BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. gegužės 29 d.(*)

„Sanglaudos fondas – Reglamentas (EB) Nr. 1164/94 – Hidrografinio Guadianos upės (Andevalo regionas) baseino gyventojų aprūpinimo vandeniu, Gvadalkivyro upės baseino valymo ir vandens gryninimo bei Granados ir Malagos provincijų supramunicipalinių sistemų aprūpinimo vandeniu projektai – Dalies finansinės paramos atšaukimas – Darbų ir paslaugų viešieji pirkimai – Darbų sąvoka – Sutarčių skaidymas – Finansinių koregavimų nustatymas – Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis – Proporcingumas“

Byloje T‑384/10

Ispanijos Karalystė, atstovaujama abogados del Estado, iš pradžių – J. M. Rodríguez Cárcamo, vėliau – A. Rubio González,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Steiblytės, D. Kukovec ir B. Conte, iš pradžių padedamų advokatų J. Rivas Andrés, X. García García ir solisitorės M. Vilarasau Slade, vėliau – advokatų J. Rivas Andrés ir X. García García,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą C(2010) 4147, kuriuo sumažinta Sanglaudos fondo finansinė parama šiems projektams (projektų grupėms): Nr. 2000.ES.16.C.PE.133 Hidrografinio Guadianos upės (Andevalo regionas) baseino gyventojų aprūpinimas vandeniu, Nr. 2000.16.C.PE.066 Gvadalkivyro baseino valymas ir vandens gryninimas: Gvadairos, Aljarafe ir Gvadalkivyro gamtos apsaugos vietovės ir Nr. 2002.ES.16.C.PE.061 Granados ir Malagos provincijų supramunicipalinių sistemų aprūpinimas vandeniu,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai S. Frimodt Nielsen ir M. Kancheva (pranešėja),

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. lapkričio 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

 Su Sanglaudos fondu susijusios nuostatos

1        EB 158 straipsnyje (dabar – SESV 174 straipsnis) nustatyta:

„Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą Bendrija plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę ir socialinę sanglaudą.

Bendrija ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų, įskaitant kaimo vietoves, atsilikimą.“

2        EB 161 straipsnio antroje pastraipoje (dabar – SESV 177 straipsnio antra pastraipa) nustatyta:

„Tarybos <…> įsteigtas Sanglaudos fondas teikia finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuropinių tinklų projektams transporto infrastruktūros srityje.“

3        Sanglaudos fondas sukurtas 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančiu Sanglaudos fondą (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 9).

4        Reglamento Nr. 1164/94 su pakeitimais 4 straipsnyje nustatytos finansinių išteklių sumos, kurios 2000–2006 m. laikotarpiu gali būti skiriamos reikalavimus Sanglaudos fondo finansinei paramai gauti atitinkantiems projektams.

5        Reglamento Nr. 1164/94 su pakeitimais 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sanglaudos fondo skirtos Bendrijos paramos dydis yra 80–85 % viešųjų arba jas atitinkančių išlaidų.

6        Reglamento Nr. 1164/94 su pakeitimais 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Iš Fondo finansuojami projektai turi atitikti Sutarties nuostatas, pagal ją patvirtintas priemones ir Bendrijos politikos kryptis, tarp jų tas, kurios susijusios su aplinkos apsauga, transportu, transeuropiniais tinklais, konkurencija ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymu.“

7        Reglamento Nr. 1164/94 su pakeitimais 12 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta:

„1.      Neatmesdamos Komisijos atsakomybės už Bendrijos biudžeto vykdymą, valstybės narės pirmiausia įsipareigoja dėl projektų finansų kontrolės. Priemones, kurių jos imasi šiam tikslui įgyvendinti, sudaro:

<…>

c)      užtikrinimas, kad projektai valdomi vadovaujantis visomis galiojančiomis Bendrijos taisyklėmis, o jų žinioje esančios lėšos naudojamos vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais,

<…>“

8        Sanglaudos fondo valdymo taisyklės išsamiai išdėstytos Reglamento Nr. 1164/94 su pakeitimais II priede.

9        Reglamento Nr. 1164/94 su pakeitimais II priedo H straipsnyje nustatyta:

„Finansiniai koregavimai

1. Jeigu po reikalingų patikrinimų Komisija nusprendžia, kad:

a)      projekto įgyvendinimas nepateisina jam skirtos paramos ar jos dalies, įskaitant neįvykdytą vieną iš sprendime suteikti paramą nurodytų sąlygų ir pirmiausia bet kurį svarbų pakeitimą, turintį įtakos įgyvendinamo projekto pobūdžiui ar sąlygoms, dėl kurio nebuvo prašoma Komisijos pritarimo, arba

b)      yra neatitikimų, susijusių su Fondo parama, ir atitinkama valstybė narė nesiėmė būtinų koreguojančių priemonių,

Komisija gali sustabdyti paramos atitinkamam projektui teikimą ir, nurodžiusi priežastį, prašo valstybės narės pateikti savo komentarus per nustatytą laiką.

Jeigu valstybė narė nepritaria Komisijos pastaboms, valstybė narė yra kviečiama į Komisijos posėdį, kuriame abi šalys stengiasi susitarti dėl pastabų ir padarytinų išvadų.

2. Jei per tris mėnesius nesusitariama, Komisija savo pačios nustatyto termino pabaigoje tinkama tvarka ir atsižvelgusi į visus valstybės narės pateiktus komentarus nusprendžia:

a)      sumažinti D straipsnio 2 dalyje minėtą į sąskaitą pervedamą sumą, arba,

b)      padaryti reikiamus finansinius koregavimus. Tai reiškia visos arba dalies paramos projektui atšaukimą.

Šie sprendimai priimami laikantis proporcingumo principo. Komisija, priimdama sprendimą dėl koreguotinos sumos, atsižvelgia į neatitikimo ar pakeitimo rūšį ir valdymo ar kontrolės sistemų visų trūkumų galimo finansinio poveikio mastą. Paramos sumažinimas arba atšaukimas lemia visų išmokėtų sumų susigrąžinimą.

3. Visos sumos, kurios buvo gautos neteisėtai ir yra susigrąžintinos, išmokamos Komisijai. Delspinigiai už vėluojančius mokėjimus nustatomi pagal Komisijos patvirtintas taisykles.

4. Komisija nustato išsamias 1–3 dalių įgyvendinimo taisykles ir apie tai informuoja valstybes nares ir Europos Parlamentą.“

10      2002 m. liepos 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (OL L 201, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 162), 17–21 straipsniuose nustatytas reglamento dalykas ir taikymo sritis bei išsamiai išdėstytos tvarkos, kurios reikia laikytis atliekant nuo 2000 m. sausio 1 d. iš Sanglaudos fondo gautos paramos koregavimus, nuostatos.

11      Reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Dėl atskirų ar sistemingų pažeidimų finansinių koregavimų, kuriuos pagal [Reglamento Nr. 1164/94] II priedo H straipsnio 2 dalį atlieka Komisija, suma, jei įmanoma ir praktiškai įgyvendinama, skaičiuojama pagal atskiras bylas ir yra lygi neteisingai Fondui išmokėti nurodytai išlaidų sumai, laikantis proporcingumo principo.

2. Kai neteisingos išlaidų sumos tiksliai apskaičiuoti neįmanoma arba kai tokių išlaidų visą sumą atšaukti būtų neproporcinga, atlikdama finansinius koregavimus ekstrapoliacijos būdu arba taikydama vienodą dydžio sumą, Komisija:

a)      ekstrapoliavimo metodo atveju, ji naudoja atrankinę panašių operacijų visumą;

b)      vienodo dydžio sumos atveju, ji įvertina taisyklių pažeidimo svarbą bei valdymo ir kontrolės sistemos visų trūkumų, lėmusių nustatyto pažeidimo atsiradimą, mastą ir finansinius padarinius.

<…>“

12      Rekomendacijose dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871] (toliau – 2002 m. rekomendacijos), išdėstyti bendrieji kriterijai ir principai, kuriuos Europos Komisija taiko praktikoje, kad nustatytų minėtus finansinius koregavimus. Beje, Rekomendacijose dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau 2007 m. rekomendacijos) numatytos sumos ir skalės, kurios konkrečiai taikomos nustatytiems pažeidimams, padarytiems taikant Europos Sąjungos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų sutarčių, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo, sudarymo.

 Su viešaisiais pirkimais susijusios reikšmingos nuostatos

13      Svarbiausi viešųjų pirkimų srities teisės aktai, kurie yra reikšmingi remiantis Reglamento Nr. 1164/94 8 straipsnio 1 dalimi (žr. šio sprendimo 6 punktą), yra būtent 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 163) ir 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322).

 Direktyva 93/37

14      Remiantis Direktyvos 93/37 preambulės ir antros konstatuojamosios dalies nuostatomis, ta direktyva siekiama panaikinti įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų teikimo viešųjų pirkimų srityje ribojimus, kad atsirastų veiksminga konkurencija sudarant tokios rūšies sutartis. Tos direktyvos dešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog siekiant plėtoti veiksmingą konkurenciją „būtina, kad pranešimai apie sutartis, kurias rengiasi sudaryti valstybių narių perkančiosios organizacijos, būtų skelbiami visoje Bendrijoje“.

15      Direktyvos 93/37 1 straipsnio c, e, f, ir g punktuose nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

c)      „darbas“ – tai statybos ar civilinės inžinerijos rezultatas, tokia darbų visuma, kurios pakanka ekonominei ir techninei funkcijai atlikti;

<…>

e)      „atviras konkursas“ – tai tokia šalyje taikoma procedūra, kai visi suinteresuoti rangovai gali paduoti paraiškas dalyvauti konkurse;

f)      „ribotas konkursas“ – tai tokia šalyje taikoma procedūra, kai paraiškas dalyvauti konkurse pateikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti rangovai;

g)      „derybos“ – tai tokia šalyje taikoma procedūra, kai perkančiosios organizacijos tariasi su pasirinktais rangovais ir su vienu ar keletu iš jų derasi dėl sutarties sąlygų;

<…>“

16      Direktyvos 93/37 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad perkančiosios organizacijos laikytųsi šios direktyvos arba užtikrintų, kad šios direktyvos būtų laikomasi tais atvejais, kai perkančioji organizacija daugiau kaip 50 % tiesiogiai finansuoja sutartį, sudarytą su kitu subjektu.“

17      Direktyvos 93/37 6 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatyta:

„1. Ši direktyva taikoma:

a)      darbų viešojo pirkimo sutartims, kurių apskaičiuota vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) yra ne mažesnė nei 5 000 000 specialių skolinimosi teisių (SST) ekvivalentiška suma [eurais];

b)      2 straipsnio 1 dalyje numatytoms darbų viešojo pirkimo sutartims, kurių apskaičiuota vertė be PVM yra ne mažesnė nei 5 000 000 [eurų].

<…>

4. Jokie darbai ar sutartis negali būti skaidomi siekiant išvengti šios direktyvos taikymo.

<…>

6. Perkančiosios organizacijos užtikrina, kad rangovai nebūtų diskriminuojami.“

18      Direktyvos 93/37 7 straipsnyje nustatyta, kad sudarydamos viešojo darbų pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos taiko atvirus ir ribotus konkursus, išskyrus 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai galima taikyti derybas. Konkrečiai tos direktyvos 7 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta:

„3. Perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartis derybomis iš anksto nepaskelbusios skelbimo apie sutartį šiais atvejais:

<…>

d)      kai būtina atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo įtraukti į pirminį projektą ar į pirminę sutartį, bet kuriuos būtina atlikti visam sutartyje numatytam darbui užbaigti, jeigu tokių darbų rangos sutartis sudaroma su tą darbą jau atliekančiu rangovu:

–        kai tokių darbų negalima techniškai ar ekonomiškai išskirti iš pagrindinės sutarties nepakenkiant perkančiajai organizacijai,

arba

–        kai tokie darbai, nors juos ir galima išskirti iš pirminės sutarties, būtini atliekant tolesnius sutarties darbus.

