Byla T‑337/13

CSF Srl

prieš

Europos Komisiją

„Teisės aktų derinimas – Direktyva 2006/42/EB – Mašinos, paženklintos CE ženklu – Esminiai saugos reikalavimai – Pavojus asmenų saugumui – Apsaugos sąlyga – Komisijos sprendimas pripažinti pagrįsta nacionalinę priemonę, draudžiančią pateikti į rinką – Apsaugos sąlygos įgyvendinimo sąlygos – Akivaizdi vertinimo klaida – Vienodas požiūris“

Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas pripažinti pagrįstomis nacionalines priemones, draudžiančias pateikti į rinką Direktyvos 2006/42 reikalavimų neatitinkančią mašiną – Tiesioginis poveikis gamintojui – Kitų valstybių narių diskrecijos, galinčios daryti poveikį gamintojo padėčiai, nebuvimas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 7 straipsnis ir 11 straipsnio 3 dalis; Komisijos sprendimas 2013/173)

2.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės atliekamas naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Komisijos atliekamas patvirtinimas – Atitinkamos valstybės narės galimybė išplėsti nacionalinių priemonių, nustatytų kitoms tokį patį pavojų keliančioms mašinoms, taikymą – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 6 straipsnio 1 dalis, 7 ir 11 straipsniai)

3.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Komisijos atliekamas pagrįstumo nagrinėjimas – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 11 straipsnis)

4.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Pareiga pagrįsti nurodyto pavojaus egzistavimą – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 5 straipsnio 1 dalies a punktas, 11 straipsnis ir I priedo 1.1.2 punkto a papunktis)

5.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – I priede išvardytų sveikatos ir saugos reikalavimų laikymasis – Reikalavimas dėl tinkamos apsaugos konstrukcijos nuo krintančių daiktų ar objektų buvimo – Aiškinimas atsižvelgiant į pagrindinį tikslą pašalinti arba sumažinti pavojų – Pasekmės įvairioms paskirtims naudojamoms mašinoms

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 11 straipsnis ir I priedo 1.1.2, 1.7.4.1, 1.7.4.2 ir 3.4.4 punktai)

6.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – CE ženklu paženklintų mašinų atitikties prezumpcija – Poveikis valstybių narių galimybei pasinaudoti apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 7 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis)

7.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Komisijos atliekamas patikrinimas – Diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(SESV 36 ir 114 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 11 straipsnis)

8.      Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Pareiga pagrįsti nurodyto pavojaus egzistavimą – Pavojaus įvertinimo atlikimas – Vertinimo kriterijai

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 11 straipsnis ir I priedo 1.1.1 punkto i papunktis)

9.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Sąvoka

10.    Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės atliekamas naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Komisijos atliekamas patvirtinimas – Pareiga įvertinti nacionalinių priemonių atitiktį vienodo požiūrio principui – Nebuvimas

(SESV 36 ir 114 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 25 konstatuojamoji dalis, 11 ir 20 straipsniai)

11.    Teisės aktų derinimas – Mašinos – Direktyva 2006/42 – Pateikimas į rinką – Valstybės narės atliekamas naudojimasis apsaugos sąlyga kilus pavojui sveikatai ar saugai – Panašių priemonių nesiėmimas dėl kitų tokį patį pavojų keliančių mašinų – Objektyvaus pagrindimo nebuvimas – Nepriimtinumas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42 11 straipsnis)

12.    Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio atmetimas

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.      Fizinis ar juridinis asmuo yra tiesiogiai susijęs su aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, jeigu tas aktas daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai ir nepalieka jokios diskrecijos jo adresatams, nes jos įgyvendinimas yra visiškai automatiškas ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių.

