BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. kovo 16 d.(*)
„Dempingas – Iš Kinijos importuojamas soliarinis stiklas – Galutinis antidempingo muitas – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Reglamento (EB) 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b ir c punkto trečioji įtrauka – Reikšmingi iškraipymai, likę iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos – Mokesčių lengvatos“
Byloje T‑586/14
Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd, įsteigta Anhui (Kinija), atstovaujama advokačių Y. Melin ir V. Akritidis,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn ir T. Maxian Rusche,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatytas laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 142, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 253, 2014, p. 4),
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėjas) ir V. Kreuschitz,
sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas reglamentas
1 Ieškovė Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd yra Kinijoje įsteigta bendrovė, kuri gamina ir į Europos Sąjungą eksportuoja soliarinį stiklą, nurodytą 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatytas laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 142, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 253, 2014, p. 4, toliau – ginčijamas reglamentas).
2 Vienintelė ieškovės akcininkė yra bendrovė Xinyi Solar (Hong Kong) Ltd, įsteigta Honkonge (Kinija) (toliau – XSolarHK), kurios akcijos kotiruojamos Honkongo biržoje.
3 2013 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1205/2013, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 316, p. 8, toliau – Laikinasis reglamentas).
4 Iš skundžiamo reglamento matyti, kad procedūra, kuriai vykstant buvo priimtas Laikinasis reglamentas, buvo pradėta 2013 m. vasario 28 d. remiantis gamintojų, atstovaujančių daugiau kaip 25 % bendros soliarinio stiklo gamybos Sąjungoje, vardu pateiktu skundu (Skundžiamo reglamento 2 konstatuojamoji dalis).
5 Iš skundžiamo reglamento taip pat matyti, kad atskleidus esminius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąjį antidempingo muitą (toliau – laikinosios išvados), kelios suinteresuotosios šalys, tarp jų ir ieškovė, pateikė rašytines pastabas, kuriose išreiškė savo požiūrį į laikinąsias išvadas (Skundžiamo reglamento 4 konstatuojamoji dalis).
6 Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Buvo apsvarstytos suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai pakeistos laikinosios išvados (Skundžiamo reglamento 5 konstatuojamoji dalis).
7 Vėliau Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis importuojamam Kinijos kilmės soliariniam stiklui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijų užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinės išvados). Joms taip pat buvo skirtas terminas pateikti savo pastabas dėl galutinių išvadų (Skundžiamo reglamento 6 konstatuojamoji dalis).
8 2013 m. gegužės 21 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą (toliau – RESVĮ statusas) ir 2013 m. birželio 6 d. pateikė savo atsakymus į Komisijos antidempingo klausimyną.
9 2013 m. birželio 21 d. ieškovė atsakė į Komisijos laišką ir paprašė jos pateikti papildomos informacijos.
10 Ieškovės prašyme taikyti RESVĮ statusą nurodyti duomenys ir jos atsakymai į Komisijos klausimyną laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 21 iki 26 d. buvo patikrinti ieškovės buveinėje Kinijoje.
11 2013 m. birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. ieškovė, suderinusi su Komisija ir atsižvelgdama į jos reikalavimus, pateikė papildomą informaciją.
12 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu (toliau – 2013 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos laiškas) Komisija informavo ieškovę, kad, jos vertinimu, ji negalėjo patenkinti jos prašymo taikyti RESVĮ statusą, nes ji neįvykdė trečiojo šio statuso taikymo kriterijaus. Komisija paprašė ieškovės pateikti savo pastabas. Tačiau buvo laikoma, kad ieškovė įvykdė kitus keturis RESVĮ statuso taikymo kriterijus.
13 2013 m. rugpjūčio 22 d. Komisija nusprendė:
„Tyrime nustatyta, kad [ieškovė], mokėdama pajamų mokestį, pasinaudojo įvairiomis mokesčių lengvatomis, kaip antai:
– programa „2 Free 3 Halve“. Ši apmokestinimo tvarka užsienio kapitalo bendrovėms leidžia dvejus metus naudotis visišku atleidimu nuo apmokestinimo (0 %), o trečiais metais vietoj standartinio 25 % tarifo naudotis 12,5 % mokesčio tarifu;
– aukštųjų technologijų įmonėms taikoma apmokestinimo tvarka. Pagal šią tvarką bendrovei vietoj standartinio 25 % tarifo taikomas lengvatinis 15 % mokesčio tarifas. Šis lengvatinis mokesčio tarifas yra subsidija, kuri gali būti teikiama beveik nuolat ir kuria gali būti siekiama pritraukti investicijų taikant lengvatinius tarifus ir taip sukurti konkurenciją.
