia, ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 134, 155 ir 156 punktuose Apeliacinė komisija neturėjo remtis teiginiu, jog mokslo nuomonių skirtumas nereiškia, kad padarytas teisės pažeidimas. Ji neturėjo riboti savo kontrolės dėl ECHA diskrecijos.

280    Visų pirma reikia priminti, jog atsižvelgiant į tai, kad procedūra Apeliacinėje komisijoje grindžiama rungimosi principu, vykstant tokiai procedūrai pareiškėja turi pateikti išsamių argumentų, kuriais siekiama paneigti ECHA teiginius. Todėl, kai per ECHA sprendimo priėmimo procedūrą pareiškėja pateikia argumentus, susijusius su tuo, kad remiantis turima informacija negalima konstatuoti, jog egzistuoja potenciali rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, arba su tuo, kad tam tikra informacija įrodo, jog cheminė medžiaga nedaro neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai, paskui savo sprendime ECHA išnagrinėja ir atmeta šiuos argumentus, pateikdama apeliacinį skundą Apeliacinei komisijai pareiškėja turi pateikti išsamių argumentų, skirtų įrodyti, kad samprotavimai, kuriais rėmėsi ECHA, yra klaidingi. Tokiu atveju bet kuris pareiškėjos argumentas Apeliacinėje komisijoje, kuriuo tik teigiama, kad yra atlikti tyrimai, į kuriuos ECHA atsižvelgė, bet nenurodomos priežastys, dėl kurių ECHA samprotavimai tariamai yra klaidingi, negali būti laikomas pakankamai išsamiu.

281    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti ieškovės argumentus dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų ginčijamo sprendimo 134, 155 ir 156 punktuose.

282    Viena vertus, ginčijamo sprendimo 155 punkte Apeliacinė komisija iš esmės pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl išvadų, darytinų remiantis turima informacija, apsiriboja konstatavimu, kad ieškovė nesutiko su ECHA padarytomis išvadomis. Šiuo klausimu ji remiasi minėto sprendimo 134 punkto ketvirtu sakiniu, kuriame nurodyta, jog to, kad ieškovė nesutinka su ECHA mokslo išvada, nepakanka norint įrodyti, jog ši išvada klaidinga.

283    Kita vertus, ginčijamo sprendimo 156 punkte Apeliacinė komisija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog, remiantis Axelstad tyrimu (2013), TRICLOSAN negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio. Šiuo klausimu ji priminė, kad tame tyrime taip pat buvo nurodyta, jog vėliau gali kilti poreikis atlikti TRICLOSAN kaip potencialiai neurotoksiškos cheminės medžiagos vertinimą. Be to, ji priminė, kad ECHA buvo nurodžiusi, jog nagrinėjamas tyrimas nepašalina susirūpinimų dėl galimo TRICLOSAN poveikio palikuonių smegenų vystymuisi dėl sumažėjusio motinos tiroksino lygio. Šiuo atžvilgiu ji pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog ECHA išvada neteisinga, o tik atkreipė dėmesį į tai, kad nesutinka su ECHA pateiktu turimos informacijos interpretavimu. Taigi ji dar kartą remiasi minėto sprendimo 134 punkto ketvirtu sakiniu, kuriame nurodyta, jog to, kad ieškovė nesutinka su ECHA mokslo išvada, nepakanka norint įrodyti, jog ši išvada klaidinga.

284    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 280 punkte, Apeliacinės komisijos negalima kaltinti tuo, kad argumentus, kuriais ieškovė tik išreiškė savo nesutikimą su ECHA išvada, ji atmetė kaip nepakankamai išsamius dėl ginčijamo sprendimo 155 ir 156 punktuose nurodytų priežasčių.

285    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 155 ir 156 punktuose Apeliacinė komisija atmetė ieškovės argumentus arba dėl to, kad jie buvo nepakankamai išsamūs, arba dėl to, kad jie nepagrįsti. Tačiau šie argumentai nebuvo atmesti dėl to, kad remiantis jais negalima įrodyti akivaizdžios klaidos buvimą ECHA samprotavimuose. Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, remiantis tais punktais negalima daryti išvados, kad dėl ECHA turimos diskrecijos minėta komisija apribojo savo kontrolės intensyvumą.

286    Vadinasi, argumentą dėl ginčijamo sprendimo 134, 155 ir 156 punktų taip pat reikia atmesti.

287    Ketvirta, dėl ieškovės argumentų dėl Witorsch ataskaitos iš pradžių reikia pažymėti, kad, kiek ieškovė remiasi šia ataskaita šeštajame pagrinde, grindžiamame Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, jos argumentus reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie išdėstyti šio sprendimo 200–205 punktuose. Tada reikia pažymėti, kad Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo septintajame ir aštuntajame pagrinduose, grindžiamuose Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio pažeidimu ir proporcingumo principo pažeidimu, ieškovė nesirėmė ta ataskaita. Turint omenyje tai, kad procedūra Apeliacinėje komisija pagrįsta rungimosi principu, ši komisija negali būti kaltinama tuo, kad nagrinėdama tuos pagrindus neatsižvelgė į aptariamą ataskaitą. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad savo apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė išsamiai priežasčių, dėl kurių, kaip ji mano, atsižvelgiant į tos pačios ataskaitos turinį, ECHA sprendime pateikti samprotavimai turėtų būti laikomi klaidingais. Galiausiai, kiek ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į minėtą turinį, Apeliacinės komisijos samprotavimai turėtų būti laikomi klaidingais, pakanka pažymėti, jog ji nenurodė išsamiai priežasčių, dėl kurių, atsižvelgiant į tą turinį, Apeliacinės komisijos samprotavimai turėtų būti laikomi klaidingais. Todėl visus argumentus dėl atitinkamos ataskaitos reikia atmesti.

288    Penkta, kiek ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija neatsižvelgė į TRICLOSAN poveikį žiurkei ir žmogui, taip pat, kad ginčijamame sprendime išdėstyti teiginiai yra prieštaringi, nes siekdama nustatyti potencialią neurotoksiškumo riziką žmogui minėta komisija rėmėsi tik tyrimų su žiurke duomenimis, reikia konstatuoti, kad šie argumentai susiję su minėto sprendimo 157 punktu, kuriame kalbama apie argumentus, grindžiamus skirtingu TRICLOSAN poveikiu žiurkei ir žmogui. Reikia konstatuoti, kad tame punkte ši komisija padarė nuorodą į savo samprotavimus to sprendimo 163–165 punkte. Taigi į ieškovės argumentus bus atsižvelgta nagrinėjant Apeliacinės komisijos argumentus dėl šių samprotavimų (žr. šio sprendimo 365–383 punktus).

289    Šešta, kiek ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 153 punkte Apeliacinė komisija neturėjo vien konstatuoti, jog ECHA išnagrinėjo nemažai tyrimų, bet turėjo pati išnagrinėti, ar remdamasi turima informacija galėtų padaryti išvadą, jog potencialios neurotoksiškumo rizikos nėra, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 59–86 punktuose, nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija vertina tik pareiškėjos nurodytus pagrindus. Todėl šios komisijos negalima kaltinti nei tuo, kad minėto sprendimo 153 punkte ji konstatavo, jog ECHA išnagrinėjo nemažai tyrimų, nei tuo, kad to sprendimo 154–159 punktuose ji išnagrinėjo tik ieškovės administraciniame skunde pateiktus argumentus.

290    Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti ieškovės argumentus, pateiktus konkrečiai dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų apie TRICLOSAN potencialiai keliamą neurotoksiškumo riziką, tačiau reikia išnagrinėti argumentus dėl skirtingo TRICLOSAN poveikio žiurkei ir žmogui; jie bus išnagrinėti šio sprendimo 339–386 punktuose.

2)      Dėl argumentų, susijusių konkrečiai su Apeliacinės komisijos samprotavimais apie TRICLOSAN potencialiai keliamą neurotoksiškumo riziką

291    Ginčijamo sprendimo 154 punkte nagrinėdama ieškovės argumentus, kuriais siekta įrodyti, jog prašymas atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke nebuvo būtinas, Apeliacinė komisija nusprendė, kad tie argumentai nepakankamai išsamūs.

292    Ieškovė teigia, kad toks teiginys klaidingas. Pirmiausia ji tvirtina, kad Apeliacinė komisija iškraipė jos apeliaciniame skunde pateiktus argumentus. Tada ji teigia, kad, atsižvelgiant į atliktus tyrimus, minėta komisija turėjo konstatuoti, kad su TRICLOSAN susijusios toksiškumo reprodukcijai rizikos nėra.

i)      Dėl argumentų, susijusių su ieškovės argumentų iškraipymu

293    Pirmojo pagrindo antroje dalyje ir antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 154 punkte Apeliacinė komisija iškraipė jos apeliaciniame skunde pateiktus argumentus. Jos nuomone, minėta komisija konstatavo, kad administracinio skundo septintajame ir aštuntajame pagrinduose ji nepateikė argumentų, galinčių sukelti abejonių dėl galimybės atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke atsižvelgiant į potencialią toksiškumo reprodukcijai riziką, kurią kelia TRICLOSAN. Tačiau ji teigia, kad apeliaciniame skunde pateikė argumentus, skirtus paneigti ECHA išvadai, jog TRICLOSAN kelia potencialią toksiškumo reprodukcijai riziką. Ieškovės teigimu, ji buvo nurodžiusi, kad ECHA sprendime padaryta išvada, jog jos registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ir morfologija, buvo klaidinga, nes tokia informacija, jos nuomone, buvo pateikta Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimuose.

294    ECHA nesutinka su šiais argumentus.

295    Pirmiausia reikia pažymėti, kad dėl ECHA sprendimo pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė pateikė argumentų dėl išsamesnio neurotoksiškumo tyrimo su žiurke (apeliacinio skundo 47–106 punktai). Šiuo klausimu ieškovės pateikti argumentai buvo išdėstyti kaip įžanginė dalis (to skundo 48–51 punktai) ir kaip trys dalis, iš kurių pirma buvo susijusi konkrečiai su susirūpinimu dėl TRICLOSAN neurotoksiškumo (to skundo 52–85 punktai), o antra – konkrečiai su susirūpinimu dėl šios cheminės medžiagos toksiškumo reprodukcijai (to paties skundo 86–97 punktai). Trečia dalis buvo susijusi su Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu (aptariamo skundo 98–106 punktai).

296    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog apeliacinio skundo dalyje, susijusioje konkrečiai su proporcingumo principo pažeidimu, t. y. to skundo 98–106 punktuose, ieškovė iš tikrųjų nepateikė išsamių argumentų, skirtų paneigti ECHA samprotavimams dėl būtinybės prašyti atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, atsižvelgiant į TRICLOSAN potencialiai keliamą toksiškumo reprodukcijai riziką.

