BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. rugsėjo 25 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka – Prašymai pateikti informacijos, kuriuos Komisija pateikė Vokietijai per „EU Pilot“ procedūrą – Galimybės susipažinti su dokumentais nesuteikimas – Pareiga išnagrinėti konkrečiai ir individualiai – Viršesnis visuomenės interesas – Leidimas susipažinti su dalimi dokumentų – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑306/12
Darius Nicolai Spirlea ir Mihaela Spirlea, gyvenantys Capezzano Pianore (Italija), iš pradžių atstovaujami advokatų V. Foerster ir T. Pahl, vėliau – advokatų V. Foerster ir E. George,
ieškovai,
palaikomi
Danijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos V. Pasternak Jørgensen ir C. Thorning, vėliau – C. Thorning ir K. Jørgensen,
Suomijos Respublikos, atstovaujamos S. Hartikainen,
ir
Švedijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos C. Meyer‑Seitz, A. Falk, C. Stege, S. Johannesson, U. Persson, K. Ahlstrand‑Oxhamre ir H. Karlsson, vėliau – C. Meyer‑Seitz, A. Falk, U. Persson, L. Swedenborg, C. Hagerman ir E. Karlsson,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Costa de Oliveira, iš pradžių padedamos advokatų A. Krämer ir R. Van der Hout, vėliau – advokato R. Van der Hout,
atsakovę,
palaikomą
Čekijos Respublikos, atstovaujamos M. Smolek, T. Müller ir D. Hadroušek,
ir
Ispanijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos abogado del Estado S. Centeno Huerta, vėliau – abogado del Estado M. J. García‑Valdecasas Dorrego,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Komisijos sprendimą nesuteikti ieškovams galimybės susipažinti su dviem prašymais suteikti informacijos, kuriuos 2011 m. gegužės 10 d. ir spalio 10 d. Komisija pateikė Vokietijos Federacinei Respublikai per „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir C. Wetter,
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
Dėl galimybės susipažinti su dokumentais
1 SESV 15 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio šią dalį nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu.
Bendruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus, reglamentuojančius šią teisę susipažinti su dokumentais, įprasta teisėkūros procedūra reglamentais nustato Europos Parlamentas ir Taryba.
Kiekviena institucija, įstaiga ar organas savo Darbo tvarkos taisyklėse užtikrina savo veiklos skaidrumą ir išsamiau išdėsto konkrečias savo dokumentų prieinamumo nuostatas laikantis antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų. <...>“
2 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje „Teisė susipažinti su dokumentais“ nustatyta:
„Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.“
3 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) nustatomi teisės susipažinti su šių institucijų dokumentais principai, sąlygos ir apribojimai.
4 Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamąją dalį:
„Šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne [veiksmingesnę] bei numatyti tokios galimybės principus ir ribas pagal [SESV 15 straipsnio 3 dalį].“
5 Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„Iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei. Tačiau išimties tvarka turėtų būti apsaugomi tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Institucijoms turėtų būti suteikta teisė saugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai yra būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis. Svarstydamos dėl išimčių, institucijos turėtų atsižvelgti į Sąjungos teisėje numatytus principus dėl asmeninių duomenų apsaugos visoje Sąjungos veikloje.“
6 Reglamento Nr. 1049/2001 1 straipsnyje nustatyta:
„Šio reglamento tikslas yra:
a) nustatyti [SESV 15 straipsnio 3 dalyje] numatytos teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) dokumentais principus, sąlygas bei visuomenės ar privačių interesų sąlygojamus apribojimus, kad būtų užtikrinta kaip galima platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė;
b) numatyti taisykles, kurios leistų kuo labiau palengvinti naudojimąsi šia teise, ir
c) skatinti gerą administracinę patirtį, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais.“
7 Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnyje numatyta:
„1. Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.
<...>
3. Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.
<...>“
8 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:
<...>
– inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų,
nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“
9 Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį:
„Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.“
Dėl „EU Pilot“ procedūros
10 „EU Pilot“ procedūra yra Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo procedūra, leidžianti patikrinti, ar jose laikomasi ES teisės ir ar ji teisingai taikoma. Taikant šią procedūrą siekiama veiksmingai nutraukti galimus ES teisės pažeidimus, kiek įmanoma išvengiant formalios įsipareigojimų neįvykdymo procedūros inicijavimo pagal SESV 258 straipsnį.
11 Pagrindiniai „EU Pilot“ procedūros aspektai iš pradžių buvo aprašyti 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikate „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (KOM(2007) 502 galutinis). Šio komunikato 2.2 punkte „Darbo metodų tobulinimas“ numatyta:
„<...> Kaip ir iki šiol, Komisijai atsiųsti paklausimai [užklausos] ir skundai, kuriuose keliamas klausimas dėl teisingo ES teisės taikymo, būtų toliau registruojami ir būtų siunčiami pranešimai apie gavimą <...> Kai dėl iškelto klausimo reikalingas valstybės narės faktinės arba teisinės pozicijos išaiškinimas, klausimas perduodamas susijusiai valstybei narei <...> valstybėms narėms suteikiamas trumpas terminas, per kurį susijusiems piliečiams ar verslo atstovams turėtų būti tiesiogiai pateikti reikiami paaiškinimai, informacija ir sprendimai, taip pat informuota Komisija. Kai klausimas susijęs su Bendrijos teisės pažeidimu, būtų tikimasi, kad per nustatytą terminą valstybė narė jį ištaisys ar pasiūlys ištaisymo būdą. Jeigu nesiūloma jokio sprendimo, Komisija vykdys tolesnius veiksmus, įskaitant pažeidimo procedūras, vadovaudamasi esama praktika <...> Bylų rezultatai būtų registruojami, kad būtų galima atsiskaityti už veiklą ir vykdyti tolesnius veiksmus, įskaitant registraciją ir pažeidimo procedūrų inicijavimą. Tokioje ataskaitoje būtų nustatytas likusių neišspręstų problemų mastas, pobūdis ir svarba, nurodant, ar reikalingi papildomi specialūs problemos sprendimo mechanizmai arba geriau pritaikytos sektoriaus iniciatyvos. Visos šios priemonės turėtų padėti sumažinti pažeidimo procedūrų skaičių ir padidinti jų valdymo veiksmingumą. Komisija siūlo 2008 m. bandomąjį projektą, apimantį keletą valstybių narių, kuris galėtų, po pirmųjų įgyvendinimo metų atlikus įvertinimą, būti išplėstas visoms valstybėms narėms <...>“
Ginčo aplinkybės
12 Ieškovai Darius Nicolai Spirlea ir Mihaela Spirlea yra vaiko, kuris 2010 m. rugpjūčio mėn. mirė, kaip teigiama, dėl jam vienoje Diuseldorfe (Vokietija) įsikūrusioje privačioje klinikoje (toliau – privati klinika) taikyto terapinio gydymo autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis, tėvai.
