BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. spalio 13 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Nacionalinių teisių į pensiją pervedimas – Pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – Aktas, kuris nėra priimtas asmens nenaudai – Ieškinio nepriimtinumas pirmojoje instancijoje – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Vienodas požiūris“

Byloje T‑104/14 P

dėl apeliacinio skundo, pareikšto dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (plenarinė sesija) sprendimo Verile ir Gjergji / Komisija (F‑130/11, Rink. VT, EU:F:2013:195), kurį prašoma panaikinti,

Europos Komisija, atstovaujama J. Currall, G. Gattinara ir D. Martin,

apeliantė,

kitos bylos šalys:

Marco Verile, gyvenantis Cadrezzate (Italija),

ir

Anduela Gjergji, gyvenanti Briuselyje (Belgija),

iš pradžių atstovaujami advokatų D. de Abreu Caldas, J.‑N. Louis ir M. de Abreu Caldas, vėliau J.‑N. Louis ir N. de Montigny,

ieškovai pirmojoje instancijoje,

BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai H. Kanninen ir D. Gratsias (pranešėjas),

posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. gegužės 6 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu, paduotu pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnį, Europos Komisija prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (plenarinė sesija) sprendimą Verile ir Gjergji / Komisija (F‑130/11, Rink. VT, EU:F:2013:195, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Tarnautojų teismas panaikino 2011 m. gegužės 19 ir 20 d. Komisijos „sprendimus“, atitinkamai skirtus Anduela Gjergji ir Marco Verile.

 Faktinės bylos aplinkybės, procesas pirmojoje instancijoje ir skundžiamas sprendimas

 Faktinės bylos aplinkybės

2        Faktinės bylos aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 14–20 punktuose (kiek jos susijusios su M. Verile) ir 21–27 punktuose (kiek jos susijusios su A. Gjergji).

3        2009 m. lapkričio 17 d. M. Verile paprašė pervesti teises į pensiją, įgytas Liuksemburge prieš pradedant tarnybą Komisijoje, ir 2010 m. gegužės 5 d. Komisijos tarnybos pateikė jam pirmą pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Šiame pasiūlyme buvo nustatytas septynerių metų ir devynių mėnesių pensijų draudimo stažas, į kurį atsižvelgtina Europos Sąjungos pensijų sistemoje dėl anksčiau įgyto stažo. Be to, minėtame pasiūlyme buvo numatyta, kad kapitalo perteklių sudaranti suma negali būti perskaičiuota į pensijų draudimo stažą, todėl būtų jam išmokėta.

4        2010 m. rugsėjo 7 d. M. Verile sutiko su minėtu pasiūlymu, tačiau 2011 m. gegužės 20 d. jam buvo pateiktas antras pasiūlymas, kuriuo panaikintas ir pakeistas pirmasis. Antrajame pasiūlyme nurodytas pensijų draudimo stažas, į kurį atsižvelgtina Sąjungos pensijų sistemoje, buvo toks pat kaip ir pirmajame pasiūlyme, tačiau M. Verile išmokėtinas kapitalo perteklius buvo sumažintas. Motyvas, kurį Komisija nurodė šiam pakeitimui pateisinti, buvo tas, kad pirmasis pasiūlymas buvo grindžiamas apskaičiavimu, atliktu pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, priimtas 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimu C(2004) 1588 (šis Komisijos sprendimas paskelbtas 2004 m. birželio 9 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 60‑2004) (toliau – 2004 m. BĮN), ir kad šią sumą reikia apskaičiuoti iš naujo, nes 2011 m. kovo 3 d. Komisija priėmė sprendimą C(2011) 1278 dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių, susijusių su teisių į pensiją pervedimu, bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (jis paskelbtas 2011 m. kovo 28 d. Informaciniuose pranešimuose Nr. 17‑2011) (toliau – 2011 m. BĮN).

5        M. Verile sutiko su antruoju pasiūlymu, tačiau vėliau pateikė skundą, kuriame prašė paskyrimų tarnybos atšaukti šį pasiūlymą ir pervesti jo teises į pensiją remiantis 2004 m. BĮN. 2011 m. rugpjūčio 19 d. paskyrimų tarnybos sprendimu šis skundas buvo atmestas.

6        Kaip ir M. Verile, A. Gjergji 2009 m. liepos 1 d. paprašė pervesti teises į pensiją, kurias ji įgijo Belgijoje prieš pradėdama tarnybą Komisijoje, ir jai buvo pateiktas pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Jame buvo nustatytas penkerių metų penkių mėnesių ir dviejų dienų pensijų draudimo stažas, į kurį atsižvelgtina Sąjungos pensijų sistemoje, ir, be kita ko, numatyta, kad kaip kapitalo, kuris bus pervestas, perteklius jai bus išmokėta tam tikra suma. 2010 m. rugsėjo 7 d. ji sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau 2011 m. gegužės 19 d. ji gavo antrą pasiūlymą, kuriuo panaikintas ir pakeistas pirmasis. Antrajame pasiūlyme pensijų draudimo stažas, į kurį atsižvelgtina pagal Sąjungos pensijų sistemą, buvo sumažintas iki ketverių metų dešimties mėnesių ir septyniolikos dienų, o kapitalo, kuris turėjo būti pervestas, pertekliaus nebenumatyta išmokėti.

7        A. Gjergji sutiko su antruoju pasiūlymu, tačiau vėliau jį apskundė. Savo skunde ji taip pat prašė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pervesti Belgijoje įgytas teises į pensiją remiantis pirmuoju pasiūlymu. 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu skundas ir prašymas buvo atmesti.

 Procesas pirmojoje instancijoje ir skundžiamas sprendimas

8        2011 m. gruodžio 2 d. M. Verile ir A. Gjergji pareiškė ieškinį Tarnautojų teisme, (užregistruotas kaip byla F‑130/11), kuriame prašė panaikinti jiems Komisijos pateiktus antruosius pasiūlymus ir sprendimus atmesti skundus, kuriais jie apskundė šiuos pasiūlymus.

9        Nusprendęs, kad sprendimų atmesti skundus turinys nėra savarankiškas ir kad todėl ieškinį reikia laikyti pareikštu tik dėl antrųjų pasiūlymų (skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktai), Tarnautojų teismas nagrinėjo ieškinio priimtinumą, kurį ginčijo Komisija, ir padarė išvadą, kad ieškinys priimtinas. Skundžiamo sprendimo 37–55 punktai, susiję su šiuo sprendimu, suformuluoti taip:

„37      Visų pirma primintina, kad tokia teisių į pensiją perkėlimo sistema, kaip nustatytąja [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, leidžiančia koordinuoti nacionalines sistemas ir Sąjungos pensijų sistemą, siekiama palengvinti nacionalinių darbuotojų, dirbančių privačiame ar viešajame sektoriuje, ir tarptautinėse organizacijose dirbančių darbuotojų įsidarbinimą Sąjungos institucijose ir taip užtikrinti, kad Sąjunga turėtų kuo geresnes galimybes pasirinkti kvalifikuotą ir tinkamą patirtį turintį personalą (2010 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo nutartis Ricci, C‑286/09 ir C‑287/09, 28 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

38      Šiomis aplinkybėmis Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas pats yra nusprendęs, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, pateikti pareigūnui, kad šis pareikštų sutikimą, tai „sprendimai“, kurie turi dvejopą poveikį: pirma, nacionalinėje teisės sistemoje išsaugoti atitinkamam pareigūnui pagal nacionalinę pensijų sistemą įgytas teises į pensiją ir, antra, Sąjungos teisės sistemoje užtikrinti, kad į šias teises būtų atsižvelgiama pagal Sąjungos pensijų sistemą, jei įvykdomos tam tikros papildomos sąlygos (2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimas Belgija ir Komisija / Genette, T‑90/07 P ir T‑99/07 P, 91 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

39      Savo ruožtu Tarnautojų teismas taip pat yra nusprendęs, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra vienašaliai aktai, dėl kurių kompetentinga institucija neturi imtis jokių kitų priemonių ir kurie sukelia teisinių pasekmių suinteresuotajam pareigūnui. Priešingu atveju tokie aktai patys savaime negalėtų būti ginčijami teisme arba bent jau skundas ir ieškinys dėl jų galėtų būti pateikti tik priėmus vėlesnį sprendimą, kurio priėmimo data neapibrėžta ir kurį priima kita institucija nei paskyrimų tarnyba. Dėl tokio vertinimo nebūtų gerbiama nei pareigūnų teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nei teisinio saugumo reikalavimai, neatsiejami nuo Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų taisyklių dėl terminų (2007 m. spalio 10 d. Tarnautojų teismo sprendimo Pouzol / Audito Rūmai, F‑17/07, 52 ir 53 punktai).

40      Galiausiai šis požiūris teismų praktikoje taip pat buvo patvirtintas 2012 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimu Cocchi ir Falcione / Komisija (F‑122/10, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas ir jis dabar nagrinėjamas, byla T‑103/13 P, 37–39 punktai), kuriame Tarnautojų teismas yra nusprendęs, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai aktas, sukeliantis atitinkamam pareigūnui teisinių pasekmių.

41      Galiausiai iš šio sprendimo 38–40 punktuose nurodytos teismų praktikos matyti, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį kompetentingos Komisijos tarnybos pateikia, kad būtų gautas pareigūno sutikimas, vykstant šio sprendimo 35 punkte apibūdintai kelių etapų administracinei procedūrai, – tai vienašalis aktas, kuris gali būti nagrinėjamas atskirai nuo procedūros, per kurią jis priimtas, ir priimtas atsižvelgiant į institucijai ex lege priskirtą ribotą kompetenciją, nes tiesiogiai kyla iš individualios teisės, kuri pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį aiškiai suteikiama pareigūnams ir tarnautojams nuo tarnybos Sąjungoje pradžios.

42      Iš esmės šios ribotos kompetencijos įgyvendinimas įpareigoja Komisiją parengti pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris būtų grindžiamas visais svarbiais duomenimis, kuriuos ji privalo gauti iš atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų būtent vykstant glaudžiam koordinavimui ir lojaliam bendradarbiavimui tarp šių institucijų ir jos tarnybų. Todėl negali būti manoma, kad tokiu pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo institucijos tarnybos parodo „paprastą ketinimą“ informuoti atitinkamą pareigūną laukdamos, kol bus faktiškai gautas jo sutikimas, o vėliau – kapitalas, leidžiantis perkelti papildomą pensijų draudimo stažą. Atvirkščiai, toks pasiūlymas yra neišvengiamas institucijos įsipareigojimas tinkamai imtis faktiškai įgyvendinti pareigūno teisę perkelti teises į pensiją, kuria jis pasinaudojo pateikdamas prašymą atlikti pervedimą. Kalbant apie perskaičiuotos kapitalo vertės pervedimą į Sąjungos pensijų sistemą, pažymėtina, kad tai atskira pareiga, kurią turi įvykdyti nacionalinės arba tarptautinės institucijos ir kuri būtina, kad būtų atlikta visa teisių į pensiją perkėlimo į Sąjungos pensijų sistemą procedūra.

43      Be to, įgyvendindama ribotą kompetenciją pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, Komisija turi elgtis taip rūpestingai, kiek to reikia, kad pareigūnas, kuris kreipėsi su prašymu taikyti [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, galėtų išreikšti savo sutikimą su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo turėdamas visą informaciją tiek apie dydžius, reikalingus apskaičiuojant perkeltiną [Pareigūnų tarnybos nuostatų] numatytos pensijos draudimo stažą, tiek apie normas, kurios „prašymo atlikti pervedimą dieną“ reglamentuoja šio apskaičiavimo taisykles, kaip pažymėta [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas „nustato“, „kiek pensijų draudimo stažo metų“ jam bus priskaičiuota.

44      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra aktas, sukeliantis teisinių pasekmių pareigūnui, kuris pateikė prašymą atlikti pervedimą.

45      Šią išvadą taip pat patvirtina toliau išdėstyti argumentai.