Kalbant apie ieškinį dėl Direktyvos 2006/42 dėl mašinų 11 straipsnio 3 dalimi pagrįsto ir valstybėms narėms skirto Komisijos sprendimo pripažinti pagrįstomis priemones, kurių ėmėsi nacionalinės institucijos, dėl sąlygų, kuriomis mašina pateikiama į nacionalinę rinką, pažymėtina, kad šis sprendimas tos mašinos gamintojo teisinei padėčiai tiesiogiai daro kitą poveikį nei minėtos nacionalinės priemonės. Iš tiesų, pirma, pagal tokį sprendimą kiekviena valstybė narė, išskyrus valstybę narę, kuri nustatė tas priemones, turi imtis atitinkamų priemonių, susijusių su atitinkamos mašinos pateikimu į savo rinką arba išlaikymu joje, ir taip užtikrinti tinkamą ir vienodą Direktyvos 2006/42 taikymą, atsižvelgdamos į priemones, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė ir kurias Komisija pripažino pagrįstomis. Šiuo aspektu minėto sprendimo tiesioginė pasekmė – nacionalinių procedūrų pradėjimas siekiant ginčyti teisę, kuria iki tol naudojosi gamintojas, visoje Sąjungoje pateikti į rinką mašiną, kuriai pačiai taikyta minėtos direktyvos 7 straipsnyje numatyta atitikties prezumpcija, jeigu ji buvo paženklinta CE ženklu ir prie jos pridėta EB atitikties deklaracija.

Antra, Direktyvos 2006/42 11 straipsnio 3 dalimi pagrįstas sprendimas nepalieka jokios diskrecijos jo adresatams dėl rezultato, kurį reikia pasiekti, o jo įgyvendinimas šiuo atžvilgiu vyksta savaime ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių. Be abejo, tikėtina, jog tam, kad galėtų nustatyti, ar gamintojas pateikė ar ketina pateikti savo mašinos egzempliorius į apyvartą jų teritorijoje ir ar kai kurie iš šių egzempliorių kelia tokį patį pavojų kaip mašina, dėl kurios atitinkama valstybė narė ėmėsi nacionalinių priemonių, kompetentingos nacionalinės institucijos prieš tai turi imtis kontrolės priemonių. Vis dėlto, jeigu paaiškės, kad taip yra, šios institucijos turės pripažinti, kad dėl tokios situacijos kyla pavojus žmonių saugai, ir imtis visų tinkamų priemonių tam pavojui pašalinti; tokiu atveju jos turės užtikrinti tinkamą ir vienodą Direktyvos 2006/42 taikymą atsižvelgiant į Komisijos sprendimą ir nacionalines priemones, kurios tuo sprendimu buvo pripažintos pagrįstomis, taigi – nurodyti uždrausti, pašalinti arba pakeisti atitinkamą mašiną arba imtis bet kokios lygiavertės priemonės. Todėl būtent Komisijos sprendimu, kuriuo atitinkamos nacionalinės priemonės pripažintos pagrįstomis, nustatomas rezultatas, kurį turi pasiekti kitos nacionalinės institucijos, neturinčios jokios diskrecijos.

(žr. 17, 23, 28, 30, 31 punktus)

2.      Nors valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą ir vienodą Direktyvos 2006/42 dėl mašinų taikymą, nustatydamos nacionalinės priemonės, kurios imtasi dėl konkrečios mašinos ir kurią Komisija pripažino pagrįsta, pasekmes, ir neturi diskrecijos dėl rezultato, kurį reikia pasiekti, akivaizdu, kad jos negali savarankiškai, nesilaikydamos šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūrinės ir materialinės sistemos, išplėsti šios priemonės taikymo srities kitoms mašinoms remdamosi tuo, kad jos kelia tokį patį pavojų, antraip būtų pažeistas minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas laisvo judėjimo principas ir jos 7 straipsnyje numatyta atitikties prezumpcija. Būtent dėl šios priežasties Sąjungos teisės aktų leidėjas šios taikymo srities išplėtimą susiejo su konkrečios procedūros, be kita ko, apimančios, pirma, aiškaus Komisijos sprendimo šiuo klausimu priėmimą ir, antra, šį sprendimą įgyvendinančių nacionalinių priemonių ėmimąsi, taikymu. Tačiau tokie aktai nėra nei numatyti, nei būtini nagrinėjamos Direktyvos 2006/42 11 straipsnio tikslais atsižvelgiant į to straipsnio apimtį.

