TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žuvininkystės politika – Išteklių išsaugojimas – Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), taikomi atlantinių menkių ištekliams į vakarus nuo Škotijos ir Keltų jūroje, paprastųjų merlangų ištekliams Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių ištekliams Keltų jūros pietuose – Reglamentas (ES) 2020/123 – IA priedas – Didesnis nei nulinis BLSK – Taikymo laikotarpio pabaiga – Galiojimo vertinimas – Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 – 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa – Tikslas pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) naudojimo lygį vėliausiai iki 2020 m. visų išteklių atžvilgiu – 2, 3, 9, 10, 15 ir 16 straipsniai – Socialiniai, ekonominiai ir užimtumo tikslai – Patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – Įpareigojimas iškrauti laimikį – Mišrioji žvejyba – Žvejybą stabdančios žuvų rūšys – Reglamentas (ES) 2019/472 – 1–5, 8 ir 10 straipsniai – Tiksliniai ištekliai – Priegauda – Taisomosios priemonės – Diskrecija“
Byloje C‑330/22
dėl High Court (Aukštasis teismas, Airija) 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. gegužės 16 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Friends of the irish Environment CLG
prieš
Minister for Agriculture Food and the Marine,
Airiją,
Attorney General
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai Z. Csehi, M. Ilešič, I. Jarukaitis ir D. Gratsias (pranešėjas),
generalinė advokatė T. Ćapeta,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 16 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Friends of the irish Environment CLG, atstovaujamos SC J. Devlin, BL J. Kenny ir solicitor F. Logue,
– Minister for Agriculture, Food and the Marine, Airijos ir Attorney General, atstovaujamų M. Browne, A. Joyce, M. Lane ir M. Tierney, padedamų BL D. Browne ir SC C. Toland,
– Europos Parlamento, atstovaujamo I. Anagnostopoulou, E. Ni Chaoimh ir I. Terwinghe,
– Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos F. Naert, A. Nowak-Salles ir P. Pecheux,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Dawes ir A. Stobiecka-Kuik,
susipažinęs su 2023 m. birželio 15 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamento (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020, p. 1), IA priedo galiojimo atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013, p. 22), 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 3 straipsnio c ir d punktus, skaitomus atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1380/2013 9, 10, 15 ir 16 straipsnius ir 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019, p. 1), 1–5, 8 ir 10 straipsnius tiek, kiek šiame priede 2020 metams nustatyti atlantinių menkių (Gadus morhua), pirma, 6a kvadrate ir 5b kvadrate į rytus nuo 12°00′ vakarų ilgumos Europos Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (COD/5BE6A)) ir, antra, 7b, 7c, 7e–7k ir 8–10 kvadratuose ir žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) 34.1.1 zonoje Sąjungos vandenyse (COD/7XAD34), paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) 7a kvadrate (WHG/07A) ir jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa) 7h, 7j ir 7k kvadratuose (PLE/7HJK) bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) (toliau – ginčijami BLSK).
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp, pirma, aplinkos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Friends of the irish Environment CLG (toliau – FIE) ir, antra, Minister for Agriculture, Food and the Marine (Žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministras, Airija), Airijos ir Attorney General (generalinis prokuroras, Airija) dėl šio ministro 2020 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiams priimtų pranešimų dėl žvejybos valdymo Nr. 15, 16, 19, 20, 23 ir 24 teisėtumo.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje pasirašytos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau – Jūrų teisės konvencija) 61 straipsnyje „Gyvųjų išteklių išsaugojimas“ nustatyti bendrieji gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo principai.
4 Šie bendrieji principai taikomi pagal 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke pasirašytą susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu (toliau – susitarimas dėl žuvų išteklių apsaugos ir valdymo), visų pirma jo 5 straipsnį, dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugai ir valdymui.
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 1380/2013
5 Reglamento Nr. 1380/2013 5–8 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(5) ES yra [Jūrų teisės konvencijos] <…> [ir] susitarimo [dėl žuvų išteklių apsaugos ir valdymo] <…> šalis;
(6) Tuose tarptautiniuose dokumentuose visų pirma nustatyti su išsaugojimu susiję įpareigojimai, įskaitant įpareigojimus imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių lygius, kad <…> būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis <…>, [ir] įpareigojimai žuvų išteklių išsaugojimo, valdymo ir naudojimo srityje plačiai taikyti atsargumo principą <…>. Todėl bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Sąjungai įgyvendinti tuose tarptautiniuose dokumentuose nustatytus savo tarptautinius įsipareigojimus. <…>
(7) 2002 m. Johanesburge įvykusiame pasauliniame susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių mažėjimu Todėl Sąjunga turėtų tobulinti bendrą žuvininkystės politiką pritaikydama naudojimo mastą taip, kad per pagrįstą laikotarpį būtų užtikrinta, kad naudojant jūrų biologinius išteklius bus atkuriami ir išlaikomi žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Šie naudojimo lygiai turėtų būti pasiekti ne vėliau kaip 2015 m. Tuos naudojimo lygius pasiekti iki vėlesnės datos turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu jų įgyvendinimas iki 2015 m. pabaigos labai pakenktų socialiniam ir ekonominiam susijusių žvejybos laivynų tvarumui. Po 2015 m. tuos lygius reikėtų pasiekti kiek įmanoma anksčiau ir jokiu atveju ne vėliau kaip 2020 m. Tais atvejais, kai mokslinės informacijos tiems lygiams nustatyti nepakanka, gali būti svarstomi apytikriai parametrai;
(8) Su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu mišriosios žvejybos atveju susijusiuose sprendimuose dėl valdymo turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mišriosios žvejybos rajone sunku tuo pačiu metu žvejoti visų rūšių išteklius laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, visų pirma, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą yra labai sunku išvengti „stabdančių žvejybą rūšių“ reiškinio. Turėtų būti prašoma tinkamų mokslo įstaigų teikti rekomendacijas dėl tinkamų mirtingumo dėl žvejybos lygių tokiomis aplinkybėmis.“
6 Šio reglamento 2 straipsnio „Tikslai“ 1–3 ir 5 dalyse nustatyta:
„1. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.
2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.
Kad būtų pasiektas tikslas palaipsniui atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių populiacijas, viršijančias biomasės lygius, kuriais būtų galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turi būti pasiektas kai įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui didinant vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju.
3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, kuriuo užtikrinama, kad žvejybos veiklos neigiamas poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo labiau sumažintas <…>
<…>
5. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką visų pirma:
a) palaipsniui panaikinamas išmetimas į jūrą atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant ir kiek įmanoma mažinant nepageidaujamą priegaudą ir palaipsniui užtikrinant, kad laimikis būtų iškraunamas;
<…>
c) sudaromos sąlygos ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai;
<…>
f) padedama užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus;
<…>
7 Šio reglamento 3 straipsnyje „Gero valdymo principai“ nustatyta:
„Bendroje žuvininkystės politikoje vadovaujamasi šiais gero valdymo principais:
<…>
c) priemonės nustatomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;
d) laikomasi ilgalaikės perspektyvos;
<…>“
8 Šio reglamento 4 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 dalyje nustatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
7) didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias teorinis pusiausvyrą užtikrinantis laimikis, kurį galima vidutiniškai nuolat išžvejoti iš išteklių esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarant didelio poveikio reprodukcijos procesui;
<…>
14) ištekliai – jūrų biologiniai ištekliai konkrečioje valdymo zonoje;
<…>
36) mišrioji žvejyba – žvejyba, apimanti daugiau nei vieną rūšį, kai tos pačios žvejybos operacijos metu tikėtina, kad bus sužvejotos skirtingos rūšys;
<…>“
9 Reglamento Nr. 1380/2013 6 straipsnio „Bendri įsipareigojimai“ 2 dalyje numatyta:
„<…> Išsaugojimo priemonės patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas <…>“
10 Šio reglamento 9 straipsnio „Daugiamečių planų principai ir tikslai“ 1–3 ir 5 dalys suformuluotos taip:
„1. Daugiamečiai planai priimami prioriteto tvarka, remiantis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis; juose numatomos išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama atkurti ir išlaikyti tokius žuvų išteklių dydžius, viršijančius dydžius, kuriais būtų galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vadovaujantis 2 straipsnio 2 dalimi.
