BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. rugsėjo 1 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos žodinio prekių ženklo „Limbic® Types“ paraiška – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – Sprendimas, priimtas Bendrajam Teismui panaikinus ankstesnį sprendimą – Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei Apeliacinei tarybai – Reglamento 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Teisės klaida – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas ex officio – Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalis – Res judicata galia – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalis – Išplėstinės Apeliacinės tarybos sudėtis“
Byloje T‑96/20
Gruppe Nymphenburg Consult AG, įsteigta Miunchene (Vokietija), atstovaujama avocat R. Kunze,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Hanf,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2019 m. gruodžio 2 d. EUIPO išplėstinės Apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1276/2017-G), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį „Limbic® Types“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai D. Spielmann (pranešėjas), U. Öberg, O. Spineanu-Matei ir R. Mastroianni,
posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. vasario 20 d.,
susipažinęs su atsiliepimu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. gegužės 22 d.,
atsižvelgęs į 2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo šalims raštu pateiktą klausimą,
įvykus 2021 m. kovo 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2013 m. lapkričio 15 d. ieškovė Gruppe Nymphenburg Consult AG pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką pagal iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)).
2 Buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą – žodinį žymenį „Limbic® Types“.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 16, 35 ir 41 klasių ir atitinka visų pirma tokį toliau pateiktą kiekvienos iš šių klasių aprašymą:
– 16 klasė: „Spaudiniai, visų pirma knygos, periodiniai leidiniai, laikraščiai ir brošiūros, susijusios su konsultacijomis įmonėms ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais, taip prekių ženklų vadovai“;
– 35 klasė: „Reklama; konsultacijos įmonėms ir žmogiškųjų išteklių klausimais, visų pirma prekių ženklų kūrimo ir pozicionavimo, įmonės kultūros vystymo, modelių kūrimo, darbuotojų atrankos ir motyvavimo, reklamos ir rinkodaros, straipsnių pristatymo ir rinkos tyrimų srityse“;
– 41 klasė: „Švietimas; mokymas; pramogos; sporto ir kultūros veikla; konferencijos, mokymai ir švietimas prekių ženklų kūrimo ir pozicionavimo, įmonės kultūros vystymo, modelių kūrimo, darbuotojų atrankos ir motyvavimo, reklamos ir rinkodaros, straipsnių pristatymo ir rinkos tyrimų srityse; knygų, žurnalų, laikraščių ir brošiūrų konsultacijų įmonių ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais, taip pat prekių ženklų vadovų leidyba“.
4 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ekspertas atmetė registracijos paraišką dėl šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių ir paslaugų, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai), siejamais su to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalimi (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalis).
5 2014 m. liepos 29 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai) pateikė EUIPO apeliaciją dėl eksperto sprendimo.
6 2015 m. birželio 23 d. sprendimu EUIPO Pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Ji nusprendė, kad žymuo „Limbic® Types“ apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
7 2015 m. rugsėjo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pareikštu ieškiniu ieškovė apskundė 2015 m. birželio 23 d. sprendimą (byla T‑516/15).
8 2017 m. vasario 16 d. Sprendimu Gruppe Nymphenburg Consult / EUIPO (Limbic® Types) (T‑516/15, nepaskelbtas Rink., toliau – sprendimas dėl panaikinimo, EU:T:2017:83) Bendrasis Teismas patenkino ieškovės ieškinį ir panaikino 2015 m. birželio 23 d. sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai įvertino prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamąjį pobūdį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
9 2017 m. birželio 16 d. Apeliacinių tarybų prezidiumo sprendimu byla (Nr. R 1276/2017-G) buvo perduota išplėstinei Apeliacinei tarybai, kad ši priimtų naują sprendimą. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Apeliacinių tarybų kanceliarija informavo ieškovę apie bylos perdavimą.
10 2018 m. gegužės 29 d. pranešimu išplėstinė Apeliacinė taryba informavo ieškovę mananti, kad dėl Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų absoliučių pagrindų prašomo prekių ženklo registracija nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms negalima, ir paprašė jos pateikti pastabas. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė įvykdė šį prašymą.
11 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) išplėstinė Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Pirma, ji konstatavo, kad sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas nusprendė, jog įrodymų, kuriais Pirmoji apeliacinė taryba grindė 2015 m. birželio 23 d. sprendimą, nepakanka pripažinti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis. Taigi, nustačiusi, jog yra papildomų faktinių aplinkybių ir įrodymų, ji padarė išvadą, kad pagal Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalį turi priimti naują sprendimą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio. Antra, siekdama įvertinti šį apibūdinamąjį pobūdį ji visų pirma pažymėjo, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos skirtos plačiajai visuomenei ir įmonių konsultavimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, reklamos, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, verslo vadybos, profesinio mokymo, profesionalaus sporto, konsultuojamojo ugdymo, pramogų ir kultūros valdymo specialistams. Be to, ji pripažino, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas verčiamas kaip „limbiniai tipai“, ir nusprendė, kad atitinkama angliškai kalbanti visuomenės dalis šį prekių ženklą supras kaip iš esmės reiškiantį asmenų klasifikavimą pagal asmenybės profilius ar tipus, pagrįstus informacija apie limbinę sistemą. Galiausiai ji konstatavo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas. Trečia, ji nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Todėl ji atmetė apeliaciją.