297    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad apeliacinio skundo 106 punkte ieškovė pažymėjo, jog prašymas atlikti šį tyrimą nėra būtinas dėl „šiame skunde išdėstytų priežasčių“. Priešingai, nei teigia ECHA, iš nuorodos į minėtą punktą ir jos konteksto pakankamai aišku, kad tame punkte ieškovė rėmėsi savo argumentais dėl TRICLOSAN potencialiai keliamos toksiškumo reprodukcijai rizikos, pateiktais minėto skundo 86–97 punktuose. Tačiau šiomis aplinkybėmis ieškovė, be kita ko, teigė, kad ECHA sprendime padaryta išvada, jog registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ir morfologija, yra klaidinga.

298    Taigi ieškovė teisingai nurodo, kad apeliacinio skundo 106 punkte, t. y. dalyje, susijusioje su Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu, pateikė argumentą, kuriuo buvo siekiama sukelti abejonių dėl ECHA išvados, kad TRICLOSAN kelia potencialią toksiškumo reprodukcijai riziką, t. y. argumentą, susijusį su tuo, kad, priešingai, nei konstatuota šiame sprendime, registracijos dokumentuose buvo nurodyti rezultatai, susiję su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ir morfologija.

299    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad atsakydama į septintąjį ir aštuntąjį pagrindus Apeliacinė komisija neaiškiai atsakė į šį argumentą.

300    Vis dėlto, kadangi apeliacinio skundo 86–97 punktuose, taigi ir šeštojo pagrindo antroje dalyje, ieškovė išplėtojo argumentą dėl klaidingo išvados, kad registracijos dokumentuose nebuvo rezultatų, susijusių su vyriškų reprodukcinių organų svoriu ir morfologija, pobūdžio, reikia išnagrinėti, ar nagrinėdama šią dalį Apeliacinė komisija į jį tinkamai atsakė.

301    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 238–242 punktuose, nagrinėdama jai pateikto apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antrą dalį Apeliacinė komisija išnagrinėjo ne tik argumentus dėl Reglamento Nr. 1907/2006 47 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimo, bet ir (ginčijamo sprendimo 202 punkte) argumentą, susijusį su tuo, kad turimos informacijos įrodomosios galios nustatymas leido atmesti prielaidą dėl TRICLOSAN potencialiai keliamos toksiškumo reprodukcijai rizikos. Iš tikrųjų, kaip tvirtinama šio sprendimo 238–242 punktuose, minėto sprendimo 202 punkte ji iš esmės rėmėsi samprotavimu, kad ECHA sprendime pateikta informacija apie Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimus paaiškina priežastis, dėl kurių šie tyrimai nepateikia pakankamai duomenų patikimam poveikio reprodukcijai nebuvimo vertinimui, ir kad ieškovė nepateikė išsamių argumentų, skirtų sukelti abejonėms dėl šių samprotavimų.

302    Atsižvelgiant būtent į šį Apeliacinės komisijos atsakymą reikia vertinti ginčijamo sprendimo 154 punkte išdėstytą jos teiginį, kad administracinio skundo septintajame ir aštuntajame pagrinduose ieškovė nepateikė argumentų, kuriais būtų siekiama sukelti abejonių dėl būtinybės atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, atsižvelgiant į TRICLOSAN potencialiai keliamą toksiškumo reprodukcijai riziką.

303    Vis dėlto, kaip nurodyta šiame sprendime, Apeliacinė komisija jau atsakė į argumentą, kurį ieškovė pateikė šeštojo pagrindo antroje dalyje, kai ta dalis buvo nagrinėjama. Taigi jos negalima kaltinti tuo, kad ji jo dar kartą neišnagrinėjo, vertindama aštuntąjį pagrindą, kuriame ieškovė šį argumentą tik paminėjo.

304    Vadinasi, ginčijamo sprendimo 154 punkte Apeliacinė komisija neiškraipė ieškovės argumentų.

305    Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad ginčijamo sprendimo 154 punkte Apeliacinė komisija iškraipė ieškovės argumentus, dėl tokios klaidos minėtas sprendimas negali būti panaikintas. Iš tikrųjų pačios priežastys, dėl kurių ECHA manė, kad Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimai nepateikia pakankamai duomenų patikimam poveikio reprodukcijai nebuvimo vertinimui, pateisina išvadą, kad iš šių tyrimų turinio matyti, jog prašymui atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke neprieštaraujama, o minėtai komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė argumentų, kuriais būtų siekiama paneigti šiuos samprotavimus.

306    Taigi reikia atmesti argumentą, susijusį su tuo, kad ginčijamo sprendimo 154 punkte Apeliacinė komisija iškraipė ieškovės apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

ii)    Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad yra atlikti tyrimai, patvirtinantys, jog TRICLOSAN nedaro toksiško reprodukcijai poveikio

307    Antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimai, taip pat Witorsch ataskaita patvirtina, jog TRICLOSAN nedaro toksiško reprodukcijai poveikio. Ji tvirtina, kad ECHA ir Apeliacinė komisija turėjo nustatyti įrodymų įrodomąją galią. Jos teigimu, ECHA ir minėta komisija pripažino, kad tirti mėginiai galėjo būti užteršti dioksinais, kurie galėjo lemti stebėtus rezultatus.

308    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

309    Kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija turėjo išnagrinėti, ar reikia prašyti atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, ir turėjo pati iš naujo įvertinti reikšmingą informaciją, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

310    Ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija suklydo, vykdydama ECHA sprendimo kontrolę.

311    Šiomis aplinkybėmis, pirma, reikia atmesti ieškovės argumentus dėl Ciba-Geigy (1983) ir Ciba-Geigy (1986) tyrimų. Kaip nurodyta šio sprendimo 305 punkte, savo sprendime ECHA išdėstė priežastis, dėl kurių, jos nuomone, minėti tyrimai nepateikia pakankamai duomenų patikimam poveikio reprodukcijai nebuvimo vertinimui, o Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė šiuos samprotavimus galinčių paneigti argumentų.

312    Antra, argumentus, kad Apeliacinė komisija nepakankamai atsižvelgė į Witorsch ataskaitą, reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 287 punkte.

313    Trečia, dėl argumento, susijusio su tuo, kad tirti mėginiai galėjo būti užteršti dioksinais, kurie galėjo lemti stebėtus rezultatus, viena vertus, reikia pažymėti, kad tokio argumento ieškovė nebuvo nurodžiusi Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo septintajame ir aštuntajame pagrinduose. Kita vertus, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 197 punkte Apeliacinė komisija atsakė į atitinkamus argumentus tiek, kiek ieškovė juos nurodė apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirmoje dalyje. Tačiau reikia konstatuoti, kad šiame ieškinyje ieškovė nenurodo jokio išsamaus argumento, kuriuo būtų siekiama sukelti abejonių dėl šio atsakymo.

314    Vadinasi, reikia atmesti argumentus, susijusius su tuo, kad yra atlikti tyrimai, patvirtinantys, jog TRICLOSAN nedaro toksiško reprodukcijai poveikio, taigi ir visus argumentus dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų apie TRICLOSAN potencialiai keliamą toksiškumo reprodukcijai riziką.

3)      Dėl argumentų, susijusių su Kanados valdžios institucijų atliktais vertinimais

315    Antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad, remdamosi įrodymų įrodomąja galia grindžiamu požiūriu, Kanados valdžios institucijos neprašė papildomų tyrimų ir nusprendė, kad TRICLOSAN nedaro neurotoksiško arba toksiško reprodukcijai poveikio. Tos valdžios institucijos, be kita ko, išreiškė abejonių dėl bandymų su žiurke rezultatų taikymo žmogui tinkamumo. Šiuo klausimu ieškovė daro nuorodą į 2016 m. lapkričio 26 d. valdžios institucijų ataskaitą.

316    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

317    Kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija, atsižvelgdama į Kanados valdžios institucijų vertinimą, turėjo pati nuspręsti, ar reikia prašyti atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

318    Ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą.

319    Taigi reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 150–160 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, kuriais buvo siekiama įrodyti, jog ECHA neturėjo daryti išvados, kad prašymas atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke buvo būtinas.

320    Viena vertus, kiek savo argumentais ieškovė nurodo, kad nagrinėdama Apeliacinė komisija turėjo atsižvelgti į Kanados valdžios institucijų ataskaitą, reikia priminti, jog procedūra minėtoje komisijoje pagrįsta rungimosi principu, todėl ieškovė turėjo pateikti tą ataskaitą vykstant procedūrai. Tačiau ieškovė netvirtina, kad buvo pateikusi ją per tą procedūrą. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad aptariama ataskaita buvo paskelbta 2016 m. lapkričio 26 d., t. y. po to, kai įvyko 2016 m. birželio 9 d. Apeliacinės komisijos posėdis (žr. šio sprendimo 22 punktą), ir kad ieškovė netvirtina, jog ta ataskaita buvo pateikta šiai komisijai po posėdžio.

321    Kita vertus, kiek savo argumentais ieškovė teigia, kad iš Kanados valdžios institucijų vertinimo matyti, jog Apeliacinės komisijos samprotavimai ginčijamo sprendimo 150–160 punktuose yra klaidingi, reikia pažymėti, kad ji tik remiasi tokio vertinimo buvimu, bet nenurodo priežasčių, dėl kurių šios išvados galėtų sukelti abejonių dėl minėtos komisijos samprotavimų, grindžiamų Reglamente Nr. 1907/2006 numatytomis taisyklėmis, teisėtumo. Todėl ieškovės argumentus dėl šio vertinimo reikia atmesti kaip nepakankamai išsamius.

322    Vadinasi, taip pat reikia atmesti argumentus dėl Kanados valdžios institucijų vertinimo.

4)      Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, jog vertinant chemines medžiagas taikomas įrodomosios galios nustatymas

323    Antrojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 152 punkte Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, jog įrodymų įrodomosios galios nustatymas taikomas vertinant chemines medžiagas, ir tai sudarė jai galimybę pasinaudoti diskrecija, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, vykdyti sudėtingus vertinimus mokslo ir techniniais klausimais.

324    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

325    Pirmiausia ieškovės argumentus reikia atmesti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija turėjo pati atlikti naują nagrinėjimą ir nustatyti turimos informacijos įrodomąją galią. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 55–131 punktuose, nagrinėdama pateiktą apeliacinį skundą minėta komisija tik įvertina, ar remiantis ieškovės pateiktais argumentais galima teigti, kad ECHA sprendime padaryta klaida.

326    Paskui ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija suklydo, vykdydama ECHA sprendimo kontrolę.

327    Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 136 ir 137 punktuose, iš tikrųjų, viena vertus, iš Reglamento Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 punkto matyti, jog registruojant cheminę medžiagą, jei požiūris, grindžiamas įrodomosios galios nustatymu, leidžia patvirtinti pavojingos būdingos savybės buvimą arba nebuvimą, turi būti atsisakyta papildomų bandymų su stuburiniais gyvūnais tiriant šią savybę ir gali būti atsisakyta papildomų bandymų nenaudojant stuburinių gyvūnų, o kita vertus, iš minėto reglamento XIII priedo antros pastraipos aišku, kad identifikuojant patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas chemines medžiagas, taip pat labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos chemines medžiagas taikomi ekspertų vertinimu grindžiami įrodomieji duomenys. Vis dėlto iš šių nuostatų aiškiai neišplaukia, kad vertinant cheminę medžiagą taikomas įrodomosios galios nustatymas.

