GENERALINIO ADVOKATO

EVGENI TANCHEV IŠVADA,

pateikta 2020 m. balandžio 23 d.(1)

Byla C‑461/18 P

Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd

prieš

Distillerie Bonollo SpA,

Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA,

Distillerie Mazzari SpA,

Caviro Distillerie Srl,

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas – Dempingas – Kinijos kilmės vyno rūgšties importas – Pirmojoje instancijoje įstojusios į bylą šalies paduotas apeliacinis skundas – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalis – Sąjungos gamintojo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Tiesioginė sąsaja“

Turinys

1.        Šiuo apeliaciniu skundu Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimą Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba (toliau – skundžiamas sprendimas)(2), kuriuo Bendrasis Teismas panaikino Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 626/2012 (toliau – ginčijamas reglamentas)(3).

2.        Kadangi Changmao Biochemical Engineering Bendrajame Teisme nagrinėtoje byloje buvo ne bylos šalis, o įstojusi į bylą šalis, nagrinėdamas šį apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas turi galimybę priimti sprendimą dėl Teisingumo Teismo statuto (toliau – Statutas) 56 straipsnio antros pastraipos, kurioje numatyta, kad įstojusios į bylą šalys apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos, taikymo srities. Šioje byloje taip pat kyla Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009(4) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 9 dalies, pagal kurią reikalaujama, kad, jeigu yra atliekama antidempingo priemonių peržiūra, turi būti taikoma ta pati metodika, kuri buvo taikoma atliekant pradinį tyrimą, nebent pasikeitė aplinkybės, taikymo srities klausimas. Be to, kadangi Komisija pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą, kuriuo ji ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ieškovėmis, Sąjungos gamintojomis, Teisingumo Teismas turės nustatyti, ar tiesioginės sąsajos sąlygos aiškinimas, pateiktas neseniai priimtame 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873), taikomas antidempingo srityje.

I.      Teisinis pagrindas

3.        Pagrindinio reglamento 11 straipsnio „Priemonių trukmė, peržiūros ir muitų grąžinimai“ 9 dalyje numatyta:

„Jei aplinkybės nepasikeitė, Komisija, pagal šį straipsnį atlikdama bet kuriuos peržiūrų ar muito grąžinimo tyrimus, taiko tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma atliekant tyrimus, kurių pagrindu nustatytas muitas, tačiau atitinkamai atsižvelgia į 2 straipsnį, o ypač į jo 11 ir 12 dalis, bei į 17 straipsnį.“

II.    Bylos aplinkybės

4.        Vyno rūgštis naudojama kaip maisto papildas gaminant vyną ir kitus gėrimus, taip pat kaip gipso bei kitų produktų rišimosi lėtiklis. Europos Sąjungoje ir Argentinoje L+ vyno rūgštis gaunama iš šalutinių vyno gamybos produktų, vadinamųjų vyno nuosėdų. Kinijoje L+ ir DL vyno rūgštis gaminama iš benzeno. Cheminės sintezės būdu gauta vyno rūgštis turi tas pačias fizines ir chemines savybes ir skirta naudoti tais pačiais pagrindiniais tikslais kaip ir vyno rūgštis, pagaminta iš šalutinių vyno gamybos produktų.

5.        Changmao Biochemical Engineering yra Kinijos eksportuojančioji vyno rūgšties gamintoja. Distillerie Bonollo SpA, Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA, Distillerie Mazzari SpA, Caviro Distillerie Srl ir Comercial Química Sarasa, SL (toliau – ieškovės pirmojoje instancijoje) yra Sąjungos vyno rūgšties gamintojos.

6.        2004 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija gavo kelių Sąjungos gamintojų, tarp jų Industria Chimica Valenzana (ICV), Distillerie Mazzari ir Comercial Química Sarasa, skundą dėl dempingo vyno rūgšties sektoriuje.

7.        2004 m. spalio 30 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą apie proceso dėl antidempingo inicijavimą dėl vyno rūgšties, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importo(5).

8.        2005 m. liepos 27 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1259/2005, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą vyno rūgšties, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui(6).

9.        2006 m. sausio 23 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 130/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties importui, galutinį surinkimą(7).

10.      Remiantis Reglamentu Nr. 130/2006 Changmao Biochemical Engineering ir Ninghai Organic Chemical Factory (toliau – du Kinijos eksportuojantieji gamintojai) buvo pritaikytas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio gamintojo statusas (toliau – RES) vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu. Dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų pagamintoms prekėms buvo nustatytas atitinkamai 10,1 % ir 4,7 % antidempingo muitas(8). Visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas 34,9 % antidempingo muitas.

11.      2010 m. rugpjūčio 4 d. paskelbusi Pranešimą apie artėjantį tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo terminą(9), 2010 m. spalio 27 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti šias priemones, kurį pateikė šios išvados 5 punkte nurodyti penki Sąjungos gamintojai. 2011 m. sausio 26 d. Komisija paskelbė Pranešimą apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą(10).

12.      2011 m. birželio 9 d. Komisija gavo prašymą, grindžiamą pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą dviem Kinijos eksportuojantiesiems gamintojams. Šį prašymą pateikė šios išvados 5 punkte nurodyti penki Sąjungos gamintojai. 2011 m. liepos 29 d. Komisija paskelbė Pranešimą apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai, peržiūros inicijavimą(11).

13.      2012 m. balandžio 16 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 349/2012, kuriuo, remiantis priemonių galiojimo termino peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai(12).

14.      Reglamente Nr. 349/2012 buvo palikti galioti Reglamente Nr. 130/2006 nustatyti antidempingo muitai.

15.      Pasibaigus dalinės tarpinės peržiūros procedūrai, susijusiai su dviem Kinijos eksportuojančiaisiais gamintojais, 2012 m. birželio 26 d. Taryba priėmė ginčijamą reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 349/2012.

16.      Iš esmės ginčijamame reglamente dviem Kinijos eksportuojantiems gamintojams atsisakoma pritaikyti RES, o apskaičiavus normaliąją vertę remiantis bendradarbiavusio analogiškos šalies, konkrečiai Argentinos, gamintojo pateikta informacija minėtų dviejų bendrovių gaminamiems produktams taikomas antidempingo muitas didinamas atitinkamai nuo 10,1 % iki 13,1 % ir nuo 4,7 iki 8,3 %(13).

17.      2012 m. spalio 5 d. Changmao Biochemical Engineering pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

18.      2017 m. birželio 1 d. sprendimu(14) Bendrasis Teismas panaikino šį reglamentą, kiek jis taikomas Changmao Biochemical Engineering, remdamasis tuo, kad, atsisakydamos pateikti šiai bendrovei informaciją, susijusią su DL ir L+ vyno rūgšties kainos skirtumu, kuris buvo vienas iš pagrindinių elementų apskaičiuojant DL vyno rūgšties normaliąją vertę, Taryba ir Komisija pažeidė Changmao Biochemical Engineering teisę į gynybą ir pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį. Šis sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.

III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

19.      2012 m. rugsėjo 28 d. ieškovės pirmojoje instancijoje pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

20.      2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ir 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą Komisijai ir Changmao Biochemical Engineering palaikyti Tarybos reikalavimų ir pažymėjo, kad, kadangi jų prašymai leisti įstoti į bylą pateikti pasibaigus 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento(15), paskutinį kartą iš dalies keisto 2013 m. birželio 19 d., 116 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, joms bus leista pateikti pastabas tik vykstant žodinei proceso daliai remiantis joms pateiktu teismo posėdžio pranešimu.

21.      Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pripažino ieškinį priimtinu, pripažino pagrįstu ieškovių pateiktą ieškinio pirmąjį pagrindą ir panaikino ginčijamą reglamentą.

22.      Pirmiausia Bendrasis Teismas atmetė Tarybos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kuriame buvo teigiama, kad ginčijamas reglamentas nebuvo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškovėmis ir kad jos nebuvo suinteresuotos pareikšti ieškinį.

23.      Visų pirma(16) Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ieškovėmis. Bendrasis Teismas priminė, kad remiantis jurisprudencija pagal šią sąlygą reikalaujama, kad, pirma, ginčijamas Sąjungos aktas darytų tiesioginį poveikį ieškovo teisinei padėčiai ir, antra, asmenims, kuriems skirtas šis aktas ir kurie yra atsakingi už jo įgyvendinimą, neturi būti palikta jokios diskrecijos. Pastarasis reikalavimas buvo įvykdytas, nes valstybės narės, kurios buvo atsakingos už ginčijamo reglamento įgyvendinimą, neturėjo diskrecijos dėl antidempingo muito tarifo ir šio muito nustatymo nagrinėjamam produktui. Kalbant apie pirmąjį reikalavimą, Taryba ir Komisija teigė, kad antidempingo muito tarifo pakeitimas ginčijamu reglamentu negalėjo sukelti teisinių pasekmių ieškovėms, nes, pirma, ieškovės nesumokėjo jokio antidempingo muito ir, antra, jos neturėjo subjektyvios teisės į tam tikro lygio antidempingo muito nustatymą jų konkurentams. Bendrasis Teismas tokį teiginį atmetė. Iš tikrųjų, jeigu Sąjungos teismai aiškintų šį reikalavimą taip siaurai, bet kuris Sąjungos gamintojo pareikštas ieškinys dėl antidempingo muitus nustatančio reglamento automatiškai turėtų būti pripažįstamas nepriimtinu; tas pats būtų taikoma bet kuriam pagalbos, kurią Komisija, pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai, pripažino suderinama su vidaus rinka, gavėjo konkurento pareikštam ieškiniui, taip pat bet kuriam ieškiniui, kurį konkurentas pareiškia dėl sprendimo, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka. Vis dėlto jurisprudencijoje tokie ieškiniai buvo pripažinti priimtinais. Kadangi šioje byloje ieškovės pateikė prašymą dėl dalinės tarpinės peržiūros, o antidempingo muitai, kurie buvo nustatyti po dalinės tarpinės peržiūros procedūros, buvo skirti kompensuoti žalai, kurią jos patyrė kaip toje pačioje rinkoje veiklą vykdančios konkuruojančios gamintojos, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas reglamentas buvo tiesiogiai susijęs su jomis.

24.      Antra, Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu jame pateiktą ieškinio pirmąjį pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu.

25.      Bendrasis Teismas priminė, jog pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje reikalaujama, kad Komisija taikytų tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma atliekant pradinį tyrimą, jeigu nepasikeitė aplinkybės, ir atitinkamai atsižvelgtų į pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

26.      Šioje byloje atliekant pradinį tyrimą dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems buvo pritaikytas RES, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis kiekvienos bendrovės faktinėmis pardavimo kainomis vidaus rinkoje, o eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, – remiantis informacija, gauta iš gamintojo analogiškoje šalyje, konkrečiai – Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje. Ginčijamame reglamente atliekant peržiūros tyrimą dviem Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebuvo pritaikytas RES, todėl normalioji vertė nebegalėjo būti nustatoma remiantis kiekvienos iš šių dviejų bendrovių taikomomis faktinėmis pardavimo kainomis vidaus rinkoje. Iš esmės ši vertė buvo apskaičiuota remiantis gamybos Argentinoje sąnaudomis.

27.      Bendrasis Teismas konstatavo, kad tai, jog ginčijamame reglamente eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis gamybos Argentinoje sąnaudomis, o ne Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, reiškia metodikos pakeitimą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį. Kadangi ginčijamame reglamente aplinkybių pasikeitimas nebuvo nurodytas, toks metodikos pakeitimas buvo nesuderinamas su minėta nuostata.

28.      Atsižvelgdamas į tai Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą(17).

29.      Ieškovių prašymu jis nusprendė, kad ginčijamame reglamente nustatytas antidempingo muitas bus toliau taikomas Ninghai Organic Chemical Factory, kol Komisija ir Taryba imsis priemonių, būtinų skundžiamam sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į 2017 m. birželio 1 d. Sprendimą Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372), minėtas muitas nebegalėjo būti toliau taikomas Changmao Biochemical Engineering.

IV.    Procesas Teisingumo Teisme ir reikalavimai

30.      Šiame apeliaciniame skunde Changmao Biochemical Engineering prašo Teisingumo Teismo panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje apeliantės bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.

31.      Distillerie Bonollo, Industria Chimica Valenzana (ICV), Distillerie Mazzari ir Caviro Distillerie (toliau kartu – Distillerie Bonollo) prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą. Distillerie Bonollo dar prašo Teisingumo Teismo iš apeliantės ir visų įstojusių į bylą šalių priteisti jos bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.

32.      Taryba teigia, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

33.      Komisija teigia, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

34.      Komisija pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą. Ji prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, pripažinti Bendrajame Teisme pateiktus pirmus keturis ieškinio pagrindus nepriimtinais(18) ir pripažinti Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą nepagrįstu arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl pirmojoje instancijoje iškelto penktojo pagrindo(19). Subsidiariai Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą dėl to, kad juo Tarybai nurodoma imtis priemonių, būtinų jam įvykdyti. Komisija taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Changmao Biochemical Engineering bylinėjimosi išlaidas.

35.      Distillerie Bonollo prašo Teisingumo Teismo atmesti priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį(20) kaip nepriimtiną arba – subsidiariai – kaip nepagrįstą. Distillerie Bonollo dar prašo Teisingumo Teismo atmesti likusią priešpriešinio apeliacinio skundo dalį kaip nepagrįstą arba neveiksmingą. Galiausiai ji prašo Teisingumo Teismo įpareigoti Komisiją padengti Distillerie Bonollo bylinėjimosi išlaidas, patirtas Teisingumo Teisme ir tuo atveju, jeigu byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui.

36.      Taryba palaiko Komisijos priešpriešiniame apeliaciniame skunde pateiktus reikalavimus.

37.      Changmao Biochemical Engineering prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, pripažinti Bendrajame Teisme pateiktus pirmus keturis ieškinio pagrindus nepriimtinais, pripažinti Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą nepagrįstu arba – subsidiariai – grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio penktojo pagrindo. Subsidiariai ji prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą dėl to, kad juo Tarybai nurodoma imtis jo įvykdymui būtinų priemonių. Galiausiai jis prašo Teisingumo Teismo iš Distillerie Bonollo priteisti Changmao Biochemical Engineering patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38.      2019 m. spalio 24 d. teismo posėdyje žodines pastabas pateikė Changmao Biochemical Engineering, Distillerie Bonollo, Taryba ir Komisija.

V.      Priešpriešinis apeliacinis skundas

39.      Kadangi Komisija savo priešpriešiniu apeliaciniu skundu pirmiausia ginčija pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio priimtinumą, jis turėtų būti nagrinėjamas pirmiausia.

A.      Šalių argumentai

40.      Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti kaip nepriimtinus pirmus keturis ieškinio pagrindus, pateiktus Bendrajame Teisme(21), ir atmesti kaip nepagrįstą pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą arba – subsidiariai – grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl ieškinio penktojo pagrindo(22). Subsidiariai Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą todėl, kad jo rezoliucinės dalies 2 punkte Tarybai buvo nurodyta imtis jam įvykdyti būtinų priemonių.