Tačiau bendras sutarčių dėl papildomų darbų mastas negali viršyti 50 % pagrindinės sutarties apimties.“

19      Direktyvos 93/37 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Perkančiosios organizacijos informaciniame pranešime nurodo darbų, dėl kurių atlikimo ketinama sudaryti sutartį ir kurių sąmatinė vertė yra ne mažesnė už 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą, esminius bruožus.“

20      Direktyvos 93/37 30 straipsnyje apibrėžti darbų, patenkančių į tos direktyvos taikymo sritį, pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai. Konkrečiai šios nuostatos 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta:

„1. Perkančiosios organizacijos sutartis sudaro remdamosi šiais kriterijais:

a)      arba tik siūloma mažiausia kaina;

b)      arba kai sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo konkursui pateikėju, įvairiais kriterijais pagal sutartį: pvz., kaina, baigimo terminai, eksploatacijos išlaidos, pelningumas, techniniai pranašumai.

2. 1 dalies b punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija sutarties dokumentuose ar pranešime apie numatomą sudaryti sutartį nurodo visus kriterijus, kuriuos ji ketina taikyti sudarydama sutartį, ir pageidautina, kad tie kriterijai būtų pateikti mažėjančios svarbos tvarka.

<…>

4. Jeigu dėl sutarties siūloma konkursui kaina pagal numatomus darbus yra neįprastai maža, prieš atmesdama tokius pasiūlymus, perkančioji organizacija raštu pareikalauja pateikti, jos nuomone, reikalingas pasiūlymo konkursui detales ir šią medžiagą patikrina atsižvelgdama į paaiškinimus.“

 Direktyva 92/50

21      Direktyvos 92/50 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2. Perkančiosios organizacijos užtikrina, kad nebūtų diskriminacijos tarp skirtingų paslaugų teikėjų.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, jog perkančiosios organizacijos laikytųsi arba užtikrintų, kad būtų laikomasi šios direktyvos tais atvejais, kai jos daugiau negu 50 % tiesiogiai finansuoja pagal paslaugų pirkimo sutartį, kurią sudaro bet kuri kita organizacija, išskyrus jas pačias, susijusią su darbų pirkimo sutartimi, kaip numatyta Direktyvos 71/305/EEB 1a straipsnio 2 dalyje.“

22      Direktyvos 92/50 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1. a) Ši direktyva taikoma:

–        1 straipsnio b punkte minėtų perkančiųjų organizacijų sudaromoms 3 straipsnio 3 dalyje minėtoms viešojo paslaugų pirkimo sutartims, I B priede nurodytų paslaugų viešojo paslaugų pirkimo sutartims, I A priedo 8 kategorijoje minėtoms paslaugoms ir I A priedo 5 kategorijoje minėtoms telekomunikacijų paslaugoms, kurių numeriai pagal svarbiausią produktų klasifikatorių yra 7524, 7525 ir 7526, kai jų apskaičiuota vertė be PVM yra ne mažesnė nei 200 000 [eurų],

<…>

3. Įvertinimo metodo parinkimas negali būti taikomas siekiant išvengti šios direktyvos taikymo, o paslaugų pirkimo už tam tikrą sumą reikalavimas negali būti skaidomas į dalis, siekiant išvengti šio straipsnio taikymo.“

23      Direktyvos 92/50 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Perkančiosios organizacijos, norinčios viešojo paslaugų pirkimo sutartį sudaryti atviro ar riboto konkursų arba, pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas, derybų būdu, apie savo ketinimus paskelbia pranešimu.“

24      Direktyvos 92/50 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Pranešimai, minimi 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse, privalo būti paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir TED duomenų banke jų originalo kalba. Visų pranešimų svarbių elementų santrauka privalo būti išspausdinta oficialiomis Bendrijų kalbomis, tekstą originalo kalba laikant autentišku.“

25      Direktyvos 92/50 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Atviruose konkursuose laiką, per kurį privaloma pateikti pasiūlymus, nustato perkančiosios organizacijos. Jis turi būti mažiausiai 52 dienos nuo pranešimo išsiuntimo datos.“

26      Direktyvos 92/50 III skyriuje apibrėžti paslaugų, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai. Tos direktyvos 36 straipsnyje nustatyta:

„1. Nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl atlyginimo už tam tikras paslaugas, kriterijai, kuriais perkančioji organizacija grindžia sutarčių sudarymą, gali būti šie:

a)      kai sutartis sudaroma ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui, įvairūs su sutartimi susiję kriterijai, pavyzdžiui: kokybė, techniniai pranašumai, estetinės ir funkcinės darbo charakteristikos, techninė pagalba ir aptarnavimas po pardavimo, atlikimo data, atlikimo laikotarpis arba baigimo laikas, kaina; arba

b)      vien tik mažiausia kaina.

2. Kai sutartis sudaroma ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui, perkančioji organizacija sutarties dokumentuose arba pranešime dėl oficialių pasiūlymų pateikimo privalo informuoti apie sudarymo kriterijus, kuriais ji ketina vadovautis, jei tai įmanoma, mažėjančios svarbos tvarka.“

27      Direktyvos 92/50 37 straipsnyje nustatyta:

„Jei, palyginti su paslaugomis, kurios bus teikiamos, pasiūlymų dėl konkrečios sutarties kainos pasirodo besą neįprastai žemos, perkančioji organizacija, prieš atmesdama tuos pasiūlymus, privalo paprašyti raštiškai pateikti detales apie pasiūlymo sudedamąsias dalis, kurias ji laiko svarbiomis, ir patikrina tas sudedamąsias dalis, atsižvelgdama į gautus paaiškinimus.

Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į paaiškinimus, kurie objektyviai pateisinami, įskaitant metodo, kuriuo teikiama paslauga, ekonomiškumą arba pasirinktus techninius sprendimus, arba išskirtinai palankias sąlygas, kuriomis oficialaus pasiūlymo pateikėjas gali atlikti paslaugą, arba oficialaus pasiūlymo pateikėjo siūlomos paslaugos originalumą.

Jei su sutartimi susijusiuose dokumentuose numatyta, kad ji privalo būti sudaroma su mažiausią kainą pasiūliusiu oficialaus pasiūlymo pateikėju, perkančioji organizacija privalo informuoti Komisiją apie oficialių pasiūlymų, kurių kainas ji laiko pernelyg mažomis, atmetimą.“

 Ginčo aplinkybės

 Nagrinėjamas projektas ir projektų grupės

 Andevalo projektas

28      2001 m. gruodžio 18 d. Sprendimu C(2001) 4113, kuris vėliau pakeistas 2006 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimu C(2006) 3835, Komisija suteikė pagalbą iš Sanglaudos fondo projektui, kurio numeris 2000.ES.16.C.PE.133 ir kuris vadinasi „Hidrografinio Guadianos upės (Andevalo regionas) baseino gyventojų aprūpinimo vandeniu“ (toliau – Andevalo projektas). Šiuo projektu buvo siekiama pagerinti išilgai tos upės esančių savivaldybių tiekimo ir aprūpinimo vandeniu sąlygas. Patvirtinta galima viešųjų bendrų ar jas atitinkančių sąnaudų suma šiam projektui yra 11 419 216 eurų, o Sanglaudos fondo suteiktos paramos suma yra 9 135 373 eurai.

29      Ispanijos valdžios institucijos Andevalo projektą įgyvendino sudarydamas tokias darbų pirkimo sutartis:

–        Sutartis Nr. 1, t. y. darbų sutartis C6 dėl vakarų Andevalo, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir sudaryta 2000 m. gruodžio 5 d., o jos suma sudaro 6 729 606,04 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 6 393 693,58 euro,

–        Sutartis Nr. 2, t. y. darbų sutartis C7 dėl rytų Andevalo, I, IV ir VI dalys, Oficialiajame leidinyje nepaskelbta, sudaryta 2000 m. vasario 2 d., o jos suma sudaro 2 286 142,95 euro įskaitant PVM,

–        Sutartis Nr. 3, t. y. darbų sutartis C8 dėl rytų Andevalo, II, III, V ir VII dalys, Oficialiajame leidinyje nepaskelbta, sudaryta 2000 m. gruodžio 1 d., o jos suma sudaro 2 461 997 eurus įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 2 491 978,77 euro. Šioje sutartyje buvo nustatyta išimtinė sąlyga, dėl kurios tiesiogiai susitarta su darbų pagal tą sutartį vykdytoju už 172 867,02 euro suma įskaitant PVM.

30      Už Andevalo projekto įgyvendinimą atsakinga institucija buvo Dirección General de Obras Hidráulicas de la Junta de Andalucía (Andalūzijos vyriausybės hidraulinių darbų generalinė direkcija). Ši institucija jai skirtą funkciją delegavo bendrovei GIASA.

 Gvadalkivyro projektų grupė

31      2000 m. gruodžio 29 d. Sprendimu C(2000) 4316, kuris vėliau pakeistas 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimu C(2006) 3417, Komisija suteikė pagalbą iš Sanglaudos fondo projektų grupei, kurios numeris 2000.16.C.PE.066 ir kuri vadinasi „Gvadalkivyro baseino valymas ir vandens gryninimas: Gvadairos, Aljarafe ir Gvadalkivyro gamtos apsaugos vietovės“ (toliau – Gvadalkivyro projektų grupė). Šia projektų grupe buvo siekiama pagerinti nuotėkų valymą išilgai Gvadalkivyro upės pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26). Patvirtinta galima viešųjų bendrų ar jas atitinkančių sąnaudų suma šiai projektų grupei yra 40 430 000 eurų, o Sanglaudos fondo suteiktos paramos suma yra 32 079 293 eurai.

32      Gvadalkivyro projektų grupė sudaryta iš šešių projektų, iš kurių projektas Nr. 1 buvo skirtas nuotėkų ir kanalizacijos vandens valdymo įrenginių statybai Moron de la Fronteroje (Ispanija), Arahalyje (Ispanija) ir Mairena‑El Viso del Alkore (Ispanija) savivaldybėse, o projektas Nr. 2 buvo skirtas kolektoriaus statybai išilgai Gvadalkivyro upės El Aljarafe zonoje.

33      Projektą Nr. 1 Ispanijos valdžios institucijos įgyvendino sudarydamos tokias darbų sutartis:

–        Sutartis Nr. 1, t. y. darbų sutartis C9 dėl Arahalio nuotėkų valymo įrenginių, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2001 m. sausio 30 d. ir jos suma yra 2 695 754,97 euro įskaitant PVM,

–        Sutartis Nr. 2, t. y. darbų sutartis C10 dėl Arahalio nuotėkų valymo įrenginių kolektorių užbaigimo darbų, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2002 m. liepos 5 d. ir jos suma yra 1 489 645,75 euro įskaitant PVM,

–        Sutartis Nr. 3, t. y. darbų sutartis C11 dėl Moron de la Fronteros nuotėkų valymo įrenginių projektų ir darbų, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2000 m. gruodžio 15 d. ir jos suma yra 4 223 345,28 euro įskaitant PVM,

–        Sutartis Nr. 4, t. y. darbų sutartis C12 dėl Moron de la Fronteros kolektorių darbų, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2000 m. gruodžio 15 d. ir jos suma yra 1 731 763,63 euro įskaitant PVM,

–        Sutartis Nr. 5, t. y. darbų sutartis C13 dėl Mairenos ir El Viso del Alkoro kolektorių, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2000 m. gruodžio 18 d. ir jos suma yra 1 839 563,07 euro įskaitant PVM.

