Language of document :

2021 m. gruodžio 17 d. Infineon Technologies AG ir Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-233/19 ir T-234/19 Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG ir Infineon Technologies AG / Europos Komisija

(Byla C-800/21 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: Infineon Technologies AG ir Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG, atstovaujamos Rechtsanwälte L. Assmann ir M. Peiffer

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti visą 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-233/19 ir T-234/19 (EU:T:2021:647);

paskelbti negaliojančiu 2018 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį;

nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ši byla susijusi su atleidimu nuo tinklo mokesčių, dėl kurio apeliantės 2012 ir 2013 m. už elektros tiekimą iš bendrų tinklų neprivalėjo mokėti savo energijos tinklo operatoriams tinklo mokesčio (toliau – atleidimas nuo tinklo mokesčių).

Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad atleidimas nuo tinklo mokesčių buvo finansuojamas iš valstybinių išteklių ir todėl kvalifikuojamas kaip pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį (skundžiamo sprendimo 111 punktas). Taigi Bendrasis Teismas, remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija, klaidingai aiškino pagalbos sąvoką.

Atleidimas nuo tinklo mokesčių buvo finansuojamas iš rinkliavos pagal Stromnetzentgeltverordnung (Elektros perdavimo sistemos naudojimo tarifų nustatymo taisyklės; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalį. Ši rinkliava – skirtingai, nei Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 97 punkte – nėra privalomas mokestis, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, o tai reikštų išteklių valstybinį pobūdį, kaip tai suprantama SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantės savo apeliaciniu skundu visų pirma ginčija Sąjungos teisės taikymą ir tvirtina, kad Bendrasis Teismas, remdamasis Europos Sąjungos valstybės pagalbos teisės standartais, klaidingai įvertino nacionalinę teisę (apeliacinio skundo pirmasis pagrindas). Iš tiesų atleidimas nuo tinklo mokesčio buvo finansuojamas iš nevalstybinių išteklių, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybinių išteklių, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, naudojimas būtų patvirtintas tik esant pakankamai glaudžiam ryšiui su valstybės biudžetu. Tačiau šioje byloje nagrinėjama rinkliava, apibrėžta StromNEV 19 straipsnio 2 dalyje, nėra glaudžiai susijusi su Vokietijos valstybės biudžetu. Todėl minėta rinkliava yra privačios, o ne valstybinės lėšos, mokamos tarp sistemos operatoriaus ir sistemos naudotojo.

Be to, apeliantės grindžia savo apeliacinį skundą tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktus, nes klaidingai aiškino nacionalinės teisės turinį ir taikymo apimtį (apeliacinio skundo antrasis pagrindas).

____________