Byla T‑210/08

Verhuizingen Coppens NV

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas – Rinkos pasidalijimas – Manipuliavimas kvietimais teikti pasiūlymus – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Įrodinėjimo pareiga“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas vienas pažeidimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimo motyvai – Netaikymas, jei nėra išimties

(EB 230 straipsnis)

1.      Vien to, kad susitarimo, kurio šalis yra įmonė, ir pasaulinio kartelio tikslas yra toks pats, nepakanka, kad šią įmonę būtų galima laikyti dalyvavusia pasauliniame kartelyje. Jos dalyvavimas sudarant atitinkamą susitarimą gali būti prisijungimo prie pasaulinio kartelio išraiška tik tuo atveju, jei įmonė, dalyvavusi sudarant susitarimą, žinojo ar turėjo žinoti, kad tai darydama prisijungė prie tokio pasaulinio kartelio. Šiuo atžvilgiu įmonė neprivalo savo iniciatyva nurodyti, kiek ji buvo informuota apie kitų pažeidimo dalyvių elgesį, nes įrodinėjimo pareiga tenka Komisijai. Pirmiausia Komisija turi pateikti faktinės aplinkybės įrodymą, kad atitinkama įmonė galėtų jį ginčyti.

(žr. 30–31 punktus)

2.      Akto rezoliucinė dalis neatsiejama nuo jo motyvuojamosios dalies, todėl prireikus akto rezoliucinę dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į jo priėmimo motyvus. Nors tik sprendimo rezoliucinė dalis gali sukelti teisinių pasekmių, jo motyvuojamojoje dalyje pateiktiems vertinimams Sąjungos teismo vykdomą teisėtumo kontrolę galima taikyti tiek, kiek jie, būdami asmens nenaudai priimto akto motyvai, yra būtinas šio akto rezoliucinės dalies pagrindas arba jei šie motyvai gali pakeisti to, kas nuspręsta nagrinėjamo akto rezoliucinėje dalyje, esmę.

(žr. 34 punktą)