EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2014 m. gegužės 5 d.
Byla F‑27/14 R
DK
prieš
Europos išorės veiksmų tarnybą (SEAE)
„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Drausminė procedūra – Atšaukimas – Prašymas sustabdyti vykdymą“
Dalykas: Pagal SESV 278 ir AE 157 straipsnius, taip pat pagal SESV 279 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo DK prašo sustabdyti 2014 m. sausio 16 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinio direktoriaus, veikiančio kaip EIVT paskyrimų tarnyba (toliau – paskyrimų tarnyba), sprendimo nuo 2014 m. vasario 1 d. atšaukti ieškovą iš pareigų, nesumažinant jo teisių į pensiją, vykdymą.
Sprendimas: Sustabdyti 2014 m. sausio 16 d. Europos išorės veiksmų tarnybos sprendimo atšaukti DK iš pareigų, nesumažinant jo teisių į pensiją, vykdymą. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Santrauka
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Skuba – Principo, pagal kurį drausminės procedūros, susijusios su baudžiamuoju nusikaltimu, baigtis priklauso nuo baudžiamojo proceso baigties, įgyvendinimas – Principo pažeidimas – Rimta ir nepataisoma žala
(SESV 278 straipsnis)
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Prašymas sustabdyti sprendimo atšaukti administracine tvarka už veiksmus, kurie prieštarauja Sąjungos finansiniams interesams, vykdymą – Ieškovui palankus rezultatas dėl negalėjimo laikyti nustatytais faktų ir pažeidimų, kuriais jis kaltinamas
(SESV 278 straipsnis; Komisijos sprendimas 1999/352)
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas yra užtikrinti ne žalos atlyginimą, o visišką sprendimo dėl esmės veiksmingumą. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad prašomos taikyti priemonės būtų skubios, t. y. tam, kad ieškovas išvengtų rimtos ir nepataisomos žalos, jos turi būti nustatytos ir įsigalioti dar prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje.
Šioje byloje, ypač atsižvelgiant į pagrindus, pateiktus norint pagrįsti reikalavimus dėl panaikinimo, kuriais siekiama, kad būtų konstatuota, jog institucija nesilaikė principo, pagal kurį drausminės procedūros, susijusios su baudžiamuoju nusikaltimu, baigtis priklauso nuo baudžiamojo proceso baigties, ir nekaltumo prezumpcijos, reikia pažymėti, kad prašoma laikinąja priemone sustabdyti skundžiamo sprendimo atšaukti vykdymą siekiama tokio paties rezultato kaip pagrindinėje byloje, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra netenka papildomo pobūdžio, palyginti su susijusiu pagrindiniu procesu, o kartu ir laikino pobūdžio, ir tai savaime galėtų pateisinti prašymo sustabdyti vykdymą atmetimą.
Tačiau ieškovo pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai kelia abejonių dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, ypač atsižvelgiantį į principą, pagal kurį drausminės procedūros, susijusios su baudžiamuoju nusikaltimu, baigtis priklauso nuo baudžiamojo proceso baigties. Šiomis aplinkybėmis laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas negali atmesti prašymo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą dėl skubos nebuvimo, antraip būtų pats apkaltintas pažeidęs šį principą, kai prašymas sustabdyti vykdymą aiškiai neatsiejamas nuo šio principo įgyvendinimo, bent kol Tarnautojų teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje. Toks principas priskiriamas pagrindinei teisei į teisingą procesą, saugomai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, į kurią daroma nuoroda Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulėje, nuostatomis.
Kitaip tariant, kadangi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pažeistas principas, pagal kurį drausminės procedūros, susijusios su baudžiamuoju nusikaltimu, baigtis priklauso nuo baudžiamojo proceso baigties, jo apsauga, nors laikinai, nukelta vėlesniam laikui, kol teisėjas, nagrinėjantis bylą iš esmės, priims poziciją, antraip ieškovui bus padaryta rimta ir nepataisoma žala, nes iš principo baudžiamojo proceso rezultatui administracinės institucijos pozicija dėl veikų, remiantis kuriomis pradėtas šis procesas, objektyvumo gali turėti didelės įtakos.
(žr. 57–60 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1999 m. kovo 25 d. Nutarties Willeme / Komisija, C‑65/99 P(R), 62 punktas; 2003 m. birželio 26 d. Nutarties Belgija ir Forum 187 / Komisija, C‑182/03 R ir C‑217/03 R, 142 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. birželio 29 d. Nutarties Williams / Audito Rūmai, T‑146/94 R, 23 punktas; 1999 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Elkaïm ir Mazuel / Komisija, T‑173/99 R, 25 punktas; 2012 m. lapkričio 16 d. Nutarties Akzo Nobel ir kt. / Komisija, T‑345/12 R, 25 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. vasario 13 d. Nutarties CX / Komisija, F‑5/14 R, 80 punktas.
2. Jeigu atsisakymas sustabdyti skundžiamo sprendimo atšaukti iš pareigų vykdymą gali sukelti rimtą ir nepataisomą žalą pareigūnui, sprendimas sustabdyti vykdymą, priešingai, – sukels žalos institucijai, atsižvelgiant į pasekmes, kurių neišvengiamai turi laikinas pareigūno, kurio elgesys, manyta, buvo nesuderinamas su jo pareigų vykdymu ir prestižu, grąžinimas į darbą. Tokiomis aplinkybėmis laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi palyginti nagrinėjamus interesus.
Taigi reikia palyginti, pirma, rimtą ir nepataisomą pareigūno patiriamą žalą ir, antra, institucijos interesą neišlaikyti darbo santykių, kai pareigūnas atleistas dėl drausminių motyvų.
Šiuo atžvilgiu iš Komisijos sprendimo 1999/352 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo preambulės matyti, kad institucijos ir valstybės narės didelę reikšmę teikia Sąjungos finansinių interesų apsaugai ir kovai su Bendrijos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu bei kitomis neteisėtomis veikomis. Be to, žinoma, kad visuomenei rūpi viešųjų išteklių ir Europos mokesčių mokėtojo apsaugos klausimas.
Tačiau esant pakankamai rimtiems ir reikšmingiems kaltinimams, kuriais remiantis prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo stadijoje galima konstatuoti fumus boni juris, taigi dėl negalėjimo laikyti nustatytomis veikų ir pažeidimų, kurių padarymu kaltinamas šis pareigūnas, jo išlaikymas tarnyboje negali smarkiai sumenkinti institucijų patikimumo ir apskritai valstybių narių ir jų visuomenės pasitikėjimo jomis.
(žr. 63–66 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėtos Nutarties Williams / Audito Rūmai 23 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties CX / Komisija 80 punktas.