TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. sausio 18 d.(*)

Turinys

Teisinis pagrindas

Bendrieji veiksmai 2008/124

Reglamentas (EB) Nr. 593/2008

Bylos aplinkybės

Procesas Bendrajame Teisme, Teisingumo Teisme ir skundžiamas sprendimas

Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme

Dėl apeliacinio skundo

Dėl apeliacinio skundo priimtinumo

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl pirmojo pagrindo

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo

Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies

– Šalių argumentai

– Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo antros dalies

– Šalių argumentai

– Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies

– Šalių argumentai

– Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo ketvirtos dalies antrojo ir trečiojo argumentų

– Šalių argumentai

– Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo penktos dalies

– Šalių argumentai

– Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo pagrindo šeštos dalies

– Šalių argumentai

– Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl antrojo pagrindo ir trečiojo pagrindo ketvirtos dalies pirmojo argumento

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo pagrindo antros dalies

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl penktojo pagrindo

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl šeštojo pagrindo

Šalių argumentai

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

„Apeliacinis skundas – Arbitražinė išlyga – Europos Sąjungos tarptautinių misijų darbuotojai – Paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys – Prašymas perkvalifikuoti visus sutartinius santykius į neterminuotą darbo sutartį – Reikalavimas atlyginti žalą už piktnaudžiavimą atleidžiant iš darbo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Nediskriminavimo principas – Ne ultra petita principas – Pareiga motyvuoti – Nacionalinės teisės iškraipymas – Bylinėjimosi išlaidos“

Byloje C‑46/22 P

dėl 2022 m. sausio 20 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Liam Jenkinson, gyvenantis Kilarnyje (Airija), atstovaujamas avocate N. de Montigny,

apeliantas,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai M. Bauer, J. Rurarz ir A. Vitro,

Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai D. Bianchi, G. Gattinara ir B. Mongin, vėliau – D. Bianchi, G. Gattinara ir L. Hohenecker,

Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), atstovaujamai S. Marquardt, E. Orgován ir R. Spac,

Eulex Kosovo, atstovaujamai avocate E. Raoult ir barrister N. Reilly,

atsakovėms pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen (pranešėjas), teisėjai T. von Danwitz, A. Kumin ir I. Ziemele,

generalinis advokatas J. Richard de la Tour,

posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 9 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2023 m. gegužės 17 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Liam Jenkinson prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Jenkinson / Taryba ir kt. (T‑602/15 RENV, EU:T:2021:764, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas atmetė jo ieškinį dėl, pirma, SESV 272 straipsniu grindžiamo prašymo perkvalifikuoti visas apelianto darbo sutartis į neterminuotą darbo sutartį ir atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, kurią jis teigė patyręs, ir, antra, SESV 268 ir 340 straipsniais grindžiamų prašymų pripažinti Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ar net Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, numatytos 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendrųjų veiksmų 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, EULEX KOSOVO (OL L 42, 2008, p. 92) (toliau – Eulex Kosovo) 1 straipsnyje, deliktinę atsakomybę.

 Teisinis pagrindas

 Bendrieji veiksmai 2008/124

2        Bendrųjų veiksmų 2008/124 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Prireikus EULEX KOSOVO taip pat gali pagal sutartis įdarbinti tarptautinį personalą ir vietos personalą.“

3        Šių bendrųjų veiksmų 10 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Tarptautinių bei vietos civilių darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos misijos vadovo ir personalo narių sudarytose sutartyse.“

 Reglamentas (EB) Nr. 593/2008

4        2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008, p. 6; toliau – reglamentas „Roma I“) 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta:

„Šalių susitarimo dėl taikytinos teisės pasirinkimo buvimas ir galiojimas nustatomas pagal 10, 11 ir 13 straipsnių nuostatas.“

5        Šio reglamento 8 straipsnyje numatyta:

„1.      Individualiai darbo sutarčiai taikoma pagal 3 straipsnį šalių pasirinkta teisė. Tačiau toks teisės pasirinkimas negali atimti iš darbuotojo apsaugos, kurią jam teikia nuostatos, nuo kurių negalima nukrypti susitarimu pagal teisę, kuri nepasirinkus teisės būtų taikoma šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pagrindu.

2.      Tiek, kiek šalys nepasirinko individualiai darbo sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai [taikoma valstybės], kurioje, o jei ši sąlyga netenkinama – iš kurios, darbuotojas vykdydamas sutartį įprastai atlieka darbą, teisė. Laikoma, kad valstybė, kurioje įprastai atliekamas darbas, nepasikeitė, jei darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybėje.

3.      Jei taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 2 dalį, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra darbuotoją įdarbinusio verslo vieta, teisė.

4.      Jei iš aplinkybių visumos paaiškėja, kad sutartis glaudžiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 2 ar 3 dalyse, taikoma tos kitos valstybės teisė.“

6        Minėto reglamento 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Viršesnės privalomos nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko itin svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sandaros, apsaugai tiek, kad jos taikomos visais atvejais, kuriuos jos apima, neatsižvelgiant į pagal šį reglamentą sutarčiai taikytiną teisę.

2.      Jokios šio reglamento nuostatos negali riboti ginčo nagrinėjimo vietos teisės viršesnių privalomų nuostatų taikymo.“

7        To paties reglamento 10 straipsnyje numatyta:

„1.      Sutarties ar bet kurios jos sąlygos egzistavimas ir galiojimas nustatomas pagal teisę, kuri būtų jai taikoma pagal šį reglamentą, jei sutartis ar sąlyga galiotų.

2.      Tačiau, siekdama įrodyti, kad nedavė sutikimo, šalis gali remtis savo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teise, jei iš aplinkybių paaiškėja, kad nagrinėti šios šalies elgesio pasekmes pagal 1 dalyje nurodytą teisę yra nepagrįsta.“

8        Reglamento „Roma I“ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sutartis, sudaryta asmenų, kurie arba kurių atstovai sutarties sudarymo metu yra toje pačioje valstybėje, formaliai galioja, jei ji atitinka formos reikalavimus pagal teisę, kuri pagal šį reglamentą taikoma sutarties turiniui, arba pagal jos sudarymo vietos valstybės teisę.“

9        Šio reglamento 13 straipsnyje numatyta:

„Sutartyje, sudarytoje toje pačioje valstybėje esančių asmenų, fizinis asmuo, kuris pagal tos valstybės teisę būtų veiksnus, gali remtis savo neveiksnumu pagal kitos valstybės teisę, tik jei sudarant sutartį kita sutarties šalis žinojo apie tokį neveiksnumą arba jei apie jį nežinojo dėl neatsargumo.“

 Bylos aplinkybės

10      Bylos aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–5 punktuose. Šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

11      Airijos pilietis L. Jenkinson iš pradžių nuo 1994 m. rugpjūčio 20 d. iki 2002 m. birželio 5 d. pagal įvairias paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis (TDS) buvo įdarbintas Europos Sąjungos stebėsenos misijoje Jugoslavijoje (toliau – ESSM).

12      Nuo 2002 m. birželio 17 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. jis pagal įvairias paeiliui sudarytas TDS buvo įdarbintas Europos Sąjungos policijos misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (toliau – EUPM).

13      Galiausiai nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. L. Jenkinson buvo įdarbintas Eulex Kosovo pagal vienuolika TDS (toliau – vienuolika TDS), paeiliui sudarytų su Eulex Kosovo vadovu (pirmosios devynios darbo sutartys) ir su pačia Eulex Kosovo (dvi paskutinės darbo sutartys).

14      Galiojant dešimtai TDS, apimančiai laikotarpį nuo 2014 m. birželio 15 d. iki spalio 14 d., L. Jenkinson 2014 m. birželio 26 d. Eulex Kosovo vadovo raštu buvo informuotas apie tai, kad, valstybėms narėms 2014 m. birželio 24 d. priėmus sprendimą dėl Eulex Kosovo pertvarkymo, darbo vieta, kurioje jis dirbo nuo pat įdarbinimo, nuo 2014 m. lapkričio 14 d. bus panaikinta, todėl jo darbo sutartis nebebus atnaujinta.

15      Taigi vienuolikta (paskutinė) ieškovo TDS su Eulex Kosovo buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 15 d. iki lapkričio 14 d. (toliau – paskutinė TDS).

16      Visose L. Jenkinson sudarytose TDS, išskyrus paskutinę, dėl jo darbo Eulex Kosovo buvo arbitražinė išlyga, pagal kurią jurisdikciją turi „Belgijos teismai“.

17      Paskutinės TDS 21 straipsnyje buvo įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią, remiantis SESV 272 straipsniu, jurisdikciją nagrinėti visus iš sutarties kylančius ginčus turi Europos Sąjungos teismas.

 Procesas Bendrajame Teisme, Teisingumo Teisme ir skundžiamas sprendimas

18      2015 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo L. Jenkinson ieškinį Tarybai, Komisijai, EIVT ir Eulex Kosovo; šiuo ieškiniu jis Bendrojo Teismo prašė:

–        perkvalifikuoti jo sutartinius santykius į „neterminuotą darbo sutartį“, pripažinti, kad atsakovės pirmojoje instancijoje pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pirmiausia pareigą iš anksto pranešti apie neterminuotos darbo sutarties (NDS) nutraukimą, pripažinti, kad jis buvo atleistas iš darbo piktnaudžiaujant, ir įpareigoti minėtas šalis atlyginti žalą, patirtą dėl piktnaudžiavimo paeiliui sudarant TDS, dėl pareigos iš anksto pranešti apie darbo sutarties nutraukimą pažeidimo ir dėl piktnaudžiavimo atleidžiant iš darbo (toliau – pirmasis reikalavimas),

–        pripažinti, kad tuo metu, kai jis dirbo šio sprendimo 11–13 punktuose nurodytose tarptautinėse Europos Sąjungos misijose, Taryba, Komisija ir EIVT jį diskriminavo, kiek tai susiję su jo darbo užmokesčiu, teisėmis į pensiją ir kitomis išmokomis, pripažinti, kad jis turėjo būti įdarbintas kaip vienos iš jų laikinasis tarnautojas, ir priteisti iš jų kompensaciją už patirtą žalą (toliau – antrasis reikalavimas) ir

–        nepatenkinus šių reikalavimų, priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje, remiantis jų deliktine atsakomybe, žalos, atsiradusios dėl jų padaryto pareigų pažeidimo, atlyginimą (toliau – trečiasis reikalavimas).

19      2016 m. lapkričio 9 d. Nutartimi Jenkinson / Taryba ir kt. (T‑602/15, EU:T:2016:660) Bendrasis Teismas pripažino, kad akivaizdžiai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų, pateiktų kaip pagrindiniai reikalavimai, ir atmetė trečiąjį reikalavimą kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Tuo remdamasis jis atmetė visą ieškinį ir priteisė iš L. Jenkinson bylinėjimosi išlaidas.

20      2017 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo L. Jenkinson apeliacinį skundą, kuriuo jis apskundė tą nutartį.

21      2018 m. liepos 5 d. Sprendimu Jenkinson / Taryba ir kt. (C‑43/17 P, EU:C:2018:531) Teisingumo Teismas panaikino minėtą nutartį, grąžino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

22      Atskirais dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarijai Komisija pateikė 2018 m. spalio 31 d., o Taryba ir EIVT – 2018 m. lapkričio 19 d., šios šalys pateikė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, kuriuose jos, be kita ko, tvirtino, kad ieškovo nurodyti veiksmai, sprendimai ir galimi pažeidimai joms negali būti priskiriami. 2019 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos nutartimi buvo nuspręsta dėl šių nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų spręsti nagrinėjant bylą iš esmės.

23      Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad pirmasis ir antrasis reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, o trečiasis reikalavimas turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas, todėl turi būti atmestas visas ieškinys ir nereikia priimti sprendimo dėl minėtų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

 Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme

24      Apeliaciniame skunde L. Jenkinson Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        išnagrinėti bylą iš esmės,

–        nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

–        priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

25      Taryba Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš L. Jenkinson su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

26      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną tiek, kiek jis yra pareikštas jai,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą ir

–        priteisti iš L. Jenkinson bylinėjimosi išlaidas.

27      EIVT Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,

–        bylos nagrinėjimo iš esmės atveju pripažinti L. Jenkinson ieškinį nepriimtinu tiek, kiek jis yra pareikštas jai,

–        jeigu byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui, pripažinti, kad EIVT nebegali būti atsakove, ir

–        priteisti iš L. Jenkinson bylinėjimosi išlaidas.

28      Eulex Kosovo Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą ir

–        priteisti iš L. Jenkinson bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

29      Grįsdamas apeliacinį skundą L. Jenkinson nurodo šešis pagrindus, iš esmės grindžiamus klaidingu prašymų ir pagrindų, pateiktų pirmojoje instancijoje, aiškinimu (pirmasis pagrindas), teisės klaida, nes, kiek tai susiję su prašymu paeiliui sudarytas TDS perkvalifikuoti į vieną NDS, Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į paskutinę TDS (antrasis pagrindas), keliomis teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas padarė atmesdamas pirmąjį reikalavimą (trečiasis pagrindas), klaidingu Sąjungos tarnautojų nediskriminavimo principo taikymu ir SESV 336 straipsnio pažeidimu (ketvirtasis pagrindas), teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas padarė atmesdamas trečiąjį reikalavimą (penktasis pagrindas), ir klaidingu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (šeštasis pagrindas).

30      Visų pirma Taryba, Komisija ir EIVT, nors ir nepateikė priešpriešinio apeliacinio skundo, vis dėlto paaiškina manančios, kad, atsižvelgiant į 2022 m. vasario 24 d. Sprendimą Eulex Kosovo (C‑283/20, EU:C:2022:126), ieškinys pirmojoje instancijoje turėjo būti pripažintas nepriimtinu tiek, kiek jis susijęs su jomis.

31      Šiuo klausimu dabar nagrinėjamoje byloje Teisingumo Teismas mano, kad pirmiausia reikia nuspręsti dėl apeliacinio skundo (pagal analogiją žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Dalli / Komisija, C‑615/19 P, EU:C:2021:133, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

 Dėl apeliacinio skundo priimtinumo

 Šalių argumentai

32      Komisija visų pirma teigia, kad, atsižvelgiant į 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Eulex Kosovo (C‑283/20, EU:C:2022:126) 40 ir 46 punktus, vienintelė atsakovė šioje byloje turėtų būti Eulex Kosovo, todėl apeliacinis skundas yra nepriimtinas tiek, kiek jis yra susijęs su ja. Be to, ji tvirtina, kad apeliacinis skundas jos atžvilgiu nepriimtinas ir dėl to, kad ji nėra L. Jenkinson darbdavė, todėl nėra susijusi su ginču.

33      L. Jenkinson nesutinka su šiais argumentais.

 Teisingumo Teismo vertinimas

34      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 171 straipsnį apeliacinis skundas įteikiamas kitoms Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalims. Iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, be kita ko, matyti, kad proceso Bendrajame Teisme šalys – atsakovės – buvo Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo. Kadangi Komisija buvo proceso Bendrajame Teisme šalis, L. Jenkinson galėjo teisėtai pateikti apeliacinį skundą ir dėl jos (pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo SACBO / Komisija ir INEA, C‑281/14 P, EU:C:2016:46, 25 ir 26 punktus ir 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo Jenkinson / Taryba ir kt., C‑43/17 P, EU:C:2018:531, 19 punktą).

35      Be to, Bendrajam Teismui buvo pateikti prašymai dėl, be kita ko, L. Jenkinson įdarbinimo ESSM ir EUPM, todėl 2022 m. vasario 24 d. Sprendimu Eulex Kosovo (C‑283/20, EU:C:2022:126) grindžiami argumentai, kadangi jie susiję tik su Tarybos, Komisijos ir EIVT dalyvavimu ir atsakomybe už išvadas, kurias galbūt galima daryti dėl L. Jenkinson įdarbinimo Eulex Kosovo, bet kuriuo atveju negali paneigti ankstesniame šio sprendimo punkte padarytos išvados.

36      Taigi apeliacinis skundas yra priimtinas.

 Dėl pirmojo pagrindo

 Šalių argumentai

37      Pirmajame pagrinde L. Jenkinson tvirtina, pirma, kad skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, jog prašymas, grindžiamas Bendrųjų veiksmų 2008/124 neteisėtumu, pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje nebuvo pagrįstas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais. Be to, Bendrasis Teismas šiuo klausimu klaidingai nusprendė, kad minėtu neteisėtumu remtasi nebent antrajame reikalavime. L. Jenkinson teigimu, šis neteisėtumas taip pat buvo nurodytas pateikiant ieškinio, kuriuo pradėta byla, pirmąjį reikalavimą.

38      L. Jenkinson tvirtina, kad dėl Bendrųjų veiksmų 2008/124 nurodyti neteisėtumo pagrindai turėjo būti aiškinami kaip neteisėtumu grindžiami prieštaravimai (kaip jie suprantami pagal SESV 277 straipsnį), susiję visų pirma su SESV 336 straipsnio pažeidimu, ir turėjo būti pripažinti priimtinais.

