Byla T‑107/17
Frank Steinhoff ir kt.
prieš
Europos Centrinį Banką
2019 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
„Deliktinė atsakomybė – Ekonominė ir pinigų politika – ECB – Nacionaliniai centriniai bankai – Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimas – Privačiojo sektoriaus dalyvavimas – Bendrų veiksmų sąlygos – Graikijos skolos vertybinių popierių privalomas keitimas – Privatūs kreditoriai – ECB nuomonė – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Principas pacta sunt servanda – Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 ir 2 dalys – SESV 63 straipsnio 1 dalis – SESV 124 straipsnis“
1. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ieškinio pareiškimo terminas – Penkerių metų senaties terminas – Ieškinio pareiškimas termino pabaigos išvakarėse – Priimtinumas – Vėlesnis ieškinio tikslinimas – Poveikio nebuvimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir 340 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)
(žr. 30–33 punktus)
2. Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Dokumentų, surašytų kita, ne proceso, kalba, pateikimas – Pareiga pateikti vertimą į proceso kalbą – Pažeidimas – Pasekmės
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 46 straipsnio 2 dalis)
(žr. 35–37 punktus)
3. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti Europos Centrinio Banko padarytą žalą – Sąjungos teismo jurisdikcija – Banko atliekamas žalos priskyrimas valstybės narės veiksmams – Poveikio nebuvimas
(SESV 268 ir 340 straipsniai)
(žr. 42–46 punktus)
4. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Savarankiškas pobūdis – Skirtumas nuo ieškinio dėl panaikinimo
(SESV 263 ir 268 straipsniai)
(žr. 51 punktą)
5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus Sąjungos teisės pažeidimas – Vertinimo kriterijai
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 52–54 punktus)
6. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti žalą, padarytą neįpareigojamuoju politinio pobūdžio aktu – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 55–57 punktus)
7. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Nacionalinėms valdžios institucijoms skirtos Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonės dėl jo kompetencijos sričiai priskirtinų nacionalinės teisės aktų projektų – Privalomas pobūdis – Nebuvimas – ECB diskrecija priimti nuomones
(SESV 127 straipsnio 4 dalis; Tarybos sprendimo 98/415 3 konstatuojamoji dalis ir 2 bei 4 straipsniai)
(žr. 71, 72 punktus)
8. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Principas „pacta sunt servanda“ – Netaikymas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 77, 78 punktus)
9. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Pakankamai aiškus Sąjungos teisės pažeidimas – Europos Centrinio Banko nuomonėje, skirtoje valstybei narei, principo „pacta sunt servanda“ pažeidimo dėl įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamos skolos vertybiniams popieriams taikomos sąlygos, pakeitimo iš dalies siekiant restruktūrizuoti valstybės skolą nurodymo nebuvimas – Netaikymas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 79–85 punktus)
10. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Teisė į nuosavybę – Įtraukimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis)
(žr. 96, 97 punktus)
11. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nuosavybės teisė – Apribojimai – Leistinumas – Sąlygos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis)
(žr. 99, 100 punktus)
12. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Europos Centrinio Banko (ECB) nacionalinėms valdžios institucijoms skirta nuomonė dėl nacionalinės teisės aktų projektų, priskirtinų jo kompetencijos sričiai – Valstybės narės įstatymo, kuriuo ribojama tam tikrų skolos vertybinių popierių vertė siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką ir euro zoną nuo atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų nevykdymo pavojaus, priėmimas – Neproporcingas nuosavybės teisės apribojimas – Nebuvimas
(SESV 127 straipsnio 4 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 98/415)
(žr. 105, 108–116 punktus)
13. Laisvas kapitalo judėjimas – Kapitalo judėjimo apribojimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriais ribojama atitinkamos valstybės narės išleistų ar garantuojamų skolos vertybinių popierių vertė – Pateisinimas, grindžiamas būtinybe apsaugoti nacionalinę ekonomiką ir euro zoną nuo atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų nevykdymo pavojaus – Leistinumas
(SESV 63 straipsnis)
(žr. 119, 120, 122–124 punktus)
14. Teismo procesas – Bylų nagrinėjimas Bendrajame Teisme – Šalims teikiama apsauga nuo netinkamo procesinių dokumentų naudojimo – Derinimas su laisvo įrodymų teikimo principu – Iš kitos bylos paimto bylos dokumento naudojimas – Leistinumas – Procesinio dokumentų su trūkstamais puslapiais pateikimas – Trūkumų ištaisymas dubliko etape – Kitos šalies teisių į gynybą pažeidimas – Nebuvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnis)
(žr. 129–131 punktus)
15. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Draudimas priimti priemones, suteikiančias privilegijuotą prieigą prie finansų institucijų, nesant rizikos ribojimo pateisinimo – Nacionalinės teisės aktai, kuriais ribojama atitinkamos valstybės narės išleistų ar garantuojamų skolos vertybinių popierių vertė – Pateisinimas, grindžiamas būtinybe apsaugoti nacionalinę ekonomiką ir euro zoną nuo atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų nevykdymo pavojaus – Leistinumas
(SESV 124 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 3604/93 2 straipsnis)
(žr. 136–138 punktus)
16. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Draudimas priimti priemones, suteikiančias privilegijuotą prieigą prie finansų institucijų, nesant rizikos ribojimo pateisinimo – Netaikymas
(SESV 124 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 139, 140 punktus)
17. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 143, 144 punktus)
Santrauka
2019 m. gegužės 23 d. priimtu Sprendimu Steinhoff ir kt. / ECB (T‑107/17) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo buvo prašoma atlyginti privačių kreditorių žalą, tariamai patirtą Europos Centriniam Bankui (ECB) pateikus nuomonę dėl Graikijos Respublikos išleistų ir garantuotų vertybinių popierių(1).
