Language of document : ECLI:EU:T:2021:925

BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gruodžio 21 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Ieškovo pavardės palikimas sąraše – Tarybos pareiga patikrinti, ar trečiosios valstybės institucijos sprendimas buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą“

Byloje T‑195/21

Oleksandr Viktorovych Klymenko, gyvenantis Maskvoje (Rusija), atstovaujamas advokatės M. Phelippeau,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą S. Lejeune ir A. Vitro,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2021 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/394, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 77, 2021, p. 29), ir 2021 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/391, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 77, 2021, p. 2), tiek, kiek šiais aktais ieškovo pavardė palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Spielmann, teisėjai R. Mastroianni (pranešėjas) ir M. Brkan,

kanclerė E. Coulon,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ši byla yra susijusi su ginču dėl ribojamųjų priemonių, kurios buvo nustatytos tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, 2014 m. vasario mėn. Nepriklausomybės aikštėje Kijeve (Ukraina) numalšinus demonstracijas.

2        Ieškovas Oleksandr Viktorovych Klymenko ėjo Ukrainos pajamų ir mokesčių ministro pareigas.

3        2014 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26). Tą pačią dieną Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1).

4        Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„1)      2014 m. vasario 20 d. Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė bet kokį smurto naudojimą Ukrainoje. Ji paragino nedelsiant nutraukti smurtą Ukrainoje ir visapusiškai gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves. Ji paragino Ukrainos Vyriausybę kuo labiau susilaikyti nuo veiksmų, o opozicijos lyderius – atsiriboti nuo tų asmenų, kurie griebiasi radikalių veiksmų, įskaitant smurtą;

2)      2014 m. kovo 3 d. Taryba sutarė daugiausia dėmesio, nustatant ribojamąsias priemones, skirti asmenų, pripažintų atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, ir asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, turto įšaldymui ir susigrąžinimui, siekiant įtvirtinti ir remti teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms Ukrainoje.“

5        Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintais atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.      Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai.“

6        Šio lėšų įšaldymo tvarka nustatyta Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 3–6 dalyse.

7        Pagal Sprendimą 2014/119 Reglamentu Nr. 208/2014 įpareigojama nustatyti šiame sprendime numatytas lėšų ir išteklių įšaldymo priemones (toliau – nagrinėjamos ribojamosios priemonės) ir apibrėžta jų taikymo tvarka, iš esmės analogiška minėtame sprendime įtvirtintai tvarkai.

8        Asmenų, kuriems taikomi Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014, pavardės įrašytos minėto sprendimo priede ir šio reglamento I priede esančiame sąraše (toliau – sąrašas), nurodant, be kita ko, jų įtraukimo motyvus. Iš pradžių ieškovo pavardės sąraše nebuvo.

9        Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014 buvo iš dalies pakeisti 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/216/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119 (OL L 111, 2014, p. 91), ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 381/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 111, 2014, p. 33) (toliau – 2014 m. balandžio mėn. aktai).

10      2014 m. balandžio mėn. aktais ieškovo pavardė buvo įtraukta į sąrašą kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs pajamų ir mokesčių ministras“, nurodant šiuos motyvus:

„Asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas Ukrainoje dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.“

11      2014 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑494/14) dėl 2014 m. balandžio mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.

12      2015 m. sausio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 24, 2015, p. 16), ir Reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 24, 2015, p. 1).

13      Sprendime 2015/143 nuo 2015 m. sausio 31 d. patikslinti asmenų, kuriems taikytinas lėšų įšaldymas, identifikavimo kriterijai, o Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalies tekstas pakeistas taip:

„1.      Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

Šio sprendimo tikslais, asmenys, pripažinti atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą – tai, be kita ko, asmenys, kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą:

a)      dėl Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus; arba

b)      dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui, arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus.“

14      Reglamentu 2015/138 panašiai iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 208/2014.

15      2015 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 62, 2015, p. 25), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 62, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. kovo mėn. aktai). Sprendimu 2015/364, pirma, buvo pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2016 m. kovo 6 d., ir, antra, buvo iš dalies pakeistas to sprendimo priedas. Įgyvendinimo reglamentu 2015/357 buvo atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 208/2014 I priedas.

16      2015 m. kovo mėn. aktais ieškovo pavardė palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs pajamų ir mokesčių ministras“ ir nurodyti nauji motyvai:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo ir dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui.“

17      2015 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑245/15) dėl 2015 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.

18      2016 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 60, 2016, p. 76), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 60, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai).

19      2016 m. kovo mėn. aktais nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymas, taip pat ir ieškovui, buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. kovo mėn. aktais, nebuvo pakeisti.

20      2016 m. balandžio 28 d. ieškovas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino savo reikalavimus byloje T‑245/15, kad būtų panaikinti ir 2016 m. kovo mėn. aktai, kiek jie su juo susiję.

21      2016 m. birželio 10 d. Nutartimi Klymenko / Taryba (T‑494/14, EU:T:2016:360), priimta remiantis Procedūros reglamento 132 straipsniu, Bendrasis Teismas patenkino šio sprendimo 11 punkte nurodytą ieškinį ir pripažino jį akivaizdžiai pagrįstu, todėl panaikino 2014 m. balandžio mėn. aktus tiek, kiek jie susiję su ieškovu.

22      2017 m. kovo 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 58, 2017, p. 34), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 58, 2017, p. 1) (toliau kartu – 2017 m. kovo mėn. aktai).

23      2017 m. kovo mėn. aktais nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymas, taip pat ir ieškovui, buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. kovo mėn. aktais, nebuvo pakeisti.

24      2017 m. kovo 27 d. ieškovas dar kartą patikslino savo reikalavimus byloje T‑245/15, kad būtų panaikinti ir 2017 m. kovo mėn. aktai, kiek jie su juo susiję.

25      2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:792) Bendrasis Teismas atmetė visus šio sprendimo 17, 20 ir 24 punktuose nurodytus ieškovo prašymus.

26      2018 m. sausio 5 d. ieškovas Teisingumo Teismui pateikė apeliacinį skundą (įregistruotas numeriu C‑11/18 P) dėl 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:792).

27      2018 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/333, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 63, 2018, p. 48), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/326, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 63, 2018, p. 5) (toliau kartu – 2018 m. kovo mėn. aktai).

28      2018 m. kovo mėn. aktais nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymas, taip pat ir ieškovui, buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. kovo mėn. aktais, nebuvo pakeisti.