39      Jis mano, kad tas pats turėjo būti taikoma ir dėl pagrindų, nurodytų dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikato C(2009) 9502 dėl taisyklių, taikomų Komisijos specialiesiems patarėjams, kuriems pavesta įgyvendinti BUSP operatyvinius veiksmus, ir pagal tarptautines darbo sutartis dirbančiam personalui. L. Jenkinson nurodo, kad šiuo komunikatu įdarbinimo sąlygas nustato Komisija, o ne Taryba pagal SESV 336 straipsnį.

40      Dublike L. Jenkinson visų pirma priduria, kad SESV nuostatos pažeidimas ir aktą priėmusio subjekto kompetencijos nebuvimas yra su viešąja tvarka susiję pagrindai. Tas pats pasakytina apie procedūros taisyklių, susijusių su akto asmens nenaudai priėmimu, nesilaikymą.

41      Antra, L. Jenkinson teigimu, skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas neteisėtai apribojo šalis, dėl kurių remiantis pirmuoju reikalavimu buvo pateikti prašymai, ir nenurodė Tarybos, Komisijos ir EIVT.

42      Trečia, darant prielaidą, kad to paties sprendimo 110 punkte Bendrasis Teismas ginčo dalyką apribojo darbo teisės sritimi, L. Jenkinson tvirtina, kad toks apribojimas yra neteisėtas, nes ginčas patenka ir į socialinės apsaugos sritį.

43      Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo pirmąjį pagrindą prašo atmesti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

44      Pirma, L. Jenkinson dublike teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo ex officio išnagrinėti Bendrųjų veiksmų 2008/124 teisėtumą. Šiomis aplinkybėmis pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 127 straipsnio 1 dalį, kuri apeliaciniam procesui taikoma pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Argumentą, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas turėjo ex officio išnagrinėti šių bendrųjų veiksmų teisėtumą, apeliantas pirmą kartą nurodė dublike, tačiau neįrodė, kad šis argumentas grindžiamas teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Taigi šis argumentas turi būti laikomas pateiktu pavėluotai, todėl turi būti pripažintas nepriimtinu.

45      Dėl L. Jenkinson argumentų, kuriais ginčijama tai, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo Bendrųjų veiksmų 2008/124 teisėtumo, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 46–48 punktuose Bendrasis Teismas išanalizavo, ar pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje buvo šių bendrųjų veiksmų neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas.

46      Viena vertus, to sprendimo 44 ir 48 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad L. Jenkinson rėmėsi minėtų bendrųjų veiksmų neteisėtumu nebent siekdamas, kad būtų atlyginta antrajame reikalavime nurodyta su sutartiniais santykiais nesusijusi žala. Kita vertus, to sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad net darant prielaidą, jog ieškovas iš tikrųjų pateikė Bendrųjų veiksmų 2008/124 neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagal SESV 277 straipsnį, reikia konstatuoti, kad pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje šis prieštaravimas nebuvo pagrįstas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, todėl jis neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų sąlygų ir dėl to turi būti pripažintas nepriimtinu.

47      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad L. Jenkinson tik tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Bendrųjų veiksmų 2008/124 neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas nebuvo pagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Taip L. Jenkinson nepavyko įrodyti, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog minėtas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų sąlygų. Tokiomis aplinkybėmis šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

48      Dėl argumento, kuriuo L. Jenkinson teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 48 punkte konstatavo, jog šiuo Bendrųjų veiksmų 2008/124 neteisėtumu jis rėmėsi nebent pateikdamas antrąjį reikalavimą, nors šiuo neteisėtumu taip pat buvo remiamasi pateikiant pirmąjį reikalavimą, reikia pažymėti, kad šis argumentas bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

49      Iš tiesų Bendrojo Teismo išvada, kad nereikia nagrinėti Bendrųjų veiksmų 2008/124 teisėtumo, yra pakankamai pagrįsta konstatavimu, kad ieškinys pirmojoje instancijoje neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų sąlygų.

50      Dėl L. Jenkinson argumento, susijusio su Komunikato C(2009) 9502 neteisėtumu, visų pirma reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 112–115 ir 119 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo galimybę remtis šiuo komunikatu, kuris jame buvo ginčijamas, ir pažymėjo, kad minėtas komunikatas yra šio Teisingumo Teismo sprendimo 13 punkte paminėtų devynių TDS, kurias L. Jenkinson buvo sudaręs su paeiliui dirbusiais Eulex Kosovo vadovais, dalis. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad minėtu komunikatu galima remtis prieš L. Jenkinson.

51      Toliau skundžiamo sprendimo 230 punkte Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar taikant šiame komunikate įtvirtintas sutarties sąlygas pažeidžiamas nediskriminavimo principas. Taigi, neatsižvelgiant į šio nagrinėjimo pagrįstumą, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas atliko šiame komunikate nurodyto sąsajos kriterijaus, kuriame daroma nuoroda į atitinkamo asmens pilietybės valstybės teisę (t. y. kriterijaus, kurio atitiktį nediskriminavimo principui L. Jenkinson ginčijo pirmojoje instancijoje), teisėtumo kontrolę.

52      Be to, dėl argumento, susijusio su tuo, kad priimdama Komunikatą C(2009) 9502 Komisija vietoj Tarybos nustatė L. Jenkinson įdarbinimo sąlygas, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 50 punkto, šis komunikatas nagrinėjamu atveju buvo taikomas, nes jis buvo šių devynių TDS „sudedamoji dalis“. Iš to matyti, kad minėto komunikato neteisėtumas, grindžiamas jį priėmusio subjekto kompetencijos nebuvimu, negali lemti skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo. Taigi šis argumentas turi būti laikomas nereikšmingu.

53      Nesant kitų Teisingumo Teismui pateiktų argumentų, leidžiančių manyti, kad Bendrasis Teismas iš dalies išnagrinėjo minėto komunikato teisėtumą, reikia konstatuoti, kad savo argumentais, kuriuose visų pirma teigiama, kad buvo remtasi Komunikato C(2009) 9502 neteisėtumu, siekiant pateisinti negalėjimą juo remtis ir jo netaikytinumą, L. Jenkinson nepavyko įrodyti, kad Bendrasis Teismas neišsakė savo pozicijos dėl minėto komunikato neteisėtumo ir galimybės juo remtis. Todėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

54      Vadinasi, L. Jenkinson neįrodė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neišnagrinėjo Bendrųjų veiksmų 2008/124 teisėtumo, o Komunikato C(2009) 9502 teisėtumą išnagrinėjo savo pasirinktu būdu.

55      Kadangi tokia klaida nebuvo įrodyta, Bendrajam Teismui taip pat negalima priekaištauti dėl to, kad jis nepatikrino Bendrųjų veiksmų 2008/124 ir šio komunikato teisėtumo SESV 336 straipsnio atžvilgiu.

56      Antra, dėl argumento, grindžiamo tuo, kad skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nustatė atsakovus, prieš kuriuos nukreipti remiantis pirmuoju reikalavimu pateikti prašymai, reikia priminti, kad šiame punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog „[L. Jenkinson] Bendrojo Teismo prašo pakeisti paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis į neterminuotą darbo sutartį ir pripažinti, kad sąlygos, kuriomis [Eulex Kosovo] nutraukė neterminuotą darbo sutartį, pažeidžia šios rūšies sutartims taikomas darbo teisės normas“.

57      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio Teisingumo Teismo sprendimo 34 punkto, Bendrasis Teismas nusprendė, jog visas ieškinys turi būti laikomas pareikštu Tarybai, Komisijai, EIVT ir Eulex Kosovo.

58      Bendrasis Teismas, kaip pats nurodė skundžiamo sprendimo 78 punkte, iš esmės išnagrinėjo remiantis pirmuoju reikalavimu pateiktus L. Jenkinson prašymus ir to sprendimo 216 punkte nusprendė atmesti šį reikalavimą, taigi nenustatė, kiek šie prašymai buvo pagrįsti kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu.

59      Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 52 punkte nurodęs, jog Eulex Kosovo nutraukė tariamą L. Jenkinson NDS, Bendrasis Teismas nesiekė nustatyti šalių, prieš kurias pirmasis reikalavimas turi būti laikomas pateiktu. Todėl šis L. Jenkinson argumentas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

60      Trečia, primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos, Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto ir 169 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą, antraip jis yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 23 d. Sprendimo PV / Komisija, C‑640/20 P, EU:C:2023:232, 199 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61      Visų pirma šių reikalavimų neatitinka ir turi būti pripažintas nepriimtinu pagrindas, kurio argumentai nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti teisėtumo kontrolę, be kita ko, dėl to, kad esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pagrindas, pakankamai nuosekliai ir suprantamai neišplaukia iš šio apeliacinio skundo teksto, kuris šiuo klausimu suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai (2023 m. kovo 23 d. Sprendimo PV / Komisija, C‑640/20 P, EU:C:2023:232, 200 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62      Net darant prielaidą, kad skundžiamo sprendimo 110 punkte Bendrasis Teismas ginčo dalyką apribojo darbo teisės sritimi, reikia konstatuoti, kad L. Jenkinson šiuo klausimu tik teigė, kad jo ieškinys susijęs ir su socialinės apsaugos sritimi, tačiau nepateikė konkrečių argumentų, kurie leistų nustatyti, kokia būtų buvusi tokio apribojimo pasekmė Bendrajam Teismui vertinant ieškinį. Nesant tokių konkrečių teisinių argumentų, šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

63      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną, iš dalies nereikšmingą ir iš dalies nepagrįstą.

 Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies

 Šalių argumentai

64      Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje L. Jenkinson teigia, kad skundžiamo sprendimo 224 punkte Bendrasis Teismas neišnagrinėjo jo argumento, jog buvo pažeistas ESS 5 straipsnis, SESV 336 straipsnis (jis tai nurodė vienoje iš pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio išnašų) ir 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1; toliau – Finansinis reglamentas).

65      Be to, jis tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 226–228 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė SESV 336 straipsnį, kai nusprendė, kad Taryba teisėtai perdavė Eulex Kosovo vadovui įgaliojimus priimti tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Jo nuomone, šį SESV 336 straipsnio pažeidimą taip pat lėmė tai, kad Eulex Kosovo vadovo ir šios misijos darbuotojų sudarytose sutartyse buvo nustatytos tarptautinių civilių darbuotojų darbo sąlygos (tai pripažino Bendrasis Teismas), nors dėl jų turi nuspręsti Taryba. Be to, Bendrasis Teismas pažeidė šį straipsnį pripažindamas, kad Komunikatas C(2009) 9502 gali būti šių sąlygų nustatymo pagrindas, nors jos turi būti priimtos pagal minėtame straipsnyje numatytą procedūrą. L. Jenkinson teigimu, Taryba turėjo priimti tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimo sąlygas, analogiškas toms, kurios įtvirtintos Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose (toliau – KTĮS).

66      L. Jenkinson mano, kad – priešingai, nei nuspręsta skundžiamo sprendimo 229 ir 237 punktuose, – SESV 336 straipsnio pažeidimas yra pakankamai aiškus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

67      Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti ketvirtojo pagrindo pirmą dalį.

 Teisingumo Teismo vertinimas

68      Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalies antrą sakinį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko. Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad leisti šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą remtis pagrindu ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti Bendrajame Teisme, reikštų leisti jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Taigi apeliaciniame procese Teisingumo Teismo kompetencija apsiriboja Bendrajame Teisme pateiktų pagrindų ir argumentų vertinimo nagrinėjimu (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB, C‑342/19 P, EU:C:2020:1035, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

69      Nagrinėjamu atveju pirmiausia svarbu pažymėti, kad pagal skundžiamo sprendimo 217 punktą, kurio L. Jenkinson neginčijo, jis, be kita ko, Bendrojo Teismo iš esmės prašė pripažinti, kad, nuspręsdamos jo darbo ESSM, EUPM ir Eulex Kosovo (toliau kartu – trys atitinkamos misijos) laikotarpiu įdarbinti jį ne kaip laikinąjį tarnautoją pagal KTĮS, o kaip tarptautinį civilinį darbuotoją pagal sutartį, Taryba, Komisija ir EIVT pažeidė įvairias teisės normas, visų pirma tam tikras „Sutarties“ nuostatas, ir jį diskriminavo.

70      Be to, reikia pažymėti, kad pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje L. Jenkinson teigė, kad tokios sutartys, kokias jis buvo sudaręs, neturėjo būti trijų atitinkamų misijų darbuotojų įdarbinimo būdas. Iš tiesų jų personalas turėtų būti įdarbintas tik kaip Sąjungos personalas. Šiuo klausimu vienoje iš ieškinio išnašų nurodyta, kad, „[b]e to, tai atitinka SESV [336] straipsnį“.

71      Galiausiai pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje pateiktose nuorodose į tai, kad nėra šių misijų darbuotojų įdarbinimo sistemos, analogiškos KTĮS, nebuvo prašymo, kuriuo būtų siekiama, kad Bendrasis Teismas konstatuotų SESV 336 straipsnio pažeidimą dėl to, kad remiantis šiuo straipsniu nebuvo priimta įdarbinimo tvarkos, taikytinos tokioms kaip L. Jenkinson darbo situacijoms.

72      Vadinasi, tiek, kiek L. Jenkinson savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo sutartiniams santykiams taikytinos nacionalinės materialinės teisės ir Komunikato C(2009) 9502 taikymas yra SESV 336 straipsnio pažeidimas, nes nėra teisės aktų, priimtų remiantis šiuo straipsniu, reikia konstatuoti, kad šis argumentas pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje nebuvo nurodytas. Kadangi šis argumentas pirmą kartą pateiktas Teisingumo Teisme, apeliacinio skundo stadijoje jis turi būti laikomas nepriimtinu.

73      Kadangi pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje L. Jenkinson nenurodė, kad šio straipsnio pažeidimą lėmė teisės aktų, priimtų remiantis minėtu straipsniu, nebuvimas, Bendrajam Teismui negalima pagrįstai priekaištauti dėl to, kad jis nepriėmė sprendimo dėl šio argumento. Todėl argumentas, grindžiamas pozicijos dėl šio pažeidimo neišsakymu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

74      Tas pats pasakytina apie argumentus, grindžiamus ESS 5 straipsnio ir Finansinio reglamento pažeidimu. Pirmojoje instancijoje L. Jenkinson jų nepateikė ir neprašė pripažinti atsakovių pirmojoje instancijoje deliktinės atsakomybės, todėl Bendrasis Teismas neprivalėjo išsakyti pozicijos dėl šių argumentų.

75      Vadinasi, ketvirtojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

 Dėl trečiojo pagrindo

 Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies

–       Šalių argumentai

76      Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje L. Jenkinson teigia, pirma, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo klausimo, ar Komunikatas C(2009) 9502 netaikytinas kaip priemonė, nustatanti Eulex Kosovo darbuotojams taikytiną materialinę teisę, ir neatsižvelgė į jo argumentą, kad jam taikytinos darbo sąlygos nebuvo nustatytos pagal SESV 336 straipsnį.

77      Antra, Bendrasis Teismas neišnagrinėjo argumento, kad pagal Finansinį reglamentą Sąjungos institucijos turi darbdavio statusą. Šis statusas ir Sąjungos institucijų – atsakovių pirmojoje instancijoje – statusas bei jų atsakomybė buvo išsamiai aptarti remiantis šiuo reglamentu.

78      Trečia, L. Jenkinson mano, kad Bendrasis Teismas nepadarė išvadų dėl skundžiamo sprendimo 92 punkte konstatuoto fakto, kad Sąjungos institucijos nesilaikė SESV 336 straipsnio. Kadangi Eulex Kosovo darbuotojų įdarbinimo ad hoc teisės aktai nebuvo priimti remiantis SESV 336 straipsniu, L. Jenkinson taikytos darbo sąlygos buvo neteisėtos. Jo vertinimu, Sąjungos tarptautinių misijų tarptautiniams civiliams darbuotojams, kaip ir bet kuriems Sąjungos darbuotojams, turėtų būti taikoma materialinė teisė, kurią nurodo pagal šį straipsnį priimtas aktas, o tai leidžia užtikrinti vienodą požiūrį į šiuos darbuotojus. Šiuo klausimu L. Jenkinson tvirtina, kad „Registry-Kosovo Specialist Chambers“, t. y. Eulex Kosovo įsteigto organo, tarptautiniams darbuotojams sutartininkams taikomas konkrečiai šiam organui priimtų materialinės teisės taisyklių rinkinys ir kad skundžiamo sprendimo 95 punkte Bendrasis Teismas, atmesdamas galimybę taikyti Europos gero administracinio elgesio kodeksą, apeliantą aiškiai prilygino kitiems Sąjungos tarnautojams, nes atmetė galimybę taikyti šį kodeksą pažymėjęs, kad jis netaikomas Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams.