328    Antra, jei vertindama cheminę medžiagą, atsižvelgiant į proporcingumo principą, ECHA neturėtų teisės prašyti papildomos informacijos apie cheminės medžiagos potencialiai keliamą riziką tuo atveju, kai turimos informacijos įrodomoji galia leidžia daryti išvadą apie tokios rizikos buvimą arba nebuvimą, turint omenyje tai, kad procedūra Apeliacinėje komisijoje pagrįsta rungimosi principu (žr. šio sprendimo 59–86 punktus), ieškovė vis dėlto privalėtų nurodyti priežastis, dėl kurių, jos nuomone, ECHA sprendime pateikti samprotavimai yra klaidingi.

329    Reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 150–160 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo tam tikrus ieškovės argumentus, kuriais buvo siekiama sukelti abejonių dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo, ir kad šiame ieškinyje ieškovės pateikti argumentai, išnagrinėti šio sprendimo 260–322 punktuose, neįrodo, jog minėta komisija neatsižvelgė į išsamų argumentą, kurį ieškovė nurodė tai komisijai pateiktame apeliaciniame skunde.

330    Taigi šį ieškovės argumentą reikia atmesti.

5)      Dėl argumento, susijusio su tuo, kad Apeliacinė komisija apsiribojo akivaizdžių vertinimo klaidų nebuvimo patikrinimu

331    Pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 152 punkte Apeliacinė komisija padarė klaidą, kai pasikliovė ECHA, kiek tai susiję su mokslo nuomonių nesutapimais, manydama, kad pastaroji tinkamai įgyvendino savo diskreciją. Tame punkte minėta komisija patikrino tik klausimą, ar ECHA nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

332    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

333    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nei iš ginčijamo sprendimo 152 punkto, nei iš kitų minėto sprendimo dalies, kurioje Apeliacinė komisija išnagrinėjo prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumą, punktų nematyti, jog ši komisija patikrino vien tai, ar ECHA nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

334    Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 323–330 punktuose, ginčijamo sprendimo 152 punkte Apeliacinė komisija iš esmės tik priminė, kad jai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė turėjo įrodyti, jog ECHA išvada dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke buvo klaidinga. Be to, kaip teigiama šio sprendimo 279–285 punktuose, minėto sprendimo 155 ir 156 punktuose ji iš esmės pažymėjo, kad argumentas, kuriuo ieškovė tik išreiškė savo nesutikimą su ECHA padarytomis išvadomis, buvo nepakankamai išsamus.

335    Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo 152, 155 ir 156 punktuose Apeliacinė komisija neatmetė ieškovės argumentų dėl to, kad remiantis jais neįmanoma įrodyti akivaizdžios klaidos buvimą ECHA samprotavimuose.

336    Darytina išvada, kad šį argumentą taip pat reikia atmesti – kaip ir visus argumentus, kuriais siekiama paneigti Apeliacinės komisijos samprotavimus dėl prašymo atlikti neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo, bet reikia išnagrinėti argumentus, susijusius su skirtingu TRICLOSAN poveikiu įvairioms rūšims; jie bus išnagrinėti šio sprendimo 339–386 punktuose.

b)      Dėl argumentų, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo

337    Ginčijamo sprendimo 161–167 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, kuriais buvo siekiama sukelti abejonių dėl ECHA išvados, jog prašymas atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke leistų gauti daugiau naudingos informacijos apie TRICLOSAN poveikį žmonėms. Ji pateikė nuomonę dėl ieškovės argumentų, kuriais, atsižvelgiant į žiurkės ir žmogaus skirtumus, buvo kritikuojamas tyrimų su žiurke rezultatų taikymas žmogui. Tais argumentais ieškovė neigė ne tik prašymo atlikti minėtą tyrimą tinkamumą, bet ir tokio prašymo būtinumą. Minėto sprendimo 167 punkte komisija nusprendė, kad šeštasis pagrindas, grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, turi būti atmestas. To sprendimo 168 punkte ji konstatavo: kadangi visi argumentai, kuriais siekiama paneigti minėto prašymo būtinumą, turi būti atmesti, o be išnagrinėtų ir atmestų argumentų, nei ieškovė, nei PETA International Science Consortium netvirtino, kad yra bandymų su stuburiniais gyvūnais alternatyvų, septintasis pagrindas, grindžiamas Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio pažeidimu, taip pat turėjo būti atmestas.

338    Ieškovė pateikia argumentų, kuriais siekia sukelti abejonių dėl šių samprotavimų. Iš pradžių reikia išnagrinėti ieškovės argumentus dėl samprotavimų, kuriuos Apeliacinė komisija pateikė ginčijamo sprendimo 162–167 punktuose. Tada bus nagrinėjami argumentai, susiję su tuo, kad minėto sprendimo 168 punkte ši komisija neišnagrinėjo klausimo dėl galimų mažiau varžančių priemonių buvimo.

1)      Dėl argumentų, susijusių su ginčijamo sprendimo 161–167 punktuose išdėstytais Apeliacinės komisijos samprotavimais

339    Ginčijamo sprendimo 161 punkte Apeliacinė komisija konstatavo, kad savo argumentais, grindžiamais žiurkių ir žmonių skirtumais, ieškovė siekė paneigti prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą tinkamumą. To sprendimo 162 punkto antrame sakinyje ji manė, kad ieškovė turi įrodyti, jog ECHA išvada dėl šio prašymo tinkamumo klaidinga.

340    Ginčijamo sprendimo 163–166 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad prašymas atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke buvo netinkamas dėl žiurkės ir žmogaus skirtumų, dėl kurių tyrimų su žiurke rezultatų negalima taikyti žmogui. Tuose punktuose ji pažymėjo, kad remiantis ieškovės argumentais negalima paneigti ECHA samprotavimų, jog, neatsižvelgiant į žiurkės ir žmogaus skirtumus, pirma, įmanoma nustatyti potencialią neurotoksiškumo riziką žmogui remiantis su žiurke atliktais tyrimais ir, antra, bandymas su žiurkėmis pateikia naudingos informacijos apie TRICLOSAN poveikį žmogui.

341    Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 163 punkte Apeliacinė komisija nurodė, kad savo sprendime ECHA identifikavo problemas, susijusias su dėl žiurkės gautų rezultatų taikymu žmogui, taigi ji atsižvelgė į ieškovės iškeltas problemas. Taip pat ji nurodė, kad ECHA išnagrinėjo ieškovės šiuo klausimu pateiktus argumentus ir pagrindė tyrimų su žiurke svarbą.

342    Ginčijamo sprendimo 164 punkte Apeliacinė komisija padarė išvadą, kad iš ECHA sprendimo ir jai pateiktų argumentų aišku, jog per to sprendimo priėmimo procedūrą buvo visapusiškai atsižvelgta į žiurkių ir žmonių skirtumus. Anot jos, dėstydama argumentus ieškovė tik pakartojo argumentus, kurie jau buvo pateikti ir išnagrinėti vykstant minėtai procedūrai, ir pažymėjo, kad yra skirtingų mokslo nuomonių, todėl juos reikia atmesti. Šiomis aplinkybėmis ji padarė nuorodą į savo samprotavimus ginčijamo sprendimo 134 punkte, pagal kuriuos to, jog ieškovė nepritaria ECHA nuomonei tam tikru klausimu, savaime nepakanka siekiant įrodyti, kad ši agentūra klaidingai įgyvendino savo diskreciją. Jos teigia, kad vien tai, jog ieškovė laikosi kitokios mokslo nuomonės nei ECHA, negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo.

343    Ginčijamo sprendimo 165 punkte Apeliacinė komisija pripažino, kad yra problemų, susijusių su toksiškumo bandymų atlikimu su stuburiniais gyvūnais, nes jie pateikia nedaug informacijos apie konkrečios cheminės medžiagos poveikį žmonėms. Dėl vienos rūšies gautus rezultatus sudėtinga taikyti kitai rūšiai. Vis dėlto, tos komisijos teigimu, šiame etape ECHA sprendime numatyti bandymų metodai atitinka technologijų pažangą. Taigi žiurkių ir žmonių skirtingų reakcijų į TRICLOSAN poveikį nepakanka norint įrodyti, kad prašomas tyrimas nepateiks naudingos informacijos apie šios cheminės medžiagos poveikį jos veikiamiems žmonėms. Tos komisijos nuomone, ieškovė nepasiūlė jokios tinkamos išsamesnio neurotoksiškumo tyrimo su žiurke alternatyvos.

344    Ginčijamo sprendimo 166 punkte Apeliacinė komisija padarė išvadą, kad ieškovės pateiktus argumentus reikia atmesti.

345    Ieškovė teigia, kad kai kurie Apeliacinės komisijos samprotavimai ginčijamo sprendimo 134 ir 162–166 punktuose klaidingi.

346    Pirma, antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 162–165 punktuose Apeliacinė taryba neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą.

347    Antra, pirmojo pagrindo pirmoje ir antroje dalyse ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 134 ir 164 punktuose pateiktas Apeliacinės komisijos konstatavimas, pagrįstas teiginiu, jog mokslo nuomonių skirtumas nereiškia, kad padarytas teisės pažeidimas, yra klaidingas. Ji teigia, kad, atsižvelgiant į ECHA ir tos komisijos veiklos tęstinumą, pastaroji neturėtų apsiriboti teisėtumo kontrole ir kliautis ECHA, kiek tai susiję su mokslo nuomonių nesutapimais, manydama, kad ECHA tinkamai įgyvendino savo diskreciją. Ta komisija turėtų atidžiai ir nuodugniai išnagrinėti skirtingas mokslo nuomones, kad nustatytų, ar, atsižvelgiant į atitinkamus įrodymus, ECHA nuomonė yra pagrįsta. Ieškovė teigia, kad ta pati komisija neturėtų tik pažymėti, jog ECHA rūpestingai išnagrinėjo jos argumentą, ir neturėtų jo atmesti, motyvuodama mokslo nuomonių nesutapimais. Anot jos, atvirkščiai, aptariama komisija turėtų atlikti ECHA sprendimo nagrinėjimą „de novo“, kuris apimtų minėtame sprendime pateiktų mokslo vertinimų nagrinėjimą. Priešingu atveju, ta komisija sukurtų tokioms registruotojoms, kaip ji, garantuojamos procedūrinės apsaugos spragą.

348    Trečia, antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad nėra tikrumo dėl tyrimų su žiurke rezultatų taikymo žmogui, nes TRICLOSAN poveikis žiurkei daromas kitaip nei žmogui. Žiurkės ir žmogaus endokrininės sistemos funkcijos labai skiriasi, todėl labai skiriasi ir tai, kaip TRICLOSAN turėtų sukelti neurotoksiškas pasekmes. Žmogaus ir žiurkės skydliaukės funkcijos gerokai skiriasi, ir šie skirtumai turi didelę įtaką išvadoms, kurios, remiantis tyrimais su žiurke, turi būti daromos siekiant įvertinti, ar egzistuoja potenciali rizika žmonių sveikatai. Apeliacinės komisijos samprotavimas, susijęs tuo, kad žmonių ir žiurkių jautrumu TRICLOSAN grindžiami skirtumai yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai, nėra įtikinamas ir yra abejotinas. Kiekybiniai skirtumai susiję su tuo, kaip TRICLOSAN sukelia neigiamas pasekmes žmogui ir žiurkei. Toks samprotavimas patvirtina, kad Apeliacinei komisijai pateikti argumentai moksliškai nepagrįsti. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į šio sprendimo 265 punkte apibendrintus ieškovės argumentus, kiek jie yra susiję su esamais žmonių ir žiurkių skirtumais.