2. Tais atvejais, kai 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio užtikrinimo tikslai dėl nepakankamų duomenų negali būti nustatyti, daugiamečiuose planuose numatomos atsargumo principu grindžiamos priemonės, kurias taikant užtikrinamas bent panašus atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis.
3. Daugiamečiai planai taikomi:
<…>
b) mišriosios žvejybos atveju arba kai išteklių dinamika yra tarpusavyje susijusi – žvejybai, kurios metu naudojami kelių rūšių atitinkamo geografinio rajono ištekliai <…>
<…>
5. Į daugiamečius planus gali būti įtraukti konkretūs išsaugojimo tikslai ir priemonės remiantis ekosisteminiu metodu, siekiant spręsti konkrečias mišriosios žvejybos problemas, susijusias su 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų pasiekimu visų įvairių išteklių, įtrauktų į planą, atveju, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad selektyvumo padidinti neįmanoma. <…>“
11 Šio reglamento 10 straipsnio „Daugiamečių planų turinys“ 1 dalyje nustatyta:
„Nedarant poveikio atitinkamai kompetencijai pagal Sutartį, daugiamečiame plane atitinkamai, be kita ko, nurodoma:
<…>
b) tikslai, atitinkantys 2 straipsnyje nustatytus tikslus ir atitinkamas 6 ir 9 straipsnių nuostatas;
c) kiekybiniai tikslai, pavyzdžiui, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas ir (arba) neršiančių išteklių biomasė;
<…>“
12 Šio reglamento 15 straipsnio „Įpareigojimas iškrauti laimikį“ 1 ir 9 dalyse nurodyta:
„1. Visas laimikis tų rūšių, <…> sužvejotų vykdant žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso trečiųjų šalių jurisdikcijai, <…> įkeliamas į žvejybos laivus, juose laikomas, registruojamas, iš jų iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas, jei tokios taikomos, laikantis šio tvarkaraščio:
<…>
d) vėliausiai nuo 2017 m. sausio 1 d. – rūšių, pagal kurias nustatoma žvejybos rūšis, atveju ir ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. – visų kitų rūšių atveju <…>
<…>
9. Išteklių, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju valstybės narės gali pasinaudoti metų sandūros lankstumo priemonėmis, kurios negali viršyti 10 % jų leidžiamo iškrauti kiekio. Šiuo tikslu valstybė narė gali leisti iškrauti papildomą kiekį tų išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, jei toks kiekis neviršija 10 % tai valstybei narei paskirtos kvotos. <…>“
13 Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio „Žvejybos galimybės“ 2 ir 4 dalys suformuluotos taip:
„2. Tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į tai, kad nuo žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti iškraunamą kiekį, pereinama prie žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, remiantis tuo, kad pirmaisiais ir paskesniais metais to ištekliaus išmetimas į jūrą nebebus leidžiamas.
<…>
4. Žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir jos atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies b bei c punktus.“
Reglamentas 2019/472
14 Reglamento 2019/472 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1–4 dalyse nustatyta:
„1. Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas <…>, taikomas toliau išvardytiems demersiniams ištekliams <…> vakarų vandenyse ir <…> tų išteklių žvejybai:
<…>
4. Šis reglamentas taip pat taikomas priegaudai, sužvejojamai vakarų vandenyse žvejojant 1 dalyje išvardytus išteklius. <…>“
15 Šio reglamento 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:
„<…> nustatomos tokios šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1. vakarų vandenys – šiaurės vakarų vandenys ([Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES)] 5 parajonis (išskyrus 5a kvadratą ir tik 5b kvadrato Sąjungos vandenys), 6 ir 7 parajoniai) ir pietvakarių vandenys (ICES 8, 9 ir 10 parajoniai (aplink Azorų salas esantys vandenys) ir CECAF 34.1.1 <…> zon[a] (aplink Madeirą ir Kanarų salas esantys vandenys));
2. FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES <…> rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. <…>
<…>
8. Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios Sąjungos arba tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo;
<…>“
16 Šio reglamento 3 straipsnio „Tikslai“ 1 dalis suformuluota taip:
„Planas turi padėti siekti Reglamento <…> Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų [BŽP] tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir planu turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, galinčius užtikrinti MSY.“
17 Šio reglamento 4 straipsnio „Kiekybiniai tikslai“ 1 dalyje nustatyta:
„Tikslinis 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus, turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose, laikantis šio straipsnio.“
18 Reglamento 2019/472 5 straipsnio „Išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, valdymas“ 1–3 dalyse nustatyta:
„1. 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, įskaitant, kai taikytina, žvejybos galimybes, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas ir atitinka 3 straipsnyje išdėstytus tikslus.
2. Jei nėra pakankamos mokslinės informacijos, 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai valdomi pagal žuvininkystės valdymui taikomą atsargumo principą. <…>
3. Kaip nurodyta Reglamento <…> Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalyje, nustatant mišriosios žvejybos valdymo nuostatas, susijusias su šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodytais ištekliais, atsižvelgiama į visų išteklių žvejybos, užtikrinančios MSY tuo pačiu metu, sudėtingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių nuostatų reikėtų nutraukti žvejybą pernelyg anksti.“
19 Reglamento 2019/472 8 straipsnio „Apsaugos priemonės“ 2 dalyje nustatyta, kad jei neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim, gali būti imamasi papildomų taisomųjų priemonių, visų pirma, atitinkamų išteklių arba funkcinio vieneto tikslinės žvejybos sustabdymo ir atitinkamo žvejybos galimybių sumažinimo.