Šalių reikalavimai
12 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
13 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
14 Grįsdama ieškinį, ieškovė nurodo šešis pagrindus: pirmasis grindžiamas esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, antrasis – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies pažeidimu, trečiasis – minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, ketvirtasis – to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, penktasis – šio reglamento 94 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir šeštasis – to paties reglamento 96 straipsnio pažeidimu.
Pirminės pastabos
15 Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamos registracijos paraiškos pateikimo datą, t. y. 2013 m. lapkričio 15 d., kuri yra lemiama nustatant taikytiną materialinę teisę, šiam ginčui taikytinos materialinės Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 5 d. Nutarties Alcon / VRDT, C‑192/03 P, EU:C:2004:587, 39 ir 40 punktus ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gugler France / Gugler ir EUIPO, C‑736/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:308, 3 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
16 Šiuo atveju, kalbant apie materialines normas, Apeliacinės tarybos ginčijamame sprendime ir ieškovės argumentuose pateiktos nuorodos į Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus laikytinos nuorodomis į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus (jų turinys yra identiškas).
17 Be to, kadangi pagal suformuotą jurisprudenciją procesinės normos paprastai laikomos taikytinomis nuo jų įsigaliojimo momento (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), atsižvelgiant į atitinkamų įvykių datą, ginčui taikytinos procedūrinės Reglamentų Nr. 207/2009 ir 2017/1001 nuostatos.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu
18 Grįsdama šį pagrindą ieškovė nurodo tris kaltinimus.
Dėl pirmojo ir antrojo kaltinimų, grindžiamų tuo, kad apie sprendimą dėl bylos perdavimo išplėstinei Apeliacinei tarybai nebuvo pranešta ir jis nebuvo pakankamai motyvuotas
19 Pirmajame kaltinime ieškovė tvirtina, kad jai nebuvo pranešta apie 2017 m. birželio 16 d. Apeliacinių tarybų prezidiumo sprendimą, kuriuo byla buvo perduota išplėstinei Apeliacinei tarybai; apie šį sprendimą jai buvo pranešta tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu, pažeidžiant Reglamento 2017/1001 165 straipsnio 3 dalies a punktą ir 166 straipsnio 4 dalies a punktą bei 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Reglamentas 2017/1001 ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1), 35 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 37 straipsnio 2 dalį.
20 Antrajame kaltinime ieškovė teigia, kad 2017 m. birželio 16 d. Apeliacinių tarybų prezidiumo sprendimu buvo pažeista Reglamento 2017/1001 94 straipsnyje įtvirtinta pareiga motyvuoti, nes jame nenurodytos šio reglamento 165 straipsnyje numatytos bylos perdavimo priežastys. Ji taip pat pažymi, kad išdėstyti motyvus buvo dar svarbiau, nes, pirma, šio sprendimo 6 punkte nurodytą 2015 m. birželio 23 d. sprendimą priėmusią Pirmąją apeliacinę tarybą sudarė tik vienas narys ir, antra, nebuvo įmanoma nustatyti, kokiu pagrindu byla buvo perduota išplėstinei Apeliacinei tarybai.
21 EUIPO ginčija šių kaltinimų priimtinumą, motyvuodama tuo, kad jie pateikti ne dėl ginčijamo sprendimo, o dėl 2017 m. birželio 16 d. Apeliacinių tarybų prezidiumo sprendimo, o šis nedaro neigiamo poveikio ieškovei. Ji taip pat ginčija jų pagrįstumą ir antrojo kaltinimo rezoliucinę dalį, nes apie bylos perdavimo išplėstinei Apeliacinei tarybai priežastis ieškovei buvo pranešta 2018 m. gegužės 29 d., kartu pasiūlant jai pateikti pastabas dėl šio pranešimo.
22 Pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos teismui galima skųsti tik Apeliacinių tarybų sprendimus. Priimtini tik tie tokio ieškinio pagrindai, kuriais ginčijamas pats Apeliacinės tarybos sprendimas (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Lidl Stiftung / VRDT – REWE-Zentral (Salvita), T‑303/03, EU:T:2005:200, 59 punktą ir 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo KID-Systeme / EUIPO – Sky (SKYFi), T‑354/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:333, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Reikia konstatuoti, kad ieškovės nurodyti pažeidimai gali turėti įtakos tik 2017 m. birželio 16 d. Apeliacinių tarybų prezidiumo sprendimui, o ne ginčijamam sprendimui.
24 Vadinasi, pirmojo pagrindo pirmasis ir antrasis kaltinimai yra nepriimtini.
Dėl trečiojo kaltinimo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 169 straipsnio 1 dalies pažeidimu
25 Ieškovė tvirtina, kad ginčijamą sprendimą priėmusios išplėstinės Apeliacinės tarybos sudėtis neatitiko Reglamento 2017/1001 169 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes vienas iš minėtos Apeliacinės tarybos narių buvo vienintelis 2015 m. birželio 23 d. sprendimą priėmusios Apeliacinės tarybos narys.
