TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. spalio 7 d.
Byla F‑29/08
Y
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Atleidimas dėl akivaizdaus netinkamumo – Nepatenkinamas elgesys tarnyboje“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo Y prašo panaikinti 2007 m. gegužės 24 d. Sutartis sudaryti įgaliotos tarnybos sprendimą atleisti jį iš pareigų ir priteisti jo naudai iš Komisijos, pirma, darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs, jeigu jo sutartis nebūtų buvusi užbaigta anksčiau laiko, ir, antra, 500 000 eurų neturtinės žalos, kurią jis teigia patyręs dėl skundžiamo sprendimo, atlyginimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Nurodyti ieškovui padengti visas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Sprendimas atleisti nepasibaigus bandomajam laikotarpiui – Ataskaitų komiteto nuomonės nepateikimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnio 2 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalis)
2. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Sprendimas atleisti nepasibaigus bandomajam laikotarpiui – Akivaizdus netinkamumas – Sąvoka
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalis)
3. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalis)
4. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Sprendimas atleisti nepasibaigus bandomajam laikotarpiui – Akivaizdus netinkamumas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalis)
1. Pagarba teisei į gynybą yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, kuris turi būti užtikrintas, net jei nėra tai numatančio specialaus reglamentavimo, per kiekvieną prieš asmenį pradėtą procedūrą, galinčią pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu. Paisydamas šio principo Bendrijos teismas turi patikrinti, ar suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta prieš priimant dėl jo sprendimą, ar jam buvo sudarytos sąlygos naudingai pareikšti savo požiūrį dėl situacijos bei faktų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas šis sprendimas, tikrumo ir svarbos. Beje, vadovaujantis bendruoju pagarbos teisei į gynybą principu, pareigūnui turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo požiūrį dėl visų dokumentų, kuriuos institucija ketina panaudoti prieš jį. Taigi, jei tokia galimybė jam nebuvo suteikta, neatskleistais dokumentais negali būti remiamasi kaip įrodinėjimo priemonėmis.
Ataskaitų komiteto, kurio paprašyta pateikti nuomonę dėl pasiūlymo atleisti sutartininką, priimtos nuomonės nepateikimas atitinkamam sutartininkui pažeidžia teisę į gynybą, tik jei įvykdytos tam tikros sąlygos. Pirma, šioje nuomonėje nurodyti faktai arba kaltinimai, kuriais grindžiamas sprendimas atleisti iš pareigų. Tai gali būti ir atitinkamam asmeniui palanki informacija, jeigu ji nesutampa su minėtame sprendime nurodytais motyvais. Antra, suinteresuotajam asmeniui nepateikus Ataskaitų komiteto nuomonės, jam nesuteikta galimybė naudingai pareikšti savo požiūrį dėl faktų, kaltinimų ar įrodymų. Taip yra tuo atveju, kai jie minimi tik šioje nuomonėje.
Be to, teisės į gynybą pažeidimas gali būti ne pats Ataskaitų komiteto nuomonės nepateikimas, o fakto ar kaltinimo, kuriuo grindžiamas sprendimas dėl atleidimo nepateikimas, arba informacijos, galinčios būti naudingos atitinkamo tarnautojo gynybai, nepateikimas, jei šis faktas, kaltinimas ar informacija minima tik Ataskaitų komiteto nuomonėje.
Taigi Ataskaitų komitetų nuomonės nepateikimas nėra teisės į gynybą pažeidimas, net jeigu ji minima sprendime dėl atleidimo iš pareigų, jei iš šio sprendimo formuluočių matyti, kad institucija rėmėsi tik tais kaltinimais ir faktine informacija, kurie nurodyti Bandomojo laikotarpio ataskaitoje, tarnautojui pateiktoje prieš sprendimą dėl atleidimo iš tarnybos priėmimą.
Be kita ko, sutartininkams taikomų Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalyje, kitaip nei pareigūnams taikomų Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnio 2 dalyje, nenumatyta Sutartis sudaryti įgaliotos tarnybos pareiga gauti Ataskaitų komiteto nuomonę. Kita vertus, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnio 2 dalyje dėl pareigūnų nurodyta, kad administracija turi gauti Ataskaitų komiteto nuomonę, joje nenurodyta, kad ši nuomonė turi būti pateikta suinteresuotam asmeniui. Taigi, Ataskaitų komiteto nuomonės nepateikimo negalima laikyti savarankišku procedūriniu pažeidimu.