79      L. Jenkinson priduria, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė, jog reglamentas „Roma I“ būtų taikomas tokioms viešosios teisės reglamentuojamoms sutartims, kokios nagrinėjamos šioje byloje. Šis reglamentas taikomas ginčams, susijusiems su privatinės teisės reglamentuojamomis sutartimis, o SESV 270 ir 336 straipsniuose teisės aktų leidėjas numatė, kad Sąjungos teismas turi jurisdikciją tikrinti, ar laikomasi pareigų, kylančių iš Sąjungos tarnautojo įdarbinimo.

80      L. Jenkinson mano, kad Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju ex officio turėjo nurodyti pagrindą, grindžiamą SESV arba ESS pažeidimu. Jo teigimu, tas pats taikoma ir kalbant apie Finansinį reglamentą.

81      Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti trečiojo pagrindo pirmą dalį.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

82      Pirma, kaip pažymėta šio sprendimo 50–55 punktuose, Bendrasis Teismas – priešingai, nei teigia L. Jenkinson, – skundžiamame sprendime išnagrinėjo galimybę remtis Komunikatu C(2009) 9502 ir jo teisėtumą. Be to, tiek, kiek L. Jenkinson teigia, kad Bendrajame Teisme jis tvirtino, jog taikant minėtą komunikatą nustatytos darbo sąlygos yra neteisėtos, nes buvo parengtos pažeidžiant SESV 336 straipsnį, reikia konstatuoti, kad šis argumentas sutampa su argumentu, nurodytu apeliacinio skundo pirmajame pagrinde ir atmestu šio sprendimo 52 punkte.

83      Antra, iš skundžiamo sprendimo 79 ir 216 punktų matyti, kad, siekdamas gero teisingumo vykdymo, Bendrasis Teismas neišnagrinėjo atsakovių pirmojoje instancijoje pateiktų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų, kuriuose jos, be kita ko, teigė, kad apelianto nurodytos faktinės aplinkybės, sprendimai ir galimi pažeidimai nėra joms priskirtini, ir nusprendė atmesti ieškinį pirmojoje instancijoje, nepatikslinęs, kuri atsakovė pirmojoje instancijoje prireikus turėjo būti laikoma atsakinga už šias faktines aplinkybes, sprendimus ir tariamus pažeidimus. Todėl bet kuriuo atveju negalima pritarti teiginiui, grindžiamam pirmojoje instancijoje pateikto argumento, kad Sąjungos institucijos turi darbdavio ir atsakovo statusą, neišnagrinėjimu.

84      Kadangi šis argumentas susijęs su L. Jenkinson nurodytų pažeidimų priskyrimu ir atsakomybe už juos ir kadangi Bendrasis Teismas šio klausimo nenagrinėjo, reikia konstatuoti, kad minėtas argumentas – net jeigu būtų pagrįstas – negalėtų lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo.

85      Trečia, reikia pažymėti, kad argumentai, susiję su minėto sprendimo 92 ir 95 punktais, kyla dėl sprendimo klaidingo aiškinimo.

86      Siekdamas atsakyti į EIVT ir Eulex Kosovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju reikėjo taikyti atskirus dėl Eulex Kosovo priimtus teisės aktus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 92 punkte konstatavo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, visų pirma remdamasis SESV 336 straipsniu, nepriėmė taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojamos misijų, kaip antai Eulex Kosovo, darbuotojų sutartininkų darbo sąlygos. Tačiau jis nekonstatavo jokio šio straipsnio pažeidimo.

87      To sprendimo 95 punkte Bendrasis Teismas nenurodė, kad L. Jenkinson yra vienas iš „kitų Sąjungos tarnautojų“, patenkančių į KTĮS taikymo sritį. Tame punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Europos gero administracinio elgesio kodeksas, kuriuo remiasi L. Jenkinson, taikomas tik Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, taip pat jų administracijoms ir tarnautojams bendraujant su visuomene. Jis nurodė šio kodekso nuostatas, kuriose nurodyta, kad jis netaikomas šių subjektų ir jų pareigūnų ar kitų Sąjungos tarnautojų santykiams. Vis dėlto, kadangi L. Jenkinson rėmėsi minėtu kodeksu byloje, susijusioje su jo darbo santykiais, Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai manyti, kad šiuo kodeksu remtasi ne dėl atsakovių pirmojoje instancijoje santykių su L. Jenkinson kaip „visuomene“, kaip tai suprantama pagal Europos gero administracinio elgesio kodeksą, bet dėl to, kad manė, jog atsakovės turi būti laikomos jo darbdavėmis.

88      Be to, dėl L. Jenkinson teiginio, kad skundžiamo sprendimo 92 punkte konstatavęs, jog pagal SESV 336 straipsnį nebuvo priimta jokios byloje taikytinos teisės normos, Bendrasis Teismas turėjo pripažinti šio straipsnio pažeidimą, nes, kaip ir darbuotojams, kuriems taikomos KTĮS, L. Jenkinson turėjo būti taikoma pagal tą patį straipsnį priimta teisės norma, reikia pažymėti, kad iš to sprendimo 99 ir 102 punktų matyti: kadangi į Bendrąjį Teismą kreiptasi dėl arbitražinės išlygos pagal SESV 272 straipsnį, jis nusprendė, kad, sutartyje nesant nuorodos į nacionalinę materialinę teisę, jis turi išspręsti ginčą remdamasis sutarčiai taikytina nacionaline materialine teise, kurią turi nustatyti.

89      Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 84 punkto, iš pirmojoje instancijoje grindžiant pirmąjį reikalavimą pateiktų L. Jenkinson argumentų yra aišku, kad jis manė, jog šis reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal Belgijos teisę, kuri, jo nuomone, buvo taikytina remiantis reglamento „Roma I“ 8 straipsnyje numatytais sąsajos kriterijais.

90      Vis dėlto, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 68–72 punktuose, L. Jenkinson pirmojoje instancijoje nepateikė argumento, grindžiamo SESV 336 straipsnio pažeidimu dėl to, kad nebuvo pagal šį straipsnį priimtų teisės aktų, susijusių su Eulex Kosovo darbuotojų įdarbinimu. Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas neprivalėjo tikrinti tokių teisės aktų nebuvimo teisėtumo.

91      Kiek tai susiję su L. Jenkinson argumentu, kad Bendrasis Teismas turėjo ex officio išnagrinėti šio sprendimo 80 punkte nurodytų aktų pažeidimą, pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad pagrindas, susijęs su akto materialiniu teisėtumu, gali būti nagrinėjamas, tik jeigu jį nurodo ieškovas (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 67 punktą, taip pat 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 40 punktą ir 2021 m. sausio 14 d. Sprendimo ERCEA / Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis, C‑280/19 P, EU:C:2021:23, 53 punktą). Darytina išvada, kad šis argumentas – kadangi toks pažeidimas Bendrajame Teisme nebuvo nurodytas – turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

92      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina, iš dalies nereikšminga ir iš dalies nepagrįsta.

 Dėl trečiojo pagrindo antros dalies

–       Šalių argumentai

93      Trečiojo pagrindo antroje dalyje L. Jenkinson visų pirma teigia, kad skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas klaidingai atmetė bet kokį Sąjungos teisės principų taikymą ir nepagrįstai apsiribojo tik iš sutarčiai taikytinos nacionalinės materialinės teisės kylančių principų taikymo analize. Taigi Bendrasis Teismas akivaizdžiai neatsižvelgė į iš 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija (C‑584/17 P, EU:C:2020:576) ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Inclusion Alliance for Europe / Komisija (C‑378/16 P, EU:C:2020:575) išplaukiančias išvadas, iš kurių matyti, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, kai jie vykdo sutartis, ir toliau taikomos pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) ir bendruosius Sąjungos teisės principus jiems tenkančios pareigos.

94      Skundžiamo sprendimo 100 punkte pateikto teiginio, kad valstybės narės privalo perkelti direktyvas, kurios yra tik minimalią apsaugą užtikrinančios taisyklės, nepakanka pagrįsti tam, kad sutartiniams santykiams taikytina nacionalinė darbo teisė pakankamai apsaugo iš Sąjungos teisės principų kylančias teises.

95      Be to, jeigu Bendrasis Teismas taikytų nacionalinę teisę, tai prieštarautų nediskriminavimo principui, nes reikštų trigubą skirtingą požiūrį, t. y. pirma, skirtingą požiūrį į L. Jenkinson, palyginti su Sąjungos tarnautojais, kurių įdarbinimo sąlygas pagal SESV 336 straipsnį turi nustatyti tik Taryba ir Parlamentas, antra, vienodą požiūrį į Sąjungos tarnautojus, kaip antai L. Jenkinson, ir į pagal privatinę teisę įdarbintus nacionalinius darbuotojus ir, trečia, įvairias pilietybes turinčių tarptautinių tarnautojų, dirbančių tam pačiam darbdaviui tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis, diskriminaciją. Šiuo klausimu L. Jenkinson nurodo: kadangi, kaip teigia Bendrasis Teismas, Sąjungos misijos sutartininkams prieš įdarbinant misijoje taikoma pilietybės ar gyvenamosios vietos mokesčių tikslais teisė, būtų pažeidžiamas nediskriminavimo principas, nes taikytina materialinė teisė galėtų būti trečiosios šalies, kuri neratifikavo įvairių dokumentų, leidžiančių taikyti bendruosius Sąjungos teisės principus arba Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises, teisė.

96      Galiausiai L. Jenkinson pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikytina tik Belgijos teisė, nes darbuotojams, dirbantiems už Airijos teritorijos ribų, netaikomos Airijos teisės normos dėl piktnaudžiavimo atleidžiant iš darbo.

97      Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti trečiojo pagrindo antrą dalį.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

98      Kaip pažymėta šio sprendimo 88 punkte, skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šioje byloje jis turi spręsti ginčą remdamasis sutarčiai taikytina nacionaline materialine teise.

99      To sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją įgyvendindamos direktyvas perkeliančias priemones valstybių narių valdžios institucijos ir teismai privalo ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų direktyvas, bet ir nesivadovauti tokiu jų aiškinimu, kuris pažeistų įvairias Sąjungos teisės sistemos saugomas pagrindines teises arba kitus bendruosius Sąjungos teisės principus.

100    Minėto sprendimo 101 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad įgyvendindamas šiai bylai taikytiną nacionalinę teisę jis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrojo draudimo piktnaudžiauti teise paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius principo.

101    To paties sprendimo 150 punkte konstatavęs, kad šioje byloje yra taikytinas įstatymas, kuriuo į Airijos teisės sistemą perkelta 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368), Bendrasis Teismas nusprendė, kad nei iš bylos medžiagos, nei iš šalių argumentų nematyti, kad šis įstatymas neatitinka šios direktyvos ar draudimo piktnaudžiauti teise principo.

102    Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė turintis patikrinti, ar buvo laikytasi šio principo. Taigi jis neneigė privalantis įsitikinti, kad laikytasi bendrųjų Sąjungos teisės principų. Be to, L. Jenkinson neįrodė, kad nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas netaikė bendrojo šios teisės principo.

103    Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepažeidė 2020 m. liepos 16 d. Sprendime ADR Center / Komisija (C‑584/17 P, EU:C:2020:576) ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendime Inclusion Alliance for Europe / Komisija (C‑378/16 P, EU:C:2020:575) padarytų išvadų, pagal kurias, jeigu šalys sutartyje, kuri jas sieja, remdamosi arbitražine išlyga nusprendžia suteikti Sąjungos teismui jurisdikciją nagrinėti su šia sutartimi susijusius ginčus, šis teismas, neatsižvelgdamas į toje sutartyje nustatytą taikytiną teisę, turės išnagrinėti galimus Chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimus. Todėl argumentas, grindžiamas tuose sprendimuose padarytų išvadų pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

104    Toliau dėl argumento, grindžiamo nediskriminavimo principo pažeidimu, reikia pažymėti, kad remdamasis pirmuoju reikalavimu L. Jenkinson neteigė, kad nacionalinės materialinės teisės taikymas nagrinėjamiems sutartiniams santykiams galėjo lemti šio principo pažeidimą. Priešingai, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 84 punkte, apeliantas teigė, kad nagrinėjamu atveju prašymus, pateiktus dėl pirmojo reikalavimo, Bendrasis Teismas turi nagrinėti remdamasis nacionaline (t. y. Belgijos) teise, nustatyta taikant reglamentą „Roma I“.

105    Vis dėlto, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 217 punkte, pateikdamas antrąjį reikalavimą L. Jenkinson rėmėsi diskriminaciniu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad jis tarptautiniu civiliu darbuotoju buvo įdarbintas pagal sutartį. Šis argumentas buvo išnagrinėtas to sprendimo 230–232 punktuose, kurie nesusiję su trečiojo pagrindo antra dalimi.

106    Taigi, jeigu Teisingumo Teismas turėtų spręsti dėl šio sprendimo 104 punkte nurodyto argumento, jis turėtų priimti sprendimą dėl pagrindo, kuris pirmojoje instancijoje nebuvo nurodytas. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis šio sprendimo 68 punkte nurodyta jurisprudencija, šis argumentas turi būti laikomas nauju ir dėl to nepriimtinu.

107    Galiausiai dėl argumento, grindžiamo Airijos teisės netaikymu nagrinėjamu atveju, reikia priminti, kad, kiek tai susiję su Bendrojo Teismo pateiktu nacionalinės teisės aiškinimu, nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik patikrinti, ar ši teisė buvo iškraipyta, o toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, EU:C:2011:452, 53 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / Hansestadt Lübeck, C‑524/14 P, EU:C:2016:971, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2021 m. sausio 14 d. Sprendimo ERCEA / Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis, C‑280/19 P, EU:C:2021:23, 67 punktą).

108    Nagrinėjamu atveju L. Jenkinson teigia, kad Airijos teisės normos dėl piktnaudžiavimo atleidžiant iš darbo netaikomos už Airijos teritorijos ribų dirbantiems darbuotojams, tačiau neteigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes iškraipė šį įstatymą. Taigi šis argumentas yra nepriimtinas.

109    Vadinasi, trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

 Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies

–       Šalių argumentai

110    Trečiojo pagrindo trečioje dalyje L. Jenkinson tvirtina, kad nustatydamas nagrinėjamiems sutartiniams santykiams taikytiną teisę Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų.

111    Iš pradžių jis teigia, pirma, kad nusprendęs netaikyti reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 2 ir 3 dalių Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 106 punkte neatsižvelgė į tai, kad Eulex Kosovo taip pat turėjo padalinį Briuselio mieste (Belgija).

112    Antra, to sprendimo 111 punkte Bendrasis Teismas, nepateikdamas konkrečių motyvų, klaidingai nusprendė savo analizę pradėti nuo šio sprendimo 13 punkte nurodytų pirmųjų devynių TDS, kurias L. Jenkinson buvo sudaręs su paeiliui dirbusiais Eulex Kosovo vadovais.

113    Trečia, jis nurodo, kad šalys niekada neketino jų sutartiniams santykiams taikyti Airijos teisės, o tai patvirtina pati Eulex Kosovo. Pirmojoje instancijoje ji rėmėsi „sui generis teisės“ taikymu.

114    Visų pirma dėl nagrinėjamoms paskutinėms dviem TDS taikytinos teisės nustatymo L. Jenkinson, pirma, tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 126 straipsnyje nepadarė išvadų iš to, kad, pažeidžiant Bendruosius veiksmus 2008/124, šiose sutartyse nepaminėtos darbo sąlygos, taip pat tarptautinių civilių darbuotojų teisės ir pareigos ir nepateikta nuorodos į Komunikatą C(2009) 9502, pagal kurį šios sutartys turėjo būti suderintos su joms taikytina nacionaline teise, taip pat kad akivaizdžiai klaidingai pripažino, jog šalys davė aiškų sutikimą. L. Jenkinson teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šalių norą iš šių paskutinių sutarčių, susijusių su L. Jenkinson darbu Eulex Kosovo, išbraukti nuorodą į Komunikatą C(2009) 9502, siekiant pakeisti sutartiniams santykiams taikytiną teisę.

115    Antra, L. Jenkinson mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes nepagrindė Belgijos teisės, kaip pagal reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 ir 4 dalis TDS taikytinos teisės, netaikymo.

116    Trečia, jis visų pirma teigia, kad skundžiamo sprendimo 130 ir paskesniuose punktuose pateikta Bendrojo Teismo išvada dėl glaudesnių ryšių su Airijos teise buvimo yra klaidinga, nes Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, pirmiausia atsižvelgė į Eulex Kosovo, kaip darbdavės, statusą, neatsižvelgdamas į galimą Sąjungos institucijų, kaip bendrų darbdavių, statusą.