46      Pirma, patvirtinant ankstesnę praktiką, kuri buvo suformuota pasiūlymų dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo nuostatose, [2011 m. BĮN] 8 straipsnyje dabar aiškiai numatyta, kad jeigu sutikimas, kurį pareigūnas turi išreikšti dėl pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, vieną kartą išreiškiamas, jis yra „neatšaukiamas“. Tačiau pareigūno išreikšto sutikimo neatšaukiamumas pateisinamas tik tuo atveju, jei Komisija savo ruožtu pateikia suinteresuotajam asmeniui pasiūlymą, kuris yra apskaičiuotas ir pateiktas deramai rūpestingai ir kuris įpareigoja Komisiją, t. y. jis ją įpareigoja šiuo pagrindu tęsti perkėlimo procedūrą, jei yra pareiškiamas suinteresuotojo asmens sutikimas.

47      Antra, pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo iš esmės parengiamas remiantis apskaičiavimo metodu, kuris yra toks pat kaip tas, kuris taikomas tuo momentu, kai Sąjungos pensijų sistema gauna visą kapitalą, kurį galutinai perveda nacionaliniai arba tarptautiniai fondai, kuriuose asmuo anksčiau buvo apdraustas.

48      Daugiausia, kas galėtų atitinkamu atveju pasikeisti tarp pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo dienos ir galutinai pervesto kapitalo gavimo dienos, – tai atitinkama suma: perskaičiuota pervestino kapitalo vertė prašymo atlikti pervedimą pateikimo dieną gali skirtis nuo kapitalo vertės tą dieną, kai jis yra faktiškai pervedamas, pavyzdžiui, dėl keitimo kurso svyravimo. Bet net šiuo atveju, be to, susijusiu tik su kapitalo, išreikšto kita valiuta nei euro, pervedimu, šioms dviem vertėms apskaičiuoti taikomas metodas yra tas pats.

49      Trečia, Komisijos teiginys, kad tik sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, priimtas gavus pervestą kapitalą, sukelia teisinių pasekmių atitinkamam pareigūnui, aiškiai prieštarauja administracinės teisių į pensiją perkėlimo procedūros tikslui. Šia procedūra siekiama būtent leisti, kad atitinkamas pareigūnas, turėdamas visą reikalingą informaciją, kol visas jo įmokas atitinkantis kapitalas nėra galutinai pervestas į Sąjungos pensijų sistemą, nuspręstų, ar jam naudingiau sujungti savo ankstesnes teises į pensiją su teisėmis, kurias jis įgyja kaip Sąjungos pareigūnas, ar, atvirkščiai, išsaugoti savo teises nacionalinėje teisės sistemoje (žr. minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette 91 punktą). Iš esmės, jei būtų pritarta Komisijos teiginiui, atitinkamas pareigūnas būtų įpareigotas ginčyti metodą, kurį taikydamos Komisijos tarnybos apskaičiavo papildomą pensijų draudimo stažą, į kurį jis turi teisę tik nacionaliniams arba tarptautiniams pensijų draudimo fondams, kuriuose asmuo buvo anksčiau apdraustas, galutinai pervedus kapitalą Komisijai, o tai paneigtų pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį pareigūnui suteiktos teisės rinktis, ar perkelti savo teises į pensiją, ar palikti jas nacionaliniuose arba tarptautiniuose pensijų draudimo fonduose, kuriuose jis buvo anksčiau apdraustas, esmę.

50      Galiausiai, ketvirta, negali būti teigiama, kaip tai daro Komisija, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra tik parengiamieji aktai, nes [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas „remiantis pervestu kapitalu“.

51      Šiuo klausimu visų pirma primintina, jog iš [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad atitinkama institucija „nustato“ pensijų draudimo stažą iš pradžių „pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas“, „atsižvelgdama į bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną“, o paskui ji atsižvelgia į taip nustatytą pensijų draudimo stažą pagal Sąjungos pensijų sistemą „remdamasi pervestu kapitalu“.

52      Šią formuluotę patvirtina [2004 m. BĮN] 7 straipsnio ir [2011 m. BĮN] 7 straipsnio formuluotė. Iš esmės abiejų šių straipsnių pirmoje dalyje išdėstyta, kad perkeltinas pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas „remiantis pervestina suma, atitinkančia įgytas teises, <...> atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo dienos“.

53      [2004 m. BĮN], kaip ir [2011 m. BĮN], 7 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad perkeltinas pensijų draudimo stažas „paskui apskaičiuojamas <. > remiantis pervestu kapitalu“ pagal tos pačios dalies pirmoje įtraukoje esančią matematinę formulę.

54      Taigi iš minėtų nuostatų matyti, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo rengiami remiantis suma, kuri turi būti pervesta prašymo įregistravimo dieną ir kurią Komisijos tarnyboms nurodo kompetentingos nacionalinės arba tarptautinės institucijos, prireikus atimant sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo dienos, nes Sąjungos pensijų sistema iš esmės neturi padengti šių sumų skirtumo.

55      Iš visų pateiktų argumentų darytina išvada, kad antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai teisinių pasekmių sukeliantis [asmens nenaudai priimtas] aktas, todėl reikalavimai dėl jo panaikinimo yra priimtini.“

10      Tuomet Tarnautojų teismas kartu nagrinėjo pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus, kuriais, kaip nurodo Tarnautojų teismas (skundžiamo sprendimo 72 punktas), ieškovai iš esmės pateikia 2011 m. BĮN 9 straipsnio neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kiek tame straipsnyje 2011 m. BĮT numatyta taikyti atgaline data po 2009 m. sausio 1 d. pateiktiems prašymams pervesti teises į pensiją, t. y. tokiems prašymams kaip M. Verile ir A. Gjergji prašymai.

11      Tarnautojų teismas padarė išvadą, kad nurodytas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra pagrįstas (skundžiamo sprendimo 108 punktas) ir kad todėl M. Verile ir A. Gjergji pateikti pirmieji pasiūlymai nėra neteisėti ir negalėjo būti atsiimti, nes M. Verile ir A. Gjergji pateiktiems prašymams pervesti teises į pensiją buvo taikytinos 2004 m. BĮN (skundžiamo sprendimo 109 ir 110 punktai). Taigi Tarnautojų teismas panaikino 2011 m. gegužės 19 ir 20 d. Komisijos „sprendimus“, atitinkamai skirtus A. Gjergji ir M. Verile.

 Procesas Bendrajame Teisme ir šalių reikalavimai

12      2014 m. vasario 17 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį apeliacinį skundą. 2014 m. gegužės 5 d. M. Verile ir A. Gjergji pateikė atsiliepimą į jį.

13      Rašytinė proceso dalis buvo baigta 2014 m. rugsėjo 8 d.

14      2014 m. rugsėjo 16 d. laišku M. Verile ir A. Gjergji pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 146 straipsnį pateikė pagrįstą prašymą būti išklausyti per žodinę proceso dalį.

15      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi, išklausius šalis, apeliacinių skundų kolegijos pirmininkas nurodė sujungti šią bylą su bylomis T‑103/13 P, Komisija / Cocchi ir Falcione, ir T‑131/14 P, Teughels / Komisija, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

16      Taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 ir 144 straipsniuose numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė Komisijos atsakyti į kai kuriuos klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.

17      2015 m. gegužės 6 d. įvykusiame posėdyje buvo išklausyti šalių pasisakymai ir atsakymai į Bendrojo Teismo klausimus.

18      2015 m. birželio 8 d. nutartimi Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija) nurodė atnaujinti žodinę proceso dalį. Taikydamas žodinės proceso dalies organizavimo priemonę, jis paprašė šalis pareikšti savo poziciją dėl galimo šios bylos atskyrimo nuo bylų T‑103/13 P ir T‑131/14 P, kad sprendimas joje būtų priimtas atskirai.

19      Išklausius šalis, 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ši byla buvo atskirta nuo bylų T‑103/13 P ir T‑131/14 P. Tos pačios dienos sprendimu Bendrasis Teismas dar kartą užbaigė žodinę proceso dalį.

20      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo su apeliaciniu procesu susijusias išlaidas,

–        priteisti iš M. Vergile ir A. Gjergji išlaidas, patirtas per procesą Tarnautojų teisme.

21      M. Vergile ir A. Gjergji Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

22      Grįsdama savo apeliacinį skundą Komisija nurodo keturis pagrindus. Pirmasis susijęs su „asmens nenaudai priimto akto sampratos pažeidimu“ ir juo Tarnautojų teismas iš esmės kaltinamas padaręs teisės klaidą, nes pripažino M. Verile ir A. Gjergji pareikštą ieškinį priimtinu. Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas skundžiamą sprendimą grindė savo iniciatyva iškeltu pagrindu, kuris nebuvo pateiktas remiantis rungimosi principu. Trečiasis pagrindas susijęs su teisės klaidomis aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį ir nuostatas, susijusias su teisių į pensiją, kurias pareigūnas įgijo prieš pradėdamas tarnybą, pervedimu. Galiausiai ketvirtasis pagrindas susijęs su teisės klaida, nes Tarnautojų teismas laikėsi nuomonės, kad M. Verile ir A. Gjergji teisės tuo metu, kai įsigaliojo 2011 m. BĮN, jau buvo „galutinai susiformavusios“.

23      Iš pradžių reikia nagrinėti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.

24      Komisija iš esmės tvirtina, jog Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį institucija pateikė savo pareigūnui ar tarnautojui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, yra asmens nenaudai priimtas aktas. Jos teigimu, toks pasiūlymas yra tarpinė priemonė, kurios tikslas – parengti sprendimą dėl teisių, kurias suinteresuotasis asmuo įgijo pagal kitą sistemą, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą. Iš to išeitų, kad aktas dėl tokio pasiūlymo atsiėmimo nėra asmens nenaudai priimtas aktas, ir negali būti reikalaujama jį panaikinti. Komisija pateikia daugiau argumentų įvairiems Tarnautojų teismo argumentams, kuriuos jis pateikė norėdamas patvirtinti šį teiginį, paneigti.

25      M. Verile ir A. Gjergji nesutinka su šiais argumentais. Jie teigia, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo būtent ir yra asmens nenaudai priimtas aktas, nes jis prilygsta „ofertai“ pagal nacionalinę teisę, kuri nuo to momento, kai atitinka taikytiną teisę, tampa neatšaukiama. Jų teigimu, toks pasiūlymas yra „įsipareigojimas, atsirandantis dėl teisės, kurią pareigūnas kildina iš Pareigūnų tarnybos nuostatų, įgyvendinimo“.

26      Jie priduria, kad pasiūlymu pakeičiama atitinkamo pareigūno teisinė padėtis, nes būtent remiantis juo nustatomi visi apskaičiavimo kriterijai, leidžiantys nustatyti naujausią kapitalą ir atitinkamą pensijų draudimo stažo metų skaičių. Galiausiai jie teigia, kad, jeigu būtų pritarta Komisijai, atitinkamas pareigūnas netektų teisės į veiksmingą teisinę gynybą.

27      Reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bet kokio Sąjungos ir vieno iš Pareigūnų tarnybos nuostatuose nurodytų asmenų ginčo, susijusio su konkretaus asmens nenaudai priimto akto teisėtumu.

28      Kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, asmens nenaudai priimtais aktais galima laikyti tik privalomų teisinių padarinių sukeliančius aktus, kurie tiesiogiai ir iš karto paveikia suinteresuotųjų asmenų teisinę padėtį, akivaizdžiai ją pakeisdami (žr. 1987 m. sausio 21 d. Sprendimo Stroghili / Audito Rūmai, 204/85, Rink., EU:C:1987:21, 6 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir 1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Pérez Jiménez / Komisija, T‑6/93, Rink. VT, EU:T:1994:63, 34 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

29      Taigi būtina patikrinti, ar pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį pareigūnui ar tarnautojui jo institucija pateikė po to, kai šis pareigūnas ar tarnautojas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį pateikė prašymą pervesti į Sąjungos pensijų sistemą teises į pensiją, kurias jis įgijo pagal kitą sistemą, yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį.

30      Šioje byloje reikia pripažinti, kad nors Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 40 punkte priminė jau nusprendęs, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra atitinkamo pareigūno nenaudai priimtas aktas, jis nenurodė privalomų teisinių padarinių, kurie nuo pasiūlymo pateikimo momento paveikia suinteresuotojo asmens teisinę padėtį.

31      Vienintelė nuoroda yra skundžiamo sprendimo 42 punkto trečiajame sakinyje, kuriame Tarnautojų teismas teigia, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo „yra neišvengiamas institucijos įsipareigojimas tinkamai imtis faktiškai įgyvendinti pareigūno teisę perkelti teises į pensiją, kuria jis pasinaudojo pateikdamas prašymą atlikti pervedimą“.