29      2018 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑274/18) dėl 2018 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.

30      2019 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2019/354, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 64, 2019, p. 7), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/352, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 64, 2019, p. 1) (toliau kartu – 2019 m. kovo mėn. aktai).

31      2019 m. kovo mėn. aktais nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 6 d., o ieškovo pavardė palikta sąraše, tai grindžiant tais pačiais motyvais, kurie nurodyti šio sprendimo 16 punkte, patikslinant, kad vykstant baudžiamajam procesui, kuriuo rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

32      2019 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑295/19) dėl 2019 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.

33      2019 m. liepos 11 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑274/18, EU:T:2019:509) Bendrasis Teismas panaikino 2018 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu.

34      2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (C‑11/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:786) Teisingumo Teismas panaikino 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:792) (žr. šio sprendimo 25 punktą), taip pat 2015 m. kovo mėn., 2016 m. kovo mėn. ir 2017 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu.

35      2020 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/373, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 71, 2020, p. 10), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/370, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 71, 2020, p. 1) (toliau kartu – 2020 m. kovo mėn. aktai).

36      2020 m. kovo mėn. aktais nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 6 d., o ieškovo pavardė palikta sąraše, tai grindžiant tais pačiais motyvais, kurie nurodyti šio sprendimo 16 punkte, patikslinant, kad vykstant baudžiamajam procesui, kuriuo rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

37      Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Taryba ir ieškovas pasikeitė keliais raštais dėl galimo nagrinėjamų ribojamųjų priemonių pratęsimo ieškovui. Konkrečiai kalbant, Taryba perdavė ieškovui kelis Ukrainos generalinės prokuratūros (toliau – GP) raštus dėl jam iškeltų baudžiamųjų bylų; šiais raštais rėmėsi Taryba, ketindama pratęsti priemonių taikymą.

38      2021 m. vasario 3 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑258/20, EU:T:2021:52) Bendrasis Teismas panaikino 2020 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu.

39      2021 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2021/394, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 77, 2021, p. 29), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/391, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 77, 2021, p. 2) (toliau kartu – ginčijami aktai).

40      Ginčijamais aktais nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 6 d., o ieškovo pavardė palikta sąraše, tai grindžiant tais pačiais motyvais, kurie nurodyti šio sprendimo 16 punkte. Be to, Sprendimo 2014/119 priedas ir Reglamento Nr. 208/2014 I priedas buvo padalyti į du skirsnius, kurių antrasis pavadintas „Teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą“. Šiame skirsnyje, kiek tai susiję su ieškovu, nurodyta:

„Baudžiamasis procesas dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo tebevyksta. Iš Tarybos turimos informacijos galima spręsti, kad baudžiamajame procese, kuriuo rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta O. Klymenko teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, įskaitant pagrindinę teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tai įrodo visų pirma 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai, kuriais suteikiamas leidimas vykdyti specialų tyrimą in absentia. Taryba pažymi, kad gynybai buvo pranešta apie ikiteisminių tyrimų užbaigimą atitinkamai 2017 m. ir 2018 m., [paskui] jai buvo pateikta baudžiamojo proceso medžiaga susipažin[ti]. Šiuo metu gynyba peržiūri ir nagrinėja didelį kiekį turimos medžiagos, susijusios su ikiteisminiu baudžiamosios bylos tyrimu. Taryba mano, kad ilgas susipažinimo laikotarpis yra priskirtinas gynybai.“

41      2021 m. kovo 5 d. rašte Taryba informavo ieškovą apie tai, kad jam taikomos ribojamosios priemonės paliekamos galioti. Ji atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. sausio 22 d. bei sausio 27 d. korespondencijoje, ir persiuntė jam ginčijamus aktus. Be to, ji nurodė ieškovui terminą pastaboms pateikti prieš priimant sprendimą dėl galimo jo pavardės palikimo sąraše.

 Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo

42      2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Taryba informavo Bendrąjį Teismą, kad nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymo ieškovui laikas baigiasi ir kad dėl to jo pavardės sąraše nebėra.

 Procesas ir šalių reikalavimai

43      2021 m. balandžio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

44      2021 m. birželio 25 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį.

45      Kadangi vienas penktosios kolegijos narys negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitą teisėją kolegijos sudėčiai papildyti.

46      Ieškovas nepateikė dubliko per nustatytą terminą.

47      2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo užbaigta rašytinė proceso dalis.

48      Pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį, bylos šalims nepateikus prašymo surengti teismo posėdį per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio, nerengdamas žodinės proceso dalies. Nagrinėjamu atveju nepateikus tokio prašymo, Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą, nerengdamas žodinės proceso dalies.

49      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su juo susiję,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

50      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        subsidiariai, jei ginčijami aktai būtų panaikinti, kiek jie susiję su ieškovu, įpareigoti palikti galioti Sprendimo 2021/394 padarinius, kol įsigalios Įgyvendinimo reglamento 2021/391 dalinis panaikinimas,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

51      Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo keturis pagrindus, susijusius su, pirma, pareigos motyvuoti nevykdymu, antra, akivaizdžia vertinimo klaida ir piktnaudžiavimu įgaliojimais, trečia, iš esmės, pagrindinių teisių pažeidimu priimant ginčijamus aktus ir, ketvirta, teisinio pagrindo nebuvimu.

52      Visų pirma reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, kiek jame Tarybai priekaištaujama dėl to, kad ji nepatikrino, ar Ukrainos valdžios institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir dėl to priimant ginčijamus aktus buvo padaryta vertinimo klaida.

53      Pateikdamas šiuos pagrindus ieškovas, be kita ko, teigia, kad Taryba nepatikrino, ar su juo susijusios baudžiamosios bylos – atitinkamai 42017000000000113 (toliau – byla 113) ir 42014000000000521 (toliau – byla 521), – kuriomis ji rėmėsi nuspręsdama toliau jam taikyti ribojamąsias priemones, buvo pradėtos paisant jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

54      Ieškovo teigimu, GP nepateikė patenkinamų atsakymų į Tarybos klausimus dėl jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymo, įskaitant klausimą, ar Ukrainos teisminės institucijos laikėsi pagrįsto termino, su juo susijusių baudžiamųjų bylų eigos, įvairių tyrimo institucijų kompetencijos, santykių tarp šių institucijų ir bylų perdavimo iš vienos institucijos kitai. Todėl jis iš esmės kaltina Tarybą, kad ji neatliko išsamių patikrinimų ir neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus dėl Ukrainos valdžios institucijų padarytų procedūrinių pažeidimų ir šių institucijų nepriklausomumo nebuvimo.

