Sujungtos bylos T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16
Hypo Vorarlberg Bank AG, buvęs Vorarlberger Landes- und Hypothekenbank AG
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2019 m. lapkričio 28 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2016 m. – Ieškinys dėl panaikinimo – Tiesioginė ir konkreti sąsaja – Priimtinumas – Esminiai procedūriniai reikalavimai – Sprendimo autentiškumo patvirtinimas – Sprendimo priėmimo procedūra – Pareiga motyvuoti – Sprendimo pasekmių ribojimas laiko atžvilgiu“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Parengiamieji aktai – Netaikymas – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas dėl „ex ante“ įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Galutinis pobūdis – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis ir 70 straipsnio 2 dalis)
(žr. 61, 69, 70 ir 205 punktus)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Kriterijai – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas dėl „ex ante“ įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Kredito įstaigos, kuri nėra BPV sprendimo adresatė, pareikštas ieškinys – Tiesioginis ir konkretus poveikis – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis ir 70 straipsnio 2 dalis)
(žr. 62–66, 71–79, 175 ir 205 punktus)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Nepaskelbtas ir ieškovui neperduotas aktas – Tikslus turinio ir motyvų žinojimas – Pareiga per protingą terminą paprašyti viso akto teksto, jei žinoma apie jo egzistavimą – Protingo termino laikymasis – Vertinimo kriterijai
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
(žr. 80–83 ir 89–91 punktus)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Ginčijamo sprendimo neautentifikavimas – Būtinybė nurodyti žalą ar kitus trūkumus nei autentiškumo nepatvirtinimas – Nebuvimas – Pagrindas, kurį teismas turi pateikti savo iniciatyva
(SESV 263 straipsnis)
(žr. 111–116, 118 ir 134 punktus)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra pažeidžiant taisykles, kurios turi užtikrinti kiekvienai elektroninei rašytinei procedūrai ir kiekvienai priėmimo bendru sutarimu procedūrai būdingų esminių procedūrinių reikalavimų laikymąsi – Pagrindas, kurį teismas turi pateikti savo iniciatyva
(SESV 263 straipsnis)
(žr. 152–158 punktus)
6. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas dėl„ ex ante“ įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF)
(SESV 296 straipsnis; Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis ir 70 straipsnio 2 dalis)
(žr. 172–174, 176, 177, 182, 197, 199, 206, 209 ir 210 punktus)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas dėl „ex ante“ įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Panaikinimas, dėl kurio ginčijamas pinigų sumų surinkimas, grindžiamas panaikintu aktu – Pavojus pakenkti nagrinėjamų interesų teisiniam saugumui – Nebuvimas
(SESV 264 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 220–222 punktus)
Santrauka
2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Hypo Vorarlberg Bank / BPV (T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16), kurį priėmė išplėstinė kolegija, Bendrasis Teismas patenkino kredito įstaigos pareikštą ieškinį byloje T‑377/16 dėl dviejų Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimų, iš kurių pirmajame nustatytas 2016 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) dydis, o antrajame tas dydis tikslinamas, panaikinimo. Tačiau Bendrasis Teismas atmetė ieškinius bylose T‑645/16 ir T‑809/16 kaip nepriimtinus dėl lis pendens.
Ši byla susijusi su bankų sąjungos antruoju ramsčiu dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM), nustatyto Reglamente Nr. 806/2014(1). Kalbant konkrečiau, ši byla susijusi su tuo reglamentu įsteigtu BPF(2). BPF finansuojamas nacionaliniu lygiu ex ante(3) renkamais įstaigų įnašais.
Ieškovas Hypo Vorarlberg Bank AG yra kredito įstaiga, įsteigta valstybėje narėje, dalyvaujančioje bendrame priežiūros mechanizme. 2016 m. balandžio 15 d. sprendime BPV nustatė kiekvienos įstaigos, įskaitant ieškovą, ex ante įnašo už 2016 metus dydį. 2016 m. balandžio 26 d. pranešimu apie mokesčio surinkimą Austrijos nacionalinė pertvarkymo institucija (NPI) nurodė ieškovui sumokėti nustatytą sumą. 2016 m. gegužės 20 d. kartu su pridėtu priedu, kuriame nurodytos naujos sumos, BPV sumažino ieškovo įnašą. 2016 m. gegužės 23 d. antru pranešimu apie mokesčio surinkimą Austrijos NPI nurodė ieškovui, kad jo įnašas buvo klaidingai apskaičiuotas ir kad jis sumokėjo per didelį mokestį. Be to, pranešime buvo nurodyta, kad ši suma bus grąžinta tik 2017 metais. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl abiejų BPV sprendimų panaikinimo, kiek jie su juo susiję.
Pirmiausia Bendrasis Teismas atmetė BPV pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su tariamu ieškovo teisės pareikšti ieškinį neturėjimu ir nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu dėl ieškinio dėl panaikinimo naikinamojo termino. Tačiau Bendrasis Teismas pritarė BPV pateiktam lis pendens argumentui.
Nagrinėdamas ieškovo locus standi klausimą Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nepaisant to, jog tik NPI yra ginčijamų sprendimų adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, įstaigos, tarp kurių yra ieškovas, vis dėlto yra konkrečiai ir tiesiogiai su jais susijusios, nes, pirma, sprendimuose konkrečiai nurodyta kiekviena įstaiga ir nustatomas arba antrojo sprendimo atveju tikslinamas jos individualus įnašas ir, antra, NPI neturi jokios diskrecijos dėl individualių įnašų dydžio ir jokios galimybės pakeisti įnašų, kuriuos privalo surinkti iš aptariamų įstaigų, dydį.