34      Projektą Nr. 2 Ispanijos valdžios institucijos įgyvendino sudarydamos tokias darbų sutartis:

–        Sutartis Nr. 6, t. y. darbų sutartis C14 dėl El Aljarafe valymo ir Gvadalkivyro upės dešiniojo kranto kolektorių, I dalis, paskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2001 m. gruodžio 10 d. ir jos suma yra 9 406 625,91 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 8 118 902,97 euro,

–        Sutartis Nr. 7, t. y. darbų sutartis C15 dėl El Aljarafe valymo ir Gvadalkivyro upės dešiniojo kranto kolektorių, III dalis, paskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2002 m. spalio 25 d. ir jos suma yra 8 759 174,44 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 7 360 382,98 euro,

–        Sutartis Nr. 8, t. y. darbų sutartis C16 dėl El Aljarafe valymo ir Gvadalkivyro upės dešiniojo kranto kolektorių, IV dalis, Oficialiajame leidinyje nepaskelbta, sudaryta 2002 m. lapkričio 20 d. ir jos suma yra 3 091 893,55 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 2 273 420,82 euro.

35      Už Gvadalkivyro projektų grupės įvykdymą atsakinga institucija buvo Agencia Andaluza del Agua de la Consejería de Medio Ambiente de la Junta de Andalucía (Andalūzijos vyriausybės aplinkos apsaugos departamento Andalūzijos vandens agentūra). Ši institucijai jai skirtą funkciją delegavo bendrovei GIASA.

 Granados ir Malagos projektų grupė

36      2002 m. gruodžio 24 d. Sprendimu C(2001) 4689, kuris vėliau pakeistas 2006 m. rugpjūčio 16 d. Sprendimu C(2006) 3784, Komisija suteikė pagalbą iš Sanglaudos fondo projektų grupei, kurios numeris 2002.ES.16.C.PE.061 ir kuri vadinasi „Granados ir Malagos provincijų supramunicipalinių sistemų aprūpinimas vandeniu“ (toliau – Granados ir Malagos projektų grupė). Šia projektų grupe buvo siekiama pagerinti Granados ir Malagos provincijose esančių savivaldybių vandens tiekimo ir aprūpinimo juo sąlygas. Patvirtinta galima viešųjų bendrų ar jas atitinkančių sąnaudų suma šiam projektui yra 22 406 817 eurų, o Sanglaudos fondo suteiktos paramos suma yra 17 925 453 eurai.

37      Granados ir Malagos projektų grupė sudaryta iš šešių projektų, iš kurių projektai Nr. 3 ir Nr. 4 skirti atitinkamai aplinkkelio statybai ir Antekeros (Ispanija) savivaldybės aprūpinimui vandeniu skirto reguliavimo baseino statybai, o projektas Nr. 5 skirtas Axarquía regiono aprūpinimui vandeniu skirto reguliavimo baseino ir apsauginės tvoros statybai.

38      Projektą Nr. 3 ir Nr. 4 Ispanijos valdžios institucijos įgyvendino sudarydamos tokias darbų ir paslaugų sutartis:

–        Sutartis Nr. 1, t. y. darbų sutartis C1 dėl Antekeros aprūpinimui skirto aplinkkelio darbų vykdymo, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2002 m. gruodžio 26 d. ir jos suma yra 5 100 083,94 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 4 922 173,86 euro,

–        Sutartis Nr. 2, t. y. paslaugų sutartis C2 dėl Antekeros aprūpinimui skirto aplinkkelio bei reguliavimo baseino statybos projekto sukūrimo ir darbų vykdymo, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2002 m. liepos 1 d. ir jos suma yra 349 708,28 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 347 136,30 euro,

–        Sutartis Nr. 3, t. y. darbų sutartis C3 dėl Antekeros aprūpinimui skirto reguliavimo baseino darbų vykdymo, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2003 m. gegužės 19 d. ir jos suma yra 3 632 124,71 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 3 514 731,79 euro.

39      Projektą Nr. 5 Ispanijos valdžios institucijos įgyvendino sudarydamos tokias darbų ir paslaugų sutartis:

–        Sutartis Nr. 4, t. y. darbų sutartis C4 dėl Axarquía aprūpinimo sistemos baseino Nr. 1 projekto darbų įvykdymo ir Veles‑Malagos (Ispanija) apsauginės tvoros įrengimo darbų, paskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2003 m. lapkričio 20 d. ir jos suma yra 10 959 270 eurų įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 9 605 655,66 euro,

–        Sutartis Nr. 5, t. y. paslaugų sutartis C5 dėl Axarquía aprūpinimo sistemos baseino Nr. 1 ir Veles‑Malagos (Ispanija) apsauginės tvoros statybos projekto sukūrimo ir darbų vykdymo, neskelbta Oficialiajame leidinyje, sudaryta 2003 m. lapkričio 18 d. ir jos suma yra 341 043,97 euro įskaitant PVM. Šios sutarties vertė be PVM yra 383 922,38 euro, t. y. 180 821,74 euro už projekto sukūrimą ir 203 100,64 euro už darbų vykdymą.

40      Už projektų grupės įvykdymą atsakinga institucija buvo Dirección General de Obras Hidráulicas de la Junta de Andalucía. Ši institucija jai paskirtą užduotį delegavo bendrovei GIASA.

 Administracinė procedūra

41      2004 m. rugsėjo 13–17 d., 2004 m. gruodžio 13–17 d. ir 2005 m. balandžio 25–29 d. Komisija atliko auditą Ispanijoje dėl, atitinkamai, Andevalo projekto, Gvadalkivyro projektų grupės ir Granados ir Malagos projektų grupės.

42      2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. sausio 20 d. raštais Komisija Ispanijos valdžios institucijoms išsiuntė tris ataskaitas, kuriose nurodyti tam tikri pažeidimai, nustatyti atlikus projekto ir projektų grupių įgyvendinimo auditą ir susiję su viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių taisyklių nesilaikymu. Ispanijos valdžios institucijos į šias ataskaitas atsakė 2005 m. liepos 26 d., 2006 m. kovo 3 d. ir 2006 m. balandžio 19 d. raštais.

43      2009 m. vasario 9 d. raštu Komisija informavo Ispanijos valdžios institucijas, kad nustatyti pažeidimai laikomi patvirtintais, ir nurodė ketinanti pradėti tarpinių mokėjimų sustabdymo procedūrą bei taikyti finansinius koregavimus pagal Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnį. Ispanijos valdžios institucijos Komisijai atsakė 2009 m. gegužės 11 ir 18 d. bei spalio 29 d. raštais.

44      2009 m. lapkričio 10 d. Komisija išklausė Ispanijos valdžios institucijas siekdama susitarimo dėl ginčytinų klausimų. Per šį išklausymą Ispanijos valdžios institucijos paprašė papildomo 15 dienų laikotarpio kitiems su šia byla susijusiems įrodymams pateikti. 2009 m. gruodžio 2 d. Ispanijos valdžios institucijos pateikė su tuo klausimu susijusius dokumentus.

45      2010 m. vasario 11 d. raštu Komisija Ispanijos valdžios institucijoms pateikė galutinę audito ataskaitos versiją.

 Ginčijamas sprendimas

46      2010 m. birželio 30 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2010) 4147, kuriuo sumažino Sanglaudos fondo finansinę paramą šiems projektams (projektų grupėms): Nr. 2000.ES.16.C.PE.133 Hidrografinio Guadianos upės (Andevalo regionas) baseino gyventojų aprūpinimas vandeniu, Nr. 2000.16.C.PE.066 Gvadalkivyro baseino valymas ir vandens gryninimas: Gvadairos, Aljarafe ir Gvadalkivyro gamtos apsaugos vietovės ir Nr. 2002.ES.16.C.PE.061 Granados ir Malagos provincijų supramunicipalinių sistemų aprūpinimas vandeniu (toliau – ginčijamas sprendimas), apie kurį Ispanijos Karalystei pranešta 2010 m. liepos 1 d.

47      Ginčijamame sprendime Komisija patvirtino, kad atlikusi vietos auditą Ispanijoje nustatė tam tikrus pažeidimus, kuriuos Ispanijos valdžios institucijos padarė nesilaikydamos viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių taisyklių. Konkrečiai ji nusprendė, kad tam tikros bendrovės GIASA paskelbtos sutartys, susijusios tiek su Andevalo projektu, tiek Gvadalkivyro projektų grupe bei Granados ir Malagos projektų grupe, buvo sudarytos pažeidžiant Direktyvos 93/37 6, 7, 11 ir 30 straipsnius, Direktyvos 92/50 7, 15, 18, 36 ir 37 straipsnius bei vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl nacionalinės priklausomybės principus.

48      Pirma, Komisija nurodė, kad Ispanijos valdžios institucijos dirbtinai suskaidė tam tikras viešojo pirkimo sutartis, susijusias su vienu darbu, kad joms nereikėtų taikyti Direktyvos 93/37 ir kad taip būtų išvengta pareigos pranešimą apie sutartį skelbti Oficialiajame leidinyje. Komisijos teigimu, šis pažeidimas iš esmės buvo susijęs su Andevalo projekto sutartimis Nr. 1 ir 3, Gvadalkivyro projektų grupės sutartimis Nr. 6, 7 ir 8 bei su Granados ir Malagos projektų grupės sutartimis Nr. 1 ir Nr. 3. Komisija taip pat konstatavo, kad įvertinus Granados ir Malagos projektų grupės sutarčių Nr. 2 ir Nr. 5 sudarymo sumas, kiekviena iš jų turėjo būti paskelbta Oficialiajame leidinyje.

49      Antra, Komisija pažymėjo, kad sutartį sudaranti valdžios institucija į visų aptariamų sutarčių sudarymo sąlygas įtraukė Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA turimos patirties kriterijų. Iš vienos pusės, Komisija nusprendė, kad tokio kriterijaus įtraukimas prieštarauja Sąjungos teisės aktams, nes jis susijęs su konkurso dalyvių gebėjimais, o ne su sutarties dalyku, todėl tuo kriterijumi gali būti pažeistas vienodo požiūrio principas. Iš kitos pusės, Komisija nusprendė, jog reikalavimas turėti patirties Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA prieštarauja nediskriminavimo dėl nacionalinės priklausomybės principui. Be to, ji užginčijo vadinamąjį „vidutinės kainos“ metodą, kuris naudojamas skirti taškus atliekant ekonominį vertinimą daugumos aptariamų sutarčių sudarymo stadijoje. Komisija nusprendė, kad šis metodas neatitinka Sąjungos teisės aktų, nes jo naudojimas lygiomis sąlygomis su kitais kriterijais galėjo lemti brangesnius pasiūlymus, labiau artimus „vidutinei kainai“, palyginti su kitais pigesniais pasiūlymais.