117    Be to, Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į nagrinėjamų TDS sąsajas su Airija, neišanalizavęs nei visų reikšmingų nagrinėjamo atvejo aplinkybių, kad nustatytų glaudesnius ryšius su kita valstybe nare, nei teisės aktų, susijusių su misijų tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimu. Jis taip pat neatsižvelgė į šalį, iš kurios buvo gauti visi nurodymai misijos vadovams ir pačioms misijoms, taip pat į tai, kad Eulex Kosovo turėjo padalinį EIVT patalpose Briuselyje. Bendrasis Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Briuselio mieste įsisteigę Taryba ir Parlamentas iš esmės yra kompetentingi priimti teisės aktus dėl misijų tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimo, ir į tai, kad Komisija, kurios būstinė taip pat yra Briuselyje, duoda nurodymus pagal Komunikatą C(2009) 9502.

118    Galiausiai, Bendrojo Teismo teigimu, motyvai, pateisinantys Airijos teisės taikymą pagal reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 ir 4 dalis, yra akivaizdžiai klaidingi. Viena vertus, Bendrasis Teismas supainiojo darbo tęstinumo ir taikytinos teisės tęstinumo sąvokas. Kita vertus, TDS nuostatos, susijusios su socialinio draudimo ir pensijų sistemai taikytina teise, prieštarauja Sąjungos teisės principams ir mokesčių ar socialinės srities direktyvoms. Nacionalinė mokesčių sistema gali būti taikoma darbuotojui, tik jeigu jis fiziškai ir faktiškai yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje ilgiau nei 183 dienas per metus. Be to, darbdaviui draudžiama įpareigoti darbuotoją sukurti ir sudaryti socialinio draudimo ir pensijų sistemą.

119    Kiek tai susiję su šio sprendimo 13 punkte minėtoms pirmosioms devynioms TDS, kurias L. Jenkinson buvo sudaręs su paeiliui dirbusiais Eulex Kosovo vadovais, taikytinos teisės nustatymu, pažymėtina, kad apeliantas visų pirma kritikuoja skundžiamo sprendimo 113 punktą, kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komunikatu C(2009) 9502 galima remtis prieš L. Jenkinson vien dėl to, kad jis apie jį žinojo prieš pasirašydamas pirmąją sutartį, sudarytą su Eulex Kosovo vadovu. Šio komunikato įtraukimas į sutarties sąlygas bendra šalių valia, nepaisant to, kad jis buvo panaikintas, rodo, kad, nesant panaikinto komunikato turinio aiškaus įtraukimo į TDS, sutarčiai taikytinos teisės nustatymo mechanizmas negali remtis tuo komunikatu. Taip darydamas Bendrasis Teismas neatsižvelgė į jurisprudenciją, susijusią su galimybe remtis sutarties nuostatomis prieš silpnesniąsias sutarties šalis, ir į Sąjungos teisę, susijusią su įmonės vienašališkai nustatytų bendrųjų sąlygų galiojimu. Šiuo klausimu L. Jenkinson daro nuorodą į 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą Nogueira ir kt. (C‑168/16 ir C‑169/16, EU:C:2017:688).

120    Be to, konkreti minėto komunikato analizė buvo atlikta skundžiamo sprendimo 116–119 punktuose, neatsižvelgiant į galimą trūkumą dėl sutikimo, nors, kaip numatyta reglamento „Roma I“ 10, 11 ir 12 straipsniuose, tokio trūkumo buvimas turėjo būti vertinamas pagal sutarčiai taikytiną teisę.

121    Galiausiai L. Jenkinson kritikuoja skundžiamo sprendimo 119 punktą ir teigia, kad šalys niekada neketino taikyti Airijos teisės visiems sutartiniams santykiams. Gyvenamoji vieta mokesčių tikslais prieš pradinį įdarbinimą arba pilietybė buvo svarbi tik nustatant individualias teises, susijusias su kelionės išlaidų kompensavimu.

122    Remdamasis sprendimo nepriėmimu L. Jenkinson teigia sudarydamas darbo sutartį negalėjęs atsisakyti laikytis palankesnių nuostatų arba viešosios tvarkos taisyklių, numatytų teisėje, kuri pagal reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 1 dalį būtų taikoma nesant pasirinkimo. Šiuo klausimu jis nurodo, kad, nesant analogiškų KTĮS nuostatų, ši teisė yra Belgijos teisė. Į šią teisę turėjo būti atsižvelgta siekiant patikrinti, ar šalys neatsisakė laikytis palankesnių nuostatų ir viešosios tvarkos taisyklių. Be to, Bendrasis Teismas turėjo taikyti teismo vietos teisės nuostatas, įskaitant principus, kurie laikomi „viršesnėmis privalomomis nuostatomis“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 9 straipsnį. Netaikydamas Sąjungos teisės principų, visų pirma nuspėjamumo ir teisinio saugumo principų, Bendrasis Teismas pažeidė minėto reglamento taikymo sritį.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

123    Dėl L. Jenkinson pateiktų pirminių argumentų reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 106 punkte Bendrasis Teismas tik nurodė tarptautinės privatinės teisės normas, kurios, kaip manė tas teismas, yra reikšmingos nustatant nagrinėjamu atveju taikytiną teisę. Iš šių normų jis paminėjo reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 dalyje numatytą normą, pagal kurią sutarčiai visų pirma taikoma valstybės, kurioje yra verslo vieta, kur darbuotojas buvo įdarbintas, teisė. Šiomis aplinkybėmis Bendrajam Teismui negalima pagrįstai priekaištauti dėl to, kad šiuo klausimu jis neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, susijusią su Eulex Kosovo padalinio, esančio Briuselio mieste, egzistavimu.

124    Be to, reikia pažymėti, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, iš SESV 256 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, todėl tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes ir įrodymus. Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktų ir įrodymų vertinimo iš naujo (2019 m. liepos 10 d. Sprendimo VG / Komisija, C‑19/18 P, EU:C:2019:578, 47 punktas).

125    Savo apeliaciniame skunde teigdamas, kad atitinkamos šalys niekada neketino savo sutartiniams santykiams taikyti Airijos teisės, L. Jenkinson prašo Teisingumo Teismo įvertinti faktinio pobūdžio aplinkybes, t. y. nuspręsti dėl šalių ketinimų, kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju taikytina teise, o tai, nagrinėjant apeliacinį skundą, nepriklauso jo kompetencijai (išskyrus iškraipymo atvejį). Be to, L. Jenkinson neteigia, kad Bendrojo Teismo atliktas šalių ketinimų vertinimas grindžiamas jam pateiktų faktinių aplinkybių iškraipymu, kuris akivaizdžiai matyti iš bylos medžiagos. Todėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.

126    Pirma, dėl nagrinėjamoms paskutinėms dviem TDS taikytinos teisės nustatymo reikia pažymėti, kad visų pirma iš skundžiamo sprendimo 128 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad, šalims nepasirinkus nagrinėjamu atveju taikytinos teisės, šią teisę reikia nustatyti remiantis reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 2–4 dalyse apibrėžtais kriterijais.

127    Tiek, kiek L. Jenkinson teigia, kad skundžiamo sprendimo 126 punkte Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į savo išvadą, kad šiose dviejose paskutinėse jo ir Eulex Kosovo sudarytose TDS nepaminėti Bendruosiuose veiksmuose 2008/124 ir Komunikate C(2009) 9502 numatyti reikalavimai, ir nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė dėl šių sutarčių šalių valios ir jų sutikimo, pakanka pažymėti, kad šie argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų, kaip ir to sprendimo 125 punkte, minėtame 126 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo faktines aplinkybes, kurios yra pirmesnės už vertinimą, kurį jis pradeda minėto sprendimo 127 punkte. Taigi 126 punkte Bendrasis Teismas niekur nepateikė nuomonės dėl išvadų, kurias reikia padaryti iš jo konstatuotų faktinių aplinkybių.

128    Be to, skundžiamo sprendimo 127 punkte Bendrasis Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad, priešingai nei ankstesnėse sutartyse, susijusiose su L. Jenkinson darbu Eulex Kosovo, dviejose paskutinėse TDS, sudarytose tarp šių šalių, nuorodos į Komunikatą C(2009) 9502 nebebuvo. Vis dėlto Bendrasis Teismas, remdamasis tuo, kad nėra aiškios nuorodos į šį komunikatą, nepadarė išvados, kad šalys atmetė galimybę taikyti nacionalinę teisę, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu ši nuoroda būtų buvusi palikta, t. y. Airijos teisę.

129    Taigi reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 127 punkte pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, kurių kontrolė – išskyrus iškraipymo atvejį – nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai, kai jam pateikiamas apeliacinis skundas. Nagrinėjamu atveju joks iškraipymas nebuvo nei nurodytas, nei juo labiau įrodytas. Todėl, remiantis šio sprendimo 124 punkte nurodyta jurisprudencija, L. Jenkinson argumentai turi būti laikomi nepriimtinais.

130    Antra, dėl argumento, grindžiamo pareigos motyvuoti nesilaikymu, visų pirma reikia priminti, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo motyvų pagrįstumo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės, klausimo (2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Achemos Grupė ir Achema / Komisija, C‑847/19 P, EU:C:2021:343, 62 punktas).

131    Taigi pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Bendrasis Teismas įvykdo šią pareigą, kai sprendimo ar nutarties motyvai aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia savo samprotavimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimto sprendimo priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę. Vis dėlto Bendrajam Teismui tenkanti pareiga motyvuoti nereiškia, kad jis privalo pateikti paaiškinimą, kuriame išsamiai vienas po kito būtų aptarti visi ginčo šalių suformuluoti argumentai, taigi šie motyvai gali būti numanomi, jeigu leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai duomenų, kad galėtų atlikti kontrolę (2022 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo HIM / Komisija, C‑500/21 P, EU:C:2022:741, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

132    Reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 129 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog pagal reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 2 ir 3 dalis Kosovo teisė iš esmės taikytina dviem paskutinėms TDS, kurias L. Jenkinson sudarė su Eulex Kosovo. Vis dėlto jis pažymėjo, kad pati ši teisė neleidžia jos taikyti darbo santykiams tarptautinėse misijose, o to sprendimo 130 punkte konstatavo, kad dvi paskutinės TDS, kurias L. Jenkinson sudarė su Eulex Kosovo, bet kuriuo atveju yra labiau susijusios su Airijos teise, ir minėto sprendimo 131–138 punktuose paaiškino šio samprotavimo priežastis.

133    Iš šių to paties sprendimo punktų matyti, kad Bendrasis Teismas, pažymėjęs, jog nagrinėjamu atveju taikytina ne Belgijos, o kita teisė, atmetė galimybę – kaip jis tai paaiškino to sprendimo 139 punkte – nagrinėjamu atveju taikyti Belgijos teisę. Vadinasi, argumentas, grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

134    Trečia, dėl L. Jenkinson argumentų, grindžiamų tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo galimo Sąjungos institucijų turimo bendro darbdavio statuso, ir tuo, kad jis neatsižvelgė į aplinkybes, įrodančias aptariamų TDS ryšį su Belgija, kiek juos reikia suprasti kaip argumentus, kuriais siekiama, kad Bendrasis Teismas taikytų reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 dalį, reikia pažymėti, kad net darant prielaidą, jog Bendrasis Teismas šias institucijas kartu su Eulex Kosovo laikė bendromis L. Jenkinson darbdavėmis, vien šis konstatavimas neleidžia atmesti Bendrojo Teismo išvados, kad padalinys, į kurį reikėjo atsižvelgti taikant šią nuostatą, yra tas, kuris, kaip teigė tas teismas, buvo Kosove.

135    Iš tiesų iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje vartojamas žodis „įdarbinęs“ reiškia tik darbo sutarties sudarymą, o ne darbuotojo faktinio darbo sąlygas (pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Voogsgeerd, C‑384/10, EU:C:2011:842, 46 punktą).

136    Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs: kadangi įmonės, kurioje dirba darbuotojas, įsisteigimo vietos kriterijus nėra susijęs su darbo atlikimo sąlygomis, aplinkybė, kad ši įmonė įsteigta vienoje ar kitoje vietoje, nustatant šią įsisteigimo vietą neturi reikšmės (pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Voogsgeerd, C‑384/10, EU:C:2011:842, 48 punktą).

137    Iš to matyti, kad vieta, kurioje yra darbuotoją įdarbinęs padalinys, nebūtinai sutampa su darbuotojo darbdavio buveinės vieta.

138    Tik tuo atveju, jei su įdarbinimo procedūra susijusios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad darbo sutartį sudariusi įmonė iš tiesų veikė kitos įmonės vardu ir jos naudai, reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 dalį turintis taikyti teismas galėtų nuspręsti, kad šioje nuostatoje esantis sąsajos kriterijus nurodo valstybės, kurioje yra pastarosios įmonės padalinys, teisę (pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Voogsgeerd, C‑384/10, EU:C:2011:842, 49 punktą).

139    Vis dėlto L. Jenkinson nesiremia objektyviomis aplinkybėmis, leidžiančiomis teigti, kad Bendrasis Teismas šios nuostatos taikymo tikslais turėjo atsižvelgti ne į Kosove esantį padalinį, su kuriuo L. Jenkinson buvo sudaręs aptariamas dvi paskutines TDS, bet į Sąjungos institucijų buveinę.

140    Darytina išvada, kad L. Jenkinson argumentai, susiję su būtinybe prieš taikant reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 dalį nustatyti šių institucijų, kaip bendrų darbdavių, statusą, turi būti laikomi nepagrįstais.

141    Tas pats pasakytina ir apie kitus įrodymus, kuriuos L. Jenkinson pateikė siekdamas užginčyti tai, kad Bendrasis Teismas taikė šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį.

142    Visų pirma dėl L. Jenkinson argumento, kad taikydamas šią nuostatą Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į valstybę, iš kurios buvo gaunami visi nurodymai misijų vadovams ir pačioms misijoms, reikia konstatuoti, kad tai neturi ryšio su aplinkybėmis, susijusiomis su darbo sutarties sudarymu ir taip leidžiančiomis paneigti L. Jenkinson įdarbinimo vietos nustatymą, kaip ją nustatė Bendrasis Teismas.

143    Be to, vien tai, kad Eulex Kosovo turėjo padalinį EIVT patalpose, esančiose Briuselio mieste, net jeigu tai būtų įrodyta, neleidžia įrodyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad siekiant taikyti reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 dalį svarbus padalinys yra esantis Prištinoje (Kosovas). Nuorodos, kad Eulex Kosovo padalinys buvo EIVT patalpose Briuselyje, nepakanka, kad būtų įrodyta, jog Bendrasis Teismas klaidingai įvertino padalinį, kuris turėjo būti laikomas įdarbinusiu L. Jenkinson.

144    Be to, galiausiai kalbant apie argumentą, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į teisės aktus, susijusius su L. Jenkinson įdarbinimu, ir į Tarybos bei Parlamento įsisteigimo vietą (Briuselis), reikia pažymėti, kad šios aplinkybės, grindžiamos neįrodyta prielaida, kad tik šios institucijos yra kompetentingos nustatyti teisės aktus, susijusius su L. Jenkinson įdarbinimu, negali įrodyti, jog minėtų institucijų įsisteigimo vieta buvo reikšminga nustatant jo įdarbinimo vietą, kaip tai suprantama pagal reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 3 dalį.

145    Kita vertus, dėl ieškovo argumentų, susijusių su tuo, kad Bendrasis Teismas taikė reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 4 dalį, reikia pažymėti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog šios nuostatos taikymas reiškia, kad teismas turi atlikti bendrą visų darbo santykius apibūdinančių aplinkybių įvertinimą ir įvertinti tą ar tas, kurias jis mano esant reikšmingiausias (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Schlecker, C‑64/12, EU:C:2013:551, 40 punktą).

146    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad iš reikšmingų sąsajos aplinkybių reikia atsižvelgti visų pirma į valstybę, kurioje darbuotojas moka iš savo veiklos gaunamų pajamų mokesčius, taip pat valstybę, kurioje jis draudžiamas socialiniu draudimu ir kur taikomos įvairios pensijų, sveikatos ir neįgalumo draudimo sistemos. Be to, teismas taip pat turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, darbo užmokesčio arba kitų darbo sąlygų nustatymo kriterijus (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Schlecker, C‑64/12, EU:C:2013:551, 41 punktą).

147    Visų pirma dėl L. Jenkinson argumento, kad Bendrasis Teismas supainiojo darbo tęstinumo ir taikytinos teisės tęstinumo sąvokas, reikia pažymėti, kad iš skundžiamo sprendimo 131 ir 136 punktų matyti, jog, siekiant nustatyti teisę, taikytiną dviem paskutinėms TDS, reikėjo atsižvelgti į tai, kad egzistuoja tęstiniai darbo santykiai, sudaryti nuo pirmosios iš šio sprendimo 13 punkte nurodytų vienuolikos TDS, o iš šio sprendimo 137 punkto matyti, kad dviem paskutinėms TDS turėjo būti taikoma ta pati teisė kaip ir devynioms atitinkamoms TDS.