32      Todėl reikia išnagrinėti, taip pat atsižvelgiant į šio sprendimo 31 punkte minėtus Tarnautojų teismo argumentus, ar pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo sukelia privalomų teisinių padarinių, tiesiogiai ir iš karto paveikiančių jo adresato teisinę padėtį, o jeigu taip yra, nustatyti šiuos padarinius.

33      Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Pareigūnas, kuris tarnybą [Sąjungoje] pradeda:

–        nutraukęs tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje,

arba

–        užsiėmęs veikla pagal darbo sutartį arba savarankiškai,

po paskyrimo, tačiau prieš jam įgyjant teisę gauti ištarnauto laiko pensiją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, turi teisę sumokėti [Sąjungai] pensijos, į kurią tokioje tarnyboje ar užsiimant tokia veikla buvo įgyta teisė, kapitalo vertę, perskaičiuotą faktinio pervedimo dienai.

Tokiu atveju institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato, kiek pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metų jam bus priskaičiuota pagal [Sąjungos] pensijų sistemą už ankstesnį jo darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dienos iki faktinės pervedimo dienos.

Pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą kiekvienoje valstybėje narėje ir atitinkamame pensijų fonde.“

34      Reikia pažymėti, jog akivaizdu, kad šios nuostatos antroje pastraipoje esanti sakinio dalis „pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas“ negali būti suprantama taip, kad suinteresuotajam asmeniui pripažįstami pensijų draudimo stažo metai po jo teisių į pensiją, kurias jis įgijo kitoje sistemoje, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą nustatomi tiesiogiai pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kurias turi teisę priimti kiekviena institucija. Be to, kaip rodo jų pavadinimas, bendrosios įgyvendinimo nuostatos yra visuotinai taikomas aktas, priimtas remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsniais.

35      Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį reikia suprasti taip, kad kiekviena institucija pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato pensijų draudimo stažo metų, į kuriuos atsižvelgtina Sąjungos pensijų sistemoje, pervedus kapitalą, atitinkantį teises, kurias pareigūnas įgijo pagal kitą pensijų sistemą, apskaičiavimo metodą. Šis metodas turi būti grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, t. y. kiekvieno pareigūno baziniu darbo užmokesčiu, amžiumi ir valiutų keitimo kursu prašymo atlikti pervedimą dieną.

36      Pensijų draudimo stažo metų skaičius, į kurį konkrečiai atsižvelgtina kiekvieno pareigūno, kurio teisės, įgytos pagal kitą sistemą, kapitalo forma pervedamos į Sąjungos pensijų sistemą, atveju, nustatomas individualiu aktu, kuriuo konkrečiam šio pareigūno atvejui taikomas bendrosiose įgyvendinimo nuostatose įtvirtintas metodas.

37      Be to, reikia priminti, kad, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo 1993 m. gruodžio 14 d. Nutartyje Calvo Alonso-Cortés / Komisija (T‑29/93, Rink., EU:T:1993:115, 46 punktas), iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies darytina išvada, kad Sąjungos institucija pati negali pervesti pareigūno jo šalyje įgytų teisių į pensiją, taip pat pripažinti ir nustatyti pensijų draudimo stažo metų skaičiaus, į kurį atsižvelgtina pagal jos pačios sistemą pagal ankstesnį stažą, kol atitinkama valstybė narė nėra nustačiusi išsamios šių teisių pervedimo tvarkos.

38      Iš tiesų Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 42 punkte pats pripažįsta, kad kapitalo, kuris atitinka pagal kitą sistemą įgytas teises į pensiją, pervedimas yra būtinas, „kad būtų atlikta visa teisių į pensiją perkėlimo į Sąjungos pensijų sistemą procedūra“.

39      Pirma, iš šių svarstymų darytina išvada, kad suinteresuotojo asmens institucija gali jam pripažinti pensijų draudimo stažą, į kurį atsižvelgtina Sąjungos pensijų sistemoje, tik po to, kai pervestas kapitalas, atitinkantis jo teises į pensiją, įgytas pagal kitą sistemą.

40      Antra, iš to darytina išvada, kad šis suinteresuotojo asmens pensijų draudimo stažas gali būti pripažintas, tik jeigu ir kiek taikant nagrinėjamos institucijos priimtose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose numatytą apskaičiavimo metodą matyti, kad jis iš tikrųjų atitinka į Sąjungos pensijų sistemą pervestą kapitalą, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą atskaičius sumą, kuri rodo šio kapitalo vertės pasikeitimą nuo prašymo pervesti teises padavimo iki faktinio jų pervedimo dienos.

41      Kitaip tariant, suinteresuotajam asmeniui negali būti pripažintas joks papildomas pensijų draudimo stažas, jeigu jis neatitinka kapitalo, kuris faktiškai pervestas į Sąjungos pensijų sistemą.

42      Visų pirma iš pirmiau pateiktų svarstymų taip pat matyti, kad kai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį ir jai įgyvendinti priimtas bendrąsias nuostatas Sąjungos institucija nustato konkretų pensijų draudimo stažo metų skaičių, pripažintiną suinteresuotajam asmeniui Sąjungos pensijų sistemoje po jo teises į pensiją, įgytas pagal kitą sistemą, atitinkančio kapitalo pervedimo, ji įgyvendina ribotą kompetenciją ir todėl neturi jokios diskrecijos.

43      Toliau reikia išanalizuoti procedūrą, kuria reikia vadovautis, jeigu pateikiamas prašymas pervesti į Sąjungos pensijų sistemą pagal kitą sistemą įgytas teises, kiek ši procedūra išplaukia iš taikytinų nuostatų ir Komisijos pateiktų paaiškinimų, susijusių su jos pačios praktika.

44      Reikia konstatuoti, kad pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pateikimas nėra aiškiai numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje. Šioje nuostatoje numatytas tik suinteresuotojo asmens prašymas, pagal kurį į Sąjungą pervedamas kapitalas, atitinkantis teises į pensiją, kurias šis asmuo įgijo dėl savo ankstesnės veiklos, ir po šio pervedimo nustatymas, vadovaujantis toje pat nuostatoje numatyta tvarka, pensijų draudimo stažo metų skaičiaus, į kurį atsižvelgtina Sąjungos pensijų sistemoje suinteresuotojo asmens atveju.

45      Tiek, kiek skundžiamo sprendimo 42 ir 43 punktus reikia suprasti taip, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį Komisijai suteikiama „kompetencija“ pateikti pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pareigūnui, pateikusiam prašymą pervesti teises į pensiją, kurias jis įgijo pagal kitą sistemą, reikia pažymėti, kad nei iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies, nei iš jokios kitos nuostatos ar kurio nors principo negalima spręsti, kad institucija, kuriai suinteresuotasis asmuo pateikė prašymą pervesti jo teises į pensiją, privalo pateikti jam pasiūlymą, kuriame būtų nurodytas papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo rezultatas atlikus galimą pervedimą.

46      Be to, įpareigojimo pateikti pasiūlymą atsižvelgiant į anksčiau įgytų teisių į pensiją pervedimą nėra nei 2004 m. BĮN, nei 2011 m. BĮN. Nė viename iš šių dokumentų, esančių pirmosios instancijos teismo bylos medžiagoje, pateiktoje Bendrajam Teismui pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 137 straipsnio 2 dalį, nenumatyta pareigūnui ar tarnautojui, paprašiusiam pervesti jo anksčiau įgytas teises į pensiją, pateikti pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo.

47      Taigi atrodo, kad Komisija, o kartais ir kitos Sąjungos institucijos šią pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pateikimo praktiką savanoriškai taiko pačios, siekdamos pateikti pareigūnui arba tarnautojui, pareiškusiam savo interesą dėl galimo pagal kitą sistemą dėl savo veiklos prieš pradedant tarnybą įgytų teisių pervedimo, būtiną informaciją, kad jis, žinodamas visas aplinkybes, galėtų nuspręsti, ar toks pervedimas turėtų būti atliktas.

48      Šiuo atžvilgiu iš Komisijos paaiškinimų, apibendrintų skundžiamo sprendimo 35 punkte ir pakartotų Bendrajam Teismui pateiktuose jos procesiniuose dokumentuose, aišku, kad teisių į pensiją pervedimo į Sąjungos sistemą procedūrą praktiškai sudaro penki etapai: pirma, suinteresuotasis asmuo šiuo atžvilgiu pateikia prašymą; antra, kompetentinga Komisijos tarnyba iš atitinkamo išorinio pensijų fondo gauna informaciją apie kapitalo sumą, kuri gali būti pervesta, ir, remdamasi šia informacija, pateikia suinteresuotajam asmeniui pasiūlymą; trečia, suinteresuotasis asmuo atsisako pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo arba su juo sutinka; ketvirta, jeigu su pasiūlymu sutinkama, Komisija paprašo ir atitinkamas kapitalas pervedamas į Sąjungos sistemą; galiausiai, penkta, Komisija priima sprendimą, kuriuo nustatomos suinteresuotojo asmens teisės. Jos teigimu, tik pastarasis sprendimas yra asmens nenaudai priimtas aktas.

49      Iš to darytina išvada, kad Komisija prie Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatytos pervedimo procedūros trijų etapų (suinteresuotojo asmens prašymas; kapitalo pervedimas; pensijų draudimo stažo metų skaičiaus, į kurį atsižvelgiama, nustatymas) prideda dar du etapus (pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo; suinteresuotojo asmens patvirtinimas, kuriuo jis sutinka su pervedimu). Taigi ji suteikia suinteresuotajam asmeniui galimybę „pasiūlymo“ forma gauti kuo tikslesnę informaciją apie jam pripažintinų teisių apimtį jo teisių, įgytų pagal kitą sistemą, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą atveju. Ji taip pat leidžia šiam asmeniui, gavus minėtą informaciją, užbaigti jo pradiniu prašymu pradėtą procedūrą, nesukeliant jam jokių padarinių. Iš tiesų šis pervedimas atliekamas tik jeigu suinteresuotasis asmuo, gavęs pasiūlymą, patvirtina, jog nori, kad jo teisės į pensiją, įgytos pagal kitą sistemą, būtų pervestos.

50      Reikia pripažinti, kad po pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pateikimo suinteresuotojo asmens teisinė padėtis nepakito. Iš tiesų, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 39–41 punktuose, suinteresuotajam asmeniui negali būti pripažintas joks papildomas pensijų draudimo stažas, jeigu kapitalas, atitinkantis jo teises į pensiją, įgytas pagal kitą sistemą, nebuvo pervestas į Sąjungos pensijų sistemą. Tačiau teikiant pasiūlymą suinteresuotajam asmeniui šis pervedimas dar neatliktas. Komisija prašo į Sąjungos pensijų sistemą pervesti kapitalą, atitinkantį teises į pensiją, kurias suinteresuotasis asmuo įgijo iš atitinkamo išorinio pensijų fondo, tik po to, kai suinteresuotasis asmuo, gavęs pasiūlymą, duoda sutikimą dėl pervedimo procedūros pradėjimo.

51      Jeigu Komisijos pasiūlymas būtų laikomas „įsipareigojimu“, kaip Tarnautojų teismas nurodė skundžiamo sprendimo 42 punkte, išvada būtų ta pati. Tarnautojų teismo teigimu, pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra „neišvengiamas institucijos įsipareigojimas tinkamai imtis faktiškai įgyvendinti pareigūno teisę perkelti teises į pensiją, kuria jis pasinaudojo pateikdamas prašymą atlikti pervedimą“.

52      Tačiau, kaip teisingai nurodo Komisija, įpareigojimas konkrečiai institucijai tinkamai įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę į teisių į pensiją pervedimą tiesiogiai kyla iš šios nuostatos teksto. Darant prielaidą, kad pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo reikia aiškinti kaip „įpareigojimą“, kaip jį suprato Tarnautojų teismas, atitinkama institucija įsipareigotų tik tinkamai taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį ir bendrąsias įgyvendinimo nuostatas suinteresuotojo asmens padėčiai. Tačiau ši atitinkamos institucijos pareiga tiesiogiai kyla iš nagrinėjamų nuostatų, nors ir nėra aiškaus įsipareigojimo. Taigi iš tokio įsipareigojimo neatsiranda nauja prievolė nagrinėjamai institucijai ir nesikeičia suinteresuotojo asmens teisinė padėtis.