Dėl termino pareikšti ieškinį dėl nepaskelbtų sprendimų, apie kuriuos nebuvo pranešta ieškovui, laikymosi Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovas per protingą terminą nuo tada, kai sužinojo apie ginčijamų sprendimų egzistavimą, pateikė kelis prašymus pateikti visą tekstą, o tai lemia SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytą ieškinio pareiškimo termino pradžią, kuri sutampa su momentu, kai ieškovas tiksliai susipažino su nagrinėjamo akto turiniu ir motyvais. Be to, SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas ieškinio pareiškimo terminas skiriasi nuo protingo termino, per kurį turi būti paprašyta pateikti teisės aktus.
Dėl lis pendens pažymėtina, jog priminęs, kad vėlesnis ieškinys tarp tų pačių šalių, kuris grindžiamas tais pačiais pagrindais ir kuriuo siekiama panaikinti tą patį teisės aktą, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šalių tapatumo sąlyga taikoma pagrindinėms šalims, o ne įstojusioms į bylą šalims ir kad sąlyga dėl akto tapatumo tenkinama, kai vėlesnės bylos dalykas įtrauktas į ankstesnės bylos dalyką.
Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Bendrasis Teismas pripažino priimtinu ieškinį byloje T‑377/16, o ieškinius bylose T‑645/16 ir T‑809/16 pripažino nepriimtinais dėl lis pendens.
Dėl esmės pažymėtina, kad nagrinėdamas viešąja tvarka grindžiamą pagrindą, susijusį su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu priimant aktus, Bendrasis Teismas konstatavo, kad dėl to, jog BPV neįrodė, kad ginčijami sprendimai buvo pasirašyti elektroniniu būdu, autentiškumo reikalavimas nebuvo įvykdytas. Todėl jis panaikino tuos sprendimus.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas priminė Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kurioje nustatyta, jog dėl to, kad intelektinis elementas ir formalus elementas yra neatskiriama visuma, teisės akto išdėstymas raštu yra būtina jį priimančios institucijos valios išraiška. Akto autentifikavimu siekiama užtikrinti teisinį saugumą ir teisės akto autoriaus priimto teksto nekintamumą. Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pats teisės akto neautentifikavimas jau yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, nesant reikalo dar įrodyti, kad teisės akte yra kitų trūkumų arba kad neautentifikavimas padarė žalos asmeniui, kuris tuo remiasi, ir kad patikrinimas, kaip laikomasi autentifikavimo formalumo, ir teisės akto tikrumo kontrolė yra išankstinė sąlyga, kurią reikia įvykdyti prieš atliekant bet kokią kitokią kontrolę, kaip antai teisės akto autoriaus kompetencijos, kolegialumo principo laikymosi ar pareigos motyvuoti teisės aktus kontrolę. Jeigu Sąjungos teismas, nagrinėdamas jam pateiktą teisės aktą, konstatuoja, jog tas aktas nebuvo tinkamai autentifikuotas, jis privalo savo iniciatyva pateikti pagrindą dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo tinkamai neautentifikavus teisės akto ir dėl tos priežasties – panaikinti tokį trūkumą turintį aktą. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad neautentifikavimas nepadarė jokios žalos kuriai nors iš ginčo šalių.
Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra buvo vykdoma akivaizdžiai nesilaikant procedūrinių reikalavimų, taikomų tuo atveju, kai vykdomosios sudėties BPV nariai tvirtina tą sprendimą ir kai reikia surinkti patvirtinimus. Dėl priėmimo bendru sutarimu procedūros Bendrasis Teismas pažymėjo, kad sprendimas negali būti priimtas nenustačius bent to, kad visi kompetentingo organo nariai galėjo iš anksto susipažinti su sprendimo projektu. Pagal šią procedūrą reikalaujama nurodyti terminą, per kurį tie nariai gali pateikti nuomonę dėl projekto. Bendrasis Teismas konstatavo, kad šios procedūros taisyklės, kurios turi užtikrinti kiekvienai priėmimo bendru sutarimu procedūrai būdingų esminių procedūrinių reikalavimų laikymąsi, šiuo atveju buvo pažeistos. Jis pažymėjo, kad tie pažeidimai daro tiesioginį poveikį teisiniam saugumui, nes neįrodyta, kad taip priimtą sprendimą patvirtino kompetentingas organas ar kad su juo iš anksto susipažino visi to organo nariai. Pasak Bendrojo Teismo, tokių sutikimui išreikšti reikalingų procedūros taisyklių nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį Sąjungos teismas gali nagrinėti savo iniciatyva.
Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijami sprendimai turi būti panaikinti dėl kelių pareigos motyvuoti pažeidimų. Bendrasis Teismas šiuo klausimu pažymėjo, kad BPV, kuri yra tų sprendimų autorė, privalo juos motyvuoti. Ši pareiga motyvuoti negali būti deleguota NPI, kurios negali jos pažeidimo ištaisyti, nebent būtų nepaisoma tuos sprendimus priėmusios BPV statuso ir jai tenkančios atsakomybės šiuo klausimu ir siekiama, atsižvelgiant į NPI įvairovę, sukelti įstaigų nevienodo vertinimo pavojų, kiek tai susiję su BPV sprendimų motyvavimu.