2024 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Ispanijos Karalystė
(Byla C-70/24)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama I. Galindo Martín ir E. Schmidt
Atsakovė: Ispanijos Karalystė
Ieškovės reikalavimai
Pripažinti, kad nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų, kad būtų laikomasi 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/11581 , arba bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal tos direktyvos 20 straipsnio 1 dalį;
Įpareigoti Ispanijos Karalystę sumokėti Europos Komisijai vienkartinę sumą, kurią sudaro didžiausia iš toliau nurodomų sumų: (i) 9 760 EUR dienos suma, padauginta iš dienų, kurias pažeidimas tęsėsi nuo kitos dienos po to, kai baigėsi direktyvoje nustatytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, iki pažeidimo pabaigos datos arba, tuo atveju, jeigu nesilaikoma direktyvos, dienos, kurią paskelbiamas sprendimas pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį; (ii) minimali vienkartinė 6 832 000 EUR suma;
tuo atveju, jei valstybės narės įsipareigojimų nevykdymas, nurodytas [pirmoje įtraukoje] tęstųsi iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos, įpareigoti Ispanijos Karalystę sumokėti Komisijai 43 920 EUR dydžio periodinę baudą už kiekvieną dieną nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo iki tos dienos, kai Ispanijos Karalystė įvykdys įsipareigojimą pagal Direktyvos (ES) 2019/1158 20 straipsnio 1 dalį pranešti minėtos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatas;
priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir prižiūrinčiojo asmens atostogomis bei su susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų taikymu darbuotojams, kurie yra tėvai, arba prižiūrintiesiems asmenims. Pagal šios direktyvos 20 straipsnio 1 dalį ir jos 2 dalį valstybės narės turi perkelti šias nuostatas į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir nedelsiant apie tai pranešti Komisijai.
Komisija teigia, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė šios pareigos. Ji nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. ji išsiuntė oficialų pranešimą Ispanijos Karalystei. Ispanijos Karalystė į šį pranešimą atsakė 2022 m. lapkričio 18 d. paaiškindama, kad direktyva į nacionalinę teisę buvo perkeliama tiek įstatymu, tiek Karaliaus dekretu, bet, kiek tai susiję su įstatymu, jo priėmimo procedūra buvo paskutinėse teisės aktų rengimo vyriausybėje stadijose. 2023 m. balandžio 23 d. Komisija išsiuntė Ispanijos Karalystei pagrįstą nuomonę, į kurią Ispanijos Karalystė atsakė 2023 m. birželio 6 d. laišku, kuriame pripažino per nustatytą terminą neperkėlusi Direktyvos (ES) 2019/1158 ir nurodė, kad direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę buvo įtrauktas į 2023 m. kovo 28 d. Ministrų Tarybos patvirtintą Ley de Familias (Šeimos įstatymas) projektą, kurio priėmimo procedūra nutrūko paleidus Cortes Generales.
Direktyva (ES) 2019/1158 buvo priimta pagal įprastą teisėkūros procedūrą, todėl jai taikoma SESV 260 straipsnio 3 dalis. Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimo pagal Direktyvos (ES) 2019/1158 20 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į to straipsnio 2 dalį, priimti visus įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., įgyvendintų tos direktyvos nuostatas. Taigi yra įvykdytos SESV 260 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos.
Šiomis aplinkybėmis Komisija prašo Teisingumo Teismo įpareigoti Ispanijos Karalystę sumokėti vienkartinę ir periodinę baudą pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, kurių dydį Komisija apskaičiavo pagal Komisijos komunikatą „Finansinės sankcijos pažeidimų nagrinėjimo procedūrose“1 .
____________
1 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019, p. 79).
1 OL C 2, 2023, p. 1.