41.      Grįsdama reikalavimą, kuriuo ji Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, Komisija pateikia tik vieną apeliacinio skundo pagrindą. Ji teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 51–73 punktuose konstatavęs, kad ginčijamas reglamentas buvo tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo.

42.      Pirma, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas negalėjo remtis teise į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, siekdamas plačiai aiškinti sąlygą, susijusią su tiesiogine sąsaja. Toks aiškinimas, pagal kurį šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu ginčijamas Sąjungos aktas turi faktinį poveikį ieškovo padėčiai, taip pat neatitinka suformuotos jurisprudencijos, pagal kurią reikalaujama teisinio poveikio ieškovo padėčiai. Antra, Komisija teigia, jog tam, kad ginčijamas reglamentas turėtų poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai, juo pastarajai bendrovei turi būti suteikiama materialinė teisė. Vis dėlto, Komisijos teigimu, Distillerie Bonollo neturi teisės reikalauti nustatyti tam tikro lygio antidempingo priemonių konkuruojantiems trečiųjų šalių gamintojams, nes pagrindinio reglamento 21 straipsnyje Tarybai ir Komisijai leidžiama nenustatyti priemonių, jeigu tai neatitinka Sąjungos interesų.

43.      Komisija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

44.      Taigi Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti kaip nepriimtinus pirmus keturis ieškinio pagrindus, pateiktus Bendrajame Teisme, ir atmesti kaip nepagrįstą pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą. Dėl pastarojo ieškinio pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu, Komisija pripažįsta, kad jis yra priimtinas, nes tai procedūrinis, o ne materialinis pagrindas. Vis dėlto, Komisijos teigimu, šis pagrindas nepagrįstas, nes per administracinę procedūrą Distillerie Bonollo daug bendravo su Komisija raštu ir žodžiu. Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad negali priimti galutinio sprendimo dėl Bendrajame Teisme pateikto ieškinio penktojo pagrindo, Komisija prašo grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl šio ieškinio pagrindo.

45.      Subsidiariai Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą. Grįsdama šį reikalavimą, Komisija pateikia vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad ginčijamame reglamente nustatytas antidempingo muitas turi būti toliau taikomas, „kol [Komisija] ir [Taryba] imsis priemonių šiam sprendimui įvykdyti“. Ji teigia, kad nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 37/2014(23) įsigaliojimo tik Komisija gali nustatyti antidempingo priemones.

46.      Changmao Biochemical Engineering pritaria visiems Komisijos pateiktiems reikalavimams, išskyrus tai, kad, pirma, ji nepritaria Komisijos subsidiariai pateiktam reikalavimui (kuris apibendrintas pirmesniame šios išvados punkte) ir, antra, ji prašo Teisingumo Teismo iš Distillerie Bonollo priteisti Changmao Biochemical Engineering patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47.      Distillerie Bonollo teigia, kad priešpriešinis apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

48.      Pirma, dėl Komisijos argumento, kad Bendrajame Teisme pateiktas ieškinio penktasis pagrindas yra nepagrįstas, Distillerie Bonollo nurodo, kad jis yra nepriimtinas. Taip yra todėl, kad, pirma, Bendrasis Teismas nenagrinėjo šio pagrindo, antra, tai yra fakto klausimas ir, trečia, priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodomas Tarybos atsakymas į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, kurio kopijos Komisija neturėjo gauti, nes jai buvo leista įstoti į bylą remiantis tik teismo posėdžio pranešimu. Distillerie Bonollo teigimu, šis argumentas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.

49.      Antra, dėl vienintelio pagrindo, pateikto grindžiant reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, Distillerie Bonollo teigia, kad jis yra nepriimtinas, nes pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 59 ir 63 punktų. Dėl 59 punkto taip yra todėl, kad Komisija ginčija konstatuotą faktinę aplinkybę, o dėl 63 punkto ji teigia, kad Komisija tiesiog siekia Bendrojo Teismo pateiktą aiškinimą pakeisti savuoju.

50.      Distillerie Bonollo dar nurodo, kad vienintelis apeliacinio skundo pagrindas yra visiškai nepagrįstas arba neveiksmingas. Distillerie Bonollo konkrečiai teigia, kad Bendrasis Teismas nesirėmė veiksmingos teisminės gynybos principu išplėsdamas tiesioginės sąsajos sąvoką, nes skundžiamo sprendimo 93 punkte pateikta nuoroda į šį principą yra perteklinė. Be to, Sąjungos aktas yra tiesiogiai susijęs su ieškovu, jeigu, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 52 punkte, jis yra tiesiogiai susijęs su ieškovu kaip su rinkos dalyviu, konkuruojančiu su kitais rinkos dalyviais. Teisingumo Teismas patvirtino šį kriterijų 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 43 punktas). Taigi Distillerie Bonollo teigia, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ja kaip dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų, kurių produktams ginčijamame reglamente nenustatyti tinkami antidempingo muitai, tiesiogine konkurente.

51.      Trečia, Distillerie Bonollo teigia, kad vienintelis pagrindas, pateiktas papildomam Komisijos reikalavimui pagrįsti, yra nepagrįstas. Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte reikalaujama, kad ne tik Taryba, bet ir kompetentinga institucija, t. y. Komisija, imtųsi būtinų priemonių tam sprendimui įvykdyti.

52.      Taryba palaiko abu Komisijos pateiktus reikalavimus.

53.      Pirma, Taryba teigia, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, nes Bendrasis Teismas klaidingai pripažino priimtinais jame pateiktus keturis materialinius pagrindus. Nors sąlyga, susijusi su tiesiogine sąsaja, turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės gynybos principą, dėl šio principo negali būti panaikintos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytos priimtinumo sąlygos. Be to, jurisprudencija, pagal kurią reikalaujama, kad Sąjungos aktas turėtų poveikį ieškovo teisinei, o ne faktinei padėčiai, vis dar taikytina. Antidempingo muitus nustatantis reglamentas negali turėti jokio teisinio poveikio Sąjungos gamintojams, nes, pirma, šie gamintojai nemoka šių muitų ir, antra, jie neturi teisės reikalauti, kad trečiosios šalies eksportuojantiesiems gamintojams būtų nustatyti muitai. Vadinasi, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 52 ir 53 punktuose klaidingai iš esmės konstatavo, kad reikalavimas, susijęs su tiesiogine sąsaja, yra įvykdytas, jeigu daromas poveikis ieškovo faktinei padėčiai.

54.      Antra, Taryba teigia, kad jeigu Teisingumo Teismas panaikintų skundžiamą sprendimą, jis turėtų atmesti Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

55.      Trečia, Taryba teigia, kad jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad skundžiamas sprendimas neturi būti panaikintas, jis vis dėlto turėtų panaikinti jo rezoliucinės dalies 2 punktą, nes pagal Reglamentą Nr. 37/2014 įgaliojimai nustatyti antidempingo priemones suteikiami tik Komisijai.

B.      Vertinimas

56.      Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Komisija prašo panaikinti skundžiamą sprendimą (toliau – pagrindinis Komisijos reikalavimas), motyvuodama tuo, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 51–73 punktuose klaidingai konstatavo, jog ginčijamas reglamentas buvo tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo. Subsidiariai Komisija prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, kiek jame Tarybai nurodoma imtis būtinų priemonių tam sprendimui įvykdyti (toliau – subsidiarus Komisijos reikalavimas), motyvuodama tuo, kad nuo Reglamento Nr. 37/2014 įsigaliojimo tik Komisija gali nustatyti antidempingo priemones.

57.      Distillerie Bonollo teigia, kad abu Komisijos reikalavimai turėtų būti atmesti, o Taryba ir Changmao Biochemical Engineering palaiko abu jos reikalavimus.

1.      Priešpriešinio apeliacinio skundo priimtinumas

58.      Distillerie Bonollo ginčija, pirma, apeliacinio skundo vienintelio pagrindo, pateikto grindžiant pagrindinį Komisijos reikalavimą, susijusį su tiesioginės sąsajos vertinimo klaida, priimtinumą, kiek šis pagrindas siejamas su kai kuriais skundžiamo sprendimo punktais, ir, antra, Komisijos prašymo Teisingumo Teismui atmesti Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą priimtinumą(24).

59.      Mano nuomone, šiuos nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus reikėtų atmesti.

a)      Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo, pateikto grindžiant pagrindinį Komisijos reikalavimą, priimtinumas, kiek jis siejamas su skundžiamo sprendimo 59 ir 63 punktais

60.      Pirma, Distillerie Bonollo teigia, kad Komisijos pateiktas apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra nepriimtinas, kiek jis pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 59 punkto, kuriame Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamas reglamentas buvo tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo, nes šiame reglamente dviem Kinijos eksportuojantiesiems gamintojams buvo nustatyti antidempingo muitai, kuriais siekiama atsverti žalą, kurią Distillerie Bonollo patyrė kaip šių dviejų Kinijos gamintojų konkurentė. Distillerie Bonollo nuomone, tai yra fakto klausimas.

61.      Mano nuomone, šis nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas. Komisija neginčija skundžiamo sprendimo 59 punkte padarytos Bendrojo Teismo išvados, kad Distillerie Bonollo tiesiogiai konkuravo su dviem Kinijos eksportuojančiaisiais gamintojais, nes tai iš tiesų būtų faktinė išvada, kurios Teisingumo Teismas negalėtų tikrinti(25). Komisijos argumentas dėl skundžiamo sprendimo 59 punkto veikiau yra tas, kad Sąjungos pramonės patirta žala buvo įvertinta ne ginčijamame reglamente, o „ankstesniuose teisės aktuose“ (t. y. Reglamente Nr. 349/2012 ir Reglamente Nr. 130/2006), todėl bet kokį poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai turėjo ne ginčijamas reglamentas, o šie „ankstesni teisės aktai“. Tai yra teisės klausimas.

62.      Antra, Distillerie Bonollo teigia, kad apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra nepriimtinas tiek, kiek jis pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 63 punkto, kuriame Bendrasis Teismas atmetė Tarybos argumentą, jog tam, kad ieškovas atitiktų tiesioginės sąsajos sąlygą, jis turi turėti „subjektyvią teisę į konkretaus lygio antidempingo muitų nustatymą“. Distillerie Bonollo teigimu, taip yra todėl, kad Komisija paprasčiausiai siekia Bendrojo Teismo pateiktą aiškinimą pakeisti savuoju.

63.      Mano nuomone, ir šis nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turėtų būti atmestas. Tiesa tai, kad šį argumentą pirmojoje instancijoje pateikė Taryba ir kad Komisija įstojo į bylą, palaikydama Tarybos reikalavimus pirmojoje instancijoje. Vis dėlto pagal jurisprudenciją, jeigu apeliantas ginčija Bendrojo Teismo pateiktą Sąjungos teisės išaiškinimą arba jos taikymą, pirmojoje instancijoje išnagrinėti teisės klausimai gali būti dar kartą išnagrinėti apeliaciniame procese. Jeigu apeliantas negalėtų taip grįsti apeliacinio skundo Bendrajame Teisme naudotais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės(26). Be to, Komisija ginčija konkretų skundžiamo sprendimo punktą, t. y. 63 punktą.

b)      Komisijos prašymo atmesti Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą kaip nepagrįstą priimtinumas

64.      Priešpriešiniame apeliaciniame skunde Komisija, nurodžiusi priežastis, dėl kurių mano, jog ginčijamas reglamentas nėra tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo, ir reikalaudama panaikinti visą skundžiamą sprendimą, teigia, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti kaip nepagrįstą Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą, grindžiamą teisės į gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu.

65.      Distillerie Bonollo ginčija Komisijos prašymo atmesti kaip nepagrįstą Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą priimtinumą. Taip yra todėl, kad, pirma, Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl šio penktojo pagrindo ir, antra, klausimas, ar konkrečiai buvo pažeista Distillerie Bonollo teisė į gynybą, yra fakto klausimas.

66.      Mano nuomone, šis nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.

67.      Pirma, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas tikrai nenagrinėjo jame pateikto ieškinio penktojo pagrindo. Bendrajam Teismui nereikėjo to daryti, nes jis pripažino pagrįstu ieškinio pirmąjį pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu, ir tuo remdamasis panaikino ginčijamą reglamentą(27). Vis dėlto tai nereiškia, kad Komisijos prašymas atmesti pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą kaip nepagrįstą yra nepriimtinas. Taip yra todėl, kad iš priešpriešinio apeliacinio skundo aišku, jog Komisija prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįstą pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą įgyvendinant Statuto 61 straipsnyje numatytus Teisingumo Teismo įgaliojimus paskelbti galutinį sprendimą po to, kai jis panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Iš tiesų priešpriešiniame apeliaciniame skunde Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą kaip nepagrįstą tik išdėsčiusi priežastis, dėl kurių skundžiamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo ir dėl kurių minėtas sprendimas turi būti panaikintas. Be to, dublike Komisija paaiškina, kad savo poziciją dėl Bendrajame Teisme pateikto ieškinio penktojo pagrindo išreiškia „siekdama padėti Teisingumo Teismui įgyvendinti jo įgaliojimus pagal Statuto 61 straipsnį“.

68.      Antra, nors Statuto 61 straipsnyje nenurodyta, ar, kai Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą, jis gali spręsti fakto klausimus, praktiškai Teisingumo Teismas yra prisiėmęs tokią kompetenciją(28). Taigi, jeigu siekiant priimti sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pateikto penktojo pagrindo reikėtų vertinti faktus, tai neturėtų poveikio Komisijos prašymo atmesti šį pagrindą kaip nepagrįstą priimtinumui.

c)      Komisijos prašymo, kad Teisingumo Teismas atmestų kaip nepagrįstą Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą, priimtinumas tiek, kiek jame nurodomi argumentai, kuriuos Taryba pateikė atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus

69.      Priešpriešiniame apeliaciniame skunde Komisija, grįsdama prašymą, kad Teisingumo Teismas atmestų kaip nepagrįstą Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą, nurodo Tarybos atsakymą į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus(29), pateiktus taikant proceso organizavimo priemones(30).

70.      Distillerie Bonollo teigia, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde esančios nuorodos į Tarybos atsakymą į Bendrojo Teismo klausimus raštu yra nepriimtinos. Distillerie Bonollo nuomone, tokia išvada darytina remiantis aplinkybe, kad Komisijai buvo leista įstoti į bylą pirmojoje instancijoje pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalį, t. y. remiantis teismo posėdžio pranešimu. Taigi Komisija neturėjo teisės gauti Tarybos atsakymo į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus kopijos. Todėl Distillerie Bonollo prašo Teisingumo Teismo atsisakyti priimti sprendimą dėl Komisijos prašymo, kad Teisingumo Teismas atmestų Bendrajame Teisme pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

71.      Mano nuomone, priešpriešinis apeliacinis skundas negali būti pripažintas nepriimtinu todėl, kad jame nurodomi argumentai, kuriuos Taryba pateikė atsakyme į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus.

72.      Šioje byloje Komisijai buvo leista įstoti į bylą Bendrajame Teisme pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalį(31).

73.      Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalį, jeigu prašymas leisti įstoti į bylą paduodamas pasibaigus šešių savaičių terminui nuo pranešimo apie bylos iškėlimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įstojusi į bylą šalis, „remdamas[i] j[ai] pateiktu teismo posėdžio pranešimu, gali savo pastabas pateikti vykstant žodinei proceso daliai“. Vadinasi, tokioje situacijoje įstojusi į bylą šalis neturi teisės gauti ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko arba tripliko kopijos(32).