50      Trečia, Komisija apkaltino Ispanijos valdžios institucijas, kad šios taikė Direktyvoje 93/37 numatytas derybas dėl jau sudarytą viešojo pirkimo sutartį papildančių darbų iš anksto nepaskelbusios pranešimo apie numatomą sudaryti sutartį. Komisijos nuomone, Ispanijos valdžios institucijoms taip pat nepavyko įrodyti, kad buvo susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės, leidusios taikyti tokią procedūrą pagal tam tikslui Sąjungos teisės aktuose nustatytas išimtis, todėl jos turėjo taikyti atviro konkurso procedūrą. Komisija susiaurino šį pažeidimą iki išimtinės sąlygos, kurią Ispanijos valdžios institucijos įtraukė į su Andevalo projektų grupe susijusią sutartį Nr. 3 po to, kai ji buvo sudaryta.

51      Ketvirta, Komisija apkaltino Ispanijos valdžios institucijas, kad pagal Granados ir Malagos projektų grupę sudarytų sutarčių dokumentuose jos numatė „išankstinio sutarties sudarymo“ procedūrą, kurios esmė yra galimybė derėtis su konkurso laimėtoju dėl tų sutarčių sąlygų net po to, kai tos sutartys jau sudarytos. Komisijos nuomone, tokia procedūra prieštarauja Sąjungos teisės aktams ir ją pritaikius atviro konkurso procedūra, pagal kuria buvo sudarytos sutartys, gali tapti neveiksminga.

52      Penkta, Komisija nusprendė, kad, kiek tai susiję su Granados ir Malagos projektų grupės sutartimis Nr. 2 ir Nr. 5, Ispanijos valdžios institucijos nustatė nepakankamą terminą pasiūlymams pateikti, o tai prieštarauja Direktyvos 92/50 reikalavimams.

53      Atsižvelgdama į konstatuotus pažeidimus Komisija nusprendė, kad šiuo atveju reikia taikyti finansinius koregavimus. Tačiau ji vis dėlto nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ir atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus būtų neproporcinga taikyti finansinę korekciją panaikinant visas išlaidas aptariamiems projektams. Be to, Komisija nurodė, kad dėl to, jog praktiškai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti neteisėtų išlaidų dydžio, reikia taikyti koregavimus vienkartinės sumos pagrindu.

54      Konkrečiai kalbėdama apie Andevalo projektą Komisija nusprendė, kad bendra paramos suma sumažinama 1 642 572,60 euro remiantis toliau nurodytomis koregavimų procentinėmis dalimis:

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutarčiai Nr. 3 mažinama 25 % dėl neteisėto šios sutarties suskaidymo ir dėl nepranešimo apie ją Oficialiajame leidinyje,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 1 ir Nr. 3 mažinama 25 % dėl neteisėtų ir diskriminacinių sutarčių sudarymo kriterijų taikymo; kiek tai susiję su sutartimi Nr. 3, šis finansinis koregavimas buvo įtrauktas į pirmesnėje įtraukoje nurodytą koregavimą,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutarčiai Nr. 2, kuriai skirtų išlaidų suma yra mažesnė, nei Direktyvoje 93/37 nustatyta riba, mažinama 10 % dėl to, kad buvo taikyti neteisėti ir diskriminaciniai sutarties sudarymo kriterijai,

–        į sutartį Nr. 3 įtrauktos išimtinės nuostatos patvirtinta vertė mažinama 25 % dėl to, kad dėl jos buvo susitarta tiesiogiai ir todėl neteisėtai.

55      Kiek tai susiję su Gvadalkivyro projektų grupe, Komisija nusprendė, kad bendra paramos suma sumažinama 3 837 074,52 euro remiantis toliau nurodytomis koregavimų procentinėmis dalimis:

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutarčiai Nr. 8 mažinama 25 % dėl neteisėto šios sutarties suskaidymo ir dėl nepranešimo apie ją Oficialiajame leidinyje,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 mažinama 25 % dėl neteisėtų ir diskriminacinių sutarčių sudarymo kriterijų taikymo; kiek tai susiję su sutartimi Nr. 8, šis finansinis koregavimas buvo įtrauktas į pirmesnėje įtraukoje nurodytą koregavimą,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5, kuriai skirtų išlaidų suma yra mažesnė, nei Direktyvoje 93/37 nustatyta riba, mažinama 10 % dėl to, kad buvo taikyti neteisėti ir diskriminaciniai sutarties sudarymo kriterijai.

56      Kiek tai susiję su Granados ir Malagos projektų grupe, Komisija nusprendė, kad bendra paramos suma sumažinama 2 295 581,47 euro remiantis toliau nurodytomis koregavimų procentinėmis dalimis:

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 1 ir Nr. 3 mažinama 25 % dėl neteisėto šių sutarčių suskaidymo ir dėl nepranešimo apie jas Oficialiajame leidinyje,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 mažinama 10 % dėl neteisėtų ir diskriminacinių sutarčių sudarymo kriterijų taikymo, kadangi nors sudarant šias sutartis buvo taikomas neteisėtas „vidutinės kainos“ kriterijus, neteisėtas ir diskriminacinis su patirtimi susijęs kriterijus nebuvo taikytas; vis dėlto, kiek tai susiję su sutartimis Nr. 1 ir Nr. 3, šis finansinis koregavimas buvo įtrauktas į pirmesnėje įtraukoje nurodytą koregavimą,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 mažinama 10 % dėl to, kad atitinkamuose sutarčių dokumentuose buvo numatyta neteisėta „išankstinio sutarties sudarymo“ procedūra; šis finansinis koregavimas įtrauktas į pirmesnėse įtraukose nurodytus koregavimus,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 2 ir Nr. 5 mažinama 25 % dėl neteisėtų ir diskriminacinių sutarčių sudarymo kriterijų taikymo,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms sutartims Nr. 2 ir Nr. 5 mažinama 25 % dėl to, kad apie šias sutartis nebuvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, ir dėl to, kad atitinkamuose sutarčių dokumentuose buvo numatyta neteisėta „išankstinio sutarties sudarymo“ procedūra; vis dėlto šis finansinis koregavimas įtrauktas į pirmesnėje įtraukoje nurodytą koregavimą,

–        Sanglaudos fondo parama deklaruotoms patvirtintoms išlaidoms paslaugų sutartims Nr. 2 ir Nr. 5 mažinama 10 % dėl to, kad nustatytas nepakankamas terminas pasiūlymams dėl šių sutarčių pateikti; vis dėlto šis finansinis koregavimas įtrauktas į pirmesnėse įtraukose nurodytus koregavimus.

57      Didžiausia paramos, skirtos iš Sanglaudos fondo Andevalo projektui, Gvadalkivyro projektų grupei bei Granados ir Malagos projektų grupei, suma atitinkamai yra 7 260 394,79 euro, 28 242 218,48 euro ir 15 629 871,53 euro.

 Procesas ir šalių reikalavimai

58      2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu pareiškimu Ispanijos Karalystė pareiškė šį ieškinį.

59      2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalį, paprašė Ispanijos Karalystės pateikti sąrašą, kuriame būtų nurodyta kiekvieno nagrinėjamo viešojo pirkimo numatoma vertė be PVM, suma, įskaitant PVM, už kurią buvo sudarytas kiekvienas viešasis pirkimas, ir suma be PVM, už kurią buvo sudarytas kiekvienas viešasis pirkimas. Į šį prašymą Ispanijos Karalystė atsakė per nustatytą terminą.

60      Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

61      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Panaikinimo pagrindų santrauka

62      Ieškiniui pagrįsti Ispanijos Karalystė pateikia tris pagrindus, iš kurių paskutinysis pateiktas papildomai.

63      Pirmajame pagrinde Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija klaidingai taiko finansinius koregavimus dėl Direktyvos 93/37 pažeidimų, nes nė vienam nagrinėjamam viešajam pirkimui ta direktyva netaikoma. Antrajame pagrinde Ispanijos Karalystė neigia, kad tam tikri pirkimai, susiję su iš Sanglaudos fondo finansuojamais projektais, buvo suskaidyti pažeidžiant tos direktyvos 6 straipsnio 4 dalį, kad jiems būtų galima netaikyti tos direktyvos. Trečiajame pagrinde Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją skaidrumo trūkumu nustatant finansinius koregavimus ir proporcingumo principo pažeidimu.

64      Reikia pažymėti, kad pirmajame pagrinde Ispanijos Karalystė iš esmės kaltina Komisiją, kad ši padarė išvadą, jog tam tikri viešieji pirkimai, kuriais įgyvendinami ginčijame sprendime nagrinėjami projektai, buvo vykdomi nesilaikant Direktyvos 93/37 nuostatų. Pasak Ispanijos Karalystės, šiems viešiesiems pirkimams ta direktyva netaikoma dėl sudaromų sutarčių vertės. Komisija atsako, kad Ispanijos valdžios institucijos šiuos viešuosius pirkimus dirbtinai suskaidė, kad jiems nereikėtų taikyti Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi atsakymas į pastarąjį klausimą turi būti pateiktas nagrinėjant antrąjį Ispanijos Karalystės pateiktą ieškinio pagrindą ir todėl nuo šio atsakymo priklauso pirmojo pagrindo vertinimas, visų pirma reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, paskui – pirmąjį ir galiausiai – trečiąjį.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su viešųjų pirkimų neskaidymu

65      Ispanijos Karalystė neigia Komisijos išvadą, kad su Andevalo projektu susijusias sutartis Nr. 1 ir Nr. 3, su Gvadalkivyro projektų grupe susijusias sutartis Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 bei su Granados ir Malagos projektų grupe susijusias sutartis Nr. 1 ir Nr. 3 Ispanijos valdžios institucijos dirbtinai suskaidė ir taip pažeidė Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalį. Be to, Ispanijos Karalystė teigia, kad nuspręsdama, jog buvo pažeista ši nuostata, Komisija turėjo įrodyti Ispanijos valdžios institucijų siekį taip suskaidant sutartis išvengti aptariamos direktyvos taikymo nagrinėjamiems viešiesiems pirkimams.

66      Iš pradžių reikia priminti, jog Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jokie darbai ar sutartis negali būti skaidomi siekiant išvengti šios direktyvos taikymo. Be to, tos direktyvos 1 straipsnio c punkte terminas „darbas“ apibrėžiamas kaip statybos ar civilinės inžinerijos rezultatas, tokia darbų visuma, kurios pakanka ekonominei ir techninei funkcijai atlikti. Todėl siekiant nustatyti, ar Ispanijos Karalystė pažeidė tos direktyvos 6 straipsnio 4 dalį, reikia išnagrinėti, ar aptariamų viešųjų pirkimų dalykas yra vienas ir tas pats darbas, kaip tai suprantama pagal tos pačios direktyvos 1 straipsnio c punktą.

67      Remiantis teismų praktika, darbo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktą, egzistavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į aptariamuose viešuosiuose pirkimuose numatytų darbų rezultato ekonominę ir techninę funkciją (2000 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑16/98, Rink. p. I‑8315, 36, 38 ir 47 punktai; 2005 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑187/04 ir C‑188/04, neskelbiamo Rinkinyje, 27 punktas; 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Auroux ir kt., C‑220/05, Rink. p. I‑385, 41 punktas ir 2012 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑574/10, 37 punktas).

68      Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad atskirų darbų rezultatas galėtų būti laikomas darbu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktą, pakanka, kad tie darbai atliktų tą pačią ekonominę arba techninę funkciją (šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 29 punktas). Taigi ekonominio tapatumo ir techninio tapatumo nustatymas yra alternatyvus, o ne kumuliacinis, kaip teigia Ispanijos Karalystė.