20 Šio reglamento 10 straipsnio „Žvejybos galimybės“ 1 dalyje nustatyta:
„Paskirstydamos turimas žvejybos galimybes pagal Reglamento <…> Nr. 1380/2013 17 straipsnį, valstybės narės atsižvelgia į tikėtiną mišriąją žvejybą vykdančių laivų laimikio sudėtį.“
Reglamentas 2020/123
21 Reglamento 2020/123 7, 8, 16–18 ir 26 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(7) yra tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES yra paskelbusi mokslines rekomendacijas nustatyti nulinį laimikį. Jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis tose mokslinėse rekomendacijose nurodytų dydžių, mišriosios žvejybos atveju vykdant įpareigojimą iškrauti visą tų išteklių laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis [MSY] principo, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkrečius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie BLSK turėtų būti tokio lygio, kad padėtų mažinti tų išteklių žuvų mirtingumą ir būtų paskata gerinti selektyvumą ir vengti priegaudos. Siekiant užtikrinti kuo didesnį žvejybos galimybių naudojimą vykdant mišriąją žvejybą pagal Reglamento <…> Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį, tikslinga nustatyti kvotų mainų rezervą toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti;
(8) siekiant sumažinti išteklių, kuriems nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti tokio lygio, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio. Taip pat turėtų būti nustatytos su žvejybos galimybėmis neatsiejamai susijusios techninės ir kontrolės priemonės, kuriomis užkardomas neteisėtas žuvų išmetimas į jūrą;
<…>
(16) remiantis vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsniu, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors to plano 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, privaloma imtis taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali būti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymas ir atitinkamas tų išteklių žvejybos ir (arba) kitų išteklių, kuriuos žvejojant sužvejojama atlantinių menkių arba paprastųjų merlangų priegauda, žvejybos galimybių sumažinimas;
(17) ICES rekomendacijoje nurodyta, kad Keltų jūros atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų ištekliai nesiekia Blim. Todėl dėl šių išteklių reikėtų imtis taisomųjų priemonių. <…> Kiek tai susiję su paprastaisiais merlangais Keltų jūroje, tos priemonės turėtų apimti technines žvejybos įrankio modifikacijas siekiant sumažinti paprastųjų merlangų priegaudą, kuri yra funkciškai susieta su žvejybos galimybėmis vykdant žvejybą, kurios metu sugaunamos to tipo rūšys;
(18) buvo imtasi taisomųjų priemonių nustatant 2019 m. žvejybos galimybes Keltų jūros atlantinių menkių atžvilgiu. Tada šio ištekliaus BLSK buvo numatyti tik priegaudai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šio ištekliaus neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, pagal vakarų vandenų plano 8 straipsnio 2 dalį reikėtų imtis papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad šis išteklius atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tokiomis priemonėmis būtų pagerintas selektyvumas, nes būtų nustatytas privalomas žvejybos įrankių, kuriais sužvejojama mažesnė atlantinių menkių priegauda, naudojimas rajonuose, kuriuose atlantinių menkių laimikiai yra dideli, ir taip sumažintas šio ištekliaus žuvų mirtingumas dėl žvejybos mišriosios žvejybos atveju. BLSK turėtų būti nustatytas taip, kad 2020 m. pradžioje nereikėtų nustatyti pirmalaikio žvejybos draudimo. Be to, BLSK turėtų būti tokio dydžio, kuriuo būtų išvengta galimo išmetimo į jūrą, kas galėtų pakenkti duomenų apie šį išteklių rinkimui ir moksliniam įvertinimui. Siekiant užtikrinti, kad šis išteklius greitai atsikurtų iki dydžio, kuriam esant užtikrinamas [MSY], nustačius 805 tonų BLSK būtų užtikrintas didelis neršiančių žuvų biomasės padidėjimas 2020 metais – bent 100 %;
<…>
(26) atsižvelgiant į tai, kad <…> COD/5BE6A, <…> WHG/07A ir PLE/7HJK kodais žymimų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, ir į tai, kad 2020 m. šių išteklių žuvis leidžiama žvejoti tik kaip priegaudą ir vykdant žvejybą mokslinių tyrimų tikslais, valstybės narės įsipareigojo 2020 m. netaikyti Reglamento <…> Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalies tų išteklių atžvilgiu, kad 2020 m. tų išteklių laimikis neviršytų nustatytų BLSK.“
22 Reglamento 2020/123 5 straipsnio „BLSK ir jų paskirstymas“ 1 dalyje nustatyta:
„Sąjungos vandenyse arba tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, kai tinkama, yra nustatyti I priede.“
23 Šio reglamento 8 straipsnio „Neišvengiamos priegaudos BLSK kvotų mainų mechanizmas dėl įpareigojimo iškrauti laimikį“ 1–3 dalyse numatyta:
„1. Siekiant atsižvelgti į nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį ir užtikrinti tam tikrų išteklių neišvengiamos priegaudos kvotų prieinamumą valstybėms narėms, kurios neturi kvotos, šio straipsnio 2–5 dalyse numatytas kvotų mainų mechanizmas taikomas IA priede nurodytiems BLSK.
2. 2020 m. sausio 1 d. pradėsiančiam veikti kvotų mainų rezervui skiriama 6 % kiekvienai valstybei narei skirto kiekvienos šių žuvų išteklių BLSK kvotos: atlantinių menkių – Keltų jūroje, atlantinių menkių – į vakarus nuo Škotijos, paprastųjų merlangų – Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių – ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose <…> Kvotos neturinčios valstybės narės turi išimtinę galimybę naudotis kvotų rezervu iki 2020 m. kovo 31 d.
3. Iš rezervo paimtais kiekiais negali būti keičiamasi ir jie negali būti perkeliami į kitus metus. Nepanaudoti kiekiai po 2020 m. kovo 31 d. turi būti grąžinti toms valstybėms narėms, kurios iš pradžių prisidėjo prie kvotų mainų rezervo.“
24 Šio reglamento 13 straipsnyje „Atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų ištekliams Keltų jūroje taikomos taisomosios priemonės“ nustatytos kelios priemonės, kuriomis keliuose Keltų jūros rajonuose siekiama didinti dugninių tralų ir traukiamųjų tinklų, naudojamų laivuose, kurių ne mažiau kaip 20 % laimikio sudaro juodadėmės menkės, selektyvumą. Tokie laivai negali žvejoti šiuose rajonuose, išskyrus atvejus, kai jie naudoja tam tikromis techninėmis charakteristikomis, ypač kiek tai susiję su tame straipsnyje nurodytais minimaliais tralo maišo akių dydžio reikalavimais, pasižyminčius žvejybos įrankius. Vis dėlto šios taisyklės netaikomos laivams, kurių sužvejojamų atlantinių menkių priegauda neviršija 1,5 %, kaip yra įvertinęs Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Be to, Sąjungos laivai gali naudoti alternatyvius tame straipsnyje išvardytiems didelio selektyvumo žvejybos įrankius, kurių techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia atlantinių menkių laimikį sumažinti iki mažiau kaip 1 %.
25 Reglamento 2020/123 IA priede Sąjungai nustatyti tokie ginčijami BLSK: 1 279 tonos atlantinių menkių (Gadus morhua) 6a kvadrate ir 5b kvadrate į rytus nuo 12°00′ vakarų ilgumos Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (COD/5BE6A), 805 tonos šios rūšies žuvies 7b, 7c, 7e–7k kvadratuose ir 8–10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 zonoje Sąjungos vandenyse (COD/7XAD34), 721 tona paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) 7a kvadrate (WHG/07 A) ir 67 tonos jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa) 7h, 7j ir 7k kvadratuose (PLE/7HJK). Šiame IA priede pažymėta, kad šie BLSK taikomi tik atlantinių menkių, paprastųjų merlangų ir jūrinių plekšnių priegaudai žvejojant kitų rūšių žuvis ir kad pagal šią kiekvienai valstybei skirtą kvotą specializuotoji šių rūšių žuvų žvejyba neleidžiama.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
26 Priėmus Reglamentą 2020/123, Žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministras išleido, be kita ko, pranešimus dėl žvejybos valdymo Nr. 15 ir 16, skirtus 2020 m. balandžio mėn., pranešimus dėl žvejybos valdymo Nr. 19 ir 20, skirtus 2020 m. gegužės mėn., taip pat pranešimus dėl žvejybos valdymo Nr. 23 ir 24, skirtus 2020 m. birželio mėn. Šiuose pranešimuose nustatytos didesnės nei nulinės išteklių, kuriems taikomi BLSK, sugavimo ribos, kai laimikis apima tik priegaudą.
27 2020 m. birželio 17 d. FIE pateikė ieškinį High Court (Aukštasis teismas, Airija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir, be kita ko, paprašė jo kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu dėl Reglamento 2020/123 galiojimo, taip pat priimti certiorari nutartį, kad būtų iš esmės panaikinti minėti pranešimai dėl žvejybos valdymo.