74.      Vis dėlto šioje byloje Komisija turėjo teisę gauti ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopiją. Taip yra todėl, kad 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento(33) 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „jeigu Taryba arba [Komisija] nėra viena iš bylos šalių, Bendrasis Teismas siunčia ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be jų priedų, kad ji galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti netaikytinu vieną iš jos aktų“.

75.      Norėčiau pažymėti, kad Tarybos atsakyme į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus pateikti argumentai, kuriuos Komisija nurodo priešpriešiniame apeliaciniame skunde(34), taip pat buvo išdėstyti Tarybos atsiliepime į ieškinį Bendrajame Teisme(35), kurio kopiją Komisija turėjo teisę gauti.

76.      Taigi, nepaisant to, ar Komisija turėjo teisę gauti Tarybos atsakymo į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus kopiją, tai, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde Komisija nurodo argumentus, kuriuos Taryba pateikė atsakydama į šiuos rašytinius klausimus, negali lemti priešpriešinio apeliacinio skundo nepriimtinumo todėl, kad jame nurodomi Tarybos argumentai.

2.      Dėl esmės

77.      Kaip minėta šios išvados 56 punkte, Komisija prašo panaikinti skundžiamą sprendimą arba – subsidiariai – panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą. Kiekvieną reikalavimą išnagrinėsiu paeiliui.

a)      Dėl pagrindinio Komisijos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą

78.      Pateikdama vienintelį apeliacinio skundo pagrindą Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą konstatuodamas, jog ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo.

79.      SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl akto, kuris nėra jam skirtas, jeigu šis aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su juo.

80.      Pagal suformuotą jurisprudenciją sąlyga, kad fizinis arba juridinis asmuo turi būti tiesiogiai susiję su sprendimu, dėl kurio pareikštas ieškinys, reikalauja atitikti du kumuliacinius kriterijus, t. y. kad ginčijama priemonė, viena vertus, darytų tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir, kita vertus, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų(36).

81.      Skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamas reglamentas turėjo tiesioginį poveikį ieškovių pirmojoje instancijoje teisinei padėčiai, nes dėl jo buvo pradėta dalinės tarpinės peržiūros procedūra, o užbaigus šią procedūrą nustatytais antidempingo muitais buvo siekiama kompensuoti jų, kaip dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų konkurenčių, patirtą žalą. Antrasis tiesioginės sąsajos kriterijus taip pat buvo įvykdytas, nes valstybės narės neturėjo diskrecijos dėl antidempingo muito tarifo ir šio muito nustatymo atitinkamoms prekėms.

82.      Reikėtų pažymėti, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde ginčijamas tik skundžiamo sprendimo 51–73 punktuose Bendrojo Teismo pateiktas pirmojo tiesioginės sąsajos kriterijaus vertinimas, o ne antrojo kriterijaus analizė šio sprendimo 50 punkte.

83.      Komisija argumentuoja, kad ginčijamas reglamentas neturi poveikio Distillerie Bonollo teisinei padėčiai, nes ji neturi jokių teisių, kurias galėtų paveikti šio reglamento priėmimas. Komisijos nuomone, nors pagrindiniu reglamentu Distillerie Bonollo suteikiamos procedūrinės teisės kaip skundo pateikėjai, nustatant, ar daromas poveikis Distillerie Bonollo teisinei padėčiai, svarbios yra tik materialinės, o ne procedūrinės teisės. Vis dėlto nei SESV, nei pagrindiniame reglamente Distillerie Bonollo nesuteikiama materialinė teisė į tai, kad konkuruojantiems gamintojams iš trečiųjų šalių būtų nustatyti tam tikro lygio antidempingo muitai.

84.      Distillerie Bonollo savo ruožtu laikosi nuomonės, kad ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį jos teisinei padėčiai, nes ji turi teisę nepatirti konkurencijos, iškraipytos dėl dempingo rinkoje, kurioje ji vykdo veiklą. Pagal analogiją tokia išvada darytina iš 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 50 punkto.

85.      Laikausi nuomonės, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti pagrindiniam Komisijos reikalavimui pagrįsti pateiktą vienintelį apeliacinio skundo pagrindą. Kaip paaiškinsiu toliau, siūlau šioje byloje taikyti poziciją, kurios Teisingumo Teismas laikėsi 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873), ir nuspręsti, kad ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai dėl pastarosios bendrovės teisės nepatirti konkurencijos, iškraipytos dėl dempingo rinkoje, kurioje ji vykdo veiklą.

86.      Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog, priešingai nei teigia Taryba, aplinkybė, kad ginčijamame reglamente nereikalaujama, jog Distillerie Bonollo mokėtų antidempingo muitus, nereiškia, kad šis reglamentas neturi poveikio jos teisinei padėčiai.

87.      Taip yra todėl, kad antidempingo muitai pagal jų pobūdį nustatomi trečiųjų šalių gamintojų pagamintoms prekėms, o ne Sąjungos gamintojų, kaip antai Distillerie Bonollo, pagamintoms prekėms. Taigi, jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi Tarybos požiūrio, Sąjungos gamintojai neturėtų teisės pareikšti ieškinio dėl antidempingo priemones nustatančio reglamento panaikinimo. Tai nebūtų suderinama su 1985 m. kovo 20 d. Sprendimu Timex / Taryba ir Komisija (264/82, EU:C:1985:119, 12–16 punktai) ir 2018 m. spalio 18 d. Sprendimu ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Komisija (T‑364/16, EU:T:2018:696, 36–53 punktai), kuriuose Sąjungos gamintojo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo buvo pripažintas priimtinu.

88.      Šios išvados 85 punkte pateiktą išvadą patvirtina dar vienas argumentas, kad antidempingo muitus moka atitinkamo produkto importuotojai į Sąjungą, o surenka valstybių narių muitinės, kai šis produktas išleidžiamas į Sąjungos rinką. Juos moka ne eksportuojantieji gamintojai. Taigi, jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi Tarybos pozicijos, eksportuojantieji gamintojai neturėtų teisės pareikšti ieškinio dėl reglamento, kuriuo jų pačių prekių importui į Sąjungą nustatomi antidempingo muitai, panaikinimo. Ir tai nebūtų suderinama su suformuota jurisprudencija, pagal kurią šių nagrinėjamo produkto gamintojų ir eksportuotojų, kaltintų dempingu remiantis informacija, susijusia su jų verslo veikla, pareikšti ieškiniai pripažįstami priimtinais(37).

89.      Be to, kaip minėta šios išvados 85 punkte, pritariu Distillerie Bonollo, kad, ginčijamu reglamentu sudarius jai nepalankią konkurencinę padėtį, juo tiesiogiai paveikiama šios bendrovės teisė nepatirti iškraipytos konkurencijos toje rinkoje, kurioje ji vykdo veiklą.

90.      Pirma, tokia išvada darytina iš 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873). Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad sprendimas, kuriame Komisija, pirma, nustatė, kad kai kurios priemonės yra nesuderinama valstybės pagalba, bet nenurodė jų susigrąžinti ir, antra, nusprendė, kad kitos priemonės nėra valstybės pagalba, turėjo tiesioginį poveikį ieškovių pirmojoje instancijoje padėčiai, nes dėl jo šios ieškovės atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir tai turėjo poveikį jų teisei rinkoje, kurioje jos vykdė veiklą, nepatirti aptariamų priemonių iškraipytos konkurencijos(38). Kaip konstatavo Teisingumo Teismas, ši teisė ieškovėms pirmojoje instancijoje buvo suteikta pagal Sutarties nuostatas dėl valstybės pagalbos, būtent SESV 107 ir 108 straipsnius, kurių tikslas yra išlaikyti konkurenciją(39).

91.      Siūlau Teisingumo Teismo poziciją, kurios jis laikėsi pirmesniame punkte minėtame sprendime, taikyti šiai bylai, kuri susijusi ne su valstybės pagalbos taisyklėmis, o su antidempingo nuostatomis. Laikausi nuomonės, kad ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai dėl jos teisės nepatirti konkurencijos, iškraipytos ne dėl valstybės pagalbos (kaip buvo toje byloje nagrinėjamu atveju), bet dėl dempingo veiklos toje rinkoje, kurioje ji vykdo veiklą.

92.      Grįsdamas tokią poziciją, turiu pažymėti, kad antidempingo taisyklėmis, kaip antai SESV 107 ir 108 straipsniais, siekiama išlaikyti konkurenciją. Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi antidempingo priemonėmis siekiama dvejopo tikslo: viena vertus, pašalinti dempingo sukelto prekybos iškraipymo poveikį ir, kita vertus, atkurti veiksmingą konkurenciją. Vis dėlto pažymėtina, kad dempingas turi būti laikomas trečiųjų šalių gamintojų nesąžininga konkurencija, nuo kurios turi būti saugomi Sąjungos gamintojai(40). Iš to darytina išvada, kad, remiantis jurisprudencija, antidempingo muitų nustatymas yra apsauginė ir prevencinė priemonė nuo dėl dempingo atsirandančios nesąžiningos konkurencijos(41). Taigi, mano nuomone, prekybos iškraipymo poveikio pašalinimas yra pirmoji sąžiningos konkurencijos atkūrimo vidaus rinkoje sąlyga.

93.      Taip pat pažymiu, kad antidempingo muitų veiksmingos konkurencijos tikslą įrodo mažesnio muito taisyklė. Pagal šią taisyklę, įtvirtintą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje, antidempingo muito dydis turi būti nustatomas remiantis dempingo skirtumu, nebent žalos skirtumas yra mažesnis už dempingo skirtumą, nes tada antidempingo muitas apskaičiuojamas remiantis žalos skirtumu. Mažesnio muito taisyklė užtikrina, kad Sąjungos pramonė negautų didesnės apsaugos, nei būtina, kad būtų panaikintas importo dempingo kaina žalingas poveikis(42); kitaip tariant, kad Sąjungos pramonei nebūtų suteikiamas didesnis konkurencinis pranašumas prieš dempinguojamą importą(43).

94.      Taigi pagal analogiją 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimui Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) ginčijamas reglamentas turi būti laikomas darančiu tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisei nepatirti konkurencijos, iškraipytos dėl dempingo rinkoje, kurioje ji vykdo veiklą, ir todėl turinčiu tiesioginį poveikį jos teisinei padėčiai. Kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 59 punkte, Distillerie Bonollo yra Sąjungos vyno rūgšties gamintoja ir veikia toje pačioje rinkoje kaip ir du Kinijos eksportuojantieji gamintojai. Taigi, nustačius tariamai netinkamus antidempingo muitus šiems dviem Kinijos eksportuojantiesiems gamintojams, dėl ginčijamo reglamento ji atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje vidaus rinkoje.

95.      Antra, priešingai nei teigia Komisija, iš pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies ir 21 straipsnio negalima daryti išvados, kad Distillerie Bonollo neturi teisės nepatirti konkurencijos, iškraipytos dėl dempingo rinkoje, kurioje ji vykdo veiklą.

96.      Komisija argumentuoja, kad jeigu nustatomas dempingas ir žala, ir tai, kad ji kilo dėl dempingo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir 21 straipsnį vis dėlto gali nenustatyti antidempingo priemonių, jeigu jos neatitinka Sąjungos intereso. Komisijos teigimu, darytina išvada, kad Distillerie Bonollo neturi materialinės teisės į apsaugą nuo dempingo.

97.      Nepritariu tokiam argumentui.

98.      Žinoma, pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją Sąjungos pramonė neturi teisės į apsaugos priemonių taikymą, net jei nustatoma, kad yra dempingas ir patiriama žala, nes šios priemonės gali būti nustatomos tik tuo atveju, jeigu pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir 21 straipsnį įrodoma, kad jos yra pateisinamos dėl Sąjungos intereso(44). Nagrinėjant Sąjungos interesą reikia įvertinti tikėtinas priemonių, siūlomų dėl Sąjungos pramonės interesų ir kitų iškylančių interesų, t. y. atitinkamo produkto importuotojų, gamintojų, naudotojų ir perdirbėjų, taip pat vartotojų interesų, taikymo ir netaikymo pasekmes(45). Tam reikia nustatyti šių šalių interesų pusiausvyrą(46).

99.      Vis dėlto pažymiu, kad šis reikalavimas yra negatyvaus pobūdžio. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį Komisija gali nenustatyti siūlomų antidempingo priemonių, tik jeigu dėl Sąjungos intereso šių priemonių nereikia taikyti(47). Praktiškai Komisija labai retai nusprendžia nenustatyti antidempingo priemonių, nes, nors ir įvykdomos kitos trys sąlygos (t. y. dempingas, žala ir priežastinis ryšys), jų nustatymas neatitinka Sąjungos intereso(48).

100. Be to, reikėtų pabrėžti, jog aplinkybė, kad Komisija gali atsisakyti nurodyti susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, jeigu tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui(49), ir tai, kad atitinkama valstybė narė gali atsisakyti vykdyti sprendimą dėl susigrąžinimo, jeigu visiškai neįmanoma tinkamai jo įvykdyti(50), nesukliudė Teisingumo Teismui 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) konstatuoti, kad valstybės pagalbos gavėjų konkurentai turi teisę nepatirti konkurencijos, iškraipytos dėl valstybės pagalbos rinkoje, kurioje jie vykdo veiklą.

101. Jeigu konkrečiu atveju neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimas pažeistų pagalbos gavėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principą(51), Komisija nebeprivalo nurodyti susigrąžinti pagalbą(52). Ji privalo nereikalauti susigrąžinti pagalbos. Toje byloje pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka konstatavimas nereiškė konkurencijos atkūrimo atitinkamoje rinkoje. Vis dėlto, kaip minėta pirmesniame punkte, tai nesukliudė Teisingumo Teismui konstatuoti, kad pagalbos gavėjo konkurentai turi teisę nepatirti dėl valstybės pagalbos iškraipytos konkurencijos.

102. Be to, jeigu antidempingo priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos intereso, Komisija gali nuspręsti nenustatyti šių priemonių. Tokiu atveju dempingo sukelti prekybos iškraipymai nėra pašalinami ir konkurencija vidaus rinkoje neatkuriama. Tai neturėtų kliudyti Teisingumo Teismui konstatuoti, kad Sąjungos gamintojas turi teisę nepatirti dėl dempingo iškraipytos konkurencijos.

103. Trečia, priešingai nei teigia Komisija ir Taryba, jeigu Teisingumo Teismas konstatuotų, kad šioje byloje pirmasis tiesioginės sąsajos kriterijus yra įvykdytas, taip būtų ne vien dėl ginčijamo reglamento faktinių padarinių Distillerie Bonollo faktinei padėčiai (priešingai šio reglamento teisiniams padariniams).

104. Iš tikrųjų, kaip jau minėta šios išvados 85 punkte, ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo padėčiai dėl jos teisės nepatirti dėl dempingo iškraipytos konkurencijos, o ne dėl kokių nors faktinių šio reglamento padarinių.