Ji nusprendė, kad lengvatinis mokesčio tarifas suteikia reikšmingų mokesčių lengvatų, todėl [ieškovė] neįrodė, kad jos gamybos sąnaudos ir jos finansinė padėtis dėl ankstesnės planinės ekonomikos sistemos niekaip nėra reikšmingai iškraipoma <…>
Todėl Komisija siūlo atmesti [ieškovės prašymą taikyti RESVĮ statusą].“
14 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė savo pastabas, į jas Komisija atsakė savo galutiniame sprendime, kuriame nuspręsta dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. prašymo taikyti RESVĮ statusą (toliau – 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos raštas), kuriame patvirtinama, jog ieškovės prašymas taikyti RESVĮ statusą atmetamas.
15 2013 m. rugsėjo 13 d. laiške Komisija pirmiausia nusprendė, kad:
„Pajamų apmokestinimo tvarka, kuria vyriausybė tam tikras bendroves arba tam tikrus ūkio sektorius traktuoja kaip strateginius, rodo, kad ši apmokestinimo tvarka nėra susijusi su rinkos ekonomika, bet kyla iš valstybės planinės rinkos plėtros ir todėl jam gali būti taikomas [Reglamento (EB) 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje] nustatytas trečiasis kriterijus. Dėl lengvatinio apmokestinimo tvarkos taikymo pasikeičia ikimokestinio bendrovės pelno suma, kurią bendrovė turi gauti, kad būtų patraukli investuotojams <…>
Šiuo klausimu primintina, kad buvo galima [ieškovei] taikyti lengvatinį mokesčio tarifą (14,01 %), nes [ji] galėjo kumuliuoti aukštųjų technologijų įmonėms taikomą apmokestinimo tvarką su kita tvarka, t. y. programa „Two Free 3 Halve“. To bendras poveikis buvo toks, kad buvo labai sumažintas mokesčio tarifas, palyginti su standartiniu tarifu (25 %), kuriuo buvo galima pirmiausia siekti pritraukti investicijų taikant lengvatinius tarifus ir taip paveikti bendrą finansinę ir ekonominę įmonės padėtį.
<…>
Galiausiai, jūs teigiate, kad Komisijos vertinimas, pagal kurį tokia apmokestinimo tvarka gali būti taikoma beveik nuolat, neturi pagrindo. Į jūsų argumentus, kad dvi apmokestinimo tvarkos ribojamos laiko, buvo tinkamai atsižvelgta. Tačiau tai, kad šios dvi apmokestinimo tvarkos nėra nuolatinės, negali paneigti to, kad <…> jais buvo siekiama padaryti poveikį įmonės finansinei ir ekonominei padėčiai.“
16 Atskleidus laikinąsias išvadas ir vėliau paskelbus galutines išvadas ieškovė teigia, kad Komisija padarė klaidą, atmesdama jos prašymą taikyti RESVĮ statusą. Šis argumentas jau buvo pateiktas preliminarioje stadijoje ir Komisija jį atmetė Laikinojo reglamento 43 ir 47 konstatuojamose dalyse (Skundžiamo reglamento 32 konstatuojamoji dalis).
17 Taigi, Laikinojo reglamento 34–47 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados, pagal kurias visi prašymai taikyti RESVĮ statusą turi būti atmesti, buvo patvirtintos skundžiamajame reglamente (Skundžiamo reglamento 34 konstatuojamoji dalis).
18 Reglamento Nr. 469/2009 34 – 47 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(34) Pagal Reglamento [(EB) Nr. 1225/2009] 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant su importu iš [Kinijos] susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko Reglamento [(EB) Nr. 1225/2009] 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal minėto reglamento straipsnio 1–6 dalis.
(35) Trumpai ir tik dėl patogumo pateikiami apibendrinti kriterijai:
1) verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, o sąnaudos atspindi rinkos vertę;
2) įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;
3) nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;
4) bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir pastovumas ir
5) valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.
(36) Dešimt bendradarbiaujančių bendrovių kreipėsi dėl [RESVĮ statuso taikymo] pagal Reglamento [(EB) Nr. 1225/2009] 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą prašymo formą. Pagal Reglamento [(EB) Nr. 1225/2009] 2 straipsnio 7 dalies d punktą atrinktos bendrovės[, tarp jų ir ieškovė,] buvo patikrintos dėl šio statuso taikymo.
(37) Po to priimtas sprendimas dėl [RESVĮ statuso] taikymo šioms bendrovėms ar bendrovių grupėms:
Atrinktos bendrovės
– <...>;
– [ieškovė] ir [XSolarHK];
– <...>
Individualiai nagrinėta bendrovė –
– <...>
(38) Komisija rinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir tiriamų bendrovių patalpose patikrino visą prašymuose taikyti [RESVĮ statusą] pateiktą informaciją.