13 2011 m. kovo 8 d. raštu ieškovai Komisijos sveikatos reikalų generaliniam direktoratui (GD) pateikė skundą, jame iš esmės tvirtino, jog privati klinika galėjo užsiimti gydymo veikla dėl to, kad Vokietijos valdžios institucijos buvo neveiklios ir taip pažeidė 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 324, p. 121), nuostatas.
14 Gavusi šį skundą, Komisija pradėjo „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO ir kreipėsi į Vokietijos valdžios institucijas siekdama patikrinti, kiek dėl ieškovų skunde aprašytų įvykių, susijusių su privačios klinikos veikla, galėjo būti pažeistas Reglamentas Nr. 1394/2007.
15 Būtent 2011 m. gegužės 10 d. ir spalio 10 d. Komisija Vokietijos Federacinei Respublikai pateikė du prašymus suteikti informacijos; į juos pastaroji atsakė atitinkamai 2011 m. liepos 7 d. ir lapkričio 4 d.
16 2012 m. vasario 23 d. ir kovo 5 d. ieškovai, remdamiesi Reglamentu Nr. 1049/2001, paprašė leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra su skundo nagrinėjimu susijusios informacijos. Jie paprašė leisti susipažinti būtent su 2011 m. lapkričio 4 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktomis pastabomis ir Komisijos prašymais pateikti informacijos.
17 2012 m. kovo 26 d. Komisija dviem atskirais raštais atmetė ieškovų prašymus suteikti galimybę susipažinti su minėtais dokumentais.
18 2012 m. kovo 30 d. ieškovai, remdamiesi Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė Komisijai kartotinę paraišką.
19 2012 m. balandžio 30 d. Komisija informavo ieškovus, kad, atsižvelgdama į skunde pateiktą informaciją ir Vokietijos valdžios institucijų pastabas, pateiktas Komisijai paprašius pateikti informacijos, ji negali pripažinti, jog Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Europos Sąjungos teisę, visų pirma Reglamentą Nr. 1394/2007. Komisija ieškovams taip pat nurodė, kad, iš jų negavus papildomų įrodymų, tyrimą bus siūloma nutraukti.
20 2012 m. birželio 21 d. Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, vienu raštu atsisakė suteikti galimybę susipažinti su prašytais dokumentais (toliau – ginčijamas sprendimas). Ji iš esmės nusprendė, kad dviejų prašymų suteikti informacijos, kuriuos 2011 m. gegužės 10 d. ir spalio 10 d. Komisija pateikė Vokietijos Federacinei Respublikai per „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO (toliau – nagrinėjami dokumentai), atskleidimas gali pakenkti tinkamam Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu pradėtos tyrimo procedūros vykdymui. Be to, ji nusprendė, kad leidimas susipažinti su dalimi nagrinėjamų dokumentų pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį nagrinėjamu atveju negalimas. Galiausiai ji konstatavo, kad nėra jokio viršesnio viešojo intereso, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę, kuris pateisintų nagrinėjamų dokumentų atskleidimą.
21 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisija informavo ieškovus apie tai, kad „EU Pilot“ procedūra 2070/11/SNCO galutinai užbaigta.
Procesas ir šalių reikalavimai
22 2012 m. liepos 6 d. ieškovai Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė pareiškimą, juo pareiškė šį ieškinį.
23 Atitinkamai 2012 m. spalio 30 d., 15 d. ir 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Danijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovų reikalavimų.
24 Atitinkamai 2012 m. spalio 22 d. ir rugsėjo 28 d. pateiktais dokumentais Čekijos Respublika ir Ispanijos Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
25 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) patenkino šiuos prašymus leisti įstoti į bylą.
26 Iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį, teisėja pranešėja paskirta į aštuntąją kolegiją; dėl to ši byla perskirta šiai kolegijai.
27 2014 m. vasario 5 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 65 straipsnio b punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, įpareigojo Komisiją pateikti nagrinėjamus dokumentus ir nurodė, kad šie dokumentai nebus pateikti nei ieškovams, nei į šią bylą įstojusioms šalims. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
28 Taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas 2014 m. vasario 6 d. paragino ieškovus ir Komisiją pateikti pastabas dėl to, kokias išvadas sprendžiant šį ginčą reikėtų daryti remiantis 2013 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu LPN / Komisija (C‑514/11 P ir C‑605/11 P). Šalys per nustatytą terminą įvykdė šį prašymą.
