Byla T‑461/08
Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE
prieš
Europos investicijų banką (EIB)
„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Paslaugos teikiant pagalbą, skirtą informacinės sistemos priežiūrai, aptarnavimui ir tobulinimui – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Sutarties sudarymas su kitu dalyviu – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Jurisdikcija – Pareiga motyvuoti – Teisė į veiksmingą teisinę gynybą – Skaidrumas – Proporcingumas – Vienodas požiūris ir nediskriminavimas – Atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Priimtinumas – Negautos pajamos“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Europos investicijų banko aktai
(EB 225 straipsnio 1 dalis, EB 230 straipsnis, EB 237 straipsnio b ir c punktai)
2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Nuo ieškinio dėl panaikinimo nepriklausantis ieškinys – Ribos – Prašymas atlyginti Europos investicijų banko, veikusio kaip perkančioji organizacija, padarytą žalą
(EB 225 straipsnio 1 dalis, EB 235 straipsnis ir EB 288 straipsnio antra pastraipa)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas – Taikymas pagal analogiją ieškiniams, kuriuose papildomai prašoma atlyginti žalą
(EB 230 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnis)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Dėl įvykdyto sprendimo pareikštas ieškinys
(EB 230 straipsnis ir EB 233 straipsnis)
5. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Specifikacijų teisėtumo ginčijimas
(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)
6. Europos investicijų bankas – Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros, finansuojamos iš nuosavų banko išteklių – Taikytinos nuostatos
(EB 28 straipsnis, EB 43 straipsnis ir EB 49 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 88 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18)
7. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 230 straipsnio penkta pastraipa ir EB 253 straipsnis)
8. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Dalyvių teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Apimtis
(EB 225 straipsnio pirma dalis, EB 242 straipsnis, EB 243 straipsnis ir EB 253 straipsnis)
9. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Dalyvių teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Teisė pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį su kitu dalyviu
10. Europos investicijų bankas – Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros, finansuojamos iš nuosavų banko išteklių – Sutarčių sudarymas – Sprendimas sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu – Kriterijai – Perkančiosios organizacijos pasirinkimas – Ribos
11. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Vienodo požiūrio ir skaidrumo principų pažeidimas – Konkurso procedūra
12. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Dalyvio patirta žala dėl sutarties nesudarymo vykstant konkurso procedūrai – Ryšio tarp šios žalos ir neteisėto sprendimo sudaryti sutartį su kitu dalyviu įrodymo nebuvimas
(SESV 266 straipsnis ir SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
1. Išsamios Bendrijos aktų teisėtumo kontrolės būtinybė reikalauja EB 225 straipsnio 1 dalį ir EB 230 straipsnį aiškinti taip, kad jais neatimama Bendrojo Teismo teisė nagrinėti ieškinį dėl akto, susijusio su Europos investicijų banko valdymo komiteto vykdomu einamosios veiklos tvarkymu ir sukeliančio galutinių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui, panaikinimo.
Nors Europos investicijų bankas nėra Bendrijos institucija, tačiau jis yra pagal Sutartį įsteigta Bendrijos įstaiga, turinti teisinį subjektiškumą, todėl jam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė, visų pirma kaip tai numatyta EB 237 straipsnio b punkte. Todėl kitų, ne EB 237 straipsnio b ir c punktuose nurodytų, Europos investicijų banko organų, t. y. ne Valdytojų tarybos ar Direktorių valdybos, oficialiai priimtiems aktams turi būti taikoma teisminė kontrolė, jei jie yra galutiniai ir sukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims.
(žr. 46, 50, 52 punktus)
2. Nors Sutartimi nustatytoje teisių gynimo būdų sistemoje ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiškas teisių gynimo būdas ieškinio dėl panaikinimo atžvilgiu, vis dėlto reikia atsižvelgti į ieškinio dėl panaikinimo ir ieškinio dėl žalos atlyginimo „tiesioginį ryšį“ arba „papildymą“, jei tas ryšys ir papildymas iš tikrųjų egzistuoja, bei pastarojo papildomą pobūdį, palyginti su pirmuoju, vertinant šių ieškinių priimtinumą, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nebūtų dirbtinai atsietas nuo ieškinio dėl panaikinimo, kurio atžvilgiu vis dėlto jis yra pagalbinis ar papildomas.
