Byla T‑262/10

Microban International Ltd ir

Microban (Europe) Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Visuomenės sveikata – Priedų, kurie gali būti naudojami gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, galinčius liestis su maisto produktais, sąrašas – Pirminio pareiškėjo prašymo įtraukti priedą į sąrašą atsiėmimas – Komisijos sprendimas neįtraukti 2,4,4’‑trichlor‑2’‑hidroksidifenilo eterio į sąrašą – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas – Tiesioginė sąsaja – Įgyvendinimo priemonių nebuvimas – Teisinis pagrindas“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet koks visuotinai taikomas teisės aktas, išskyrus įstatymo galią turinčius aktus

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa; SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas neįtraukti priedo į Direktyvoje 2002/72 numatytą leidžiamų priedų sąrašą – Įmonių, naudojančių atitinkamą priedą gaminant savo produktus, pareikštas ieškinys – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

4.      Teisės aktų derinimas – Medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maisto produktais – Komisijos sprendimas neįtraukti priedo į Direktyvoje 2002/72 numatytą leidžiamų priedų sąrašą – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1935/2004 11 straipsnio 3 dalis – Nepriimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1935/2004 11 straipsnio 3 dalis; Komisijos direktyva 2002/72)

5.      Teisės aktų derinimas – Medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maisto produktais – Komisijos sprendimas neįtraukti priedo į Direktyvoje 2002/72 numatytą leidžiamų priedų sąrašą – Sprendimo priėmimas pirminiam pareiškėjui atsiėmus prašymą įtraukti priedą į sąrašą

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1935/2004; Komisijos direktyva 2002/72)

1.      Sąvoka „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, turi būti aiškinama kaip apimanti bet kokį visuotinio taikymo teisės aktą, išskyrus įstatymo galią turinčius teisės aktus.

Šiuo atžvilgiu Komisijos sprendimas neįtraukti priedo į priedų, kurie pagal Direktyvą 2002/72 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, gali būti naudojami gaminant tokias medžiagas ir gaminius, sąrašą, priimtas remiantis Reglamento Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, 11 straipsnio 3 dalimi, yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Šį sprendimą Komisija priėmė vykdydama įgyvendinimo, o ne teisėkūros įgaliojimus. Be to, kadangi šis sprendimas taikomas visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie gamina ir (arba) prekiauja šiuo priedu bei medžiagomis ir gaminiais, kuriuose jo yra, jis yra visuotinai taikomas aktas, nes taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms.

(žr. 21–25 punktus)

2.      Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

Dėl tiesioginės sąsajos sąvokos pažymėtina, kad frazė „kurie tiesiogiai su juo susiję“ SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje vartojama du kartus. Pirma, šioje nuostatoje vartojamos tos pačios sąvokos kaip ir EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir nurodomi „aktai, kurie tiesiogiai su juo susiję“. Antra, SESV 263 straipsnyje atsiranda sąvoka „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių“.

Tiesioginės sąsajos sąlyga, įtvirtinta EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, tenkinama tik tuomet, kai, pirma, skundžiama priemonė daro tiesioginį poveikį individo teisinei padėčiai ir, antra, nepalieka diskrecijos adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, vykstantį savaime ir kylantį tik iš skundžiamų teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą leidžiant fiziniam ar juridiniam asmeniui pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, siekiama suteikti galimybę pareikšti tiesioginius ieškinius. Todėl šioje nuostatoje iš naujo įtvirtintos tiesioginės sąsajos sąvokos bet kuriuo atveju nereikėtų aiškinti siauriau negu tiesioginės sąsajos sąvokos EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje. Kadangi, kaip minėta, Komisijos sprendimas tiesiogiai susijęs su ieškovėmis, kaip tiesioginės sąsajos sąvoka suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, konstatuotina, kad šis sprendimas su jomis taip pat tiesiogiai susijęs, kaip tiesioginės sąsajos sąvoka suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

(žr. 18, 26, 27, 32 punktus)

3.      Komisijos sprendimas neįtraukti priedo į priedų, kurie pagal Direktyvą 2002/72 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, gali būti naudojami gaminant tokias medžiagas ir gaminius, sąrašą, kuriuo uždrausta prekiauti medžiagomis ir gaminiais, kuriuose yra šio priedo, laikytinas darančiu tiesioginį poveikį įmonių, kurios perka šį priedą ir naudoja jį gamindamos antibakterinių ir antimikrobinių savybių turinčius produktus, kuriuos paskui parduoda, kad jie būtų panaudoti gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, galinčius liestis su maisto produktais, teisinei padėčiai.

(žr. 28, 30 punktus)

4.      Komisijos sprendimas neįtraukti priedo į priedų, kurie pagal Direktyvą 2002/72 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, gali būti naudojami gaminant tokias medžiagas ir gaminius, sąrašą, kuriuo Komisija uždraudė prekiauti atitinkamu priedu kaip priedu, naudojamu gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, galinčius liestis su maisto produktais, ir dėl to atsisakė įtraukti šį priedą į leidžiamų naudoti priedų sąrašą bei išbraukė šią medžiagą iš laikinojo sąrašo, neturėtų būti grindžiamas Reglamento Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, 11 straipsnio 3 dalimi. Reglamento Nr. 1935/2004 11 straipsnio 3 dalis susijusi tik su tais atvejais, kai Komisija leidžia Sąjungos lygmeniu prekiauti medžiagomis, kurių yra žaliavose ir gaminiuose, galinčiuose liestis su maisto produktais.

(žr. 46–48 punktus)

5.      Komisija nesilaikė Reglamente Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, panaikinančiame direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, ir Direktyvoje 2002/72 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, numatytos procedūros, nes pagrindiniam pareiškėjui atsiėmus prašymą įtraukti priedą į leidžiamų priedų sąrašą ji priėmė sprendimą neįtraukti šio priedo į priedų, kurie pagal Direktyvą 2002/72 gali būti naudojami gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, galinčius liestis su maisto produktais, sąrašą, bet nebuvo priimtas su rizikos valdymu susijęs sprendimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1935/2004 14 konstatuojamąją dalį.

(žr. 67, 69 punktus)