29 Remdamasis teisėjos pranešėjos pranešimu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
30 Per 2014 m. kovo 6 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
31 Palaikomi Danijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
32 Palaikoma Čekijos Respublikos ir Ispanijos Karalystės Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
33 Ieškovai iš esmės pateikia keturis ieškinio pagrindus, grindžiamus atitinkamai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu, šio reglamento 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu, pareigos motyvuoti pažeidimu ir 2002 m. kovo 20 d. Komisijos pranešimu Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl santykių su skundo pateikėju Bendrijos teisės pažeidimų klausimu (COM(2002) 141 galutinis) (OL C 244, p. 5, toliau – 2002 m. kovo 20 d. pranešimas).
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu
34 Ieškovų ieškinio pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis grindžiama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytos išimties, susijusios su tyrimais, aiškinimo klaida. Antra dalis grindžiama vertinimo, ar esama viršesnio visuomenės intereso, kad nagrinėjami dokumentai būtų atskleisti pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę, klaida.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos aiškinimo klaida
– Šalių argumentai
35 Ieškovai tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką aiškino taip, kad gali atsisakyti atskleisti su „EU Pilot“ procedūra susijusius dokumentus neišnagrinėjusi jų konkrečiai ir individualiai. Jie iš esmės mano, kad yra nepateisinama preziumuoti, jog asmenims, pateikusiems paraišką leisti susipažinti su dokumentais, negalima pateikti iš principo visų su „EU Pilot“ procedūra susijusių dokumentų, nesukeliant grėsmės šiomis procedūromis siekiamam tikslui. Jų manymu, „EU Pilot“ procedūros negali būti prilyginamos įsipareigojimų neįvykdymo procedūroms pagal SESV 258 straipsnį – tai yra priežastis, dėl kurios Komisija šiuo atveju turėjo išnagrinėti kiekvieną iš nagrinėjamų dokumentų ir, remdamasi nusistovėjusia teismo praktika, paaiškinti konkrečias priežastis, dėl kurių negali leisti su jais susipažinti.
36 Be to, ieškovai teigia, kad, priešingai, nei matyti iš ginčijamo sprendimo, bendroji atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais prezumpcija, kiek tai susiję su „EU Pilot“ procedūrų dokumentais, negali būti grindžiama nei teismo praktika, pripažįstančia tokią prezumpciją dokumentų, susijusių su valstybės pagalbos kontrolės procedūromis, atžvilgiu (2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885), nei teismo praktika, pripažįstančia tokią prezumpciją dokumentų, susijusių su įsipareigojimų neįvykdymo procedūromis, atžvilgiu (2001 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas Petrie ir kt. / Komisija, T‑191/99, Rink. p. II‑3677 ir 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas LPN / Komisija, T‑29/08, Rink. p. II‑6021).
37 Danijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė patvirtina šiuos argumentus ir, be kita ko, pabrėžia, kad priežastys, privertusios Teisingumo Teismą ir Bendrąjį Teismą ieškovų nurodytuose sprendimuose pripažinti bendrosios atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais prezumpcijos buvimą, pagal analogiją netaikytinos šiuo atveju, atsižvelgiant visų pirma į tai, kad „EU Pilot“ procedūrų pobūdis skiriasi, kiek tai susiję ir su bylos materialiniu turiniu, apimtimi bei opumu, ir su teisėtu interesu susipažinti su atitinkamais dokumentais. Be to, jeigu taip plačiai būtų sutinkama su bendrąja prezumpcija, akivaizdu, kad Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtintas skaidrumo principas netektų prasmės. Švedijos Karalystė papildomai nurodo, kad Komisija bet kuriuo atveju turėjo patikrinti, ar minėta prezumpcija iš tikrųjų taikoma nagrinėjamu atveju.
38 Komisija, Čekijos Respublika ir Ispanijos Karalystė ginčija ieškovų argumentus. Jos visų pirma pažymi, kad „EU Pilot“ procedūros tikslas – greitai ir veiksmingai nutraukti galimus Sąjungos teisės pažeidimus, visų pirma taikiai susitariant. Jei būtų atskleisti dokumentai, kuriais pasikeičia Komisija ir atitinkama valstybė narė, būtų pakenkta visų pirma valstybių narių norui bendradarbiauti rodant pasitikėjimą. Be to, jos tvirtina, kad „EU Pilot“ procedūra yra tik vienas iš valstybės pagalbos kontrolės procedūros ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūros variantų; tai yra priežastis, dėl kurios teismo praktikoje pastarųjų procedūrų dokumentų atžvilgiu pripažįstama bendroji prezumpcija taip pat turėtų būti taikytina „EU Pilot“ procedūros dokumentams. Galiausiai Komisija teigia, kad patikrino, ar su bendrąja prezumpcija susijusios sąlygos nagrinėjamu atveju yra įvykdytos, ir kad bet kuriuo atveju netgi atliko individualią ir konkrečią nagrinėjamų dokumentų analizę.
– Bendrojo Teismo vertinimas
39 Ieškovai, remiami Danijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės, priekaištauja Komisijai, kad ši ginčijamame sprendime taikė bendrąją prezumpciją, pagal kurią su „EU Pilot“ procedūra susiję dokumentai, kaip kategorija, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką negali būti atskleisti visuomenei. Jie tvirtina, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Komisija turėjo konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną iš dokumentų, su kuriais buvo prašyta leisti susipažinti, ir atsisakymo atveju paaiškinti priežastis, dėl kurių leidimas susipažinti su visais dokumentais ar jų dalimi būtų galėjęs pakenkti tikslui, kurį siekiama apsaugoti minėta nuostata.
40 Remiantis SESV 15 straipsnio 3 dalimi, visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šią nuostatą nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais.