26 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
27 Pagal Reglamento 2017/1001 169 straipsnio 1 dalį apeliacinių tarybų nariai negali dalyvauti nagrinėjant apeliacijas, jeigu jie yra dalyvavę priimant sprendimą, kuris buvo apskųstas.
28 Be to, reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją teismo sprendimas dėl panaikinimo galioja ex tunc, todėl panaikintas aktas atgaline data išnyksta iš teisės sistemos (žr. 2009 m. kovo 25 d. Sprendimo Kaul / VRDT – Bayer (ARCOL), T‑402/07, EU:T:2009:85, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Nagrinėjamu atveju primintina, kad 2014 m. gegužės 30 d. EUIPO eksperto sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti prašomą prekių ženklą; ieškovei pateikus apeliaciją, Pirmoji apeliacinė taryba 2015 m. birželio 23 d. sprendimu patvirtino, kad paraiška įregistruoti buvo atmesta. Pastarasis sprendimas buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl panaikinimo, todėl jis atgaline data pašalintas iš teisės sistemos. Taigi Didžiajai tarybai apskųstu sprendimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 169 straipsnio 1 dalį, laikomas 2014 m. gegužės 30 d. eksperto sprendimas, o ne 2015 m. birželio 23 d. sprendimas.
30 Be to, Deleguotojo reglamento 2018/625 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Jeigu byloje priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas panaikintas arba pakeistas galutiniu Bendrojo Teismo <…> sprendimu, Apeliacinių tarybų pirmininkas, pagal Reglamento (ES) 2017/1001 72 straipsnio 6 dalį siekdamas užtikrinti, kad tas sprendimas būtų vykdomas, pagal šio straipsnio 1 dalį iš naujo priskiria bylą vienai iš Apeliacinių tarybų, kurioje nėra panaikintą sprendimą priėmusių narių, nebent byla perduodama išplėstinei Apeliacinei tarybai <…>“
31 Kadangi šioje byloje byla buvo perduota išplėstinei Apeliacinei tarybai, jos narys galėjo būti ir vienintelis 2015 m. birželio 23 d. sprendimą priėmusios Apeliacinės tarybos narys.
32 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamą sprendimą priėmusios išplėstinės Apeliacinės tarybos sudėtis buvo tinkama ir neturėjo jokių trūkumų, dėl kurių minėtas sprendimas būtų neteisėtas. Todėl trečiąjį kaltinimą, taigi, ir pirmąjį pagrindą, reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo „res judicata“ galios pažeidimu
33 Ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant res judicata galią pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalį, nes išplėstinė Apeliacinė taryba nesiėmė būtinų priemonių teismo sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti, t. y. neįvykdė savo pareigų ir pažeidė absoliučią šio sprendimo res judicata galią, kiek tai susiję su jo motyvais ir rezoliucine dalimi. Tame sprendime Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neapibūdina nagrinėjamų prekių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, tačiau nepripažino, kad Apeliacinė taryba pakankamai nenustatė šio prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio. Kadangi Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl bylos esmės, ieškovė daro išvadą, kad išplėstinė Apeliacinė taryba negalėjo pagrįstai iš naujo nagrinėti minėto apibūdinamojo pobūdžio.
34 EUIPO ginčija ieškovės argumentus. Pirma, ji teigia, kad 2015 m. birželio 23 d. sprendimas buvo ne pakeistas, o panaikintas sprendimu dėl panaikinimo, todėl šiuo sprendimu EUIPO nebuvo įpareigota leisti įregistruoti prašomą prekių ženklą. Pagal Bendrojo Teismo ir EUIPO kompetencijos pasidalijimą sprendime dėl panaikinimo nepateikiama galutinės išvados dėl to, ar prašomas prekių ženklas yra registruotinas, taip pat dėl to, ar yra Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas. Iš sprendimo dėl panaikinimo matyti tik tai, kad įrodymų, kuriais grindžiami 2015 m. birželio 23 d. sprendime išdėstyti Pirmosios apeliacinės tarybos vertinimai, nepakako prieiti prie išvados, jog prekių ženklas apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas.
35 Antra, EUIPO tvirtina turinti pareigą pagal Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalį iki įregistravimo savo iniciatyva nagrinėti faktines aplinkybes dėl absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, be to, nurodo turinti teisę pagal Reglamento 2017/1001 45 straipsnio 3 dalį bet kada iki registracijos savo iniciatyva atnaujinti absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimą, jeigu dėl trečiųjų šalių pastabų ar išvadų, padarytų per vėlesnę protesto procedūrą, arba, kaip šiuo atveju – įsiteisėjus sprendimui dėl panaikinimo, paaiškėja naujų faktinių aplinkybių.
36 Trečia, EUIPO teigia, kad ieškovė nepagrįstai kaltina išplėstinę Apeliacinę tarybą pakartotinai įvertinus prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamąjį pobūdį, nes šios tarybos atliktas vertinimas buvo susijęs ne su tomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriais buvo grindžiamas 2015 m. birželio 23 d. sprendimas.