148    Vis dėlto šis L. Jenkinson argumentas neįrodo, kad atsižvelgimas į teisę, kuri buvo taikoma iki Bendrojo Teismo nagrinėtų sutarčių sudarytoms sutartims, gali būti laikoma klaidinga aplinkybių, apibūdinančių dėl pastarųjų sutarčių atsiradusius darbo santykius, analize, taigi klaidingu reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 4 dalies taikymu. Pažymėtina, kad pagal šio sprendimo 145 punkte minėtą jurisprudenciją tokių sutarčių, kokias Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 131–137 punktuose, tarpusavio ryšių buvimas gali būti laikomas reikšminga aplinkybe, į kurią gali būti atsižvelgiama siekiant nustatyti „kitą valstybę“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Taigi šis argumentas turi būti laikomas nepagrįstu.

149    Be to, dėl L. Jenkinson argumento, kad siekdamas nustatyti socialinio draudimo ir pensijų sistemoms bei mokesčių sistemai taikytiną teisę Bendrasis Teismas neturėjo atsižvelgti į dviejose paskutinėse TDS, kurias jis sudarė su Eulex Kosovo, nurodytą kriterijų, nes jis prieštarauja Sąjungos teisės principams ir mokesčių ar socialinės srities direktyvoms, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 138 punkte Bendrasis Teismas nepatikrino, ar Airijos teisė yra teisė, pagrįstai reglamentuojanti šias sistemas, tik pažymėjo, kad dviejose paskutinėse TDS, siekiant nustatyti šias sistemas reglamentuojančią teisę, daroma nuoroda į „nuolatinės gyvenamosios vietos (mokesčių tikslais)“, buvusios prieš L. Jenkinson pradedant eiti pareigas Eulex Kosovo, šalies teisę.

150    Atsižvelgiant į šio sprendimo 146 punkte primintą jurisprudenciją, L. Jenkinson argumentams negalima pritarti, nes pagal ją Bendrasis Teismas turi teisę atsižvelgti į skundžiamo sprendimo 131–137 punktuose nagrinėtą aplinkybę, nepriklausomai nuo to, ar ši teisė taikoma minėtoms sistemoms.

151    Vadinasi, L. Jenkinson negali teigti, kad Bendrasis Teismas, pažeisdamas reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 4 dalį, atsižvelgė į skundžiamo sprendimo 131–138 punktuose nurodytas aplinkybes.

152    Be to, kiti įrodymai, kuriuos L. Jenkinson pateikė grįsdamas argumentą, kad Bendrasis Teismas atliko dalinį jo darbo santykius Eulex Kosovo apibūdinančios informacijos vertinimą, turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nes jais L. Jenkinson nepavyko įrodyti, kad šis vertinimas yra klaidingas.

153    Nors remiantis šiais įrodymais, susijusiais, pirma, su Sąjungos institucijų, kurių būstinė yra Briuselyje, turimu, kaip teigiama, bendro darbdavio statusu, antra, su teisės aktais dėl Sąjungos tarptautinių misijų tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimo, trečia, su vieta, iš kurios buvo gaunami visi nurodymai Eulex Kosovo vadovui, ir, ketvirta, su šia misija ir su Eulex Kosovo padalinio buvimu EIVT patalpose Briuselyje, pagal reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 4 dalį galima nustatyti kitą šalį nei Airija, vis dėlto L. Jenkinson nepavyko įrodyti, kad minėti įrodymai yra tokie reikšmingi, kiek tai susiję su dviem paskutinėmis TDS, kurias jis sudarė su Eulex Kosovo, kad būtų įrodyta, jog remdamasis skundžiamo sprendimo 131–138 punktuose nurodytomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas klaidingai įvertino šių TDS ir Airijos ryšių buvimą.

154    Tariami teisės aktai, susiję su Sąjungos tarptautinių misijų tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimu ir nustatyti Sąjungos institucijų, kurių būstinė yra Briuselyje, vieta, iš kurios buvo gaunami visi nurodymai Eulex Kosovo vadovui ir šiai misijai, ir Eulex Kosovo padalinio buvimas EIVT patalpose Briuselyje yra bylos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama atliekant šio sprendimo 145 punkte nurodytą bendrą vertinimą. Vis dėlto šios aplinkybės – skirtingai nuo Bendrojo Teismo nagrinėtų aplinkybių – labiau susijusios su bendru kontekstu, į kurį patenka dvi paskutinės Eulex Kosovo ir L. Jenkinson TDS, o ne su savybėmis, labiau tiesiogiai susijusiomis su šiomis TDS. Todėl minėtomis aplinkybėmis grindžiamas argumentas neįrodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai įvertino reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus glaudesnius ryšius.

155    Be to, dėl argumento, grindžiamo būtinybe išnagrinėti, ar Sąjungos institucijos kartu su Eulex Kosovo galėjo būti laikomos bendromis L. Jenkinson darbdavėmis, reikia konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog šis argumentas pagrįstas, jis negali įrodyti, kad šių institucijų įsteigimas Briuselyje yra lemiama aplinkybė nustatant valstybę, su kuria yra glaudžiau susijusios, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 8 straipsnio 4 dalį, šios dvi paskutinės TDS.

156    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad L. Jenkinson neįrodė, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai taikė reglamento „Roma I“ 8 straipsnį, siekdamas nustatyti teisę, reglamentuojančią L. Jenkinson ir Eulex Kosovo sudarytas dvi paskutines TDS.

157    Dėl pirmosioms devynioms TDS, kurias L. Jenkinson sudarė su Eulex Kosovo vadovu ir kurios paminėtos šio sprendimo 13 punkte, taikytinos teisės nustatymo reikia konstatuoti, kad argumentai, grindžiami tariamu jurisprudencijos, susijusios su galimybe remtis sutarties nuostatomis prieš silpnesniąsias sutarties šalis, ir Sąjungos teisės, susijusios su įmonės vienašališkai nustatytų bendrųjų sąlygų galiojimu, nepaisymu, taip pat argumentai, susiję su reglamento „Roma I“ 10, 11 ir 12 straipsniais, neatitinka šio sprendimo 60 ir 61 punktuose primintų reikalavimų, nes L. Jenkinson nepakankamai tiksliai pagrindžia šiuos argumentus pagrindžiančias teisines aplinkybes, todėl turi būti laikomi nepriimtinais.

158    Be to, teigiant, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino šalių ketinimus, susijusius su jų kilmės šalimi, reikia konstatuoti, kad L. Jenkinson prašo Teisingumo Teismo atlikti faktinių aplinkybių vertinimą, kuris pagal šio sprendimo 124 punkte nurodytą jurisprudenciją – išskyrus iškraipymo atvejį – nepriklauso jo kompetencijai, kai į jį kreipiamasi su apeliaciniu skundu.

159    Taip pat pažymėtina, kad teisingas reglamento „Roma I“ 8 straipsnio taikymas reiškia, kad pirmiausia bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti teisę, kuri būtų taikoma nesant pasirinkimo, ir remiantis ja nustatyti taisykles, nuo kurių negalima nukrypti susitarimu, o vėliau šis teismas turi palyginti darbuotojui pagal šias taisykles suteikiamos apsaugos lygį su pagal šalių pasirinktą teisę numatytu apsaugos lygiu. Jeigu tose taisyklėse numatytas lygis užtikrina geresnę apsaugą, jos ir turi būti taikomos (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo SC Gruber Logistics, C‑152/20 ir C‑218/20, EU:C:2021:600, 27 punktas).

160    Vis dėlto nagrinėjamu atveju L. Jenkinson bendrai remiasi Belgijos teise, tačiau nenurodo jokios konkrečios teisės normos, į kurią Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti taikydamas minėtą straipsnį; todėl jis neįrodė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai jam netaikė šios tariamai palankesnės teisės normos.

161    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nepatikrino ir netaikė palankesnės teisės normos pagal teisę, kuri nagrinėjamu atveju būtų buvusi taikytina nesant pasirinkimo. Tas pats pasakytina apie argumentus, grindžiamus Sąjungos teisės taikymu pagal reglamento „Roma I“ 9 straipsnį.

162    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nustatė šio sprendimo 13 punkte nurodytoms pirmosioms devynioms TDS ir dviem paskutinėms TDS taikytiną teisę, todėl bet kuriuo atveju negalima pritarti šio sprendimo 112 punkte apibendrintiems argumentams, susijusiems su tvarka, kurią Bendrasis Teismas pasirinko nagrinėdamas šias TDS, siekdamas nustatyti nagrinėjamiems sutartiniams santykiams taikytiną teisę.

163    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

 Dėl trečiojo pagrindo ketvirtos dalies antrojo ir trečiojo argumentų

–       Šalių argumentai

164    Trečiojo pagrindo ketvirtos dalies antruoju argumentu L. Jenkinson teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė Airijos teisę aiškindamas ir taikydamas Protection of Employees (Fixed – Term Work) Act 2003 (2003 m. Pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų apsaugos įstatymas (terminuotas darbas), toliau – 2003 m. įstatymas) 9 straipsnį.

165    Pirmiausia jis teigia, kad to sprendimo 151 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nepripažino, kad kompetenciją nustatyti misijų darbuotojų įdarbinimo sąlygas turi tik Taryba. Tai taip pat prieštarauja Komunikatui C(2009) 9502, kuriame kiekvienai funkcijai nustatytos konkrečios sutarčių rūšys. Jis taip pat pažymi, kad 2003 m. įstatymo 9 straipsnyje pateikiama nuoroda į sąvoką „asocijuoti darbdaviai“.

166    Visų pirma dėl Eulex Kosovo, siekiant pateisinti TDS sudarymą paeiliui, nurodyto tikslo analizės L. Jenkinson mano, kad skundžiamo sprendimo 152, 154 ir 155 punktuose Bendrasis Teismas turėjo taikyti ne Teisingumo Teismo jurisprudenciją, o Airijos teismų praktiką. Taip Bendrasis Teismas neteisėtai apribojo darbuotojams pagal Airijos teisę suteikiamą apsaugą. L. Jenkinson teigimu, konkrečiai to sprendimo 157–175 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai ir nepateikęs motyvų apribojo objektyvių priežasčių, pateisinančių TDS sudarymą paeiliui, analizę tik Eulex Kosovo laikinumo analize, o Airijos teismai, siekdami pateisinti TDS sudarymą paeiliui, nurodo įvairias objektyvias priežastis, t. y. reikšmingą pertvarkymą, su kuriuo susiduria darbdavys, laikinos ekspertizės konkrečioje srityje poreikį, būtinybę įdarbinti darbuotojų dėl aiškiai apibrėžto ir laikino trumpalaikio projekto, taip pat darbuotojų nebuvimą, susijusį, pavyzdžiui, su darbuotojo laikinojo nedarbingumo atostogomis. Taigi Bendrojo Teismo analizė akivaizdžiai prieštarauja Airijos teismų praktikai, kuria L. Jenkinson rėmėsi šiame teisme.

167    Konkrečiai kalbant, pirma, dėl Bendrojo Teismo atsižvelgimo į Eulex Kosovo įgaliojimų trukmę L. Jenkinson teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į jo darbo Eulex Kosovo, atitinkančio nuolatinius ir ilgalaikius darbdavio poreikius, pobūdį, o ne skundžiamo sprendimo 157–160 punktuose remtis Eulex Kosovo veikla arba to sprendimo 177–180 punktuose atsižvelgti į nereikšmingus aspektus, kaip antai komandiruotų darbuotojų įdarbinimo prioritetą. Taip Bendrasis Teismas iškraipė sąvoką „nuolatiniai ir ilgalaikiai darbdavio poreikiai“. Šiuo klausimu L. Jenkinson remiasi „adjudication officer“ (ginčus nagrinėjantis pareigūnas) sprendimo ištrauka.

168    Antra, dėl skundžiamo sprendimo 161 ir 162 punktuose pateikto Bendrojo Teismo vertinimo, susijusio su laikotarpiais, už kuriuos skiriamos orientacinės finansavimo sumos ir kurie pateikti vėlesnėse Bendrųjų veiksmų 2008/124 16 straipsnio versijose, L. Jenkinson mano, kad atsižvelgimas į šių laikotarpių ribotumą laiko atžvilgiu, siekiant nuspręsti, kad TDS sudarymas paeiliui buvo pateisinamas, prieštarauja Airijos teismų praktikai. Konkrečiai kalbant, L. Jenkinson remiasi šių teismų sprendimų ištraukomis, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog reikalavimo turėti biudžetą, iš kurio darbuotojui būtų mokama už konkretų darbą, nepakanka, siekiant pateisinti TDS sudarymą. Be to, jeigu Sąjungos institucijos kartu su Eulex Kosovo būtų laikomos bendromis L. Jenkinson darbdavėmis, Bendrasis Teismas nebūtų galėjęs pritarti argumentams, grindžiamiems Eulex Kosovo finansavimu.

169    Trečia, L. Jenkinson teigia, kad skundžiamo sprendimo 163–169 punktuose pateiktame Bendrojo Teismo vertinime, pagal kurį Eulex Kosovo kompetencija ir veiklos sritis turėjo būti koreguojama atsižvelgiant į padėties vietoje pokyčius ir Sąjungos ir Kosovo valdžios institucijų santykius, neatsižvelgiama į standartines veiklos procedūras (SVP), kuriose numatytos darbuotojų perkėlimo Eulex Kosovo arba kitoje Sąjungos tarptautinėje misijoje taisyklės.

170    Ketvirta, L. Jenkinson teigia, kad skundžiamo sprendimo 170–175 punktuose nurodytas paeiliui dirbusių Eulex Kosovo vadovų įgaliojimų trukmės kriterijus turi būti atmestas, nes jis leidžia darbdaviui sudaryti tik terminuotas darbo sutartis. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nenustatė, kad tokiomis aplinkybėmis galima remtis tokiu kriterijumi. Taip jis atėmė iš darbuotojo veiksmingą tokio naudojimo teisėtumo kontrolę, visų pirma atsižvelgiant į 2003 m. įstatymo 9 straipsnį. Be to, to sprendimo 175 punktas akivaizdžiai prieštarauja išvadai, kad Eulex Kosovo neturi teisinio subjektiškumo ir kad šios misijos vadovai neturi įgaliojimų.

171    Penkta, dėl Bendrojo Teismo svarstymų, susijusių su paskutine TDS, L. Jenkinson mano, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 185 ir 187 punktuose negalėjo pagrįstai konstatuoti, kad jos sudarymo priežastys buvo tokios pačios kaip ir ankstesnių TDS, nors Eulex Kosovo paaiškino, kad paskutine TDS buvo siekiama koordinuoti su keliais Eulex Kosovo darbuotojais sudarytų TDS pasibaigimą.

172    Bendrasis Teismas taip pat neišnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į Airijos teisę, yra tinkama paeiliui sudaryti TDS. Taigi Bendrasis Teismas paeiliui sudarytų TDS teisėtumą grindė galimybe nutraukti tokias sutartis be finansinių pasekmių, nors nė viena iš atsakovių pirmojoje instancijoje neįrodė tokių pasekmių egzistavimo tuo atveju, jeigu būtų sudaryta NDS. Be to, skundžiamo sprendimo 181 ir 184 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė L. Jenkinson pateiktą pasiūlymą dėl kitos priemonės, neišanalizavęs, ar yra galimybė, kuri mažiau paveikia darbuotojo stabilumą ir teises, kaip tai suprantama pagal Airijos teismų praktiką. Taip Bendrasis Teismas perkėlė darbdaviui tenkančią įrodinėjimo pareigą.

173    Skundžiamo sprendimo 187 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad paskutinės TDS sudarymas buvo būtinas ir tinkamas, ir taip iškraipė Airijos teisę, nes tai nebuvo nustatyta konkrečiai išnagrinėjus atitinkamą situaciją ir atsižvelgiant į kitas mažiau nepalankias ir mažiau nesaugias priemones abiejų šalių interesams patenkinti.

174    L. Jenkinson papildomai teigia, kad buvo pažeistas nediskriminavimo principas ir teisės vienovės principas. Jis remiasi būtinybe išnagrinėti, ar darbdavio poreikiai, atsižvelgiant į Airijos teisę, yra nuolatiniai ir ilgalaikiai, ir nurodo 2006 m. liepos 4 d. Sprendimą Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2006:443, 58–75 punktai).  Šio pobūdžio nagrinėjamas turi vykti panašiai, kaip tai darė Sąjungos teisės aktų leidėjas, pagal SESV 336 straipsnį priimdamas KTĮS. Taigi L. Jenkinson kritikuoja skundžiamą sprendimą dėl to, kad jame pateiktas 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 priede, aiškinimas yra daug platesnis nei tas, kurį Sąjungos institucijos taiko pagal KTĮS, apribodamos atnaujinamų TDS skaičių iki dviejų. Grįsdamas šiuos argumentus L. Jenkinson taip pat remiasi 1985 m. liepos 11 d. Sprendimu Maag / Komisija (43/84, EU:C:1985:328) ir 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimu Impact (C‑268/06, EU:C:2008:223).