41 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Reglamentu Nr. 1049/2001, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę susipažinimo su institucijų dokumentais teisę. Iš šio reglamento, būtent iš jo 11 konstatuojamosios dalies ir 4 straipsnio, kuriame numatyta šiuo atžvilgiu taikomų išimčių sistema, taip pat matyti, kad šiai teisei susipažinti taikomi tam tikri visuomenės ar privačiu interesu grindžiami apribojimai (šiuo klausimu žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 51 punktą; 2010 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink. p. I‑8533, 69 ir 70 punktus ir minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo LPN / Komisija 40 punktą).
42 Pagal išimtį, kuria ginčijamame sprendime remiasi Komisija, t. y. tą, kuri įtvirtinta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, nebent tokį dokumento atskleidimą pateisintų viršesnis visuomenės interesas (minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 42 punktas).
43 Primintina, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, atsisakymui leisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minima veikla. Atitinkama institucija taip pat privalo pateikti paaiškinimų, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti interesui, saugomam šiame straipsnyje numatytos išimties (minėto Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 53 punktas; minėto Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija 72 punktas ir minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 44 punktas).
44 Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad ieškovai, remdamiesi Reglamentu Nr. 1049/2001, paprašė leisti susipažinti ir su prašymais pateikti informacijos, kuriuos Komisija pateikė Vokietijos Federacinei Respublikai per „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO, ir su pastabomis, kurias ši valstybė narė, atsakydama į minėtus prašymus, pateikė 2011 m. lapkričio 4 d. Net jei ginčijamame sprendime Komisija ieškovų prašymą atmetė dėl visų šių dokumentų, iš ieškovų pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad atsisakymas leisti susipažinti su 2011 m. lapkričio 4 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pastabomis nėra šio ginčo dalykas.
45 Antra, konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu buvo vykdoma „EU Pilot“ procedūra (žr. šio sprendimo 20 ir 21 punktus). Nei ieškovai, nei valstybės narės, įstojusios į bylą paremti jų reikalavimų, neginčija to, kad nagrinėjami dokumentai susiję su „tyrimų“ veikla, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį. Bet kuriuo atveju iš 2007 m. rugsėjo 5 d. komunikato (žr. šio sprendimo 11 punktą) matyti, kad „EU Pilot“ procedūrų tikslas – patikrinti, ar valstybėse narėse laikomasi ES teisės ir ar ji teisingai taikoma. Tuo tikslu Komisija paprastai teikia užklausas ir prašymus pateikti informacijos, adresuotus ir susijusioms valstybėms narėms, ir atitinkamiems piliečiams bei įmonėms. Būtent per „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO Komisija nagrinėjo, ar ieškovų skunde aprašyti faktai iš tiesų gali reikšti, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Reglamentą Nr. 1394/2007. Tuo tikslu ji pirmiausia išsiuntė užklausas šiai valstybei narei. Paskui įvertino gautus atsakymus. Galiausiai ji pateikė savo išvadas, nors ir laikinas, 2012 m. balandžio 30 d. ataskaitoje (žr. šio sprendimo 19 punktą). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju nagrinėjama „EU Pilot“ procedūra laikytina „tyrimu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
46 Trečia, iš karto reikia atmesti Komisijos papildomai pateiktą teiginį, kad ji konkrečiai ir individualiai išnagrinėjo ir motyvavo atsisakymą leisti susipažinti su kiekvienu prašomu dokumentu pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą teismo praktiką. Iš tiesų, kaip teigia ieškovai, ginčijamo sprendimo tekstas rodo, kad Komisija tik nurodė, kad prašomų dokumentų atskleisti ieškovams neplanuojama, nes tam, kad būtų rastas veiksmingas Vokietijos Federacinės Respublikos galimo įsipareigojimų neįvykdymo sprendimas išvengiant SESV 258 straipsnyje numatytos procedūros taikymo, reikalinga abipusio pasitikėjimo atmosfera. Šiomis aplinkybėmis Komisija nenurodė motyvų, kurie, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nurodytą tikslą, buvo kliūtis leisti susipažinti su visais ieškovų prašomais dokumentais ar jų dalimi. Be to, konstatuotina, kad Komisija netgi glaustai nenurodo ieškovų prašomų dokumentų turinio. Komisijos paaiškinimai ginčijamame sprendime suformuluoti taip bendrai, kad, kaip pažymi Švedijos Karalystė, jie gali būti taikomi bet kuriam su „EU Pilot“ procedūra susijusiam dokumentui.
47 Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, reikia išnagrinėti, ar Komisija vis dėlto turėjo atlikti konkretų kiekvieno iš nagrinėjamų dokumentų turinio vertinimą, ar jai užteko pasiremti bendrąja prezumpcija, kad bus pakenkta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytoje išimtyje nurodytiems tikslams. Todėl šioje byloje turi būti nagrinėjamas patikrinimo, kurį Komisija turi atlikti taikydama minėtą nuostatą prašymams leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su „EU Pilot“ procedūra, pobūdis ir intensyvumas.
48 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Teisingumo Teismas kaip pagrindinio skaidrumo principo, išplaukiančio iš šio sprendimo 43 punkte minėtos teismo praktikos, išimtį yra nustatęs, jog Sąjungos institucijoms išimtiniais atvejais leidžiama remtis kai kurioms dokumentų kategorijoms taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis (2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink. p. I‑4723, 50 punktas; minėto Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 54 punktas; minėto Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija 74 punktas; 2012 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, 116 punktas; 2012 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Agrofert Holding, C‑477/10 P, 57 punktas ir minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 45 punktas).