105. Taip pat reikėtų pažymėti, kad tarp šios išvados 85 punkte pasiūlyto sprendimo ir 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy and Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155) 81 punkto nėra jokios prieštaros. Tame punkte Teisingumo Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad dėl reglamento, kuriame nustatyti antidempingo muitai, Jungtinių Amerikos Valstijų bioetanolio gamintojai iš tikrųjų atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje, savaime neleido teigti, kad jie yra tiesiogiai susiję su šiuo reglamentu. Pirmiausia reikia pažymėti, kad JAV bioetanolio gamintojai buvo trečiosios šalies gamintojai, kurių prekėms buvo taikomi antidempingo muitai, taigi siūlau laikytis nuomonės, kad Sąjungos gamintojai turi teisę nepatirti dėl dempingo iškraipytos konkurencijos. Antra, JAV bioetanolio gamintojai nevykdė veiklos vidaus rinkoje(53), taigi siūlau laikytis nuomonės, kad šią teisę turi realūs, o ne potencialūs rinkos dalyviai(54).

106. Ketvirta, priešingai nei teigia Komisija ir Taryba, šios išvados 85 punkte siūlomas sprendimas nereiškia pirmojo tiesioginės sąsajos kriterijaus „sušvelninimo“.

107. Kaip minėta šios išvados 87 punkte, 1985 m. kovo 20 d. Sprendime Timex / Taryba ir Komisija (264/82, EU:C:1985:119, 11–16 punktai) buvo pripažinta, kad Sąjungos gamintojai turi teisę pareikšti ieškinį dėl reglamento, kuriame nustatomos antidempingo priemonės, panaikinimo. Be to, 2018 m. spalio 18 d. Sprendime ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Komisija (T‑364/16, EU:T:2018:696, 36–53 punktai) buvo pripažinta, kad Sąjungos gamintojai turi teisę ginčyti sprendimą, kuriuo Komisija, siekdama įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimą, nurodė netaikyti antidempingo muitų konkretaus eksportuojančiojo gamintojo pagamintų prekių importui.

108. Vadinasi, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai, priešingai nei teigia Komisija ir Taryba, tai nereikštų tiesioginės sąsajos sąlygos „sušvelninimo“. Jo sprendimas atitiktų pirmesniame šios išvados punkte minėtą jurisprudenciją.

109. Konkretus šią išvadą patvirtinantis argumentas yra tas, kad, jeigu antidempingo srityje ieškovai (nesvarbu, ar Sąjungos gamintojai, ar eksportuojantieji gamintojai, ar importuotojai) pripažinti neturinčiais teisės pareikšti ieškinio dėl reglamento, kuriuo nustatomos antidempingo priemonės, panaikinimo, taip yra todėl, kad šis reglamentas nebuvo konkrečiai susijęs su jais, o ne todėl, kad reglamentas nebuvo tiesiogiai susijęs su jais(55).

110. Kiek žinau, yra tik viena išimtis. Tai 2019 m. vasario 28 d. Sprendimas Taryba / Growth Energy and Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155), kuriame JAV bioetanolio gamintojams teisė pareikšti ieškinį nebuvo suteikta motyvuojant tuo, kad ginčijamas aktas nebuvo tiesiogiai susijęs su jais. Vis dėlto, kaip minėta šios išvados 105 punkte, tai lėmė ypatinga aplinkybė – šie gamintojai tiesiogiai neeksportavo bioetanolio į Sąjungą, todėl nustatyti antidempingo muitai nebuvo tiesiogiai taikomi jų produkcijai.

111. Be to, bylose, kuriose ieškovai buvo pripažinti turinčiais teisę pareikšti ieškinį dėl reglamento, kuriame nustatytos antidempingo priemonės, panaikinimo, tiesioginės sąsajos sąlyga nebuvo nagrinėjama(56) arba buvo pripažinta įvykdyta. Tais atvejais, kai ši sąlyga buvo pripažinta įvykdyta, buvo kalbama apie antrąjį tiesioginės sąsajos kriterijų, t. y. kaip minėta šios išvados 80 punkte, remiantis tuo, kad valstybių narių muitinės įstaigos, neturėdamos jokios diskrecijos, privalo taikyti antidempingo reglamente nustatytus muitus. Pirmasis kriterijus nebuvo nagrinėjamas(57).

112. Mano žiniomis, yra tik dvi išimtys. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendime Starway / Taryba (T‑80/97, EU:T:2000:216) reglamentas, kuriuo buvo išplėstas antidempingo priemonių taikymas, buvo pripažintas darančiu tiesioginį poveikį importuotojo teisinei padėčiai. Taip buvo todėl, kad tame reglamente numatyta Komisijos galimybė pritaikyti ieškovui atleidimą nuo muito, kurio taikymas buvo išplėstas (jeigu importu nebuvo siekiama išvengti pradinio muito), tos bylos aplinkybėmis buvo vien teorinė(58). Be to, 2018 m. spalio 18 d. Sprendime ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Komisija (T‑364/16, EU:T:2018:696) sprendimas, kuriuo įpareigota netaikyti antidempingo muitų, buvo pripažintas darančiu tiesioginį poveikį Sąjungos gamintojų padėčiai „procedūroje, per kurią buvo priimtos antidempingo priemonės“. Bendrasis Teismas, be kitų aplinkybių, rėmėsi tuo, kad ir skundą, kuriuo remiantis buvo priimtas pradinis reglamentas, ir prašymą atlikti galiojimo termino peržiūrą prekybos asociacija pateikė Sąjungos gamintojų, tarp kurių buvo ir ieškovės, vardu(59). Šiuo klausimu primenu, kad, kaip minėta šios išvados 85 punkte, siekiant nustatyti, ar yra įvykdytas pirmasis tiesioginės sąsajos kriterijus, siūlau remtis ne ieškovo procesinėmis teisėmis, o teise nepatirti iškraipytos konkurencijos. Iš tikrųjų pagrindiniu reglamentu suteikiamos procesinės teisės reikšmingai skiriasi atsižvelgiant į konkretų asmenį(60), taigi galima kelti klausimą, ar reglamentas, kuriame nustatytos antidempingo priemonės, gali turėti tiesioginį poveikį bet kurio asmens, kuriam šiuo reglamentu suteikiamos procesinės teisės, teisinei padėčiai.

113. Taigi, mano nuomone, antidempingo srityje suformuota jurisprudencija nepatvirtina Komisijos argumento, kad Sąjungos gamintojui turi būti atsisakoma suteikti teisę pareikšti ieškinį remiantis tuo, kad jis neturi teisės į apsaugą nuo dempingo ir kad todėl reglamentas, kuriame nustatyti antidempingo muitai, neturi tiesioginio poveikio jo teisinei padėčiai. Man atrodo, kad skundžiamas sprendimas kaip tik atitinka Europos Sąjungos teismų jurisprudenciją, pagal kurią, kaip minėta šios išvados 110 punkte, teisę pareikšti ieškinį remiantis tuo, kad ginčijamas aktas nebuvo tiesiogiai susijęs su ieškovu, buvo atsisakyta suteikti tik vienu atveju, kurio aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.

114. Penkta, manęs neįtikina Komisijos ir Tarybos argumentas, kad skundžiamo sprendimo 92 ir 93 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą, siekdamas „išplėsti“ tiesioginės sąsajos sąlygą.

115. Minėtuose punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad, turint omenyje tai, jog ginčijamame reglamente negalėjo būti nustatytos įgyvendinimo priemonės, susijusios su Distillerie Bonollo, ji iš esmės neturėjo jokių alternatyvių nacionalinių teisių gynimo priemonių. Nors, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, ši aplinkybė negalėjo panaikinti konkrečios sąsajos sąlygos, sąlyga, kad aktas turi būti tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, vis dėlto turėjo būti aiškinama atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

116. Nors Chartijos 47 straipsniu tikrai nesiekiama pakeisti Sutartyse nustatytos teisminės kontrolės sistemos, būtent taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teismuose pareikštų ieškinių priimtinumo(61), mano nuomone, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 92 ir 93 punktuose to nepadarė.

117. Išvadą, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo, Bendrasis Teismas padarė ne remdamasis Chartijos 47 straipsniu. Ši išvada buvo grindžiama kitais motyvais, t. y. skundžiamo sprendimo 59 punkte nurodyta aplinkybe, kad Distillerie Bonollo inicijavo dalinės tarpinės peržiūros procedūrą ir kad šiame reglamente nustatytais antidempingo muitais buvo siekiama kompensuoti žalą, kurią ji patyrė kaip konkurentė, veikianti toje pačioje rinkoje kaip ir du Kinijos eksportuojantieji gamintojai. To sprendimo 92 ir 93 punktai tik patvirtina šią išvadą, kurią Bendrasis Teismas jau buvo padaręs.

118. Taip pat pažymiu, jog nebuvo taip, kad, dėl pirmesniame šios išvados punkte nurodytų priežasčių konstatuodamas ginčijamo reglamento tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai, Bendrasis Teismas nepaisė tiesioginės sąsajos sąlygos. Šią sąlygą jis aiškino plačiau, nei siūlė Komisija ir Taryba, bet tai nereiškia jos nepaisymo.

119. Darau išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog dėl ginčijamo reglamento Distillerie Bonollo gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje rinkoje, kurioje ji konkuruoja su dviem Kinijos eksportuojančiaisiais gamintojais, šis reglamentas turi tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisei nepatirti konkurencijos, iškraipytos dėl dempingo šioje rinkoje. Vadinasi, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 59 punkte nepadarė klaidos, kai konstatavo, kad ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį Distillerie Bonollo teisinei padėčiai ir kad apeliacinio skundo vienintelis pagrindas turi būti atmestas.

120. Taigi priešpriešinis apeliacinis skundas turi būti atmestas tiek, kiek juo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą.

b)      Dėl subsidiaraus Komisijos reikalavimo, kad Teisingumo Teismas panaikintų skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą

121. Subsidiariai Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, nes jame nusprendžiama, kad ginčijamame reglamente nustatytas antidempingo muitas toliau taikomas Ninghai Organic Chemical Factory prekėms, kol ne tik Komisija, bet ir Taryba imsis skundžiamam sprendimui įvykdyti būtinų priemonių. Komisijos teigimu, nuo Reglamento Nr. 37/2014 įsigaliojimo tik Komisija gali nustatyti antidempingo priemones.

122. Taryba ir Changmao Biochemical Engineering pritaria Komisijai, o Distillerie Bonollo nesutinka su ja.

123. Laikausi nuomonės, kad Komisijos pateiktas subsidiarus reikalavimas turėtų būti pripažintas pagrįstu.

124. Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamame reglamente Ninghai Organic Chemical Factory prekėms nustatytas antidempingo muitas turi būti toliau taikomas, „kol [Komisija] ir [Taryba] imsis priemonių [skundžiamam] sprendimui įvykdyti“.

125. Pažymėtina, kad pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčijamą reglamentą priėmė Taryba. Vis dėlto tai nereiškia, kad Taryba privalo ar netgi gali imtis būtinų priemonių skundžiamam sprendimui įvykdyti.

126. Iš tiesų pagal jurisprudenciją SESV 266 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga imtis veiksmų nėra atitinkamos institucijos kompetencijos šaltinis ir neatleidžia šios institucijos nuo pareigos aktą, kuriame numatytos priemonės, reikalingos priemonę panaikinančiam teismo sprendimui įvykdyti, grįsti tokiu teisiniu pagrindu, kuriuo, pirma, ji įgaliojama priimti tokį aktą ir kuris, antra, galioja šio akto priėmimo dieną(62).

127. Reglamento Nr. 37/2014 1 straipsnyje pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip, kad galutinius antidempingo muitus, kuriuos anksčiau nustatė Taryba, dabar nustato Komisija(63).

128. Šioje byloje nagrinėjamu atveju priemonių, kurios yra būtinos skundžiamam sprendimui įvykdyti, galima imtis tik po minėto teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. po 2018 m. gegužės 3 d. Taigi jų įmanoma imtis tik po Reglamento Nr. 37/2014 įsigaliojimo 2014 m. vasario 20 d.(64) Vadinasi, priemonės, kurios yra būtinos skundžiamam sprendimui įvykdyti, turi būti grindžiamos pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 37/2014, ir pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalimi(65).

129. Vadinasi, minėtų priemonių gali imtis tik Komisija.

130. Darau išvadą, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas turi būti panaikintas, kiek jame nurodyta, kad ginčijamame reglamente nustatytas antidempingo muitas toliau taikomas Ninghai Organic Chemical Factory prekėms, kol Taryba imsis šiam sprendimui įvykdyti būtinų priemonių. Vis dėlto skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas lieka galioti, kiek jame nurodyta, kad šis muitas taikomas, kol Komisija imsis šiam sprendimui įvykdyti būtinų priemonių.

131. Likusi priešpriešinio apeliacinio skundo dalis turi būti atmesta.

VI.    Pagrindinis apeliacinis skundas

132. Changmao Biochemical Engineering prašo panaikinti skundžiamą sprendimą motyvuodama tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai pripažino pagrįstu pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu.

A.      Šalių argumentai

133. Vieninteliu apeliacinio skundo pagrindu Changmao Biochemical Engineering ginčija skundžiamo sprendimo 132–137 ir 139–141 punktus.

134. Šis apeliacinio skundo pagrindas padalytas į tris dalis.

135. Pirmoje apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalyje Changmao Biochemical Engineering teigia, jog tai, kad ginčijamame reglamente normalioji vertė nustatyta remiantis gamybos sąnaudomis Argentinoje, o ne Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, nereiškia metodikos pakeitimo, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, ir kad bet kuriuo atveju pasikeitė aplinkybės. Be to, kaip teigia Changmao Biochemical Engineering, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad per pradinį tyrimą taikyta metodika buvo suderinama su pagrindinio reglamento 2 straipsniu ir taip neatsižvelgė į vyno rūgšties gamybos proceso skirtumus Argentinoje ir Kinijoje.

136. Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje ir trečioje dalyse Changmao Biochemical Engineering iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, jog aplinkybė, kad ta pati normalioji vertė taikoma visiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nepritaikytas RES, panaikina bet kokį skirtumą tarp bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų.

137. Distillerie Bonollo teigia, kad, pirma, apeliacinis skundas yra nepriimtinas, antra, apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra nepriimtinas ir, trečia, šis apeliacinio skundo pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.

138. Pirma, Distillerie Bonollo palaiko Tarybos ir Komisijos iškeltą apeliacinio skundo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

139. Antra, Distillerie Bonollo teigia, kad apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma, antra ir trečia dalys yra nepriimtinos, nes vienoje ar keliose šiose dalyse: i) tik pakartojami Bendrajame Teisme pateikti argumentai; ii) keliamas fakto klausimas; iii) Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą dėl pagrindo, dėl kurio Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo; arba iv) ginčijamas skundžiamame sprendime pateiktas subsidiarus pagrindas.