55      Jis visų pirma teigia, kad jo pavardė nebuvo įtraukta į Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolas) rengiamą asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą (toliau – Interpolo ieškomų asmenų sąrašas), ir tai buvo konstatuota Ukrainos Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo Apeliacinių skundų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime (toliau – 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas), kuriuo buvo panaikinta jam taikyta kardomoji priemonė – sulaikymas, motyvuojant tuo, kad nebuvo įvykdyta viena iš sąlygų, kurios turi būti įvykdytos pagal Ukrainos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) siekiant priimti tokį sprendimą, t. y. kad atitinkamo asmens pavardė būtų įtraukta į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą. Šis sprendimas taip pat svarbus vertinant 2018 m. spalio 5 d. Kijevo Pečersko rajono teismo (toliau – Pečersko teismas) ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas (toliau – 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas), kuriuo suteiktas leidimas ieškovo atžvilgiu vykdyti specialų tyrimą in absentia, nes norint priimti tokį sprendimą, be kita ko, taip pat reikėjo, kad ieškovo pavardė būtų įtraukta į asmenų, dėl kurių paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą.

56      Antra, ieškovas mano, kad Ukrainoje pradėto jo baudžiamojo persekiojimo trukmė nėra pagrįsta, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį, kaip ją išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), ir kad dėl neįprastai ilgos baudžiamųjų bylų, kuriomis rėmėsi Taryba, neatlikdama jokio patikrinimo, nagrinėjimo trukmės galima kaltinti tik už jas atsakingas institucijas, kurios nepriėmė jokio sprendimo perduoti bylą teismui, kad lėšų įšaldymas būtų pratęstas.

57      Trečia, ieškovas kaltina Tarybą tuo, kad ši nepatikrino, ar buvo paisoma jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų, kurie jau buvo užbaigti, perdavimu Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui, juo labiau kad buvo praėję šešeri metai nuo tų tyrimų pradžios, o šis biuras veiklą vykdė nuo 2015 m. balandžio mėnesio.

58      Ketvirta, ieškovas teigia, kad 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas buvo priimtas, nepaisant jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

59      Penkta, ieškovas tvirtina, kad, turint omenyje Ukrainos institucijų atliktus pažeidimus, visiškai neužtikrinta, kad tyrimai buvo atlikti paisant minėtų teisių, ir dėl to Taryba negalėjo remtis vien informacija, gauta iš GP, kuri yra paskirta Vyriausybės ir kuri, politikams suvedant sąskaitas, buvo viešai apkaltinta pakartotiniais jo pagrindinių teisių pažeidimais.

60      Galiausiai Taryba neįvykdė pareigos patikrinti, ar buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nors ieškovas kelis kartus pranešė apie tai, kad jos buvo pažeistos.

61      Taryba teigia, kad iš susirašinėjimo su ieškovu matyti, kad ji atsižvelgė į jo pastabas, patikrino jų pagrįstumą, tuo tikslu pateikė konkrečius klausimus ir gavo paaiškinimus iš Ukrainos valdžios institucijų, ir kad, atsižvelgdama į šių institucijų gautą informaciją ji nusprendė, jog, pirma, ieškovo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą nebuvo pažeistos ir, antra, buvo pakankamai motyvų palikti ieškovo pavardę sąraše.

62      Dar reikia pasakyti, kad ieškovas pasinaudojo teise jam iškeltose bylose būti atstovaujamam advokato Ukrainoje, taip pat tuo, kad jis nėra Ukrainoje, siekdamas atkreipti dėmesį į proceso trūkumus ir išvengti pasirodymo kompetentinguose teismuose. Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ieškovas gali pateikti prieštaravimus ar skundus, ir iš bylos medžiagos matyti, kad jis tinkamai naudojosi šiomis galimybėmis ir kartais pasiekdavo, kad būtų priimti jam naudingi sprendimai.

63      Į ieškovo argumentus, susijusius su pernelyg ilga ikiteisminių tyrimų trukme ir kaltinimų jam nepateikimu, Taryba atsako, kad buvo paprašiusi Ukrainos valdžios institucijų pateikti paaiškinimų šiuo klausimu ir juos gavo, o tyrimo veiksmai byloje 113 ir byloje 521 buvo užbaigti atitinkamai 2017 m. ir 2018 m. spalio mėn. ir kad ieškovo gynėjai šiuo metu susipažįsta su bylos dokumentais, o tai liudija apie pokyčius byloje. Šiuo klausimu ji nurodo, kad susipažinimo su bylos medžiaga procesas sulėtėjo dėl bylos sudėtingumo, didelio joje esančių dokumentų skaičiaus, sveikatos krizės ir ieškovo nebuvimo Ukrainos teritorijoje. Toliau Taryba tvirtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas Ukrainos institucijos neprivalo nutraukti nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, nes 2017 m. šio kodekso reforma, per kurią nustatyta ilgiausia galima ikiteisminio tyrimo trukmė, įvyko vėliau, nei prašytojo pavardė buvo įtraukta į įtariamų asmenų registrą, taigi per ją pakeistos nuostatos minėtoms byloms netaikomos.

64      Galiausiai Taryba pažymi, kad 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas neturi įtakos bylai 113 ir kad prevencinė sulaikymo priemonė taip pat priimta byloje 521, nors ji negali būti taikoma, nes ieškovas išvyko iš šalies. Bet kuriuo atveju minėtame sprendime patvirtinta, kad ieškovas pasiekė, kad jo teisės būtų apsaugotos.