(žr. 34, 36–38, 41–46, 51 ir 53 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1970 m. liepos 15 d. Sprendimo Buchler prieš Komisiją, 44/69, Rink. p. 733, 9 punktas; 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, Rink. p. 2263, 27 punktas; 1992 m. vasario 12 d. Sprendimo Nyderlandai ir kt. prieš Komisiją, C‑48/90 ir C‑66/90, Rink. p. I‑565, 44 punktas; 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Tzoanos prieš Komisiją, C‑191/98 P, Rink. p. I‑8223, 34 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 99 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. balandžio 1 d. Sprendimo Kupka-Floridi prieš EESRK, T‑26/91, Rink. p. II‑1615, 38 punktas; 2006 m. spalio 10 d. Sprendimo Van der Spree prieš Komisiją, T‑182/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑205 ir II‑A‑2‑1049, 56 punktas.
2. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl „akivaizdaus netinkamumo“ sutartininkas iš pareigų gali būti atleistas remiantis ataskaita, parengta bet kuriuo bandomojo laikotarpio momentu. Dėl pavartoto žodžio „akivaizdus“ pažymėtina, kad, konstatuojant tokį akivaizdų netinkamumą, būtina, kad jis būtų matomas.
Taigi, kai institucija priima sprendimą atleisti iš pareigų pagal minėtų sąlygų 84 straipsnio 4 dalį, ji turi remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra pakankamai apibrėžtos ir kurias objektyviai galima laikyti kaip rodančias akivaizdų netinkamumą. Todėl tikrindamas, ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ir atsižvelgdamas į tai, kad per bandomąjį laikotarpį administracija turi didelę diskreciją vertinti tarnautojo tinkamumą, Bendrijos teisėjas privalo įsitikinti tokių aplinkybių egzistavimu.
Todėl paprasčiausia nuoroda į vykstantį baudžiamąjį procesą, kuriame faktinės aplinkybės dar nėra nustatytos galutiniu teismo sprendimu, o ne į institucijos nustatytus arba suinteresuoto asmens pripažintus faktus grindžiama ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios gali pateisinti išvadą apie akivaizdų netinkamumą.
Dėl tarnautojo, kuriam pavestos nuo didesnio institucijos, kuriai dirbama, pasitikėjimo neatsiejamos užduotys, tačiau kuris vykdė tyrimą dėl jo paties skyriaus disfunkcijų apie tai neinformavęs nė vieno institucijos nario ir vadovaudamasis nesusipratimų galinčiais kelti bei institucijos įvaizdžiui galinčiais pakenkti metodais, pažymėtina, jog aplinkybę, kad apie šį tyrimą jis nutylėjo ir šį nutylėjimą pagrindė nepasitikėjimu savo tiesioginiais vadovais, institucija, atsižvelgusi į jo funkcijas ir atsakomybę, teisėtai gali vertinti kaip apibūdinančią akivaizdų jo netinkamumą vykdyti jam pavestas funkcijas. Taigi, tokia išvada gali paskatinti instituciją nuspręsti jį atleisti ir tokiame sprendime nebus akivaizdžios vertinimo klaidos, nesvarbu priežastys, paskatinusios tarnautoją taip elgtis.
(žr. 68, 70, 71, 75, 81 ir 82 punktus)
3. Formoje, kuria naudojamasi rengiant sutartininko bandomojo laikotarpio ataskaitą, pateiktos gairės neturi jokios norminės galios ir atitinkama institucija, vertindama suinteresuoto asmens elgesį tarnyboje, gali atsižvelgti į kitų rūšių kompetencijas, įskaitant, be kita ko, jo pajėgumą paisyti lojalumo jį įdarbinusiai institucijai pareigos.
Be to, tai, kad faktinės aplinkybės atsirado dar prieš šio tarnautojo įdarbinimą, nebūtinai ir ne visais atvejais neleidžia institucijai į jas atsižvelgti vertinant suinteresuoto asmens tinkamumą vykdyti pavestas pareigas, nes „tinkamumo“ sąvoka yra platesnė nei „naudingumo“ ir „elgesio tarnyboje“ sąvokos.
(žr. 83 ir 86 punktus)
4. Kai išnagrinėjus sutartininko elgesį padaroma išvada, kad įvykdytos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, administracija turi teisę pasinaudoti šiame straipsnyje numatyta atleidimo iš tarnybos priemone, net jei dėl faktų, kuriais remdamasi ji nustatė akivaizdų netinkamumą, gali būti pradėta drausminė procedūra.
(žr. 111 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. spalio 21 d. Sprendimo Vecchioli prieš Komisiją, 101/79, Rink. p. 3069, 8 punktas.