BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gegužės 20 d.

Byla T‑261/09 P

Europos Komisija

prieš

Antonello Violetti ir kt.

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — OLAF sprendimas perduoti informaciją apie fizinius asmenis Italijos teisminėms institucijoms — Aktas, kuris nėra priimtas asmens nenaudai“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Violetti ir kt. prieš Komisiją (F‑5/05 ir F‑7/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑83 ir II‑A‑1‑473), kuriuo prašoma iš dalies panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Panaikinti 2009 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą Violetti ir kt. prieš Komisiją (F‑5/05 ir F‑7/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑83 ir II‑A‑1‑473) tiek, kiek jame prašymai panaikinti 2005 m. rugpjūčio 5 d. raštą, kuriuo Europos kovos su sukčiavimu tarnyba Italijos teisminėms institucijoms perdavė informaciją apie Antonello Violetti, Nadine Schmit ir dvylika kitų Europos Komisijos pareigūnų, kurių pavardės nurodytos skundžiamo sprendimo priede, pripažinti priimtinais. Atmesti Tarnautojų teismui pateiktus A. Violetti, N. Schmit ir dvylikos kitų Komisijos pareigūnų, kurių pavardės nurodytos sprendimo priede, prašymus panaikinti. A. Violetti, N. Schmit ir dvylika kitų Komisijos pareigūnų, kurių pavardės nurodytos sprendimo priede, padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Tarnautojų teisme, ir savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje instancijoje. Komisija padengia, kiek tai susiję su bylos nagrinėjimu Tarnautojų teisme, savo bylinėjimosi išlaidas ir vieną trečdalį ieškovų pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje instancijoje. Europos Sąjungos Taryba, įstojusi į bylą pirmojoje instancijoje palaikyti Komisijos reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimas perduoti informaciją nacionalinėms teisminėms institucijoms — Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 90a straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1073/1999 10 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — OLAF sprendimas perduoti informaciją nacionalinėms teisminėms institucijoms — Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 90a straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1073/1999 8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa; Komisijos sprendimo 1999/396 4 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — OLAF sprendimas perduoti informaciją nacionalinėms teisminėms institucijoms — Netaikymas — Drausmės komisijos nuomonė — Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

1.      Tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį pareigūno interesams, nes aiškiai pakeičiama jo teisinė padėtis, yra asmens nenaudai priimti aktai, taigi – aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį.

Konkrečiai kalbant, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimo perduoti nacionalinėms teisminėms institucijoms informaciją apie suinteresuotąjį pareigūną negalima laikyti asmens nenaudai priimtu aktu, nes juo nėra aiškiai pakeičiama suinteresuotojo pareigūno teisinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad minėtos institucijos pagal Reglamento Nr. 1073/1999 dėl OLAF atliekamų tyrimų 10 straipsnio 2 dalį tebeturi galimybę, laikydamosi savo įgaliojimų, įvertinti minėtos informacijos turinį ir reikšmę, taigi – veiksmus, kurių reikia imtis.

Tai, kad informacija perduodama pažeidžiant nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti pareigūno, su kuriuo susijusi minėta informacija, teisę į gynybą, negali turėti įtakos nustatant, ar sprendimas perduoti informaciją gali būti pripažintas asmens nenaudai priimtu aktu.

Ši išvada neužkerta kelio su šiuo pažeidimu susijusiam pareigūnui ginčyti sprendimo. Iš tiesų už bet kurį OLAF padarytą pažeidimą, kuris nėra asmens nenaudai priimtas aktas, gali būti taikomos sankcijos pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Be to, jei nacionalinės institucijos nuspręs pradėti tyrimą, jos įvertins pasekmes, kurios kildintinos iš šio pažeidimo, ir tokį vertinimą bus galima ginčyti naudojantis nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis ir taikant visas nacionalinėje teisėje numatytas garantijas, įskaitant kylančias iš pagrindinių teisių.