175    Trečiojo pagrindo ketvirtos dalies trečiajame argumente L. Jenkinson teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Eulex Kosovo neturi teisinio subjektiškumo, ir į jo pateiktus argumentus dėl įgaliojimų delegavimo, taip pat ir biudžeto srityje.

176    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti trečiojo pagrindo ketvirtos dalies antrą ir trečią argumentus.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

177    Pirmiausia reikia pažymėti, kad L. Jenkinson pateikti argumentai dėl skundžiamo sprendimo 151 punkto sutampa su argumentais, pateiktais šio apeliacinio skundo pirmajame pagrinde, kuris buvo atmestas šio sprendimo 45–55 punktuose, nes šiais argumentais L. Jenkinson iš tikrųjų siekia užginčyti Bendrųjų veiksmų 2008/124 9 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies teisėtumą, kiek šiose nuostatose numatyta, kad Eulex Kosovo prireikus pagal sutartį taip pat gali įdarbinti tarptautinius civilius darbuotojus ir kad šių darbuotojų darbo sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos Eulex Kosovo vadovo arba pačios Eulex Kosovo ir darbuotojų sudaromose sutartyse.

178    Be to, L. Jenkinson neįrodė, kad Komunikatas C(2009) 9502 buvo taikomas paeiliui dirbusiems Eulex Kosovo vadovams ir šiai misijai, siekiant nustatyti jam pasiūlytos sutarties rūšį. Taigi šie argumentai yra nepagrįsti.

179    Dėl argumento, grindžiamo Airijos teismų praktikos, susijusios su TDS sudarymą paeiliui pateisinančiomis priežastimis, iškraipymu, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 107 punkto, kiek tai susiję su Bendrojo Teismo atliekama nacionalinės teisės aiškinimo kontrole, nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik patikrinti, ar ši teisė buvo iškraipyta, o toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos. Vis dėlto šiuo atveju taip nėra.

180    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 156–187 punktuose atsižvelgė į kelis parametrus, kad bendrai įvertintų, jog L. Jenkinson tam tikromis teisinėmis aplinkybėmis ir specifinėmis profesinėmis aplinkybėmis, pasižyminčiomis laikinu pobūdžiu, vykdė užduotis, kurios jam buvo patikėtos Eulex Kosovo, ir tas laikinumas, be to, laikui bėgant turėjo išnykti.

181    Šiomis aplinkybėmis tiek, kiek L. Jenkinson argumentą reikia suprasti taip, kad jame nurodoma skundžiamo sprendimo 153 punkte Bendrojo Teismo padaryta klaida, susijusi su tuo, kad nebuvo išnagrinėta, ar nagrinėjamu atveju buvo galima manyti, jog L. Jenkinson sudarė TDS su „asocijuotaisiais darbdaviais“, pirmiausia reikia pažymėti, kad jis nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad neatlikus šios galimybės analizės būtų pažeistas Airijos teisės turinys ir taikymo sritis; todėl šis argumentas turi būti laikomas nepagrįstu.

182    Kalbant apie Bendrojo Teismo atsižvelgimą į laikiną Eulex Kosovo pobūdį tam, kad nuspręstų, jog TDS sudarymas paeiliui pateisinamas objektyviomis priežastimis, pažymėtina, kad iš sprendimų, į kuriuos daro nuorodą L. Jenkinson, ištraukų (įskaitant tas, kuriose kalbama apie objektyvių priežasčių, galinčių pagal Airijos teisę pateisinti TDS sudarymą paeiliui, buvimą) nematyti, kad Bendrasis Teismas, siekdamas pateisinti TDS sudarymą paeiliui, negalėjo atsižvelgti į tokį pobūdį.

183    Konkrečiai kalbant, reikia pažymėti, pirma, kad ginčus nagrinėjančio pareigūno sprendimo, kuriuo L. Jenkinson remiasi siekdamas įrodyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė Airijos teismų praktiką, ištraukoje nurodyta, kad motyvai, susiję su konkretaus, laiko atžvilgiu riboto projekto, kuriam skiriamas konkretus finansavimas, o ne bendras nuolatinis subjekto finansavimas, buvimu, yra objektyvios priežastys paeiliui sudaryti TDS.

184    Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 157–160 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Eulex Kosovo buvo įsteigta apibrėžtam laikotarpiui, kuris buvo pratęstas. Taigi iš minėto sprendimo, kuriuo remiasi L. Jenkinson, ištraukos nematyti, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 157–160 punktuose akivaizdžiai klaidingai suprato Airijos teisę ir taip iškraipė šios teisės turinį ar apimtį.

185    Antra, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 180 punkte, tas pats pasakytina apie su skundžiamo sprendimo 161 ir 162 punktais susijusius argumentus, paminėtus šio Teisingumo Teismo sprendimo 168 punkte.

186    Iš L. Jenkinson nurodytų teismų sprendimų ištraukų matyti, kad reikalavimo turėti biudžetą, iš kurio darbuotojui būtų mokama už konkretų darbą, nepakanka, siekiant pateisinti TDS sudarymą paeiliui. Vis dėlto šios ištraukos neleidžia konstatuoti, kad atsižvelgimas į Eulex Kosovo finansavimo apibrėžtumą ir ribotumą laiko atžvilgiu yra veiksnys, kuris neturi reikšmės bendrai nagrinėjant aplinkybes, paskatinusias darbdavį pasiūlyti savo darbuotojui paeiliui sudaryti TDS.

187    Taigi L. Jenkinson nepavyko įrodyti, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai nepaisė šių teismų sprendimų turinio ir apimties, kai atlikdamas bendrą vertinimą, apie kurį priminta šio sprendimo 180 punkte, atsižvelgė į Eulex Kosovo skirto biudžeto ribotumą laiko atžvilgiu.

188    Trečia, L. Jenkinson nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad pagal Airijos teisę negalima atsižvelgti nei į Eulex Kosovo kompetencijos raidą, nei į jos veiklos srities pokyčius. Apelianto argumentu, pateiktu ginčijant tokį Bendrojo Teismo atsižvelgimą, iš tikrųjų siekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų tam tikrus bylos medžiagoje esančius įrodymus, t. y. įrodymus, susijusius su iš SVP išplaukiančiomis taisyklėmis. Tačiau nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas neturi kompetencijos šiuo klausimu. Darytina išvada, kad šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

189    Ketvirta, argumentas, grindžiamas tuo, kad paskutine TDS buvo siekiama koordinuoti su keliais Eulex Kosovo darbuotojais sudarytų TDS terminą, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. To sprendimo 187 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad paskutinės TDS terminas sutampa su darbo vietos, kurią L. Jenkinson užėmė iki tol, panaikinimo dėl Eulex Kosovo pertvarkymo, dėl kurio nusprendė Taryba, data. Taigi Bendrasis Teismas atsižvelgė į paskutinės TDS konteksto ypatumus ir nesirėmė vien priežastimis (kaip klaidingai mano L. Jenkinson), dėl kurių prieš paskutinę TDS buvo sudarytos TDS. Todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

190    Penkta, dėl Bendrojo Teismo motyvų, susijusių su paeiliui dirbusių Eulex Kosovo vadovų įgaliojimų trukme, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 170–175 punktuose Bendrasis Teismas, analizuodamas, ar yra objektyvių priežasčių, pateisinančių TDS sudarymą paeiliui, atsižvelgė į tai, kad paeiliui dirbusių Eulex Kosovo vadovų įgaliojimų trukmė buvo apribota laiko atžvilgiu ir nustatyta „įvairiems nevienodiems laikotarpiams“, ir nusprendė, kad ši aplinkybė rodo laikiną Eulex Kosovo pobūdį.

191    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog šie skundžiamo sprendimo motyvai yra klaidingi, tokia klaida negalėtų lemti to sprendimo panaikinimo. Minėti motyvai yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos Bendrasis Teismas atsižvelgė atlikdamas šio sprendimo 180 punkte primintą bendrą vertinimą, kuriuo remdamasis jis nusprendė, kad TDS paeiliui buvo sudarytos aplinkybėmis, pasižyminčiomis laikinu Eulex Kosovo pobūdžiu.

192    Atsižvelgdamas į bendrą vertinimą, grindžiamą visų pirma skundžiamo sprendimo 156–169 punktuose ir jo 185–187 punktuose išnagrinėtų parametrų analize, Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad buvo objektyvių priežasčių, pateisinančių nagrinėtų TDS sudarymą. Todėl argumentai dėl šių punktų turi būti laikomi nereikšmingais. Tas pats pasakytina apie argumentus dėl skundžiamo sprendimo 177–180 punktų, primintus šio sprendimo 167 punkte.

193    Be to, iš sprendimų ištraukų, kuriomis L. Jenkinson remiasi siekdamas pagrįsti savo argumentą, kad Bendrasis Teismas neatliko numatytos įdarbinimo priemonės tinkamumo kontrolės, matyti, jog tam, kad įrodytų, jog yra šią priemonę pateisinančių objektyvių priežasčių, atsakovas turi įrodyti teisėto tikslo, su kuriuo susijusi minėta priemonė, buvimą ir tai, kad ji yra tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti. Iš šių ištraukų taip pat matyti, kad siekdamas nustatyti, ar priežastis gali būti laikoma objektyvia, teismas turi kelti klausimą, ar nagrinėjama priemonė reiškia mažiausiai nepalankų požiūrį į darbuotoją ir kartu leidžia darbdaviui pasiekti šį tikslą.

194    Skundžiamo sprendimo 146 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad pagal 2003 m. įstatymo 7 straipsnį iš esmės reikalaujama, jog tam, kad nurodyta priežastis būtų objektyvi, ji turi būti pagrįsta su darbuotoju nesusijusiais veiksniais, o mažiau palankus požiūris į darbuotoją, kurį lemia TDS, turi būti tinkamas ir būtinas darbdaviui siekiant teisėto tikslo.

195    Toliau savo svarstymuose, pateiktuose to sprendimo 181–184 straipsniuose, Bendrasis Teismas, be kita ko, nurodė, kad pats Eulex Kosovo pobūdis neišvengiamai lemia jos darbuotojų darbo sąlygas ir jų darbo perspektyvas. Jis atmetė galimybę vadovautis L. Jenkinson pasiūlymu, pagal kurį galėjo būti sudaryta NDS, kurioje numatyta sutarties nutraukimo Eulex Kosovo įgaliojimų pasibaigimo atveju sąlyga, ir iš esmės nusprendė, kad dešimtos TDS sudarymas buvo būtina ir tinkama priemonė, siekiant užtikrinti Eulex Kosovo įgaliojimams, kuriems būdingas finansavimo apibrėžtumas ir ribotumas laiko atžvilgiu, vykdyti reikalingus resursus.

196    Be to, skundžiamo sprendimo 187 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad specifinis kontekstas, susijęs visų pirma su Eulex Kosovo pertvarkymu, leidžia manyti, kad paskutinės TDS sudarymas buvo būtina ir tinkama priemonė poreikiams, dėl kurių buvo užmegzti sutartiniai santykiai, patenkinti.

197    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 154 punkte, nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad L. Jenkinson įdarbinimas pagal paeiliui sudarytas TDS buvo vienintelis būdas patenkinti Eulex Kosovo poreikius, kurie buvo riboti laiko atžvilgiu ir priklausė nuo su šia misija nesusijusių veiksnių.

198    Taigi nėra akivaizdu, kad Bendrasis Teismas nepaisė L. Jenkinson nurodytos pareigos – kad teismas turi patikrinti, ar ginčijama priemonė reiškia mažiausiai nepalankų požiūrį į darbuotoją ir kartu leidžia darbdaviui pasiekti savo tikslą, – turinio ir apimties. Darytina išvada, kad nurodyto Airijos teisės iškraipymo L. Jenkinson neįrodė.

199    Dėl L. Jenkinson argumento, kad Bendrasis Teismas, remdamasis tik Teisingumo Teismo jurisprudencija, neatsižvelgė į Airijos teismų praktiką, reikia pridurti, kad, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju taikydamas Airijos teisę Bendrasis Teismas neiškraipė tos praktikos. Taigi, kadangi L. Jenkinson apeliaciniame skunde nepateikė jokio kito konkretaus įrodymo, reikia konstatuoti, kad šiam argumentui negalima pritarti.

200    Dėl L. Jenkinson papildomai pateikto argumento, susijusio su nediskriminavimo ir teisės vienovės principų pažeidimu, pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvos 1999/70 priede esančio 1999 m. kovo 18 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalies a papunkčio aiškinimas, pateiktas 2006 m. liepos 4 d. Sprendime Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2006:443), taip pat atspindėtas 2012 m. sausio 26 d. Sprendime Kücük (C‑586/10, EU:C:2012:39), kuriuo Bendrasis Teismas rėmėsi, be kita ko, skundžiamo sprendimo 154 punkte.

201    Be to, nuorodos į 1985 m. liepos 11 d. Sprendimą Maag / Komisija (43/84, EU:C:1985:328) ir 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimą Impact (C‑268/06, EU:C:2008:223) neįrodo, kad Bendrasis Teismas padarė kokią nors teisės klaidą. Apeliaciniame skunde L. Jenkinson nepaaiškino šių sprendimų svarbos nagrinėjant skundžiamą sprendimą ir iš jų turinio šios svarbos iš karto nematyti.

202    Dėl L. Jenkinson teiginio, kad Bendrasis Teismas savo pateiktą poreikių, kurie gali atitikti 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 priede, 5 punkto 1 dalies a papunktyje nustatytus reikalavimus, išaiškinimą turėjo suderinti su Sąjungos teisės aktų leidėjo aiškinimu, pateiktu pagal SESV 336 straipsnį priimant KTĮS, reikia pažymėti, kad šie argumentai neatitinka šio sprendimo 60 ir 61 punktuose primintų reikalavimų.

203    Galiausiai L. Jenkinson tiksliai nenurodo Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytų taisyklių, į kurias Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti.

204    Konkrečiai kalbant, L. Jenkinson paminėjo, kad su Sąjungos tarnautojais sudarytos TDS gali būti pratęsiamos daugiausia du kartus, tačiau neįrodė, jog ši taisyklė taikytina nagrinėjamu atveju.

205    Darytina išvada, kad, nesant kito argumento, leidžiančio pagrįsti papildomai pateiktą L. Jenkinson prieštaravimą, šis prieštaravimas turi būti laikomas iš dalies nepriimtinu ir iš dalies nepagrįstu.

206    Kadangi šio sprendimo 175 punkte nurodytas prieštaravimas nesusijęs su jokia konkrečia skundžiamo sprendimo dalimi ir jame nepateikti teisiniai argumentai, leidžiantys Teisingumo Teismui atlikti kontrolę (nes, be kita ko, jame nenurodytos pasekmės, kurių kiltų Eulex Kosovo suteikus teisinį subjektiškumą), jis turi būti pripažintas nepriimtinu, nes neatitinka šio sprendimo 60 ir 61 punktuose išdėstytų reikalavimų.

207    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiojo pagrindo ketvirtos dalies antras ir trečias argumentai turi būti atmesti kaip iš dalies nepriimtini ir iš dalies nepagrįsti.

 Dėl trečiojo pagrindo penktos dalies

–       Šalių argumentai

208    Trečiojo pagrindo penktoje dalyje L. Jenkinson priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis skundžiamo sprendimo 197 punkte klaidingai išaiškino jo argumentus. Be to, Bendrasis Teismas pažeidė draudimą priimti sprendimą ultra petita, kai atsisakė skirti L. Jenkinson teisingą ir sąžiningą kompensaciją dėl 2003 m. įstatymo 8 straipsnio pažeidimo.

209    Nors iš minėto 197 punkto matyti, kad L. Jenkinson aiškiai nurodė, jog jo prašymas atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, patirtą dėl neteisėto jo sutartinių santykių nutraukimo, grindžiamas jų perkvalifikavimu pagal 2003 m. įstatymo 9 straipsnį, jis mano savo pastabose, pateiktose dėl proceso Bendrajame Teisme organizavimo priemonės, aiškiai nurodęs, kad „[v]is dėlto [šio] įstatymo 8 straipsnis nėra vienintelis teisinis pagrindas, pagrindžiantis kompensaciją, susijusią su neteisėtu jo darbo santykių nutraukimu, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad nesilaikyta teisės aktų, taikytinų sutartyje, kuri, jo nuomone, pagal [šio įstatymo] 9 straipsnį turi būti perkvalifikuota į [NDS], įtvirtintoms atleidimo iš darbo sąlygoms“.

210    Be to, L. Jenkinson teigia, kad komentuodamas Airijos teismo sprendimą nurodė, jog sankcija už to įstatymo 8 straipsnio pažeidimą turi būti teisinga ir sąžininga kompensacija.