2012 m. vasario 2 d. Graikijos Respublika, remdamasi SESV 127 straipsnio 4 dalimi, siejama su SESV 282 straipsnio 5 dalimi, pateikė ECB prašymą pateikti nuomonę dėl Graikijos Respublikos įstatymo Nr. 4050/2012, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl sąlygų, taikytinų Graikijos Respublikos išleistiems arba garantuotiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams sudarius sutartis su jų turėtojais, keitimo siekiant atlikti Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimą, grindžiamą, be kita ko, „bendrų veiksmų sąlygomis“ (toliau – BVS), projekto. Kadangi ECB pateikė teigiamą nuomonę dėl įstatymo projekto, 2012 m. vasario 23 d. šį įstatymą priėmė Graikijos Parlamentas.
Pagal BVS mechanizmą siūlomi pakeitimai skirti tapti teisiškai įpareigojantys visiems skolos vertybinių popierių, reglamentuojamų Graikijos teisės ir išleistų iki 2011 m. gruodžio 31 d., turėtojams, nustatytiems Ministrų tarybos akte, patvirtinančiame siūlymus dalyvauti privatiems investuotojams (Private Sector Involvement, toliau – PSI), jei minėti pakeitimai patvirtinami vertybinių popierių turėtojų, atstovaujančių bent dviem trečdaliams nominaliosios minėtų vertybinių popierių vertės, daugumos. Kadangi kvorumas ir dauguma, būtini numatytam vertybinių popierių keitimui atlikti, buvo pasiekti, visų Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojų, įskaitant tuos, kurie nesutiko su šiuo keitimu, vertybiniai popieriai buvo pakeisti taikant Įstatymą Nr. 4050/2012, taigi jų vertė sumažėjo. Ieškovai (Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojai) dalyvavo restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą, laikantis PSI ir BVS, įgyvendintų remiantis Įstatymu Nr. 4050/2012, po to, kai nepriėmė pasiūlymo pakeisti jų vertybinius popierius.
Savo ieškiniu ieškovai iškėlė klausimą dėl ECB atsakomybės už žalą, kurią jie tariamai patyrė dėl to, kad ECB savo nuomonėje neatkreipė Graikijos Respublikos dėmesio į tai, kad Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimas, numatytas privalomai keičiant skolos vertybinius popierius, yra neteisėtas.
Dėl ECB deliktinės atsakomybės Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad ECB nuomonės neįpareigoja nacionalinių valdžios institucijų. Iš tiesų pagal Sprendimo 98/415(2) 3 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnį nacionalinės valdžios institucijos turi tik atsižvelgti į šias nuomones ir jos nekenkia šių institucijų uždaviniams srityse, kurios yra nagrinėjamų projektų dalykas. Iš to darytina išvada, kad nors pareigos konsultuotis su ECB laikymasis reikalauja, jog nacionalinės valdžios institucijos galėtų veiksmingai sužinoti jo požiūrį, jos jo neprivalo laikytis. Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ECB, teikdamas savo nuomones, turi plačią diskreciją. ECB turima plati diskrecija reiškia, kad jo deliktinė atsakomybė gali kilti tik dėl akivaizdaus ir sunkaus šios diskrecijos ribų pažeidimo. Todėl ECB deliktinė atsakomybė gali kilti tik dėl pakankamai aiškaus privatiems asmenims teisių suteikiančios teisės normos pažeidimo.
Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovai klaidingai teigia, kad ECB padarė pažeidimą, dėl kurio gali kilti jo deliktinė atsakomybė, nes ginčijamoje nuomonėje neįspėjo apie principo pacta sunt servanda pažeidimą, kurį lemia Įstatymo Nr. 4050/2012 priėmimas jų atžvilgiu. Ieškovams įsigijus ginčijamus skolos vertybinius popierius, kuriuos išleido ir garantavo Graikijos Respublika, buvo sukurti sutartiniai santykiai tarp jų ir Graikijos Respublikos. Šių sutartinių santykių nereglamentuoja Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda(3). Pagal šios konvencijos 1 straipsnį ji taikoma tik sutartims tarp valstybių. Todėl Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnis nėra teisės norma, suteikianti teisių ieškovams.
Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ECB nuomonių gavėjai nėra privatūs asmenys ir jų pagrindinis tikslas nėra sutartiniai santykiai tarp privataus asmens ir valstybės narės šiai valstybei narei išleidus skolos vertybinių popierių. Pagal Sprendimo 98/415 2 straipsnį ECB nuomonės skirtos valstybių narių institucijoms, privalančioms konsultuotis su ECB, bet ne privatiems asmenims. Todėl, kai, kaip šiuo atveju, su ECB konsultuojasi Graikijos Respublika dėl teisės akto, susijusio su nacionaliniais bankais ir finansų įstaigoms taikytinomis taisyklėmis, turinčiomis didelę įtaką šių įstaigų stabilumui ir finansų rinkoms, projekto, jis neprivalo išdėstyti nuomonės dėl to, ar ši valstybė narė laikosi bendrojo sutarčių teisės principo pacta sunt servanda valstybės skolos vertybinių popierių turėtojų atžvilgiu. Taigi, ECB kompetencija pateikti nuomonę nesuteikia ieškovams teisės į tai, kad ši institucija pripažintų sutartinių teisių, kurias jie, pasirašę Graikijos išleistus ir garantuotus skolos vertybinius popierius, turi Graikijos Respublikos atžvilgiu, pažeidimą.
Todėl Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovų turimų skolos vertybinių popierių vertės ribojimas nėra neproporcinga priemonė atsižvelgiant į tikslą saugoti Graikijos Respublikos ir euro zonos ekonomiką nuo Graikijos Respublikos mokėjimų nutraukimo ir jos ekonomikos žlugimo pavojaus. Taigi ieškovai klaidingai teigė, kad nagrinėjamos priemonės pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį.
Be to, Bendrasis Teismas padarė išvadą dėl SESV 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laisvo kapitalo judėjimo pažeidimo nebuvimo ir nagrinėjamu atveju nusprendė, kad Įstatymu Nr. 4050/2012 įgyvendinamos priemonės buvo pateisinamos privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, nes šio įstatymo priėmimo aplinkybės buvo išties išskirtinės, todėl tikėtina, kad neatlikus restruktūrizavimo Graikijos Respublika netrukus būtų nebegalėjusi atlikti mokėjimų (ar bent jau atrankinių mokėjimų). Nagrinėjamomis priemonėmis buvo siekta užtikrinti visos euro zonos bankų sistemos stabilumą. Be to, ieškovai neįrodė, kad nagrinėjamos priemonės buvo neproporcingos. Šios priemonės leido atkurti visos euro zonos bankų stabilumą, ir jie neįrodė, kad jos viršijo tai, kas būtina šiam stabilumui atkurti. Konkrečiai kalbant, privačių kreditorių dalyvavimas vykdant Graikijos skolos vertybinių popierių keitimą remiantis vien savanoriškumo pagrindu, kaip teigia ieškovai, nebūtų leidęs užtikrinti šių vertybinių popierių keitimo sėkmės. Iš tiesų, neužtikrinus vienodo privačių kreditorių vertinimo, retas kuris iš šių kreditorių būtų sutikęs su minėtu keitimu atsižvelgiant į su tuo susijusią moralinę žalą, t. y. kad jie patirtų rizikos, kurią prisiėmė kreditoriai, kurie nedalyvavo keičiant Graikijos skolos vertybinius popierius, pasekmes.
Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovai klaidingai nurodė neteisėtumo, dėl kurio kyla ECB atsakomybė, buvimą jų atžvilgiu dėl to, kad ECB šiuo atveju nenurodė SESV 124 straipsnio pažeidimo. SESV 124 straipsniu draudžiamos rizikos ribojimu nepagrįstos priemonės, suteikiančios, be kita ko, valstybėms narėms privilegiją naudotis finansų institucijomis siekiant skatinti valstybes nares laikytis patikimos biudžeto politikos, kad būtų išvengta to, jog valstybės skolos piniginis finansavimas ar privilegijuota viešųjų institucijų prieiga prie finansų rinkų lemtų pernelyg didelį įsiskolinimą arba pernelyg didelį valstybių narių deficitą. Įstatymo Nr. 4050/2012 tikslas yra ne padidinti Graikijos Respublikos įsiskolinimą, bet, priešingai, jį sumažinti, atsižvelgiant į jo perteklinį pobūdį, sumažinant ieškovų turimų vertybinių popierių vertę. Be to, įstatymo projektu siekiama apsaugoti tiek Graikijos valstybės finansus, tiek euro zonos finansų sistemos stabilumą. Bet kuriuo atveju SESV 124 straipsniu nesiekiama apsaugoti ieškovų ir jiems nesuteikiama teisių.