49 Iš tiesų individualaus ir konkretaus kiekvieno dokumento nagrinėjimo gali neprireikti tais atvejais, kai dėl konkrečių bylos aplinkybių akivaizdu, kad reikia neleisti arba, atvirkščiai, leisti susipažinti su dokumentais. Tokiais atvejais atitinkama institucija gali remtis kai kurioms dokumentų kategorijoms taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, jei panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio ar tos pačios kategorijos dokumentais (šiuo klausimu žr. byloje, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN / Komisija, pateiktos minėtos generalinio advokato M. Wathelet išvados 55 punktą).
50 Visų pirma dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytos su tyrimais susijusios išimties Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad tokios bendrosios prezumpcijos egzistuoja trimis atvejais, t. y. kai kalbama apie administracinės bylos, susijusios su valstybės pagalbos kontrolės procedūra, dokumentus (minėto Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 61 punktas), dokumentus, kuriais Komisija ir pranešusios šalys ar tretieji asmenys pasikeitė per įmonių koncentracijos kontrolės procedūrą (minėto Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob 123 punktas ir minėto Sprendimo Komisija / Agrofert Holding 64 punktas), ir per teismo procesą institucijos pateiktus pareiškimus (minėto Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija 94 punktas). Visai neseniai Teisingumo Teismas išplėtė galimybę remtis bendrąja prezumpcija dėl dokumentų, susijusių su SESV 258 straipsnyje numatyta procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo (minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 65 punktas).
51 Nagrinėjamu atveju kyla toks klausimas: ar tuo atveju, kai atitinkama institucija nurodo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą su tyrimais susijusią išimtį, ši institucija gali remtis tam tikroms dokumentų kategorijoms taikoma bendrąja prezumpcija, kad atsisakytų leisti susipažinti su „EU Pilot“ procedūros, kuri yra prieš formalią įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pradžią einantis etapas, dokumentais.
52 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad galimybė remtis tam tikroms dokumentų kategorijoms taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, o ne individualiai ir konkrečiai nagrinėti kiekvieną dokumentą prieš atsisakant suteikti galimybę su juo susipažinti, nėra nesvarbi. Minėtos prezumpcijos ne tik nustato ESS 11 straipsnyje, SESV 15 straipsnyje ir Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinto pagrindinio skaidrumo principo ribas, bet ir praktiškai apriboja galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais. Todėl tokių prezumpcijų naudojimas turi būti grindžiamas svariomis ir įtikinamomis priežastimis (byloje, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN / Komisija, pateiktos minėtos generalinio advokato M. Wathelet išvados 57 punktas).
53 Remiantis teismo praktika, bet kokią subjektyviosios teisės arba bendrojo Sąjungos teisės principo, taip pat SESV 15 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su Reglamentu Nr. 1049/2001, numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtį reikia taikyti ir aiškinti siaurai (šiuo klausimu žr. 1986 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Johnston, 222/84, Rink. p. 1651, 36 punktą; minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 36 punktą ir minėto Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija 70–73 punktus).
54 Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, būtent jo 2 dalyje, numatyta išimčių sistema pagrįsta esant konkrečiai situacijai tarpusavyje prieštaraujančių interesų palyginimu, t. y. viena vertus, interesų, kad atitinkami dokumentai būtų atskleisti, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, kokie interesai yra svarbesni konkrečiu atveju (minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 42 punktas).
55 Nagrinėjamu atveju ir Komisija, ir į bylą įstojusios šalys „EU Pilot“ procedūrą aprašo kaip šios institucijos ir kai kurių Sąjungai priklausančių valstybių narių, tarp kurių yra Vokietijos Federacinė Respublika, bendradarbiavimo procedūrą, kurios esmė – inicijuoti neformalų pasikeitimą informacija galimų Sąjungos teisės pažeidimų atvejais. Komisijos, kuri šiuo atžvilgiu remiasi 2007 m. rugsėjo 5 d. komunikatu (žr. šio sprendimo 11 punktą), teigimu, tai yra procedūra, vykdoma prieš SESV 258 straipsnyje numatytos procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo ikiteisminio etapo pradžią. Ši procedūra gali būti susijusi su tinkamu Sąjungos teisės taikymu arba nacionalinės teisės akto atitiktimi Sąjungos teisės normoms ir gali būti grindžiama piliečio skundu arba pačios Komisijos iniciatyva. Taigi, jeigu per „EU Pilot“ procedūrą pateikiama įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad pažeidžiama Sąjungos teisė, Komisija gali pateikti atitinkamai valstybei narei užklausas ir netgi pareikalauti nutraukti pažeidimus arba priimti tinkamas priemones, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. „EU Pilot“ procedūros tikslas – veiksmingai ir greitai nutraukti galimus valstybių narių daromus Sąjungos teisės pažeidimus ir, jei tai įmanoma, išvengti įsipareigojimų neįvykdymo procedūros inicijavimo pagal SESV 258 straipsnį.
56 Bendrasis Teismas mano, kad ieškovų ir juos palaikyti į bylą įstojusių valstybių narių pateiktų argumentų, susijusių su neformaliu „EU Pilot“ procedūros pobūdžiu bei šios procedūros ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūros skirtumais, nepakanka tam, kad būtų konstatuota, jog Komisija padarė klaidą, kai ginčijamame sprendime pateiktuose samprotavimuose padarė prielaidą, kad, atsižvelgiant į „EU Pilot“ procedūros tikslą, bendroji atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais prezumpcija, kurią pagal teismo praktiką galima taikyti procedūroms dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant ikiteisminį jų etapą, per „EU Pilot“ procedūras taip pat turėtų būti taikytina. Iš tiesų ratio decidendi, kuriuo Teisingumo Teismas vadovavosi minėtame 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime LPN / Komisija, ir „EU Pilot“ procedūros bei įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pagal SESV 258 straipsnį panašumai patvirtina tokią išvadą.