69      Galiausiai reikia priminti, kad, remiantis teismų praktika, ginčijamų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas vienu metu, skelbimų apie sudaromas sutartis panašumas, geografinės apimties, kurioje vykdomi tie viešieji pirkimai, vienodumas ir viena perkančioji organizacija yra papildomi rodikliai, sudarantys galimybę teigti, kad šie atskiri viešieji darbų pirkimai iš tikrųjų susiję su tuo pačiu darbu (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 65 punktą).

70      Šiuo atveju ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad su Andevalo projektu ir su Gvadalkivyro bei su Granados ir Malagos projektų grupėmis susijusios sutartys atlieka vieną ir tą pačią techninę arba ekonominę funkciją ir kad dėl tos priežasties jos sudaro vieną ir tą patį darbą, kuris negali būti skaidomas į skirtingus viešuosius pirkimus (ginčijamo sprendimo 66, 97 ir 122 konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija nusprendė, kad visais trimis atvejais nedidelis laiko tarpas tarp pranešimų apie sudaromas sutartis, jų panašumas bei vienos ir tos pačios perkančiosios organizacijos buvimas yra papildomi įrodymai, pagrindžiantys argumentą, kad aptariamų sutarčių dalykas atitinka vieną darbą (ginčijamo sprendimo 67, 98, 123 ir 124 konstatuojamosios dalys).

71      Komisijos argumentų negali paneigti Ispanijos Karalystės prieštaravimai.

72      Kalbėdama, pirma, apie Andevalo projektą, Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad tas projektas sudarytas iš atskirų viena nuo kitos nepriklausančių „dalių“, skirtų tiekti vandenį į skirtingas geografines zonas. Dėl šios priežasties trijuose viešuosiuose pirkimuose, kuriais įgyvendinamas tas projektas, numatyti darbai negali būti laikomi sudarančiais vieną techninę ar ekonominę visumą.

73      Šiam Ispanijos Karalystės argumentui pritarti negalima.

74      Pirmiausia reikia pažymėti, kad net jei Andevalo projektas būtų sudarytas iš atskirų „dalių“, Sprendime C(2001) 4113 pateiktas šio projekto aprašymas, kurio Ispanijos Karalystė neginčija, atskleidžia, pirma, kad tame projekte numatyta statyti vieną vamzdynų tinklą, ir, antra, kad tie vamzdynai bus prijungti prie to paties centrinio rezervuaro „Nudo Norte“. Taigi atskiros projekto „dalys“, vertinant jas kaip visumą, skirtos atlikti tą pačią ekonominę ir techninę funkciją, t. y. tiekti geriamąjį vandenį toje pačioje gyvenamojoje zonoje iš vieno tiekimo šaltinio. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad trimis viešaisiais pirkimais, kuriais įgyvendinamas Andevalo projektas (žr. šio sprendimo 29 punktą), siekiama pastatyti vieną ir tą patį vamzdynų tinklą.

75      Antra, reikia atmesti Ispanijos Karalystės argumentą, susijusį su šio sprendimo 67 punkte minėtu Sprendimu Komisija prieš Prancūziją. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Prancūzijos Vandėjos departamente esantis elektros paskirstymo tinklas, vertinamas kaip visuma, atlieka tą pačią ekonominę ir techninę funkciją, t. y. elektros energijos pristatymo ir pardavimo vartotojams funkciją. Tuo remdamasis Teisingumo Teismas nusprendė, kad toje byloje aptariamose viešojo pirkimo sutartyse numatyti darbai yra dalis vieno darbo (šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 64 ir 66 punktai).

76      Šiuos argumentus galima pritaikyti šioje byloje nagrinėjamam vandens vamzdynų tinklui. Aptariamų viešųjų pirkimų sutartyse numatytų darbų funkcija, kaip ir šio sprendimo 67 punkte minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją, yra viešosios gėrybės pristatymas į konkrečią geografinę zoną, ir nors šis paskirstymo tinklas skirtas aprūpinti vandeniu daug savivaldybių, tai netrukdo daryti išvados, kad apskritai tas tinklas atlieka tą pačią ekonominę ir techninę funkciją. Beje, analogiškų argumentų Teisingumo Teismas laikėsi ir šio sprendimo 67 punkte minėtame Sprendime Komisija prieš Italiją dėl dviejų greitkelių sujungimų statybos. Pasak Teisingumo Teismo, visi su šia statyba susiję civilinės inžinerijos darbai turi būti laikomi susijusiais su tuo pačiu darbu, nes, vertinami kaip visuma, jie skirti sujungti atskiras savivaldybes, turinčias su kelių tinklu susijusių problemų (šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 27 punktas).

77      Trečia, visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip konstatavo Komisija ginčijamo sprendimo 67 konstatuojamojoje dalyje, tarp su Andevalo projektu susijusių sutarčių Nr. 1 ir Nr. 3 sudarymo praėjo akivaizdžiai nedaug laiko, t. y. jų sudarymą skiria tik keturios dienos. Be to, sutartys susijusio su tuo pačiu Andevalo regiono projektu, todėl to regiono skaidymas į dvi dalis, t. y. rytų Andevalo ir vakarų Andevalo, negali būti laikomas pakankamu padaryti išvadai, jog tai yra dvi geografiškai atskiros zonos. Galiausiai reikia konstatuoti, kad šias abi sutartis sudarė ta pati perkančioji organizacija, t. y. bendrovė GIASA. Nors pastarosios dvi aplinkybės savaime nelemia vieno darbo egzistavimo, remiantis šio sprendimo 69 punkte nurodyta teismų praktika jos laikomos papildomais požymiais, leidžiančiais pripažinti, kad šiuo atveju buvo atliekamas vienas darbas.

78      Todėl reikia daryti išvadą, kad su Andevalo projektu susijusiose sutartyse Nr. 1 ir Nr. 3 numatyti darbai sudarė viena ir tą patį darbą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktą.

79      Antra, kiek tai susiję su Gvadalkivyro projektų grupe, Ispanijos Karalystė, be kita ko, teigia, kad su šia projektų grupe susijusiose sutartyse Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 nurodyti darbai nėra vienas darbas pagal Sąjungos teisės aktus, nes juos vykdo atskiri subjektai ir jie susiję su geografiškai viena nuo kitos nutolusiomis gyventojų grupėmis.

80      Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad, kaip minėta kalbant apie Andevalo projektą, remiantis Sprendime C(2000) 4316 pateiktu projekto Nr. 2 aprašymu darytina išvada, jog tas projektas susijęs su skirtingų to paties nuotėkų tinklo „dalių“, kurios buvo prijungtos prie tų pačių valymo įrenginių ar kolektoriaus, statyba. Taigi pagal šį projektą vykdytas viešasis darbų pirkimas buvo susijęs su tuo pačiu tinklu, kurio „dalys“ nebuvo viena nuo kitos nepriklausomos. Todėl reikia pripažinti, kaip konstatavo Komisija ginčijamo sprendimo 97 konstatuojamojoje dalyje, kad aptariamos „dalys“, vertinant jas kaip visumą, buvo skirtos atlikti tą pačią techninę ar ekonominę funkciją, t. y. apdirbti ir išvalyti nuotėkas tuose pačiuose valymo įrenginiuose, kad vėliau jas būtų galima išleisti į Gvadalkivyro upę.

81      Antra, nors Ispanijos Karalystė teigia, kad aptariami viešieji pirkimai susiję su skirtingomis gyventojų grupėmis, vis dėlto reikia konstatuoti, kad tose sutartyse numatyti darbai turėjo būti atliekami toje pačioje geografinėje zonoje, t. y. El Aljarafe. Šiuo klausimu reikia pripažinti, kad nors aptariamos sutartys gali būti laikomos susijusiomis su skirtingose vietose atliekamais darbais, tai vis dėlto nepaneigia galimybės, kad jie gali būti laikomi vienu darbu. Taip yra tuo atveju, kai šie darbai vykdomi toje pačioje geografinėje zonoje (šiuo klausimu žr. generalinio advokato F. Jacobs išvados, pateiktos dėl 67 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, 72 punktą).

82      Trečia, kaip buvo nustatyta šio sprendimo 77 punkte nagrinėjant Andevalo projektą, su Gvadalkivyro projektų grupe susijusių sutarčių Nr. 6, 7 ir 8 artumas laiko atžvilgiu ir vienos ir tos pačios perkančiosios organizacijos dalyvavimas sudarant visas šias sutartis yra papildomi požymiai, kurie patvirtina teiginį, jog šios sutartys sudarytos dėl vieno ir to paties darbo.

83      Todėl reikia daryti išvadą, jog su Gvadalkivyro projektų grupe susijusiose sutartyse Nr. 6, 7 ir 8 numatyti darbai yra vienas ir tas pats darbas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktą.

84      Trečia, kiek tai susiję su Granados ir Malagos projektų grupe, Ispanijos Karalystė teigia, jog su šia projektų grupe susijusios sutartys Nr. 1 ir Nr. 3 atitinka skirtingus projektus, kaip nustatyta sprendime, kuriuo patvirtinama Sanglaudos fondo skiriama finansinė parama.

85      Pirma, reikia pažymėti, kad įgyvendinant Granados ir Malagos projektų grupę sudarytos sutartys Nr. 1 ir Nr. 3 yra susijusios su Antekeros aprūpinimui vandeniu skirto apylankos žiedo ir tą žiedą maitinančio rezervuaro statyba. Ispanijos Karalystės argumentui, kad šie darbai tarpusavyje nesusiję, negalima pritarti. Atvirkščiai, jie atlieka vieną ekonominę ir techninę funkciją, t. y. tos pačios geografinės zonos aprūpinimo geriamuoju vandeniu funkciją.

86      Antra, reikia pažymėti, kad, kaip Komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 123 konstatuojamojoje dalyje, su Granados ir Malagos projektų grupe susijusios darbų sutartys Nr. 1 ir Nr. 3 buvo papildytos sutartimi Nr. 2, kuri sudaryta dėl paslaugų, susijusių tiek su aplinkkelio, tiek su reguliavimo baseino, kurie skirti Antekeros aprūpinimui vandeniu, projekto sukūrimu ir darbų vykdymu (šio sprendimo 38 punktas), o tai akivaizdžiai parodo, kad abi sutartys yra dalis to paties vieno darbo.

87      Trečia, trumpas laiko tarpas tarp pranešimų apie sudaromas sutartis paskelbimo, kiek tai susiję su sutartimis Nr. 1 ir Nr. 3 (apie pirmąją paskelbta 2002 m. birželio 29 d., o apie antrąją – 2002 m. liepos 16 d.), bei tos pačios perkančiosios organizacijos dalyvavimas sudarant tas sutartis yra papildomi požymiai, kad tose sutartyse numatyti darbai yra susiję su vienu ir tuo pačiu darbu.

88      Todėl reikia daryti išvadą, kad su Granados ir Malagos projektų grupe susijusios darbų sutartys Nr. 1 ir Nr. 3 yra vieno ir to paties darbo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktą, dalys.

89      Be to, reikia pažymėti, kad be šio sprendimo 72–88 punktuose išnagrinėtų argumentų Ispanijos Karalystė taip pat teigia, kad prie ieškinio pridėtoje techninėje ataskaitoje pateikti vertinimai įrodo, jog aptariamos sutartys nebuvo susijusios su darbais, kurie sudaro vieną darbą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktą.

90      Tačiau toje ataskaitoje pateiktais vertinimais negalima paneigti šio sprendimo 78, 83 ir 88 punktuose padarytų išvadų.

91      Visų pirma, reikia pažymėti, kad ataskaitoje analizuojami tik techniniai aspektai ir nesigilinama į kitus parametrus, kurie taip pat reikšmingi apibrėžiant vieną darbą. Kaip teigia Komisija, ataskaitoje kalbama tik apie techninę funkciją ir neatsižvelgiama į aptariamų sutarčių ekonominę funkciją.