(39) Dėl susijusių bendrovių Komisija turi išnagrinėti, ar visa susijusių bendrovių grupė atitinka sąlygas[, kad būtų laikoma, jog jos veikia rinkos ekonomikos sąlygomis]. Todėl tais atvejais, kai filialas ar kita su pareiškėju susijusi [Kinijos] bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gaminant arba parduodant nagrinėjamąjį produktą, individualiai atliekamas kiekvienos bendrovės ir visos bendrovių grupės tyrimas.
(40) Atitinkamai buvo išnagrinėti keturių eksportuojančių gamintojų (bendrovių grupių), t. y. vienuolikos juridinių asmenų, prašymai taikyti [RESVĮ statusą].
(41) Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi keturi [RESVĮ statuso taikymo] prašantys eksportuojantys gamintojai (bendrovių grupės) neįrodė, kad atitinka visus Reglamento [(EB) Nr. 1225/2009] 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.
(42) <...>
(43) Be to, visi keturi eksportuojantys gamintojai nei atskirai, nei kartu grupėje neįrodė, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos nėra likusių didelių iškraipymų. Todėl šios bendrovės arba bendrovių grupės neatitinka 3 [RESVĮ statuso] taikymo kriterijaus. Tiksliau, visi keturi eksportuojantys gamintojai ar eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi lengvatinių mokesčių [tvarkomis].
(44) <...>
(45) [RESVĮ statuso [taikymo] tyrimo rezultatus Komisija atskleidė atitinkamoms bendrovėms, [Kinijos] valdžios institucijoms ir skundo [pareiškėjui] ir paragino juos pateikti pastabų.
(46) Gautos pastabos neturėjo įtakos Komisijos preliminariems nustatytiems faktams. Pasikonsultavus su valstybėmis narėmis pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą 2013 m. rugsėjo 13 d. visiems pareiškėjams atskirai ir oficialiai pranešta apie Komisijos galutinį sprendimą dėl jų atitinkamų prašymų taikyti [RESVĮ statusą].
(47) Atitinkamai nė vienas iš keturių bendradarbiaujančių [Kinijos] eksportuojančių gamintojų arba nė viena iš eksportuojančių gamintojų grupių, kurie prašė taikyti [RESVĮ statusą], negalėjo įrodyti, kad jie atitinka visus Reglamento [(EB) Nr. 1225/2009] 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, todėl jų prašymai taikyti [RESVĮ statusą] atmesti.“
Procesas ir šalių reikalavimai
19 2014 m. spalio 9 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
20 Vykstant rašytinei proceso daliai Komisija triplike paprašė Bendrojo Teismo pritaikyti proceso organizavimo priemonę pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, įpareigojant ieškovę įrodyti, kad ji gavo bendrovės, kuriai skirtas prie atsiliepimo į ieškinį pridėtas dokumentas, sutikimą jį pateikti, todėl, jeigu toks sutikimas negautas, šis su ketvirtuoju ieškinio pagrindu, grindžiamu teisių į gynybą pažeidimu, susijęs dokumentas turi būti išimtas iš bylos medžiagos.
21 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
22 Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnio 2 dalies a punktą Bendrasis Teismas pateikė bylos šalims klausimus ir į juos paprašė atsakyti raštu prieš teismo posėdį.
23 Atsakymus į šiuos klausimus šalys pateikė per nustatytą terminą.
24 2015 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai išsiųstu laišku ieškovė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pateikė 1997 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikato, susijusio su ankstesnių ne rinkos ekonomikos valstybių traktuote antidempingo procedūrose, Tarybai ir Parlamentui ir pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, [COM(97) 677 final] kopiją.
25 Tą pačią dieną Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 4 dalį pateikė Komisijai ieškovės pateiktą įrodymą ir nurodė, kad gali pateikti savo nuomonę dėl teismo posėdyje nagrinėjamo dokumento.
26 2015 m. rugsėjo 9 d. posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
27 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl pavėluoto įrodymo pateikimo
29 Kaip buvo priminta 24 punkte, likus dienai iki teismo posėdžio ieškovė dokumentą, kaip naują įrodymą, pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai.
30 Teismo posėdyje Komisija Bendrojo Teismo paprašė nepridėti šio dokumento prie bylos medžiagos remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi.
31 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį „išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš baigiantis žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas“.
32 Šioje byloje ieškovė nenurodė jokio veiksnio, galinčio pateisinti pavėluotą nagrinėjamo dokumento pateikimą.