(žr. 34 punktą)

3.      Nors valstybės narės iš tikrųjų turi tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2006/42 dėl mašinų ir užtikrinti, kad į rinką pateiktos arba jų teritorijoje naudojamos mašinos atitiktų jos nuostatas, prireikus imantis priemonių, kaip antai numatytų jos 11 straipsnyje, Komisija turi kontroliuoti šių priemonių pagrįstumą, visų pirma patikrindama teisinių ir faktinių priežasčių, dėl kurių jų imtasi, pagrįstumą. Su šios kontrolės rezultatu siejamas atitinkamos nacionalinės priemonės galutinis palikimas galioti, t. y. valstybė narė gali palikti ją galioti, tik jeigu Komisija ją pripažįsta pagrįsta, o priešingu atveju turi ją nutraukti.

Darytina išvada, kad kiekvienas asmuo, kurio prašymas panaikinti sprendimą, kuriuo tokios priemonės pripažįstamos pagrįstomis, yra priimtinas, grįsdamas savo reikalavimus turi teisę teigti, kad minėtas sprendimas grindžiamas klaidingu Direktyvos 2006/42 nuostatų aiškinimu, net jeigu šį aiškinimą, į kurį visos valstybės narės turės tinkamai atsižvelgti, iš pradžių atliko kompetentingos nacionalinės institucijos, paskui Komisija jam pritarė. Panašiu atveju turi būti galimybė teisės klaidą, dėl kurios sprendimas, kuriuo Komisija padarė išvadą dėl atitinkamų nacionalinių priemonių pagrįstumo, gali būti pripažintas negaliojančiu, ginčyti Sąjungos teisme, antraip SESV 263 straipsnis ir veiksmingos teisminės gynybos principas netektų prasmės.

Be to, teisinių priežasčių, dėl kurių Komisija padarė išvadą, kad atitinkamos nacionalinės priemonės yra pagrįstos, teisminė kontrolė, kalbant apie teisės klausimą, gali būti tik visapusiška.

(žr. 46–48 punktus)

4.      Būtent dėl konkrečios mašinos ar konkrečios keičiamosios įrangos, turinčios vieną ar kelias apibrėžtas funkcijas, valstybė narė gali pasinaudoti Direktyvos 2006/42 dėl mašinų 11 straipsnyje numatyta apsaugos sąlyga ir kad šiuo pagrindu ji turi pareigą įvertinti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, kuri siejama su tokios sąlygos įgyvendinimu. Taigi šis vertinimas ir su tuo susijusi nacionalinė priemonė yra pagrįsti, palyginti su minėta mašina, kokia ji buvo parduota, ir prireikus su keičiamąja įranga, kuri buvo įtaisyta į mašiną ją pateikiant į rinką arba pradedant naudoti. To nepadariusi valstybė narė galėtų padaryti neigiamos įtakos laisvo judėjimo principui, o tai negali būti pateisinama realaus pavojaus žmonių sveikatai ir saugai buvimu.

Šiuo atžvilgiu atsižvelgiant į patį Direktyvos 2006/42 I priedo 1.1.2 punkto a papunkčio tekstą reikia konstatuoti, kad „[bet koks] pavojus“, susijęs su atitinkamos mašinos montavimu, priežiūra ir veikimu, ar tai vyktų numatytomis naudojimo, ar pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo sąlygomis, gali pateisinti rėmimąsi minėtos direktyvos 11 straipsnyje numatyta apsaugos sąlyga. Tačiau pagal šį straipsnį reikalaujama, kad būtų įsitikinta, jog yra jos įgyvendinimą pagrindžiantis pavojus, taigi, kad valstybė narė, kuri ja remiasi, pakankamai teisiškai įrodytų tokio pavojaus realumą. To neįrodžius, laisvo judėjimo principo pažeidimas, padarytas nacionaline priemone, kurios imtasi pagal toje nuostatoje numatytą apsaugos sąlygą, negalėtų būti laikomas pagrįstu, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

Be to, reikia konstatuoti, kad pavojaus žmonių sveikatai ir saugai egzistavimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/42 11 straipsnio 1 dalį, gali būti įvertintas, be kitų kriterijų, atsižvelgiant į minėtos direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir I priede mašinų gamintojams nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams, nustatytiems siekiant užtikrinti, kad projektuojant ir gaminant mašinas būtų atsižvelgta į su jomis susijusį pavojų, susieta su šių mašinų pateikimu į rinką. O jų neatitikimu galima remtis grindžiant priemonę dėl pašalinimo arba uždraudimo.