140. Trečia, Distillerie Bonollo teigia, kad apeliacinio skundo vienintelis pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas. Jos teigimu, ginčijamame reglamente buvo pakeista metodika, nes metodika, susijusi su normaliosios vertės apskaičiavimu remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, nebuvo taikoma. Ji tvirtina, kad nėra aplinkybių pasikeitimo įrodymų. Be to, priešingai nei teigia Changmao Biochemical Engineering, nėra taip, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į gamybos sąnaudų skirtumus Argentinoje ir Kinijoje. Dėl Changmao Biochemical Engineering teiginio, kad tos pačios normaliosios vertės taikymas panaikina bet kokį skirtumą tarp bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų, Distillerie Bonollo pažymi, kad pagrindiniame reglamente nėra jokios nuostatos, kurioje būtų numatytas palankus eksportuojančiųjų gamintojų vertinimas nustatant normaliąją vertę.

141. Taryba tvirtina, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas. Taip yra todėl, kad skundžiamas sprendimas neturi tiesioginės įtakos Changmao Biochemical Engineering, kaip to reikalaujama pagal Statuto 56 straipsnio antrą pastraipą. Iš tiesų ginčijamas reglamentas jau buvo panaikintas, kiek jis taikomas Changmao Biochemical Engineering, 2017 m. birželio 1 d. Sprendimu Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372). Taigi visos priemonės, kurių imtasi skundžiamam sprendimui įvykdyti, pavyzdžiui, normaliosios vertės perskaičiavimas remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, gali būti taikomos tik Ninghai Organic Chemical Factory.

142. Komisija tvirtina, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas dėl to paties motyvo, kurį pateikia Taryba. Komisijos teigimu, bet kuriuo atveju apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Taip yra todėl, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje nurodoma metodika, taikoma „atliekant [pradinius] tyrimus“, o ne konkrečiai bendrovei taikyta metodika. Ši nuostata negali būti taikoma atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią bendrovę. Be to, šios nuostatos teisėkūros istorija patvirtina platų pareigos atliekant peržiūros tyrimą taikyti tą pačią metodiką aiškinimą. Galiausiai pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis turi būti vertinama kaip vienodo požiūrio principo, dabar įtvirtinto Chartijos 47 straipsnyje, išraiška. Darytina išvada, kad ginčijamame reglamente normalioji vertė remiantis pardavimo kainomis vidaus rinkoje turėtų būti nustatyta visiems gamintojams, kuriems nebuvo pritaikytas RES, įskaitant du Kinijos eksportuojančiuosius gamintojus.

B.      Vertinimas

143. Changmao Biochemical Engineering pateikia vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, kuriame teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, konstatuodamas, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį Tarybai neleidžiama atliekant tarpinę peržiūrą apskaičiuoti normaliosios vertės remiantis gamybos sąnaudomis analogiškoje šalyje, t. y. Argentinoje, jeigu per pradinį tyrimą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje.

144. Distillerie Bonollo, Taryba ir Komisija teigia, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

1.      Apeliacinio skundo priimtinumas

145. Taryba ir Komisija teigia, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes skundžiamas sprendimas neturi tiesioginės įtakos Changmao Biochemical Engineering, kaip to reikalaujama pagal Statuto 56 straipsnio antrą pastraipą, nes ginčijamas reglamentas, kiek jis taikomas Changmao Biochemical Engineering, jau buvo panaikintas 2017 m. birželio 1 d. Sprendimu Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372). Distillerie Bonollo palaiko Tarybos ir Komisijos iškeltą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, o Changmao Biochemical Engineering teigia, kad apeliacinis skundas yra priimtinas.

146. Dėl toliau nurodytų priežasčių laikausi nuomonės, kad apeliacinis skundas yra priimtinas.

147. Apeliacinį skundą padavė Changmao Biochemical Engineering, kuri buvo ne bylos šalis, o įstojusi į bylą Bendrajame Teisme šalis(66).

148. Pagal Statuto 56 straipsnio antrą pastraipą tam, kad įstojusi į pirmojoje instancijoje nagrinėjamą bylą šalis (išskyrus valstybę narę ar Sąjungos instituciją) galėtų paduoti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, šis sprendimas turi turėti „tiesioginės įtakos“ šiam asmeniui.

149. Kaip pažymi Taryba ir Komisija, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ginčijamas reglamentas, kiek jis buvo taikomas Changmao Biochemical Engineering, jau buvo panaikintas 2017 m. birželio 1 d. Sprendimu Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372), kuris dabar yra tapęs galutinis.

150. Vis dėlto pažymiu, kad skundžiamame sprendime ginčijamas reglamentas panaikintas neapribojant jo panaikinimo taikymo srities(67).

151. Taip pat reikia pažymėti, kad pagal jurisprudenciją institucija, kurios aktas teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu ir kuri, siekdama įvykdyti jai pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą tenkančią pareigą, privalo imtis priemonių šiam teismo sprendimui įvykdyti, turi laikytis ne tik šio sprendimo rezoliucinės dalies, bet ir atsižvelgti į motyvus, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas ir kurie pagrindžia rezoliucinę dalį, ir tai būtina norint nustatyti tikslų rezoliucinės dalies turinį(68).

152. Skundžiamame sprendime ginčijamas reglamentas buvo panaikintas remiantis tuo, kad Taryba, iš pradžių nustačiusi eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normaliąją vertę pagal Argentinos pardavimo kainas vidaus rinkoje, vėliau atlikdama peržiūros tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, rėmėsi apskaičiuotąja normaliąja verte, iš esmės nustatyta remiantis gamybos Argentinoje sąnaudomis, pakeitė metodiką ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį. Taigi Komisija, siekdama įvykdyti jai pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą tenkančią pareigą imtis būtinų priemonių skundžiamam sprendimui įvykdyti, turėtų atnaujinti procedūrą ir perskaičiuoti normaliąją vertę remdamasi Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje(69).

153. Kadangi, kaip minėta šios išvados 150 punkte, ginčijamo reglamento panaikinimo taikymo sritis neapribota, Komisija, siekdama įvykdyti skundžiamą sprendimą, turėtų perskaičiuoti normaliąją vertę remdamasi Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje ne tik dėl Ninghai Organic Chemical Factory bendrovės, bet ir dėl bendrovės Changmao Biochemical Engineering.

154. Vis dėlto 2017 m. birželio 1 d. Sprendime Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372) ginčijamas reglamentas buvo panaikintas remiantis tuo, kad, atsisakydamos pateikti Changmao Biochemical Engineering informaciją, susijusią su normaliosios vertės apskaičiavimu, Taryba ir Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir teisę į gynybą. Taigi, siekdama įvykdyti jai tenkančią pareigą imtis būtinų priemonių minėtam sprendimui įvykdyti, Komisija turėtų suteikti Changmao Biochemical Engineering galimybę susipažinti su šia informacija ir leisti jai pateikti pastabas šiuo klausimu.

155. Vadinasi, priemonės, kurių turėtų būti imtasi skundžiamam sprendimui įvykdyti, skiriasi nuo priemonių, kurios yra būtinos 2017 m. birželio 1 d. Sprendimui Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372) įvykdyti.

156. Iš to darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas turi tiesioginės įtakos Changmao Biochemical Engineering dėl Komisijos pareigos, siekiant įvykdyti šį sprendimą, atnaujinti tyrimą ir perskaičiuoti normaliąją vertę remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje.

157. Tai atitinka 2003 m. spalio 2 d. Sprendimą International Power ir kt. / NALOO (C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P, EU:C:2003:534). Jame Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrojo Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas sprendimas, kuriame Komisija atmetė dėl trijų įmonių pateiktą skundą, buvo tiesiogiai susijęs su šiomis trimis įmonėmis. Taip buvo todėl, kad, „siekdama įvykdyti skundžiamą sprendimą, Komisija [privalėjo] iš naujo ištirti skundą“, ir „buvo galimybė, kad užbaigusi šį tyrimą Komisija nustatys nepalankią priemonę [šioms trims įmonėms], kurioms tada nacionaliniuose teismuose galėjo būti pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo“(70).

158. Nagrinėjamoje byloje Changmao Biochemical Engineering teigia, kad dėl normaliosios vertės apskaičiavimo remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje turėtų būti nustatytas daug didesnis muito tarifas nei ginčijamame reglamente nustatytas 13,1 % muito tarifas. Kitos šalys šio teiginio neginčija. Taigi, kaip ir pirmesniame šios išvados punkte nurodytame sprendime nagrinėtu atveju, kyla grėsmė, kad priemonės, kurių Komisija imsis siekdama įvykdyti skundžiamą sprendimą, bus nepalankios Changmao Biochemical Engineering ir kad jai bus reiškiami ieškiniai dėl šio muito sumokėjimo.

159. Distillerie Bonollo argumentas, kad įtaką Changmao Biochemical Engineering turi ne skundžiamas sprendimas, o priemonės, kurių turi būti imtasi šiam sprendimui įvykdyti, todėl tik ėmusis šių priemonių skundžiamas sprendimas turės tiesioginės įtakos Changmao Biochemical Engineering, kaip tai suprantama pagal Statuto 56 straipsnio antrą pastraipą, negali leisti suabejoti šios išvados 156 punkte padaryta išvada.

160. Taip yra todėl, kad apeliacinio skundo, kurį pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis pareiškė dėl teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Sąjungos aktas, priimtinumui netaikoma sąlyga, kad kompetentinga institucija įvykdytų jai pagal SESV 266 straipsnį tenkančią pareigą imtis būtinų priemonių šiam teismo sprendimui įvykdyti. Iš tiesų Statuto 56 straipsnio antroje pastraipoje tokia sąlyga nenustatyta. Šioje nuostatoje reikalaujama tik to, kad „Bendrojo Teismo sprendimas“ turėtų tiesioginės įtakos pirmojoje instancijoje įstojusiai į bylą šaliai. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar taip yra, galima atsižvelgti tik į Bendrojo Teismo sprendimą ir į kompetentingos institucijos pareigą, kylančią iš teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Sąjungos aktas, imtis būtinų priemonių šiam teismo sprendimui įvykdyti. Negalima atsižvelgti į pačias šias priemones, į tai, ar jų imtasi laiku, ir į tai, ar jomis teismo sprendimas įvykdomas tinkamai.

161. Žinoma, Changmao Biochemical Engineering galės prašyti panaikinti priemones, kurių imtasi skundžiamam sprendimui įvykdyti. Vis dėlto, priešingai nei teigia Distillerie Bonollo, tai nesuteikia Changmao Biochemical Engineering teisės „dukart atsikąsti to paties obuolio“. Iš tiesų, jeigu pastaroji bendrovė, grįsdama ieškinį dėl priemonių, kurių imtasi skundžiamam sprendimui įvykdyti, panaikinimo, iškeltų pagrindą, dėl kurio Bendrasis Teismas jau priėmė sprendimą, šis pagrindas būtų nepriimtinas, nes kitaip būtų pažeistas principas res judicata(71).

162. Taip pat reikia pažymėti, kad jeigu, kaip šioje byloje, Bendrojo Teismo sprendimu panaikintas Sąjungos aktas yra reglamentas, kompetentingos institucijos pareiga imtis būtinų priemonių tokiam sprendimui įvykdyti kyla tik nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos(72). Taigi tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi Distillerie Bonollo požiūriu, apeliacinio skundo, kurį pareiškė pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, priimtinumas priklausytų nuo kompetentingos institucijos geros valios įvykdyti skundžiamą sprendimą.

163. Vadinasi, nesvarbu, kad Komisija iki šiol nesiėmė priemonių, būtinų skundžiamam sprendimui arba 2017 m. birželio 1 d. Sprendimui Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372) įvykdyti(73).

164. Taip pat neturi reikšmės tai, kad, atlikusi antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, reikalaujamą pagal Reglamentą Nr. 349/2012, 2018 m. birželio 28 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/921(74), kuriame nuspręsta toliau taikyti Reglamente Nr. 349/2012 Changmao Biochemical Engineering nustatytą 10,1 % muitą(75).

165. Darau išvadą, kad apeliacinis skundas yra priimtinas.

2.      Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo priimtinumas

166. Pirma, Distillerie Bonollo pateiktas apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmos, antros ir trečios dalies nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas, kiek jame tik pakartojami Tarybos pirmojoje instancijoje pateikti argumentai, turi būti atmestas. Kaip minėta šios išvados 63 punkte, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti vėl keliami apeliacinėje instancijoje. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ginčijami konkretūs skundžiamo sprendimo punktai, t. y. susiję su argumentu, kad metodika nebuvo pakeista (132 punktas), su argumentu, kad nustatant teisingą normaliąją vertę reikėtų atsižvelgti į vyno rūgšties gamybos proceso skirtumus Argentinoje ir Kinijoje (132 ir 135–137 punktai), su argumentu, kad pasikeitė aplinkybės (134 punktas), ir su argumentu, kad, jeigu atliekant peržiūros tyrimą visiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nebuvo pritaikytas RES, turėtų būti taikoma atliekant pradinį tyrimą naudota metodika, būtų panaikintas bet koks skirtumas tarp bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų (139–141 punktai).

167. Antra, kiek Distillerie Bonollo argumentai turi būti suprantami taip, kad argumentas, jog pasikeitė aplinkybės, yra nepriimtinas todėl, kad tai yra fakto klausimas, šis prieštaravimas turi būti atmestas. Tai, ar aplinkybė, kad dviem Kinijos eksportuojantiesiems gamintojams buvo pritaikytas RES, o vėliau atsisakyta jį pritaikyti, įrodo aplinkybių pasikeitimą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, mano nuomone, yra teisės klausimas.

168. Trečia, nors sutinku su Distillerie Bonollo, kad teisės į gynybą pažeidimu grindžiamas pagrindas būtų nepriimtinas, nes Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nepriėmė sprendimo dėl šio pagrindo, man atrodo, kad apeliaciniame skunde toks pagrindas nebuvo pateiktas. Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečios dalies pradžioje tik glaustai nurodoma, kad Bendrojo Teismo išvados dėl normaliosios vertės „prieštarauja suformuotai <…> jurisprudencijai <…> kuria užtikrinamas teisingas kainų palyginimas ir paisoma eksportuotojų teisės į gynybą“(76). Nepateikdama jokios kitos informacijos, šiais keliais žodžiais Changmao Biochemical Engineering nepateikė teisės į gynybą pažeidimu grindžiamo pagrindo.

169. Ketvirta, argumentas, jog Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 141 punkte konstatavo, kad visiems eksportuojantiesiems gamintojams taikoma ta pati normalioji vertė, jeigu ji nustatoma remiantis duomenimis, susijusiais su analogiška šalimi, nėra nepriimtinas motyvuojant tuo, kad jis pateiktas dėl subsidiaraus pagrindo skundžiamame sprendime, kaip teigia Distillerie Bonollo. Jis, kaip nurodo ir pati Distillerie Bonollo, yra neveiksmingas(77).

170. Darau išvadą, kad todėl apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra priimtinas visas.

3.      Dėl esmės

171. Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi, atlikdama visus peržiūrų tyrimus, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, jeigu aplinkybės nepasikeitė, Komisija privalo taikyti tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma atliekant tyrimą, kuriuo remiantis buvo nustatytas muitas, atitinkamai atsižvelgdama, be kita ko, į šio reglamento 2 straipsnį.

172. Pagal jurisprudenciją išimtį, kuria remiantis dėl pasikeitusių aplinkybių institucijoms leidžiama per peržiūros procedūrą taikyti kitokį nei per pradinį tyrimą naudotasis metodą, reikia aiškinti siaurai(78).