33 Vis dėlto, nagrinėdamas ginčą, kurio dalyką nustato šalys, Sąjungos teismas sprendimą turi priimti tik dėl šalių pateikto prašymo, jis negali apsiriboti tik jų nurodytais argumentais jų reikalavimams pagrįsti, antraip kartais būtų priverstas grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais vertinimais (žr. 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo Komisija / Roodhuijzen, T‑58/08 P, Rink., EU:T:2009:385, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
34 Konkrečiai kalbant, spręsdamas tokį ginčą, kuris tarp šalių kilo dėl Sąjungos teisės nuostatos aiškinimo ir taikymo, Sąjungos teismas svarbias teisės normas turi taikyti šalių nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Iš tiesų, pagal principą iura novit curia aiškinant įstatymo prasmę netaikomas principas, pagal kurį šalys gali laisvai spręsti dėl ginčo apimties (žr. minėto Sprendimo Komisija / Roodhuijzen, EU:T:2009:385, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
35 Taigi, nagrinėjamas dokumentas yra parengiamasis dokumentas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti tuo metu taikomus teisės aktus, kurių pagrindu priimtas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22; toliau – Pagrindinis reglamentas). Taigi galima konstatuoti teisines aplinkybes, į kurias teismas, aiškindamas, pirmiausia istoriniu požiūriu, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies trečios įtraukos c punkto apimtį, turi atsižvelgti.
36 Todėl reikia atmesti Komisijos prašymą nepridėti nagrinėjamo dokumento prie bylos medžiagos.
Dėl esmės
37 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus, iš kurių pirmasis susijęs su Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies trečios įtraukos c punkto pažeidimu, ir teigia, kad Komisija padarė klaidą skundžiamame reglamente nuspręsdama, kad jos gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis dėl ankstesnės planinės ekonomikos sistemos buvo reikšmingai iškraipytos, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
38 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą iš ne rinkos ekonomikos valstybių importuojamų prekių normalioji vertė apskaičiuojama nukrypstant nuo šio straipsnio 1–6 dalyse nustatytų taisyklių, t. y. iš principo pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę. Šia nuostata iš esmės siekiama išvengti ne rinkos ekonomikos valstybėse nusistovėjusių kainų ir sąnaudų, nes jos nėra normalių rinkoje veikiančių jėgų rezultatas (žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, Rink., EU:C:2012:471, 66 punktas ir nurodyta praktika).
39 Vis dėlto pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant su importu iš, be kita ko, Kinijos susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė apskaičiuojama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis, jei remiantis vieno ar kelių gamintojų, kurių veikla tiriama, tinkamai pagrįstais skundais ir vadovaujantis tos pačios 7 dalies c punkte išdėstytais kriterijais ir tvarka įrodoma, kad minėtas gamintojas ar gamintojai, gamindami ir parduodami į atitinkamą produktą panašų gaminį, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis (šiuo klausimu žr. 38 punkte nurodyto Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, EU:C:2012:471, 67 punktą).
40 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai į Pagrindinį reglamentą įtraukti visų pirma todėl, kad po reformų Kinijoje iš esmės pasikeitė šios valstybės ekonomika ir atsirado įmonių, veikiančių rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl ši valstybė nutolo nuo tų ekonominių aplinkybių, kurios paskatino sistemingai taikyti panašios šalies metodą (pirma 38 punkte nurodyto Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, EU:C:2012:471, 68 punktas).
41 Vis dėlto, kadangi, nepaisant šių reformų, Kinija vis dar nėra rinkos ekonomikos valstybė, kurios eksportui automatiškai būtų taikomos Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalys, pagal to paties straipsnio 7 dalies c punktą kiekvienas gamintojas, kuris nori, kad jam būtų taikomos šios taisyklės, turi pateikti pakankamai įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis (38 punkte minėto Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, EU:C:2012:471, 69 punktas).
42 Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka gamintojui, kuris nori, kad jam būtų taikomas RESVĮ statusas pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Tam Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte numatyta, jog tokio gamintojo pateiktame skunde turi būti pateikta pakankamai šioje nuostatoje minėtų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl Sąjungos institucijos neturi pareigos įrodyti, kad eksportuojantis gamintojas neatitinka šiam statusui įgyti keliamų reikalavimų (2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, C‑249/10 P, Rink., EU:C:2012:53, 32 punktas).
43 Taryba ir Komisija turi įvertinti, ar atitinkamo gamintojo pateiktos informacijos, patvirtinančios Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte įtvirtintų sąlygų įvykdymą, pakanka, kad jam būtų galima taikyti RESVĮ statusą, o Sąjungos teismas turi patikrinti, ar atliekant šį vertinimą nebuvo padaryta akivaizdi klaida (42 punkte nurodyto Sprendimo Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, EU:C:2012:53, 32 punktas ir 38 punkte nurodyto Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, EU:C:2012:471, 70 punktas).