28 Šiame ieškinyje FIE remiasi Reglamento 2020/123 neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, susijusiu su tuo, kad nustačiusi didesnius nei nulinius ginčijamus BLSK Europos Sąjungos Taryba neatsižvelgė į ICES rekomendacijas, kuriose, siekiant užtikrinti atlantinių menkių išteklių į vakarus nuo Škotijos ir Keltų jūroje, paprastųjų merlangų išteklių Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių išteklių Keltų jūros pietuose, kuriems taikomi šie BLSK, MSY, rekomenduojamas nulinis laimikio dydis. Taip Taryba pažeidė Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies, kurioje visų pirma numatyta, kad MSY naudojimo lygis turi būti pasiektas vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju, nuostatas.
29 Atsakovai pagrindinėje byloje kaip prieštaravimą nurodo, kad ieškinys yra hipotetinis, nes Reglamentas 2020/123 nebegalioja ir jį pakeitė reglamentai, kuriais nustatyti BLSK 2021 ir 2022 metams. Todėl jie mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturėtų nei pateikti prejudicinių klausimų, nei nagrinėti šio ieškinio.
30 Dėl esmės jie teigia, kad Reglamentas Nr. 1380/2013 turi būti aiškinamas kartu su Reglamentu 2019/472 ir kad iš jo matyti, jog tam, kad priimtų Reglamentą 2020/123, Taryba turėjo atlikti sudėtingą klausimo vertinimą, apimantį įvairius parametrus, į kuriuos reikia atsižvelgti, kaip antai numatytų priemonių socialinį ir ekonominį poveikį ir mišriajai žvejybai būdingus sunkumus, susijusius su tuo, kad tam tikra rūšis gali būti sužvejota kaip priegauda vykdant kitų rūšių žvejybos veiklą.
31 Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad turi išnagrinėti jam pateiktą ieškinį. Šiuo klausimu jis, be kita ko, mano, pirma, kad priešingu atveju dėl Reglamento 2020/123 ir nagrinėjamų pranešimų dėl žvejybos valdymo ribotos galiojimo trukmės nebūtų galima jų ginčyti Airijos teismuose, ir, antra, kad šioje byloje kylantį klausimą galima būtų kelti būsimose bylose dėl analogiškų reglamentų.
32 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į 1987 m. spalio 22 d. Sprendime Foto-Frost (314/85, EU:C:1987:452) nustatytus kriterijus, jis privalo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
33 Visų pirma jis pažymi, kad pagrindinis teisės klausimas, kuris turi būti išspręstas šiuo atveju, yra tas, ar Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas tikslas reiškia bendrą privalomą pareigą, kurios Taryba turi laikytis nustatydama BLSK 2020 metams, ar, kaip nurodo atsakovai pagrindinėje byloje, tai yra tik vienas iš tikslų, į kuriuos Taryba turi atsižvelgti, kaip ir į daugelį mokslo ir ekonominių aspektų.
34 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo pritariantis atsakovų pagrindinėje byloje nuomonei, kad nustatydama BLSK Taryba turėjo atsižvelgti į tam tikrus ekonominį poveikį visų pirma pakrančių bendruomenėms, priklausančioms nuo pajamų iš žvejybos, turinčius aspektus, kaip antai priegaudą vykdant mišriąją žvejybą ir „žvejybą stabdančios žuvų rūšies“ reiškinį, taip pat įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymą visoms sugautoms rūšims, įskaitant tas, kurios nėra tikslingai žvejojamos.
35 Vis dėlto jis mano, kad 2019 m. ICES pateiktos rekomendacijos, kuriose, siekiant užtikrinti MSY naudojimo lygį 2020 m., rekomenduojama, kad šio sprendimo 28 punkte nurodytų išteklių sugavimas būtų nulinis, buvo patikimiausios priimant Reglamentą 2020/123 turėtos mokslinės rekomendacijos.
36 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nėra jokios specialios taisyklės ar leidžiančios nukrypti nuostatos dėl priegaudos. Remdamasis tuo jis daro išvadą, kad pagal šią nuostatą Taryba, siekdama užtikrinti MSY naudojimo lygį ne vėliau kaip 2020 m., turėjo nustatyti BLSK pagal šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytas ICES rekomendacijas.
37 Taip pat prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ginčijami BLSK negali būti pateisinami argumentu, susijusiu su minimaliu jų poveikiu, nes, kaip matyti iš jam pateiktų įrodymų, šie BLSK sudarė atitinkamai 62 % ir 54 % neršiančių atlantinių menkių biomasės kiekvienoje atitinkamoje zonoje ir 52 % tokios biomasės paprastųjų merlangų atveju.
38 Galiausiai jis mano, kad Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies tikslas yra ne „tiesiog ambicingas tikslas“, bet priešingai – pagrindinis ypač svarbus BŽP tikslas. Jis taikomas daugiamečiams planams ir žvejybos galimybėms, atitinkamai numatytiems šio reglamento 9 straipsnyje ir 16 straipsnio 4 dalyje.
39 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla didelių abejonių dėl Reglamento 2020/123 galiojimo.
40 Tokiomis aplinkybėmis High Court (Aukštasis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tokiomis aplinkybėmis, kai Reglamentas [2020/123] buvo pakeistas ir (arba) nustojo galioti nacionalinės priemonės, būtina pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą?
2. Ar Reglamento [2020/123] IA priedas negalioja, atsižvelgiant į Reglamento [Nr. 1380/2013] tikslus ir uždavinius, visų pirma į jo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, įskaitant 2 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatytą tikslą ir šio reglamento 3 straipsnio c ir d punktuose nustatytus gero valdymo principus (įskaitant tai, kokiu mastu jis taikomas ištekliams, dėl kurių reikalaujama laikytis atsargumo principo), siejant su šio reglamento 9, 10, 15 ir 16 straipsniais ir jo konstatuojamosiomis dalimis ir Reglamento [2019/472] 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 10 straipsniais, tiek, kiek Reglamente [2020/123] nustatytas [BLSK] neatitinka [ICES] dėl tam tikrų rūšių pateiktos rekomendacijos dėl nulinio laimikio, siekiant [MSY]?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl priimtinumo
41 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento 2020/123 galiojimo yra būtinas, jei šis reglamentas ir pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės jo įgyvendinimo priemonės jau nebetaikomos. Taigi iš esmės jis prašo Teisingumo Teismo pateikti savo nuomonę dėl šio prašymo priimtinumo.
42 Šiuo klausimu atsakovai pagrindinėje byloje teigia, kad prašymas yra nepriimtinas. Jų teigimu, viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad baigėsi Reglamento 2020/123 ir pagrindinėje byloje nagrinėjamų pranešimų dėl žvejybos valdymo taikymo laikotarpis, šioje byloje keliami klausimai yra hipotetiniai, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Antra, jie tvirtina, kad atsakydamas į šiuos klausimus Teisingumo Teismas vertintų Reglamento 2020/123 galiojimą pasibaigus SESV 263 straipsnyje numatytam dviejų mėnesių terminui ir negalėtų atsižvelgti į visus faktus, kurių jam reikia į juos atsakant ir kuriuos jis turėtų nagrinėdamas šiuo straipsniu grindžiamą ieškinį.