53      Be to, negalima sutikti su tuo, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pakeičia suinteresuotojo asmens padėtį, nes jis reiškia, kad šiam asmeniui suteikiama teisė į pripažinimą Sąjungos pensijų sistemoje šiame pasiūlyme nurodyto pensijų draudimo stažo metų skaičiaus, jeigu šis asmuo sutiks su tuo, kad į šią sistemą būtų pervestos teisės į pensiją, kurias jis įgijo pagal kitą sistemą. Tokia teisė reikštų atitinkamą įpareigojimą pasiūlymą parengusiai institucijai, kai pervedimas jau atliktas, savaime pripažinti suinteresuotajam asmeniui pasiūlyme nurodytą pensijų draudimo stažo metų skaičių.

54      Be to, šitoks pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir jo sukeliamų teisinių pasekmių kvalifikavimas neatitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies formuluotės.

55      Toje nuostatoje pirmiausia nurodyta pareigūno, kurio padėtis yra tokia, kaip viena iš minėtoje nuostatoje nurodytųjų, „teisė“ „sumokėti [Sąjungai] pensijos, į kurią [dėl ankstesnės savo veiklos] buvo įgyta teisė, kapitalo vertę“. Joje dar nurodyta, kad „tokiu atveju institucija, kurioje dirba pareigūnas <...>, nustato, kiek pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metų jam bus priskaičiuota pagal [Sąjungos] pensijų sistemą už ankstesnį jo darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu“.

56      Iš to matyti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį teisių į pensiją, anksčiau įgytų pagal kitą sistemą, pervedimo prašančiam pareigūnui pripažintų pensijų draudimo stažo metų tikrasis skaičius neabejotinai nustatomas atlikus konkretų pervedimą, „remiantis pervestu kapitalu“. Taigi negalima manyti, kad šis skaičius gali būti nustatytas pasiūlyme dėl pensijų draudimo stažo nustatymo, kuris dėl savo paties pobūdžio pateikiamas anksčiau, nei atliekamas minėtas pervedimas.

57      Šią išvadą patvirtina šio sprendimo 37 punkte nurodyta teismo praktika ir jo 38–42 punktuose nurodyti motyvai.

58      Iš tiesų pripažintinas pensijų draudimo stažo metų skaičius nustatomas taikant anksčiau įgytas teises atitinkančio kapitalo pavertimo pensijų draudimo stažo metais metodą, numatytą bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, kurias nagrinėjama institucija priėmė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį.

59      Jeigu būtų manoma, kad Komisija visais atvejais pareigūnui turi pripažinti tiek pensijų draudimo stažo metų, kiek nurodyta pasiūlyme, tam tikrais atvejais dėl to galėtų būti pripažįstamas kitoks pensijų draudimo stažo metų skaičius nei tas, kuris būtų gaunamas teisingai taikant atitinkamose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose numatytą metodą. Motyvai, paaiškinantys skirtumą tarp pasiūlyme nurodyto pensijų draudimo stažo metų skaičiaus ir pritaikius minėtą metodą gauto pensijų draudimo stažo metų skaičiaus, kai skiriasi, pirma, suinteresuotojo asmens pagal kitą pensijų sistemą įgytas teises atitinkančio kapitalo vertė, kurią Komisijai nurodė už šią sistemą atsakingi asmenys ir į kurią ji atsižvelgė rengdama pasiūlymą, ir, antra, faktiškai pervesto kapitalo vertė (padarius atskaitymą dėl galimo vertės pokyčio per laikotarpį nuo prašymo pateikimo dienos iki faktinio pervedimo dienos) arba rengiant pasiūlymą klaidingai pritaikomas pensijų draudimo stažo metų apskaičiavimo metodas neturi reikšmės. Svarbu tai, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į šio sprendimo 38–42 punktuose pateiktus motyvus Komisija negali suinteresuotajam asmeniui pripažinti kitokio pensijų draudimo stažo metų skaičiaus nei tas, kuris pagal bendrosiose įgyvendinimo nuostatose numatytą kapitalo vertės pasikeitimo metodą atitinka faktiškai į Sąjungos pensijų sistemą pervestą kapitalą.

60      Tarnautojų teismo motyvai, kuriuos jis nurodė skundžiamo sprendimo 47, 48 ir 50–54 punktuose, negali lemti kitokios išvados. Iš esmės Tarnautojų teismas remiasi prielaida, kad kapitalo vertė, į kurią atsižvelgta rengiant pasiūlymą, yra ta pati, į kurią reikia atsižvelgti jau atlikus pervedimą, nes pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies antrą sakinį nustatant pensijų draudimo stažo metų skaičių, pripažintiną suinteresuotajam asmeniui pagal Sąjungos pensijų sistemą, neatsižvelgiama į „sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dienos iki faktinės pervedimo dienos“.

61      Tačiau, nepaisant to, kad Tarnautojų teismas neatsižvelgė į tai, kad asmenys, atsakingi už pensijų sistemą, kurioje anksčiau dalyvavo suinteresuotasis asmuo, arba pati Komisija galėjo suklysti ir šios klaidos galėjo paveikti suinteresuotajam asmeniui pateikto pasiūlymo turinį, pakanka pažymėti, jog šie motyvai galiausiai visai nekeičia to, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies formuluotę pensijų draudimo stažo metai, pripažįstami suinteresuotajam asmeniui pagal teises į pensiją, kurias jis įgijo pagal kitą sistemą, gali būti nustatomi tik pervedus šias teises atitinkantį kapitalą į Sąjungos pensijų sistemą.

62      Iš visų pirmiau pateiktų svarstymų darytina išvada, kad M. Verile ir A. Gjergji ieškinyje Tarnautojų teisme nurodytas pasiūlymas dėl pensijų draudimo stažo metų apskaičiavimo nesukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios tiesiogiai ir iš karto paveiktų šio pasiūlymo adresato teisinę padėtį, akivaizdžiai ją pakeisdamos. Todėl tai nėra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį.

63      Šios išvados nepaneigia kiti skundžiamo sprendimo motyvai.

64      Pirma, Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 38 punkte rėmėsi tuo, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendime Belgija ir Komisija / Genette (T‑90/07 P ir T‑99/07 P, Rink., EU:T:2008:605, 91 punktas) Bendrasis Teismas du pasiūlymus dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriuos Komisija pateikė toje byloje nagrinėtam pareigūnui, laikė „sprendimais“.

65      Vis dėlto reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas nei šio sprendimo 64 punkte minėtame Sprendime Belgija ir Komisija / Genette (EU:T:2008:605), nei kokiame nors kitame sprendime neanalizavo, ar pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra asmens nenaudai priimtas aktas, ar ne, ir nepriėmė sprendimo dėl to, ar toks pasiūlymas jo adresatui sukelia privalomų teisinių pasekmių, prireikus patikslindamas, kokios tai pasekmės.

66      Be to, reikia priminti, kad, priešingai nei šioje byloje nagrinėjamu atveju, byloje, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 64 punkte minėtas Sprendimas Belgija ir Komisija / Genette (EU:T:2008:605), atitinkamas tarnautojas sutiko su jam skirtais pasiūlymais dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, o jo teisės į pensiją, kurias jis įgijo pagal Belgijos pensijų sistemą prieš pradėdamas tarnybą Komisijoje, jau buvo pervestos į Sąjungos pensijų sistemą, dar prieš jam pareiškiant ieškinį (šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette, EU:T:2008:605, 12 punktas).

67      Be to, jo ieškinys nebuvo susijęs su sprendimo, priimto po šio pervedimo ir susijusio su papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimu, teisėtumu. Komisijos dokumentais, su kuriais toje byloje buvo susijęs ieškinys, buvo atmestas suinteresuotojo asmens prašymas, pateiktas po pervedimo, kuriuo jis prašė leisti atsiimti ankstesnį savo prašymą pervesti jo teises į pensiją, pateiktą pagal vėliau panaikintą Belgijos įstatymą, ir pateikti naują prašymą siekiant pritaikyti naująjį Belgijos įstatymą, kuris, ieškovo manymu, buvo jam palankesnis (šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette, EU:T:2008:605, 12 ir 92 punktai).

68      Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog ginčijamais aktais atmestas prašymas buvo grindžiamas tuo, kad kompetentingos Belgijos institucijos nesutinka su atitinkamų Belgijos teisės aktų taikymu. Kadangi Komisija neturėjo jokios kompetencijos nagrinėti tokio nesutikimo, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad toje byloje nagrinėti aktai nebuvo priimti suinteresuotojo asmens nenaudai ir, panaikinęs Tarnautojų teismo sprendimą, atmetė ieškinį kaip nepriimtiną (šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette, EU:T:2008:605, 79 ir 93–108 punktai).

69      Iš to matyti, kad šio sprendimo 64 punkte minėtas Sprendimas Belgija ir Komisija / Genette (EU:T:2008:605) buvo susijęs su kitokiu klausimu ir tas klausimas gerokai skyrėsi nuo teisių į pensiją, kurias suinteresuotasis asmuo įgijo Belgijoje, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą klausimo. Iš tiesų tuo metu, kai toje byloje buvo pareikštas ieškinys, šis pervedimas jau buvo faktiškai atliktas, ir joje nebuvo ginčijamas nei jo teisėtumas, nei tai, ar šiam pervedimui įgyvendinti priimti aktai yra asmens nenaudai priimti aktai, ar ne.

70      Iš to darytina išvada, kad šio sprendimo 64 punkte minėtas Sprendimas Belgija ir Komisija / Genette (EU:T:2008:605) nepateikia jokios šioje byloje iškilusiems klausimams išspręsti naudingos informacijos.

71      Antra, siekdamas pagrįsti savo išvadą, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra asmens nenaudai priimtas aktas, Tarnautojų teismas nurodė pareigūnų teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, teisinio saugumo reikalavimus, „[neatsiejamus] nuo [Pareigūnų tarnybos nuostatose] nustatytų taisyklių“ (skundžiamo sprendimo 39 punktas), „administracinės teisių į pensiją perkėlimo procedūros [tikslą]“ ir „pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį pareigūnui suteiktos teisės rinktis, ar perkelti savo teises į pensiją, ar palikti jas nacionaliniuose ar tarptautiniuose pensijų draudimo fonduose, kuriuose jis buvo anksčiau apdraustas, esmę“, kuri būtų „paneigt[a]“, jeigu atitinkamas pareigūnas būtų įpareigotas ginčyti „metodą, kurį taikydamos Komisijos tarnybos apskaičiavo papildomą pensijų draudimo stažą, į kurį jis turi teisę“, tik po jo kitur įgytų teisių į pensiją pervedimo (skundžiamo sprendimo 49 punktas).

72      Pirma, kalbant apie teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šio straipsnio antroje ir trečioje pastraipoje nustatytomis sąlygomis.

73      Kadangi, kaip jau buvo pažymėta pirmiau, pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo nesukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios tiesiogiai ir iš karto paveiktų jo adresato teisinę padėtį, akivaizdžiai ją pakeisdamos, juo nepažeidžiamos šio asmens teisės, todėl negalima teigti, kad tokiu aktu pažeista teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.

74      Bet kuriuo atveju minėto asmens teises galėtų pažeisti sprendimas, priimamas pervedus kapitalą, kuris atitinka suinteresuotojo asmens įgytas teises į pensiją, prieš jam pradedant tarnybą. Šis sprendimas yra asmens nenaudai priimtas aktas ir dėl jo panaikinimo gali būti pareikštas ieškinys pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, todėl visiškai paisoma suinteresuotojo asmens teisės į veiksmingą teisminę apsaugą.

75      Antra, reikia pripažinti, kad Tarnautojų teismas nepaaiškino, kaip buvo pažeisti „teisinio saugumo reikalavimai, neatsiejami nuo [Pareigūnų tarnybos nuostatuose] nustatytų taisyklių dėl terminų“, pripažinus, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo nėra jo adresato nenaudai priimtas aktas.

