Byla T‑328/03
O2 (Germany) GmbH & Co. OHG
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Susitarimas, apie kurį buvo pranešta – Trečiosios kartos judrusis ryšys – Sprendimas dėl pažeidimų nebuvimo – Individuali išimtis – Situacijos nagrinėjimas nesant susitarimo – Susitarimo įtaka konkurencijai“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių
(EB 230 straipsnis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo, susijusio su prašymu pripažinti pažeidimų nebuvimą arba suteikti individualią išimtį pagal Reglamentą Nr. 17/62, panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis
(EB 230 straipsnis; Tarybos reglamentai Nr. 17/62 ir Nr. 1/2003)
3. Konkurencija – Karteliai – Susitarimai tarp įmonių – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
1. Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstamas pažeidimų nebuvimas tik tam tikriems susitarimo aspektams ir suteikiama išimtis trumpesniam laikotarpiui nei prašomas kitiems aspektams, sukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios turi poveikį susitarimo tarp įmonių šalių, kurios pranešė apie susitarimą siekdamos, kad būtų pripažintas pažeidimų nebuvimas arba nepripažinus – suteikiama individuali išimtis per visą jo laikotarpį, interesams. Todėl vienos iš tokio susitarimo šalių ieškinys, kuriuo siekiama panaikinti šį sprendimą tik todėl, kad jis nustato, jog susitarimas iš dalies patenka į EB 81 straipsnio 1 dalies ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, yra priimtinas.
(žr. 45–46 punktus)
2. Jei Komisijos sprendimas dėl prašymo pripažinti pažeidimų nebuvimą arba suteikti individualią išimtį, kurį ji priėmė remdamasi Reglamentu 17/62, yra panaikinamas, Komisija privalo iš naujo priimti sprendimą dėl susitarimo, apie kurį buvo pranešta, nuostatų ir nuspręsti dėl prašymo pripažinti pažeidimų nebuvimą, veikdama pagal pranešimo pateikimo metu galiojančią tvarką ir atlikdama tyrimą pagal Reglamentą Nr. 17/62. Aplinkybė, kad Reglamentas Nr. 1/2003 per tą laiką panaikino pranešimo procedūrą, neturi įtakos teismo sprendimo, patenkinančio prašymą dėl tokio Komisijos sprendimo panaikinimo, vykdymui.
(žr. 48 punktą)
3. Norint įvertinti susitarimo suderinamumą su bendrąja rinka, atsižvelgiant į EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, reikia išnagrinėti ekonominį ir teisinį kontekstą, kai buvo sudarytas susitarimas, ir atsižvelgti į kriterijus dėl susitarimo tikslo, pasekmių ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, ypač įvertinant ekonominį kontekstą, kuriame veikia įmonės, į prekes ir paslaugas, dėl kurių sudarytas šis susitarimas ir taip pat į atitinkamos rinkos veikimo struktūrą bei realias sąlygas. Šis nagrinėjimo metodas yra bendro taikymo ir nėra skirtas tik vienai susitarimų kategorijai.
Tokiu atveju, kai pripažįstama, kad susitarimas neturi konkurenciją pažeidžiančio tikslo, reikia išnagrinėti susitarimo poveikį ir norint jį uždrausti reikia įrodyti, jog konkurencijai iš tikrųjų buvo smarkiai trukdoma, ji buvo ribojama arba iškraipoma. Nagrinėjama konkurencija turi būti analizuojama realiai, t. y., kokia būtų jos situacija nesant ginčijamo susitarimo, o konkurencijos iškraipymu gali būti suabejota, jei susitarimas pasirodytų būtinas įmonės skverbimuisi į zoną, kurioje ji nevykdė veiklos. Toks nagrinėjimo metodas, kurio esmė yra atsižvelgti į konkurencijos padėtį nesant susitarimo, nereiškia, kad reikia padaryti konkurencijai naudingo ir žalingo poveikio įvertinimą ir taikyti „protingumo taisyklę“, kurios atžvilgiu Bendrijos teismas yra pripažinęs, jog ji nepatenka į EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
Taigi, atliekant pagal EB 81 straipsnio 1 dalį reikalaujamą tyrimą, iš esmės reikia atsižvelgti į susitarimo poveikį dabartinei ir galimai konkurencijai bei į konkurencijos situaciją nesant susitarimo, nes abu aspektai iš esmės susiję.
Konkurencijos nesant susitarimo nagrinėjimas yra būtinas liberalizuojamose ar besikuriančiose rinkose, pavyzdžiui, trečiosios kartos judriųjų komunikacijų rinkoje, kurioje konkurencijos efektyvumas gali būti problemiškas dėl, pavyzdžiui, dominuojančio operatoriaus buvimo, rinkos koncentracijos ar dėl didelių patekimo į rinką kliūčių.
Todėl Komisijos sprendimas dėl susitarimo, apie kurį buvo pranešta, susijusio su trečiosios kartos judriųjų ryšių GSM infrastruktūrų pasidalijimu ir nacionaliniu tarptinkliniu ryšiu, turi būti panaikintas, jei, pirma, jame nėra objektyvaus konkurencijos situacijos nesant minėto susitarimo tyrimo, o tai iškreipia susitarimo realaus ir galimo poveikio konkurencijai vertinimą, ir, antra, jei jame neįrodoma in concreto, kad nagrinėjamos besikuriančios rinkos atveju susitarimo nuostatos dėl tarptinklinio ryšio riboja konkurenciją, tačiau šiuo atžvilgiu pasitenkinama tik principiniu pareiškimu ir bendrais tvirtinimais.
(žr. 66–69, 71–72, 116 punktus)