43 Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, kai nacionaliniam teismui pateikiamas Europos Sąjungos institucijos priimto akto galiojimo klausimas, šis teismas turi nuspręsti, ar prejudicinis sprendimas šiuo klausimu yra būtinas jo sprendimui priimti, ir paprašyti Teisingumo Teismo, kad šis pareikštų savo nuomonę dėl to klausimo. Todėl jeigu nacionalinio teismo pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės normos galiojimu, Teisingumo Teismas iš esmės privalo priimti sprendimą (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
44 Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl prejudicinio klausimo dėl teisės normos galiojimo tik kai, pavyzdžiui, neįvykdyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio ar kai akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Sąjungos teisės normos išaiškinimas arba jos galiojimo įvertinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku arba problema yra hipotetinė (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
45 Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į bendradarbiavimo dvasią, kuri turi vyrauti procese dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, ir pagal šio reglamento 94 straipsnio c punktą, būtina, kad nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų konkrečias priežastis, paskatinusias jį iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų galiojimo, ir pateiktų negaliojimo motyvus, į kuriuos, jo manymu, būtų galima atsižvelgti (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 31 punktą ir 2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pillbox 38, C‑477/14, EU:C:2016:324, 24 ir 25 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
46 Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į nacionalinių teismų jurisprudenciją, mano, kad turi nagrinėti ieškinį pagrindinėje byloje, nepaisant to, kad Reglamentas 2020/123 ir ieškinyje ginčijami pranešimai dėl žvejybos valdymo nebetaikomi. Be kita ko, jis mano, kad dėl šių aktų laikino pobūdžio neįmanoma jų ginčyti per ribotą jų galiojimo laikotarpį.
47 Vis dėlto, pirma, Teisingumo Teismas neturi kvestionuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimo dėl ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumo, kuris vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai priklauso nacionalinio teismo kompetencijai. Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atmetė atsakovų pagrindinėje byloje jam pateiktus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, susijusius su ieškinio hipotetiniu pobūdžiu pagal nacionalinę teisę. Be to, tai, kad pasibaigė pranešimų dėl žvejybos valdymo, dėl kurių pareikštas ieškinys pagrindinėje byloje, taikymo laikotarpis, netrukdo Teisingumo Teismui priimti sprendimo dėl prejudicinio klausimo, jeigu toks ieškinys leidžiamas pagal nacionalinę teisę, o tas klausimas atitinka objektyvų poreikį išspręsti ginčą, kuris teisėtai perduotas nagrinėti nacionaliniam teismui (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Wightman ir kt. C‑621/18, EU:C:2018:999, 30 ir 31 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
48 Antra, dėl pasibaigusio ginčijamų BLSK taikymo laikotarpio pakanka pažymėti, pirma, kad pagrindinėje byloje ginčijami pranešimai dėl žvejybos valdymo buvo priimti remiantis šiais BLSK, antra, šie BLSK galiojo priimant šiuos pranešimus ir, trečia, jų negaliojimu remiamasi papildomai grindžiant šį ieškinį. Darytina išvada, kad pasibaigus BLSK taikymo laikotarpiui klausimas dėl jų galiojimo netampa nepriimtinas, nes atitinka objektyvų poreikį išspręsti ginčą, kuris teisėtai perduotas nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
49 Šių svarstymų negali paneigti atsakovų pagrindinėje byloje argumentai, kad taip Teisingumo Teismas vertintų Reglamento 2020/123 galiojimą pasibaigus SESV 263 straipsnyje numatytam dviejų mėnesių terminui ir neturėdamas visų faktų, kurių jam reikia pateikiant atsakymą ir kuriuos jis turėtų nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo.
50 Pakanka priminti, kad SESV, pirma, 263 ir 277 straipsniuose ir, antra, 267 straipsnyje, nustatytai išsamiai teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemai būdinga tai, kad pareikšdami ieškinį nacionaliniame teisme asmenys turi teisę ginčyti Sąjungos aktuose įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu priimtas jiems skirtas nacionalinis sprendimas ar aktas, teisėtumą, nurodydami jų negaliojimą, ir šio teismo, kuris pats neturi jurisdikcijos pripažinti tokio akto negaliojančiu, prašyti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu, nebent jie turėjo neginčytiną teisę pareikšti ieškinį dėl šių nuostatų pagal SESV 263 straipsnį, tačiau ja nepasinaudojo per nustatytą terminą (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 66 ir 67 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto neatrodo, kad FIE neabejotinai būtų turėjusi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų BLSK panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, o to neginčija ir atsakovai pagrindinėje byloje.
51 Trečia, kaip matyti iš šio sprendimo 35–38 punktų, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas pakankamai tiksliai išdėstė priežastis, dėl kurių jam kyla didelių abejonių dėl ginčijamų BLSK galiojimo, nes jie neatitinka ICES rekomendacijų, kuriose rekomenduojamas šio sprendimo 28 punkte nurodytų išteklių nulinis laimikio lygis. Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė Teisingumo Teismui reikiamą informaciją apie priežastis, dėl kurių mano, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra svarbus priimant sprendimą jo nagrinėjamoje byloje.
52 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Dėl antrojo klausimo
53 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2020/123 IA priedas galioja dėl to, kad jame 2020 metams nustatyti ginčijami BLSK viršija 2019 m. ICES priimtose rekomendacijose nurodytą nulinį laimikio lygį, taikomą atlantinių menkių ištekliams į vakarus nuo Škotijos ir Keltų jūroje, paprastųjų merlangų ištekliams Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių ištekliams Keltų jūros pietuose (ICES rekomendacijos dėl nulinio laimikio), atsižvelgiant į BŽP tikslus, nurodytus Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, visų pirma šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą tikslą, ir gero šios politikos valdymo principus, be kita ko, nurodytus šio reglamento 3 straipsnio c ir d punktuose, atsižvelgiant į šio reglamento 9, 10, 15 ir 16 straipsnius ir Reglamento 2019/472 1–5, 8 ir 10 straipsnius.
54 Kaip matyti iš šio sprendimo 35, 36 ir 38 punktų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės dėl ginčijamų BLSK galiojimo iš esmės grindžiamos dviem argumentais. Pirma, jis mano, kad reglamentai Nr. 1380/2013 ir 2019/472 turi būti aiškinami taip, kad Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje Taryba be jokių išlygų aiškiai įpareigojama nustatyti ginčijamus BLSK vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kad MSY naudojimo lygis būtų užtikrintas vėliausiai 2020 m. visų išteklių, įskaitant tuos, kuriems taikomi šie BLSK, atveju. Antra, jis mano, kad ICES rekomendacijos dėl nulinio laimikio šiuo atveju yra patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos, kaip tai suprantama, be kita ko, pagal Reglamento Nr. 1380/2013 3 straipsnio c punktą.
55 Vadinasi, Teisingumo Teismas turi išnagrinėti, pirma, kiek Tarybos diskreciją nustatant ginčijamus BLSK ribojo Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytas tikslas ir ICES rekomendacijos dėl nulinio laimikio, ir, antra, ar Taryba šiuo atveju neviršijo savo diskrecijos ribų.
Dėl Tarybos diskrecijos nustatyti ginčijamus BLSK ribų
56 Pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš SESV 43 straipsnio 2 dalies teksto, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turi priimti „nuostatas, kurių reikia bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslams pasiekti“, o pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu, patvirtina „priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo ir žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo“.
57 Taip pat reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją priemonės, dėl kurių reikia daryti tik Sąjungos teisės aktų leidėjui pavestą politinį pasirinkimą, atsižvelgiant į tai, kad jos būtinos su bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika susijusiems tikslams pasiekti, turi būti grindžiamos SESV 43 straipsnio 2 dalimi, o priimant priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį tokio pasirinkimo daryti nereikia, nes tokios priemonės iš esmės yra techninio pobūdžio ir laikoma, kad jos priimamos įgyvendinant pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį priimtas nuostatas (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Parlamentas ir Komisija / Taryba, C‑103/12 ir C‑165/12, EU:C:2014:2400, 50 punktą ir 2015 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Parlamentas ir Komisija / Taryba, C‑124/13 ir C‑125/13, EU:C:2015:790, 48 ir 50 punktus).