65      Pirmiausia reikia pažymėti, kad laikytina, jog antrasis pagrindas turi būti grindžiamas vertinimo klaida, o ne akivaizdžia vertinimo klaida. Iš tikrųjų Taryba neturėjo jokios diskrecijos nustatyti, ar jai pakako informacijos, kad įvertintų, ar Ukrainos institucijos paiso ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir ar dėl šios informacijos gali kilti pagrįstų abejonių dėl šios teisės paisymo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T‑303/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:334, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66      Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad vykdydami ribojamųjų priemonių kontrolę Europos Sąjungos teismai iš principo privalo užtikrinti visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, atsižvelgdami į pagrindines teises, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis ir prie kurių priskiriamos, be kita ko, teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisė į gynybą, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniuose (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67      Chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reiškia, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas turi įsitikinti, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimo, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti minėtus aktus, yra pagrįsti (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

68      Ribojamųjų priemonių, kaip antai numatytų iš dalies pakeistuose Sprendime 2014/119 ir Reglamente Nr. 208/2014, nustatymas ir tolesnis jų taikymas asmeniui, kuris pripažintas atsakingu už trečiosios valstybės lėšų pasisavinimą, iš esmės grindžiamas tos valstybės šioje srityje kompetentingos institucijos sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą prieš šį asmenį dėl nusikaltimų, kvalifikuotinų kaip valstybės lėšų pasisavinimas (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69      Be to, nors pagal šio sprendimo 13 punkte atkartojamą įtraukimo į sąrašą kriterijų Taryba gali pagrįsti ribojamąsias priemones trečiosios valstybės sprendimu, Tarybai nustatyta pareiga paisyti teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą reiškia pareigą įsitikinti, ar šį sprendimą priėmusios trečiosios valstybės institucijos paisė minėtų teisių (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70      Reikalavimu, kad Taryba patikrintų, ar trečiųjų valstybių sprendimai, kuriais ji ketina remtis, buvo priimti paisant šių teisių, siekiama užtikrinti, kad lėšų įšaldymo priemonių nustatymas ar tolesnis jų taikymas būtų pagrįstas tik pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir kad taip būtų apsaugoti atitinkami asmenys ar subjektai. Taigi Taryba gali konstatuoti, kad tokių priemonių nustatymas ar tolesnis jų taikymas pagrįstas pakankamai svariais faktais, tik kai pati patikrina, ar priimant atitinkamos trečiosios valstybės sprendimą, kuriuo ji ketina remtis, buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71      Be to, nors iš tiesų aplinkybė, kad trečioji valstybė yra viena iš valstybių, prisijungusių prie EŽTK, reiškia, jog EŽTT atlieka pagal minėtą konvenciją garantuojamų pagrindinių teisių, kurios, vadovaujantis ESS 6 straipsnio 3 dalimi, priklauso bendriesiems Sąjungos teisės principams, kontrolę, dėl tokios aplinkybės šio sprendimo 70 punkte primintas reikalavimas patikrinti netampa perteklinis (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72      Pagal jurisprudenciją teikdama pareiškimą dėl motyvų, susijusių su ribojamųjų priemonių nustatymu ar tolesniu jų taikymu asmeniui arba subjektui, Taryba privalo glaustai nurodyti priežastis, kodėl mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Taigi, kad įvykdytų pareigą motyvuoti, sprendime, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, Taryba turi parodyti, kad patikrino, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji grindžia šias priemones, buvo priimtas paisant šių teisių (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73      Galiausiai, jeigu nustatydama arba palikdama galioti tokias ribojamąsias priemones, kaip nagrinėjamos šioje byloje, Taryba remiasi trečiosios valstybės sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl atitinkamam asmeniui inkriminuojamo valstybės lėšų ar turto pasisavinimo, ji turi, pirma, įsitikinti, ar priimdamos tą sprendimą šios trečiosios valstybės institucijos paisė asmens, dėl kurio vykdomas nagrinėjamas baudžiamasis procesas, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir, antra, sprendime, kuriame nustatomos ribojamosios priemonės, nurodyti, dėl kokių priežasčių mano, kad tas trečiosios valstybės sprendimas buvo priimtas paisant šių teisių (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 71 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

74      Nagrinėjamu atveju tokios pareigos, atrodo, yra juo labiau būtinos dėl to, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2014/119 2 konstatuojamosios dalies, šis sprendimas ir vėlesni sprendimai buvo priimti įgyvendinant paramos teisinei valstybei ir žmogaus teisėms Ukrainoje politiką (žr. šio sprendimo 4 punktą), visų pirma grindžiamą ESS 21 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais tikslais. Todėl šių sprendimų dalykas – be kita ko, padėti Ukrainos institucijoms nustatyti valstybės lėšų pasisavinimo atvejus ir išsaugoti galimybę išieškoti pasisavintas lėšas – yra nereikšmingas minėtų tikslų atžvilgiu, jeigu priimant tokią išvadą būtų atsisakyta vykdyti teisingumą ar ji būtų priimama savavališkai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Ben Ali / Taryba, T‑151/18, EU:T:2020:514, 95 punktą).

75      Atsižvelgiant būtent į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus reikia nagrinėti, ar Taryba paisė šių pareigų, kurias privalėjo vykdyti priimdama ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu.

76      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamuose aktuose Taryba iš tikrųjų nurodė priežastis, kodėl manė, kad Ukrainos valdžios institucijų sprendimas ieškovo atžvilgiu pradėti ir vykdyti baudžiamuosius procesus dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (žr. šio sprendimo 40 punktą). Vis dėlto reikia patikrinti, ar Taryba teisingai manė, kad šių teisių paisyta.

77      Iš tikrųjų motyvavimo pagrįstumo nagrinėjimas, kuris susijęs su ginčijamų aktų teisėtumu ir iš esmės reiškia, kad nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar Tarybos nurodytos aplinkybės yra nustatytos ir ar jos įrodo, kad ji patikrino, kaip Ukrainos valdžios institucijos paisė šių teisių, turi būti atskirtas nuo motyvavimo, kaip esminio procedūrinio reikalavimo, ir yra tik Tarybos pareigos iš anksto įsitikinti, kad minėtų teisių paisoma, pasekmė (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją)

78      Anksčiau priimtos ribojamosios priemonės ginčijamais aktais buvo pratęstos ir toliau taikomos ieškovui, remiantis įtraukimo į sąrašą kriterijumi, įtvirtintu Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalyje, patikslintoje Sprendime 2015/143, ir Reglamento Nr. 208/2014 3 straipsnyje, patikslintame Reglamentu 2015/138 (žr. šio sprendimo 13 ir 14 punktus). Šis kriterijus taikomas asmenims, pripažintiems atsakingais už viešųjų lėšų pasisavinimą, įskaitant asmenis, dėl kurių Ukrainos institucijos atlieka tyrimus.

