Byla C‑388/14

Timac Agro Deutschland GmbH

prieš

Finanzamt Sankt Augustin

(Finanzgericht Köln prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Įsisteigimo laisvė – Nuolatinis padalinys nerezidentas – Dvigubo apmokestinimo išvengimas atleidžiant nuo mokesčio nuolatinio padalinio nerezidento pajamas – Tokio nuolatinio padalinio nuostolių įskaitymas – Anksčiau atskaitytų nuostolių pakartotinis įskaitymas perleidžiant nuolatinį padalinį nerezidentą – Galutiniai nuostoliai“

Santrauka – 2015 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.        Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią nuo mokesčio atleidžiamos nuolatinio padalinio, esančio ne bendrovės, kuriai priklauso šis nuolatinis padalinys, valstybėje, o kitoje valstybėje narėje, pajamos – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos minėtai bendrovei rezidentei leidžiama įskaityti nuolatinio padalinio nuostolius – Anksčiau atskaitytų nuostolių pakartotinis įskaitymas perleidžiant nuolatinį padalinį tai pačiai įmonių grupei priklausančiai bendrovei nerezidentei – Leistinumas – Ribos – Galutinių nuostolių atskaitymas

(SESV 49 straipsnis)

2.        Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Bendrovės rezidentės atliekamas nuolatinio padalinio, esančio ne šios bendrovės valstybėje, o kitoje valstybėje narėje, nuostolių įskaitymas – Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią išimtinė kompetencija apmokestinti nuolatinio padalinio veiklos rezultatus suteikiama šiai kitai valstybei narei – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nenumatyta galimybė įskaityti šiuos nuostolius perleidžiant minėtą padalinį valstybėje, turinčioje išimtinę mokestinę kompetenciją – Situacija, kuri nėra panaši į bendrovės rezidentės buveinės valstybėje esančio nuolatinio padalinio situaciją

(SESV 49 straipsnis)

1.        SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, jog jam neprieštarauja valstybės narės nustatyta apmokestinimo tvarka, pagal kurią bendrovei rezidentei perleidžiant kitoje valstybėje narėje esantį nuolatinį padalinį bendrovei nerezidentei, kuri, kaip ir pirmoji bendrovė, priklauso tai pačiai įmonių grupei, anksčiau atskaityti perleisto padalinio nuostoliai pakartotinai įskaitomi į perleidžiančiosios bendrovės apmokestinamąjį veiklos rezultatą, jei pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tokio nuolatinio padalinio pajamos neapmokestinamos valstybėje narėje, kurioje yra bendrovės, kuriai priklausė šis padalinys, buveinė.

Tačiau jeigu perleidžiančioji bendrovė rezidentė įrodo, kad pakartotinai įskaityti nuostoliai yra galutiniai nuostoliai, kaip tai suprantama pagal Sprendimą Marks & Spencer (C‑446/03), galimybės leisti šiai bendrovei iš savo buveinės valstybėje narėje apmokestinamojo pelno atskaityti padalinio nerezidento patirtus nuostolius nesuteikimas prieštarauja SESV 49 straipsniui.

(žr. 53, 58 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jam neprieštarauja valstybės narės nustatyta apmokestinimo tvarka, pagal kurią tuo atveju, kai bendrovė rezidentė kitoje valstybėje narėje esantį nuolatinį padalinį perleidžia bendrovei nerezidentei, kuri, kaip ir perleidžiančioji bendrovė, priklauso tai pačiai įmonių grupei, nenumatyta bendrovės rezidentės galimybė įskaityti perleisto padalinio nuostolius į savo mokesčio bazę, jeigu pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo išimtinę kompetenciją apmokestinti šio padalinio veiklos rezultatus turi valstybė narė, kurioje jis yra.

Kadangi valstybė narė, kurioje yra tos bendrovės buveinė, dėl tokio nuolatinio padalinio veiklos rezultato neturi jokios mokestinės kompetencijos, kitoje valstybėje narėje esančio nuolatinio padalinio situacija nėra panaši į pirmoje valstybėje narėje esančio nuolatinio padalinio situaciją, kai kalbama apie šios valstybės numatytas priemones siekiant išvengti bendrovės rezidentės pelno dvigubo apmokestinimo arba jį sušvelninti.

(žr. 65, 66 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)