37 Pirmiausia reikia priminti, kad sprendimas dėl panaikinimo įsiteisėjo jo neapskundus apeliacine tvarka.
38 Be to, jurisprudencijoje jau kalbėta apie res judicata principo svarbą Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės sistemose. Siekiant užtikrinti tiek teisės ir teisinių santykių stabilumą, tiek gerą teisingumo vykdymą, svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus numatytiems pasinaudojimo jomis terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami (žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Be to, pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalį reikalaujama, kad EUIPO imtųsi Sąjungos teismo sprendimams vykdyti būtinų priemonių.
40 Neginčijama, kad 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Apeliacinė taryba atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą, motyvuodama tuo, kad šiuo prekių ženklu buvo apibūdinamos nagrinėjamos prekės ir paslaugos. Sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu ieškinio pirmąjį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu. To sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu Bendrasis Teismas panaikino 2015 m. birželio 23 d. Apeliacinės tarybos sprendimą.
41 Sprendimo dėl panaikinimo 34–52 punktuose nurodyti tokie motyvai, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas ieškinio pirmąjį pagrindą pripažino pagrįstu:
„34 [R]eikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba neįrodė, jog šiuo atveju atitinkama visuomenės dalis iš karto ir nesvarstydama nustatys konkretų ir tiesioginį nagrinėjamų prekių ir paslaugų ryšį su žymeniu „Limbic® Types“.
35 Žinoma, simbolis „®“ ir žodis „types“ bus suprantami atitinkamai visuomenės daliai, nes šis simbolis žymi registruotą prekių ženklą, o tas žodis yra įprastas anglų kalbos žodis, reiškiantis bendrą formą, struktūrą ar pobūdį, skiriančius tam tikrą gyvų būtybių ar objektų tipą, grupę ar klasę. Ieškovė neginčija šių dviejų elementų svarbos atitinkamai visuomenės daliai (kaip nusprendė Apeliacinė taryba), ir ji turi būti patvirtinta dėl tų pačių ginčijamame sprendime nurodytų priežasčių.
36 Vis dėlto nepakanka, kad tik vienas ar keli žymens elementai būtų apibūdinamojo pobūdžio; šis pobūdis turi būti nustatytas visam žymeniui, įskaitant, šiuo atveju, trečiąjį elementą, t. y. žodį „limbic“ („limbinis“) (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 26 d. Sprendimo provima Warenhandels / VRDT – Renfro (HOT SOX), T‑543/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:102, 29 punktą).
37 Šiuo klausimu, kaip pažymėjo EUIPO, ekspertas ir Apeliacinė taryba, žodis „limbic“, kaip, be kita ko, nurodyta ir Oxford English Dictionary, yra susijęs su „limbine sistema“ (angl. k. „limbic system“), nurodančia smegenų sritį, atsakingą už hormonų reguliavimą ir neurovegetacinę sistemą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su šia apibrėžtimi sutiko.
38 Vis dėlto pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad, kaip teisingai nurodo ieškovė, prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių trijų žodžių derinys yra neįprastas nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu.
39 Iš įvairių eksperto ir Apeliacinės tarybos nurodytų žodyne pateikiamų apibrėžimų matyti, kad žodis „limbic“ anglų kalboje paprastai vartojamas kaip plačiau paplitusių žodžių junginių „limbic system“ („limbinė sistema“) arba „limbic lobe“ („limbinė skiltis“), apibūdinančių tam tikrą smegenų sritį, dėmuo.
40 Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo pažymėtina, kad, pirma, žodis „limbic“ buvo išimtas iš žodžių junginio, kuris paprastai suteikia jam prasmę. Taigi žodis „limbic“ prarado aiškią ir tiesioginę reikšmę.
41 Antra, prašomame įregistruoti prekių ženkle jis sutinkamas kartu su simboliu „®“ ir žodžiu „types“, t. y. jis vartojamas junginyje, kuris nėra paplitęs ar įprastas anglų kalboje.
42 Taigi, kadangi su nagrinėjamomis prekėmis ir paslaugomis susijęs derinys yra neįprastas, prašomo įregistruoti prekių ženklo formuluotė sukuria kitokį nei paprasto jį sudarančių elementų bendrą įspūdį, vadinasi, prašomas įregistruoti prekių ženklas neapibūdina nagrinėjamų prekių ir paslaugų (šiuo klausimu žr. 21 punkte nurodytą jurisprudenciją).
43 Antra, kaip teisingai nurodo ieškovė, reikia konstatuoti, kad žodis „limbic“, reiškiantis limbinę sistemą, yra medicinos terminas iš neurologijos srities, taigi labai specifinis terminas.
44 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Apeliacinė taryba tik konstatavo, jog atitinkama visuomenės dalis prekių ženklą suprato kaip nuorodą į įvairius asmenybės tipus, kurie skirtingai reaguoja į limbinės sistemos dirgiklius.
45 Kaip matyti iš šio sprendimo 22 punkte nurodytos jurisprudencijos, nėra įrodyta, kad atitinkama visuomenės dalis (išskyrus medikus) iš karto ir nesvarstydama žodį „limbic“ supras kaip reiškiantį smegenų dalį apskritai arba bent jau smegenų dalį, atsakingą už hormonų reguliavimą ir neurovegetacinę sistemą. Be to, nenustatyta, kad atitinkama visuomenės dalis nesvarstydama suvoks prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių trijų sudedamųjų dalių derinį kaip reiškiantį skirtingus asmenybės tipus, kurie skirtingai reaguoja į smegenų dalies, atsakingos už hormonų reguliavimą ir neurovegetacinę sistemą, dirgiklius, vadinasi, kaip nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų savybių apibūdinimą.