79      Iš šio sprendimo 40 punkte primintų ginčijamų aktų motyvų ir 2021 m. kovo 5 d. rašto matyti, kad priimdama sprendimą dėl ieškovo pavardės palikimo sąraše Taryba rėmėsi aplinkybe, jog Ukrainos valdžios institucijos vykdė baudžiamuosius procesus prieš jį dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo, ir ši aplinkybė patvirtinta GP raštuose bei tam tikruose teismų sprendimuose.

80      Taigi tolesnis ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių taikymas, kaip ir bylose, kuriose priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (C‑11/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:786), 2020 m. birželio 25 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287) ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (T‑258/20, EU:T:2021:52), buvo grindžiamas Ukrainos valdžios institucijų sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainos viešųjų lėšų pasisavinimo.

81      Taip pat reikia pažymėti, kad Taryba iš dalies pakeitė Sprendimo 2014/119 priedą ir Reglamento Nr. 208/2014 I priedą, ginčijamais aktais į juos įtraukdama, kaip jau buvo padariusi 2019 m. kovo mėn. ir 2020 m. kovo mėn. aktuose, naują iš dviejų dalių sudarytą skirsnį, skirtą tik teisei į gynybą ir teisei į veiksmingą teisminę gynybą.

82      Pirmoje dalyje tiesiog apskritai užsiminta apie teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Konkrečiai kalbant, pirmiausia nurodytos įvairios procesinės teisės, kuriomis pagal Baudžiamojo proceso kodekso 42 straipsnį vykstant baudžiamajam procesui naudojasi kiekvienas įtariamas ar kaltinamas asmuo. Paskui paminėta, kad to paties kodekso 303 straipsnyje atskirti sprendimai ir neveikimas, kuriuos galima apskųsti ikiteisminio tyrimo metu, ir sprendimai ir neveikimas, kurie gali būti nagrinėjami teisme vykstant parengiamosioms procedūroms. Be to, pirma, nurodyta, kad pagal minėto kodekso 306 straipsnį bet kurį skundą dėl tyrėjo ar prokuroro sprendimų, veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo teisėjas arba vietos teismas turi nagrinėti dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui, jo advokatui ar teisėtam atstovui. Antra, be kita ko, pažymėta, jog minėto kodekso 309 straipsnyje nurodyta, kokius ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus galima skųsti. Galiausiai patikslinta, kad tam tikri tyrimo veiksmai, kaip antai turto areštas ir sulaikymo priemonės, gali būti atliekami tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimą.

83      Antra skirsnio dalis skirta kiekvieno asmens, kurio pavardė įrašyta sąraše, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymui. Konkrečiai dėl ieškovo nurodyta, kad iš Tarybos turimos informacijos galima spręsti, kad vykstant baudžiamiesiems procesams, kuriais rėmėsi Taryba, buvo užtikrinta jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įskaitant pagrindinę teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas; „tai įrodo visų pirma 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai, kuriais suteikiamas leidimas vykdyti specialų tyrimą in absentia“. Be to, Taryba pažymi, kad „gynybai buvo pranešta apie ikiteisminių tyrimų užbaigimą atitinkamai 2017 m. ir 2018 m., [paskui] jai buvo pateikta baudžiamojo proceso medžiaga susipažin[ti]“, kad vyko gynybos susipažinimo su baudžiamojo proceso medžiaga procesas ir kad ilgas susipažinimo laikotarpis priskirtinas gynybai (žr. šio sprendimo 40 punktą).

84      2021 m. kovo 5 d. rašte ieškovui (žr. šio sprendimo 41 punktą) Taryba pirmiausia nurodė, kad GP liudijimuose buvo teigiama ir bylos medžiagoje buvo nurodyta, jog toliau vyko ieškovo baudžiamieji procesai Ukrainoje dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo. Paskui Taryba nurodė, kad, pirma, 2020 m. gegužės 13 d. sprendime patvirtinta, jog byloje 113 pranešimas apie įtarimus ieškovui buvo tinkamai įteiktas ir kad dėl to ieškovas turėjo įtariamojo statusą. Dėl tariamai pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės Taryba atsakė, kad Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, pagal kurias prokuroras turėjo užbaigti procesą pasibaigus tyrimo laikotarpiui, įsigaliojo 2017 m. spalio 3 d., t. y. kai ieškovo pavardė jau buvo įtraukta į įtariamų asmenų registrą, todėl byloje 113 ir byloje 521 jos nebuvo taikomos. Be to, Taryba pažymėjo, kad gynybos susipažinimo su bylos medžiaga fazė nėra įtraukta į ikiteisminio tyrimo laikotarpį, todėl galimas vėlavimas per šią proceso fazę negali būti priskirtas tyrimą atlikusioms Ukrainos institucijoms. Galiausiai Taryba padarė išvadą, kad ji turėjo patikrinti ne tai, ar ikiteisminiai tyrimai buvo pagrįsti, o tik sprendimo taikyti ribojamąją priemonę pagrįstumą atsižvelgiant į dokumentus, kuriais buvo grindžiamas jos taikymas.

85      Taigi, kartu aiškinant ginčijamuose aktuose ir 2021 m. kovo 5 d. rašte išdėstytus motyvus matyti, kad Taryba patvirtino, jog abiejose šio sprendimo 84 punkte paminėtose bylose patikrino, ar buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

86      Šiuo klausimu reikia nedelsiant pažymėti, kad Taryba vis dar neįrodė, kiek visuose šio sprendimo 83 punkte paminėtuose Pečersko teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimuose patvirtinta, jog bylose 113 ir 521 buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Iš tikrųjų, kaip priminta šio sprendimo 67–69 punktuose, nagrinėjamu atveju prieš priimdama sprendimą palikti galioti aptariamas ribojamąsias priemones Taryba turėjo patikrinti, ar Ukrainos teisminių institucijų sprendimas pradėti ir vykdyti ikiteisminio tyrimo procedūras dėl nusikalstamų veikų, susijusių su viešųjų lėšų ar turto pasisavinimu ir valstybės pareigūno piktnaudžiavimu įgaliojimais, buvo priimtas paisant minėtų ieškovo teisių (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

87      Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 83 punkte minėti teismo sprendimai negali būti laikomi sprendimais pradėti ir vykdyti tyrimo procedūrą, kuriais būtų galima pagrįsti tolesnį nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymą. Taigi galima pripažinti, kad, materialinės teisės požiūriu, kadangi šiuos sprendimus priėmė jurisdikciją turintis subjektas, būtent Pečersko teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, Taryba iš tikrųjų atsižvelgė į juos kaip į faktinį pagrindą, pateisinantį tolesnį nagrinėjamų priemonių taikymą (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

88      Taigi reikia patikrinti, ar Taryba galėjo pagrįstai manyti, jog šie sprendimai ir aplinkybė, kad priimant ginčijamus aktus vyko ieškovo gynybos susipažinimo su bylos medžiaga procesas ir kad jo ilgis iš esmės priskirtinas ieškovui, rodo, kad jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą buvo paisoma.