76      Trečia, kalbant apie skundžiamo sprendimo 49 punkte nurodytą „administracinės teisių į pensiją perkėlimo procedūros“ tikslą ir kiekvienam pareigūnui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį suteiktos teisės „esmę“, visų pirma reikia pažymėti, kad tame pačiame skundžiamo sprendimo punkte nurodyto šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette (EU:T:2008:605) 91 punkte Bendrasis Teismas iš esmės tiesiog konstatavo, kad prašymas pervesti teises į pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį suteikia pagrindą priimti pensijų sistemą, kuriai suinteresuotasis asmuo priklausė prieš pradėdamas tarnybą, valdančių institucijų ir Sąjungos institucijos, kuriai jis priskiriamas, sprendimus. Tikrai negalima teigti, kad iš šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette (EU:T:2008:605) 91 punkto kyla tokie padariniai, kuriuos nurodė Tarnautojų teismas.

77      Be to, pagal skundžiamo sprendimo 37 punkte nurodytą teismo praktiką Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta teisių į pensiją pervedimo sistema, suteikianti galimybę koordinuoti nacionalines sistemas ir Sąjungos pensijų sistemą, skirta nacionalinių viešojo ar privačiojo sektoriaus darbuotojų perėjimui į Sąjungos instituciją palengvinti ir taip užtikrinti geriausioms Sąjungos galimybėms pasirinkti kvalifikuotą personalą, jau turintį atitinkamą profesinę patirtį (žr. 2010 m. liepos 9 d. Nutarties Ricci ir Pisaneschi, C‑286/09 ir C‑287/09, EU:C:2010:420, 28 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

78      Taigi minėta nuostata skirta užtikrinti, kad Sąjungos pareigūnų valstybėje narėje įgytos teisės į pensiją, nepaisant jų galimo riboto ar net sąlyginio arba būsimo pobūdžio ar nepakankamumo, kad būtų galima iš karto naudotis pensija, būtų išsaugotos suinteresuotajam pareigūnui ir į jas būtų atsižvelgta toje pensijų sistemoje, kuriai jis priklausys savo profesinės karjeros pabaigoje, šiuo atveju Sąjungos pensijų sistemoje. Iš to matyti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos „teisės“ tikslas – suteikti Sąjungos pareigūnams teisę, kurios įgyvendinimas priklausytų tik nuo jų pačių pasirinkimo (1981 m. spalio 20 d. Sprendimo Komisija / Belgija, 137/80, Rink., EU:C:1981:237, 12 ir 13 punktai ir šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette, EU:T:2008:605, 89 ir 90 punktai).

79      Vis dėlto iš minėtos teismo praktikos negalima spręsti, jog pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį taip pat reikalaujama, kad prieš suinteresuotajam asmeniui priimant sprendimą, ar jis pasinaudos savo teise pervesti į Sąjungos pensijų sistemą pagal kitą sistemą įgytas teises į pensiją, jam būtų užtikrinta galimybė galutinai sužinoti, kiek pensijų draudimo stažo metų jam bus pripažinta po šio pervedimo. Šioje nuostatoje taip pat nereikalaujama, kad galimą ginčą tarp suinteresuotojo asmens ir jo institucijos dėl atitinkamų nuostatų aiškinimo ir taikymo spręstų Sąjungos teismas prieš suinteresuotajam asmeniui nusprendžiant, ar jis nori pervesti pagal kitą sistemą įgytas teises į pensiją į Sąjungos pensijų sistemą.

80      Aišku, aptariamas pareigūnas galėtų būti tam tikru požiūriu suinteresuotas galimybe kreiptis į Sąjungos teismą, kad šis pareikštų savo poziciją dėl pareigūno, kuris dar nedavė savo sutikimo dėl pervedimo, pagal kitą sistemą įgytų teisių į pensiją hipotetinio pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą preziumuojamų padarinių.

81      Vis dėlto reikia priminti, kad SESV 270 straipsnyje Sąjungos teismui suteikiama kompetencija priimti ne konsultacines nuomones, o tik sprendimus dėl kiekvieno Sąjungos ir jos pareigūnų ginčo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas ribas ir sąlygas.

82      Tačiau būtent Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad toks ieškinys dėl panaikinimo, kokį šioje byloje pateikė M. Verile ir A. Gjergji, gali būti pareikštas tik dėl asmens nenaudai priimto akto. Jeigu aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, nėra ieškovo nenaudai priimtas aktas, ieškinys yra nepriimtinas. Šiuo atžvilgiu galimas ieškovo interesas, kad būtų išnagrinėta jo ieškinyje iškelto klausimo esmė, neturi reikšmės.

83      Be to, reikia pažymėti, kad suinteresuotasis asmuo tuo metu, kai sprendžia, ar pasinaudoti savo teise pagal kitą sistemą įgytas teises pervesti į Sąjungos pensijų sistemą, negali žinoti visų reikšmingų aspektų. Iš tiesų jis negali tiksliai žinoti nei būsimos Sąjungos pensijų sistemos, nei tos sistemos, kurioje jis anksčiau dalyvavo, raidos. Nekelia abejonių tai, kad savo sprendimą jis turi priimti iš dalies remdamasis hipotezėmis ir prognozėmis, kurios gali pasirodyti visiškai arba iš dalies neišsamios, negalutinės ar neteisingos.

84      Trečia, 2011 m. BĮN 8 straipsnio 5 dalimi paremtas Tarnautojų teismo argumentas (skundžiamo sprendimo 46 punktas) negali lemti kitokios išvados.

85      Minėtoje nuostatoje nurodyta:

„Bet koks pasirašytas tarnautojo sprendimas, kuriuo jis nurodė Sąjungai pervesti <...> jo teises į pensiją atitinkantį kapitalą, pačiu savo pobūdžiu yra neatšaukiamas.“

86      Reikia pripažinti, kad minėtoje nuostatoje nenurodytas pasiūlymas dėl pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį atitinkama institucija pateikia pareigūnui, suinteresuotam galimu jo pagal kitą sistemą įgytų teisių į pensiją pervedimu į Sąjungos pensijų sistemą. Iš tiesų šio sprendimo 46 punkte jau buvo nurodyta, kad tokio pasiūlymo pateikimas nenumatytas 2011 m. BĮN.

87      2011 m. BĮN 8 straipsnio 5 dalyje nurodytas suinteresuotojo asmens „sprendimas“, „kuriuo jis nurodė Sąjungai pervesti <…> jo teises į pensiją atitinkantį kapitalą“. Kitaip tariant, jis susijęs su galutiniu suinteresuotojo asmens sutikimu dėl jo pagal kitą sistemą įgytų teisių į pensiją pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą.

88      Būtent dėl pačios Komisijos nusistovėjusios praktikos šis galutinis prašymas įgauna suinteresuotojo asmens sutikimo dėl jo anksčiau įgytų teisių pervedimo, pateikto atsakant į pasiūlymą dėl pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, pateikto atsakant į jo pradinį prašymą, formą. Pagal galiojančius aktus Komisija nėra įpareigota taikyti tokios praktikos, pagal kurią suinteresuotajam asmeniui, gavus pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, suteikiama galimybė nutraukti veiksmus, kurių jis ėmėsi po to, kai pateikė pradinį prašymą pervesti jo teises į pensiją.

89      Be to, reikia patikslinti, kad suinteresuotojo asmens sutikimą reikia suvokti kaip reiškiantį, kad pervedimo procedūra turi būti tęsiama, o ne kaip sutikimą su pasiūlymo turiniu. Kitaip tariant, duodamas savo sutikimą po pasiūlymo pateikimo, kaip jo prašo Komisija, jis tiesiog pareiškia savo valią dėl to, kad jo pagal kitą sistemą įgytos teisės į pensiją būtų pervestos į Sąjungos pensijų sistemą. Iš visų šių svarstymų darytina išvada, kad papildomo pensijų draudimo stažo metų skaičius, nustatytas suinteresuotojo asmens naudai dėl šio pervedimo, galėtų būti nustatytas tik faktiškai atlikus pervedimą ir kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų ginčyti šiuo atžvilgiu priimtą sprendimą kompetentinguose administraciniuose ir bendrosios kompetencijos teismuose.

90      Be to, reikia pažymėti, kad 2011 m. BĮN tik aiškiai nurodyta tai, kas bet kuriuo atveju išplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio teksto. Iš tiesų, jeigu pareigūnas ar tarnautojas pagal šios nuostatos 2 dalį perveda Sąjungai kapitalą, atitinkantį anksčiau pagal kitą pensijų sistemą įgytas jo teises į pensiją, šis veiksmas, kuris reiškia, kad šis pareigūnas ar tarnautojas praras savo teises pagal tą kitą sistemą, tačiau kaip atlygį gaus didesnį pensijų draudimo stažą, į kurį atsižvelgiama Sąjungos pensijų sistemoje, yra iš esmės neatšaukiamas. Naujas teisių į pensiją pervedimas iš Sąjungos pensijų sistemos į kitą sistemą gali įvykti tik to paties straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, kurie visi suponuoja, kad suinteresuotasis asmuo turi nustoti eiti savo pareigas.

91      Iš pirmiau pateiktų svarstymų taip pat matyti, kad 2011 m. BĮN 8 straipsnio 5 dalies nuostata neturi reikšmės svarbiausiam šios bylos klausimui, t. y. ar pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra asmens nenaudai priimtas aktas, ar ne.

92      M. Verile ir A. Gjergji pateikti argumentai negali nulemti kitokios išvados.

93      Pirma, reikia atmesti argumentą, kad pasiūlymas prilygsta „ofertai“ pagal nacionalinę teisę (žr. šio sprendimo 25 punktą).

94      Pagal teismo praktiką teisiniai santykiai tarp pareigūnų ir administracijos yra statutiniai, o ne sutartiniai (1975 m. kovo 19 d. Sprendimo Gillet / Komisija, 28/74, Rink., EU:C:1975:46, 4 punktas ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, C‑443/07 P, Rink., EU:C:2008:767, 60 punktas). Iš šios teismo praktikos galima spręsti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų tiesiogiai reglamentuojami teisiniai santykiai, kurie, kaip šioje byloje, yra susiję su Sąjungos pensijų sistema, nėra sutartiniai. Taigi sąvokos, pavyzdžiui, „oferta“, priskirtinos sutartims taikomai valstybių narų privatinei teisei, neturi reikšmės Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies taikymui.

95      Antra, reikia atmesti argumentą, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo reiškia „teisės, kurią pareigūnas kildina iš Tarnybos nuostatų, įgyvendinimą“.

96      Iš tiesų šio sprendimo 44–46 punktuose jau buvo pažymėta, kad tokio pasiūlymo pateikimas nenumatytas nei 2004 m. BĮN, nei 2011 m. BĮN.

97      Trečia, M. Verile ir A. Gjergji tvirtina, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pakeičia suinteresuotojo asmens teisinę padėtį, nes „[būtent priėmus šį sprendimą] galima nustatyti, kokios yra taikytinos bendrosios nuostatos, taigi ir visus apskaičiavimo, kuriuo remiantis galima nustatyti esamą kapitalą ir atitinkamą pensijų draudimo stažo metų skaičių, kriterijus“.

98      Pakanka pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas klaidinga prielaida. Iš tiesų, kaip primena patys M. Verile ir A. Gjergji, 2011 m. BĮN pagal jų 9 straipsnį taikomos prašymams pervesti teises į pensiją, kuriuos Komisija įregistravo po 2009 m. sausio 1 d.

99      Tad siekiant nustatyti, ar taikytinos 2004 m. BĮN, ar 2011 m. BĮN, reikia remtis prašymo pervesti teises į pensiją įregistravimo data, o ne pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pateikimo data.

100    Ketvirta ir galiausiai, negali būti pripažintas pagrįstu ir M. Verile ir A. Gjergji argumentas, kad iš esmės Komisija atsako į skundų dėl pasiūlymų dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo esmę, nenurodant, kad tai yra asmens nenaudai priimtas aktas.

101    Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad ieškinio priimtinumo sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio ir kad Sąjungos teismas prireikus turi jas išnagrinėti savo iniciatyva ir šiomis aplinkybėmis atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, jeigu jo nurodytas aktas nėra asmens nenaudai priimtas aktas (šiuo klausimu žr. 1990 m. gruodžio 6 d. Sprendimo B. / Komisija, T‑130/89, Rink., EU:T:1990:78, 13 ir 14 punktus ir nurodytą teismo praktiką). Tai, kad Komisija dėl priežasčių, susijusių su jos personalo politika, atsako į skundo esmę, užuot atmetusi jį kaip nepriimtiną, negali nulemti kitokios išvados (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo B. / Komisija, EU:T:1990:78, 16 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

102    Iš visų pirmiau pateiktų svarstymų darytina išvada, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, laikydamasis nuomonės, kad antrieji pasiūlymai, kuriuos Komisija pateikė M. Verile ir A. Gjergji, yra asmens nenaudai priimti aktai ir jie galėjo būti apskųsti pareiškiant ieškinį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį.