44 Šioje byloje iš 2013 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos laiško teksto, kuris atkartotas 13 punkte, iš 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos laiške, kuris atkartotas 15 punkte, ir iš Laikinojo reglamento 34–47 konstatuojamųjų dalių, kurios atkartotos 18 punkte, į kuriuos daroma nuoroda skundžiamo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje, kurios tekstas atkartotas 17 punkte, matyti, kad Komisija atsisakė ieškovei taikyti RESVĮ statusą, motyvuodama tik tuo, kad ji neįrodė, jog atitiko Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatytą kriterijų.
45 Remiantis šia nuostata, gamintojas turi pateikti pakankamai įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, būtent kad „įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę iškraipymai, pirmiausia tie, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas“.
46 Neatsižvelgiant į turto nuvertėjimą, kitus buhalterinius nurašymus, barterinę prekybą ir mokėjimą kompensuojant skolas, kurie Pagrindiniame reglamente nurodyti tik kaip gairės, kaip tai matyti iš prieveiksmio „pirmiausia“, ir kurie bet kuriuo atveju nėra svarbūs šioje byloje, nagrinėjama nuostata nustatoma dviguba sąlyga, kuri yra kumuliacinė, atsižvelgiant, viena vertus, į tai, kad yra didelių aptariamos įmonės gamybos sąnaudų ir finansinės padėties iškraipymų, ir, kita vertus, į tai, kad minėti iškraipymai yra likę iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos.
47 Šioje byloje ieškovė kaltina Komisiją, kad ji skundžiamame reglamente įtvirtino teisės neatitinkančią nuostatą, kai ji nusprendė, konkrečiai kalbant, kad mokestinės lengvatos, kuriomis ji naudojosi, sudarė iškraipymus, likusius iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką.
48 Šiuo klausimu ji teigia, kad, iš esmės, žodis „likę“ nusako prieš tai egzistavusio veiksnio tęstinumą, kaip tai matyti iš Sąjungos teisinio pagrindo raidos, ir kad minėtos lengvatos negali būti laikomos susijusiomis su sistema, kurioje prekyba yra visiškai arba beveik visiškai monopolizuota ir kurioje vidaus kainas fiksuoja valstybė, t. y. valstybinės prekybos šalis.
49 Priešingai, nagrinėjamos mokesčių lengvatos niekaip nėra susijusios su centralizuota planine ekonomikos sistema, nes daugelyje rinkos ekonomikos šalių įprasta siekti pritraukti užsienio investuotojus ir skatinti tam tikrą veiklą. Taip yra ir Sąjungoje, ypač atsižvelgiant į Komisijos praktiką valstybės pagalbos, teikiant mokestines paskatas, srityje, todėl Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą 2013 m. rugsėjo 13 d. laiške nurodžiusi, kad pajamų mokesčio tvarka, kuria skatinamos tam tikros bendrovės arba tam tikri ūkio sektoriai, kuriuos Vyriausybė laiko strateginiais, rodo, kad nagrinėjama apmokestinimo tvarka nėra susijusi su rinkos ekonomikos sistema ir jai vis dar stiprų poveikį daro valstybės planavimas.
50 Dėl lengvatinės apmokestinimo tvarkos, kuri taikoma užsienio kapitalo bendrovėms, ieškovė teigia, kad Kinija norėtų pritraukti užsienio kapitalo ir investicijų, o tai yra visiškai teisėtas tikslas, dėl kurio sutaria visos pasaulio šalys, įskaitant daugelį Sąjungos valstybių narių, pirmiausia Airiją, Nyderlandus ir Belgiją.
51 Komisijos manymu, ieškovės argumentai, grindžiami grynai pažodiniu Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos aiškinimu, lyg tai būtų sąlyga, kuria draudžiamas bet koks iš ankstesnės sistemos likęs veiksnys, nors šia nuostata, remiantis lankstesniu požiūriu, siekiama, kad Kinija pereitų prie rinkos ekonomikos.
52 Pirmiausia šį lengvatinį bendrovių pajamų mokesčio tarifą – 15 % vietoj 25 % aukštųjų technologijų įmonėms – Kinijos valdžios institucijos, kurios turi atsižvelgti į Kinijoje galiojantį 12‑ąjį penkmečio planą, suteikdamos voltinės saulės energijos gamybai besivystančio strateginio sektoriaus statusą, taiko savo nuožiūra; kadangi šis lengvatinis mokesčio tarifas taikomas įgyvendinant Nacionalinį mokslinės ir technologinės plėtros vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu (2006–2020 m.) planą, Komisija pagrįstai galėjo nuspręsti, kad mokesčių lengvata liko iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos.