89      Visų pirma reikia pažymėti, kad 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai, susiję su specialaus tyrimo vykdymu in absentia atitinkamai byloje 113 ir byloje 521, buvo priimti atitinkamai ketveriais metais ir dvejais su puse metų anksčiau nei ginčijami aktai. Darytina išvada, kad jų nepakanka įrodyti, kad minėtos procedūros, kuriomis Taryba ketina remtis, kad nagrinėjamas ribojamąsias priemones ieškovui paliktų galioti nuo 2021 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn., vyko paisant ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

90      Be to, Bendrasis Teismas jau turėjo progą priimti sprendimą tiek dėl 2017 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo, tiek dėl 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo bylose, kuriose priėmė 2020 m. birželio 25 d. Sprendimą Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287, 78–91 punktai) ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimą Klymenko / Taryba (T‑258/20, EU:T:2021:52, 83, 93 ir 94 punktai), kurių Taryba neginčijo; Bendrasis Teismas nusprendė, kad remiantis šiais sprendimais nebuvo galima įrodyti, jog nagrinėjant minėtas bylas buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Reikia pabrėžti, kad Bendrasis Teismas negali visiškai atsiriboti nuo šiuose dviejuose sprendimuose, kurie priimti bylose tarp tų pačių šalių ir kuriuose iš esmės keliami tie patys teisiniai klausimai, išdėstytų savo argumentų.

91      Kalbant būtent apie 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą, priimtą byloje 521, reikia priminti, kad, pirma, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog Taryba nepatikrino, kiek toks sprendimas, koks nagrinėjamas šioje byloje, kurio nebuvo galima apskųsti, atitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nurodytas ginčijamų aktų skirsnio, skirto teisei į gynybą ir teisei į veiksmingą teisminę gynybą, pirmoje dalyje (žr. šio sprendimo 82 punktą). Antra, Bendrasis Teismas manė, jog bylos medžiagoje nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovui atstovavo ne jo paties paskirti advokatai, ir kad šiuo atžvilgiu Taryba neįvykdė pareigos įsitikinti, kad buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą. Trečia, Bendrasis Teismas nustatė, kad nepaisydama visų dokumentų, kuriuos ieškovas jam pateikė siekdamas įrodyti, kad jo pavardė neįtraukta į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, Taryba pasitenkino paprasčiausiais GP ir ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiais šiuo klausimu, nors aplinkybė, kad ieškovo pavardė būtų įrašyta į tarpvalstybinį ar tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, buvo viena iš dviejų sąlygų, kurias prokuroras turėjo nustatyti, kai prašė leisti imtis veiksmų in absentia (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑295/19, EU:T:2020:287, 82–88 punktus).

92      Tas pats taikoma ir bylai 113. Iš tikrųjų šioje byloje Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad Taryba nenurodė priežasčių, dėl kurių rėmėsi tik paprasčiausiais GP ir ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiais dėl ieškovo pavardės įtraukimo į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, neatsižvelgdama į dokumentus, kuriais buvo įrodyta, jog ieškovo pavardės Interpolo ieškomų asmenų sąraše nebuvo. Bendrojo Teismo teigimu, Tarybos turėta informacija jai neturėjo tapti pagrindu tikrinti, ar prokuroras paisė su įtraukimu į šį sąrašą susijusios sąlygos ir ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas savo sprendimą, paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad iš 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto vėliau nei 2020 m. kovo mėn. aktai, bet ne vėliau nei ginčijami aktai, buvo matyti, jog, pirma, vien to, kad prokuroras priėmė tokį procesinį sprendimą, kaip nutarimas įtraukti tam tikrą asmenį į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, nepakanka, nes taip pat reikalaujama, kad būtų imtasi visų reikalingų priemonių tokiam nutarimui įgyvendinti, o to prokuroras niekaip neįrodė, ir, antra, kad tokį Baudžiamojo proceso kodekso 193-6 straipsnio išaiškinimą Ukrainos Aukščiausiojo Teismo kovos su korupcija skyriaus apeliacinių skundų kolegija buvo pateikusi keliuose nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. priimtuose sprendimuose (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 86–92 punktus), taigi jis juo labiau turėjo būti žinomas prokurorui.

93      Nagrinėjamu atveju tenka konstatuoti, kad nors 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Klymenko / Taryba (T‑258/20, EU:T:2021:52) buvo priimtas anksčiau nei ginčijami aktai, Taryba savo raštuose nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas būtų galėjęs padaryti kitokią išvadą dėl 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų įrodomosios vertės, nei išvados, padarytos 2020 m. birželio 25 d. Sprendime Klymenko / Taryba (T‑295/19, EU:T:2020:287) ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendime Klymenko / Taryba (T‑258/20, EU:T:2021:52).

94      Bet kuriuo atveju taip pat reikia pažymėti, kad visi šio sprendimo 83 punkte nurodyti teismo sprendimai susiję su baudžiamosiomis bylomis, kuriomis remiantis ieškovo pavardė buvo įtraukta į sąrašą ir jame palikta, ir yra tik prie jų prijungti kaip procesiniai dokumentai. Tokiais sprendimais galima remtis nebent nustatant, kad yra pakankamai tvirtas faktinis pagrindas, remiantis taikytinu įtraukimo kriterijumi, ieškovui iškelti baudžiamąsias bylas dėl, be kita ko, Ukrainos valstybei priklausančių lėšų ar turto pasisavinimo, tačiau vien jų neužtenka, siekiant įrodyti, kad Ukrainos teisminės institucijos sprendimas pradėti ir vykdyti tokius baudžiamuosius procesus, kuriais iš esmės grindžiamas tolesnis ribojamųjų priemonių taikymas ieškovui, buvo priimtas paisant ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą; tai Taryba turi patikrinti, kaip matyti iš šio sprendimo 70 punkte nurodytos jurisprudencijos (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95      Kol kas Taryba nenurodė nė vieno proceso, per kurį buvo priimti ginčijami aktai, dokumento, iš kurio būtų matyti, kad ji išnagrinėjo teismų sprendimus, kuriais remtasi, ir kad dėl to galėjo padaryti išvadą, jog iš esmės buvo paisoma ieškovo procesinių teisių.