57 Pirma, pažymėtina, kad visuose sprendimuose, susijusiuose su galimybe susipažinti su dokumentais per tyrimus, per kuriuos leidžiama taikyti bendrąją atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais prezumpciją, Teisingumo Teismas savo samprotavimus grindžia vienijančiu veiksniu – minėtas susipažinimas su dokumentais visiškai nesuderinamas su tinkamu tyrimo vykdymu ir gali jam pakenkti (šiuo klausimu žr. byloje, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN / Komisija, pateiktos minėtos generalinio advokato M. Wathelet išvados 68 punktą). Šis vienijantis veiksnys taikomas ir „EU Pilot“ procedūrai, per kurią bendroji prezumpcija iš esmės būtina, siekiant garantuoti tinkamą jos vykdymą ir užtikrinti, kad nebus pakenkta jos rezultatui. Ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi ta pačia prielaida, kai paaiškino, jog per „EU Pilot“ procedūrą tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės turi vyrauti abipusio pasitikėjimo atmosfera, kuri leistų pradėti derybas ir siekti kompromiso, siekiant taikiai išspręsti nesutarimus, kad nereikėtų pagal SESV 258 straipsnį inicijuoti įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kuri gali tapti ginču Teisingumo Teisme.
58 Be to, nors, kaip tvirtina ieškovai, „EU Pilot“ procedūra nėra visais atžvilgiais lygiavertė nei valstybės pagalbos ar koncentracijų kontrolės procedūrai, nei teisminei procedūrai, o pastarosios procedūros irgi nėra lygiavertės (byloje, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN / Komisija, pateiktos minėtos generalinio advokato M. Wathelet išvados 69 punktas), vis dėlto tai nesutrukdė Teisingumo Teismui visais šiais atvejais pripažinti galimybę remtis bendrosiomis prezumpcijomis, taikomomis tam tikroms dokumentų kategorijoms. Todėl tikslas apsaugoti vientisą procedūros eigą, dėl ko Teisingumo Teismas leido taikyti bendrąją prezumpciją valstybės pagalbos ar koncentracijų kontrolės srityje arba per įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, verčia pripažinti, kad tokia bendroji prezumpcija taikytina „EU Pilot“ procedūroms.
59 Antra, „EU Pilot“ procedūros ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, visų pirma jos ikiteisminis etapas, turi panašumų, kurie pateisina bendro požiūrio taikymą abiem atvejais. Taigi šie panašumai pranoksta ieškovų ir į bylą jų reikalavimų paremti įstojusių valstybių narių nurodytus skirtumus.
60 Iš tiesų pažymėtina, pirma, kad ir „EU Pilot“ procedūra, ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūra ikiteisminiame etape leidžia Komisijai geriau vykdyti jai pavestą ESV sutarties saugotojos vaidmenį. Abiejų procedūrų tikslas – užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, suteikiant atitinkamai valstybei narei galimybę pasinaudoti turimomis gynybos priemonėmis ir išvengiant, jei įmanoma, teismo proceso. Manydama, kad valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, Komisija abiem atvejais turi įvertinti galimybę imtis veiksmų prieš tą valstybę (minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 61 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
61 Antra, „EU Pilot“ procedūra, kaip ir ikiteisminis procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo etapas, yra dvišalė, t. y. vyksta tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės, ir taip yra, nepaisant to, kad ji gali būti pradėta dėl skundo, kaip šioje byloje, nes bet kuriuo atveju galimas skundą pateikęs asmuo neturi jokios teisės dėl procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo tolesnės eigos (2002 m. kovo 20 d. pranešimo 7, 9 ir 10 punktai).
62 Trečia, nors „EU Pilot“ procedūra ne visais atžvilgiais lygiavertė įsipareigojimų neįvykdymo procedūrai, vis dėlto pirmoji procedūra gali lemti antrąją procedūrą, nes, baigusi pirmąją procedūrą, Komisija gali oficialiai pradėti pažeidimo tyrimą, išsiųsdama oficialų įspėjimą, ir galbūt kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis konstatuotų įsipareigojimų neįvykdymą, kuriuo Komisija kaltina atitinkamą valstybę narę. Šiomis aplinkybėmis dokumentų atskleidimas per „EU Pilot“ procedūrą galėtų pakenkti paskesniam etapui, t. y. įsipareigojimų neįvykdymo procedūrai. Be to, jeigu Komisija privalėtų leisti susipažinti su valstybių narių pateikta neskelbtina informacija ir per „EU Pilot“ procedūrą atskleisti jų gynybos argumentus, gali būti, kad valstybės narės iš pradžių vengtų ją pateikti. Jeigu Teismo praktikoje pripažinta, kad būtina išlaikyti konfidencialumą ikiteisminiame įsipareigojimų neįvykdymo procedūros etape, tas pats konfidencialumas a fortiori pateisinamas ir per „EU Pilot“ procedūrą, kurios vienintelis tikslas – išvengti pažeidimo procedūros, kuri reikštų ilgesnį ir sudėtingesnį nagrinėjimą, taip pat galbūt ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
63 Todėl darytina išvada, kad tuo atveju, kai atitinkama institucija nurodo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą su tyrimais susijusią išimtį, ši institucija gali remtis bendrąja prezumpcija, kad atsisakytų leisti susipažinti su „EU Pilot“ procedūros, kuri yra prieš galimą formalią įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pradžią einantis etapas, dokumentais.
64 63 punkte padarytos išvados negali paneigti kiti ieškovų ir į bylą jų reikalavimų paremti įstojusių valstybių narių teiginiai.