58 Be to, pagal jurisprudenciją SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama skirtingų tikslų ir kiekviena iš jų turi konkrečią taikymo sritį, dėl to jos, grindžiant tam tikrų BŽP priemonių priėmimą, gali būti naudojamos atskirai, nes priimdama aktus pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba turi veikti neviršydama savo kompetencijos ir prireikus laikydamasi teisės normų, jau nustatytų taikant SESV 43 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Parlamentas ir Komisija / Taryba, C‑124/13 ir C‑125/13, EU:C:2015:790, 58 punktą).
59 Šiuo atveju Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytą reikšmingą teisinį pagrindą sudaro, pirma, Reglamentas Nr. 1380/2013, kuriame nustatyta bendra BŽP sistema, ir, antra, Reglamentas 2019/472, kuriuo nustatytas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – daugiametis vakarų vandenų planas). Dėl pastarojo reglamento taikymo srities pažymėtina, kad jo 1 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad ji apima tiek šioje 1 dalyje išvardytus išteklius, tiek priegaudą, sužvejojamą vakarų vandenyse žvejojant tuos išteklius. Kaip matyti iš Reglamento 2020/123 IA priedo teksto, ginčijami BLSK taikomi ištekliams, kurie sužvejojami tik kaip priegauda ir yra Reglamento 2019/472 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių žvejybos rajonuose. Taigi, Taryba turėjo nustatyti šiuos BLSK laikydamasi ne tik Reglamento Nr. 1380/2013, bet ir Reglamento 2019/472 nuostatų.
60 Pirma, dėl Reglamento Nr. 1380/2013 reikia pažymėti, kad jo 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas principas, jog pagal BŽP „žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas“, ir nurodyta, jog „siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas [MSY]“.
61 Kaip nurodyta šio reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje, BŽP turėtų padėti Sąjungai įgyvendinti įsipareigojimus pagal Jūrų teisės konvenciją ir susitarimą dėl žuvų išteklių apsaugos ir valdymo, kurių susitariančioji šalis ji yra, žuvų išteklių išsaugojimo, valdymo ir naudojimo srityje.
62 Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš šio reglamento 7 konstatuojamosios dalies ir kaip savo išvados 25 ir 26 punktuose iš esmės pabrėžė generalinė advokatė, priimant šį reglamentą siekiama kovoti su „nuolatiniu daugelio žuvų išteklių mažėjimu“ ir „pagerinti“ BŽP, pakeičiant jos kryptį ilgalaikio tvarios žvejybos veiklos tikslo link, be kita ko, pritaikant „naudojimo mastą“ taip, kad per „pagrįstą laikotarpį“ būtų užtikrinta, kad naudojant jūrų biologinius išteklius bus atkuriami ir išlaikomi žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY.
63 Konkrečiau kalbant, „siekiant [šio] tikslo“, Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad „[MSY] naudojimo lygis turi būti pasiektas [kiek] įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui didinant vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“.
64 Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad nors egzistuoja tam tikra laisvė nustatyti naudojimo lygį, leidžiantį užtikrinti MSY nuo 2015 m. iki 2020 m., vis dėlto, kaip rodo žodžių junginiai „vėliausiai“ ir „visi ištekliai“, šio tikslo įgyvendinimo terminas iš esmės baigiasi 2020 m. visų biologinių išteklių, esančių valdymo rajonuose, kuriems taikoma BŽP, atžvilgiu pagal šio reglamento 4 straipsnio 14 punkte pateiktą sąvokos „ištekliai“ apibrėžtį.
65 Vis dėlto, pirma, ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnį, kurio 1 dalyje reikalaujama, kad vykdant BŽP būtų užtikrinta, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Tarp pastarųjų tikslų šio reglamento 2 straipsnio 5 dalies c ir f punktuose numatytas tikslas sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai ir tikslas padėti užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus.
66 Be to, iš viso šio 2 straipsnio taip pat matyti, kad ilgalaikis žvejybos veiklos aplinkosauginis tvarumas reiškia ne tik tai, kad reikia nustatyti tokį rūšių naudojimo lygį, kuriam esant gali būti užtikrintas MSY, bet ir, kaip nurodyta jo 3 dalyje, kuo labiau sumažinti neigiamą šios veiklos poveikį jūrų ekosistemai ir, be kita ko, kaip nurodyta 5 dalies a punkte, palaipsniui panaikinti išmetimą į jūrą atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant ir kiek įmanoma mažinant nepageidaujamą priegaudą ir palaipsniui užtikrinant, kad laimikis būtų iškraunamas.
67 Antra, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1380/2013 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktus daugiamečiuose planuose visų pirma nurodomi tikslai, atitinkantys, be kita ko, šio reglamento 2 straipsnyje ir atitinkamose 9 straipsnio nuostatose nustatytus tikslus, taip pat kiekybiniai tikslai, pavyzdžiui, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas.
68 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog į daugiamečius planus, priimtus pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį, gali būti įtraukti konkretūs išsaugojimo tikslai ir priemonės remiantis ekosisteminiu metodu, siekiant spręsti konkrečias mišriosios žvejybos problemas, susijusias su Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų pasiekimu visų įvairių išteklių, įtrauktų į tokį planą, atveju, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad selektyvumo padidinti neįmanoma.
69 Ši 9 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į jo 8 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad „su [MSY] mišriosios žvejybos atveju susijusiuose sprendimuose dėl valdymo“ turi būti „atsižvelgiama į tai, kad [tokios] žvejybos rajone sunku tuo pačiu metu žvejoti visų rūšių išteklius laikantis [MSY] principo, visų pirma, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą yra labai sunku išvengti „stabdančių žvejybą rūšių“ reiškinio“. Tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad būtina pateikti šiuos patikslinimus iš karto po to, kai šio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje nurodė tikslą ne vėliau kaip iki 2020 m. atkurti visus išteklius iki MSY lygio, pabrėžia jo ketinimą neatmesti galimybės pritaikyti šį tikslą tais atvejais, kai jo negalima tuo pačiu metu pasiekti visų mišriosios žvejybos išteklių atžvilgiu.
70 Iš tiesų, kaip savo išvados 8 punkte iš esmės nurodo generalinė advokatė, mišriosios žvejybos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1380/2013 4 straipsnio 36 punktą, t. y. žvejybos, kai per tą pačią žvejybos operaciją gali būti sužvejota skirtingų rūšių žuvų, atveju, ištekliai, kuriems skirta kvota yra nulinė arba labai greitai išnaudojama, gali turėti „užgniaužiantį“ poveikį – dėl jos žvejybos laivai gali būti priversti nutraukti žvejybos operacijas gerokai anksčiau, nei bus pasiektos kitoms rūšims, būtent toms, kurios žvejojamos per tas operacijas, paskirtos kvotos. Šį reiškinį dar labiau sustiprina šio reglamento 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal kurį reikalaujama visą sužvejotą žuvies kiekį laikyti žvejybos laivuose, jį registruoti ir įskaičiuoti į kvotas, taikomas šiems ištekliams, ir kuris pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. Be to, kaip pabrėžiama šio reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje, didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą ne visada galima išvengti „stabdančių žvejybą rūšių“ reiškinio.
71 Taigi, iš Reglamento Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalies, siejamos su šio reglamento 8 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino numatyti galimybę vykdant daugiamečius planus pritaikyti šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslus, be kita ko, šios dalies antroje pastraipoje nurodytą tikslą, kad būtų atsižvelgta į tai, jog vykdant mišriąją žvejybą sunku pasiekti tokį naudojimo lygį, kuriam esant būtų užtikrintas visų tuo pačiu metu žvejojamų išteklių MSY, atsižvelgiant į žvejybą stabdančių rūšių reiškinį, kai žvejybos įrankių selektyvumo didinimas neleidžia išvengti šio reiškinio.