103    Todėl, nenagrinėjant kitų Komisijos nurodytų pagrindų, reikia patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

 Dėl ieškinio pirmojoje instancijoje

104    Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnio 1 dalies matyti, kad jeigu panaikinamas Tarnautojų teismo sprendimas, Bendrasis Teismas pats priima sprendimą dėl ginčo, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti.

105    Kadangi šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą, Bendrasis Teismas turi priimti galutinį sprendimą dėl ginčo.

 Dėl priimtinumo

106    Visų pirma reikia išnagrinėti Komisijos ginčijamą ieškinio priimtinumą.

107    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir ieškovo reikalavimai. Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką reikalavimai turi būti išdėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai, antraip kyla pavojus, kad Bendrasis Teismas priims sprendimą infra arba ultra petita ir kad bus pažeistos atsakovo teisės (žr. 2011 m. balandžio 13 d. Nutarties Planet / Komisija, T‑320/09, Rink., EU:T:2011:172, 22 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

108    Vis dėlto ginčijamą aktą galima netiesiogiai nustatyti remiantis ieškinyje pateikta informacija ir visais jame pateiktais argumentais. Taip pat buvo nuspręsta, kad ieškinys, formaliai pareikštas dėl vieno akto, kuris yra vieną visumą sudarančių aktų dalis, taip pat tiek, kiek reikia, gali būti laikomas pareikštu ir dėl kitų aktų (šio sprendimo 107 punkte minėtos Nutarties Planet / Komisija, EU:T:2011:172, 23 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

109    Šioje byloje M. Verile ir A. Gjergji Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio reikalavimai yra susiję su antraisiais pasiūlymais dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriuos jiems pateikė Komisija. Vis dėlto atsižvelgiant į motyvus, pateiktus analizuojant pirmąjį Komisijos apeliacinio skundo pagrindą, matyti, kad šie pasiūlymai nėra asmens nenaudai priimti aktai, dėl kurių būtų galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Todėl reikalavimai, susiję su minėtų pasiūlymų panaikinimu, yra nepriimtini.

110    Tačiau šalys nesiginčija, kad M. Verile ir A. Gjergji sutiko su tuo, kad būtų vykdoma jų teisių į pensiją, įgytų prieš jiems pradedant tarnybą, pervedimo procedūra, taip parodydami, kaip ir prašė Komisija, kad sutinka su minėtais antraisiais pasiūlymais.

111    Iš Komisijos atsakymų į klausimus, kuriuos jai pateikė Bendrasis Teismas, ir jos šio teismo prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad M. Verile ir A. Gjergji anksčiau įgytų teisių į pensiją procedūra buvo iš tikrųjų vykdoma ir buvo užbaigta.

112    Taigi 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisija gavo kapitalą, atitinkantį M. Verile Liuksemburgo pensijų fonde įgytas teises į pensiją. Komisija taip pat pateikė M. Verile skirtą raštą, kurio data nenurodyta ir kuriame jis informuojamas, kad papildomas pensijų draudimo stažas, kuris jam pripažintas dėl šio pervedimo, yra septyneri metai ir devyni mėnesiai, kaip ir buvo numatyta jam pateiktame pirmajame ir antrajame pasiūlyme (žr. šio sprendimo 3 ir 4 punktus). Komisija taip pat pateikė dokumentus, rodančius, kad ji išmokėjo M. Verile pervesto kapitalo perteklių, sumą, kuri šiek tiek viršijo antrajame pasiūlyme nurodytą sumą, tačiau kuri buvo gerokai mažesnė už pirmajame pasiūlyme nurodytą sumą.

113    Kalbant apie A. Gjergji, kapitalą, atitinkantį jos dalyvaujant Belgijos pensijų fonde įgytas teises į pensiją, Komisija gavo 2011 m. gruodžio 9 d. 2012 m. sausio 27 d. Komisija jai pateikė raštą, kuriuo pranešė, kad papildomas pensijų draudimo stažas, kuris jai buvo pripažintas dėl šio pervedimo, yra keturi metai dešimt mėnesių ir septyniolika dienų, o tai atitinka jai pateiktame antrajame pasiūlyme nurodytą informaciją (žr. šio sprendimo 6 punktą).

114    Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar M. Verile ir A. Gjergji Tarnautojų teisme pareikštas ieškinys, kuris formaliai yra dėl antrųjų pasiūlymų, gali būti laikomas iš tikrųjų susijusiu su sprendimų dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurie buvo priimti dėl minėtų asmenų pervedus į Sąjungos pensijų sistemą kapitalą, atitinkantį jų pagal kitą pensijų sistemą anksčiau įgytas teises, panaikinimu.

115    Bendrojo Teismo paklausti per posėdį, M. Verile ir A. Gjergji teigiamai atsakė į klausimą, ar jų ieškinyje pateiktus reikalavimus dėl panaikinimo būtų galima šitaip perkvalifikuoti. Tačiau Komisija manė, kad toks perkvalifikavimas yra nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimai dėl panaikinimo yra aiškiai susiję su antraisiais pasiūlymais.

116    A. Gjergji atveju reikia konstatuoti, kad Komisijos sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo po kapitalo, atitinkančio jos teises į pensiją, įgytas prieš jai pradedant tarnybą, pervedimo neabejotinai reikia laikyti priimtu po ieškinio pareiškimo Tarnautojų teisme dienos (2011 m. gruodžio 2 d.).

117    Iš tiesų šis sprendimas galėjo būti priimtas tik po to, kai Komisija gavo kapitalą, atitinkantį teises į pensiją, kurias A. Gjergji įgijo pagal Belgijos pensijų sistemą. Tačiau Komisija šį kapitalą gavo tik 2011 m. gruodžio 9 d.

118    Todėl A. Gjergji atveju ieškinio pareiškimo Tarnautojų teisme metu nebuvo jokio sprendimo, dėl kurio ji būtų galėjusi pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Šio sprendimo priėmimas vykstant bylos nagrinėjimui šiuo atžvilgiu neturi reikšmės (šiuo klausimu žr. 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Automec / Komisija, T‑64/89, Rink., EU:T:1990:42, 69 punktą ir 1997 m. gegužės 2 d. Nutarties Peugeot / Komisija, T‑90/96, Rink., EU:T:1997:63, 38 punktą).

119    Iš to darytina išvada, kad Tarnautojų teisme pareikštą ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, kiek jis susijęs su A. Gjergji.

120    Kalbant apie M. Verile, reikia pripažinti, kad tiksli data, kai Komisija priėmė sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo dėl kapitalo, atitinkančio jo pagal Liuksemburgo pensijų sistemą įgytas teises, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą, nėra aiški iš Komisijos atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus ar jos pateiktų dokumentų.

121    Be to, Komisija nepateikė jokios šio sprendimo kopijos. Taigi neaišku, ar jis egzistuoja rašytine forma.

122    Tačiau Bendrasis Teismas daro išvadą, kad šis sprendimas buvo priimtas prieš pareiškiant ieškinį Tarnautojų teisme.

123    Iš tiesų, pirma, kapitalą, atitinkantį teises į pensiją, kurias M. Verile įgijo pagal Liuksemburgo pensijų sistemą, Komisija gavo 2011 m. rugsėjo 16 d. Kadangi nepateikta jokio argumento ar informacijos, kuri pateisintų sprendimo, kuriuo po šio pervedimo pripažįstamas papildomas pensijų draudimo stažas, pavėluotą priėmimą, atrodo pagrįsta manyti, kad šis sprendimas buvo priimtas netrukus po šio pervedimo.

124    Antra, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad šio sprendimo 112 punkte nurodytame M. Verile skirtame rašte buvo uždėtas antspaudas su žodžiais „viza ir data“. Šiame rašte buvo bylos „tvarkytojo“ viza, nurodant 2011 m. lapkričio 28 d. datą, ir įrašas „Kontrolė 1“, nurodant 2011 m. gruodžio 1 d. datą. To paties antspaudo dalis su įrašu „Kontrolė 2“ buvo užbraukta, o tai akivaizdžiai rodo, kad antroji patikra nebuvo numatyta. Todėl galima daryti išvadą, kad šis raštas baigtas rengti vėliausiai 2011 m. gruodžio 1 d.

125    Be to, nagrinėjamu raštu M. Verile informuojamas, kad, gavus kapitalą, atitinkantį jo teises į pensiją, įgytas pagal Liuksemburgo pensijų sistemą, jam Sąjungos pensijų sistemoje „priskaičiuotas“ septynerių metų ir devynių mėnesių laikotarpis. Be to, iš sprendimo teksto matyti, kad tuo metu, kai šis raštas buvo rengiamas, sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo M. Verile jau buvo priimtas.

126    Iš to darytina išvada, kad ieškinio pareiškimo Tarnautojų teisme metu dėl M. Verile jau buvo priimtas sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo, dėl kurio galėjo būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo.

127    Remdamasis šio sprendimo 108 punkte nurodyta teismo praktika, Bendrasis Teismas mano, kad Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio reikalavimus dėl panaikinimo, kiek juos pareiškė M. Verile, reikia suprasti kaip tokius, kuriais prašoma panaikinti sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo jam po kapitalo, atitinkančio teises, kurias jis įgijo pagal Liuksemburgo sistemą, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą.

128    Iš tiesų, pirma, iš ieškinio turinio ir visų jame pateiktų argumentų aišku, kad galiausiai M. Verile ketino ginčyti Komisijos pateiktą kapitalo, atitinkančio teises į pensiją, kurias jis įgijo pagal Liuksemburgo sistemą, pervedimo į Sąjungos pensijų sistemą padarinių vertinimą.

129    Visų pirma M. Verile laikėsi nuomonės, kad papildomas pensijų draudimo stažas, kuris turėjo būti pripažintas jam remiantis šiuo pervedimu, turėjo būti apskaičiuotas pagal 2004 m. BĮN, kurios jam buvo palankesnės, nes pagal jas jam būtų išmokėta didesnė pervesto kapitalo pertekliaus suma. Šiomis aplinkybėmis jis rėmėsi 2011 m. BĮN neteisėtumu, nes jose buvo numatyta, kad 2011 m. BĮN taikomos prašymams pervesti teises į pensiją, pateiktiems po 2009 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad šie argumentai yra reikšmingi, kiek tai susiję su prašymu panaikinti sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo.

130    Antra, M. Verile skirtas antrasis pasiūlymas beveik nesiskiria nuo sprendimo dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo, priimto pervedus kapitalą, atitinkantį jo teises į pensiją, įgytas pagal Liuksemburgo sistemą. Pasiūlyme nurodyta kapitalo pertekliaus suma ir jam faktiškai išmokėta kapitalo pertekliaus suma skiriasi tik labai nedaug. Šį skirtumą neabejotinai paaiškina tai, kad skyrėsi suma, į kurią buvo atsižvelgta rengiant pasiūlymą, ir faktiškai pervesta suma, kaip apie jas galima spręsti iš bylos medžiagos.

131    Taigi galima manyti, kad, remiantis šio sprendimo 108 punkte nurodyta teismo praktika, pasiūlymas ir sprendimas, priimtas atlikus pervedimą, sudaro vieną visumą, todėl formaliai dėl pasiūlymo pareikštas ieškinys gali būti laikomas pareikštu ir dėl minėto sprendimo.

132    Šitokį ieškinio suvokimą papildomai patvirtina tai, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 65–70 punktų, iki šiol Bendrojo Teismo praktikoje nebuvo aiškiai atskiriamas pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris nėra asmens nenaudai priimtas aktas, ir sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo, kuris yra asmens nenaudai priimtas aktas ir dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo.

133    Trečia, taip pat reikia priminti, kad paskyrimų tarnybos elgesys prisidėjo prie M. Verile nuomonės, kad jis formaliai turi pareikšti ieškinį dėl antrojo pasiūlymo, o ne dėl sprendimo dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo, priimto sutikus su šiuo pasiūlymu ir pervedus kapitalą, atitinkantį jo anksčiau įgytas teises į pensiją.