65 Iš tiesų, pirma, ieškovai tvirtina, kad „EU Pilot“ procedūra dėl savo neformalaus ir neoficialaus pobūdžio ir dėl to, kad Sutartyse nenurodytas jos teisinis pagrindas, negali būti prilyginta SESV 258 straipsnyje numatytai oficialiai ikiteisminei procedūrai.
66 Taigi šiuo atžvilgiu manytina, kad net jei „EU Pilot“ procedūra Sutartyje aiškiai nenumatyta, tai vis dėlto negali reikšti, kad ji neturi teisinio pagrindo. Iš tiesų, viena vertus, „EU Pilot“ procedūra turi būti suprantama kaip išplaukianti iš galimybių, neatskiriamų nuo Komisijos pareigos kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi Sąjungos teisės (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 60 punktą). Taigi pasikeitimo informacija prieš pradedant įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą mechanizmas ar procedūra visuomet egzistavo ir yra neišvengiami siekiant atlikti pirminį faktinių aplinkybių patikrinimą ir surasti pirmuosius galimo Sąjungos teisės pažeidimo įrodymus. Kita vertus, „EU Pilot“ procedūros tikslas yra būtent formalizuoti pirminį Komisijos ir valstybių narių pasikeitimą informacija apie galimus Sąjungos teisės pažeidimus. Šiomis aplinkybėmis „EU Pilot“ procedūra, net jei negrindžiama SESV 258 straipsniu, struktūrizuoja veiksmus, kuriuos Komisija tradiciškai atlieka gavusi skundą arba kai ji veikia savo iniciatyva.
67 Antra, ir ieškovai, ir į bylą jų reikalavimų paremti įstojusios valstybės narės teigia, kad ginčijamame sprendime Komisijos nurodyta teismo praktika nagrinėjamu atveju negali būti taikoma pagal analogiją. Kalbama visų pirma apie minėtus sprendimus Petrie ir kt. / Komisija; Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau; minėtą 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimą LPN / Komisija; minėtus sprendimus Komisija / Éditions Odile Jacob ir Komisija / Agrofert Holding, taip pat 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimą Švedija / Komisija (C‑64/05 P, Rink. p. I‑11389) ir 2012 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą Vokietija / Komisija (T‑59/09).
68 Tačiau reikia konstatuoti, kad šį klausimą Teisingumo Teismas išnagrinėjo minėtame 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime LPN / Komisija. Iš tiesų, kaip nurodyta 58 punkte, vienintelis tikslas apsaugoti procedūros eigos vientisumą, dėl kurio Teisingumo Teismas pripažino galimybę taikyti bendrąją prezumpciją valstybės pagalbos kontrolės (minėtas Sprendimas Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau) ar koncentracijų kontrolės (minėti sprendimai Komisija / Éditions Odile Jacob ir Komisija / Agrofert Holding) srityse, taip pat teismo procese (minėtas Sprendimas Švedija ir kt. / API ir Komisija) ir ikiteisminiame įsipareigojimų neįvykdymo procedūros etape (minėtas 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN / Komisija), mutatis mutandis taikomas pažeidimo procedūroms pagal SESV 258 straipsnį. Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 59–62 punktų, tas pats turi būti numatyta ir dėl „EU Pilot“ procedūrų.
69 Trečia, ieškovai ir į bylą jų reikalavimų paremti įstojusios valstybės narės pažymi, kad bendroji atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais prezumpcija, taikoma iš esmės visoms dokumentų kategorijoms, yra nepateisinama, nes pažeidimo procedūros dokumentai, taip pat „EU Pilot“ procedūros dokumentai, apima įvairaus pobūdžio dokumentus, kurie galbūt nėra neskelbtini ir visuomenei iš esmės galėtų būti leista su jais susipažinti, pavyzdžiui, mokslo ataskaitos arba galiojančių nuostatų paaiškinimai.
70 Viena vertus, primintina, kad, kaip nusprendė Teisingumo Teismas, kai leisti susipažinti su dokumentais atsisakoma remiantis bendrąja prezumpcija, suinteresuotieji asmenys, jeigu pageidauja, gali įrodyti, jog atitinkamam dokumentui, kurį prašoma atskleisti, minėta prezumpcija netaikoma arba kad esama viršesnio visuomenės intereso, kuriuo pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį pateisinamas to dokumento atskleidimas (minėtų sprendimų Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 62 punktas; Švedija ir kt. / API ir Komisija 103 punktas; Komisija / Éditions Odile Jacob 126 punktas ir Komisija / Agrofert Holding 68 punktas).
71 Kita vertus, pažymėtina, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, Komisija neprivalo savo sprendimo pagrįsti bendrąja prezumpcija. Ji visuomet gali konkrečiai išnagrinėti prašyme leisti susipažinti nurodytus dokumentus ir pateikti tokius motyvus. Be to, konstatavusi, kad „EU Pilot“ procedūra, su kuria susijęs konkretus prašymas leisti susipažinti, yra tokia, kad leidžiama visiškai ar iš dalies atskleisti bylos dokumentus, Komisija privalo juos atskleisti (šiuo klausimu žr. minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 67 punktą).
72 Ketvirta, per teismo posėdį ieškovai ir į bylą jų reikalavimų paremti įstojusios valstybės narės nurodė, kad, atsižvelgiant į minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 47 punktą, bendroji prezumpcija, kiek tai susiję su „EU Pilot“ procedūros dokumentais, šiaip ar taip gali būti taikoma, tik jei prašoma leisti susipažinti su „visais dokumentais“, o ne tik su dviem dokumentais, kaip yra nagrinėjamu atveju.