53 Taip pat būtų ir lengvatinio tarifo, kuris taikomas užsienio kapitalo bendrovėms, atveju.
54 Paskui Komisija, esant šioms dvejopo pobūdžio aplinkybėms, teigia, kad ji savo analizę grindė ne paprasčiausiu faktu, kad ieškovė pasinaudojo mokesčių lengvatų visuma, bet neginčijamu įrodymu, jog ieškovė buvo traktuojama palankiau dėl to, jog ji buvo įvardyta kaip aukštųjų ir naujųjų technologijų sektoriui priklausanti ir užsienio kapitalo įmonė.
55 Kinijos valdžios institucijų pagalba buvo suteikta ne vykdant horizontaliąją politiką, kuria pirmiausia siekiama pagerinti aplinką, remti regioninę plėtrą arba skatinti kurį nors kitą bendrojo intereso tikslą rinkos ekonomikos sąlygomis, bet siekiant įtvirtinti „planinės ekonomikos sistemą“.
56 Be to, tai, kad ieškovė nurodė valstybių narių mokesčių politiką, yra visiškai klaidinga, nes, nors iš tiesų tam tikros valstybės narės konkrečioms veiklos rūšims taiko mokesčių lengvatas, šios lengvatos niekuomet nėra susijusios su visomis įmonių pajamomis ir negali būti suteiktos vien dėl to, kad investicijos yra iš užsienio.
57 Pagaliau Komisija teigia, kad, kiek tai susiję su įmonių pajamų mokesčių sumažinimu, kuriuo naudojasi aukštųjų ir naujųjų technologijų sektoriuje veikiančios įmonės, darydama išvadą, jog ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, kurią ji turėjo įvykdyti, kiek tai susiję su trečiuoju RESVĮ statuso taikymo kriterijumi, nesirėmė ta aplinkybe, jog ši priemonė yra susieta su Kinijoje patvirtintais penkmečio planais. Tačiau tai, kad priemonė kildinama iš penkmečio planų, yra svarbus rodiklis, kuris kartu su kitais veiksniais, kaip antai Kinijos kaip šalies statusu, neturi rinkos ekonomikos statuso; sektorius, kuriam priklauso ieškovė, turi privilegijuotąjį statusą; nagrinėjamų apmokestinimo tvarkų pobūdis ir apimtis; įrodymų, kurie rodytų priešingai, nebuvimas, – leidžia daryti išvadą, jog dėl šių tvarkų gali atsirasti iškraipymų.
58 Ieškovė neatsižvelgė į esminį skirtumą, egzistuojantį tarp paramos konkrečiai veiklai ir paramos visai įmonės, veikiančios sektoriuje, kurį valstybė nusprendė privilegijuoti, veiklai, palyginti su kitomis veiklomis. Taigi mokesčių lengvatos, kuriomis ieškovė pasinaudojo, priklausė šiai paskutinei kategorijai, ir jos nebuvo nustatytos rinkos ekonomikos sąlygomis priimtose priemonėse.
59 Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją. Taigi, vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais. Tas pats taikoma ir teisinio bei politinio pobūdžio faktinei padėčiai atitinkamoje šalyje, kurią Sąjungos institucijos privalo įvertinti, kad nustatytų, ar eksportuotojas veikia rinkos sąlygomis, valstybei per daug nesikišant ir atsižvelgiant į tai, ar jam gali būti taikomas RESVĮ statusas. Vis dėlto, nors prekybos apsaugos, konkrečiai antidempingo, priemonių srityje Sąjungos teismas negali kištis tik į Sąjungos valdžios institucijų atliekamą vertinimą, jis turi užtikrinti, kad institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes ir kaip reikalaujama rūpestingai įvertintų bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Since Hardware (Guangzhou) / Taryba, T‑156/11, Rink., EU:T:2012:431, 182–184 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
60 Šiuo klausimu dėl argumento, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai yra išimtys, buvo nuspręsta, kad reikalavimas aiškinti siaurai neleidžia institucijoms aiškinti ir taikyti šią nuostatą, nepaisant jos teksto ir tikslo (38 punkte minėto Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, EU:C:2012:471, 93 punktas).