349    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

350    Pirmiausia ieškovės argumentus reikia atmesti tiek, kiek jie susiję su tuo, kad Apeliacinė komisija turėjo pati įvertinti reikšmingą informaciją ir nuspręsti, ar egzistuoja potenciali TRICLOSAN neurotoksiškumo arba toksiškumo reprodukcijai rizika. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 55–131 punktuose, procedūra minėtoje komisijoje pagrįsta rungimosi principu ir kad nagrinėdama jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą ši komisija nagrinėja tik tai, ar remiantis ieškovės pateiktais argumentais galima įrodyti, jog ECHA sprendime padaryta klaida.

351    Tada ieškovės argumentus reikia išnagrinėti tiek, kiek jais siekiama įrodyti, kad Apeliacinė komisija suklydo, vykdydama ECHA sprendimo kontrolę.

352    Pirma, ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 162 punkto antrame sakinyje ir 165 punkte Apeliacinė komisija neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą.

353    Viena vertus, kiek šio sprendimo 352 punkte paminėtas argumentas susijęs su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per procedūrą Apeliacinėje komisijoje, reikia pažymėti, kad Apeliacinė komisija nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 162 punkto antrame sakinyje ir 165 punkto trečiame sakinyje nusprendė, jog ECHA išvadose padarytą klaidą privalo įrodyti ieškovė. Iš tikrųjų toks įrodinėjimo pareigos pasiskirstymas kyla iš to, kad procedūra komisijoje grindžiama rungimosi principu. Todėl ieškovės argumentas turi būti atmestas tiek, kiek yra susijęs su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per minėtą procedūrą.

354    Kita vertus, kiek šio sprendimo 352 punkte minėtas argumentas susijęs su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per procedūrą ECHA, reikia priminti, kad norėdama įrodyti, jog prašymas atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke buvo tinkamas, ECHA turėjo įrodyti, kad jis pateiks naudingos informacijos apie TRICLOSAN poveikį žmogui.

355    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinė komisija nepažeidė taisyklių dėl įrodinėjimo pareigos vykstant procedūrai ECHA. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 162 punkto antrame sakinyje ir 165 punkto trečiame sakinyje pateikti minėtos komisijos samprotavimai buvo susiję tik su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per procedūrą toje komisijoje.

356    Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti šio sprendimo 352 punkte minėtą argumentą.

357    Antra, ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 134 ir 164 punktuose Apeliacinė komisija neturėjo remtis teiginiu, jog mokslo nuomonių nesutapimas nereiškia, kad padarytas teisės pažeidimas. Ji neturėjo riboti savo kontrolės atsižvelgiant į ECHA diskreciją.

358    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 134 ir 164 punktuose Apeliacinė komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, kuriais buvo siekiama įrodyti, jog ECHA išvada, pagal kurią, nepaisant žiurkės ir žmogaus skirtumų, žmogui galima taikyti tyrimų su žiurke rezultatus (pavyzdžiui, išsamesnio neurotoksiškumo tyrimo su žiurke rezultatus), yra klaidinga.

359    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad atsižvelgiant į tai, jog procedūra Apeliacinėje komisijoje grindžiama rungimosi principu, vykstant tokiai procedūrai pareiškėja turi pateikti išsamių argumentų, kuriais siekiama paneigti ECHA teiginius. Todėl, kai savo sprendime ECHA išdėstė priežastis, dėl kurių manė, kad, nepaisant žiurkės ir žmogaus skirtumų, žmogui galima taikyti tyrimų su žiurke rezultatus, ieškovė turėjo pateikti išsamių argumentų, kuriais būtų siekiama įrodyti, jog samprotavimai, kuriais rėmėsi ECHA, klaidingi.

360    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti ieškovės argumentus dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų, pateiktų ginčijamo sprendimo 134 ir 164 punktuose.

361    Ginčijamo sprendimo 164 punkte Apeliacinė komisija pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl žiurkės ir žmogaus skirtumų iš esmės apsiribojo konstatavimu, jog ieškovė nesutiko su ECHA padarytomis išvadomis. Šiomis aplinkybėmis komisija daro nuorodą į minėto sprendimo 134 punkto ketvirtą sakinį, kuriame nurodė, jog aplinkybės, kad ieškovė nesutinka su ECHA mokslo išvada, nepakanka norint įrodyti, jog šį išvada klaidinga.

362    Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 359 punkte, Apeliacinės komisijos negalima kaltinti tuo, kad ginčijamo sprendimo 164 punkte ji kaip nepakankamai išsamius atmetė argumentus, kuriais ieškovė tik išreiškė savo nesutikimą su minėtos komisijos išvada.

363    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 134 ir 164 punktuose Apeliacinė komisija atmetė ieškovės argumentus dėl to, kad jie buvo nepakankamai išsamūs. Tačiau minėta komisija atmetė ieškovės argumentus ne dėl to, kad remiantis jais nebuvo galima įrodyti akivaizdžios klaidos buvimo ECHA samprotavimuose. Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, remiantis tais punktais negalima daryti išvados, kad savo kontrolės intensyvumą komisija apribojo dėl ECHA turėtos diskrecijos.

364    Taigi ieškovės argumentus dėl Apeliacinės komisijos teiginio, kad mokslo nuomonių nesutapimas nereiškia, jog padarytas teisės pažeidimas, taip pat reikia atmesti.

365    Trečia, reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kuriais siekiama paneigti Apeliacinės komisijos samprotavimus dėl žiurkės ir žmogaus skirtumų.

366    Iš pradžių reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 163 punkte Apeliacinė komisija nurodė, jog ECHA pripažino problemas, susijusias su reikšmingos informacijos, gautos atlikus tyrimus su žiurke, taikymu žmogui. Taip pat minėta komisija nurodė, kad ECHA išnagrinėjo ieškovės šiuo klausimu pateiktus argumentus ir pagrindė tyrimų su žiurkėmis svarbą. Šiomis aplinkybėmis ji, kaip pavyzdį, viena vertus, šio punkto penktame sakinyje pažymėjo, kad iš testo rezultatų buvo matyti, jog tai, kaip TRICLOSAN trikdo skydliaukę, gali būti svarbu ir žmogui. Kita vertus, šio punkto šeštame sakinyje ji pažymėjo, kad savo sprendime ECHA buvo konstatavusi, jog žiurkės ir žmogaus skirtumai yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai.

367    Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 163 punkto šeštame sakinyje pateiktas Apeliacinės komisijos samprotavimas, jog žiurkės ir žmogaus skirtumai yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai, yra klaidingas.

368    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nors ieškovė teisingai tvirtina, jog ginčijamo sprendimo 163 punkto šeštame sakinyje pateiktame Apeliacinės komisijos samprotavime padaryta klaida, dėl tokios klaidos ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas.

369    Ginčijamo sprendimo 163 punkto šeštame sakinyje Apeliacinė komisija remiasi ECHA sprendimo turiniu. Tačiau reikia konstatuoti, kad savo sprendime ši agentūra nesirėmė samprotavimu, jog žiurkės ir žmogaus skirtumai yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai. Iš tikrųjų to sprendimo 19 puslapyje ji nurodė: kadangi neįrodyta, jog žiurkė yra netinkamas modelis dėl to, kad žmogaus ir žiurkės skirtumai, susiję su jautrumu cheminiam poveikiui, daromam skydliaukės hormono T4 klirensui, yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai, dėl žiurkės gauti rezultatai, parodantys T4 sumažėjimą, negali būti ignoruojami ir turi būti laikomi turinčiais reikšmės valdant pavojus žmonių sveikatai.

370    Taigi ginčijamo sprendimo 163 punkto šeštame sakinyje Apeliacinė komisija netinkamai pakartojo ECHA sprendimo turinį. Iš tiesų šios agentūros padarytos išvados buvo grindžiamos tuo, jog nėra įrodyta, kad žmogaus ir žiurkės skirtumai, susiję su skydliaukės hormono T4 sumažėjimu, yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai. Tačiau ginčijamame sprendime minėta komisija rėmėsi priešingu samprotavimu, kad šie skirtumai yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai.

371    Vis dėlto klaida, kurią Apeliacinė komisija padarė ginčijamo sprendimo 163 punkto šeštame sakinyje, negali lemti to sprendimo panaikinimo.

372    Iš tiesų šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 163 punkte Apeliacinė komisija rėmėsi ne tik klaidingu samprotavimu, išdėstytu to punkto šeštame sakinyje, pagal kurį žiurkės ir žmogaus skirtumai yra daugiau kiekybiniai nei kokybiniai. To punkto penktame sakinyje ji taip pat atsižvelgė į ECHA išvadą, pagal kurią tai, kaip TRICLOSAN sumažina hormonų lygį kraujuje, gali būti svarbu ir žmogui.

373    Šiuo klausimu savo sprendimo 18 puslapyje ECHA buvo nurodžiusi, jog keli tyrimai su gyvūnais patvirtino, jog TRICLOSAN daro poveikį skydliaukės hormono T4 sistemai, o tyrimai su gyvūnais ir žmonių stebėjimai patvirtino, kad šio hormono lygio sumažėjimas gali turėti neigiamų pasekmių vaisiaus smegenų vystymuisi. Iš šių tyrimų matyti, kad, kalbant apie žmones, buvo pastebėta, jog gimusių vaikų, kurių motinų T4 lygis nėštumo metu buvo žemas, intelekto koeficientas sumažėjo, o protiniai gebėjimai vėlavo. To sprendimo 19 puslapyje ECHA buvo nurodžiusi, kad, nepaisant žiurkių ir žmonių skirtumų, TRICLOSAN gali lemti žmogaus skydliaukės hormono T4 klirensą.

374    Kiek tai susiję su šiais samprotavimais, ieškovė tik nurodo, kad nėra tikrumo dėl tyrimų su žiurke rezultatų taikymo žmogui, nes TRICLOSAN poveikis žiurkėms daromas kitaip nei žmonėms. Žiurkės ir žmogaus endokrininės sistemos funkcijos labai skiriasi, todėl labai skiriasi ir tai, kaip TRICLOSAN turėtų sukelti neurotoksiškas pasekmes. Žmogaus ir žiurkės skydliaukės funkcijos gerokai skiriasi ir šie skirtumai turi didelę įtaką išvadoms, kurios, remiantis tyrimais su žiurke, turi būti daromos siekiant įvertinti, ar egzistuoja potenciali rizika žmonių sveikatai.