46 Galiausiai to, kad nagrinėjamos paslaugos (priskiriamos prie 35 ir 41 klasių) gali būti skirtos informuoti apie įvairius limbinius tipus ir padėti įmonėms parinkti tinkamiausią reklamos ir pardavimo strategiją atsižvelgiant į įvairius asmenybės tipus (taip Apeliacinė taryba nurodo ginčijamo sprendimo 22 ir 23 punktuose), nepakanka, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą būtų galima pripažinti apibūdinančiu minėtas paslaugas.
47 Prašomame įregistruoti prekių ženkle sutinkamas žodis, kuris vartojamas neįprastame derinyje ir neturi aiškios ir tiesioginės reikšmės; be to, nenustatyta, kad vidutinis specialistas (visų pirma reklamos, įmonių ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityje) neturės bent jau dalyvauti tam tikrą apmąstymų laikotarpį apimančiame šio specializuoto medicinos termino aiškinimo procese tam, kad suprastų siūlomo įregistruoti prekių ženklo reikšmę nagrinėjamoms paslaugoms. Vis dėlto toks aiškinimo procesas nesuderinamas su apibūdinamojo pobūdžio pripažinimu; jo prasmė turi būti suvokiama iš karto, papildomai nesvarstant (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Psytech International / VRDT – Institute for Personality & Ability Testing (16PF), T‑507/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:253, 40 punktą).
48 Dėl tų pačių priežasčių (žr. šio sprendimo 47 punktą) pažymėtina, kad net darant prielaidą, jog nagrinėjamos prekės įmonių ir žmogiškųjų išteklių valdymo konsultacijų (16 klasė) srityje gali suteikti informacijos apie įvairius limbinius tipus ir jų elgesį bei apie tai, kokių veiksmų geriausia imtis jų atžvilgiu (kaip Apeliacinė taryba nusprendė ginčijamo sprendimo 21 punkte), to nepakanka pripažinti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdina šias prekes.
49 Be to, dėl su plačiosios visuomenės suvokimu susijusio prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio vertinimo pakanka pažymėti, kad, atsižvelgiant į pirma minėtus argumentus, vertinimas bus dar labiau grindžiamas su prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu nesuderinamu aiškinimu (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo 16PF, T‑507/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:253, 43 punktą).
50 Dėl EUIPO nurodytos jurisprudencijos, pagal kurią remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu turi būti atsisakyta registruoti žodinį žymenį, jeigu bent viena iš jo galimų reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ir paslaugų požymius (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, EU:C:2003:579, 32 punktas), atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakanka pažymėti, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi pakankamai aiškios ir tiesioginės reikšmės, kad atitinkama visuomenės dalis manytų, kad juo apibūdinamos nagrinėjamos prekės ir paslaugos.
51 Darytina išvada, kad Apeliacinės tarybos vertinimas, jog atitinkama visuomenės dalis žymenį „Limbic® Types“ supras kaip reiškiantį skirtingus asmenybės tipus, kurie skirtingai reaguoja į limbinės sistemos dirgiklius, yra klaidingas.
52 Be to, Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai pripažino, kad minėtas žymuo yra pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su 16, 35 ir 41 klasių prekėmis ir paslaugomis.“
42 Kaip priminta šio sprendimo 28 punkte, teismo sprendimas dėl panaikinimo galioja ex tunc, todėl panaikintas aktas atgaline data išnyksta iš teisės sistemos.
43 Be to, jau buvo nuspręsta, kad sprendimo res judicata galia taikoma tik fakto ir teisės klausimams, kurie realiai arba neišvengiamai išspręsti aptariamame teismo sprendime (žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
44 Taigi tam, kad laikytųsi teismo sprendimo dėl panaikinimo ir jį visiškai įvykdytų, institucija, kuri buvo priėmusi aktą, kuris dabar jau panaikintas, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į ją lėmusius motyvus, kurie yra būtinas teismo sprendimo pagrindas. Būtent šioje motyvuojamojoje dalyje tiksliai nurodoma nuostata, kurios neteisėtumas nagrinėjamas, ir atskleidžiamos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje konstatuojamas jos neteisėtumas ir į kurias turi atsižvelgti atitinkama institucija, keisdama panaikintą aktą kitu (žr. 2018 m. kovo 1 d. Sprendimo Shoe Branding Europe / EUIPO – adidas (Dviejų lygiagrečių juostelių, esančių ant bato, padėtis), T‑629/16, EU:T:2018:108, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
45 Nagrinėjamu atveju, priėmus sprendimą dėl panaikinimo, EUIPO vėl turėjo nagrinėti ieškovės pateiktą apeliaciją dėl 2014 m. gegužės 30 d. eksperto sprendimo. Siekdama įvykdyti savo pareigą, kylančią iš Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies, imtis priemonių sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti EUIPO turėjo užtikrinti, kad dėl apeliacijos būtų priimtas naujas Apeliacinės tarybos sprendimas. Išplėstinė Apeliacinė taryba, kuriai buvo perduota byla, 2018 m. gegužės 29 d. pranešimu informavo ieškovę mananti, kad dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintų absoliučių pagrindų prašomo prekių ženklo registracija nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms buvo negalima; be to, ji nurodė turinti teisę pakartotinai nagrinėti šiuos atsisakymo registruoti pagrindus.