(žr. 54, 57, 58 punktus)

5.      Direktyvos 2006/42 dėl mašinų I priedo 3.4.4 punkte numatyto specialiojo sveikatos ir saugos reikalavimo dėl krintančių daiktų apimtis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvoje 2006/42 nustatytus bendruosius reikalavimus, ypač į jos I priedo pradžioje išdėstytų bendrųjų principų 1 punktą ir minėto priedo 1.1.2 punkte nustatytus saugos integravimo principus. Iš šių punktų aiškiai matyti, kad mašinos, skirtos pateikti į rinką Sąjungoje, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad galėtų veikti ne tik gamintojo numatytomis sąlygomis, bet ir numanomu netinkamo jų naudojimo atveju, ir nekeltų pavojaus“, ir, kalbat plačiau, kad jų nebūtų galima naudoti nenormaliai, jei toks naudojimas sukeltų riziką. Be to, priemonių, kurių dėl to imamasi, tikslas – siekti, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus. Galiausiai siekdamas įvykdyti tokią pareigą gamintojas, nors ir turi galimybę parinkti pačius tinkamiausius būdus, privalo laikytis pirmumo sekos: visų pirma – kiek įmanoma pašalinti arba sumažinti riziką.

Atsižvelgiant į tai, kad tikslas projektuojant ar gaminant mašinas – kiek įmanoma pašalinti arba sumažinti pavojų, susijusį su jų numatytu naudojimu arba pagrįstai numatomu netinkamu naudojimu, taip pat išvengti, kad jos būtų naudojamos nenormaliai, ir imtis būtinų apsauginių priemonių dėl rizikos, kurios negalima pašalinti, yra pagrindinis, reikia konstatuoti, kad kai mašina yra skirta skirtingam įvairiapusiškam naudojimui dėl įvairios keičiamosios įrangos, kuri gali būti prie jos primontuota, prieš pateikiant į rinką ar pradedant naudoti joje turi būti įtaisyta tinkama apsaugos konstrukcija, jei nustatoma, kad net jeigu įprasta paskirtis, dėl kurios jos pirkėjas konkrečiu atveju ketina ją naudoti, jam nekelia pavojaus, kad gali užkristi daiktai ar medžiagos, dėl vieno iš jos kitų pagrįstai numatomų naudojimo būdų toks pavojus gali kilti. Iš tiesų tokia priemonė yra viena iš priemonių, skirtų kiek įmanoma pašalinti arba sumažinti riziką projektuojant ir gaminant saugias mašinas.

Be to, Direktyvos 2006/42 I priedo 1.7.4.1 ir 1.7.4.2 punktuose numatyto reikalavimo prie mašinų pridėti instrukciją, kurioje turi būti aprašyta jų paskirtis, laikymasis nepaneigia mašinų gamintojams nustatytos pagrindinės pareigos projektuojant ir gaminant mašinas numatyti saugumo priemones pašalinant arba kuo labiau sumažinant pavojų, susijusį su jų naudojimu pagal paskirtį arba pagrįstai numanomu netinkamu naudojimu, kaip matyti iš minėtos direktyvos I priedo 1.7.4.2 punkto l papunkčio. Kitaip tariant, šioje direktyvoje reikalaujama, kad gamintojai ne tik įspėtų savo klientus apie pavojų, susijusį su pagrįstai numanomu netinkamu jiems parduodamų mašinų naudojimu. Pagal šią direktyvą gamintojai taip pat įpareigojami pašalinti arba sumažinti tokią riziką, kiek įmanoma, jų projektavimo ar gaminimo etape.

(žr. 64, 65, 69, 70 punktus)

6.      Iš Direktyvos 2006/42 dėl mašinų struktūros aiškiai matyti, kad atitikties prezumpcija, taikoma mašinai pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, nepaneigia valstybėms narėms suteiktos galimybės pasinaudoti jos 11 straipsnyje numatyta apsaugos sąlyga, jeigu įvykdytos jame nustatytos sąlygos.