375    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad klausimas, ar, atsižvelgiant į žiurkės ir žmogaus skirtumus, reikšminga informacija, gauta atlikus tyrimus su žiurke, gali būti taikoma žmogui, preziumuoja, kad reikia atlikti labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimus, dėl kurių ECHA turi plačią diskreciją. Vadinasi, šiuo klausimu Bendrojo Teismo kontrolė yra ribota (šuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi reikia išnagrinėti, ar ieškovės argumentai patvirtina, kad, kiek tai susiję su tokiais vertinimais, Apeliacinė komisija padarė akivaizdžią klaidą, piktnaudžiavo įgaliojimais arba akivaizdžiai viršijo savo diskrecijos ribas.

376    Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad nors Reglamentu Nr. 1907/2006 siekiama išvengti, jei tai įmanoma, bandymų su gyvūnais, ypač stuburiniais, vis dėlto jame pripažįstama, jog eksperimentavimas su stuburiniais gyvūnais yra metodas, leidžiantis įvertinti cheminių medžiagų savybes. Todėl vien žiurkės ir žmogaus skirtumų egzistavimas neįrodo, jog Apeliacinė komisija padarė akivaizdžią klaidą. Iš tiesų tarp žmonių ir stuburinių gyvūnų visuomet bus skirtumų. Taigi tik prašyme atlikti bandymą nurodytų stuburinių gyvūnų ir žmonių skirtumai galėtų sukelti abejonių dėl tyrimų su šiais gyvūnais rezultatų svarbos žmonėms ir paneigti prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke proporcingumą.

377    Paskui reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė argumentų, galinčių sukelti abejonių dėl Apeliacinės komisijos teiginio, kad buvo pastebėtas toks pat skydliaukės išskiriamo hormono T4 sumažėjimo žmonių kraujuje mechanizmas, koks pastebėtas, kalbant apie žiurkes, arba išvados, kad vaisiaus smegenų vystymuisi gali būti daromas poveikis, jei hormono lygis sumažėja nėštumo metu.

378    Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė argumentų, galinčių sukelti abejonių dėl ECHA sprendimo 19 puslapyje išdėstytų samprotavimų dėl atvejų, kuriais TRICLOSAN galėtų lemti skydliaukės išskiriamo hormono T4 pašalinimą iš žmonių organizmo.

379    Galiausiai, kaip per posėdį nurodė Danijos Karalystė, žiurkės ir žmogaus endokrininės sistemos funkcijų skirtumai yra gerai žinomi, o tai leidžia atsižvelgti į juos taikant žmogui reikšmingą informaciją, gautą atlikus tyrimus su žiurke.

380    Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad remiantis ieškovės argumentais negali būti įrodyta, jog tikrovės neatitinka Apeliacinės komisijos išvada, pagal kurią tyrimų su žiurke rezultatai negali būti laikomi neturinčiais reikšmės žmogui, nepaisant to, kad skydliaukės išskiriamo hormono T4 koncentracijos sumažėjimas žiurkės organizme neleidžia numatyti tokio pat poveikio atsiradimo T4 koncentracijai žmogaus organizme.

381    Taigi ieškovės argumentus reikia atmesti tiek, kiek jais siekiama paneigti ginčijamo sprendimo 163 punkte pateiktą samprotavimą, pagal kurį mechanizmas, kuriuo TRICLOSAN sumažina hormonų lygį kraujuje, yra mechanizmas, galintis būti svarbus ir žmogui.

382    Darytina išvada, kad klaida, padaryta ginčijamo sprendimo 163 punkto šeštame sakinyje pateiktuose Apeliacinės komisijos samprotavimuose, negali paneigti tos komisijos išvados, pagal kurią ECHA turėjo teisę manyti, jog, nepaisant žiurkių ir žmonių skirtumų, žmogui galima taikyti rezultatus, gautus atlikus bandymus su žiurke.

383    Atsižvelgiant į tai, taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad Apeliacinės komisijos argumentai buvo abejotini, nes, nepaisant žiurkių ir žmonių skirtumų, buvo grindžiami duomenimis, gautais atlikus tyrimus su žiurke.

384    Vadinasi, reikia atmesti visus ieškovės argumentus, grindžiamus žmonių ir žiurkių skirtumais, tiek susijusius su Apeliacinės komisijos samprotavimu apie prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumą (žr. šio sprendimo 288 punktą), tiek argumentus dėl jo tinkamumo.

385    Ketvirta, kiek ieškovė remiasi Witorsch ataskaita, šį argumentą reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 287 punkte.

386    Taigi reikia atmesti ieškovės argumentus dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų, pateiktų ginčijamo sprendimo 161–167 punktuose, ir argumentus, kuriais siekiama paneigti tos komisijos samprotavimus dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo.

2)      Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad Apeliacinė komisija neišnagrinėjo, ar yra mažiau varžančių priemonių

387    Ginčijamo sprendimo 168 punkte Apeliacinė komisija konstatavo: kadangi visi argumentai, kuriais siekiama paneigti prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumą, turi būti atmesti, o be išnagrinėtų ir atmestų argumentų, nei ieškovė nei PETA International Science Consortium netvirtino, kad yra bandymų su stuburiniais gyvūnais alternatyvų, jai pateikto apeliacinio skundo septintasis pagrindas, grindžiamas Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio pažeidimu, taip pat turi būti atmestas.

388    Antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad šie Apeliacinės komisijos samprotavimai klaidingi. ECHA neįrodė, kad egzistavo bandymų su gyvūnais atlikimo alternatyva. Apeliacinė komisija atsisakė patikrinti, ar egzistavo mažiau varžančių priemonių. Ieškovės teigimu, nors Apeliacinė komisija turi tokius pačius įgaliojimus kaip ECHA, ji neatliko visapusiško proporcingumo nagrinėjimo ir neišnagrinėjo, ar yra priemonių, kurios yra mažiau varžančios nei išsamesnis neurotoksiškumo tyrimas su žiurke, kad išsiaiškintų TRICLOSAN potencialiai keliamą neurotoksiškumo ir toksiškumo reprodukcijai riziką. Taigi ši komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalį. Be to, ieškovės nuomone, ta pati komisija, remdamasi ieškovės pateiktais tyrimais, ypač Witorsch ataskaita, galėjo nustatyti turimos informacijos įrodomąją galią, užuot prašiusi atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, kuris žmogui neturėjo reikšmės.

389    ECHA ginčija šiuos argumentus.

390    Pirmiausia, kiek šiais argumentais ieškovė teigia, kad Apeliacinė komisija neturėjo apsiriboti ECHA sprendimo kontrole, o privalėjo pati iš naujo išnagrinėti, ar yra mažiau varžančių priemonių, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

391    Tada, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą, reikia priminti, jog pagal Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, norint išvengti bandymų su gyvūnais, bandymai su stuburiniais gyvūnais šio reglamento tikslais atliekami tik nesant kitos išeities.

392    Pirma, kiek ieškovė nurodo, kad tyrimai su žiurke nėra svarbūs žmogui, reikia pažymėti, kad ji nepateikia jokių kitų argumentų, išskyrus jau išnagrinėtus ir atmestus šio sprendimo 339–384 punktuose.

393    Antra, kiek ieškovė remiasi Witorsch ataskaita, šį argumentą reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 287 punkte.

394    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad neišnagrinėjusi, ar yra mažiau varžančių priemonių, Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalį.

395    Darytina išvada, kad visus ieškovės argumentus, kuriais siekiama paneigti Apeliacinės komisijos samprotavimus dėl prašymo atlikti išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke būtinumo ir tinkamumo, reikia atmesti.

3.      Dėl argumentų, susijusių su ekspertės Mihaich nuomonės atmetimu kaip nepriimtinos

396    Ginčijamame sprendime Apeliacinė komisija išnagrinėjo priimtinumo klausimus (117–131 punktai). Konkrečiai kalbant, ji pateikė savo nuomonę dėl kai kurių ieškovės pateiktų įrodymų (122–131 punktai). Šiomis aplinkybėmis ji nusprendė, kad Mihaich ataskaita, kurią ieškovė pateikė kartu su pastabomis dėl PETA International Science Consortium įstojimo į bylą paaiškinimo, nepriimtina (125–130 punktai). Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad ieškovė nepateikė šio dokumento kartu su apeliaciniu skundu (125 punktas). Ji tvirtino, kad pagal Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalį pirmą kartą pasikeitus rašytiniais pareiškimais šalys negali pateikti papildomų įrodymų, nebent Apeliacinė komisija mano, kad delsimas pateikti įrodymus yra pagrįstas (126 punktas). Ji pažymėjo, kad minėta ataskaita buvo parengta 2015 m., taigi vėliau už apeliacinį skundą, todėl iš principo galima pateisinti pavėluotą šio dokumento pateikimą, taip pat patikslino, kad vėlavimą pateikti atliktą cheminės medžiagos eksperimentinį tyrimą pasibaigus terminui apeliaciniam skundui parengti galima pateisinti, jei tokio tyrimo rezultatai galėtų atskleisti naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos tuo metu, kai suėjo terminas apeliaciniam skundui pateikti (127 punktas). Ji atkreipė dėmesį į tai, kad minėta ataskaita yra ne eksperimentinis tyrimas, o eksperto nuomonė, pagrįsta jau atliktais eksperimentiniais tyrimais, susijusiais su endokrininę sistemą ardančiomis TRICLOSAN savybėmis, ir pripažino, jog aptariamoje „ataskaitoje“ taikyta metodika buvo nauja, bet duomenys, kuriais ji buvo pagrįsta, nebuvo nauji, jie buvo gauti anksčiau ir ECHA, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo galimybę su jais susipažinti (128 punktas). Ji padarė išvadą, kad aptariama ataskaita yra eksperto nuomonė, kuri pagal Reglamento Nr. 771/2008 6 straipsnio 1 dalies f punktą turėjo būti pateikta kartu su apeliaciniu skundu, kad niekas netrukdė ieškovei tokią eksperto nuomonę pateikti laiku, t. y. iki administracinio skundo pateikimo termino pabaigos, ir kad dėl šios priežasties tai, jog per ankstesnę stadiją aptariamas ekspertas dar nebuvo pateikęs savo nuomonės, negali pateisinti vėlavimo pateikti šią ataskaitą (129 punktas).

397    Pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė teigia, kad šie Apeliacinės komisijos samprotavimai yra klaidingi.

398    Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalį ir to reglamento 8 straipsnio 4 dalies f punktą. Vėlavimas pateikti Mihaich ataskaitą pateisinamas šiomis nuostatomis. Jos nuomone, nagrinėdama minėta komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamus naujausius mokslo įrodymus. Be to, ši komisija neatsižvelgė į tai, kad PETA International Science Consortium negalėjo pridėti visos minėtos ataskaitos prie savo įstojimo į bylą paaiškinimo, nes tuo metu nebuvo galimybės susipažinti su ataskaita. Prie apeliacinio skundo ji taip pat negalėjo pridėti šio dokumento. Be to, pirmoje nurodytoje nuostatoje nėra išskiriami įvairių rūšių įrodymai ir nedraudžiama tam tikrus įrodymus pateikti vėliau. Ši ataskaita nėra paprasčiausia eksperto nuomonė, ji turi būti laikoma mokslo tyrimu.  Ji grindžiama sisteminiu ir galiojančiu požiūriu dėl tariamo TRICLOSAN vaidmens ardant endokrininę sistemą. Ekspertės Mihaich nuomonėje atitinkami įrodymai buvo ne tik sugrupuoti, bet taip pat buvo išsamiai aprašyta ir patikimai, nuosekliai ir skaidriai paaiškinta kaip, siekiant padaryti galutinę išvadą, tie įrodymai buvo panaudoti.

