2021 m. birželio 14 d. Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hewlett Packard Development Company LP / Senetic Spółka Akcyjna
(Byla C-367/21)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Okręgowy w Warszawie
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Hewlett Packard Development Company LP
Atsakovė: Senetic Spółka Akcyjna
Prejudiciniai klausimai
1. Ar SESV 36 straipsnio antras sakinys, siejant jį su 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo1 15 straipsnio 1 dalimi ir Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, turi būti suprantamas taip, kad pagal jį draudžiama valstybių narių nacionalinių teismų praktika, pagal kurią teismai:
tenkindami Sąjungos prekių ženklo savininko reikalavimus uždrausti įvežti (importuoti), išvežti (eksportuoti)[,] reklamuoti Sąjungos prekių ženklu pažymėtas prekes arba nurodyti pašalinti šias prekes iš rinkos,
priimdami sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl Sąjungos prekių ženklu pažymėtų prekių sulaikymo;
sprendimų tekste nurodo „daiktus, kurie nebuvo išleisti į Europos ekonominės erdvės rinką paties prekių ženklo savininko ar jo sutikimu“, todėl nustatyti, su kuriais Sąjungos prekių ženklu pažymėtais daiktais yra susiję sprendimuose esantys nurodymai ir draudimai (t. y. nustatyti, kurie daiktai nebuvo išleisti į Europos ekonominės erdvės rinką paties prekių ženklo savininko ar jo sutikimu), remiantis bendra sprendimo teksto formuluote turi vykdymo institucija, kuri, tai nustatydama, remiasi prekių ženklo savininko pareiškimais arba jo pateiktomis priemonėmis (be kita ko, informacinėmis priemonėmis ir duomenų bazėmis), o galimybė ginčyti šias vykdymo institucijos išvadas bylą iš esmės nagrinėjančiame teisme nesuteikiama arba ribojama dėl atsakovui per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą ir vykdymo procedūrą suteikiamų teisių gynimo priemonių pobūdžio?
2. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34, 35 ir 36 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis registruoto Bendrijos (dabar – Sąjungos) prekių ženklo savininkui neleidžiama remtis apsauga, numatyta 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 ir 102 straipsniuose (dabar – 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 ir 130 straipsniai) tuo atveju, kai:
registruoto Bendrijos (Sąjungos) prekių ženklo savininkas platina Europos ekonominės erdvės teritorijoje ir už jos ribų šiuo ženklu pažymėtas prekes per įgaliotuosius platintojus, kurie gali perparduoti šiuo ženklu pažymėtas prekes subjektams, kurie nėra galutiniai šių prekių vartotojai, o tik priklauso oficialiam platinimo tinklui, ir šie įgaliotieji platintojai įsipareigoja įsigyti prekes tik iš kitų įgaliotųjų platintojų arba iš prekių ženklo savininko;
prekių ženklu pažymėtos prekės neturi jokių žymenų ar kitokių skiriamųjų savybių, kurios leistų nustatyti vietą, kurioje prekės buvo išleistos į rinką paties prekių ženklo savininko ar jo sutikimu;
ieškovas įsigijo prekių ženklu pažymėtas prekes Europos ekonominės erdvės teritorijoje;
ieškovas gavo prekių ženklu pažymėtų prekių pardavėjų pareiškimus, kad pagal teisės aktų nuostatas šiomis prekėmis gali būti prekiaujama Europos ekonominės erdvės teritorijoje;
registruoto Sąjungos prekių ženklo savininkas nesuteikia jokios informacinės (ar kitos) priemonės ir nenaudoja žymenų sistemos, leidžiančios potencialiam prekių ženklu pažymėtų prekių pirkėjui prieš jas įsigyjant savarankiškai patikrinti, ar šiomis prekėmis teisėtai prekiaujama Europos ekonominės erdvės teritorijoje, ir atsisako tai patikrinti pirkėjo prašymu?
____________
1 OL L 154, 2017, p. 1.