(žr. 72 punktą)

7.      Pagal Direktyvą 2006/42 dėl mašinų nustatoma vidaus rinkos priežiūros ir reguliavimo sistema, pagal kurią pirmiausia kompetentingos nacionalinės institucijos turi patikrinti, ar mašina kelia pavojų žmonių saugai ar sveikatai, ir, jei kelia, imtis reikiamų priemonių dėl pašalinimo ar uždraudimo. Apsaugos sąlyga, šiuo tikslu numatyta Direktyvos 2006/42 11 straipsnyje, turi būti suprantama atsižvelgiant į SESV 114 straipsnio 10 dalį, leidžiančią valstybėms narėms dėl vienos ar kelių SESV 36 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis tokių priemonių; viena iš tokių priežasčių yra žmonių sveikatos ir saugos apsauga. Imantis tokių veiksmų kompetentingoms nacionalinėms institucijoms gali tekti atlikti sudėtingų techninių ar mokslinių vertinimų.

Komisija pagal šią sistemą turi tikrinti, ar priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, teisiniu ir faktiniu požiūriu yra pagrįstos. Atsižvelgiant į kompleksinius techninius vertinimus, kuriuos Komisija turi atlikti, jai turi būti pripažinta plati diskrecija tam, kad galėtų veiksmingai siekti jai iškelto tikslo. Taip pat pripažinta, kad Komisija turi tokius įgaliojimus vertindama priemones, kurių ėmėsi valstybės narės pagal sistemą, numatytą SESV 114 straipsnio 4–6 dalyse. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vykdydamas plačios diskrecijos įgyvendinimo kontrolę Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į jam pateiktus pagrindus, turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūrinių normų, ar Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės buvo tikslios, ar vertinant šias aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais. Kalbant konkrečiai, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus jis turi patikrinti ginčijamą aktą pagrindžiančių įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinę padėtį, taip pat, ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

(žr. 79–82 punktus)

8.      Kalbant apie pavojaus vertinimą, kurį turi atlikti atitinkama valstybė narė prieš imdamasi Direktyvos 2006/42 dėl mašinų 11 straipsnyje numatytų priemonių kontroliuojant Komisijai, pažymėtina, kad toks vertinimas turi būti atliktas protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio naudotojo požiūriu. Įgaliojimais, kurie pagal šį straipsnį suteikiami nacionalinėms institucijoms, nukrypstama nuo direktyvoje nustatyto laisvo judėjimo principo ir jie pateisinami tik esant pavojui, susijusiam su atitinkamos mašinos numatytu naudojimu arba iš anksto pagrįstai numatomu netinkamu naudojimu, kuris šios direktyvos I priedo 1.1.1 punkto i papunktyje apibrėžtas kaip naudojimas dėl lengvai nuspėjamos žmogaus elgsenos. Tokiomis aplinkybėmis tai, jog nacionalinės institucijos vertina tokio pavojaus realumą konkrečiu pakankamai apdairaus vidutinio vartotojo požiūriu, o ne abstrakčiai, padeda užtikrinti, kad jos nedarytų nepagrįsto neigiamo poveikio, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 11 straipsnio 1 dalį, laisvam mašinų judėjimui.

Tačiau, kai tokio pavojaus realumas pakankamai teisiškai įrodomas, nurodant pakankamai apdairų vidutinį naudotoją, aplinkybė, kad šis buvo iš anksto informuotas apie šio pavojaus buvimą, savaime nėra svarbi, atsižvelgiant į, pirma, Direktyvoje 2006/42 nustatytą hierarchiją tarp joje mašinų gamintojams nustatytų prevencinių ir informavimo pareigų ir, antra, su šių pareigų nesilaikymu susijusias pasekmes.

(žr. 83, 84 punktus)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 94 punktą)

10.    Pagal Direktyvos 2006/42 dėl mašinų 11 straipsnį nereikalaujama, kad Komisija, konkrečiai nagrinėdama, ar priemonės, apie kurias jai pranešė valstybės narės, yra pagrįstos, nustatytų, ar tos priemonės, be to, atitinka vienodo požiūrio principą. Taigi, jeigu tokia priemonė yra pagrįsta minėtos nuostatos prasme, sprendimas, kuriuo Komisija pripažįsta ją pagrįsta, negali būti ginčijamas remiantis tuo, kad mašinos, panašios į tą, dėl kurios imtasi tos priemonės, pateiktos atitinkamoje nacionalinėje rinkoje, bet dėl jų nebuvo imtasi panašių priemonių pažeidžiant vienodo požiūrio principą.