72 Antra, Reglamento 2019/472 4 ir 5 straipsniuose Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė, viena vertus, tikslinių išteklių ir, kita vertus, išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, diferencijuoto valdymo sistemą, kuria, kaip numatyta Reglamento Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalyje, būtent ir siekiama atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus.
73 Viena vertus, Reglamento 2019/472 4 straipsnio 1 dalyje dėl tikslinių išteklių numatytas tikslinis išteklių mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis šio reglamento 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtus FMSY intervalus, t. y. „patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose [nustatytą verčių intervalą] <…>, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu“, ir nustatyta, kad šis tikslas turi būti pasiektas kuo greičiau ir palaipsniui didinant vėliausiai 2020 m. Taigi, kiek tai susiję su tiksliniais ištekliais, kuriems taikomas daugiametis vakarų vandenų planas, šis tikslas patikslina Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą tikslą pasiekti tokį naudojimo lygį, kuriam esant būtų užtikrintas visų išteklių MSY vėliausiai 2020 m.
74 Kita vertus, Reglamento 2019/472 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išteklių, žvejojamų kaip priegauda, valdymo priemonės, įskaitant, kai taikytina, žvejybos galimybes, nustatomos „atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas“ ir kad jos turi atitikti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytus tikslus, kurie bendrais bruožais pakartoja ilgalaikio žvejybos veiklos aplinkosauginio tvarumo tikslus. Be to, Reglamento 2019/472 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalyje, nustatant mišriosios žvejybos valdymo nuostatas, susijusias su ištekliais, kurie sužvejojami kaip priegauda, atsižvelgiama į visų išteklių žvejybos, užtikrinančios MSY tuo pačiu metu, sudėtingumą, „ypač tais atvejais, kai dėl tokių nuostatų reikėtų nutraukti žvejybą pernelyg anksti“.
75 Tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytas maksimalus terminas, per kurį turi būti pasiektas naudojimo lygis, kuriam esant būtų užtikrintas MSY, griežtai ir be išimčių taikomas Reglamento 2019/472 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems tiksliniams ištekliams. Vis dėlto Taryba turi diskreciją, kiek tai susiję su išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, kuriai taikomas šis reglamentas, valdymu, visų pirma su šių išteklių žvejybos galimybių nustatymu, atsižvelgdama į sunkumus, kylančius dėl tokio tuo pačiu metu žvejojamų išteklių naudojimo lygio nustatymo, ypač jei tai lemia pernelyg ankstyvą žvejybos nutraukimą dėl šio sprendimo 70 punkte aprašyto žvejybą stabdančių rūšių reiškinio.
76 Tokį Reglamento 2019/472 4 ir 5 straipsnių aiškinimą patvirtina šio reglamento bendra struktūra ir genezė.
77 Kalbant apie šio reglamento bendrą struktūrą, reikia pažymėti, kad jame numatytos kitos priemonės, kuriomis siekiama atsižvelgti į šio sprendimo 71 punkte nurodytus specifinius mišriosios žvejybos sunkumus, papildančios minėtuose 4 ir 5 straipsniuose nustatytą diferencijuotą tikslinių išteklių ir išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, valdymo sistemą. Taigi, viena vertus, kai kyla pavojus šių išteklių reprodukciniams pajėgumams, šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė priimti priemonę, kuria sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės. Tokiu atveju tokie ištekliai gali būti žvejojami tik kaip priegauda. Kita vertus, Reglamento 2019/472 10 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga paskirstant Tarybos joms suteiktas žvejybos galimybes atsižvelgti į tikėtiną mišriąją žvejybą vykdančių laivų laimikio sudėtį.
78 Kalbant apie šio reglamento genezę, pažymėtina, kad pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (COM (2018) 149 final), kurio pagrindu buvo priimtas Reglamentas 2019/472, motyvuose Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į riziką, kad „vykdant mišriąją žvejybą vakarų vandenyse <…> gali būti nepakankamai panaudojamos kvotos“ dėl žvejybą stabdančių rūšių reiškinio, kai be išimčių taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį. Būtent dėl to ji pažymi, kad pagal daugiametį vakarų vandenų planą „žvejų elgseną nulemiantys ekonomiškai svarbūs ištekliai turėtų būti valdomi laikantis FMSY intervalų“ ir kad „apie 95 % iškrauto laimikio vakarų vandenyse bus valdoma laikantis [MSY]“, nes „likę ištekliai, t. y. tie, kurių individai daugiausia sužvejojami kaip priegauda, turėtų būti valdomi laikantis atsargumo principo“.
79 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijami BLSK taikomi ištekliams, kurie sužvejojami tik kaip priegauda, Taryba turėjo diskreciją nuspręsti, ar buvo galima nustatyti tokio lygio BLSK, kuriam esant būtų galima užtikrinti MSY, taigi, ir ar reikia laikytis ICES rekomendacijų dėl nulinio laimikio lygio.
80 Vis dėlto reikia priminti, kad nustatydama BLSK ir paskirstydama valstybėms narėms žvejybos galimybes Taryba turi atlikti sudėtingos ekonominės situacijos vertinimą, ir šiuo atžvilgiu ji iš esmės turi didelę diskreciją ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties, bet iš dalies ir dėl bazinių duomenų nustatymo. Kontroliuodamas, kaip buvo pasinaudota tokia diskrecija, teismas turi apsiriboti tyrimu, ar nebuvo akivaizdžių klaidų ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais arba ar atitinkama institucija nėra akivaizdžiai peržengusi savo diskrecijos ribų (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑128/15, EU:C:2017:3, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi, Teisingumo Teismas turi išnagrinėti, ar Taryba akivaizdžiai neperžengė šios diskrecijos ribų.
Dėl klausimo, ar Taryba akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų
81 Pirma, kaip aiškiai matyti iš Reglamento 2020/123 7 konstatuojamosios dalies, Taryba konstatavo, kad jei ginčijami BLSK būtų nustatyti laikantis ICES rekomendacijose dėl nulinio laimikio nurodytų dydžių, mišriosios žvejybos atveju vykdant įpareigojimą iškrauti visą tų išteklių laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, dėl tam tikros rūšies tektų stabdyti visą žvejybą. Todėl, kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, „tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę“, Taryba nusprendė: „[kadangi] [v]ykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis <…> [MSY] principo“, tikslinga nustatyti konkrečius tų išteklių priegaudos BLSK, kurie „turėtų būti tokio lygio, kad padėtų mažinti tų išteklių žuvų mirtingumą ir būtų paskata gerinti selektyvumą ir vengti priegaudos“.
82 Šiame teiginyje nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos.
83 Reikia pažymi, kad šis teiginys pagrįstas 2019 m. lapkričio mėn. ICES rekomendacija, kurioje ji įvertino tikėtiną priegaudos iš išteklių, dėl kurių buvo paskelbusi rekomendaciją dėl nulinio laimikio, lygį 2020 m., darant prielaidą, kad tikslinių išteklių BLSK atitinka rekomendacijas, kurias ji dėl jų pateikė. Šioje rekomendacijoje ICES nustatė šią tikėtiną gerokai didesnę nei nulinę priegaudą, t. y. 1 279 tonas atlantinių menkių išteklių, kuriems taikomas pirmasis ginčijamas BLSK, atveju, nuo 1 606 iki 1 854 tonų tos pačios rūšies išteklių, kuriems taikomas antrasis BLSK, atveju, atsižvelgiant į sugaunamų juodadėmių menkių kiekį, nuo 901 iki 917 tonų paprastųjų merlangų atveju, atsižvelgiant į sugaunamų norveginių omarų kiekį, ir, nesant mokslo duomenų, apie 100 tonų jūrinių plekšnių, atsižvelgiant į neseniai iškrautą kiekį. Taigi iš šios rekomendacijos buvo galima daryti išvadą, kad nulinio šių išteklių BLSK nustatymas galėjo lemti ankstyvą tikslinių išteklių, su kuriais buvo susiję tie ištekliai, žvejybos veiklos nutraukimą ir taip paveikti atitinkamų žvejybos laivynų ekonominį gyvybingumą ir nuo šios veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį.