92      Antra, reikia konstatuoti, kad techninėje ataskaitoje aprašomi tik kiekvienos atskirai vertinamos darbų dalies techniniai skirtumai ir daroma išvada, kad jų funkcijos yra skirtingos. Tačiau remiantis tokia aplinkybe negalima paneigti šio sprendimo 72–88 punktuose išdėstytų teiginių, kad skirtingos aptariamų viešųjų pirkimų dalys viena nuo kitos priklauso ir kad jas vertinant kartu galima prieiti prie išvados, jog jos atlieka tą pačią techninę ir ekonominę funkciją.

93      Todėl reikia pripažinti, kad techninė ataskaita neįrodo, jog ginčijamose sutartyse numatyti skirtingi darbai.

94      Galiausiai Ispanijos Karalystė teigia, kad Komisija, konstatuodama Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalies pažeidimą, turėjo įrodyti subjektyvųjį aspektą, t. y. Ispanijos valdžios institucijų ketinimą suskaidyti nagrinėjamus viešuosius prikimus, kad jiems nereikėtų vykdyti minėtoje direktyvoje nustatytų įpareigojimų. Šiam argumentui negalima pritarti.

95      Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad Sąjungos teisės aktams dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo prieštaraujančio sutarties suskaidymo konstatavimas neįrodo subjektyvaus ketinimo išvengti tuose teisės aktuose išdėstytų nuostatų taikymo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 49 punktą). Kadangi šioje byloje toks faktas buvo konstatuotas, tai, kad įsipareigojimų neįvykdymą galėjo lemti valstybės narės, kuriai jis priskirtinas, valia, jos nerūpestingumas arba techniniai sunkumai, su kuriais ji susidūrė, neturi reikšmės (šiuo klausimu žr. 1998 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑71/97, Rink. p. I‑5991, 15 punktą). Be to, reikia priminti, kad tiek šio sprendimo 67 punkte minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją, tiek tame punkte minėtame Sprendime Auroux ir kt., Teisingumo Teismas nusprendė, jog tam, kad galėtų konstatuoti Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalies pažeidimą, Komisija neprivalo visų pirma įrodyti nagrinėjamos valstybės narės ketinimo išvengti toje direktyvoje nustatytų įpareigojimų vykdymo suskaidant viešąjį pirkimą.

96      Darytina išvada, kad Komisija nepadarė vertinimo klaidos ginčijamame sprendime nusprendusi, kad su Andevalo projektu susijusiose sutartyse Nr. 1 ir Nr. 3, su Gvadalkivyro projektų grupe susijusiose sutartyse Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 bei su Granados ir Malagos projektų grupe susijusiose sutartyse Nr. 1 ir Nr. 3 nurodyti darbai atitinkamai sudarė vieną ir tą patį darbą, todėl aplinkybė, kad tos sutartys buvo sudarytos atskirai, yra Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

97      Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su finansinių koregavimų už Direktyvos 93/37 pažeidimus taikymu sutartims, kurioms ši direktyva netaikoma, ir su taikytinų principų bei nuostatų laikymusi

98      Ispanijos Karalystė teigia, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog vykdant aptariamus viešuosius pirkimus buvo pažeistos Direktyvos 93/37 nuostatos, nors jiems nebuvo taikomi toje direktyvoje nustatyti įpareigojimai. Konkrečiai kalbama apie pagal Andevalo projektą sudarytą sutartį Nr. 3, su Gvadalkivyro projektų grupe susijusias sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 8 bei su Granados ir Malagos projektų grupe susijusias sutartis Nr. 1 ir Nr. 3. Ji taip pat teigia, kad, priešingai, nei ginčijamame sprendime nustatė Komisija, vykdant viešuosius pirkimus, kuriems nebuvo taikoma Direktyva 93/37, buvo laikomasi bendrųjų principų, taikomų viešojo pirkimo sutarčių sudarymui.

99      Pirmiausia reikia pažymėti, jog Direktyvos 93/37 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad ši direktyva taikoma viešojo darbų pirkimo sutartims, kurių apskaičiuota vertė be PVM yra ne mažesnė nei 5 mln. specialių skolinimosi teisių ekvivalentiška suma eurais. Todėl ta direktyva taikoma tik toms viešojo darbų pirkimo sutartims, kurių apskaičiuota vertė be PVM yra lygi arba viršija šią sumą.

100    Šiuo atveju reikia iš pradžių išsiaiškinti, ar aptariamų viešųjų pirkimų apskaičiuota vertė be PVM siekia Direktyvoje 93/37 nustatytą ribą.

101    Visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip nustatyta šio sprendimo 96 punkte, Komisija nepadarė vertinimo klaidos nusprendusi, jog Ispanijos valdžios institucijos dirbtinai atskyrė sutarties Nr. 3 sudarymą nuo sutarties Nr. 1 sudarymo pagal Andevalo projektą, sutarties Nr. 8 sudarymą nuo sutarčių Nr. 6 ir Nr. 7 sudarymo pagal Gvadalkivyro projektų grupę bei sutarčių Nr. 1 ir Nr. 3 sudarymą pagal Granados ir Malagos projektų grupę. Darytina išvada, kad šios sutartys sudarytos dėl vieno ir to paties darbo, todėl nustatant, ar jos patenka į Direktyvos 93/37 taikymo sritį, reikia, remiantis tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi ir pagal proceso organizavimo priemonę (žr. šio sprendimo 59 punktą) Ispanijos Karalystės pateiktais dokumentais, sudėti kiekvienos iš šių sutarčių apskaičiuotąją vertę be PVM ir taip patikrinti, ar galutinė suma neviršija 5 mln. eurų.

102    Kalbant, pirma, apie įgyvendinant Andevalo projektą vykdytą viešąjį darbų pirkimą, kuris buvo suskaidytas į dvi atskiras sutartis Nr. 1 ir Nr. 3, reikia konstatuoti, kad šių dviejų sutarčių apskaičiuota vertė be PVM, atitinkamai 6 393 639,58 euro ir 2 491 978,77 euro, yra 8 885 618,35 euro. Kadangi sudaromos viešojo darbų pirkimo sutarties apskaičiuota vertė be PVM viršija 5 mln. eurų, aptariamai sutarčiai turi būti taikoma Direktyva 93/37.

103    Kalbant, antra, apie pagal Gvadalkivyro projektų grupę vykdytą viešąjį darbų pirkimą, kuris buvo suskaidytas į tris atskiras sutartis Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, reikia konstatuoti, kad šių trijų sutarčių apskaičiuota vertė be PVM, t. y. atitinkamai 8 118 902,97 euro, 7 360 382,98 euro ir 2 273 420,82 euro, yra 17 752 706,77 euro. Kadangi sudaromos viešojo darbų pirkimo sutarties apskaičiuota vertė be PVM viršija 5 mln. eurų, aptariamai sutarčiai turi būti taikoma Direktyva 93/37.

104    Kalbant, trečia, apie įgyvendinant Granados ir Malagos projektų grupę vykdytą viešąjį darbų pirkimą, kuris buvo suskaidytas į dvi atskiras sutartis Nr. 1 ir Nr. 3, reikia konstatuoti, kad šių dviejų sutarčių apskaičiuota vertė be PVM, atitinkamai 4 922 173,86 euro ir 3 514 731,79 euro, yra 8 436 905,65 euro. Kadangi sudaromos viešojo darbų pirkimo sutarties apskaičiuota vertė be PVM viršija 5 mln. eurų, aptariamai sutarčiai turi būti taikoma Direktyva 93/37.

105    Darytina išvada, jog negalima pritarti Ispanijos Karalystės argumentams, kad Direktyva 93/37 netaikoma su Andevalo projektu susijusiai sutarčiai Nr. 3, su Gvadalkivyro projektų grupe susijusiai sutarčiai Nr. 8 bei su Granados ir Malagos projektų grupe susijusioms sutartims Nr. 1 ir Nr. 3, nes tų sutarčių apskaičiuotosios vertės be PVM nesiekė toje direktyvoje nustatytos ribos.

106    Todėl reikia atmesti ieškinio pirmąjį pagrindą tiek, kiek jis susijęs su sutartimi Nr. 3 pagal Andevalo projektą, su sutartimi Nr. 8 pagal Gvadalkivyro projektų grupę bei sutartimis Nr. 1 ir Nr. 3 pagal Granados ir Malagos projektų grupę.

107    Antra, kiek tai susiję su sutartimis, nepatenkančiomis į Direktyvos 93/37 taikymo sritį, t. y. su sutartimi Nr. 2 pagal Andevalo projektą ir su sutartimis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 pagal Gvadalkivyro projektų grupę, ir būtent su klausimu, ar jas sudarant buvo laikytasi joms taikytinų principų bei nuostatų, reikia visų pirma priminti, kad Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog Komisija gali taikyti finansinius koregavimus, jei nustato pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo parama, ir jei atitinkama valstybė narė nesiima būtinų koreguojančių priemonių.

108    Beje, Reglamento Nr. 1164/94 8 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatyta, kad iš Sanglaudos fondo finansuojami projektai turi atitikti Sutarčių nuostatas ir pagal jas priimtus teisės aktus.

109    Remiantis teismų praktika, direktyvose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo numatytos ypatingos ir griežtos procedūros yra taikomos tik toms sutartims, kurių vertė viršija kiekvienoje iš minėtų direktyvų aiškiai numatytą ribą (2001 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo nutarties Vestergaard, C‑59/00, Rink. p. I‑9505, 19 punktas). Taigi šių direktyvų taisyklės netaikomos sutartims, kurių vertė nesiekia jose nustatytos ribos (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑412/04, Rink. p. I‑619, 65 punktą).

110    Tačiau tai nereiškia, kad šios sutartys nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį (šio sprendimo 109 punkte minėtos Nutarties Vestergaard 19 punktas). Vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, sudarydamos sutartis, kurioms, atsižvelgiant į jų vertę, netaikomos Sąjungos teisės aktuose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo numatytos procedūros, perkančiosios organizacijos vis dėlto privalo laikytis pagrindinių Sutarties taisyklių ir bendrųjų principų, ypač nediskriminavimo dėl nacionalinės priklausomybės principo (2000 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Telaustria ir Telefonadress, C‑324/98, Rink. p. I‑10745, 60 punktas; šio sprendimo 109 punkte minėtos Nutarties Vestergaard 20 ir 21 punktai; 2005 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑264/03, Rink. p. I‑8831, 32 punktas ir 2007 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Medipac‑Kazantzidis, C‑6/05, Rink. p. I‑4557, 33 punktas).

111    Tačiau, remiantis teismo praktika, tam, kad Sutarčių bendrieji principai būtų taikomi viešojo pirkimo sutarčių, kurių vertė mažesnė už direktyvų taikymui nustatytą ribą, sudarymo procedūroms, aptariamos sutartys turi turėti aiškų tarpvalstybinį interesą (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Airiją, C‑507/03, Rink. p. I‑9777, 29 punktą ir šio sprendimo 109 punkte minėto 2008 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją 66 ir 67 punktus).

112    Šiuo atveju visų pirma reikia išsiaiškinti, ar aptariami projektai turi aiškų tarpvalstybinį interesą, ir, jei taip, išsiaiškinti, ar sudarant sutartis, kuriomis tie projektai buvo įgyvendinami, buvo laikomasi bendrųjų Sutarties principų.