46 Ginčijamame sprendime išplėstinė Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalimi, pirmiausia konstatavo, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra privaloma EUIPO tik tiek, kiek ją pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės yra tapačios. Ji taip pat teigė, kad Bendrasis Teismas sprendime dėl panaikinimo nusprendė, jog „iki šiol“ pateiktų įrodymų nepakanka Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytam absoliučiam atsisakymo registruoti pagrindui nustatyti, ir nurodė sprendimo dėl panaikinimo 34 ir 45–48 punktuose išdėstytus motyvus, kurie, kaip ji mano, patvirtina šį teiginį. Išplėstinė Apeliacinė taryba manė galinti remtis naujais įrodymais ir Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl padarė išvadą, kad buvo galima (ir reikalinga) pakartotinai įvertinti galimybę įregistruoti prašomą prekių ženklą, nes lemiami sprendimo dėl panaikinimo motyvai nedraudė pakartotinai įvertinti absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo remiantis naujais įrodymais. Todėl ji nusprendė turinti pakartotinai išnagrinėti šį motyvą.
47 Reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalį EUIPO ekspertai, o apeliacijos atveju – EUIPO apeliacinės tarybos turi nagrinėti faktines aplinkybes savo iniciatyva, kad nustatytų, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas atitinka kurį nors iš atsisakymo registruoti pagrindų. Iš to aišku, kad jos gali turėti pagrįsti savo sprendimą faktais, kurių ieškovė nenurodė (2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo VRDT / Celltech, C‑273/05 P, EU:C:2007:224, 38 punktas).
48 Be to, pagal Reglamento 2017/1001 45 straipsnio 3 dalį ir Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 1 dalį Apeliacinė taryba turi teisę savo iniciatyva bet kuriuo momentu iki registracijos perimti absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimą (jeigu mano, kad tai reikalinga), taip pat nurodyti sprendime, dėl kurio pateikta apeliacija, nenurodytą prekių ženklo registracijos paraiškos atmetimo pagrindą (2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Refan Bulgaria / EUIPO (Gėlės forma), T‑747/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:849, 21 punktas).
49 Vis dėlto EUIPO gali įgyvendinti jai šiose nuostatose suteiktus įgaliojimus tik laikydamasi Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalyje nurodytos pareigos imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos teismo sprendimui įvykdyti.
50 Taigi šiuo atveju išplėstinė Apeliacinė taryba turėjo teisę ex officio pakartotinai nagrinėti faktines aplinkybes, kad galėtų nustatyti, ar prašomam įregistruoti prekių ženklui taikomas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas. Vis dėlto atlikdama pakartotinį vertinimą savo iniciatyva ji turėjo atsižvelgti ne tik į sprendimo dėl panaikinimo rezoliucinę dalį, bet ir į šio sprendimo priėmimo motyvus.
51 Šiuo klausimu, kaip ginčijamame sprendime teisingai nurodė išplėstinė Apeliacinė taryba, o EUIPO – atsiliepime į ieškinį, Bendrasis Teismas, visų pirma sprendimo dėl panaikinimo 45–48 punktuose, pakartotuose šio sprendimo 41 punkte, nusprendė, kad kai kurie 2015 m. birželio 23 d. Pirmosios apeliacinės tarybos sprendime pateikti vertinimai nėra pakankamai pagrįsti arba neleidžia prašomo įregistruoti prekių ženklo pripažinti apibūdinamuoju. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad šie vertinimai nepagrindžia Pirmosios apeliacinės tarybos išvados dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio.
52 Be to, Bendrasis Teismas, remdamasis sprendimo dėl panaikinimo 50–52 punktuose nurodytais motyvais (išdėstytais šio sprendimo 41 punkte), išsakė nuomonę dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo prekių ir paslaugų apibūdinamojo pobūdžio ir konstatavo, kad šis prekių ženklas to pobūdžio neturi, todėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas buvo nepagrįstai pritaikytas šio prekių ženklo registracijai.
53 Vadinasi, klausimas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio laikytinas fakto ir teisės klausimu, kuris faktiškai buvo išspręstas sprendimu dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą jurisprudenciją. Šiuo aspektu sprendimo dėl panaikinimo 45–48 ir 50–52 punktuose išdėstyti motyvai dėl tokio požymio nebuvimo turėjo lemiamos reikšmės grindžiant minėto sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo panaikintas 2015 m. birželio 23 d. sprendimas, ir buvo būtinas minėto punkto pagrindas. Todėl jiems taikoma šio sprendimo res judicata galia.
54 Šios išvados nepaneigia nei EUIPO argumentai, kad sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, svarbių vertinant, ar šį prekių ženklą galima įregistruoti, nei argumentai, grindžiami Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalyje numatytų faktinių aplinkybių nagrinėjimo ex officio apimtimi, pagal kuriuos Sąjungos teismo vykdoma kontrolė iš esmės atliekama remiantis išimtinai Apeliacinės tarybos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.
