Language of document :

2021 m. gruodžio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-233/19 ir T-234/19 Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG ir Infineon Technologies AG / Europos Komisija

(Byla C-794/21 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir R. Kanitz

Kitos proceso šalys: Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG, Infineon Technologies AG, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T–233/19 ir T–234/19, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas;

remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalimi, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį, dėl 2012 m. ir 2013 m.,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas, toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su tinklo mokesčių valstybinio pobūdžio vertinimu, kai nusprendė, kad privaloma našta vartotojui ar galutiniam naudotojui ir valstybės kontrolė, taikoma lėšoms ar tų lėšų administratoriams, yra du kriterijai, kurie buvo „alternatyvos dalimis“.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su „privalomumo vartotojui ar galutiniam naudotojui“ vertinimu, kai nusprendė, kad neturi reikšmės ryšiai tarp elektros tiekėjo ir elektros galutinio naudotojo. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi pareiga rinkti mokesčius, o ne teisės aktuose įtvirtinta pareiga mokėti tinklo mokesčius.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertindamas, ar tinklo mokesčiai renkami ir kontroliuojami valstybės, nusprendė, kad surinktų tinklo mokesčių tikslas neapsprendžia, jog valstybė turi teisę disponuoti tomis lėšomis.

____________