96      Paprasčiausios Tarybos nuorodos į Ukrainos institucijų raštus ir pakartotinai išreikštą poziciją, kur jos paaiškino, kaip buvo paisoma ieškovo pagrindinių teisių ir suteiktos šios srities garantijos, negali pakakti, kad būtų galima manyti, jog sprendimas palikti ieškovo pavardę sąraše yra grindžiamas pakankamai tvirtu faktiniu pagrindu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 70 punkte nurodytą jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimą Saleh Thabet ir kt. / Taryba, C‑72/19 P ir C‑145/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:992, 44 punktas).

97      Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad Taryba privalėjo atlikti tokį patikrinimą nepriklausomai nuo ieškovo pateiktų įrodymų, kad nagrinėjamu atveju jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą buvo pažeistos, nes vien galimybės pagal Baudžiamojo proceso nuostatas remtis šių teisių pažeidimais Ukrainos teisminėse institucijose savaime nepakanka, kad būtų įrodyta, jog šios institucijos paisė šių teisių (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimą Yanukovych / Taryba, T‑303/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:334, 121 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

98      Šios išvados negalima paneigti remiantis Tarybos argumentu, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, galinčių įrodyti, kad konkrečiai jo situacijai turėjo įtakos jo nurodytos Ukrainos teisminės sistemos problemos. Iš tikrųjų remiantis suformuota jurisprudencija būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti atitinkamo asmens atžvilgiu pateiktų motyvų pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimą Saleh Thabet ir kt. / Taryba, C‑72/19 P ir C‑145/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:992, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

99      Antra, kalbant apie gynybos supažindinimo su bylos turiniu procesą, kuris ginčijamų aktų priėmimo metu tebevyko abiejose bylose, iš bylos medžiagos matyti, kad Tarybą tenkino lakoniški GP paaiškinimai, kuriuose padaryta išvada, jog susipažinimo laikotarpio trukmė priklauso tiktai nuo gynybos, ir nepateikta jokios pagrįstos informacijos apie šio proceso pobūdį ir maksimalią trukmę, nors jis tęsėsi nuo 2017 m. balandžio 21 d., t. y. nuo ikiteisminio tyrimo užbaigimo dienos byloje 113, ir nuo 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. nuo ikiteisminio tyrimo užbaigimo dienos byloje 521.

100    Vis dėlto, priešingai, nei teigia, Taryba neįrodė, kiek jos turima informacija apie minėtą gynybos susipažinimo su bylos medžiaga procesą minėtose bylose 113 ir 521 ir su jomis susiję teismo sprendimai tapo pagrindas manyti, kad ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą buvo paisoma, nors, kaip ji teigė, minėtose bylose, kuriose nagrinėtos 2011–2014 m. tariamai susiklosčiusios faktinės aplinkybės, vis dar vyko ikiteisminis tyrimas, be to, 2019 m. lapkričio mėn. jau užbaigtos bylos buvo perduotos kitoms tyrimo institucijoms, taigi šios bylos dar nebuvo pateiktos Ukrainos teismui, kad būtų nagrinėjamos iš esmės.

101    Chartijos, kuri yra dokumentas, į kurį atsižvelgdama Taryba vertina, ar laikomasi teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), 47 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad bet kuris asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

102    Kadangi Chartijoje įtvirtintos teisės atitinka EŽTK garantuojamas teises, pavyzdžiui, numatytas jos 6 straipsnyje, pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jų esmė ir taikymo sritis yra tokia, kokia nustatyta EŽTK.

103    Šiuo klausimu reikia priminti, kad aiškindamas EŽTK 6 straipsnį EŽTT pažymėjo, jog taikant pagrįsto termino principą, be kita ko, siekiama apsaugoti kaltinamąjį nuo pernelyg ilgo proceso ir išvengti situacijos, kai jo likimas bus per ilgai neaiškus, ir kad formuluojant šį principą pabrėžta, jog svarbu, kad teismo sprendimas būtų priimtas be delsimo, galinčio pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui ir patikimumui (žr. 2015 m. liepos 7 d. EŽTT sprendimo Rutkowski ir kt. prieš Lenkiją, CE:ECHR:2015:0707JUD007228710, 126 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, EŽTT nusprendė, kad šio principo pažeidimas gali būti nustatytas, be kita ko, tuomet, kai ikiteisminio tyrimo stadijoje yra tam tikrų neveiklumo etapų, dėl kurių yra kaltos atlikti šį tyrimą privalančios kompetentingos institucijos (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 6 d. EŽTT sprendimo Rouille prieš Prancūziją, CE:ECHR:2004:0106JUD005026899, 29–31 punktus; 2007 m. rugsėjo 27 d. EŽTT sprendimo Reiner ir kiti prieš Rumuniją, CE:ECHR:2007:0927JUD 000150502, 57–59 punktus ir 2012 m. sausio 12 d. EŽTT sprendimo Borisenko prieš Ukrainą, CE:ECHR:2012:0112JUD002572502, 58–62 punktus).