Iš tiesų, pirma, kai tam tikra sritis buvo išsamiai suderinta Sąjungos lygiu, visos su ja susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į akto, kuriuo atliktas šis suderinimas, nuostatas, o ne į pirminės teisės nuostatas. Tai visų pirma taikoma tuo atveju, kai atitinkama priemonė yra ne įstatymų ar kitų teisės aktų pobūdžio, bet individualaus pobūdžio priemonė. Taigi, kadangi Direktyva 2006/42 išsamiai Sąjungos lygiu suderintos taisyklės susijusios ne tik su mašinoms taikomais esminiais saugos reikalavimais ir šių mašinų atitikties minėtiems reikalavimams patvirtinimu, bet taip pat su veiksmais, kurių valstybės narės gali imtis dėl mašinų, laikomų atitinkančiomis šiuos reikalavimus, būtent atsižvelgiant į šias nuostatas reikia nustatyti, ar Komisija neįvykdė savo pareigų, kai nepatikrino, ar kompetentingos institucijos, imdamosi nacionalinių priemonių, paisė vienodo požiūrio principo, ir ar Komisija neprivalo vykdyti tokios kontrolės.

Antra, Direktyvos 2006/42 11 straipsniu nesiekiama pavesti Komisijai visais aspektais tikrinti nacionalinių institucijų priemonių, kurių jos imasi nustačiusios, kad mašinos kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, teisėtumo. Iš tiesų nacionaliniai teismai turi atlikti tokią kontrolę, kaip matyti iš minėtos direktyvos 25 konstatuojamosios dalies ir 20 straipsnio. Trečia, nors Direktyvos 2006/42 11 straipsnio 3 dalyje numatyta tik tai, kad Komisija nagrinėja, ar priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, yra pagrįstos, remiantis minėto straipsnio bendra struktūra, šią pareigą reikia vertinti atsižvelgiant į minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse pirmiausia nacionalinėms institucijoms nustatytas pareigas.

Be to, SESV 114 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiama galimybė numatyti apsaugos sąlygas, kaip antai nustatytąją Direktyvos 2006/42 11 straipsnyje, ir kurioje daroma nuoroda į SESV 36 straipsnio pirmajame sakinyje minimus sumetimus, nedaroma nuorodos į antrą to straipsnio sakinį, kuriame nustatyta, kad draudimai arba apribojimai, kurie gali būti pateisinti tokiais sumetimais, neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. Todėl ta straipsnio dalis skiriasi nuo to paties straipsnio 4–6 dalių, susijusių su nuostatomis, kurias valstybė narė gali priimti arba išlaikyti, nustačius suderinimo priemonę pagal to straipsnio 1 dalį.

(žr. 98–105 punktus)

11.    Kiekvienas Sąjungos aktas turi būti aiškinamas laikantis visos pirminės teisės, įskaitant vienodo požiūrio principą. Be to, aiškinant Sąjungos aktą reikia atsižvelgti ne tik į jo nuostatų formuluotę, bet ir į bendrą struktūrą, kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis jos yra, siekiamus tikslus.

Kalbant apie Direktyvą 2006/42 dėl mašinų pažymėtina, kad jeigu valstybė narė galėtų pasinaudoti šios direktyvos 11 straipsnyje numatyta apsaugos sąlyga dėl mašinos, keliančios pavojų žmonių sveikatai ir saugai, tuo pat metu panašioms mašinoms netaikydama tokio paties požiūrio be objektyvaus pateisinimo, tai prieštarautų ne tik vienodo požiūrio principui, bet ir minėtos direktyvos tikslui – visų pirma suderinti mašinų pateikimo į vidaus rinką ir laisvo judėjimo joje sąlygas, tuo pat metu apsaugant žmonių sveikatą ir užtikrinant jų saugą atsižvelgiant į jas naudojant kylančius pavojus, taip pat sistemos, nustatytos siekiant užtikrinti, kad nacionalinės institucijos tinkamai ir vienodai taikytų šią direktyvą kontroliuojant Komisijai, bendrai struktūrai.

(žr. 108, 109 punktus)

12.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 116 punktą)