Language of document :

2021 m. gruodžio 16 d. Covestro Deutschland AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-745/18 Covestro Deutschland AG / Europos Komisija

(Byla C-790/21 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Covestro Deutschland AG, atstovaujama Rechtsanwälte T. Hartmann, M. Kachel, D. Fouquet

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.    Panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-745/18 ir 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166) dėl 2012 m. ir 2013 m.

2.    Panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

3.    Nepatenkinus 1 punkte nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

4.    Nepatenkinus 2 punkte nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su apeliante, panaikinimo.

5.    Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais.

Apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai: teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimas

Pirmaisiais dviem apeliacinio skundo pagrindais apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisės procesinius reikalavimus, konkrečiai – apeliantės teisę būti išklausytai bei savo pareigą motyvuoti sprendimą. Dėl šių pažeidimų Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad buvo suteikta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą dėl priemokų dydžio nustatymo pagal Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar buvo taikoma valstybės kontrolė (skundžiamo sprendimo 8 punktas).

Antra šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą dėl priemokų dydžio nustatymo pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį (skundžiamo sprendimo 12, 94, 103, 129, 135 ir 146 punktai).

Trečia šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl visų pajamų netekimo ir visų išlaidų, susijusių su atleidimu nuo tinklo mokesčių, kompensavimo nebuvimu (skundžiamo sprendimo 130 ir 143 punktai).

Ketvirta šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas lėšų iš valstybės išteklių pobūdį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl 2011 m. Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra) sprendimo negaliojimo (skundžiamo sprendimo 107 ir 125 punktai).

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas

Apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu apeliantė tvirtina, be kita ko, kad Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, pažeidė Sąjungos materialinę teisę (skundžiamo sprendimo 78–145 punktai).

Pirma, apeliantė šiuo klausimu tvirtina, kad Bendrasis Teismas, atlikdamas savo analizę, taikė klaidingus kriterijus valstybės pagalbos srityje, laikydamas, kad aptariama priemoka yra lengvata. Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad tai lengvata ir nepripažino atrankiojo pobūdžio, išplaukiančio iš paties dalyko pobūdžio ir StromNEV sistemos, nebuvimo.

Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai priemoką pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį kvalifikavo kaip pagalbą, suteiktą iš valstybės išteklių. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas remiasi klaidingu pagrindu, vertindamas tai, ar ištekliai yra valstybės, ir padarė klaidą, kad yra mokestis, rodantis, jog šie ištekliai yra valstybės.

Trečia, apeliantė taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad taikoma valstybės kontrolė priemokai pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas: reikalavimo vertinti vienodai pažeidimas

Galiausiai apeliantės pateiktas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas reikalavimo vertinti vienodai pažeidimu, nes Bendrasis Teismas, pirma, neatsižvelgė į neteisėtą skirtingą vertinimą, išplaukiantį iš pagalbos susigrąžinimo pagal Komisijos ginčijamą sprendimą ir atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatą, įtvirtintą StromNEV 32 straipsnio 7 dalyje; antra, padarė neleistiną skirtumą tarp bazinės apkrovos vartotojų ir, trečia, nepagrįstai vienodai vertino anticiklinius ir bazinės apkrovos vartotojus (skundžiamo sprendimo 192–210 punktai).

____________