55 Nors, kaip minėta, sprendime dėl panaikinimo pateikiama motyvų, pagal kuriuos kai kurie Pirmosios apeliacinės tarybos vertinimai yra nepakankamai pagrįsti arba neleidžia prašomo įregistruoti prekių ženklo laikyti apibūdinamuoju, šiame sprendime taip pat yra motyvų, kuriais, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, skiriamos sankcijos už klaidingus šios tarybos vertinimus dėl bylos esmės. Taigi sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas nusprendė, kad Pirmosios apeliacinės tarybos sprendime padaryta vertinimo klaida dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlygų, kiek tai susiję su prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu.
56 Be to, EUIPO suteikti įgaliojimai ex officio nagrinėti faktines aplinkybes nesuteikia jai teisės ginčyti fakto ir teisės klausimo, kurį faktiškai išsprendė Bendrasis Teismas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą jurisprudenciją. Vien dėl to, kad išplėstinė Apeliacinė taryba, nagrinėdama prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamąjį pobūdį, rėmėsi tomis faktinėmis aplinkybėmis, į kurias Pirmoji apeliacinė taryba, priimdama 2015 m. birželio 23 d. sprendimą, neatsižvelgė, sprendimo dėl panaikinimo 50–52 punktuose išdėstyti Bendrojo Teismo šio prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio vertinimai nepraranda res judicata galios.
57 Be to, reikia atmesti EUIPO argumentą, grindžiamą faktų nagrinėjimo ex officio apimties nagrinėjant registracijos paraišką ir registracijos pripažinimo negaliojančia procedūros esant absoliučiam atsisakymo registruoti pagrindui analogija. EUIPO nurodyta aplinkybė, kad galimybė pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia po prekių ženklo registracijos patvirtina, jog teisės aktų leidėjas žinojo apie galimybę, kad pirmą kartą nagrinėjant absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų egzistavimą galėjo būti žinomos ar nustatytos ne visos reikšmingos aplinkybės, nereiškia, kad EUIPO vykstant prekių ženklo registracijos procedūrai gali nepaisyti šio Sąjungos teismo vertinimo, atlikto dėl šio prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio vertinimo, ir kuriuo Apeliacinės tarybos, pateikusios savo nuomonę per registraciją, sprendimas buvo panaikintas, res judicata galios.
58 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atmesdama prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos paraišką tuo pagrindu, kad šis prekių ženklas yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, išplėstinė Apeliacinė taryba pažeidė sprendimo dėl panaikinimo res judicata galią ir taip nukrypo nuo Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies reikalavimų.
59 Vadinasi, antrąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.
Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
60 Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, nes nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu. Konkrečiai ji tvirtina, kad šio prekių ženklo skiriamojo požymio nagrinėjimas grindžiamas per šio prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio tyrimą atliktais vertinimais ir teiginiu, kad šis prekių ženklas yra apibūdinamasis.
61 EUIPO nesutinka su ieškovės argumentais ir šiuo klausimu remiasi ginčijamo sprendimo motyvais.
62 Pirmiausia reikia priminti, kad jeigu Bendrasis Teismas, priešingai nei EUIPO, nuspręstų, kad žymeniui, kurį įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą pateikta paraiška, netaikomas kuris nors iš Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalyje numatytų absoliučių atmetimo pagrindų, ir panaikintų EUIPO sprendimą atsisakyti minėtą prekių ženklą įregistruoti, EUIPO, privalančiai padaryti išvadas iš Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucinės dalies bei motyvų, neišvengiamai tektų iš naujo pradėti apariamo prekių ženklo paraiškos nagrinėjimo procedūrą ir atmesti paraišką pripažinus, kad atitinkamam žymeniui taikomas minėtoje nuostatoje nurodytas kitas absoliutus atmetimo pagrindas (žr. 2011 m. spalio 6 d. Sprendimo Bang & Olufsen / VRDT (Garsiakalbio vaizdavimas), T‑508/08, EU:T:2011:575, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
63 Kiekvienas Reglamento 207/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas yra nesusijęs su kitais ir turi būti išnagrinėtas atskirai (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Taigi, kaip pažymėjo išplėstinė Apeliacinė taryba, ji ginčijamame sprendime pagrįstai nagrinėjo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą, pagal kurį neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai.
65 Vadovaujantis jurisprudencija, atsisakymo registruoti pagrindai aiškintini atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas iš jų. Visuomenės interesas, į kurį atsižvelgiama nagrinėjant šiuos atsisakymo registruoti pagrindus, gali ir net privalo atspindėti skirtingus vertinimus, remiantis konkrečiu atsisakymo pagrindu (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 46 punktą).
66 Prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, dėl kurios prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / VRDT, C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
67 Akivaizdu, kad bendrojo intereso sąvoka, kuria grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas, sutampa su svarbiausia prekių ženklo paskirtimi – garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmę, kad jis galėtų neklysdamas atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ir paslaugų (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 48 punktą).