Kadangi Europos investicijų banko ieškovei padaryti žala dėl banko veiklos, kuri yra dalyvavimas vykdant Bendrijos administravimo užduotis ir kuri susijusi su šios administracijos, kaip perkančiosios organizacijos, veikla, ir ši žala atsirado ne dėl banko veiklos ar operacijų finansų srityje, Bendrasis Teismas turi kompetenciją priimti sprendimą dėl banko atžvilgiu pateikto prašymo atlyginti žalą, remdamasis EB 225 straipsnio 1 dalimi, 235 straipsniu ir 288 straipsniu, jei toks prašymas papildo priimtiną prašymą panaikinti banko aktą, sukeliantį galutinių teisinių pasekmių tretiesiems asmenims.
(žr. 55–58 punktus)
3. Kadangi ieškinio priimtinumo sąlygos, visų pirma suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas, susijusios su draudimu tęsti bylos nagrinėjimą viešosios tvarkos požiūriu, Bendrasis Teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar ieškovės yra suinteresuotos ginčijamo sprendimo panaikinimu. Ši praktika pagal analogiją taikoma prašymams dėl panaikinimo, nurodytiems ieškiniuose, kuriuose papildomai nurodomas ir prašymas atlyginti žalą.
(žr. 62 punktą)
4. Net jei konkurso procedūros atveju sprendimas sudaryti sutartį buvo visiškai įvykdytas kitų konkurentų naudai, konkurso dalyvis išlieka suinteresuotas šio sprendimo panaikinimu, kad arba perkančioji organizacija atkurtų jo pradinę padėtį, arba priverstų perkančiąją organizaciją ateityje padaryti atitinkamų viešojo pirkimo procedūros pakeitimų, jei šios procedūros būtų pripažintos prieštaraujančiomis tam tikriems teisės reikalavimams.
Tai, kad susitarimas dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo pasirašytas ar net įvykdytas prieš paskelbiant sprendimą, kuriuo išnagrinėjamas pašalinto konkurso dalyvio pareikštas ieškinys dėl sprendimo sudaryti minėtą sutartį, o perkančioji organizacija saistoma sutartinių įsipareigojimų su konkurso laimėtoju, nėra kliūtis, jei ieškinys pagrindinėje byloje priimtas, perkančiajai organizacijai vykdyti EB 233 straipsnyje nustatytą pareigą imtis priemonių, būtinų tinkamai pašalinto konkurso dalyvio interesų apsaugai užtikrinti.
Jei iš viešojo konkurso pašalintam dalyviui pareiškus ieškinį sprendimas sudaryti sutartį panaikinamas, o perkančioji organizacija nebegali atnaujinti konkurso procedūros dėl atitinkamos viešojo pirkimo sutarties, šio konkurso dalyvio interesai gali būti apsaugoti, pavyzdžiui, išmokant piniginę kompensaciją, atitinkančią prarastą galimybę sudaryti sutartį arba, jei galima neginčijamai nustatyti, kad sutartis turėjo būti sudaryta su konkurso dalyviu, lygią negautoms pajamoms. Iš tikrųjų gali būti nustatyta dėl neteisėto sprendimo pašalinto konkurso dalyvio prarastos galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį ekonominė vertė.
(žr. 64–66 punktus)
5. Konkurso dokumentas, kaip antai specifikacijos, negali būti laikomas aktu, konkrečiai susijusiu su kiekvienu konkurso dalyviu. Iš tikrųjų, kaip ir visi perkančiosios organizacijos parengti konkurso dokumentai, specifikacijos taikomos objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai bei abstrakčiai numanomoms asmenų kategorijoms. Todėl jos yra bendro pobūdžio ir negalima manyti, kad perkančiosios organizacijos įvykdytas jų individualus išsiuntimas konkurso dalyviams leidžia kiekvieną iš jų individualizuoti, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, visų kitų asmenų atžvilgiu. Taigi specifikacijos nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti tiesioginį ieškinį pagal šią nuostatą. Todėl sprendimas atmesti dalyvio pasiūlymą yra pirmas ginčijamas aktas ir, vadinasi, pirmas aktas, jam leidžiantis, be kita ko, ginčyti atliekant pasiūlymų lyginamąjį vertinimą naudotos formulės, kurią perkančioji organizacija nustatė specifikacijose, teisėtumą.
(žr. 73 ir 74 punktus)
6. Europos investicijų banko vykdomai viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrai, finansuojamai iš nuosavų banko išteklių, netaikomos nei iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento antrosios dalies IV antraštinės dalies nuostatos, nei juo labiau iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, antrosios dalies III antraštinės dalies nuostatos. Šios nuostatos taikomos tik Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ir, kaip matyti iš Finansinio reglamento 88 straipsnio 1 dalies, juo reglamentuojami viešieji pirkimai yra tik tos sutartys, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos iš minėto bendrojo biudžeto.