134    Iš tiesų paskyrimų tarnyba nenurodė M. Verile, kad skundas, kurį jis pateikė dėl antrojo pasiūlymo, nebuvo susijęs su asmens nenaudai priimtu aktu (nes tik jis gali būti apskųstas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį) ir kad norint paduoti skundą reikia laukti, kol bus priimtas toks aktas. Atvirkščiai, paskyrimų tarnyba išnagrinėjo M. Verile skundą iš esmės ir jį atmetė (žr. šio sprendimo 5 punktą), ir tai galėjo tik papildomai jam leisti suprasti, kad jis turi savo ieškinio reikalavimus, susijusius su panaikinimu, formaliai sieti su antruoju pasiūlymu, kurį jis ginčijo savo skunde.

135    Be to, Bendrasis Teismas daro išvadą, kad šioje byloje buvo pakankamai laikomasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kuriais remiantis ieškinys dėl asmens nenaudai priimto akto panaikinimo yra priimtinas tik jeigu paskyrimų tarnybai prieš tai dėl šio akto yra pateiktas skundas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, ir jeigu priimtas eksplicitinis arba implicitinis sprendimas atmesti šį skundą.

136    Aišku, nepaneigiama, kad M. Verile skundas buvo susijęs su antruoju pasiūlymu; jis buvo pateiktas ir atmestas prieš priimant sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo remiantis jo anksčiau įgytomis ir į Sąjungos pensijų sistemą pervestomis teisėmis į pensiją.

137    Tačiau reikia pažymėti, kad: pirma, pastarojo sprendimo turinys, kaip matyti iš šio sprendimo 112 punkte nurodyto rašto ir kitų Komisijos pateiktų dokumentų, beveik nesiskiria nuo antrojo pasiūlymo, dėl kurio pateiktas skundas, turinio; antra, dėl šios priežasties M. Verile pagrindai ir kaltinimai tiek jo skunde, tiek ieškinyje dėl antrojo pasiūlymo taip pat yra susiję su minėtu sprendimu; trečia, sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba išnagrinėjo ir atmetė visus šiuos kaltinimus ir tai leidžia daryti išvadą, kad jos atsakymas į hipotetinį antrą skundą dėl sprendimo dėl papildomo pensijų stažo pripažinimo būtų buvęs lygiai toks pat; ketvirta, galiausiai, paskyrimų tarnyba neatmetė M. Verile skundo kaip nepriimtino remdamasi tuo, kad jis nebuvo susijęs su asmens nenaudai priimtu aktu, bet išnagrinėjo šio skundo esmę ir jį atmetė.

138    Šiomis aplinkybėmis būtų perteklinis ir nesąžiningas dalykas, jeigu Komisija reikalautų M. Verile pateikti naują skundą dėl sprendimo dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo, prieš pareiškiant ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo.

139    Iš visų pirmiau pateiktų svarstymų darytina išvada, kad Tarnautojų teisme pareikštą ieškinį, kiek jį pareiškė M. Verile ir kiek jis susijęs su sprendimo dėl jo papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo panaikinimu, reikia pripažinti priimtinu ir išnagrinėti jį iš esmės.

 Dėl esmės

140    Tarnautojų teisme ieškiniui pagrįsti buvo pateikti trys pagrindai. Jie susiję, pirma, su teisės klaida, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir iš esmės su įgytų teisių paisymu, antra, su protingo termino, teisinio saugumo principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ir, trečia, su vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimu.

141    Pateikdamas visus šiuos pagrindus M. Verile iš esmės rėmėsi 2011 m. BĮN taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. pateiktiems prašymams pervesti į Sąjungos pensijų sistemą pagal kitą sistemą įgytas teises į pensiją, kitaip tariant prašymams pervesti teises į pensiją, pateiktiems prieš priimant 2011 m. BĮN ir joms įsigaliojant, neteisėtumu.

142    2011 m. BĮN taikymas prašymams, pateiktiems iki jų įsigaliojimo, yra numatytas šių BĮN 9 straipsnio trečioje ir ketvirtoje pastraipose. 2011 m. BĮN 9 straipsnio trečios pastraipos paskutiniame sakinyje nurodyta, kad 2004 m. BĮN toliau taikomos „dokumentams tų tarnautojų, kurių prašymas pervesti teises į pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis buvo įregistruotas iki [2009 m. sausio 1 d.].“ To paties straipsnio ketvirtos pastraipos pirmame sakinyje nurodyta, kad „1 priede numatyti keitimo koeficientai (TrCoeff_x) taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.“ Skaitant šias dvi nuostatas kartu matyti, kad kapitalas, atitinkantis teises į pensiją, kurias suinteresuotasis asmuo įgijo pagal kitą sistemą, jeigu prašymas pervesti teises į pensiją pateiktas po 2009 m. sausio 1 d., pervedamas į Sąjungos pensijų sistemą pagal 2011 m. BĮN, o ne 2004 m. BĮN nuostatas, kurios toliau taikomos prašymams, pateiktiems iki šios datos.

 Dėl pirmojo pagrindo

143    Siekdama pateisinti 2011 m. BĮN taikymą teisių į pensiją pervedimams, kurių buvo prašoma iki šių nuostatų įsigaliojimo, Komisija savo atsakyme į M. Verile skundą ir per procesą Tarnautojų teisme rėmėsi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1324/2008, nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinančio Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifą (OL L 345, p. 17), priėmimu.

144    Pagal Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnį nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatoma 3,1 % dydžio Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 4 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 40 straipsnio 4 dalyje ir 110 straipsnio 3 dalyje numatyta sudėtinių palūkanų skaičiavimo norma.

145    Taigi, kaip matyti iš Komisijos atsakymo į Tarnautojų teisme taikytą proceso organizavimo priemonę, ji teigia, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosiose įgyvendinimo nuostatose numatyti keitimo koeficientai „tiesiogiai priklauso“ nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 8 straipsnyje nustatytos palūkanų normos, todėl jai pasikeitus, kai 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Reglamentas Nr. 1324/2008, „neišvengiamai“ tą pačią dieną pasikeitė minėti keitimo koeficientai. Taigi 2004 m. BĮN numatyti keitimo koeficientai nuo 2009 m. sausio 1 d. „neteko galios“ ir „neturėjo teisinio pagrindo“, nepaisant bet kokio oficialaus 2004 m. BĮN panaikinimo (žr. skundžiamo sprendimo 67 punktą).

146    M. Verile teigia, kad šis teiginys yra teisiškai klaidingas, nes į Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnyje nurodytą palūkanų normą neatsižvelgiama atliekant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatytą teisių į pensiją pervedimą į Sąjungos pensijų sistemą.

147    Su šiuo argumentu reikia sutikti. Iš tiesų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, kiek tai susiję su pervesto kapitalo pakeitimo į pensijų draudimo stažą koeficientu, daroma nuoroda tik į kiekvienos Sąjungos institucijos priimtas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas ir nenurodyta jokia su Reglamentu Nr. 1324/2008 susijusi palūkanų norma.

148    Nors atsižvelgimas į šią palūkanų normą nustatant keitimo koeficientus, kai taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis, galėtų atrodyti logiškas arba būtinas Sąjungos pensijų sistemos aktuarinei pusiausvyrai užtikrinti, tai galėtų įvykti tik atitinkamai institucijai pakeitus minėtos nuostatos bendrąsias įgyvendinimo nuostatas. Negalima teigti, kad, nesant tokio pakeitimo, tam, kad jau įsigaliojusios bendrosios įgyvendinimo nuostatos taptų nebeaktualios ir nebebūtų taikomos, pakanka Reglamento Nr. 1324/2008 priėmimo.

149    Dėl šių priežasčių ir skundžiamo sprendimo 72–97 punktuose nurodytų motyvų, kuriems Bendrasis Teismas pritaria, reikia atmesti šio sprendimo 145 punkte apibendrintą Komisijos teiginį.

150    Vis dėlto, priešingai M. Verile teiginiui, negalima sutikti su tuo, jog, 2011 m. BĮN 9 straipsnyje numatydama, kad jos taikomos prašymams pervesti teises į pensiją nuo 2009 m. sausio 1 d., Komisija pažeidė teises, įgytas tų asmenų, kurie, kaip ir M. Verile, šį prašymą pateikė prieš priimant 2011 m. BĮN, kai pagal jį dar nebuvo atliktas joks kapitalo, atitinkančio jų teises, įgytas pagal kitą sistemą, pervedimas į Sąjungos pensijų sistemą.

151    Iš tiesų, kaip buvo nurodyta pirmiau, analizuojant pirmąjį Komisijos apeliacinio skundo pagrindą, nei pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo pateikimas tokį prašymą pateikusiam pareigūnui ar tarnautojui, nei juo labiau paprasčiausias tokio prašymo pateikimas nekeičia suinteresuotojo asmens teisinės padėties ir nesukelia privalomų teisinių pasekmių. Todėl pareigūno ar tarnautojo, kurio padėtis yra tokia kaip M. Verile, atveju nebuvo jokių įgytų teisių, kurios galėjo būti pažeistos jo atvejui taikant 2011 m. BĮN.

152    Reikia priminti, kad iš dalies teisės nuostatą keičiantys įstatymai, išskyrus išimtis, taikomi būsimoms situacijų, atsiradusių galiojant ankstesniam įstatymui, sukeliamoms pasekmėms. Ši taisyklė netaikoma tik įgytas teises sukuriančioms situacijoms, susidariusioms ir galutinai įgyvendintoms pagal ankstesnę teisės normą. Laikoma, kad teisė įgyta, kai jos atsiradimą nulėmęs teisinis faktas atsirado prieš pakeičiant teisės aktus. Vis dėlto taip nėra teisės, kurią sukūrusi situacija susidarė ne pagal teisės aktą, kuris buvo pakeistas, atveju (žr. šio sprendimo 94 punkte minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, EU:C:2008:767, 61–63 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

153    Tačiau šioje byloje iš šio sprendimo 39–41 punktų matyti, kad suinteresuotasis asmuo įgyja teisę į tai, kad jam būtų pripažintas papildomas pensijų draudimo stažas, tik pervedus į Sąjungos pensijų sistemą jo pagal kitą sistemą įgytas teises atitinkantį kapitalą. Taigi dėl to, kad nei pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį pareigūnui ar tarnautojui jo institucija pateikė po to, kai jis pateikė prašymą pervesti į Sąjungos pensijų sistemą jo pagal kitą sistemą įgytas teises, nei juo labiau paprastas tokio prašymo pateikimas nesukelia privalomų teisinių pasekmių, kol prašomas pervedimas dar neatliktas, kyla klausimas dėl „situacijos, kuri susidarys“, arba bent dėl „susidariusios situacijos, kuri dar nėra visai susiformavusi“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 152 punkte nurodytą teismo praktiką. Bet kuriuo atveju negali būti kalbama apie situaciją, susidariusią ir galutinai įgyvendintą pagal ankstesnę taisyklę (šiuo atveju 2004 m. BĮN), kuri sukuria įgytas teises (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 94 punkte nurodyto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija 62 punktą).

154    Iš to darytina išvada, kad 2011 m. BĮN taikymas pagal kitą sistemą įgytų teisių į pensiją, kaip M. Verile teisių, pervedimui, kurio buvo prašoma prieš priimant 2011 m. BĮN, tačiau kuris buvo atliktas joms jau įsigaliojus, neprieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 daliai ir juo nepažeidžiamos suinteresuotojo asmens įgytos teisės.

155    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pirmasis apeliacinio skundo pagrindas nepagrįstas ir jį reikia atmesti.

 Dėl antrojo pagrindo

156    Antrasis pagrindas susijęs su protingo termino, taip pat teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.

157    M. Verile šiam pagrindui pagrįsti nurodė tai, kad Komisija atsiėmė jam pateiktą pirmąjį pasiūlymą dėl pensijų draudimo stažo apskaičiavimo po to, kai M. Verile su juo sutiko, ir taip buvo pažeisti protingo termino ir teisinio saugumo principai.