399    Antra, ieškovė teigia, kad atsižvelgus į Mihaich ataskaitą procedūra būtų galėjusi pasibaigti kitaip. Anot jos, jei Apeliacinė komisija būtų atsižvelgusi į šią ataskaitą, būtų padariusi išvadą, kad, turint omenyje skirtingą TRICLOSAN poveikį įvairioms rūšims, su žiurke susijusių duomenų taikymas žmogui yra neįmanomas. Šioje ataskaitoje padarytos išvados patvirtina, kad TRICLOSAN nedaro neigiamo poveikio.

400    ECHA nesutinka su šiais argumentais.

401    Reikia pažymėti, kad šiomis aplinkybėmis būtina skirti tris dokumentus, būtent:

–        2017 m. sausio 27 d. mokslo žurnale paskelbtą Mihaich ataskaitą,

–        Mihaich ataskaitos pristatymo mokslo konferencijoje afišą, kurią PETA International Science Consortium 2016 m. sausio 12 d. pateikė savo įstojimo į bylą Apeliacinėje komisijoje paaiškinime,

–        ieškovės prašymu parengtą ekspertės Mihaich nuomonę, kurios tretieji asmenys netikrino ir kurią ieškovė pateikė ECHA 2016 m. vasario 22 d. kartu su pastabomis dėl įstojimo į Apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą paaiškinimo.

402    Dokumentas, kurį Apeliacinė komisija kaip nepriimtiną atmetė (2016 m. gruodžio 19 d.) ginčijamo sprendimo 125–130 punktuose, yra ekspertės Mihaich nuomonė, kurią ieškovė pateikė kartu su pastabomis dėl įstojimo į Apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą paaiškinimo, o ne Mihaich ataskaita, kuri buvo paskelbta tik 2017 m. sausio 27 d., t. y. priėmus ginčijamą sprendimą.

403    Pirma, reikia atmesti ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad atmesdama aptariamą nuomonę kaip nepriimtiną Apeliacinė komisija pažeidė Reglamento Nr. 771/2008 8 straipsnio 4 dalies f punktą. Iš tikrųjų šioje nuostatoje kalbama apie prašymus įstoti į bylą. Tačiau ginčijamo sprendimo 125–130 punktai yra susiję ne su prašymu leisti įstoti į minėtos komisijos nagrinėjamą bylą, o su ieškovės pateiktu dokumentu.

404    Antra, dėl argumento, susijusio su Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, reikia priminti, kad, remiantis šia nuostata, po pirmo pasikeitimo rašytiniais pareiškimais apeliacinės procedūros ECHA apeliacinėje komisijoje šalys negali pateikti naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai Apeliacinė komisija nusprendžia, kad pateikti įrodymus delsta pagrįstai.

405    Taigi reikia išnagrinėti, ar šios bylos aplinkybėmis Apeliacinė komisija turėjo laikyti, kad pateikti aptariamą nuomonę delsta pagrįstai.

406    Taigi reikia pažymėti, kad ieškovė nurodė priežastis, dėl kurių aptariamą nuomonę pateikė kartu su pastabomis dėl įstojimo į Apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą paaiškinimo. Iš tikrųjų, kaip matyti iš ieškovės rašytinių dokumentų, sužinojusi, kad su Mihaich ataskaita nebus galima susipažinti laiku, ieškovė kreipėsi į E. Mihaich ir paprašė jos remiantis parašytu būsimos ataskaitos projektu parengti nuomonę. Tada ieškovė pateikė šią nuomonę kartu su minėtomis pastabomis.

407    Priešingai, nei teigia ieškovė, negali būti laikoma, kad šios aplinkybės pateisina pavėluotą aptariamos nuomonės pateikimą. Iš tiesų, kaip Apeliacinė komisija teisingai pažymėjo ginčijamo sprendimo 129 punkte, šią nuomonę parengė ekspertė, išanalizavusi išvadas, kurias galima padaryti remiantis turima informacija, ir nustačiusi tos informacijos įrodomąją galią. Tačiau, kiek šia analize buvo siekiama paneigti išvadas, kurias ECHA padarė remdamasi ta pačia informacija, ją buvo galima pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Niekas ieškovei netrukdė pateikti tokios nuomonės laiku. Tai, kad E. Mihaich formaliai dar nebuvo parengusi aptariamos nuomonės tada, kai buvo teikiamas apeliacinis skundas, nepateisina pavėluoto tos nuomonės pateikimo.

408    Vadinasi, argumentą, susijusį su Reglamento Nr. 771/2008 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, taip pat reikia atmesti.

409    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ir argumentus dėl aptariamos nuomonės.

4.      Dėl argumentų, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl pirminių Apeliacinės komisijos pastabų

410    Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 134 punkte Apeliacinė komisija taikė netinkamo lygio kontrolę. Jos nuomone, minėta komisija pasikliovė ECHA, kiek tai susiję su mokslo nuomonių nesutapimais, ir tik patikrino, ar ECHA nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

411    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

412    Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 134 punktas yra ginčijamo sprendimo dalyje, kurioje Apeliacinė komisija pateikė pirmines pastabas. Taigi tame punkte minėta komisija nenagrinėjo ir neatmetė ieškovės argumentų, kuriais buvo siekiama paneigti ECHA sprendimą.

413    Vėliau, analizuodama ieškovės argumentus, ginčijamo sprendimo 156, 157 ir 164 punktuose Apeliacinė komisija iš tikrųjų minėjo to sprendimo 134 punktą. Taip pat reikia priminti, kad to sprendimo 156, 157 ir 164 punktuose išdėstytus motyvus ieškovė ginčijo šiame ieškinyje. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 279–285, 331–336 ir 363 punktuose, to sprendimo 156, 157 ir 164 punktuose Apeliacinė komisija apsiribojo konstatavimu, jog ieškovės argumentus reikia atmesti, nes jie nepakankamai išsamūs. Taigi iš to negalima daryti išvados, kad komisija tik patikrino, ar ECHA nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

414    Darytina išvada, kad argumentą, susijusį su tuo, kad Apeliacinė komisija apsiribojo akivaizdžių vertinimo klaidų nebuvimo patikrinimu, taip pat reikia atmesti. Į tai, kad ginčijamo sprendimo 232 punkte Apeliacinė komisija, nagrinėdama su prašymu atlikti testą su žuvimi susijusį antrąjį pagrindą, taip pat rėmėsi minėto sprendimo 134 punktu, bus atsižvelgta šio sprendimo 451 punkte.

415    Taigi visus ieškovės argumentus, paneigiančius samprotavimus, kuriais Apeliacinė komisija grindė administracinio skundo atmetimą, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti neurotoksiškumo tyrimą su žiurke, reikia atmesti.

C.      Dėl argumentų, susijusių su Apeliacinei tarybai pateikto apeliacinio skundo atmetimu tiek, kiek jis buvo susijęs su prašymu atlikti testą su žuvimi

416    Savo sprendime ECHA ieškovės paprašė atlikti testą su žuvimi. Administraciniame skunde ieškovė nurodė, kad ši agentūra neturėjo teisės prašyti atlikti testą su žuvimi. To skundo dešimtajame pagrinde ji tvirtino, kad prašymas nesuderinamas nei su Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsniu, nei su proporcingumo principu. Tokio tyrimo atlikimas nebuvo būtinas, nes iš turimos informacijos matyti, jog nepageidaujamo poveikio žuvų endokrininei sistemai nėra, kai koncentracija nelemia bendrojo toksiškumo. Šiomis aplinkybėmis ieškovė nurodė, kad iš BASF ir Foran tyrimų rezultatų matyti, jog TRICLOSAN yra nepakankamai stiprus, kad darytų tokį poveikį in vivo, todėl nebūtina aukoti gyvūnų nereikšmingai informacijai gauti.

417    Ginčijamame sprendime Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė šiuos argumentus. Iš pradžių ji padarė nuorodą į minėto sprendimo 101 punktą ir priminė, kad norėdama įrodyti, jog prašymas pateikti papildomos informacijos yra būtinas vertinant cheminę medžiagą, ECHA turėjo įrodyti, kad egzistuoja potenciali rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kad šią riziką reikia išsiaiškinti ir kad prašoma informacija iš tikrųjų gali padėti pagerinti rizikos valdymo priemones (225 punktas). Toliau ji pažymėjo, kad, ieškovės teigimu, ECHA neįrodė, jog egzistuoja potenciali rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, ir kad siekdama įrodyti potencialios rizikos nebuvimą ieškovė rėmėsi keliais tyrimais, kurie buvo įtraukti į TRICLOSAN registracijos dokumentus (226 punktas). Be to, ji nurodė, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 44 punkto, dėl TRICLOSAN aplinkai buvo daromas nemažas poveikis ir kad savo sprendime ECHA aiškiai identifikavo potencialų nepageidaujamą poveikį žuvims (227 ir 228 punktai). Anot jos, ECHA sprendime buvo aiškiai nustatyta potenciali nepageidaujamo poveikio žuvų endokrininės sistemos funkcijoms rizika, dėl kurios TRICLOSAN galėtų būti laikoma labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga ir kuri yra tokia didelė, kad ją reikia išsiaiškinti. Galiausiai ji išnagrinėjo ieškovės argumentus dėl BASF ir Foran tyrimų (229–232 punktai). Viena vertus, ji pažymėjo, kad, kiek savo argumentais ieškovė tvirtino, jog ECHA neatsižvelgė į BASF ir Foran tyrimus, juos reikėjo atmesti, nes savo sprendime ECHA nurodė priežastis, dėl kurių manė, jog šių tyrimų informacijos nepakanka, norint įvertinti TRICLOSAN poveikį žuvų lytiniam vystymuisi. Kita vertus, ji priminė, kad ieškovės argumentus, kuriais ji siekė išreikšti savo nesutikimą su ECHA vertinimu, taip pat reikia atmesti. Jos teigimu, kaip nurodyta to paties sprendimo 134 punkte, paprasčiausias nuomonių nesutapimas negali sukelti abejonių dėl ECHA sprendimo teisėtumo.

418    Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Apeliacinė komisija nusprendė, kad ir ieškovės argumentą dėl Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio pažeidimo, ir argumentą dėl proporcingumo principo pažeidimo reikia atmesti.