68 Be to, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti apibūdinamieji žymenys (nedarant poveikio galimybei įgyti skiriamąjį požymį naudojimu), taip pat neturi skiriamojo požymio, o jurisprudencijoje numatyta, kad jeigu bent viena iš galimų žymens reikšmių apibūdina atitinkamų prekių požymį, žymuo laikomas apibūdinamuoju, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, todėl atsisakoma jį įregistruoti (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, EU:C:2003:579, 30 ir 32 punktus).
69 Vis dėlto šios pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą suformuotos jurisprudencijos negalima pagal analogiją perkelti šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymui, kai prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, ginčijamas ne dėl jo apibūdinamojo pobūdžio, o dėl kitų priežasčių (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo achtung! / EUIPO, C‑214/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:632, 36 punktas).
70 Šiuo atveju išplėstinė Apeliacinė taryba nurodė, kad atitinkama specialių žinių turinti visuomenės dalis prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoktų vien kaip informacinį faktinį pranešimą, o ne kaip komercinį žymenį, skirtą 16 ir 41 klasių leidiniams, prie 41 klasės priskiriamoms pramogų, sporto ir kultūros, mokymo ir tęstinio mokymo paslaugoms, taip pat prie 35 klasės priskiriamoms paslaugoms rinkodaros, įmonių konsultavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, kurias teikiant reikia sukurti ar naudoti limbine sistema pagrįstus asmenybės profilius.
71 Be to, išplėstinė Apeliacinė taryba pažymėjo, kad tas pats pasakytina ir apie kultūros, sporto ir pramogų specialistus; ši visuomenės dalis paprasčiausiai manytų, kad nagrinėjamomis paslaugomis atsižvelgiama į naujausias žinias apie įvairius limbinius tipus, todėl jos, palyginti su tradicinėmis to paties tipo paslaugomis, turi pridėtinės vertės.
72 Išplėstinė Apeliacinė taryba taip pat atmetė ieškovės argumentą, grindžiamą 2012 m. liepos 5 d. Sprendimu Deutscher Ring / VRDT (Deutscher Ring Sachversicherungs-AG) (T‑209/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:347), motyvuodama tuo, kad byla, kurioje priimtas tas sprendimas, susijusi su skirtingu žymeniu, prekėmis bei paslaugomis ir tuo, kad šis žymuo būtų suprantamas kaip išgalvotas pavadinimas, o prašomas įregistruoti žymuo turėjo aiškią apibūdinamąją reikšmę.
73 Galiausiai išplėstinė Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių žodžių seka neturi jokių grafinių ar semantinių pakeitimų, todėl neturi jokių požymių, dėl kurių prašomas įregistruoti prekių ženklas (kaip visuma) galėtų padėti atskirti juo žymimas prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų.
74 Reikia pripažinti, kad šio sprendimo 70 ir 71 punktuose nurodytais motyvais, kuriais remdamasi išplėstinė Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas būtų suprantamas vien kaip informacinis faktinis pranešimas, prireikus siekiama nustatyti galimą šio prekių ženklo apibūdinamąjį pobūdį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti naudojamas prekyboje visų pirma siekiant nurodyti nagrinėjamų prekių ir paslaugų kokybę, paskirtį ar kitus požymius, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
75 Be to, išplėstinė Apeliacinė taryba dar kartą išreiškė savo poziciją, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi aiškiai apibūdinamąją reikšmę.
76 Šio sprendimo 73 punkte nurodytas motyvas visų pirma grindžiamas klaidingomis išplėstinės Apeliacinės tarybos išvadomis, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą. Antra, jis rodo, kad vertinant, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti įregistruotas, taikomas klaidingas kriterijus, t. y. kriterijus, pagal kurį iš apibūdinamųjų elementų sudarytas žymuo galėtų būti įregistruotas, jei tarp žymens ir paprastos jį sudarančių elementų visumos yra pastebimas skirtumas. Nors taikant tokį kriterijų galima uždrausti naudoti prekių ženklą prekei ar paslaugai apibūdinti, vis dėlto pagal jį negalima nustatyti, ar prekių ženklas gali vartotojui (ar galutiniam naudotojui) užtikrinti juo žymimos prekės ar paslaugos kilmę.
77 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išplėstinė Apeliacinė taryba Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto atsisakymo registruoti pagrindo nenagrinėjo atskirai nuo šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atsisakymo registruoti pagrindo, remdamasi prielaida, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą, todėl neatsižvelgė į bendrąjį interesą, kurį konkrečiai siekiama apsaugoti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu. Taip taikydama pastarąją nuostatą ji padarė teisės klaidą.
78 Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.
79 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti panaikintas visas ginčijamas sprendimas, nesant reikalo priimti sprendimo dėl penktojo ir šeštojo pagrindų, atitinkamai grindžiamų Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies ir šio reglamento 96 straipsnio pažeidimu. Be to, nereikia priimti sprendimo dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, nes, kaip pažymėta šio sprendimo 53 punkte, Bendrojo Teismo sprendime dėl panaikinimo pateikti vertinimai dėl nagrinėjamo prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio turi res judicata galią.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
80 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2019 m. gruodžio 2 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) išplėstinės Apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1276/2017-G).
2. Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
Spineanu-Matei | | Mastroianni |
Paskelbta 2021 m. rugsėjo 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.