173. Nagrinėjamoje byloje atliekant tyrimą, kuriuo remiantis buvo priimtas Reglamentas Nr. 130/2006, kiek tai susiję su dviem Kinijos eksportuojančiaisiais gamintojais, kuriems buvo pritaikytas RES, normalioji vertė buvo nustatyta pagal jų faktines pardavimo kainas vidaus rinkoje, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalimis(79), o eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pardavimo kainomis analogiškos šalies, t. y. Argentinos, vidaus rinkoje, remiantis šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu(80).

174. Vis dėlto atliekant tyrimą, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas reglamentas, dviem Kinijos eksportuojantiesiems gamintojams buvo atsisakyta pritaikyti RES. Taigi normalioji vertė nebegalėjo būti nustatoma remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalimis. Iš esmės ji buvo apskaičiuota remiantis gamybos sąnaudomis Argentinoje, vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu(81).

175. Pateikdama apeliacinio skundo vienintelį pagrindą Changmao Biochemical Engineering teigia, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, per peržiūros tyrimą dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatydama remdamasi gamybos sąnaudomis Argentinoje, nors per pradinį tyrimą ji eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normaliąją vertę nustatė remdamasi Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje.

176. Apeliacinio skundo vienintelis pagrindas padalytas į tris dalis. Pirmoje dalyje Changmao Biochemical Engineering teigia, kad metodika nebuvo pakeista ir kad bet kuriuo atveju pasikeitė aplinkybės, todėl Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimą.

177. Laikausi nuomonės, kad apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis turėtų būti pripažinta pagrįsta.

178. Priešingai nei teigia Changmao Biochemical Engineering(82), metodika buvo pakeista, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.

179. Remiantis jurisprudencija, pagal šią nuostatą metodika laikoma pakeista, jeigu atliekant pradinį tyrimą eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktinėmis eksporto į Sąjungą kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, o atliekant peržiūros tyrimą apskaičiuotoji eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktinėmis eksporto į trečiąsias šalis kainomis pagal šio reglamento 2 straipsnio 9 dalį(83). Be to, jeigu per pradinį tyrimą Taryba apskaičiavo normaliąją vertę remdamasi analogiškoje trečiojoje šalyje esančio gamintojo faktinėmis eksporto kainomis ir šio gamintojo pardavimo kainomis vidaus rinkoje, o atlikdama peržiūros tyrimą Taryba nustatė normaliąją vertę remdamasi to paties gamintojo gamybos sąnaudomis, tai reiškia metodikos pakeitimą(84).

180. Šioje byloje nagrinėjamu atveju atliekant pradinį tyrimą eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, o atliekant peržiūros tyrimą dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų, kurie nebeturėjo teisės į RES, normalioji vertė buvo nustatyta iš esmės remiantis gamybos sąnaudomis Argentinoje. Atsižvelgiant į pirmesniame šios išvados punkte minėtą jurisprudenciją, man atrodo, kad tai yra metodikos pakeitimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.

181. Be to, mano nuomone, nebuvo įrodyta, kad pasikeitė aplinkybės.

182. Konkrečiai buvo konstatuota, kad įsipareigojimas dėl minimalių kainų (kurio poveikis buvo toks, kad faktinės eksporto į Sąjungą kainos nebebuvo patikimos ir kad atliekant peržiūros tyrimą apskaičiuotoji eksporto kaina turėjo būti apskaičiuojama remiantis eksporto į trečiąsias šalis kainomis)(85) arba reikšmingas atitinkamo produkto gamybos sąnaudų pokytis(86) yra aplinkybių pasikeitimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį(87).

183. Vis dėlto Changmao Biochemical Engineering nurodo tik tai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir kad tai įrodo faktas, jog Taryba ir Komisija per pradinį tyrimą pritaikė jai RES, bet atsisakė jį pritaikyti atlikdama peržiūros tyrimą. Mano nuomone, to nepakanka siekiant įrodyti aplinkybių pasikeitimą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.

184. Visų pirma norėčiau pažymėti, kad pagal ginčijamo reglamento 27 konstatuojamąją dalį priežastis, dėl kurios atliekant peržiūros tyrimą buvo nuspręsta apskaičiuotąją normaliąją vertę grįsti gamybos sąnaudomis Argentinoje, užuot rėmusis pardavimo kainomis Argentinos vidaus rinkoje, buvo „Argentinoje ir [Kinijoje] taikomų gamybos metodų skirtum[ai], kurie dar[ė] didelį poveikį kainoms ir sąnaudoms“. Kaip paaiškina Changmao Biochemical Engineering, nors Argentinoje vyno rūgštis gaminama iš šalutinių vyno gamybos produktų, Kinijoje ji gaminama cheminės sintezės būdu. Vis dėlto iš Reglamento Nr. 349/2012 matyti, kad vyno rūgšties gamybos būdų ir gamybos sąnaudų skirtumų būta jau tada, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas(88). Teisingumo Teisme nebuvo teigiama, kad per laikotarpį nuo pradinio tyrimo iki tarpinės peržiūros Argentinoje ir (arba) Kinijoje pasikeitė vyno rūgšties gamybos sąnaudos. Vadinasi, mano nuomone, nebuvo įrodyta, kad pasikeitė aplinkybės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.

185. Vis dėlto man atrodo, kad Bendrasis Teismas tinkamai ir pakankamai nemotyvavo skundžiamo sprendimo 135–137 punktuose padarytos išvados, kad atliekant pradinį tyrimą naudotos metodikos taikymas neprieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsniui.

186. Pažymėtina, jog pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje reikalaujama, kad Komisija, atlikdama peržiūros tyrimus, taikytų tą pačią metodiką kaip ir per pradinį tyrimą, „atitinkamai atsižvelg[dama] į 2 straipsnį, o ypač į jo 11 ir 12 dalis, bei į 17 straipsnį“.

187. Reikėtų pažymėti, kad, jeigu, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, aplinkybės nepasikeitė, metodikos pakeitimui pateisinti nepakanka, kad naujoji metodika būtų tinkamesnė už anksčiau taikytąją(89). Jeigu nepasikeičia aplinkybės, metodikos pakeitimas pateisinamas tik tuo atveju, jeigu ankstesnė metodika prieštarauja pagrindinio reglamento 2 arba 17 straipsniams.

188. Iš tikrųjų minėto reglamento 11 straipsnio 9 dalies formuluotė ir šios išvados 172 punkte nurodyta jurisprudencija rodo, kad pagal bendrą taisyklę atliekant pradinį tyrimą taikyta metodika turi būti taikoma atliekant ir peržiūros tyrimą ir kad kitokios metodikos taikymas atliekant peržiūros tyrimą yra išimtis. Jeigu būtų manoma, kad nauja metodika, kai aplinkybės nepasikeitusios, gali būti taikoma per peržiūros procedūrą net ir tuo atveju, jei nenustatoma, kad ankstesnė metodika prieštarauja pagrindinio reglamento 2 ar 17 straipsniams, išimtis taptų taisykle.

189. Taigi reikia nustatyti, ar atliekant pradinį tyrimą naudotos metodikos taikymas atliekant peržiūros tyrimą prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsniui.

190. Remiantis jurisprudencija būtent Taryba turi įrodyti, kad atliekant pradinį tyrimą naudota metodika prieštaravo pagrindinio reglamento 2 straipsniui(90).

191. Bendrajame Teisme Taryba teigė, kad, atsižvelgdama į vyno rūgšties gamybos proceso skirtumus Argentinoje ir Kinijoje(91), atlikdama peržiūros tyrimą, ji negalėjo taikyti tos pačios metodikos, kurią taikė atlikdama pradinį tyrimą, nepažeisdama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies, pagal kurią reikalaujama, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas būtų teisingas. Tarybos teigimu, normaliosios vertės, apskaičiuotos remiantis pardavimo kainomis Argentinos vidaus rinkoje, taigi remiantis duomenimis, susijusiais su natūraliu gamybos procesu, ir dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų faktinių eksporto kainų, kurios todėl susijusios su sintetiniu gamybos procesu, palyginimas nebūtų buvęs teisingas.

192. Skundžiamo sprendimo 135–137 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Tarybos argumentą, kad atliekant pradinį tyrimą naudotos metodikos taikymas neleistų teisingai palyginti normaliosios vertės ir eksporto kainų, nes, pirma, jeigu palyginimas būtų neteisingas, Tarybai ir Komisijai taip pat būtų tekę pakeisti kitiems eksportuojantiesiems gamintojams taikytiną antidempingo muitą, bet jos to nepadarė ir, antra, cheminės sintezės būdu pagaminta vyno rūgštis turi „tas pačias savybes ir skirta naudoti tais pačiais pagrindiniais tikslais“ kaip ir vyno rūgštis, pagaminta iš šalutinių vyno gamybos produktų.

193. Mano nuomone, Bendrasis Teismas negalėjo konstatuoti, kad atliekant pradinį tyrimą naudotos metodikos taikymas „neatrodo prieštarauja[ntis] pagrindinio reglamento 2 straipsniui“(92), remdamasis vien minėtais motyvais.

194. Pirma, tai, kad Taryba nepakeitė kitiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nebuvo pritaikytas RES, nustatyto muito, neįrodo, kad atliekant pradinį tyrimą naudota metodika neprieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsniui. Tai taip pat gali rodyti, kad Taryba pažeidė šią nuostatą, nes nepakeitė kitiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nebuvo pritaikytas RES, nustatyto muito. Iš Tarybos elgesio negalima spręsti apie anksčiau ar naujai pritaikytos metodikos teisėtumą.

195. Antra, man atrodo, jog, siekdamas konstatuoti, kad atliekant pradinį tyrimą naudotos metodikos taikymas nebūtų prieštaravęs pagrindinio reglamento 2 straipsniui, Bendrasis Teismas negalėjo tiesiog nurodyti, kad cheminės sintezės būdu pagaminta vyno rūgštis turi „tas pačias savybes ir skirta naudoti tais pačiais pagrindiniais tikslais“ kaip ir vyno rūgštis, pagaminta iš šalutinių vyno gamybos produktų. Taip yra todėl, kad vyno rūgšties gamybos proceso Argentinoje ir Kinijoje skirtumai, kuriais Taryba rėmėsi teigdama, kad ankstesnės metodikos taikymas būtų nesuderinamas su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, remiantis ginčijamo reglamento 27 konstatuojamąja dalimi(93), turi „didelį poveikį kainoms ir sąnaudoms“.

196. Be to, pažymiu, kad gamybos proceso skirtumai yra ta priežastis, dėl kurios ginčijamame reglamente metodika buvo pakeista ir eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis ne Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, o pagal gamybos sąnaudas Argentinoje(94). Taigi man atrodo, kad tiek, kiek Taryba remiasi gamybos proceso skirtumais siekdama įrodyti, jog atliekant peržiūros tyrimą taikyti ankstesnę metodiką būtų buvę neteisėta, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti ne tik tai, ar dėl tokių skirtumų normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimas būtų buvęs neteisingas, bet ir tai, ar dėl tokių skirtumų normaliosios vertės nebuvo galima apskaičiuoti remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje. Tik jeigu Bendrasis Teismas būtų konstatavęs, kad, nepaisant gamybos proceso skirtumų, Argentinos pardavimo kainos vidaus rinkoje galėjo būti naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti, jis būtų galėjęs padaryti išvadą, kad ankstesnės metodikos taikymas nebūtų prieštaravęs pagrindinio reglamento 2 straipsniui ir kad todėl Taryba ginčijamame reglamente negalėjo taikyti naujos metodikos.

197. Žinoma, Taryba, kuriai tenka pareiga įrodyti, kad ankstesnės metodikos taikymas būtų neteisėtas, Bendrajame Teisme tiesiog nurodė, kad gamybos proceso skirtumai neleistų teisingo palyginimo, kurio reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį; ji neteigė, kad šie skirtumai neleistų naudoti Argentinos pardavimo kainų vidaus rinkoje apskaičiuojant normaliąją vertę. Vis dėlto man atrodo, kad abu šie klausimai susiję tarpusavyje, kaip tai matyti iš ginčijamo reglamento 42 konstatuojamosios dalies, pagal kurią, „tą patį apskaičiavimą atliekant pagal Argentinos vidaus rinkos kainas ir tuomet koreguojant normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, nebūtų gautas teisingas palyginimas“(95).

198. Vadinasi, Bendrasis Teismas netinkamai ir nepakankamai motyvavo skundžiamo sprendimo 137 punkte padarytą išvadą, kad atliekant pradinį tyrimą naudota metodika neprieštaravo pagrindinio reglamento 2 straipsniui.

199. Kaip teigia Komisija, negalima teigti, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis turi būti aiškinama taip, kad reikalavimas, jog atliekant ir pradinį, ir peržiūros tyrimą turi būti taikoma ta pati metodika, reiškia ne per visą pradinę procedūrą taikytą metodiką, o kiekvienam eksportuojančiajam gamintojui per pradinę procedūrą taikytą metodiką.

200. Jeigu taip būtų, atliekant peržiūros tyrimą dviejų Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų normalioji vertė turėtų būti nustatoma pagal jų faktines pardavimo kainas vidaus rinkoje(96). Vis dėlto tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktui, nes, remiantis peržiūros tyrimu, du Kinijos eksportuojantieji gamintojai nebeturi teisės į RES. Taigi Taryba galėjo taikyti naują metodiką nepažeisdama pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies(97).

201. Vis dėlto, mano nuomone, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis negali būti aiškinama taip, kad reikalavimas atliekant peržiūros tyrimą taikyti atliekant pradinį tyrimą naudotą metodiką reiškia, kad turima omenyje kiekvienam eksportuojančiajam gamintojui naudota metodika. Pirma, šios nuostatos formuluotė nepatvirtina tokio aiškinimo, nes pagal ją reikalaujama taikyti tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma „atliekant tyrimus, kurių pagrindu nustatytas muitas“. Pagal savo pobūdį tyrimas susijęs su visais eksportuojančiaisiais atitinkamo produkto gamintojais. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies tekste nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad reikia atsižvelgti į individualią eksportuojančiųjų gamintojų padėtį. Antra, nors, siekdama „užtikrinti didesnį nuoseklumą“, Komisija siūlė panaikinti pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad „kartais dėl šios nuostatos buvo taikomi aiškiai pasenę ir naujesnėse bylose nebenaudojami metodai“(98), ši nuostata nebuvo panaikinta. Tai rodo, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta taisyklė aiškintina plačiai. Vadinasi, ši taisyklė būtų taikoma visam tyrimui naudotai metodikai, o ne kiekvienam eksportuojančiajam gamintojui taikytai metodikai.

202. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti pripažinta pagrįsta ir skundžiamas sprendimas panaikintas.

203. Vis dėlto išsamumo sumetimais trumpai išnagrinėsiu apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą ir trečią dalis.

204. Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje ir trečioje dalyse Changmao Biochemical Engineering teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 139–141 punktuose klaidingai konstatavo, kad tai, jog ta pati normalioji vertė taikoma visiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nebuvo pritaikytas RES, panaikina bet kokį skirtumą tarp bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų.

205. Mano nuomone, apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antra ir trečia dalys negali būti pripažintos pagrįstomis.