211    L. Jenkinson taip pat priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis nepadarė su žalos atlyginimu susijusių išvadų, išplaukiančių iš rėmimosi šiuo straipsniu, nors visų pirma naudodamasis neribota jurisdikcija turėjo tai padaryti, kaip būtų padaręs ir Airijos teismas. Nepriėmęs tokio sprendimo jis pažeidė principą, pagal kurį teismas negali priimti sprendimo ultra petita, ir klaidingai taikė Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 ir 84 straipsnius.

212    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti trečiojo pagrindo penktą dalį.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

213    Kai į Bendrąjį Teismą kreipiamasi kaip į sutartyje nurodytą teismą remiantis SESV 272 straipsniu, jis turi priimti sprendimą tik dėl ginčo šalių apibrėžtų teisinių ir faktinių aplinkybių (2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Alfamicro / Komisija, C‑623/19 P, EU:C:2020:734, 41 punktas).

214    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio matyti, jog pateikdamas pirmąjį reikalavimą L. Jenkinson prašė atlyginti žalą – sumokėti kompensaciją už įspėjimą apie jo darbo sutarties (kuri, jo nuomone, turėjo būti perkvalifikuota į NDS) nutraukimą dėl šio nutraukimo neteisėtumo ir socialinio draudimo dokumentų neperdavimo pasibaigus šiai sutarčiai.

215    Vis dėlto jokia pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje pateikta informacija neleidžia daryti prielaidos, kad L. Jenkinson prašė kompensacijos už jo teisės būti raštu informuotam apie priežastis, pateisinančias TDS, o ne NDS sudarymą, pažeidimą.

216    Atsakydamas į 2020 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo priimtą proceso organizavimo priemonę L. Jenkinson nurodė (tai priminė apeliacinio skundo trečiojo pagrindo penktoje dalyje), kad pats 2003 m. įstatymo 8 straipsnis nėra išimtinis teisinis pagrindas, kuriuo jis ketina remtis grįsdamas savo prašymą atlyginti žalą, susijusį su sutartinių santykių nutraukimu, nes prašymas iš esmės grindžiamas teisės aktų, susijusių su šiems santykiams (kurie, jo manymu, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turi būti perkvalifikuoti į NDS) taikomomis atleidimo iš darbo sąlygomis, nesilaikymu.

217    Vis dėlto, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 87 punkte, atsakydamas į 2019 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo priimtą proceso organizavimo priemonę L. Jenkinson teigė, kad 2003 m. įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas ipso facto lemia nagrinėjamų paeiliui sudarytų TDS perkvalifikavimą į NDS.

218    Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 197 punkte Bendrasis Teismas akivaizdžiai nepakeitė L. Jenkinson reikalavimų dalyko ir esmės, kai nurodė, kad jis, remdamasis 2003 m. įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, manė, jog dėl šio pažeidimo nagrinėjamos paeiliui sudarytos TDS turi būti perkvalifikuotos į NDS ir kad prašymas atlyginti tariamą žalą, susijusią su jo sutartinių santykių nutraukimu, buvo grindžiamas jų perkvalifikavimu.

219    Taigi, kadangi prašymas atlyginti žalą, grindžiamas teisės vėliausiai TDS pratęsimo dieną būti raštu informuotam apie priežastis, pateisinančias naujos TDS, o ne NDS sudarymą, pažeidimu, pirmojoje instancijoje nebuvo pateiktas, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas negalėjo priteisti žalos atlyginimo pagal 2003 m. įstatymo 8 straipsnį, net jei būtų pasinaudojęs neribota jurisdikcija, nebent būtų priėmęs sprendimą ultra petita.

220    Darytina išvada, kad nepriėmęs sprendimo dėl prašymo, kurio L. Jenkinson nepateikė (nors teigia priešingai), Bendrasis Teismas nepažeidė principo, pagal kurį teismas negali priimti sprendimo ultra petita.

221    Taigi trečiojo pagrindo penkta dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

 Dėl trečiojo pagrindo šeštos dalies

–       Šalių argumentai

222    Trečiojo pagrindo šeštoje dalyje L. Jenkinson priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis nepriėmė sprendimo dėl prašymo atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, konkrečiai nurodytą ieškinio pirmojoje instancijoje 180–186 punktuose.

223    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti šią šeštą dalį.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

224    Reikia priminti, kad L. Jenkinson prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, nurodytą jo ieškinio pirmojoje instancijoje 180–186 punktuose, pateikė remdamasis pirmuoju reikalavimu.

225    Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 52 ir 54 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad visi prašymai atlyginti žalą, kuriuos L. Jenkinson pateikė remdamasis pirmuoju reikalavimu, grindžiami jo sutartinių santykių perkvalifikavimu į NTD arba iš jo išplaukiantys.

226    Todėl, atmetęs prašymą perkvalifikuoti šiuos sutartinius santykius į NTD, Bendrasis Teismas to sprendimo 215 punkte atmetė prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, kurią L. Jenkinson nurodė pateikdamas pirmąjį reikalavimą.

227    Taigi, kadangi būtent šiame reikalavime L. Jenkinson prašė ex equo et bono atlyginti 50 000 EUR žalą ir kadangi šis prašymas turi būti suprantamas kaip išplaukiantis iš prašymo perkvalifikuoti jo sutartinius santykius į NTD, o tai nėra tinkamai ginčijama apeliaciniame skunde, reikia konstatuoti, kad minėto sprendimo 215 punkte Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl šio prašymo atlyginti žalą ir atmetė jį kartu su kitais šiame reikalavime pateiktais reikalavimais atlyginti žalą.

228    Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl prašymo atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, nurodytą visų pirma ieškinio pirmojoje instancijoje 180–186 punktuose.

229    Vadinasi, trečiojo pagrindo šešta dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

 Dėl antrojo pagrindo ir trečiojo pagrindo ketvirtos dalies pirmojo argumento

 Šalių argumentai

230    Antrajame pagrinde L. Jenkinson ginčija visų pirma skundžiamo sprendimo 82 punktą, kuriame Bendrasis Teismas, nepateikęs savo pasirinkimo motyvų, nusprendė, siekdamas priimti sprendimą dėl L. Jenkinson prašymo perkvalifikuoti jo sutartinius santykius į NTD, atsižvelgti tik į vienuolika TDS ir neatsižvelgti į anksčiau, dirbant ESSM ir EUPM, sudarytas TDS. L. Jenkinson mano, kad paskutinė TDS turėjo būti laikoma ilgesnių darbo santykių, užmegztų su atsakovėmis pirmojoje instancijoje, dalimi, įskaitant ir šias TDS.

231    L. Jenkinson iš esmės teigia, kad pagal nagrinėjamu atveju taikytiną nacionalinę teisę turi būti atsižvelgiama į visas TDS, sudarytas dėl jo darbo trijose atitinkamose misijose. Be to, skundžiamo sprendimo 232 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad L. Jenkinson šiose trijose atitinkamose misijose dirbo nepertraukiamai. Taigi, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamos TDS paeiliui buvo sudaromos piktnaudžiaujant, reikėjo išnagrinėti šias TDS chronologine tvarka, o Bendrasis Teismas to nepadarė.

232    Be to, tai, kad nebuvo išnagrinėti, viena vertus, K. Jenkinson ir kitų atsakovių, nei Eulex Kosovo, sutartiniai santykiai ir, kita vertus, sąvokos „tęstinis darbas pas vieną ar kelis darbdavius“, kaip tai suprantama pagal Airijos teisę, taikymas, reiškia skundžiamo sprendimo 77 punkto, kuriame iš teisinio subjektiškumo, suteikto trims atitinkamoms misijoms, įskaitant Eulex Kosovo prieš jai jį suteikiant, nebuvimo daromos tam tikros išvados, svarbos paneigimą.

233    L. Jenkinson taip pat mano, kad pagal Airijos teisę Bendrasis Teismas pirmiausia turėjo patikrinti, ar sutartiniai santykiai trijose atitinkamose misijose galėjo būti laikomi tęstiniais ir užmegztais su „asocijuotais darbdaviais“, o vėliau – nustatyti tokių santykių sukeliamas pasekmes. Nesant tokios analizės dviem etapais, Bendrasis Teismas neatmetė galimybės, kad TDS, sudarytos dėl jo darbo ESSM ir EUPM, gali būti laikomos su Sąjunga užmegztais tęstiniais ir vienais sutartiniais santykiais.

234    Trečiojo pagrindo ketvirtos dalies pirmajame argumente L. Jenkinson nurodo skundžiamo sprendimo 153 punkte Bendrojo Teismo padarytą klaidą, nes nagrinėdamas remiantis pirmuoju reikalavimu pateiktus jo prašymus teismas neatsižvelgė į visas TDS, susijusias su jo veikla trijose atitinkamose misijose. Prieš atsisakydamas nagrinėti visas šias TDS Bendrasis Teismas klaidingai neišnagrinėjo, ar nagrinėjamu atveju buvo galima manyti, kad L. Jenkinson TDS sudarė su „asocijuotaisiais darbdaviais“, nors ši sąlyga Airijos teisėje yra esminė.

235    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti antrąjį pagrindą ir trečiojo pagrindo ketvirtos dalies pirmą argumentą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

236    Pirma, kiek tai susiję su antruoju pagrindu, iš skundžiamo sprendimo 82 punkto matyti: kadangi paskutinė TDS, kurioje vienintelėje buvo arbitražinė išlyga, pagal kurią jurisdikciją turi Sąjungos teismas, buvo viena iš vienuolikos TDS, Bendrasis Teismas nusprendė išnagrinėti L. Jenkinson prašymą perkvalifikuoti vienuolika TDS į vieną NDS. Jis paaiškino, kad jeigu šis prašymas būtų atmestas, jis neturėtų jurisdikcijos nagrinėti prašymo perkvalifikuoti į NDS paeiliui sudarytas TDS, susijusias su L. Jenkinson darbu ESSM ir EUPM, nes šiose TDS nėra arbitražinės išlygos, pagal kurią jurisdikciją turėtų Sąjungos teismas.

237    Šiais Bendrojo Teismo argumentais, kurie grindžiami platesniais samprotavimais, buvo siekiama apibrėžti minėto prašymo perkvalifikuoti vertinimo pagrindus.

238    Viena vertus, priešingai, nei teigia L. Jenkinson, šie motyvai leidžia jam ir Teisingumo Teismui suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas šį vertinimą, atsižvelgė ne į TDS, susijusias su L. Jenkinson darbu ESSM ir EUPM, o tik į vienuolika TDS.

239    Kita vertus, kiek tai susiję su šio Bendrojo Teismo požiūrio pagrįstumu, iš šių motyvų matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, kad pirmajame reikalavime L. Jenkinson prašė, jog būtų padarytos išvados dėl paskutinės TDS nutraukimo, nes ši sutartis turi būti laikoma sutartinių santykių, prasidėjusių įdarbinus L. Jenkinson ESSM, dalimi, taigi nusprendė, kad L. Jenkinson prašymai, pateikti remiantis pirmuoju reikalavimu, priklauso nuo to, ar paskutinė TDS buvo viena iš paeiliui sudarytų TDS, kurios, vertinamos bendrai, turi būti laikomos sudarančiomis vieną NDS.

240    Skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas dėl remiantis pirmuoju reikalavimu pateiktų prašymų dalyko pažymėjo, kad L. Jenkinson prašė Bendrojo Teismo perkvalifikuoti paeiliui sudarytas TDS, kurias jis buvo sudaręs siekdamas užmegzti sutartinius santykius su trimis atitinkamomis misijomis, į vieną NDS ir konstatuoti, kad šios NDS nutraukimo sąlygos pažeidžia šios rūšies sutartims taikytiną darbo teisę.

241    Minėto sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kiek tai susiję su remiantis pirmuoju reikalavimu pateiktais prašymais, jis juos turi nagrinėti atsižvelgdamas ir į darbo sutartis, sudarytas iki paskutinės TDS.

242    Vis dėlto skundžiamo sprendimo 81 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad jo jurisdikcija kyla iš arbitražinės išlygos, pagal kurią jurisdikciją turi Sąjungos teismas ir kuri buvo numatyta tik paskutinėje TDS.

243    Be to, kadangi remiantis pirmuoju reikalavimu pateiktas prašymas, susijęs su sutartinių santykių nutrūkimu pasibaigus paskutinei TDS, buvo grindžiamas prielaida, kad paskutinė TDS priklausė prie paeiliui sudarytų TDS, Bendrasis Teismas būtinai turėjo priimti sprendimą ir dėl TDS, kuri buvo sudaryta prieš paskutinę TDS.

244    Šiomis aplinkybėmis, kadangi Bendrasis Teismas turėjo priimti sprendimą atsižvelgdamas į tai, kad sutartiniai santykiai nutrūko pasibaigus paskutinei TDS, kurią L. Jenkinson laiko vienos NDS dalimi, neatrodo, kad Bendrasis Teismas būtų padaręs teisės klaidą, kai analizę pradėjo nuo vienuolikos TDS tariamų ryšių, užuot iš karto nagrinėjęs visas L. Jenkinson sudarytas TDS, įskaitant tas, kurios susijusios su jo darbu ESSM ir EUPM.

245    Kadangi skundžiamo sprendimo 188 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad yra objektyvių priežasčių, leidžiančių pateisinti kiekvienos iš vienuolikos TDS sudarymą, ir kad dėl to prašymas perkvalifikuoti šias vienuolika TDS į vieną NDS turi būti atmestas, Bendrajam Teismui negalima pagrįstai priekaištauti, kad jis, siekdamas priimti sprendimą dėl pirmojo reikalavimo, neišplėtė savo nagrinėjimo TDS, susijusių su jo darbu ESSM ir EUPM, atžvilgiu.

246    Iš tiesų, kadangi Bendrasis Teismas nusprendė (ir tai nebuvo pagrįstai ginčyta), kad paskutinė L. Jenkinson sutartis su Eulex Kosovo galėjo būti teisėtai sudaryta konkrečiam terminui, iš to jis galėjo daryti išvadą, kad ši sutartis nereiškia neterminuotų sutartinių santykių. Kadangi šio vertinimo pakako tam, kad būtų atmesta galimybė, jog paskutinės sutarties pasibaigimas galėjo reikšti NDS nutraukimą, vertinimas, kuris galėjo būti pateiktas dėl TDS, susijusių su L. Jenkinson darbu ESSM ir EUPM, bet kuriuo atveju nebūtų galėjęs pakeisti šios išvados.

247    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad L. Jenkinson nepavyko įrodyti, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 82 punkte nusprendė, kad nereikia atsižvelgti į šias TDS tam, kad priimtų sprendimą dėl prašymų, pateiktų remiantis pirmuoju reikalavimu.

248    Šios išvados nepaneigia L. Jenkinson argumentas, kad to sprendimo 232 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė darbo trijose atitinkamose misijose tęstinumą. Iš tiesų tame punkte Bendrasis Teismas to nekonstatavo. Todėl šis argumentas, grindžiamas klaidingu minėto punkto aiškinimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

249    Kalbant apie šio sprendimo 232 punkte minėtą L. Jenkinson argumentą, pakanka konstatuoti, kad jis tik tvirtina, jog tai, kad nebuvo išnagrinėti, viena vertus, jo paties ir kitų atsakovių, nei Eulex Kosovo, sutartiniai santykiai ir, kita vertus, sąvoka „tęstinis darbas pas vieną ar kelis darbdavius“, reiškia skundžiamo sprendimo 77 punkto svarbos paneigimą, nepateikiant jokių argumentų šiam teiginiui pagrįsti. Tai reiškia, kad šis argumentas neatitinka šio sprendimo 60 ir 61 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

250    Be to, kalbant, viena vertus, apie argumentą, susijusį su tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo klausimo, ar sutartiniai santykiai trijose atitinkamose misijose turi būti laikomi tęstiniais ir užmegztais su „asocijuotaisiais darbdaviais“, ir, kita vertus, apie trečiojo pagrindo ketvirtos dalies pirmą prieštaravimą, reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 247 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė neturintis priimti sprendimo dėl visų paeiliui sudarytų TDS, susijusių su L. Jenkinson darbu ESSM ir EUPM, kvalifikavimo kaip tęstinių ir vienų sutartinių santykių, todėl Bendrajam Teismui negalima priekaištauti, kad jis neišnagrinėjo šio klausimo ir neatsižvelgė į šias TDS nagrinėdamas pirmąjį reikalavimą, taip pat ir skundžiamo sprendimo 153 punkte.

251    Be to, dar prieš nustatydamas taikytiną nacionalinę teisę Bendrasis Teismas negalėjo įvertinti, ar atsakovės pirmojoje instancijoje turi būti laikomos „asocijuotaisiais darbdaviais“, nes ši sąvoka kildinama iš nacionalinės materialinės teisės.