158    Teisinio saugumo principas taikomas tokio pobūdžio situacijoms kaip nagrinėjamoji tik jeigu Sąjungos taisyklės taikomos situacijoms, susidariusioms prieš joms įsigaliojant, tačiau šios prielaidos šioje byloje nagrinėjamu atveju netaikomos (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, T‑58/05, Rink., EU:T:2007:218, 60 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

159    Kalbant apie protingo termino principą, reikia priminti, kad M. Verile prašė pervesti jo teises į pensiją, kurias jis įgijo pagal Liuksemburgo sistemą, 2009 m. lapkričio 17 d., tačiau pervedimas faktiškai atliktas tik 2011 m. rugsėjo 16 d., Komisijai gavus Liuksemburgo pensijų fondo pervestą kapitalą. Nė viena aplinkybė neleidžia manyti, kad Liuksemburgo fondas ar juo labiau pats M. Verile yra atsakingas už tokį ilgą delsimą (beveik dvejus metus).

160    Tačiau net darant prielaidą, kad pavėluotas M. Verile prašymo išnagrinėjimas reiškia, kad Komisija pažeidė protingo termino principą, šis pažeidimas nesuteikia pagrindo M. Verile taikyti 2004 m. BĮN, o ne 2011 m. BĮN, kaip jis iš esmės to prašo. Iš tiesų niekas neleidžia daryti išvados, kad jeigu Komisija būtų sparčiau nagrinėjusi M. Verile pateiktą prašymą pervesti teises į pensiją, tuomet jo atvejui būtų taikomos 2004 m. BĮN, pervedus jo teises į pensiją, įgytas pagal Liuksemburgo sistemą, atitinkantį kapitalą į Sąjungos sistemą.

161    Atvirkščiai, kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 17 d. visiems Komisijos darbuotojams intranete išplatinto pranešimo kopijos, pridėtos prie Tarnautojų teismo bylos medžiagos, Komisija atkreipė visų suinteresuotųjų asmenų dėmesį į tai, kad naujos Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosios įgyvendinimo nuostatos, kurios turi būti priimtos, bus taikomos visiems nuo 2009 m. sausio 1 d. pateiktiems prašymams pervesti teises į pensiją. Ji taip pat nurodė suinteresuotiesiems asmenims, kad naujose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose atsižvelgta, be kita ko, į Reglamente Nr. 1324/2008 numatytą palūkanų normą.

162    Be to, iš minėto pranešimo matyti, kad likus mėnesiui iki šio pranešimo išplatinimo Komisija įregistravo palyginti daug (daugiau nei 10 000) prašymų pervesti teises į pensiją, ir tai gali paaiškinti, kodėl nuo tada, kai M. Verile pateikė savo prašymą dėl pervedimo (2009 m. lapkričio 17 d.), iki tada, kai jam buvo pateiktas pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo (2010 m. gegužės 5 d.), praėjo tiek laiko.

163    Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad jeigu M. Verile prašymas ir maždaug 10 000 kitų per tą patį laikotarpį pateiktų prašymų būtų išnagrinėti greičiau, Komisija būtų galėjusi nebent suvokti būtinybę pakeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kad atsižvelgtų į Reglamento Nr. 1324/2008 priėmimą, taigi išplatinti šio sprendimo 161 punkte nurodytą pranešimą anksčiau, ir prireikus anksčiau priimti naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas. Tačiau dėl to M. Verile atžvilgiu nebūtų buvęs priimtas sprendimas dėl pensijų draudimo stažo pripažinimo, pagal kurį jo atvejui būtų pritaikytos 2004 m. BĮN.

164    Tokiomis aplinkybėmis protingo termino pažeidimas, net jei jis ir būtų įrodytas, neturi reikšmės M. Verile ieškiniui.

165    Galiausiai, kalbant apie tariamą teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisė remtis teisėtų lūkesčių apsauga užtikrinama kiekvienam asmeniui, kurio situacija tokia, kai matyti, jog administracija tikslios, besąlyginės ir nuoseklios informacijos iš leistinų ir patikimų šaltinių forma suteikė jam konkrečias garantijas ir pagrįstų vilčių. Tačiau niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei nebuvo administracijos jam suteiktų konkrečių garantijų (žr. šio sprendimo 158 punkte nurodyto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, EU:C:2008:767, 96 ir 97 punktus ir nurodytą teismų praktiką).

166    M. Verile tvirtina, kad pirmajame pasiūlyme, kuris jam buvo pateiktas, buvo nurodyta, kad nors Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnį reikia iš dalies pakeisti, „po pervedimo [suteiktas stažo metų skaičius nesumažėtų]“ (Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio 88 punktas).

167    Tačiau, be to, kad minėtas pirmasis pasiūlymas buvo atsiimtas prieš atliekant pervedimą ir kad M. Verile teisinė padėtis niekaip nepakito, reikia pažymėti, kad M. Verile nurodyto teiginio negalima suprasti taip, kad Komisija dėl M. Verile teisių į pensiją pervedimo įsipareigojo taikyti 2004 m. BĮN. Jis tiesiog reiškia, kad, atlikus pervedimą, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies paskesnis pakeitimas nesukeltų jokių pasekmių suinteresuotajam asmeniui po šio pervedimo pripažintų pensijų draudimo stažo metų skaičiui.

168    Pateikdamas šį pagrindą, M. Verile taip pat nurodo garantijas, suteiktas kitam pareigūnui, kuris tuo pačiu laikotarpiu kaip ir M. Verile taip pat pateikė prašymą pervesti jo teises į pensiją, kuriomis remiantis naujos bendrosios įgyvendinimo nuostatos neturės jokio poveikio jo padėčiai.

169    Be to, šio sprendimo 161 punkte minėtame pranešime nurodytas „2010 m. gegužės mėn. <...> klaidingas pranešimas“. Tą pranešimą Komisija taip pat pateikė Tarnautojų teisme jo prašymu. Jis datuojamas 2010 m. gegužės 5 d. ir jame visų pirma nurodyta, kad bendrosios įgyvendinimo nuostatos „atnaujintos įsigalioja pirmą mėnesio po jų paskelbimo Administraciniuose pranešimuose dieną“ ir kad „jos taikomos tik naujiems prašymams pervesti teises į pensiją, įregistruotiems <...> nuo šios datos“.

170    Tačiau net laikant šią informaciją konkrečiomis garantijomis, dėl kurių adresatai galėjo įgyti teisėtą lūkestį, negalima sutikti su tuo, kad M. Verile gali juo remtis siekdamas ginčyti 2011 m. BĮN 9 straipsnio, kuriame šias nuostatas numatyta taikyti jo atvejui, teisėtumą. Iš tiesų privatūs asmenys negali remtis teisėtų lūkesčių principu siekdami užginčyti naujos teisės akto nuostatos taikymą, ypač tokioje srityje kaip nagrinėjamoji šioje byloje, kurioje teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 94 punkte minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, EU:C:2008:767, 91 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

171    Iš to matyti, kad antrąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.

 Dėl trečiojo pagrindo

172    Trečiajam pagrindui, susijusiam su vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimu, pagrįsti M. Verile Tarnautojų teisme nurodo, kad, nustatant taikytinas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, reikia atsižvelgti tik į prašymo pervesti teises į pensiją pateikimo datą. Neatsižvelgus į šią datą kaip į objektyvią aplinkybę, prašymo pervesti teises į pensiją ir taikytinų kriterijų likimas priklausytų nuo nacionalinių institucijų ir Sąjungos institucijos, susijusių su aptariamo prašymo nagrinėjimu, spartumo.

173    Tarnautojų teismui taikant proceso organizavimo priemonę, M. Verile buvo paklausta, palyginti su kokia pareigūnų kategorija jis manė, kad yra diskriminuojamas, kaip teigė pateikdamas savo trečiąjį pagrindą.

174    Jis atsakė manąs, kad buvo diskriminuojamas, lyginant su pareigūnais ir tarnautojais, pateikusiais prašymą pervesti jų teises į pensiją tuo pačiu laikotarpiu kaip ir tas, kai jis pateikė savo prašymą, o kadangi jų nacionalinė pensijų organizacija gerokai sparčiau tvarkė jų dokumentus, kapitalo, atitinkančio jų teises į pensiją, įgytas pagal nacionalinę sistemą, pervedimas į Sąjungos pensijų sistemą jau buvo atliktas „tuo metu, kai Komisija priėmė sprendimą blokuoti visas pervedimo procedūras“.

175    Iš tiesų Komisija Tarnautojų teisme patvirtino, kad bent pagal 300 prašymų pervesti teises į pensiją, pateiktų po 2009 m. sausio 1 d., atitinkamas nacionalinis fondas jau buvo išmokėjęs kapitalą, ir sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo jau buvo priimtas remiantis 2004 m. BĮN, kai ji suvokė, kad šiems prašymams būtina taikyti keitimo koeficientus, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1324/2008 numatytą palūkanų normą. Be to, ji laikėsi nuomonės, kad šie sprendimai yra galutiniai ir neatšaukiami.

176    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Sąjungos viešosios tarnybos teisėje taikomas vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi Sąjungos tarnyboje esančių asmenų kategorijos, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, vertinamos skirtingai ir toks skirtingas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas. Teisės aktų leidėjas, priimdamas visų pirma Sąjungos viešosios tarnybos srityje taikytinas taisykles, privalo laikytis vienodo požiūrio principo (žr. šio sprendimo 94 punkte minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, EU:C:2008:767, 76 ir 78 punktus ir nurodyta teismo praktiką).

177    Tačiau šioje byloje reikia konstatuoti, kad Komisija, priimdama 2011 m. BĮN 9 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas, dėl kurių skirtingai vertinami pareigūnai, kurių kapitalas, atitinkantis jų pagal kitą sistemą įgytas teises į pensiją, buvo pervestas į Sąjungos sistemą atitinkamai prieš 2011 m. BĮN įsigaliojimą ir po jų įsigaliojimo, nepažeidė minėto principo, nes skirtingai vertinami ne tai pačiai kategorijai priklausantys pareigūnai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 94 punkte minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, EU:C:2008:767, 79–81 punktus).

178    Iš tiesų M. Verile ir kitų pareigūnų, kurių atveju kapitalas, atitinkantis jų pagal kitą sistemą įgytas teises į pensiją, nebuvo pervestas į Sąjungos pensijų sistemą 2011 m. BĮN įsigaliojimo metu, teisinė padėtis nėra tokia pati kaip pareigūnų, kurių prieš jiems pradedant tarnybą įgytos teisės į pensiją jau buvo pervestos į Sąjungos pensijų sistemą iki minėtos datos kaip kapitalas ir dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo pagal Sąjungos pensijų sistemą. Pirmieji pareigūnai dar turėjo teises į pensiją pagal kitą sistemą, o antrųjų atveju kapitalo pervedimas reiškė šių teisių išnykimą ir jiems jau buvo atitinkamai pripažintas papildomas pensijų draudimo stažas.

179    Be to, šitoks skirtingas požiūris grindžiamas objektyvia aplinkybe, nepriklausančia nuo Komisijos valios, t. y. tuo, kaip greitai atitinkama išorės pensijų sistema išnagrinės prašymą pervesti suinteresuotojo asmens kapitalą.

180    Dėl proporcingumo principo pakanka pažymėti, kad jis neturi jokio ryšio su šio sprendimo 172 punkte apibendrintais argumentais. Kadangi M. Verile nepateikė jokio kito argumento, negalima daryti išvados, kad šioje byloje minėtas principas buvo pažeistas.

181    Iš to darytina išvada, kad trečiąjį Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio pagrindą taip pat reikia atmesti, kaip ir visą šį ieškinį, kiek jį pareiškė M. Verile.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

182    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 211 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Bendrasis Teismas priima sprendimą byloje, jis priima sprendimą dėl išlaidų.

183    Pagal to paties reglamento 134 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 211 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

184    Tačiau pagal šio reglamento 211 straipsnio 3 dalį, kai apeliacinius skundus pateikia institucijos, jos turi padengti savo pačių patirtas išlaidas.

185    Kadangi šioje byloje Komisijos apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu, o ieškinys Tarnautojų teisme turi būti atmestas, pagal minėtas nuostatas reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)

nusprendžia:

1.      2013 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (plenarinė sesija) sprendimas Verile ir Gjergji / Komisija (F‑130/11) panaikinamas.

2.      Marco Verile ir Anduela Gjergji Tarnautojų teisme byloje F‑130/11 pareikštas ieškinys atmetamas.

3.      Pirma, M. Verile ir A. Gjergji ir, antra, Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Jaeger Kanninen Gratsias

Paskelbta 2015 m. spalio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

* Proceso kalba: prancūzų.