113    Pirma, dėl klausimo, ar aptariami projektai turėjo tarpvalstybinį interesą, reikia konstatuoti, kad šiuo klausimu Ispanijos Karalystė nepateikia jokio priešingo argumento.

114    Be kuriuo atveju reikia pripažinti, kad tiek sutartis Nr. 2 pagal Andevalo projektą, tiek sutartys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 pagal Gvadalkivyro projektų grupę turi aiškų tarpvalstybinį interesą. Šiuo aspektu reikia priminti, kad, remiantis teismų praktika, objektyvūs kriterijai, kaip antai tam tikro dydžio atitinkamos sutarties vertė, kartu atsižvelgiant į darbų atlikimo vietą, gali patvirtinti, kad toks interesas yra. Be to, taip pat galima atmesti tokio intereso egzistavimą tuo atveju, kai, pavyzdžiui, aptariamos sutarties ekonominė nauda yra labai maža (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Coname, C‑231/03, Rink. p. I‑7287, 20 punktą ir 2008 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimą SECAP ir Santorso, C‑147/06 ir C‑148/06, Rink. p. I‑3565).

115    Tačiau šiuo atveju atsižvelgiant tiek į sutarties Nr. 2 pagal Andevalo projektą, tiek į kiekvienos su Gvadalkivyro projektų grupe susijusios sutarties Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 apskaičiuotąją vertę be PVM (žr. šio sprendimo 29 ir 33 punktus) ir į tai, kad darbai vykdomi arti Portugalijos sienos, visos šios sutartys, atsižvelgiant į darbų vykdymo vietą, galėjo patraukti ne tik vietinių, bet ir kitose Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų dėmesį, ypač tų, kurie įsisteigę Portugalijoje.

116    Todėl reikia daryti išvadą, kad šio sprendimo 105 punkte nurodytų sutarčių sudarymo procedūra turėjo būti vykdoma laikantis, kaip nustatyta šios sprendimo 110 punkte nurodytoje teismų praktikoje, bendrųjų Sutarties principų, kad būtų užtikrintos nešališkos konkurencijos sąlygos visiems ūkio subjektams, kurie gali būti suinteresuoti šiomis sutartimis.

117    Antra, dėl klausimo, ar Ispanijos valdžios institucijos laikėsi joms nustatytų įpareigojimų, kiek tai susiję su šio sprendimo 115 punkte nurodytomis sutartimis, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog Ispanijos valdžios institucijos pažeidė būtent nediskriminavimo principą, nes kaip vieną iš sutarčių sudarymo kriterijų taikė patirties Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA kriterijų. Ispanijos Karalystė savo ruožtu tvirtina, kad toks vertinimas klaidingas.

118    Visų pirma reikia pažymėti, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 40 ir 94 konstatuojamosiomis dalimis, kriterijai, dėl kurių šioje byloje kyla ginčas, yra, kiek tai susiję su sutartimi Nr. 2 pagal Andevalo projektą, „patirties Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA“ kriterijus, o kiek tai susiję su sutartimis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 pagal Gvadalkivyro projektų grupę – „darbų vykdymo kokybės ir terminų per paskutinius penkerius metus Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA“ kriterijus. Kadangi šių dviejų kriterijų turinys yra identiškas, juos galima nagrinėti kartu.

119    Be to, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, iš SESV ir būtent iš pagrindinių laisvių išplaukiančiu nediskriminavimo principu reikalaujama ne tik panaikinti bet kokią kitoje valstybėje narėje įsteigto darbų ar paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl jo nacionalinės priklausomybės, bet ir pašalinti bet kokius apribojimus, net jei jie vienodai taikomi tiek nacionaliniams, tiek kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, jeigu jais gali būti draudžiama ar kitaip varžoma kitoje valstybėje narėje, kurioje jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsiteigusio subjekto veikla (šiuo klausimu žr. 1991 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Säger, C‑76/90, Rink. p. I‑4221, 12 punktą).

120    Šiuo atveju sudarant sutartį Nr. 2 pagal Andevalo projektą ir sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 pagal Gvadalkivyro projektų grupę taikomi kriterijai, pagal kuriuos atsižvelgiama į aptariamo konkurso dalyvio patirtį tik Ispanijoje, Andalūzijoje arba dirbant su Bendrove GIASA, gali suteikti pranašumą tam tikriems konkurso dalyviams kitų konkurso dalyvių atžvilgiu, todėl juos taikant pažeidžiamas nediskriminavimo principas. Reikia konstatuoti, kad jei įmonė nedirbo Ispanijoje ar Andalūzijoje arba nebendradarbiavo su Ispanijos valdžios institucijų nurodyta bendrove, tai vertinant tos įmonės pasiūlymą nebus atsižvelgta į jos patirtį aptariamose viešojo pirkimo sutartyse nurodytose srityse. Tokiomis aplinkybėmis šiais sutarčių sudarymo kriterijais suteikiamas pranašumas vietinių konkurso dalyvių pasiūlymams ir atmetami kitose valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų pasiūlymai, nes jiems sunkiau įrodyti reikalaujamą patirtį, nors tai nėra tiesioginė diskriminacija, kaip teigia Ispanijos Karalystė.

121    Todėl reikia daryti išvadą, kad sutarties Nr. 2 pagal Andevalo projektą ir sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 pagal Gvadalkivyro projektų grupę sudarymui taikydamos patirties Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA kriterijų, Ispanijos valdžios institucijos pažeidė nediskriminavimo principą, todėl Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog Ispanijos valdžios institucijos nesilaikė bendrųjų Sąjungos teisės principų, kurie taikomi sudarant viešojo pirkimo sutartis.

122    Todėl ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su skaidrumo trūkumu nustatant finansinius koregavimus ir su proporcingumo principo pažeidimu

123    Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, kad ji neskaidriai nustatė kiekvieno finansinio koregavimo sumą ir nustatydama tas sumas pažeidė Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalyje numatytą proporcingumo principą. Konkrečiai dėl proporcingumo principo ji teigia, kad Komisija nesilaikė 2002 m. rekomendacijų, nes tam tikrus iš taikytinų koregavimų ji kumuliavo. Be to, Ispanijos Karalystė mano, kad Komisija turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog Ispanijos valdžios institucijos panaikino ginčijamus vėlesnių viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo kriterijus, kai tik sužinojo, kad jie yra neteisėti.

124    Iš pradžių reikia pažymėti, pirma, kad, kaip nustatyta šio sprendimo 96 punkte, Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog Ispanijos valdžios institucijos dirbtinai suskaidė Andevalo projekto sutartis Nr. 1 ir Nr. 3, Gvadalkivyro projektų grupės viešojo pirkimo sutartis Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 bei Granados ir Malagos projektų grupės sutartis Nr. 1 ir Nr. 3. Taigi dėstant šį ieškinio pagrindą Ispanijos Karalystės pateiktas argumentas, kad jai pavyko įrodyti, jog yra priešingai, turi būti atmestas. Be to, kadangi su Andevalo projektu susijusi sutartis Nr. 3, su Gvadalkivyro projektų grupe susijusi sutartis Nr. 8 bei su Granados ir Malagos projektų grupe susijusios sutartys Nr. 1 ir Nr. 3 patenka į Direktyvos 93/37 taikymo sritį, apie jas turi būti paskelbta Oficialiajame leidinyje.

125    Antra, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 121 punktu, Komisija padarė teisingą išvadą, kad Ispanijoje, Andalūzijoje ir dirbant su bendrove GIASA įgytos patirties kriterijus kaip su Andevalo projektu susijusios sutarties Nr. 2 ir su Gvadalkivyro projektų grupe susijusių sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 sudarymo kriterijus yra neteisėtas ir diskriminuojantis.

126    Trečia, Ispanijos Karalystė neginčija ginčijamame sprendime Komisijos padarytų išvadų, kad patirties ir vidutinės kainos kriterijai yra neteisėti ir diskriminuojantys bei kad juos taikant pažeistas aptariamų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas. Šis pažeidimas susijęs su Andevalo projekto sutarčių Nr. 1 ir Nr. 3, Gvadalkivyro projektų grupės sutarčių Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 bei Granados ir Malagos projektų grupės sutarčių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 sudarymu.

127    Ketvirta, reikia pažymėti, kad Ispanijos Karalystė šiame ieškinyje neginčijo ginčijamo sprendimo teisėtumo, kiek tai susiję su kitais Komisijos nustatytais Sąjungos teisės aktų pažeidimais. Konkrečiai kalbant apie su Granados ir Malagos projektų grupe susijusių sutarčių Nr. 2 ir Nr. 5 sudarymą, Ispanijos Karalystė neginčijo kaltinimų dėl neteisėto sutarčių skaidymo, nepaskelbimo apie jas Oficialiajame leidinyje ir nepakankamo termino suteikimo pasiūlymams pateikti. Beje, kiek tai susiję su Granados ir Malagos projektų grupės sutartimis Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, Ispanijos Karalystė neginčijo kaltinimo dėl numatytos neteisėtos „ikisutartinės“ procedūros prieš sudarant sutartis.

128    Darytina išvada, jog tam, kad būtų galima patikrinti, ar Komisija pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus, kai nustatė finansinius koregavimus, reikia atsižvelgti į visus ginčijamame sprendime konstatuotus pažeidimus (ginčijamo sprendimo 33, 34 ir 36 konstatuojamosios dalys). Konkrečiai kalbama apie toliau nurodytus pažeidimus.

129    Kiek tai susiję su Andevalo projektu, Komisija konstatavo tokius pažeidimus:

–        Direktyvos 93/37 6 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio pažeidimas sudarant su tuo projektu susijusią sutartį Nr. 1, nes toje sutartyje numatyti diskriminaciniai ir neteisėti kriterijai,

–        bendrųjų vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimai sudarant su tuo projektu susijusią sutartį Nr. 2, nes šioje sutartyje, kuri liko už Direktyvos 93/37 taikymo ribų, numatyti diskriminaciniai ir neteisėti kriterijai,

–        Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 3 dalies d punkto, 6 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio pažeidimai sudarant su tuo pačiu projektu susijusią sutartį Nr. 3, nes ši sutartis buvo neteisėtai atskirta nuo sutarties Nr. 1, apie ją nebuvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, ji buvo pakeista taikant derybas ir joje numatyti diskriminaciniai bei neteisėti kriterijai.

130    Kiek tai susiję su Gvadalkivyro projektų grupe, Komisija konstatavo tokius pažeidimus:

–        bendrųjų vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimai sudarant su ta projektų grupe susijusias sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5, nes šiose sutartyse, kurios liko už Direktyvos 93/37 taikymo ribų, numatyti diskriminaciniai ir neteisėti kriterijai,

–        Direktyvos 93/37 6 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio pažeidimas sudarant su ta projektų grupe susijusias sutartis Nr. 6 ir Nr. 7, nes tose sutartyse numatyti diskriminaciniai ir neteisėti kriterijai,

–        Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio pažeidimai sudarant su ta pačia projektų grupe susijusią sutartį Nr. 8, nes ši sutartis buvo neteisėtai atskirta nuo sutarčių Nr. 6 ir Nr. 7, apie ją nebuvo paskelbta Oficialiajame leidinyje ir joje numatyti diskriminaciniai bei neteisėti kriterijai.