Vis dėlto banko viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros turi atitikti pagrindines Sutarties taisykles ir bendruosius teisės principus, susijusius būtent su laisvu prekių judėjimu (EB 28 straipsnis), įsisteigimo teise (EB 43 straipsnis), laisve teikti paslaugas (EB 49 straipsnis), nediskriminavimu ir vienodu požiūriu, skaidrumu ir proporcingumu, bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos tikslus.
Be to, nors direktyvomis dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo reglamentuojamos tik valstybių narių subjektų ar perkančiųjų organizacijų sudaromos sutartys ir jos tiesiogiai netaikomos Bendrijos administracijos sudaromoms viešojo pirkimo sutartims, prieš minėtą administraciją galima remtis šiose direktyvose nustatytomis ar apibrėžtomis taisyklėmis ar principais, kai jie patys yra konkreti Sutarties pagrindinių taisyklių ir bendrųjų teisės principų, kurie Bendrijos administracijai tiesiogiai privalomi, išraiška. Iš tikrųjų teisinėje bendrijoje vienodas teisės taikymas yra pagrindinis reikalavimas ir kiekvienas teisės subjektas turi laikytis teisėtumo užtikrinimo principo. Be to, šiose direktyvose nustatytomis ar apibrėžtomis taisyklėmis arba principais gali būti remiamasi prieš Bendrijos administraciją, kai įgyvendindama savo funkcinę ar institucinę autonomiją, laikydamasi Sutartimi suteiktų įgaliojimų ribų, ši priima aktą, kuriame aiškiai daroma nuoroda, kad savo sąskaita jos sudaromas viešojo pirkimo sutartis reglamentuoja tam tikros direktyvoje nustatytos taisyklės ar principai, ir dėl šio akto tos taisyklės ir principai turi būti taikomi remiantis principu patere legem quam ipse fecisti.
Iš Paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutarčių, sudaromų Europos investicijų banko sąskaita, vadovo matyti, kad nors Direktyva 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo bankui netaikoma, ji yra tinkamas pagrindas banko procedūroms nustatyti. Vadove nustatytos bendrosios taisyklės, kurios sukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, būtent tiems, kurie nusprendžia pateikti pasiūlymą vykdant visiškai ar iš dalies iš banko nuosavų išteklių finansuojamą viešąjį pirkimą, ir teisiškai įpareigoja banką, kai šis nusprendžia savo sąskaita sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Todėl, kai bankas veikia naudodamasis kapitalo rinkomis ar nuosavais ištekliais, t. y. kai jis savo sąskaita sudaro viešojo pirkimo sutartis, jam taikomos tiek Sutarties pagrindinės taisyklės, bendrieji teisės principai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos tikslai, tiek vadovo nuostatos, kaip jos aiškinamos atsižvelgiant į principus, kuriuos minėtomis nuostatomis siekiama įgyvendinti, o prireikus – ir į Direktyvos 2004/18 nuostatas, į kurias daroma nuoroda minėtose nuostatose.
(žr. 87–90, 92 ir 93 punktus)
7. Kai Bendrijos administracija turi didelę diskreciją, Bendrijos teisinės sistemos suteiktų garantijų užtikrinimas vykstant administracinėms procedūroms turi dar didesnę svarbą. Tarp šių garantijų visų pirma yra tos administracijos pareiga pakankamai motyvuoti savo sprendimus.
Iš Paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutarčių, sudaromų Europos investicijų banko sąskaita, vadovo matyti, kad atitinkamos šalies prašymu bankas per penkiolika dienų nuo prašymo raštu gavimo dienos išsiunčia kiekvienam priimtiną pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui atrinkto pasiūlymo charakteristikas, santykinius privalumus ir laimėtojo pavadinimą arba preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.
Tokia tvarka atitinka EB 253 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti tikslą. Vykstant viešojo pirkimo procedūroms aplinkybė, kad suinteresuotieji konkurso dalyviai motyvuotą sprendimą gauna tik pateikę konkretų prašymą, visiškai neapriboja jų galimybės ginti savo teises Bendrajame Teisme. Iš tikrųjų EB 230 straipsnio penktoje pastraipoje nurodyto ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo pranešimo apie motyvuotą sprendimą momento su sąlyga, kad konkurso dalyvis prašymą gauti motyvuotą sprendimą pateikia per protingą terminą nuo tada, kai sužino, kad jo pasiūlymas atmestas.