61 Atsižvelgiant į visus prieš tai minėtus svarstymus, reikia pasakyti, kad Bendrasis Teismas, vertindamas pirmąjį ieškinio pagrindą, turi išsiaiškinti, ar, kaip teigia ieškovė, Komisija, atmesdama jos argumentus, kuriuos ji, siekdama, kad jai būtų taikomas RESVĮ statusas, pateikė įrodinėdama, jog jos gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis nebuvo paveiktos iškraipymų, likusių iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos, neatsižvelgiant į nagrinėjamas apmokestinimo tvarkas, kuriomis ji naudojosi, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
62 Taigi šiuo klausimu darytina išvada, kad Komisijos vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas.
63 Iš tiesų, pažymėtina, kad iš planinės ekonomikos likusios lengvatos, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką, negali būti susijusios su visomis kompetentingų Kinijos institucijų taikomomis lengvatomis, nebent jos darytų neigiamą poveikį šios nuostatos veiksmingumui ir joje pateiktų aiškinamųjų pavyzdžių apimčiai.
64 Iš Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos matyti, kad įmonių finansinės padėties iškraipymai turėjo būtų likę iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos. Skirtingose Pagrindinio reglamento kalbinėse versijose patvirtinama, kad terminas „likę“ (būtent „carried over“ anglų kalba, „infolge“ vokiečių kalba, „voortvloeien“ olandų kalba ir „derivanti“ italų kalba) reiškia, kad dėl ankstesnės planinės ekonomikos sistemos atsirado nagrinėjamų iškraipymų arba ji nulėmė nagrinėjamus iškraipymus. Tačiau dėl nurodomų iškraipymų kilusios lengvatos gali būti siejamos ne su bet kuria Kinijos kompetentingų institucijų taikoma lengvata, o tik su ta, kuri kyla iš planinės ekonomikos sistemos.
65 Taigi, negali būti laikoma, kad nagrinėjamos mokesčių lengvatos liko iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos ta prasme, kad jas ši sistema lemia arba yra jos pasekmė.
66 Iš tiesų, žinoma, kad rinkos ekonomikos šalys įmonėms taip pat suteikia mokesčių lengvatas, t. y. atleidžia nuo mokesčių tam tikrą laikotarpį arba apmokestina lengvatiniu tarifu, kaip tai, be to, matyti iš Teisingumo Teismo praktikos valstybės pagalbos srityje, pirmiausia iš 1998 m. sausio 29 d. Sprendimo Komisija / Italija (C‑280/95, Rink., EU:C:1998:28, 2 punktas), 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑36/00, Rink., EU:C:2002:196 4 punktas) arba 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kt. / Komisija (C‑471/09 P–C‑473/09 P, EU:C:2011:521, 6 punktas).
67 Komisijos argumentai dėl šių tvarkų išimtinumo ir įtartino teisėtumo Sąjungos teisės požiūriu negali paneigti, kad egzistuoja išoriškai į nagrinėjamas tvarkas panašios apmokestinimo tvarkos, atsižvelgiant į tai, kad iš tiesų panašios apmokestinimo tvarkos buvo priimtos rinkos ekonomikos sąlygomis. Iš tiesų, net jei mokesčių lengvatos, kaip antai mokesčio tarifų sumažinimas, rodančios valstybės įsikišimą, gali pakreipti įmonių elgesį kita linkme nei ta, kurią lemtų rinkos ekonomikos dėsniai, konstatuotina, jog tokios priemonės taip pat egzistuoja rinkos ekonomikos šalyse. Taigi, vien tokio priemonių buvimo nepakanka, kad jos būtų laikomos likusiomis iš planinės ekonomikos.
68 Šio vertinimo negali paneigti argumentai, kuriuos Komisija nurodė savo rašytinėse pastabose ir teismo posėdyje.
69 Pirmiausia, argumentas dėl netiesioginės nagrinėjamų mokesčių lengvatų sąsajos su skirtingais Kinijos įgyvendinamais planais grindžiamas pernelyg dideliu formalizmu, nes minėti planai nebūtinai reiškia, kad minėtos tvarkos yra likusios iš ankstesnės Kinijos planinės ekonomikos, nebent būtų daroma išvada, jog visos Kinijoje priimtos ir prie plano priskiriamos priemonės yra likusios iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos, o tai panaikintų bet kokį Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktų trečiosios įtraukos veiksmingumą.
70 Paskui, siekiant atmesti Komisijos argumentą, grindžiamą tariamai ne horizontaliu nagrinėjamų mokesčių lengvatų pobūdžiu ir tuo, kad jos tariamai buvo taikomos savo nuožiūra, pakanka pažymėti, kad teismo posėdyje ieškovė aiškiai nurodė, jog kompetentingos institucijos minėtas lengvatas taikė ne savo nuožiūra, bet atsižvelgdamos į tai, kad buvo įvykdytos objektyvios jų taikymo sąlygos, t. y. nagrinėjama įmonė priklausė aukštųjų technologijų sektoriui arba jos kapitalas yra užsienio kilmės.