206. Skundžiamo sprendimo 139–141 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Tarybos argumentą, kad, jeigu normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama remiantis Argentinos pardavimo kainomis vidaus rinkoje, viena vertus, dviem Kinijos eksportuojantiesiems gamintojams, kurie bendradarbiavo ir, kita vertus, kitiems eksportuojantiesiems gamintojams, kurie nebendradarbiavo, būtų panaikintas bet koks skirtumas tarp bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų. Bendrasis Teismas nusprendė, kad skirtumas vis vien išliktų, nes pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį bendradarbiaujantiems eksportuojantiesiems gamintojams gali būti taikomas individualus vertinimas, o nebendradarbiaujantiems eksportuojantiesiems gamintojams toks vertinimas negali būti taikomas.

207. Tiek, kiek Changmao Biochemical Engineering teigia, jog aplinkybė, kad bendradarbiavusiems eksportuojantiesiems gamintojams, skirtingai nuo nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų, gali būti taikomas individualus vertinimas, neleidžia atskirti bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų apskaičiuojant normaliąją vertę, šis argumentas yra neveiksmingas. Jeigu eksportuojančiajam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį taikomas individualus vertinimas, tikrai taikoma visos šalies normalioji vertė, taikytina visiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nepritaikytas RES, nors individualus antidempingo skirtumas apskaičiuojamas remiantis šio eksportuojančiojo gamintojo faktinėmis eksporto kainomis. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 139–141 punktuose nagrinėtas klausimas yra ne tas, ar visiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nebuvo pritaikytas RES, taikoma ta pati normalioji vertė, nepaisant to, ar jie bendradarbiavo. Taip, taikoma ta pati normalioji vertė, ir tai pripažino Bendrasis Teismas. Klausimas yra tas, ar, nors taikoma ta pati normalioji vertė, dėl individualaus vertinimo vis dėlto galima daryti skirtumą tarp bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuojančiųjų gamintojų.

208. Tiek, kiek Changmao Biochemical Engineering teigia, kad visiems bendradarbiavusiems eksportuojantiesiems gamintojams, kuriems nepritaikytas RES, taikoma ne ta pati normalioji vertė, jeigu skiriasi jų gamybos procesai ir sąnaudos, dėl tos pačios priežasties šis argumentas taip pat yra neveiksmingas.

209. Darau išvadą, kad apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti pripažinta pagrįsta. Tuo remiantis, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

210. Manau, kad Teisingumo Teismas negali priimti galutinio sprendimo šioje byloje pagal Statuto 61 straipsnį. Siekiant išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo, atsižvelgiant į šios išvados 185–198 punktuose nurodytus argumentus, o šį vertinimą gali geriau atlikti Bendrasis Teismas.

211. Taigi ši byla turi būti grąžinta Bendrajam Teismui, kad jis galėtų patikrinti, ar metodikos, kuri buvo taikoma atliekant pradinį tyrimą, taikymas atliekant peržiūros tyrimą prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsniui. Jeigu tai padaręs Bendrasis Teismas konstatuotų, kad taip yra ir kad todėl, atlikdama peržiūros tyrimą, Taryba galėjo taikyti naują metodiką, nepažeisdama minėto reglamento 11 straipsnio 9 dalies, Bendrajam Teismui reikėtų nagrinėti kitus jame pateiktus pagrindus.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

212. Kadangi siūlau grąžinti bylą Bendrajam Teismui, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pagrindiniu apeliaciniu skundu, klausimas turėtų būti atidėtas.

213. Vis dėlto Teisingumo Teismas turėtų priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

214. Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, kuri pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį taikoma apeliaciniam procesui, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

215. Šioje byloje Komisijos reikalavimas, kad Teisingumo Teismas panaikintų skundžiamą sprendimą remdamasis tuo, jog Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su Distillerie Bonollo, buvo atmestas, tačiau jos reikalavimas panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, kiek jame numatyta, kad Taryba turi imtis būtinų priemonių skundžiamam sprendimui įvykdyti, buvo pripažintas pagrįstu. Kadangi Distillerie Bonollo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, Komisijai reikėtų nurodyti padengti jos pačios bylinėjimosi išlaidas ir keturis penktadalius Distillerie Bonollo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o Distillerie Bonollo turėtų padengti penktadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

216. Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, kuri pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį taip pat taikoma apeliaciniame procese, Taryba, kuri įstojo į bylą, kiek tai susiję su priešpriešiniu apeliaciniu skundu, turėtų padengti savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

217. Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis dalyvauja apeliaciniame procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi Changmao Biochemical Engineering dalyvavo nagrinėjant priešpriešinį apeliacinį skundą, ji turėtų padengti savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo skundu.

VIII. Išvada

218. Todėl siūlau Teisingumo Teismui:

–        panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimą Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba (T‑431/12, EU:T:2018:251),

–        grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui,

–        atidėti bylinėjimosi išlaidų, susijusiu su pagrindiniu apeliaciniu skundu, klausimo nagrinėjimą,

–        pripažinti pagrįstu priešpriešinį apeliacinį skundą, kiek juo prašoma panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba (T‑431/12, EU:T:2018:251) rezoliucinės dalies 2 punktą tiek, kiek jame numatyta, kad Europos Sąjungos Taryba turi imtis priemonių, būtinų tam sprendimui įvykdyti,

–        atmesti likusią priešpriešinio apeliacinio skundo dalį,

–        nurodyti Europos Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu, ir keturis penktadalius Distillerie Bonollo SpA, Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA, Distillerie Mazzari SpA ir Caviro Distillerie Srl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešpriešiniu apeliaciniu skundu,

–        nurodyti Distillerie Bonollo SpA, Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA, Distillerie Mazzari SpA ir Caviro Distillerie Srl padengti penktadalį jų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešpriešiniu apeliaciniu skundu, ir

–        nurodyti Europos Sąjungos Tarybai ir Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd padengti savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

1       Originalo kalba: anglų.

2       T‑431/12, EU:T:2018:251.

3       2012 m. birželio 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 626/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 349/2012, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai (OL L 182, 2012, p. 1).

4       2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51).

5       OL C 267, 2004, p. 4.

6       OL L 200, 2005, p. 73.

7       OL L 23, 2006, p. 1.

8       Žr. Reglamento Nr. 1259/2005 14–17 konstatuojamąsias dalis ir Reglamento Nr. 130/2006 12 ir 42 konstatuojamąsias dalis.

9       OL C 211, 2010, p. 11.

10       Pranešimas apie priemonių galiojimo termino peržiūros ir antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai, peržiūros inicijavimą (OL C 24, 2011, p. 14).

11       OL C 223, 2011, p. 16.

12       OL L 110, 2012, p. 3.

13       Žr. ginčijamo reglamento 17–21 ir 27–29 konstatuojamąsias dalis.

14       2017 m. birželio 1 d. Sprendimas Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372).

15       OL L 136, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 6 t., p. 32.

16       Kadangi Changmao Biochemical Engineering savo apeliaciniame skunde ginčija tik tiesioginės sąsajos sąlygos vertinimą, bet ne Bendrojo Teismo pateiktą konkrečios sąsajos sąlygos ar reikalavimo, kad ieškovės būtų suinteresuotos pareikšti ieškinį, analizę, apibendrinsiu Bendrojo Teismo pateiktą tiesioginės sąsajos sąlygos vertinimą.

17       Taigi Bendrajam Teismui nebuvo reikalo nagrinėti ieškovių pateiktų kitų keturių ieškinio pagrindų, grindžiamų: i) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto, aiškinamo kartu su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–3 dalimis, pažeidimu, nes buvo remiamasi apskaičiuotąja normaliąja verte, o ne faktinėmis pardavimo kainomis analogiškos šalies vidaus rinkoje; ii) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pažeidimu apskaičiuojant normaliąją vertę remiantis kitos nei analogiškos šalies sąnaudomis; iii) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pažeidimu apskaičiuojant normaliąją vertę remiantis žaliava, kuri nebuvo lygiavertė; iv) teisės į gynybą pažeidimu ir motyvų nenurodymu.

18       Bendrajame Teisme pateikti pirmieji keturi ieškinio pagrindai buvo grindžiami: i) pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu; ii) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto, aiškinamo kartu su šio reglamento 2 straipsnio 1–3 dalimis, pažeidimu; iii) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir iv) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pažeidimu (žr. šios išvados 17 išnašą).

19       Bendrajame Teisme pateiktas ieškinio penktasis pagrindas buvo grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu ir motyvų nenurodymu (žr. šios išvados 17 išnašą).

20       Priešpriešinio apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje nurodoma, kad Bendrajame Teisme pateiktas ieškinio penktasis pagrindas (žr. šios išvados 19 išnašą) yra nepagrįstas.

21       Kaip minėta šios išvados 18 išnašoje, Bendrajame Teisme pateikti pirmi keturi ieškinio pagrindai grindžiami: i) pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu; ii) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto, aiškinamo kartu su šio reglamento 2 straipsnio 1–3 dalimis, pažeidimu; iii) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir iv) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

22       Kaip minėta šios išvados 19 išnašoje, Bendrajame Teisme pateiktas ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu ir motyvų nenurodymu.

23       2014 m. sausio 15 d. Reglamentas (ES) Nr. 37/2014, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų (OL L 18, 2014, p. 1).

24       Aiškumo sumetimais pažymiu, kad visi nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai susiję su pagrindiniu Komisijos reikalavimu. Jie nesusiję su subsidiariu Komisijos reikalavimu.

25       2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Philips ir Philips France / Komisija (C‑98/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:774, 40 punktas).

26       2019 m. kovo 27 d. Sprendimas Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba (C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 124 punktas).

27       Žr. skundžiamo sprendimo 142 ir 143 punktus.

28       Žr., pavyzdžiui, 2008 m. liepos 1 d. Sprendimą Chronopost / UFEX ir kt. (C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 141–164 punktai); 2010 m. sausio 21 d. Sprendimą Audi / VRDT (C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 52–60 punktai); 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimą Ispanija / Komisija (C‑24/11 P, EU:C:2012:266, 50–59 punktai) ir 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimą ABB / Komisija (C‑593/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1027, 95–101 punktai).

29       Kalbant konkrečiau, Komisija nurodo Tarybos atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus esantį teiginį, pagal kurį, siekiant nustatyti, ar Taryba pažeidė savo pareigą motyvuoti, reikia atsižvelgti ne tik į ginčijamo reglamento tekstą, bet ir į per administracinę procedūrą vykusį bendravimą raštu ir žodžiu. Komisija taip pat nurodo dar vieną Tarybos teiginį, esantį jos atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, pagal kurį Distillerie Bonollo neteigia, kad motyvai yra nepakankami, o tik ginčija Tarybos ir Komisijos požiūrį, o to nepakanka teisės į gynybą ar pareigos motyvuoti pažeidimui nustatyti.

30       Žr. skundžiamo sprendimo 34 punktą.

31       Žr. šios išvados 20 punktą.

32       2009 m. kovo 26 d. Sprendimas Selex Sistemi Integrati / Komisija (C‑113/07 P, EU:C:2009:191, 37–39 punktai).

33       Dabar – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 82 straipsnis.

34       Žr. šios išvados 29 išnašą.

35       Taryba atsiliepime į ieškinį Bendrajame Teisme nurodo, kad klausimas, ar Taryba pažeidė pareigą nurodyti motyvus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į SESV 296 straipsnio formuluotę, bet ir į keitimąsi informacija per antidempingo procedūrą. Taryba atsiliepime į ieškinį Bendrajame Teisme taip pat nurodo, kad ieškovės pirmojoje instancijoje iš tikrųjų ginčija ne motyvų pakankamumą, o Tarybos ir Komisijos pozicijos esmę.

36       2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktas); 2019 m. vasario 28 d. Sprendimas Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 69 punktas) ir 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimas ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 103 punktas).

37       1984 m. vasario 21 d. Sprendimas Allied Corporation ir kt. / Komisija (239/82 ir 275/82, EU:C:1984:68, 11–14 punktai) ir 1987 m. gegužės 7 d. Sprendimas NTN Toyo Bearing ir kt. / Taryba (240/84, EU:C:1987:202, 5–7 punktai). Taip pat žr., be kita ko, 1996 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Climax Paper / Taryba (T‑155/94, EU:T:1996:118, 45–53 punktai); 1997 m. rugsėjo 25 d. Sprendimą Shanghai Bicycle / Taryba (T‑170/94, EU:T:1997:134, 35–42 punktai); 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Huvis / Taryba (T‑536/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:432, 23–29 punktai); 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Cixi Jiangnan Chemical Fiber ir kt. / Taryba (T‑537/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:428, 20–29 punktai); 2014 m. sausio 16 d. Sprendimą BP Products North America / Taryba (T‑385/11, EU:T:2014:7, 74–78 punktai); 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą Unitec Bio / Taryba (T‑111/14, EU:T:2016:505, 25–32 punktai); 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą Molinos Río de la Plata ir kt. / Taryba (T‑112/14–T‑116/14 ir T‑119/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:509, 57–64 punktai); 2016 m. spalio 18 d. Sprendimą Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba (T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 22–39 punktai) ir 2017 m. spalio 10 d. Sprendimą Kolachi Raj Industrial / Komisija (T‑435/15, EU:T:2017:712, 49–55 punktai).

38       Teisingumo Teismas rėmėsi tuo, kad ieškovai pirmojoje instancijoje, būtent P. Ferracci, kuriam priklausė „bed and breakfast“ (nakvynės su pusryčiais) apgyvendinimo namai, ir privati švietimo įstaiga Scuola Elementare Maria Montessori siūlė paslaugas, panašias į tas, kurias teikė pagalbos schemos naudos gavėjai, t. y. bažnytiniai ir religiniai subjektai. Be to, P. Ferracci ir Scuola Elementare Maria Montessori įstaigos buvo įsikūrusios netoliese pagalbos gavėjų. Taigi jie veikė toje pačioje geografinėje paslaugų rinkoje. Kadangi P. Ferracci ir Scuola Elementare Maria Montessori a priori atitiko pagalbos, kuri buvo nagrinėjamo sprendimo dalykas, reikalavimus, dėl šio sprendimo jie galėjo atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 50 punktą.

39       Žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 43 ir 52 punktus.

40       Šiuo klausimu žr. Reymond, D., „Action antidumping et droit de la concurrence dans l’Union européenne“, Bruylant, 2016 (60 punktas).

41       2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 91 punktas) ir 2016 m. spalio 18 d. Sprendimas Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba (T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 50 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato W. Van Gerven išvadą byloje Nölle (C‑16/90, nepaskelbta Rink., EU:C:1991:233, 11 punktas) ir generalinės advokatės E. Sharpston išvadą byloje Gul Ahmed Textile Mills /  Taryba (C‑100/17 P, EU:C:2018:214, 105 punktas).

42       2019 m. kovo 27 d. Sprendimas Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba (C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 167 ir 168 punktai).

43       Generalinės advokatės V. Trstenjak išvada byloje Moser Baer India / Taryba (C‑535/06 P, EU:C:2008:532, 170 punktas) ir 2016 m. spalio 18 d. Sprendimas Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba (T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 51 punktas).