Vis dėlto, atsižvelgiant į per viešojo pirkimo procedūras perkančiosios organizacijos turimą didelę diskreciją, pašalintų konkurso dalyvių prašymu ji turi pateikti pakankamus motyvus, o tai reiškia, jog ji stengiasi užtikrinti, kad nurodomuose motyvuose atsispindėtų visa informacija, kuria ji grindė savo sprendimą.
Šiuo atžvilgiu, nors laiškas, kurį bankas nusiuntė pašalintam dalyviui ir kuriame jam nurodė atrinkto dalyvio pavadinimą, sutarties sudarymo kriterijų lyginamuosius svorius ir skirtų balų paskirstymą, ir gali būti paaiškinimo pradžia, jo negalima laikyti pakankamu atsižvelgiant į reikalavimą, kad motyvuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti akto rengėjo argumentai. Toks sprendimas atmesti dalyvio pasiūlymą šiomis aplinkybėmis yra nepakankamai motyvuotas, todėl juo pažeidžiamos minėto vadovo nuostatos ir apskritai EB 253 straipsnyje įtvirtinta pareiga motyvuoti.
(žr. 100, 106–108, 112, 114, 116 punktus)
8. Vykstant viešojo pirkimo procedūroms dalyviai turi būti apsaugoti nuo perkančiosios organizacijos savivalės užtikrinant, kad dėl jos priimtų neteisėtų sprendimų galėtų būti veiksmingai pareiškiami ieškiniai, kurie turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką.
Visų pirma visapusiška konkurso dalyvių teisinė apsauga nuo perkančiosios organizacijos savivalės reiškia pareigą pranešti visiems dalyviams apie sprendimą sudaryti sutartį prieš sutarties sudarymą, kad šie turėtų realią galimybę pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo, jei tenkinami su jo pareiškimu susiję reikalavimai. Be to, ši visapusiška teisinė apsauga reiškia, jog turi būti numatyta pašalinto dalyvio galimybė per tinkamą laiką išnagrinėti sprendimo sudaryti sutartį galiojimo klausimą, taigi turi būti numatytas protingas terminas nuo to momento, kai apie sprendimą sudaryti sutartį pranešta pašalintiems dalyviams, iki sutarties pasirašymo, kad šie galėtų, be kita ko, pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal EB 242 ir 243 straipsnius bei EB 225 straipsnio 1 dalį tam, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nurodytų sustabdyti sprendimo atmesti pašalintų dalyvių pasiūlymą vykdymą, kol bylą iš esmės nagrinėjantis teismas pagrindinėje byloje priims sprendimą dėl ieškinio dėl šio sprendimo panaikinimo. Iš tikrųjų teisė į visapusišką ir veiksmingą teisminę gynybą reiškia, kad turi būti galimybė užtikrinti laikiną teisės subjektų apsaugą, jei ji būtina sprendimo, kuris bus priimtas pagrindinėje byloje, visiškam veiksmingumui užtikrinti, kad būtų išvengta kompetentingų teismų užtikrinamos teisinės apsaugos spragos. Galiausiai tam, kad būtų tenkinamas veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimas, reikia, jog perkančioji organizacija įvykdytų jai nustatytą pareigą motyvuoti, kiekvienam pašalintam konkurso dalyviui, kuris to prašo, pateikdama pakankamus motyvus, kad jis galėtų pasinaudoti šia teise geriausiomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes galėtų nuspręsti, ar jam tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą.
(žr. 119–122 punktus)
9. Sudarant viešojo pirkimo sutartį pašalinto dalyvio teisė į veiksmingą teisinę gynybą dėl sprendimo sudaryti sutartį su kitu dalyviu, kaip ir su tuo susijusi perkančiosios organizacijos pareiga jo prašymu pranešti sprendimo motyvus, turi būti laikoma esminiu procedūriniu reikalavimu, nes jis taikomas priimant sprendimą, kuriuo suteikiamos garantijos, leidžiančios veiksmingai kontroliuoti viešojo pirkimo procedūros, per kurią priimtas šis sprendimas, nešališkumą. Jeigu perkančioji organizacija šių esminių procedūrinių reikalavimų nesilaiko, atitinkamas sprendimas turi būti panaikintas.