(žr. 46, 47, 58 ir 59 punktus)

Nuoroda: 2005 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo nutarties Tillack prieš Komisiją, C‑521/04 P(R), Rink. p. 3103, 32 ir 34 punktai; 1993 m. liepos 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Camara Alloisio ir kt. prieš Komisiją, T‑17/90, T‑28/91 ir T‑17/92, Rink. p. II‑841, 39 punktas; 1995 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Obst prieš Komisiją, T‑562/93, Rink. VT p. I‑A‑247 ir II‑737, 23 punktas; 2004 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Comunidad Antónoma de Andalucía prieš Komisiją, T‑29/03, Rink. p. II‑2923, 29 punktas; 2004 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Tillack prieš Komisiją, T‑193/04 R, Rink. p. II‑3575, 43 ir 44 punktai; 2006 m. spalio 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tillack prieš Komisiją, T‑193/04, Rink. p. II‑3995, 70 punktas.

2.      OLAF sprendimas perduoti informaciją nacionalinėms teisminėms institucijoms nesukelia privalomų teisinių pasekmių nei pareigūno, su kuriuo susijusi nagrinėjama informacija, karjerai, nei jo materialinei padėčiai.

Pirma, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1073/1999 dėl OLAF atliekamų tyrimų 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta tik tai, kad su vidaus tyrimais susijusi informacija negali būti perduota, be kita ko, kitiems asmenims nei tie, kurie dėl savo pareigų turi būti su ja susipažinę, ar naudojama kitais, o ne kovos su sukčiavimu, korupcija ar bet kokia kita neteisėta veika tikslais. Pagal pavyzdinio sprendimo, pridėto prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo, ir, kiek tai susiję su Komisijos pareigūnais, pagal Sprendimo 1999/396 – abu susiję su vidaus tyrimų dėl Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencijos nuostatomis ir sąlygomis – 4 straipsnio 2 dalį tik reikalaujama, jog institucijos generalinis sekretorius sutiktų, kad pareigos išklausyti suinteresuotąjį asmenį vykdymas būtų atidėtas, kai to reikia tyrimo tikslais. Iš to darytina išvada, jog taikomomis nuostatomis nereikalaujama, kad vadovai, kurie tiesiogiai atsakingi už susijusio pareigūno vertinimą, būtų informuoti apie sprendimą perduoti informaciją. Antra, jei atliekant šį vertinimą būtų atsižvelgta į tai, kad tam tikra informacija buvo perduota nacionalinėms institucijoms, tai būtų pažeidimas, dėl kurio pateisinamas tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos panaikinimas, ir tai nėra privaloma teisinė pasekmė, kylanti iš sprendimo perduoti informaciją.

Šiomis aplinkybėmis vien to, kad apie informacijos perdavimą nacionalinėms institucijoms gali būti neteisėtai pranešta už susijusio pareigūno vertinimą atsakingiems vadovams ir kad į tokį perdavimą gali būti neteisėtai atsižvelgta atliekant minėtą vertinimą, negalima laikyti sprendimo perduoti informaciją pasekme, turinčia reikšmės nustatant, ar šį sprendimą galima pripažinti asmens nenaudai priimtu aktu.

(žr. 62–64 punktus)

Nuoroda: 2007 m kovo 8 d. Teisingumo Teismo nutarties Strack prieš Komisiją C‑237/06 P, 66 punktas; 2006 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Strack prieš Komisiją, T‑4/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑83 ir II‑A‑2‑361, 49 punktas.

3.      Reikia netaikyti analogijos tarp OLAF sprendimo perduoti informaciją, susijusią su pareigūnu, nacionalinėms teisminėms institucijoms ir drausmės komisijos nuomonės, kuri yra asmens nenaudai priimtas aktas. Iš tiesų, nors drausmės komisija priima sprendimą dėl susijusio pareigūno įsipareigojimų, kylančių visų pirma iš Pareigūnų tarnybos nuostatų ir apskritai iš Sąjungos teisės laikymosi, bet kokio nevykdymo, o jos nuomonė gali lemti tai, kad institucija, kurioje dirba minėtas pareigūnas, priims jam palankų arba nepalankų sprendimą, visiškai kitaip yra sprendimo perduoti informaciją atveju, nes OLAF tik perduoda nacionalinėms teisminėms institucijoms informaciją, kurios vertinimą baudžiamosios teisės požiūriu atlieka išimtinai minėtos institucijos.

(žr. 70 punktą)

Nuoroda: 1985 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas F. prieš Komisiją, 228/83, Rink. p. 275.