131    Kiek tai susiję su Granados ir Malagos projektų grupe, Komisija konstatavo tokius pažeidimus:

–        Direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio pažeidimai sudarant su ta projektų grupe susijusias sutartis Nr. 1 ir Nr. 3, nes šios sutartys yra dirbtinai sukurtos neteisėtai susiskaidytos sutarties dalys, apie jas nebuvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, jose buvo numatyta neteisėta „ikisutartinė“ derybų procedūra ir diskriminaciniai bei neteisėti kriterijai,

–        Direktyvos 93/37 7 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio pažeidimai sudarant su ta projektų grupe susijusią sutartį Nr. 4, nes šioje sutartyje buvo numatyta neteisėta „ikisutartinė“ derybų procedūra ir diskriminaciniai bei neteisėti kriterijai,

–        Direktyvos 92/50 7 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio ir 37 straipsnio pažeidimai sudarant su ta pačia projektų grupe susijusias sutartis Nr. 2 ir Nr. 5, nes apie šias sutartis nebuvo paskelbta Oficialiajame leidinyje ir numatyti diskriminaciniai bei neteisėti kriterijai.

132    Remiantis Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies b punkto antra pastraipa ir 3 dalimi, Komisijos sprendimuose, kuriais nustatyti finansiniai koregavimai, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Nustatydama koregavimo sumą, Komisija atsižvelgia į pažeidimo ar pakeitimo pobūdį ir į galimų valdymo ar kontrolės sistemų sutrikimų galimą finansinį poveikį.

133    Šiuo klausimu reikia priminti, kad proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų. Juo reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis tarp kelių tinkamų priemonių reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą Italija prieš Komisiją, T‑308/05, Rink. p. II‑5089, 153 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

134    Konkrečiai kalbant apie proporcingumo principą taip pat primintina, kad įsipareigojimų, kurių laikymasis turi esminę reikšmę geram Sąjungos sistemos funkcionavimui, pažeidimas gali būti baudžiamas Sąjungos teisės aktais suteiktos teisės, kaip antai teisė į finansinę paramą, praradimu (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sgaravatti Mediterranea prieš Komisiją, T‑199/99, Rink. p. II‑3731, 134 ir 135 punktus ir 2008 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑404/05, neskelbiamo Rinkinyje, 89 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

135    Konkrečiai kalbant apie Sanglaudos fondą reikia priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis būtent valstybės narės visų pirma atsako už projektų finansinę priežiūrą ir būtent jos privalo imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą Europos lėšų panaudojimą, kad projektai būtų valdomi laikantis visų taikytinų Sąjungos teisės aktų, kad būtų užkirstas kelias ir aptikti pažeidimai ir kad būtų užtikrintas valdymo ir kontrolės sistemų egzistavimas ir geras veikimas valstybėse narėse siekiant, jog europinės lėšos būtų naudojamos tinkamai ir veiksmingai.

136    Be to, remiantis finansuojamų projektų suderinamumo su Sutarčių nuostatomis, pagal jas priimtais teisės aktais ir Sąjungos politikos kryptimis principu, kuris nurodytas Reglamento Nr. 1164/94 8 straipsnio 1 dalyje, tik pagal Sąjungos taisykles ir pagal remiantis jomis priimtus teisės aktus patirtos išlaidos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto. Todėl Komisijai nustačius Sąjungos nuostatų pažeidimą valstybės narės atliekamuose mokėjimuose, ji turi atlikti pastarosios pateiktų sąskaitų patikrinimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑81/09, neskelbiamo Rinkinyje, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

137    Remiantis Reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 1 dalimi, dėl atskirų ar sistemingų pažeidimų finansinių koregavimų, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalį atlieka Komisija, suma, jei įmanoma ir praktiškai įgyvendinama, skaičiuojama pagal atskiras bylas ir yra lygi neteisingai Sanglaudos fondui išmokėti nurodytai išlaidų sumai, laikantis proporcingumo principo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai neteisingos išlaidų sumos tiksliai apskaičiuoti neįmanoma arba kai tokių išlaidų visą sumą atšaukti būtų neproporcinga, Komisija gali finansinius koregavimus grįsti ekstrapoliacija arba vienodo dydžio suma.

138    Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad, remiantis 2002 m. rekomendacijų (žr. šio sprendimo 12 punktą) 1 punktu, darytina išvada, jog finansinių koregavimų tikslas yra atkurti padėtį taip, kad visos išlaidos, kurios nurodytos prašyme bendrai finansuoti iš Sanglaudos fondo, būtų suderinamos su toje srityje taikomais Sąjungos teisės aktais.

139    Šioje byloje nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą konstatuota, kad Komisija nepadarydama klaidos nustatė tam tikrus pažeidimus, susijusius su tuo, jog Ispanijos valdžios institucijos nesilaikė taisyklių, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamais Andevalo projektu ir Gvadalkivyro bei Granados ir Malagos projektų grupėmis (žr. šio sprendimo 98 ir 121 punktus). Todėl reikia konstatuoti, kad šie pažeidimai turėjo lemiamos įtakos su tuo projektu ir projektų grupėmis susijusių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrai.

140    Tokiomis aplinkybėmis ir nustačiusi viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Komisija privalėjo nustatyti reikiamus finansinius koregavimus, reikalingus atkurti situacijai, kurioje visos išlaidos, nurodytos prašyme bendrai finansuoti iš Sanglaudos fondo, atitinka Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktus, ir tai darydama atsižvelgti į proporcingumo principą.

141    Konkrečiai kalbant apie finansinių koregavimų skaičiavimą, remiantis ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamąja dalimi darytina išvada, kad Komisija visų pirma nusprendė, jog, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, koregavimo, kurio esmė – visų aptariamų projektų išlaidų panaikinimas, taikymas būtų buvusi neproporcinga sankcija, palyginti su nustatytų pažeidimų sunkumu. Paskui ji nusprendė, kad dėl to, jog neįmanoma ar negalima tiksliai apskaičiuoti neteisėtų išlaidų sumos, reikia taikyti koregavimus remiantis vienkartinėmis sumomis.

142    Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad 2007 m. rekomendacijose (žr. šio sprendimo 12 punktą) sutartims, kurioms taikomos Sąjungos direktyvos dėl viešųjų pirkimų, nustatytos tokios taikytinos konkrečios ribos atsižvelgiant į pažeidimų rūšį:

–        25 % dydžio neteisėtai sudarytos sutarties sumos finansinė pataisa, kai nesilaikoma skelbimo tvarkos,

–        25 % dydžio neteisėtai sudarytos sutarties sumos finansinė pataisa, kai taikomi neteisėti sutarties sudarymo kriterijai. Ši suma gali būti sumažinta iki 10 % arba iki 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą,

–        25 % dydžio neteisėtai sudarytos sutarties sumos finansinė pataisa, jeigu sutartis buvo sudaryta pagal atvirą arba ribotą konkursą, tačiau perkančioji organizacija derasi su konkurso dalyviais per sutarčių sudarymo procedūrą. Ši suma gali būti sumažinta iki 10 % arba iki 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

143    Tose pačiose 2007 m. rekomendacijose sutartims, kurioms netaikomos Sąjungos direktyvos dėl viešųjų pirkimų, nustatytos tokios taikytinos ribos atsižvelgiant į pažeidimo rūšį:

–        25 % dydžio neteisėtai sudarytos sutarties sumos finansinė pataisa, kai nesilaikoma pakankamo viešumo ir skaidrumo laipsnio,

–        25 % dydžio sudarytos sutarties sumos finansinė pataisa, kai ta sutartis sudaryta be tinkamo konkurso,

–        10 % dydžio sudarytos sutarties sumos finansinė pataisa, kai taikomi neteisėti sutarties sudarymo kriterijai. Šis suma gali būti sumažinta iki 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą,

–        10 % dydžio finansinė pataisa, kai pažeidžiamas vienodo požiūrio principas. Ši suma gali būti sumažinta iki 5 %, atsižvelgiant į sunkumą.

144    Reikia priminti, kad priimdama administracinio elgesio taisykles, skirtas sukelti poveikį tretiesiems asmenims, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, atitinkama institucija apribojo savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, kaip antai, vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Todėl neatmestina, kad tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jų turinį tokios visuotinai taikomos elgesio taisyklės gali sukelti teisinį poveikį, nuo kurio konkrečiu atveju administracija negalės nukrypti nenurodydama priežasčių, atitinkančių bendruosius teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principus, su sąlyga, kad toks požiūris neprieštarauja kitoms aukštesnės galios Sąjungos teisės normoms (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 209–211 punktus ir 2007 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, T‑374/04, Rink. p. II‑4431, 111 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

145    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Komisijos taikomos finansinių koregavimų sumos (žr. šio sprendimo 54–56 punktus) atitinka sumas, nurodytas 2007 m. rekomendacijose, ir kad dėl to, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, Komisijos negalima kaltinti jokiu skaidrumo trūkumu, nes ji laikėsi jos pačios nustatytų ribų.

146    Be to, reikia atmesti Ispanijos Karalystės argumentą, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą pritaikiusi kumuliatyvius koregavimus, priešingai, nei nustatyta 2002 m. rekomendacijose.

147    Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad, kaip teisingai pažymėjo Ispanijos Karalystė, 2002 m. rekomendacijų 2.5 punkto trečioje pastraipoje nustatyta, jog kai taikomi keli vienkartinės sumos dydžio finansiniai koregavimai, jie neturi būti kumuliuojami. Šiame punkte iš esmės numatyta, kad finansinis koregavimas dėl paties sunkiausio pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo sutartimi, yra vienintelis, kuris turi būti taikomas, nes tas pažeidimas rodo visos šios sutarties riziką.

148    Tačiau reikia konstatuoti, kaip galima teigti remiantis vieninteliu ginčijamo sprendimo priedu „Finansinių koregavimų ir (arba) grąžinimų, susijusių su projektų grupėmis, santrauka“ (taip pat žr. šio sprendimo 54–56 punktus), kad Komisija nekumuliavo finansinių koregavimų už įvairius su ta pačia viešojo pirkimo sutartimi susijusius pažeidimus. Atvirkščiai, kaip atskaitos tašką kiekvienai aptariamai viešojo pirkimo sutarčiai ji paėmė patį didžiausią koregavimą ir į jį įtraukė su ja susijusius finansinius koregavimus. Dėl to sumažėjo galutinė aptariamoms viešojo prikimo sutartims taikomų finansinių koregavimų suma, todėl Ispanijos valdžios institucijoms tai buvo naudinga. Tokiomis aplinkybėmis Ispanijos Karalystės argumentas, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes taikė kumuliacinius koregavimus pažeisdama 2002 m. rekomendacijų nuostatas, faktiškai nepagrįstas.

149    Galiausiai Ispanijos Karalystė teigia, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes neatsižvelgė, kaip nurodyta 2002 m. rekomendacijų 2.4 punkte, į aplinkybę, kad Ispanijos valdžios institucijos, gavusios pranešimą apie nustatytus pažeidimus, pakeitė taikytiną praktiką vėlesnėse sutartyse. Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad Ispanijos Karalystė nepateikė jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti. Be to, net jei šis praktikos pakeitimas būtų įrodytas, tai visiškai nekeičia aplinkybės, kad aptariamos sutartys jau buvo sudarytos remiantis neteisėtu viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių taisyklių taikymu, todėl būtina taikyti finansinius koregavimus, kad būtų pašalintas pažeidimas. Todėl šis vėlesnis praktikos pasikeitimas negalėjo turėti įtakos aptariamoms sutartims, kurios nurodytos prašyme dėl bendro finansavimo iš Sanglaudos fondo.

150    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio trečiasis pagrindas ir visas ieškinys turi būti atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

151    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

152    Kadangi Ispanijos Karalystė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Azizi Frimodt Nielsen Kancheva

Paskelbta 2013 m. gegužės 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

* Proceso kalba: ispanų.