2023 m. lapkričio 9 d. Wojskowy Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš R. S.
(Byla C-661/23, Leszek1 )
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Wojskowy Sąd Okręgowy w Warszawie
Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje
R. S., Prokuratura Rejonowa Warszawa-Ursynów w Warszawie
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Sąjungos teisė, įskaitant Europos Sąjungos sutarties (ESS) 2 straipsnį ir jame įtvirtintą teisinės valstybės principą bei ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamus su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai:
a) ustawa z dnia 11 marca 2022 r. o obronie Ojczyzny (2022 m. kovo 11 d. Tėvynės gynimo įstatymas), su pakeitimais, padarytais ustawa z dnia 28 lipca 2023 r. o zmianie ustawy – Kodeks cywilny oraz niektórych innych ustaw (2023 m. liepos 28 d. Įstatymas dėl Civilinio kodekso ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo; Dz. U. 2023, 1615 pozicija), 233 straipsnis, pagal kurį buvo panaikinta nacionalinio karinio teismo teisėjo teisė toliau eiti teisėjo pareigas atitinkamame teisme atleidus jį iš profesinės karo tarnybos (taip pat ir tuo pagrindu, kad jis buvo pripažintas netinkamu nuolat atlikti profesinę karo tarnybą), o tai apima ir šio teisėjo teisę dalyvauti šio teismo teisėjų kolegijose nagrinėjant bylas, paskirtas jam iki šių teisės nuostatų įsigaliojimo dienos;
b) 2023 m. liepos 28 d. Įstatymo dėl Civilinio kodekso ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo (Dz. U. 2023, 1615 pozicija) 13 straipsnis, kuriame numatyta, kad nuo šio klausimo a punkte nurodytų nuostatų įsigaliojimo nacionalinio karinio teismo teisėjas, atleistas iš profesinės karo tarnybos pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, pagal įstatymą išleidžiamas į pensiją?
Ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės aplinkybė, kad pirmiau nurodyta nuostata yra ir bus skirta tik vienam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisėjui (vadinamasis įstatymas ad hominem), nors tuo pat metu prokurorai išsaugojo analogišką teisę, pagal kurią jie gali toliau eiti karinių bylų prokurorų pareigas, net juos atleidus iš profesinės karo tarnybos?
2. Ar Sąjungos teisė, įskaitant pirmajame klausime nurodytas nuostatas, turi būti aiškinama taip, kad tame klausime nurodytomis aplinkybėmis nacionalinio karinio teismo teisėjo išleidimas į pensiją pagal įstatymą yra neveiksmingas, todėl jis gali toliau eiti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisėjo pareigas, o visos valstybės (taip pat ir teismo) institucijos privalo sudaryti tam reikiamas sąlygas?
3. Ar Sąjungos teisė, įskaitant, pirma, ESS 2 straipsnį ir jame įtvirtintą teisinės valstybės vertybę, ESS 4 straipsnio 3 dalį ir joje išreikštą lojalaus bendradarbiavimo principą, ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, SESV 267 straipsnį ir veiksmingumo bei viršenybės principus, ir, antra, ESS 2 straipsnį ir jame įtvirtintą demokratijos vertybę, ESS 4 straipsnio 2 dalį ir valdžių padalijimo principą, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinio teismo teisė (arba pareiga) laikinai netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, dėl kurių pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą (įskaitant ir įstatymo lygmens nuostatas), tiesiogiai kyla iš Sąjungos teisės?
Ar atsakant į šį klausimą turi reikšmės aplinkybė, kad pagal nacionalinę teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali sustabdyti nacionalinės teisės nuostatų taikymo ir kad pagrindinės bylos aplinkybėmis būtina priimti sprendimą dėl tokio sustabdymo, kol nacionalinis teismas atsižvelgs į atsakyme į šį prašymą pateiktas Sąjungos teisės aiškinimo gaires?
____________
1 Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.