44       2003 m. liepos 8 d. Sprendimas Euroalliages ir kt. / Komisija (T‑132/01, EU:T:2003:189, 44 punktas) ir 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimas VTZ ir kt. / Taryba (T‑432/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:248, 162 punktas).

45       Žr. pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

46       2017 m. birželio 15 d. Sprendimas T.KUP (C‑349/16, EU:C:2017:469, 44 punktas).

47       2015 m. balandžio 30 d. Sprendimas VTZ ir kt. / Taryba (T‑432/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:248, 163 punktas).

48       Žr. Juramy, H., „Anti-Dumping in Europe: What About Us(ers)?“, Global Trade and Customs Journal, 2018, Issue 11/12, p. 511–518 (p. 516 ir 517); ir Melin, Y., „Users in ES Trade Defence Investigations: How to Better Take their Interests into Account, and the New Role of Member States as User Champions after Comitology“, Global Trade and Customs Journal, 2016, Issue 3, p. 88–121 (p. 96).

49       2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 16 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje numatyta, kad „Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui“.

50       2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas Komisija / Graikija (C‑481/16, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:845, 28 punktas) ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 80 punktas).

51       2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Italija / Komisija (C‑372/97, EU:C:2004:234, 111 punktas).

52       2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas World Duty Free Group / Komisija (T‑219/10 RENV, EU:T:2018:784, 264 ir 268 punktai).

53       JAV bioetanolio gamintojai tiesiogiai neeksportavo savo produkcijos į Sąjungos rinką, bet parduodavo ją vidaus (JAV) rinkoje nesusijusiems pardavėjams ir (arba) maišytojams, o šie paskui maišydavo bioetanolį su benzinu visų pirma eksportui į Sąjungą (generalinio advokato P. Mengozzi išvados byloje Taryba / Growth Energy and Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2018:794, 63 punktas).

54       Tai atitinka 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 46 ir 50 punktus.

55       2002 m. vasario 28 d. Sprendimas BSC Footwear Supplies ir kt. / Taryba (T‑598/97, EU:T:2002:52, 49–64 punktai); 2006 m. sausio 27 d. Nutartis Van Mannekus / Taryba (T‑280/03, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:32, 108–141 punktai); 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimas Würth and Fasteners (Shenyang) / Taryba (T‑162/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:187); 2013 m. vasario 5 d. Nutartis BSI / Taryba (T‑551/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:60, 23–41 punktai); 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Cixi Jiangnan Chemical Fiber ir kt. / Taryba (T‑537/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:428, 28 ir 29 punktai); 2014 m. sausio 21 d. Nutartis Bricmate / Taryba (T‑596/11, nepaskelbta Rink, EU:T:2014:53, 21–60 punktai); 2014 m. kovo 7 d. Nutartis FESI / Taryba (T‑134/10, nepaskelbta Rink, EU:T:2014:143, 41–76 punktai); 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Molinos Río de la Plata ir kt. / Taryba (T‑112/14–T‑116/14 ir T‑119/14, nepaskelbtas Rink, EU:T:2016:509, 48–56 punktai) ir 2017 m. sausio 25 d. Nutartis Internacional de Productos Metálicos / Komisija (T‑217/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:37, 26–33 punktai), patvirtinta apeliacinėje instancijoje (2018 m. spalio 18 d. Sprendimas Internacional de Productos Metálicos / Komisija, C‑145/17 P, EU:C:2018:839).

56       1984 m. vasario 21 d. Sprendimas Allied Corporation ir kt. / Komisija (239/82 ir 275/82, EU:C:1984:68, 12–14 punktai); 1985 m. kovo 20 d. Sprendimas Timex / Taryba ir Komisija (264/82, EU:C:1985:119, 12–17 punktai); 1987 m. gegužės 7 d. Sprendimas NTN Toyo Bearing ir kt. / Taryba (240/84, EU:C:1987:202, 5–7 punktai); 1990 m. kovo 14 d. Sprendimas Nashua Corporation ir kt. / Komisija ir Taryba (C‑133/87 ir C‑150/87, EU:C:1990:115, 14–20 punktai); 1990 m. kovo 14 d. Sprendimas Gestetner Holdings / Taryba ir Komisija (C‑156/87, EU:C:1990:116, 17–23 punktai); 1990 m. liepos 11 d. Sprendimas Neotype Techmashexport / Komisija ir Taryba (C‑305/86 ir C‑160/87, EU:C:1990:295, 19–22 punktai); 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimas Extramet Industrie / Taryba (C‑358/89, EU:C:1991:214, 13–18 punktai); 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Huvis / Taryba (T‑536/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:432, 25–29 punktai) ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Cixi Jiangnan Chemical Fiber ir kt. / Taryba (T‑537/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:428, 22–27 punktai).

57       1996 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Climax Paper / Taryba (T‑155/94, EU:T:1996:118, 53 punktas); 1997 m. rugsėjo 25 d. Sprendimas Shanghai Bicycle / Taryba (T‑170/94, EU:T:1997:134, 41 punktas); 2014 m. sausio 16 d. Sprendimas BP Products North America / Taryba (T‑385/11, EU:T:2014:7, 72 punktas); 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Unitec Bio / Taryba (T‑111/14, EU:T:2016:505, 28 punktas); 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Molinos Río de la Plata ir kt. / Taryba (T‑112/14–T‑116/14 ir T‑119/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:509, 62 punktas); 2016 m. spalio 18 d. Sprendimas Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba (T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 24 punktas) ir 2017 m. spalio 10 d. Sprendimas Kolachi Raj Industrial / Komisija (T‑435/15, EU:T:2017:712, 54 punktas).

58       2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Starway / Taryba (T‑80/97, EU:T:2000:216, 61–69 punktai).

59       2018 m. spalio 18 d. Sprendimas ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Komisija (T‑364/16, EU:T:2018:696, 41 ir 42 punktai).

60       Pavyzdžiui, Sąjungos gamintojams suteikiamos procesinės teisės reikšmingai skiriasi nuo vartotojų grupėms suteikiamų procesinių teisių.

61       2013 m. spalio 3 d. Sprendimas Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 97 punktas) ir 2019 m. kovo 27 d. Sprendimas Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba (C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 99 punktas).

62       2016 m. birželio 14 d. Sprendimas Komisija / McBride ir kt. (C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 38, 40 ir 45 punktai) ir 2019 m. birželio 19 d. Sprendimas C & J Clark International (C‑612/16, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:508, 39 ir 40 punktai).

63       Žr. Reglamento Nr. 37/2014 priedo 22 punkto 5 papunktį.

64       Reglamento Nr. 37/2014 4 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas „įsigalioja trisdešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“, t. y. trisdešimtąją dieną po 2014 m. sausio 21 d.

65       Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje (kuri nebuvo iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 37/2014) numatyta, kad antidempingo muitai nustatomi reglamentu. Pagal jurisprudenciją pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis, iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 37/2014, ir pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalis, aiškinamos kartu, yra teisinis pagrindas, suteikiantis Komisijai teisę iš naujo nustatyti antidempingo muitus po teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas antidempingo muitus nustatantis reglamentas, priėmimo (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo C & J Clark International, C‑612/16, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:508, 42–44 punktai). Taip pat žr. 2018 m. kovo 15 d. Sprendimą Deichmann (C‑256/16, EU:C:2018:187, 55 punktas).

66       Žr. šios išvados 20 punktą.

67       Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte ginčijamas reglamentas nėra panaikinamas tik tiek, kiek jis taikomas Ninghai Organic Chemical Factory. Jame šis reglamentas panaikinamas niekaip neapribojant šio panaikinimo padarinių. Tokia išvada darytina remiantis aplinkybe, kad ieškinį pirmojoje instancijoje pareiškė Sąjungos gamintojai, o ne eksportuojantysis gamintojas, kuris galėjo siekti ginčijamo reglamento panaikinimo tik tiek, kiek šis reglamentas buvo taikomas jam.

68       2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 81 punktas); 2016 m. sausio 28 d. Sprendimas CM Eurologistik ir GLS (C‑283/14 ir C‑284/14, EU:C:2016:57, 49 punktas) ir 2016 m. birželio 14 d. Sprendimas Komisija / McBride ir kt. (C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 35 punktas).

69       Nors Sąjungos teismai neturi užimti atitinkamos institucijos vietos ir nurodyti priemonių, kurių reikia imtis jų sprendimams įvykdyti (generalinio advokato E. Tanchev išvada byloje National Iranian Tanker Company / Taryba, C‑600/16 P, EU:C:2018:227, 109 punktas), vis dėlto šiomis priemonėmis turi būti atsižvelgiama į nagrinėjamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir motyvus ir jos turi būti suderinamos su šia rezoliucine dalimi ir motyvais (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo CM Eurologistik ir GLS, C‑283/14 ir C‑284/14, EU:C:2016:57, 76 ir 77 punktai).

70       2003 m. spalio 2 d. Sprendimas International Power ir kt. / NALOO (C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P, EU:C:2003:534, 52 punktas).

71       Žr. 2010 m. birželio 25 d. Sprendimą Imperial Chemical Industries / Komisija (T‑66/01, EU:T:2010:255, 196–211 punktai).

72       Tokia išvada darytina iš Statuto 60 straipsnio antros pastraipos, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas reglamentas, įsigalioja tik nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos.

73       2017 m. rugsėjo 7 d. paskelbtu pranešimu Komisija atnaujino tyrimą, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, siekdama įvykdyti 2017 m. birželio 1 d. Sprendimą Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372) (Pranešimas dėl 2017 m. birželio 1 d. teismo sprendimo byloje T‑442/12, susijusioje su [ginčijamu reglamentu], OL C 296, 2017, p. 16). Remiantis šiuo pranešimu, tyrimas buvo atnaujintas tik siekiant įvykdyti šį teismo sprendimą.

74       Reglamentas, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 164, 2018, p. 14).

75       Atlikdama galiojimo termino peržiūrą, Komisija gali nuspręsti tik palikti galioti arba panaikinti anksčiau nustatytus antidempingo muitus, bet negali jų keisti, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalyje. Kadangi ginčijamas reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 349/2012, buvo panaikintas 2017 m. birželio 1 d. Sprendimu Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372) ir kadangi minėtu sprendimu šio reglamento sukeliamos pasekmės nebuvo paliktos galioti, kol Komisija įvykdys teismo sprendimą, Komisija privalėjo toliau taikyti Reglamente Nr. 349/2012 Changmao Biochemical Engineering nustatytą 10,1 % muitą. Vis dėlto Reglamente 2018/921 paliekamas galioti 8,3 % tarifas, kuris ginčijamame reglamente buvo nustatytas Ninghai Organic Chemical Factory. Taip yra todėl, kad, nors minėtas reglamentas buvo panaikintas skundžiamu sprendimu, jo sukeliamos pasekmės pagal minėtą teismo sprendimą toliau taikomos Ninghai Organic Chemical Factory, kol kompetentinga institucija įvykdys jai pagal SESV 266 straipsnį tenkančią pareigą (o kaip paaiškinta šios išvados 162 punkte, ji privalo tai padaryti tik jeigu šis apeliacinis skundas būtų atmestas ir tik tada, kai jis būtų atmestas).

76       Išskirta mano.

77       Žr. šios išvados 208 punktą.

78       2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials / Taryba (C‑15/12 P, EU:C:2013:572, 17 punktas) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Valimar (C‑374/12, EU:C:2014:2231, 43 punktas).

79       Reglamento Nr. 1259/2005 18–28 konstatuojamosios dalys ir Reglamento Nr. 130/2006 13 konstatuojamoji dalis.

80       Reglamento Nr. 1259/2005 29–34 konstatuojamosios dalys ir Reglamento Nr. 130/2006 13 konstatuojamoji dalis.

81       Ginčijamo reglamento 27–29 konstatuojamosios dalys.

82       Aiškumo sumetimais reikėtų pažymėti, jog Changmao Biochemical Engineering teigia, kad eksportuojančiųjų gamintojų, kuriems nebuvo pritaikytas RES, normaliosios vertės apskaičiavimas remiantis ne pardavimo kainomis Argentinos vidaus rinkoje, o gamybos sąnaudomis Argentinoje reiškia metodikos pakeitimą. Ji neteigia, kad aplinkybė, jog per pradinį tyrimą jai buvo pritaikytas RES, tačiau per peržiūros tyrimą atsisakyta jį pritaikyti, savaime reiškia metodikos pakeitimą, kuris yra nesuderinamas su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi.

83       2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Valimar (C‑374/12, EU:C:2014:2231, 21, 44 ir 59 punktai) ir generalinio advokato P. Cruz Villalón išvada byloje Valimar (C‑374/12, EU:C:2014:118, 78 punktas).

84       2009 m. kovo 18 d. Sprendimas Shanghai Excell M&E Enterprise ir Shanghai Adeptech Precision / Taryba (T‑299/05, EU:T:2009:72, 170–172 punktai). Taip pat žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimą Huvis / Taryba (T‑221/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:258, 27, 28 ir 43 punktai) ir 2011 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials / Taryba (T‑423/09, EU:T:2011:764, 57 punktas).

85       2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Valimar (C‑374/12, EU:C:2014:2231, 45–49 punktai).

86       2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas CHEMK ir KF / Komisija (T‑487/14, EU:T:2018:792, 63 punktas).

87       Taip pat žr. 2011 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials / Taryba (T‑423/09, EU:T:2011:764, 63 punktas).

88       Daroma nuoroda į Reglamento Nr. 349/2012 26 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad „į skirtingus gamybos procesus Argentinoje ir Kinijoje ir su tuo susijusį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų apskaičiavimui ir vertei jau buvo atsižvelgta pirminiame tyrime“.

89       2008 m. liepos 8 d. Sprendimas Huvis / Taryba (T‑221/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:258, 50 punktas).

90       2008 m. liepos 8 d. Sprendimas Huvis / Taryba (T‑221/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:258, 51 punktas).

91       Žr. šios išvados 184 punktą.

92       Žr. skundžiamo sprendimo 137 punktą.

93       Žr. šios išvados 184 punktą.

94       Pagal ginčijamo reglamento 27 konstatuojamąją dalį, „atsižvelgiant į Argentinoje ir [Kinijoje] taikomų gamybos metodų skirtumus, kurie daro didelį poveikį kainoms ir sąnaudoms, nuspręsta apskaičiuoti normaliąją vertę, o ne naudoti šias [Argentinos] pardavimo vidaus rinkoje kainas“ (išskirta mano).

95       Išskirta mano.

96       Žr. šios išvados 173 punktą.

97       Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte reikalaujama, kad, importuojant iš ne rinkos ekonomikos valstybių, normalioji vertė būtų apskaičiuojama pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę, arba, jei tai neįmanoma, remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu. Kitaip tariant, tokiu atveju normalioji vertė negali būti nustatoma remiantis faktinėmis pardavimo kainomis atitinkamos trečiosios ne rinkos ekonomikos valstybės vidaus rinkoje.

98       2013 m. balandžio 10 d. Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo. Prekybos apsaugos priemonių pritaikymas dabartiniams Europos ekonomikos poreikiams“ (COM(2013) 191 final) 2.6.2 punktas. Taip pat žr. 2013 m. balandžio 10 d. pateikto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami [pagrindinis reglamentas] ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (COM(2013) 192 final), 1 straipsnio 5 dalies b punktą.