71 Bet kuriuo atveju iš Corporate income tax law of the Peoples’s Republic of China (Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pajamų mokesčių įstatymo) 28 straipsnio ir jo taikymo tvarkos 93 straipsnio matyti, kad įmonėms, kaip antai ieškovei, pritaikytos mokesčių lengvatos – to Komisija neginčija – tokios nėra, nebent jei yra įvykdytos objektyvios sąlygos, t. y. pirmiausia, kad įmonės veiktų pažangiųjų aukštųjų technologijų sektoriuje, kad jos yra intelektinės nuosavybės teisių savininkės, kad jų produktai arba paslaugos priklauso aukštųjų technologijų sektoriams, kurie konkrečiai yra remiami valstybės, kad mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudos pasiekia tam tikrą procentinę bendrų išlaidų dalį, kad iš minėtų produktų ir paslaugų gautos pajamos pasiekia tam tikrą procentinę jų bendrų pajamų dalį ir kad jų techninių darbuotojų skaičius sudaro tam tikrą visų darbuotojų procentinę dalį.
72 Taip pat iš Corporate income tax law of the Peoples’s Republic of China 27 straipsnio ir iš jo Įgyvendinimo tvarkos 88 straipsnio matyti, kad šioms įmonėms, kurių akcijas turi užsienio investuotojai, kaip antai ieškovė, mokesčių lengvatos – jų Komisija neginčija – taikomos tik įvykdžius tam tikras objektyvias sąlygas, būtent, pirmiausia, kad nagrinėjamos įmonės veiktų pagal aplinkos apsaugos projektus, susijusius su energetikos arba vandens išteklių apsaugos sektoriais, kaip antai technologijų inovacija energetikos taupymo ir tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslais.
73 Taigi, nagrinėjamos mokesčių lengvatos buvo suteiktos ieškovei todėl, kad ji priklausė įmonių kategorijai, o ne buvo individuali, remiantis diskrecija – tai Komisija teismo posėdyje taip pat pripažino.
74 Šiuo klausimu Komisija neturi įtikinamų argumentų, teigdama, kad nagrinėjamomis apmokestinimo tvarkomis nesiekiama pagrįstų tikslų, kaip antai aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos arba regioninės plėtros.
75 Iš tiesų negali būti ginčijama, kad parama, teikiama tam tikrų veiklos sektorių, kaip antai aukštosios technologijos, kuriuos atitinkama šalis laiko strateginiais, sudaro teisėtą tikslą rinkos ekonomikoje, nesvarbu, ar nagrinėjamos priemonės teisėtos vertinant pirmiausia Sąjungos teisės valstybės pagalbos srityje požiūriu.
76 Taip pat negali būti laikoma, kad tikslas pritraukti užsienio investicijų yra likęs iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos, nes, pirma, tokio tikslo siekiama daugelyje valstybių, kuriose veikia rinkos ekonomika, ir, kita vertus, toks tikslas bent jau teoriškai prieštarauja ekonomikos organizavimo būdui, grindžiamam kolektyvine arba valstybine nuosavybe, kurioje siekiama centralizuotame plane, kuris apibūdina planinę ekonomiką, nustatytų gamybos tikslų.
77 Pagaliau, Komisijos argumentas, kad nagrinėjamos mokesčių lengvatos darė poveikį ne tik tiesiogiai su siekiamu tikslu susijusioms sąnaudoms, bet ir bendriems ieškovės rezultatams, vadinasi, ir bendrai ekonominei padėčiai, taip pat negali būti priimtas.
78 Iš tiesų, toks argumentas, net jeigu jis būtų pagrįstas, gali būti tinkamai nurodomas tik tiek, kiek jis susijęs su ieškovės gamybos sąnaudų ir finansinės padėties iškraipymų reikšmingumu, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką, bet ne siekiant nustatyti, kad minėti iškraipymai yra likę iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos, šioje byloje – Kinijos, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
79 Todėl reikia nuspręsti, kad Komisija, manydama, jog, nepaisant ieškovės šiuo tikslu pateiktų įrodymų, jos gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis dėl ankstesnės planinės ekonomikos sistemos buvo reikšmingai iškraipytos, ir atsisakydama jai taikyti RESVĮ statusą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
80 Taigi skundžiamą reglamentą, kiek jis susijęs su ieškove, reikia panaikinti nesant reikalo nagrinėti kitų trijų pagrindų, kuriais grindžiamas ieškinys, nei dėl to nagrinėti Komisijos prašymo pritaikyti proceso organizavimo priemonę, nes šis prašymas buvo išimtinai siejamas su ieškinio pagrindo ketvirtuoju tyrimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas tiek, kiek jis susijęs su Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2016 m. kovo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.