419    Ieškovė mano, kad šie samprotavimai klaidingi.

420    Pirma, antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 229–231 punktuose Apeliacinė komisija suklydo, kai faktiškai neįgyvendino savo diskrecijos ir remdamasi turimais mokslo duomenimis neįrodė, kad egzistuoja potenciali rizika, galinti pateisinti papildomų testų atlikimą. Ji tvirtina, kad prie savo apeliacinio skundo buvo pridėjusi nemažai mokslo duomenų ir tyrimų, iš kurių buvo matyti, kokia yra maža tikimybė, jog TRICLOSAN darys ECHA nurodytą nepageidaujamą poveikį žuvų gausai ir vaisingumui. Minėta komisija tik pakartojo visą ECHA sprendimo skyrių, atmetė ieškovės argumentus, neišnagrinėjusi jų pagrįstumo, ir faktiškai neįgyvendino savo diskrecijos, pagal kurią preziumuojamas atsižvelgimas į visus esant tokiai situacijai svarbius duomenis ir aplinkybes.

421    Antra, antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad ECHA ir Apeliacinė komisija perkėlė įrodinėjimo pareigą, o tai neatitinka taikomų taisyklių; taip jos pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalį. Jos nuomone, ji neprivalėjo įrodyti susirūpinimo dėl TRICLOSAN nebuvimą. Veikiau ECHA privalėjo įrodyti, kad egzistuoja potenciali žuvų endokrininės sistemos ardymo rizika.

422    Trečia, antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad ECHA ir Apeliacinės komisijos išvadų nepakanka norint įrodyti, kad prašymas atlikti testą su žuvimi yra būtinas. Ji pažymi, kad remiantis tomis išvadomis TRICLOSAN ir nustatyto nepageidaujamo poveikio ryšys nebuvo „visiškai akivaizdus“. Nė vienas tyrimas neįrodė, jog yra tariamai nustatyta rizika. Be to, norint konstatuoti potencialią riziką reikėtų nustatyti atitinkamą pavojų ir kaip jis pasireiškia. Tačiau ginčijamo sprendimo 227 punkte minėta komisija tik pateikė įvairius rizikos ir poveikio įrodymus, bet neįrodė šių veiksnių ryšio. Be kita ko, komisija neišnagrinėjo, ar prieinamuose tyrimuose panaudoti koncentracijos lygiai atitinka tuos, kurių, kaip galima pagrįstai tikėtis, gali pasitaikyti realiomis sąlygomis.

423    Ketvirta, pirmojo pagrindo pirmoje ir antroje dalyse ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 232 punkte Apeliacinė komisija neturėjo remtis teiginiu, jog mokslo nuomonių skirtumo nepakanka norint sukelti abejonių dėl to sprendimo teisėtumo. Anot jos, komisija turėtų atidžiai išnagrinėti skirtingas mokslo nuomones, kad nustatytų, ar atsižvelgiant į atitinkamus įrodymus ECHA nuomonė yra pagrįsta. Ji teigia, kad komisija atsisakė nagrinėti jos pateiktus įrodymus.

424    Penkta, pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 231 punkte Apeliacinė komisija neturėjo apsiriboti nuomone, jog ECHA atsižvelgė į BASF ir Foran tyrimus. Ji pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi, kad jos pateiktas BASF tyrimas buvo 3 lygio tyrimas. Jos teigimu, jeigu per tokius tyrimus gaunami neigiami rezultatai, visuotinai pripažįstama, kad papildomo analizuoto poveikio tyrimo atlikti nebūtina. Taigi komisija neturėjo ignoruoti šio tyrimo.

425    Šešta, antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija taip pat turėjo atsižvelgti į ekspertės Mihaich nuomonę, kurią ji pateikė kartu su pastabomis dėl įstojimo į toje komisijoje nagrinėjamą bylą paaiškinimo.

426    Septinta, antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad prie savo apeliacinio skundo buvo pridėjusi nemažai mokslo duomenų ir tyrimų, iš kurių matyti, kokia yra maža tikimybė, jog TRICLOSAN darys ECHA nurodytą nepageidaujamą poveikį žuvų gausai ir vaisingumui.

427    ECHA ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su šiais argumentais.

428    Iš pradžių, kiek ieškovės argumentais siekiama įrodyti, kad nagrinėdama jai pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą Apeliacinė komisija neturėjo apsiriboti klaidų buvimo ECHA sprendime nagrinėjimu, bet turėjo pati išnagrinėti, ar reikėjo prašyti atlikti testą su žuvimi, juos reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 55–131 punktuose.

429    Tada reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad vykdydama ECHA sprendimo kontrolę Apeliacinė komisija padarė klaidą.

430    Pirma, ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 231 punkte Apeliacinė taryba neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalį ji neprivalėjo įrodyti susirūpinimo dėl TRIKLOSAN nebuvimą, veikiau ECHA privalėjo įrodyti, kad egzistuoja potenciali žuvų endokrininės sistemos ardymo rizika.

431    Viena vertus, kiek šio sprendimo 430 punkte minėtas argumentas susijęs su įrodinėjimo pareigos pasiskirstymu per procedūrą Apeliacinėje komisijoje, reikia pažymėti, kad Apeliacinė komisija nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 232 ir 233 punktuose nusprendė, jog ieškovė privalo įrodyti, kad ECHA samprotavimai klaidingi. Iš tikrųjų toks įrodinėjimo pareigos pasiskirstymas kyla iš to, kad procedūra toje komisijoje grindžiama rungimosi principu. Todėl šis argumentas turi būti atmestas tiek, kiek yra susijęs su įrodinėjimo pareiga per minėtą procedūrą.

432    Kita vertus, kiek šio sprendimo 430 punkte minėtas argumentas susijęs su įrodinėjimo pareiga per procedūrą ECHA, reikia priminti, kad siekdama įrodyti, jog prašymas pateikti papildomos informacijos yra būtinas, ECHA turi įrodyti, kad aptariama cheminė medžiaga kelia potencialią riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kad šią riziką reikia išsiaiškinti ir kad prašoma informacija leidžia imtis geresnių rizikos valdymo priemonių.

433    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinė komisija nepažeidė ECHA procedūrai taikomų taisyklių dėl įrodinėjimo pareigos. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 225, 227 ir 228 punktų, kiek tai susiję su procedūra ECHA, minėta komisija laikėsi šio sprendimo 432 punkte paminėtą principą atitinkančio požiūrio.

434    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šio sprendimo 430 punkte paminėtą argumentą.

435    Antra, dėl ieškovės argumento, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė komisija pakartojo visą ECHA sprendimo skyrių, pakanka konstatuoti, jog nėra jokių kliūčių, kad vykdydama kontrolę, kurią turi atlikti gavusi apeliacinį skundą dėl ECHA sprendimo, minėta komisija primintų ECHA sprendimą pagrindžiančius samprotavimus ir patikrintų, ar ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai įrodo, jog tie samprotavimai klaidingi. Taigi šis argumentas turi būti atmestas.

436    Trečia, ieškovė teigia, kad neturėjo atmesti jos argumentų, kuriais siekiama įrodyti, jog ECHA nenustatė žuvų lytiniam vystymuisi potencialiai keliamos rizikos.

437    Pirma, ieškovė nurodo, kad, priešingai, nei Apeliacinė komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 227 punkte, informacijos, kuria ECHA rėmėsi savo sprendime, nepakanka siekiant nustatyti tokios rizikos buvimą.

438    Kaip Apeliacinė komisija priminė ginčijamo sprendimo 102 punkte, potencialios neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai rizikos egzistavimas priklauso, viena vertus, šios cheminės medžiagos neigiamų savybių ir, kita vertus, nuo jos poveikio.

439    Ginčijamo sprendimo 227 ir 228 punktuose Apeliacinė komisija pažymėjo, kad remiantis ECHA išvadomis, viena vertus, buvo požymių, kad TRICLOSAN galėjo turėti nepageidaujamų pasekmių žuvims, ir, kita vertus, aplinkai buvo daromas nemažas TRICLOSAN poveikis.

440    Taigi Apeliacinė komisija nesuklydo, kai nusprendė, kad šie duomenys leido ECHA nustatyti potencialią riziką aplinkai, kurią reikėjo išsiaiškinti, ir atitinkamai pateisino prašymą atlikti testą su žuvimi.

441    Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 269–273 punktuose, siekdama įrodyti tokią potencialią riziką ECHA neprivalėjo konstatuoti, kad, remiantis jos turima informacija, TRICLOSAN turi būti laikoma tikrai turinčia pavojingų savybių. Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, norėdama priimti sprendimą, kuriame prašoma papildomos informacijos, ECHA turėjo konstatuoti lemiamą TRICLOSAN ir pastebėto nepageidaujamo poveikio ryšį. Siekdama pateisinti savo prašymą pateikti papildomos informacijos ji privalėjo tik įrodyti potencialią riziką, kad toks ryšys yra.

442    Dėl ieškovės argumento, susijusio su tuo, kad šiomis aplinkybėmis Apeliacinė komisija neišnagrinėjo, ar prieinamuose tyrimuose panaudoti koncentracijos lygiai atitinka tuos, kurių, kaip galima pagrįstai tikėtis, gali pasitaikyti realiomis sąlygomis, reikia priminti, kad nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija tik vertina, ar remiantis ieškovės pateiktais argumentais galima įrodyti, kad joje skundžiamame sprendime padaryta klaida. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad dešimtajame apeliacinio skundo pagrinde ieškovė tokio argumento nenurodė. Taigi komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji jo neišnagrinėjo.

443    Darytina išvada, kad argumentus dėl Apeliacinės komisijos samprotavimų ginčijamo sprendimo 227 punkte reikia atmesti.

444    Antra, ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo 232 punkte, Apeliacinė komisija neturėjo remtis samprotavimu, pagal kurį mokslo nuomonių skirtumo savaime nepakanka, norint sukelti abejonių dėl ECHA sprendimo teisėtumo. Dėl BASF tyrimo ji šiomis aplinkybėmis teigia, kad šis tyrimas yra 3 lygio tyrimas ir jeigu per tokį tyrimą gaunami neigiami rezultatai, visuotinai pripažįstama, kad papildomo analizuoto poveikio tyrimo atlikti nebūtina.

445    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 232 punktas yra minėto sprendimo dalyje, kurioje Apeliacinė komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad BASF ir Foran tyrimai įrodė, jog potencialios rizikos žuvų lytiniam vystymuisi nėra. To sprendimo 229–231 punktuose komisija konstatavo, kad ECHA atsižvelgė į minėtus tyrimus. Šiomis aplinkybėmis ji pažymėjo, kad savo sprendime ECHA nurodė priežastis, dėl kurių šių tyrimų informacija neleido atmesti tariamos rizikos, susijusios su žuvų lytiniu vystymusi, galimybės. Ginčijamo sprendimo 232 punkte komisija pateikė savo nuomonę dėl klausimo, ar galima remiantis ieškovės argumentais dėl šių tyrimų paneigti ECHA samprotavimus.

446    Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 229 punkto, Apeliacinė komisija pažymėjo, jog savo sprendime ECHA išnagrinėjo ir atmetė ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad BASF tyrimas yra 3 lygio tyrimas, ir tuo, kad visuotinai pripažįstama, jog papildomo analizuoto poveikio tyrimo atlikti nebūtina, jeigu atlikto tyrimo rezultatai yra neigiami. Šiuo klausimu ji, be kita ko, nurodė, kad tokio tipo tyrimai, kokio yra BASF tyrimas, negalėjo būti naudojami kaip galutiniai tyrimai ir kad statistiniu požiūriu jie nėra tinkamas pagrindas.