(žr. 130 ir 131 punktus)
10. Europos investicijų bankui palikta galimybė laisvai pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, kuriais remdamasis jis ketina savo sąskaita sudaryti viešojo pirkimo sutartis, jam leidžia atsižvelgti į kiekvienos sutarties pobūdį, objektą ir ypatybes.
Vis dėlto svarbu atsižvelgti į Paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutarčių, sudaromų Europos investicijų banko sąskaita, vadove įtvirtintas taisykles, taikomas konkurso procedūros eigai, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bankui palikta galimybė pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus būtų įgyvendinama laikantis vienodo požiūrio ir skaidrumo principų pasiūlymų vertinimo etape, siekiant sudaryti sutartį. Iš tikrųjų šiomis nuostatomis siekiama, kad, pirma, visi pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai vienodai suprastų sutarties sudarymo kriterijus ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymų sąlygas ir, antra, kad būtų užtikrintas proporcingumo principas.
Nors minėtame vadove kriterijų, kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti sudarydama sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu, sąrašas nėra baigtinis ir perkančioji organizacija gali pasirinkti viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijus, kurie jai atrodo tinkamiausi, šis pasirinkimas gali būti susijęs tik su kriterijais, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Todėl sutarties sudarymo kriterijai negali būti kriterijai, kuriais siekiama ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o kurie iš esmės susiję su konkurso dalyvių gebėjimo vykdyti tą sutartį vertinimu, kurie taikytini kandidatų atrankos etape ir į kuriuos negali būti atsižvelgiama atliekant lyginamąjį pasiūlymų vertinimą.
Jei konkurso dalyvio pateiktas pasiūlymas, kuris nebuvo atmestas per viešojo pirkimo procedūrą ir atitinka visus skelbime apie pirkimą ar specifikacijose nurodytus atrankos kriterijus, perkančiajai organizacijai nepasirodo esąs ekonomiškai naudingiausias, atsižvelgdama į skelbime apie pirkimą ar specifikacijose nurodytus sutarties sudarymo kriterijus, ji turi jį atmesti, tačiau ji neturi teisės pakeisti bendros sutarties struktūros pakeisdama vieną iš esminių jos sudarymo sąlygų. Jei per viešojo pirkimo procedūrą perkančioji organizacija savo valia galėtų pakeisti pačias sutarties sudarymo sąlygas, pavyzdžiui, lyginamuosius sutarties sudarymo kriterijų svorius, kai atitinkamose galiojančiose teisės nuostatose nenumatytas konkretus įgaliojimas šiuo klausimu, sutarties sudarymą reglamentuojančios nuostatos, kokios jos buvo nustatytos iš pradžių, būtų iškraipytos. Maža to, dėl tokios praktikos neišvengiamai būtų pažeisti skaidrumo ir konkurso dalyvių vienodo vertinimo principai, nes nebūtų užtikrintas vienodas sutarties sudarymo sąlygų taikymas ir procedūros objektyvumas.
(žr. 137 ir 138, 141 ir 142, 160 punktus)
11. Kai nagrinėdamas bylą dėl Europos investicijų banko sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį panaikinimo Bendrasis Teismas neturi jokių įrodymų, leidžiančių užtikrintai daryti išvadą arba paneigti, kad atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo ir techninių kriterijų bei finansinio kriterijaus lyginamųjų svorių pakeitimai prieš priimant ginčijamą sprendimą iškraipė pasiūlymų lyginamąjį vertinimą pašalintų konkurso dalyvių nenaudai taip, kad tai padarė poveikį viešojo pirkimo procedūros rezultatui, pareiga pateikti įrodymų tokiam netikrumui pašalinti turi būti priskirta bankui, kaip perkančiajai organizacijai.
(žr. 181 punktą)
12. Jeigu nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo negalima konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp perkančiosios organizacijos priimto neteisėto sprendimo pašalinti tam tikrą dalyvį iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros ir ieškovo nurodytos žalos, kurią jis patyrė dėl to, kad nesudarė pačios sutarties, pastarasis neturi pagrindo prašyti atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad jis nesudarė sutarties su perkančiąja organizacija ir juo labiau kad ji nebuvo vykdoma.
Tai nedaro įtakos kompensacijai, kuri galėtų priklausyti ieškovui pagal SESV 266 straipsnį kaip tinkamas sugrąžinimas į pradinę padėtį panaikinus ginčijamą sprendimą.
(žr. 212, 214 punktus)