84 Antra, kaip pažymėta šio sprendimo 81 punkte, iš Reglamento 2020/123 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad ginčijami BLSK buvo nustatyti siekiant suderinti tikslą išlaikyti žvejybą ir pasiekti gerą atitinkamų išteklių biologinę būklę. Visų pirma šioje 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šie BLSK buvo nustatyti tokio lygio, kad būtų galima sumažinti žuvų mirtingumą ir skatinti selektyvumą, taip pat vengti priegaudos.
85 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Taryba nustatė ginčijamus BLSK, kiek tai susiję su atlantinėmis menkėms į vakarus nuo Škotijos, arba pagal ICES pateiktą priegaudos kiekio vertinimą arba – kitų ginčijamų BLSK atveju – mažesnius už šį vertinimą. Taigi, šios priemonės turėjo skatinti žvejybos laivus apriboti tokią priegaudą žvejojant tikslinius išteklius, kad būtų išvengta ankstyvo tokios žvejybos veiklos nutraukimo rizikos.
86 Kita vertus, Taryba rėmėsi 2019 m. lapkričio mėn. ICES rekomendacija, kai nustatė tris ginčijamus BLSK, kad būtų galima padidinti atitinkamų išteklių biomasę maždaug 10–100 %, o ICES nepateikus mokslo duomenų, Keltų jūros pietuose jūrinių plekšnių BLSK buvo pagrįstas atsargumo principu. Nepaisant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų skaičių, kuriuos per posėdį patvirtino Komisija ir Taryba ir iš kurių matyti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 37 punkte, ginčijami BLSK sudarė didelę dalį atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų išteklių biomasės, remiantis visais Teisingumo Teismui pateiktais duomenimis, negalima daryti išvados, kad nustatyti BLSK lygiai buvo akivaizdžiai nesuderinami su Reglamento 2020/123 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Tarybos tikslu atkurti pažeidžiamų išteklių biomasę iki tvaraus lygio, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, nustatytą Reglamento Nr. 1380/2013 3 straipsnio d punkte. Be to, remiantis šio reglamento 3 straipsnio c punktu ir Reglamento 2019/472 5 straipsnio 1 dalimi, šie lygiai grindžiami arba „patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis“, šiuo atveju – šio sprendimo 83 punkte nurodyta ICES rekomendacija, arba pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį, nesant tokių rekomendacijų, – atsargumo principu.
87 Trečia, iš Reglamento 2020/123 matyti, kad, be ginčijamų BLSK, buvo imtasi kelių taisomųjų priemonių, siekiant apriboti išteklių, nurodytų ICES rekomendacijose dėl nulinio laimikio, priegaudą.
88 Pirma, siekiant atsižvelgti į įpareigojimą iškrauti laimikį, šio reglamento 8 straipsnyje numatyta, kad ginčijamam BLSK taikomas kvotų mainų mechanizmas, siekiant tam tikroms valstybėms narėms skirtą laimikio kvotos procentą suteikti valstybėms narėms, kurios neturi kvotos padengti neišvengiamą jų priegaudą. Kaip nurodyta šio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje, šis mechanizmas leidžia užtikrinti, kad valstybėms narėms skirtos žvejybos galimybės būtų išnaudojamos laikantis Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad, nesant leidimo išmesti atitinkamus išteklius, šiomis žvejybos galimybėmis siekiama atspindėti ne iškraunamą kiekį, o faktinį sužvejotą kiekį.
89 Antra, kaip matyti iš Reglamento 2020/123 8 konstatuojamosios dalies, siekiant sumažinti žuvų išteklių, kuriems Taryba nustatė priegaudos BLSK, tarp kurių yra ir ginčijami BLSK, laimikį, buvo nustatytos tokios mišriosios žvejybos, per kurią gali būti sužvejotas šis laimikis, galimybės, kad būtų galima atkurti labiausiai pažeidžiamus išteklius. Taigi, kaip iš esmės nurodo Komisija, siekiant sumažinti tikslinės juodadėmių menkių žvejybos daromą spaudimą atlantinėms menkėms Keltų jūroje, šio reglamento IA priede buvo nustatytas tikslinis 10 859 tonų juodadėmių menkių, esančių atitinkamose zonose, BLSK, o ne 16 671 tonos, kaip dėl šio ištekliaus rekomendavo ICES.
90 Trečia, kaip nurodyta šio reglamento 16–18 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, pagal kurias atlantinių menkių išteklių lygis Keltų jūroje yra žemiau Blim (toks išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, kad jo nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo), kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2019/472 2 straipsnio 8 dalį, viena vertus, šių išteklių tikslinė žvejyba pagal to šio reglamento 8 straipsnio 2 dalį yra sustabdyta ir, kita vertus, Reglamento 2020/123 13 straipsnyje numatytos priemonės, kuriomis nustatomos šioje zonoje naudojamų žvejybos įrankių specifinės charakteristikos, siekiant padidinti jų selektyvumą tų išteklių atžvilgiu.
91 Ketvirta, kaip nurodyta šio reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, tam, kad 2020 m. sužvejotas kiekis neviršytų nustatyto BLSK, valstybės narės įsipareigojo, be kita ko, atlantinių menkių ištekliams, esantiems į vakarus nuo Škotijos, paprastųjų merlangų ištekliams Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių ištekliams Keltų jūros pietuose netaikyti Reglamento Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatyto metų sandūros lankstumo priemonės, pagal kurią jos gali leisti išskaičiuoti iš savo ateities kvotų iškraunamą papildomą kiekį tų išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, jei toks kiekis neviršija 10 % leidžiamo iškrauti kiekio.
92 Vadinasi, ginčijami BLSK, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, buvo nustatyti tokio lygio, kuris nėra akivaizdžiai netinkamas siekiant suderinti tikslą išlaikyti veikiančią mišriąją žvejybą su tikslu atkurti gerą atitinkamų išteklių biologinę būklę. Be to, kartu su BLSK buvo nustatytos taisomosios priemonės, skirtos 2020 m. išteklių, kuriems taikomi šie BLSK, priegaudai ir aptariamos mišriosios žvejybos poveikiui šiems ištekliams apriboti. Taigi, reikia konstatuoti, kad nustatydama šiuos BLSK Taryba akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų, nustatytų Reglamente Nr. 1380/2013, ypač jo 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 3 straipsnio c ir d punktuose ir 9 straipsnio 5 dalyje, taip pat Reglamento 2019/472 5 straipsnyje, visų pirma jo 3 dalyje.
93 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išnagrinėjus antrąjį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos Reglamento 2020/123 IA priedo galiojimui, kiek tai susiję su šiame priede 2020 metams nustatytais ginčijamais BLSK.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
Išnagrinėjus antrąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamento (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, IA priedo galiojimui tiek, kiek šiame priede 2020 metams nustatyti atlantinių menkių (Gadus morhua), pirma, 6a kvadrate ir 5b kvadrate į rytus nuo 12°00′ vakarų ilgumos Europos Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (COD/5BE6A)) ir, antra, 7b, 7c, 7e–7k ir 8–10 kvadratuose ir žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) 34.1.1 zonoje Sąjungos vandenyse (COD/7XAD34), paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) 7a kvadrate (WHG/07A) ir jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa) 7h, 7j ir 7k kvadratuose (PLE/7HJK) bendri leidžiami sužvejoti kiekiai.
Parašai.