447    Be to, ginčijamo sprendimo 230 punkte Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir atmetė ieškovės argumentus dėl Floran tyrimo.

448    Atsižvelgiant į tai, kad procedūra Apeliacinėje komisijoje grindžiama rungimosi principu, esant išsamiems motyvams, paaiškinantiems priežastis, dėl kurių BASF ir Foran tyrimų nepakanka siekiant atmesti potencialios rizikos žuvų lytiniam vystymuisi buvimo galimybę, ieškovė negalėjo tik nurodyti, jog šie tyrimai atlikti ir pateisina kitokią išvadą, nei padarė ECHA. Iš tiesų remiantis vien tokiais argumentais neįmanoma įrodyti, kad ECHA samprotavimai klaidingi.

449    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė tik nurodė, kad, atsižvelgiant į BASF ir Foran tyrimų informaciją, ECHA turėjo padaryti išvadą, jog TRICLOSAN nekelia potencialios rizikos žuvų lytiniam vystymuisi. Atvirkščiai, ji nepaaiškino, kodėl išsamūs ECHA samprotavimai, kad šių tyrimų informacijos nepakanka, turėtų būti laikomi klaidingais. Šiomis aplinkybėmis apeliaciniame skunde pateikti ieškovių argumentai dėl BASF ir Foran tyrimų negali būti laikomi pakankamai išsamiais.

450    Taigi Apeliacinė komisija negali būti kaltinama tuo, kad remdamasi savo samprotavimais, pateiktais ginčijamo sprendimo 134 punkto ketvirtame ir penktame sakiniuose, ji to sprendimo 232 punkte tik priminė, jog vien kitokios mokslo nuomonės buvimo fakto savaime nepakanka siekiant įrodyti, kad ECHA sprendime padaryta klaida.

451    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad taip pasielgusi Apeliacinė komisija paprasčiausiai atmetė ieškovės argumentus kaip nepakankamai išsamius. Tačiau iš ginčijamo sprendimo 232 punkto ir padarytos nuorodos į ginčijamo sprendimo 134 punktą negalima daryti išvados, kad minėta komisija apribojo savo kontrolės intensyvumą iki ECHA padarytų akivaizdžių klaidų buvimo patikrinimo.

452    Taigi argumentus dėl ginčijamo sprendimo 232 punkto, pagrįstus BASF ir Foran tyrimais, taip pat reikia atmesti – kaip ir visus argumentus, susijusius su tuo, kad Apeliacinė komisija neturėjo atmesti ieškovės argumentų, kuriais buvo siekiama įrodyti, jog ECHA neįrodė potencialios rizikos žuvų lytiniam vystymuisi.

453    Ketvirta, kiek antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija taip pat turėjo atsižvelgti į ekspertės Mihaich nuomonę, kurią ji pateikė kartu su savo pastabomis dėl įstojimo į tos komisijos nagrinėjamą bylą paaiškinimo, ši argumentą reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 396–409 punktuose.

454    Penkta, antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė teigia, kad prie savo apeliacinio skundo buvo pridėjusi nemažai mokslo duomenų ir tyrimų, iš kurių buvo matyti, kokia yra maža tikimybė, jog TRICLOSAN darys ECHA nurodytą nepageidaujamą poveikį žuvų gausai ir vaisingumui.

455    Viena vertus, kiek ieškovės argumentas susijęs su BASF ir Foran tyrimais, taip pat ekspertės Mihaich nuomone, kurią ji pateikė kartu su savo pastabomis dėl įstojimo į tos komisijos nagrinėjamą bylą paaiškinimo, jį reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 430–453 punktuose.

456    Kita vertus, kiek ieškovės argumentas susijęs su šio sprendimo 455 punkte nepaminėtais tyrimais, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 59–86 punktuose, nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija iš esmės apsiriboja ieškovės pateiktų pagrindų nagrinėjimu.

457    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo dešimtajame pagrinde ieškovė nepateikė išsamių argumentų, galinčių įrodyti, kad ECHA sprendime esantys samprotavimai klaidingi, o tik pažymėjo, kad, jos nuomone, remiantis prieinamais tyrimais galima daryti išvadą, jog TRICLOSAN nekelia potencialios rizikos žuvų lytiniam vystymuisi.

458    Taigi Apeliacinė komisija negali būti kaltinama tuo, kad ginčijamo sprendimo 232 punkte tik priminė, jog vien kitokios mokslo nuomonės buvimo fakto savaime nepakanka, siekiant įrodyti, kad ECHA sprendime padaryta klaida.

459    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visus argumentus dėl Apeliacinei komisijai pateikto apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su prašymu atlikti testą su žuvimi, atmetimo.

D.      Dėl argumento, susijusio su nenuosekliu Apeliacinės komisijos požiūriu

460    Ieškovė nurodo, kad Apeliacinės komisijos kontrolės lygis nebuvo nuoseklus visame sprendime. To sprendimo 241 punkte komisija nuodugniai išnagrinėjo dokumentacijos dėl kardiotoksiškumo būtinumą. Šiomis aplinkybėmis komisija pati išnagrinėjo tyrimo, kuriuo ECHA rėmėsi, siekdama įrodyti potencialios rizikos buvimą, mokslinę svarbą ir patikimumą. Taigi ta pati komisija nenuosekliai naudojosi savo diskrecija.

461    ECHA ginčija šiuos argumentus.

462    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 46–459 punktuose, Bendrajame pareikštame ieškinyje pateikti ieškovės argumentai neatskleidė Apeliacinės komisijos klaidų, pateisinančių ginčijamo sprendimo panaikinimą, kiek tai susiję su prašymais atlikti patvarumo testą, išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke ir testą su žuvimi. Kiek ieškovės argumentai yra susiję su klaida to sprendimo 241 punkte, pakanka pažymėti, kad tas punktas yra ginčijamo sprendimo dalyje, kurioje Apeliacinė komisija išdėstė argumentus, paskatinusius ją panaikinti ECHA sprendimą tiek, kiek juo ieškovė buvo įpareigota pateikti informacijos apie TRICLOSAN poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau reikia konstatuoti, kad ieškovė neprašo panaikinti šios aptariamo sprendimo dalies.

463    Toliau ir bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Apeliacinės komisijos požiūris nagrinėjant nebuvo nenuoseklus.

464    Iš tiesų reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 235–238 punktų ir 241 punkto, Apeliacinei komisijai pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė pateikė išsamius argumentus, susijusius su tuo, kad ECHA neįrodė tariamos rizikos, kad TRICLOSAN gali daryti poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, nes rėmėsi tik vienu tyrimu ir šis tyrimas nebuvo svarbus žmonėms dėl to, kad buvo naudojamos dirbtinai padidintos TRICLOSAN dozės, o patekimo į organizmą kelias neturėjo reikšmės TRICLOSAN patekimui į žmonių organizmą.

465    Taigi ginčijamo sprendimo 241 ir 242 punktuose Apeliacinė komisija tik išnagrinėjo ir pritarė išsamiems ieškovės argumentams.

466    Priešingai, nei teigia ieškovė, tai, kad kitus jos argumentus Apeliacinė komisija atmetė dėl to, kad jie buvo nepakankamai išsamūs, taigi negalėjo sukelti abejonių dėl ECHA sprendimo teisėtumo, negali būti laikoma prieštaringumu.

467    Vadinasi, ieškovės argumentus dėl nenuoseklaus Apeliacinės komisijos požiūrio reikia atmesti.

E.      Dėl argumentų, susijusių su teisės į gynybą pažeidimu

468    Ieškovė nurodo, kad Apeliacinė komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes atmetė jos pagrindinius argumentus ir mokslo įrodymus, neišnagrinėjusi jų pagrįstumo.

469    Šį argumentą reikia atmesti.

470    Šiuo klausimu reikia priminti, jog pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą reikalaujama, kad bet kuris asmuo, dėl kurio gali būti priimtas sprendimas, galintis turėti didelį poveikį jo interesams, galėtų turėti galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl visų tokį sprendimą pagrindžiančių įkalčių (2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Cofac / Komisija, T‑159/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:490, 33 punktas).

471    Vis dėlto, priešingai, nei nurodo ieškovė, vien tai, kad nagrinėdama jai pateiktą apeliacinį skundą Apeliacinė komisija pati neišnagrinėjo, ar prašymai atlikti patvarumo testą, išsamesnį neurotoksiškumo tyrimą su žiurke ir testą su žuvimi yra būtini, o tik teisingai patikrino, ar ieškovės pateikti argumentai įrodo, jog ECHA sprendime padaryta klaida, niekaip netrukdo ieškovei veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl to sprendimo elementų.

472    Taigi ieškovės argumentą dėl jos teisės į gynybą pažeidimo taip pat reikia atmesti.

F.      Dėl argumentų, susijusių su Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatomis

473    Vykstant posėdžiui ieškovė pateikė argumentą, grindžiamą tuo, kad prašymai pateikti informacijos neatitinka proporcingumo principo, nes dėl bandymus su gyvūnais apimančių tyrimų gali būti uždrausta prekiauti, kaip numatyta pagal Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatas (žr. šio sprendimo 35 punktą).

474    Ieškovės argumentus, kuriais ji siekia nurodyti pagrindą, grindžiamą nepakankamu atsižvelgimu į Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatas, reikia atmesti kaip nepriimtinus. Remiantis Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalimi, vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau, viena vertus, reikia pažymėti, kad kalbama apie naują pagrindą. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, šis pagrindas negali būti siejamas su argumentais dėl proporcingumo principo pažeidimo, kuriuos ji pateikė vykstant rašytinei proceso daliai. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad niekas nekliudė ieškovei pateikti šio pagrindo vykstant rašytinei proceso daliai.

475    Bet kuriuo atveju šiuos argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 59–86 punktuose, Apeliacinės komisijos vykdomos kontrolės apimtis nustatoma remiantis ieškovės nurodytais pagrindais. Tačiau vykstant procedūrai toje komisijoje ieškovė nepateikė argumentų dėl Reglamento Nr. 1223/2009.

476    Taigi argumentą dėl Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatų taip pat reikia atmesti.

477    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį reikia atmesti.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

478    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos ECHA bylinėjimosi išlaidos pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.

479    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

480    Be to, reikia atmesti ieškovės prašymą taikant Procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį priteisti iš į bylą įstojusių valstybių narių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal šią nuostatą Bendrasis Teismas gali iš šalies, net jeigu ji laimėjo bylą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl nepagrįstais arba nesąžiningais pripažintų pirmosios šalies veiksmų. Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovė, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos remiantis į bylą įstojusių šalių elgesiu.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      BASF Grenzach GmbH padengia savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą.

3.      Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Gratsias Labucka Papasavvas

Dittrich       Ulloa Rubio

Paskelbta 2019 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

*      Proceso kalba: anglų.