2014 m. vasario 17 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-130/11 Verile ir Gjergji / Komisija

(Byla T-104/14 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall, D. Martin ir G. Gattinara

Kitos proceso šalys: Marco Verile (Cadrezzate, Italija) ir Anduela Gjergji (Briuselis, Belgija)

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-130/11, Verile ir Gjergji / Komisija;

konstatuoti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje instancijoje;

priteisti iš M. Verile ir A. Gjergji Tarnautojų teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su asmens nenaudai priimto akto sąvoka, nes Tarnautojų teismas nusprendė, kad ieškinys pirmojoje instancijoje yra priimtinas, nes Komisijos pasiūlymas suinteresuotiesiems asmenims dėl darbo stažo priskaičiavimo perkeliant jų pensines teises pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį (susiję su skundžiamo sprendimo 37-55 punktais) kvalifikuotas kaip asmens nenaudai priimtas aktas.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisėtai ex officio pateikė prieštaravimą dėl 2011 m. priimtų bendrų pensinių teisių perkėlimo nuostatų teisėtumo. Komisija tvirtina, kad šio pagrindo aiškiai nepateikė šalys pirmojoje instancijoje ir, be to, jis nebuvo išnagrinėtas rungtyniniame procese (susiję su skundžiamo sprendimo 72 ir 73 punktais).

3.    Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Tarnautojų teismo teisės klaidomis, padarytomis aiškinant Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnį ir pensinių teisių perkėlimo nuostatas (susiję su skundžiamo sprendimo 74-98, 106, 109 ir 110 punktais). Komisija tvirtina, kad laikydamas, jog minėto VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka „perskaičiuota kapitalo vertė“ skiriasi nuo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos ir minėto VIII priedo 8 straipsnyje apibrėžtos sąvokos „aktuarinis ekvivalentas“, Tarnautojų teismas apsiribojo pažodiniu išaiškinimu, kad pasiektų išvadas dėl didelio nevienodo pareigūnų, pateikusių prašymus perkelti jų pensines teises „in“, ir pareigūnų, pateikusių perkelti jų pensines teises „out“, vertinimo. Komisija teigia, kad Tarnautojų teismo atliktas išaiškinimas nesuderinamas ir su Europos Sąjungos pensijų sistemos finansinės pusiausvyros reikalavimais, ir su pareigūnų, prašančių perkelti jų pensines teises „in“ teise į nuosavybę.4.    Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidų laikydamas, kad ieškovų pirmojoje instancijoje teisės jų pensinių teisių perkėlimo srityje jau buvo „visiškai atsiradusios“ 2011 m. priimtų bendrų pensinių teisių perkėlimo nuostatų įsigaliojimo momentu, nes tik galutinis sprendimas dėl priskaičiavimo apibrėžia perkeltas pensines teises (susiję su skundžiamo sprendimo 99-108 punktais).