252    Vadinasi, antrasis pagrindas ir trečiojo pagrindo ketvirtos dalies pirmas argumentas turi būti atmesti kaip iš dalies nepriimtini ir iš dalies nepagrįsti.

 Dėl ketvirtojo pagrindo antros dalies

 Šalių argumentai

253    Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje L. Jenkinson priekaištauja Bendrajam Teismui visų pirma dėl to, kad šis skundžiamo sprendimo 230 punkte neišnagrinėjo, ar Eulex Kosovo darbuotojams taikomos tos pačios teisės ir pareigos, atsižvelgiant ne į taikytinos teisės nustatymo tvarką, bet į taikytinos nacionalinės materialinės teisės normas. Jeigu būtų pripažinta, kad taikoma įvairių valstybių nacionalinė teisė, atsirastų akivaizdi nelygybė, be kita ko, taikant Sąjungos teisės ir Chartijos principus. Taip veikdamas Bendrasis Teismas neišnagrinėjo tokiu skirtingu požiūriu siekiamo tikslo ir nepatikrino, ar laikomasi proporcingumo principo pagal Chartijos 52 straipsnį.

254    Antra, sutikdamas taikyti nacionalinę teisę spręsti ginčui, kilusiam dėl tarnautojo ir Sąjungos sudarytos viešosios teisės reglamentuojamos sutarties, Bendrasis Teismas nustatė Sąjungai mažiau pareigų, nei nusistato ji pati, kiek tai susiję su tarnautojais, kuriems taikomos KTĮS. Taigi yra prieštaravimas tarp skundžiamo sprendimo 95 punkto ir to sprendimo 231 ir 232 punktų.

255    Trečia, L. Jenkinson mano, kad 2004 m. spalio 5 d. Sprendimas Sanders ir kt. / Komisija (T‑45/01, EU:T:2004:289) ir 2014 m. birželio 30 d. Tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas, Belgija) sprendimas, kuriais jis rėmėsi Bendrajame Teisme ir kurie buvo išnagrinėti skundžiamo sprendimo 233–236 punktuose, yra reikšmingi, be kita ko, tiek, kiek jie iliustruoja Eulex Kosovo suteiktų įgaliojimų biudžeto srityje ribas. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai atmetė bet kokią šios bylos analogiją su byla, kurioje priimtas 2004 m. spalio 5 d. Sprendimas Sanders ir kt. / Komisija (T‑45/01, EU:T:2004:289), nes, kaip teigia L. Jenkinson, jis turėjo būti įdarbintas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir laikinasis tarnautojas; šis reikalavimas yra toks pats, kokį pateikė ieškovai pastarojoje byloje.

256    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti ketvirtojo pagrindo antrą dalį.

 Teisingumo Teismo vertinimas

257    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal nediskriminavimo principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 65 punktas ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Brown / Komisija ir Taryba, C‑675/20 P, EU:C:2022:686, 66 punktas).

258    Skundžiamo sprendimo 230 punkte dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų tariamo pažeidimo Bendrasis Teismas nusprendė, kad Eulex Kosovo sutartininkai nebuvo diskriminuojami dėl to, kad buvo taikoma įvairių valstybių nacionalinė teisė, į kurią daroma nuoroda Komunikatu C(2009) 9502 grindžiamose sutarčių nuostatose, nes šiems darbuotojams taikomos tos pačios sąlygos, kurios su jais susijusiose sutartyse suformuluotos vienodai.

259    Reikia pažymėti, kad taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

260    Iš to 230 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas, nenurodydamas, ar mano, jog Eulex Kosovo sutartininkų padėtis yra panaši ar skirtinga, nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog visų šių darbuotojų sutarčių nuostatos, kuriose daroma nuoroda į šį komunikatą siekiant nustatyti sutarčiai taikytiną teisę, yra vienodos, šie darbuotojai turi būti laikomi vertinamais vienodai.

261    Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, jog tam, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo, pakanka numatyti tas pačias minėtiems darbuotojams taikytinos teisės nustatymo taisykles.

262    Darant prielaidą, kad Eulex Kosovo sutartininkų padėtis buvo panaši, reikia pažymėti, kad dėl įvairių valstybių nacionalinės teisės taikymo praktiškai gali kilti rizika, kad atitinkami asmenys, kiek tai susiję su jiems pripažįstamomis teisėmis ir jiems konkrečioje situacijoje nustatytomis pareigomis, bus vertinami skirtingai. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo tik konstatuoti, kad sutarties sąlygos, leidžiančios nustatyti taikytinas materialinės teisės normas, visiems Eulex Kosovo sutartininkams yra vienodos, nes priešingu atveju nediskriminavimo principas netektų konkretaus poveikio, o Bendrasis Teismas padarytų teisės klaidą.

263    Vis dėlto šio sprendimo 259 punkte konstatuota teisės klaida negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo.

264    Remiantis suformuota jurisprudencija, jeigu Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, tačiau jo rezoliucinė dalis yra pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, bet reikia pakeisti jo motyvus (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C‑499/18 P, EU:C:2021:367, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

265    Šiuo klausimu reikia priminti, kad L. Jenkinson remiasi įvairių Eulex Kosovo tarptautinių civilių darbuotojų nediskriminavimo principo tariamu pažeidimu, nes šiems darbuotojams taikoma įvairių valstybių nacionalinė teisė, nustatyta pagal sąsajos kriterijų, įtvirtintą Komunikate C(2009) 9502, kuriame daroma nuoroda į valstybės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo, teisę.

266    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nusprendė (ir tai šiame apeliaciniame skunde pagrįstai neginčijama), kad paeiliui dirbusiems Eulex Kosovo vadovams, o vėliau – pačiai Eulex Kosovo pagal šio sprendimo 226–228 punktuose nurodytas pirminės ir antrinės teisės nuostatas aiškiai buvo leidžiama pagal sutartis įdarbinti tarptautinius civilius darbuotojus.

267    Iš taip nustatytų santykių sutartinio pobūdžio matyti, kad, nesant Eulex Kosovo personalui taikytinos bendros Europos tvarkos, materialinės teisės normos, kuriomis siekiama papildyti sutarties sąlygas, yra nacionalinės teisės, kuri nustatyta remiantis tarptautinės privatinės teisės taisyklėmis ir sutarties šalių susitarimu, normos.

268    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, be kita ko, iš skundžiamo sprendimo 119 punkto, kurio L. Jenkinson šiame apeliaciniame skunde neginčijo, Komunikate C(2009) 9502 nustatytas sąsajos kriterijus, kuriame daroma nuoroda į valstybės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo, teisę, pagal šioms sutartims taikomas tarptautinės privatinės teisės taisykles ir minėtų sutarčių šalių susitarimu buvo nurodytas devyniose TDS, siejančiose L. Jenkinson su Eulex Kosovo.

269    Iš to matyti, kad Eulex Kosovo sutartininkų iš įvairių valstybių narių padėtis jų sutarčių sudarymo tikslais teisiniu ir faktiniu atžvilgiais buvo ne panaši, o skirtinga, visų pirma dėl skirtingų teisės aktų, kurie jiems, atsižvelgiant į jų kilmę, buvo taikomi sudarant šias sutartis.

270    Šiomis aplinkybėmis skirtingų materialinės teisės normų taikymas Eulex Kosovo tarptautiniams civiliams darbuotojams turi būti laikomas išplaukiančiu iš atsižvelgimo į objektyvias aplinkybes, apibrėžtas atitinkamoje tarptautinėje privatinėje teisėje, ir aplinkybės, kad jų padėtis nebuvo panaši.

271    Taigi L. Jenkinson nepavyko įrodyti, kad įvairių valstybių nacionalinės materialinės teisės taikymas Eulex Kosovo tarptautiniams civiliams darbuotojams šios bylos aplinkybėmis reiškia nediskriminavimo principo pažeidimą.

272    Antra, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 231 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog L. Jenkinson klaidingai teigia patyręs žalą dėl diskriminacijos, kuri jam buvo taikoma, palyginti su tarnautojais, kuriems taikomos KTĮS, kurios jam turėjo būti taikomos kaip EIVT įdarbintam tarnautojui, kartu pridurdamas, kad pagal 1991 m. liepos 13 d. Belgrade pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo buvo įsteigta EBSM, vėliau pervadinta į ESMM, personalas turėjo būti įdarbintas tik kaip „Sąjungos personalas“.

273    To sprendimo 232 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad L. Jenkinson nepateikė nei šio memorandumo, nei jokios kitos informacijos, kad pagrįstų savo argumentus, ir kad minėtame memorandume bet kuriuo atveju nėra nuostatos, kuria remiantis būtų galima įrodyti tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimo Eulex Kosovo neteisėtumą.

274    Be to, tame 232 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas su Eulex Kosovo susijusiose teisės aktų nuostatose numatė teisinį pagrindą, leidžiantį Eulex Kosovo vadovui, o vėliau šiai misijai įdarbinti tarptautinius civilius darbuotojus pagal sutartis.

275    Kaip pažymėta šio sprendimo 86 punkte, skundžiamo sprendimo 95 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad Europos gero administracinio elgesio kodeksas, kuriuo remiasi L. Jenkinson, taikomas tik Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, taip pat jų administracijoms ir tarnautojams bendraujant su visuomene, todėl L. Jenkinson negali juo remtis, kiek tai susiję su jo darbo santykiais.

276    Taigi nėra jokio prieštaravimo tarp skundžiamo sprendimo 95 punkto ir to sprendimo 231 ir 232 punktų.

277    Be to, reikia pažymėti, kad teigdamas, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai Sąjungai nustatė mažiau pareigų, nei nusistato ji pati, kiek tai susiję su tarnautojais, kuriems taikomos KTĮS, L. Jenkinson pateikia su teisinio pagrindo, reglamentuojančio jo, kaip Eulex Kosovo tarptautinio civilio darbuotojo, situaciją, nebuvimu susijusį argumentą, kuris, kaip pažymėta šio sprendimo 68–72 punktuose, pirmojoje instancijoje nebuvo nurodytas. Todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

278    Trečia, dėl argumento, grindžiamo 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. / Komisija (T‑45/01, EU:T:2004:289) ir 2014 m. birželio 30 d. Tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas) sprendimo, kuriais L. Jenkinson rėmėsi Bendrajame Teisme, svarba nagrinėjamu atveju, reikia konstatuoti, kad jis neįrodė, kodėl šie sprendimai yra tokie svarbūs šiai bylai, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 234 ir 236 punktuose negalėjo atmesti bet kokios analogijos su jais. Nors L. Jenkinson tvirtina, kad šie sprendimai leidžia teigti, jog Eulex Kosovo turėjo galimybę gauti papildomų sumų ir dėl to su Finansiniu reglamentu susiję argumentai turėjo būti išnagrinėti, šiuo argumentu jam nepavyko įrodyti, kokios išvados šioje byloje turėjo būti padarytos iš minėtų sprendimų. Taigi šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

279    Dėl L. Jenkinson argumento, kad Bendrasis Teismas klaidingai atmetė bet kokią šios bylos ir bylos, kurioje priimtas 2004 m. spalio 5 d. Sprendimas Sanders ir kt. / Komisija (T‑45/01, EU:T:2004:289), analogiją, nes, kaip teigia L. Jenkinson, jis turėjo būti įdarbintas trijose atitinkamose misijose pagal laikiniesiems tarnautojams taikomas KTĮS taisykles, reikia priminti: nors pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjunga gali sudaryti darbo sutartis, kurioms taikoma valstybės narės teisė, tačiau ji turi apibrėžti sutarties sąlygas atsižvelgdama į tarnybos poreikius, o ne siekdama išvengti Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir (arba) KTĮS taikymo (šiuo klausimu žr. 1989 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Mulfinger ir kt. / Komisija, C‑249/87, EU:C:1989:614, 10 ir 11 punktus).

280    Taigi – priešingai, nei teigia L. Jenkinson – iš SESV 336 straipsnio negalima kildinti teisės būti įdarbintam pagal tas pačias sąlygas, kokios taikomos tarnautojui, kuriam taikomos KTĮS. Be to, L. Jenkinson neįrodė, kad nagrinėjamu atveju jis buvo įdarbintas remiantis šiuo pagrindu arba kad jo darbo sąlygos buvo apibrėžtos siekiant išvengti KTĮS taikymo. Todėl argumentas, grindžiamas šios tariamos teisės egzistavimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

281    Vadinasi, L. Jenkinson negali teigti, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 231–235 punktuose padarė teisės klaidą.

282    Taigi ketvirtojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

 Dėl penktojo pagrindo

 Šalių argumentai

283    Penktajame pagrinde L. Jenkinson kritikuoja Bendrojo Teismo atliktą trečiojo reikalavimo priimtinumo analizę.

284    Jis mano, kad aiškumo, nuspėjamumo, teisinio saugumo ir vienodo požiūrio nebuvimas akivaizdžiai išplaukia iš proceso šalių susirašinėjimo dėl pirmojo reikalavimo ir yra neišvengiamai su juo susijęs. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į visus pirmojoje instancijoje pateiktus faktinius ir teisinius argumentus ir nepatikrino praktikos, susijusios su tarptautinių civilių darbuotojų įdarbinimu Eulex Kosovo, teisėtumo. Taip jis neteisėtai susiaurino atsakovių pirmojoje instancijoje veiksmų teisėtumo kontrolės sritį ir pažeidė ESS 5 straipsnį.

285    Be to, skundžiamo sprendimo 244 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad nė viena iš L. Jenkinson nurodytų problemų nebuvo aiškiai išdėstyta, o to sprendimo 245 punkte – kad remiantis trečiuoju reikalavimu pateiktas prašymas susijęs su Bendrojo Teismo elgesiu.

286    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti penktąjį pagrindą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

287    Skundžiamo sprendimo 244–247 punktuose Bendrasis Teismas išdėstė priežastis, dėl kurių nusprendė, kad trečiasis reikalavimas nepakankamai aiškus, todėl turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas. Konkrečiai kalbant, to sprendimo 245 ir 246 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad L. Jenkinson pirmojoje instancijoje nurodė atsakovėms priskirtiną žalą, atsiradusią dėl to, kad Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį ir antrąjį pagrindinius reikalavimus.

288    Penktajame pagrinde L. Jenkinson pateikia bendrus teiginius dėl teisinės ir faktinės situacijos, susijusios su pirmojoje instancijoje pareikštu ieškiniu, ir priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis neišnagrinėjo įvairių jo iškeltų teisinių problemų, tačiau pakankamai nepaaiškina, kokią klaidą Bendrasis Teismas padarė nuspręsdamas, kad trečiasis reikalavimas neatitinka aiškumo reikalavimų, kuriuos jis nurodė skundžiamo sprendimo 243 punkte.

289    Konkrečiai kalbant, nors L. Jenkinson teigia, kad šiuo reikalavimu nebuvo siekiama įrodyti pažeidimo, išplaukiančio iš Bendrojo Teismo elgesio analizuojant pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, jis taip pat pabrėžia, kad pirmųjų dviejų reikalavimų atmetimas galėjo būti laikomas visų trečiajame reikalavime iškeltų teisinių problemų pavyzdžiu.

290    Taigi šie svarstymai neįrodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog L. Jenkinson aiškiai nepagrindė remiantis trečiuoju reikalavimu pateikto prašymo atlyginti žalą.

291    Vadinasi, šis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl šeštojo pagrindo

 Šalių argumentai

292    Šeštajame pagrinde L. Jenkinson nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai paskirstė su bylos nagrinėjimu pirmojoje instancijoje susijusias bylinėjimosi išlaidas. L. Jenkinson visų pirma mano, kad bent jau dėl motyvų, pagrindusių TDS sudarymą paeiliui, neskaidrumo iš jo neturėjo būti priteistos su bylos nagrinėjimu pirmojoje instancijoje susijusios bylinėjimosi išlaidos.

293    Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašo atmesti šį pagrindą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

294    Pagal suformuotą jurisprudenciją, jeigu visi kiti apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, reikalavimas dėl tariamai neteisingo Bendrojo Teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atmestas kaip nepriimtinas taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurią apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo BP /FRA, C‑601/19 P, EU:C:2020:1048, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

295    Taigi, kadangi visi L. Jenkinson apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, šis pagrindas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, turi būti pripažintas nepriimtinu.

296    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visas apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes nebuvo pritarta nė vienam jo pagrindui.

297    Šiomis aplinkybėmis nereikia nagrinėti šio sprendimo 30 punkte nurodytų Tarybos, Komisijos ir EIVT prieštaravimų, susijusių su ieškinio pirmojoje instancijoje priimtinumu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

298    Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 84 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba, Komisija, EIVT ir Eulex Kosovo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš L. Jenkinson, o šis bylą pralaimėjo, jis turi padengti su šiuo apeliaciniu skundu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Liam Jenkinson padengia savo, taip pat Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Eulex Kosovo bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.