104    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad jeigu asmeniui kelerius metus taikomos ribojamosios priemonės dėl tų pačių ikiteisminių tyrimų, kaip yra nagrinėjamu atveju, prieš priimdama sprendimą dėl tolesnio šių priemonių taikymo Taryba privalo įsitikinti, kad paisoma šio asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 101 punktą ir 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T‑303/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:334, 127 punktą; taip pat šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Ben Ali / Taryba, T‑151/18, EU:T:2020:514, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105    Šiuo klausimu, kaip pažymėta šio sprendimo 74 punkte, reikia priminti, kad ieškovo turtas įšaldytas siekiant jį apsaugoti ir, kaip Taryba pabrėžia savo rašytinėse pastabose, padėti Ukrainos valdžios institucijoms pasibaigus pradėtiems teismo procesams konstatuoti valstybės lėšų pasisavinimą ir išsaugoti šioms institucijoms galimybę galiausiai susigrąžinti taip pasisavintas lėšas. Taigi Taryba turi užtikrinti, kad būtų išvengta nepagrįsto šios priemonės pratęsimo pakenkiant ieškovo teisėms ir laisvėms, kurioms toks pratęsimas darė reikšmingą neigiamą poveikį vien dėl to, kad teisminis procesas, kuriuo ji grindžiama, buvo tęsiamas neribotą laiką be jokio realaus pagrindo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Ben Ali / Taryba, T‑151/18, EU:T:2020:514, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106    Iš EŽTT jurisprudencijos, susijusios su minėto EŽTK 6 straipsnio aiškinimu, taip pat matyti, kad vėlavimas, kurį lėmė tai, kad valdžios institucijos buvo sustabdžiusios bylos nagrinėjimą, sprendimai sujungti ir atskirti įvairias baudžiamąsias bylas, taip pat bylos grąžinimas tyrimui papildyti tame pačiame procese gali būti laikomi didelio baudžiamosios justicijos veikimo sutrikimo požymiais (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 23 d. EŽTT sprendimo Krivoshey prieš Ukrainą, CE:ECHR:2016:0623JUD000743305, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ilgesnę ikiteisminių tyrimų trukmę ir į tai, kad šiuose tyrimuose nepasiekta pažangos, iš to, kas nurodyta šio sprendimo 104 punkte, matyti, jog prieš priimdama ginčijamus aktus Taryba privalėjo įsitikinti, kad nepagrįsta šių ikiteisminių tyrimų trukmė buvo pateisinama. Taigi Taryba negalėjo pagrįstai pasitenkinti GP nurodytu motyvu, grindžiamu naujų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, susijusių su baudžiamųjų bylų nutraukimu, netaikymu dėl jų negaliojimo atgaline data, nes nenustatyta ir net neteigiama, kad pagal nagrinėjamoms byloms taikytinas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nebuvo galima nutraukti atitinkamų ikiteisminių tyrimų.

107    Šios išvados negalima paneigti argumentais, kuriuos Taryba pateikė remdamasi byla, kurioje priimtas 2017 m. spalio 5 d. Sprendimas Mabrouk / Taryba (T‑175/15, EU:T:2017:694), kur baudžiamasis tyrimas buvo sustabdytas kelerius metus. Šiuo klausimu, pirma, reikia konstatuoti, kad 2017 m. spalio 5 d. Sprendimas Mabrouk / Taryba (T‑175/15, EU:T:2017:694) buvo priimtas anksčiau nei 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), kuriame pateikti reikšmingi paaiškinimai dėl Tarybos pareigos patikrinti, be kita ko, ar vykdant baudžiamuosius procesus, kuriais remiantis buvo priimtos ribojamosios priemonės, buvo paisoma teisės į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą, kuri, kaip nurodyta šio sprendimo 101 punkte, yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą dalis. Antra, byloje, kurioje priimtas 2017 m. spalio 5 d. Sprendimas Mabrouk / Taryba (T‑175/15, EU:T:2017:694), nagrinėta situacija skyrėsi nuo situacijos, susiklosčiusios šioje byloje, nes Tarybos turimi dokumentai parodė, kad vyko ir reali procesinė veikla tiriant su ieškovu susijusią bylą, ir, be kita ko, atitinkamų valdžios institucijų procesiniai veiksmai vykdant tarptautinius teisinės pagalbos prašymus (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimą Yanukovych / Taryba,T‑303/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:334, 130 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

108    Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Taryba turėjo bent jau įvertinti visą GP ir ieškovo pateiktą informaciją ir nurodyti priežastis, dėl kurių savarankiškai ir išsamiai išanalizavusi šias aplinkybes galėjo manyti, kad Ukrainos teisminėse institucijose buvo paisoma ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kiek tai susiję su jo teise į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 102 punktą).

109    Taigi, atsižvelgiant į bylos medžiagą, negalima daryti išvados, kad remdamasi informacija, kurią turėjo priimdama ginčijamus aktus, Taryba galėjo patikrinti, ar Ukrainos teisminių institucijų sprendimas buvo priimtas ir įgyvendintas paisant ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, konkrečiau kalbant, teisės į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą.

110    Be to, šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad jurisprudencija, pagal kurią tuo atveju, kai priimamas sprendimas dėl lėšų įšaldymo, kaip antai ginčijamuose aktuose išdėstytas su ieškovu susijęs sprendimas, Taryba ar Sąjungos teismas turi patikrinti ne tai, ar Ukrainoje atliekami tyrimai dėl asmens, kuriam taikomos šios priemonės, yra pagrįsti, o tik sprendimo įšaldyti lėšas pagrįstumą atsižvelgiant į vieną ar kelis dokumentus, kuriais grindžiamas tas sprendimas, negali būti aiškinama taip, kad Taryba neprivalo tikrinti, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis nustatydama ribojamąsias priemones, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑258/20, EU:T:2021:52, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

111    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neįrodyta, jog prieš priimdama ginčijamus aktus Taryba įsitikino, kad Ukrainos teisminės institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą baudžiamosiose bylose, kuriomis rėmėsi. Taigi, nusprendusi palikti ieškovo pavardę sąraše Taryba padarė vertinimo klaidą.

112    Tokiomis aplinkybėmis reikia panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu, ir nereikia nagrinėti kitų ieškovo nurodytų pagrindų ir argumentų.

113    Atsižvelgiant į subsidiariai Tarybos pateiktą reikalavimą (žr. šio sprendimo 50 punkto antrą įtrauką), kuriuo iš esmės prašoma palikti galioti Sprendimo 2021/394 padarinius, kol pasibaigs terminas pateikti apeliacinį skundą, kuriuo būtų prašoma panaikinti Įgyvendinimo reglamentą 2021/391, kiek jis susijęs su ieškovu, o jeigu toks apeliacinis skundas būtų pateiktas – kol dėl jo bus priimtas sprendimas, pakanka pažymėti, kad Sprendimo 2021/394 padariniai galiojo iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Vadinasi, jo panaikinimas šiuo sprendimu neturi pasekmių už šią datą vėlesniu laikotarpiu, tad nėra būtina spręsti dėl to sprendimo palikimo galioti padarinių (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑289/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:445, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

114    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2021 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/394, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, ir 2021 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/391, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, tiek, kiek Oleksandr Viktorovych Klymenko pavardė palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše.

2.      Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Spielmann

Mastroianni

Brkan

Paskelbta 2021 m. gruodžio 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.