73 Vis dėlto tokiu minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija aiškinimu negalima vadovautis.
74 Pažymėtina, kad reikalavimas laikytis minimalaus dokumentų, dėl kurių pateikiamas prašymas leisti susipažinti, skaičiaus sąlygos, kad būtų galima taikyti bendrąją atsisakymo leisti susipažinti prezumpciją, yra ne tik sunkiai įgyvendinamas, nes sunku konkrečiai nustatyti minėtą minimalų kiekį, bet ir nesuderinamas su tokios bendrosios prezumpcijos taikymo įsipareigojimų neįvykdymo procedūros ir „EU Pilot“ procedūros srityse pagrindu, būtent su tikslu garantuoti tinkamą šių procedūrų vykdymą ir užtikrinti, kad nebus pakenkta jų rezultatui (žr. šio sprendimo 57 punktą).
75 Todėl būtent kokybinis kriterijus, t. y. tai, kad dokumentai būtų susiję su ta pačia „EU Pilot“ procedūra, o ne, kaip teigia ieškovai, kiekybinis kriterijus, t. y. didesnis ar mažesnis atitinkamame prašyme leisti susipažinti nurodytų dokumentų skaičius, lemia bendrosios atsisakymo leisti susipažinti prezumpcijos taikymą (minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 45 punktas).
76 Be to, konstatuotina, kad minėtame Sprendime Komisija / Éditions Odile Jacob (127 ir 130 punktuose) Teisingumo Teismas pripažino, jog Komisija bendrąją prezumpciją dokumentų kategorijai gali taikyti net ir tuomet, kai prašymas leisti susipažinti susijęs, kaip nagrinėjamu atveju, tik su dviem konkrečiais dokumentais.
77 Penkta, ieškovai teigia, kad tokių formuluočių, kaip antai „EU Pilot“ procedūra“ arba „visiško pasitikėjimo dialogas tarp valstybės narės ir Komisijos“, kaip kategorijos, nėra Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių sąraše. Šiuo atžvilgiu vis dėlto konstatuotina, kad tokius terminus Teisingumo Teismas yra pavartojęs, siekdamas pagrįsti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytos su tyrimais susijusios išimties aiškinimą ir taip pateisinti būtinumą taikyti bendrąją prezumpciją, taikomą tam tikroms dokumentų, susijusių su pažeidimų procedūromis, kaip antai „EU Pilot“ procedūra, kategorijoms.
78 Šešta, ieškovai teigia, kad Komisija galėjo užkirsti kelią privačiai klinikai taikyti gydymą, jeigu būtų sureagavusi iškart, kai gavo jų skundą. Jie būtent tvirtina, kad Komisija „leido [privačiai klinikai] <...> visiškai nebaudžiamai toliau taikyti neteisėtą gydymą ir tuo tikslu naudoti leidimo neturintį pažangiosios terapijos vaistinį preparatą“.
79 Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ieškovų pateiktame prašyme, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi, pirma, šiuose teiginiuose ieškovai nurodo Komisijos atsakomybę dėl tariamai neteisėto neveikimo jiems pateikus skundą ir, antra, jie negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo, šiuos teiginius reikia atmesti kaip netinkamus.
80 Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija nepadarė teisės klaidos, kai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką aiškino taip, kad prašymą leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais, susijusiais su „EU Pilot“ procedūra, galėjo atmesti jų konkrečiai ir individualiai nenagrinėjusi.
81 Švedijos Karalystė papildomai iš esmės teigia, kad Komisija bet kuriuo atveju privalėjo motyvuoti ginčijamą sprendimą, aiškiai nurodydama, jog atitinkama bendroji prezumpcija iš tiesų taikytina nagrinėjamiems dokumentams.
82 Primintina, kad, remiantis teismo praktika, Sąjungos institucija, kuri tvirtina, kad remiasi bendrąja prezumpcija, turi kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti, ar bendro pobūdžio pagrindai, kurie paprastai taikytini tam tikros rūšies dokumentams, iš tiesų taikytini prašomam atskleisti dokumentui (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 50 punktą).
83 Be to, reikalavimas patikrinti, ar atitinkama bendroji prezumpcija iš tikrųjų taikoma, negali būti aiškinamas taip, kad Komisija turėtų individualiai išnagrinėti visus konkrečiu atveju prašomus dokumentus. Dėl tokio reikalavimo ši bendroji prezumpcija taptų neveiksminga, t. y. neleistų Komisijai į prašymą leisti susipažinti atsakyti bendrai (šiuo klausimu žr. minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 68 punktą).
84 Nagrinėjamu atveju pakanka pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia nurodė, jog nagrinėjami dokumentai, su kuriais ieškovai paprašė leisti susipažinti, yra du raštai, kuriuos ji per „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO buvo pateikusi Vokietijos valdžios institucijoms. Toliau Komisija paaiškino, kad šios procedūros esmė yra tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į ieškovų skunde praneštus faktus, Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Sąjungos teisę. Be to, ji nurodė, kad minėtas tyrimas yra prieš galimą pagal SESV 258 straipsnį vykdomos įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pradžią einantis etapas. Galiausiai ji teigė: kadangi tyrimas tebevyksta ir dar neužbaigtas, atskleisti nagrinėjami dokumentai keltų grėsmę ir pakenktų tyrimo tikslams.
85 Iš to matyti, kad, priešingai, nei tvirtina Švedijos Karalystė, Komisija patikrino, ar nagrinėjami dokumentai, su kuriais ieškovai prašė leisti susipažinti, yra tebevykstančios tyrimo procedūros dalykas ir ar dėl to jiems iš tiesų taikytina atitinkama bendroji prezumpcija.
86 Todėl ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis atmestina.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su viršesnio visuomenės intereso egzistavimu
– Šalių argumentai
87 Ieškovai, remiami Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės, teigia, kad Komisija nagrinėjamu atveju teisingai nepalygino tarpusavyje prieštaraujančių interesų, ir dėl to ginčija išvadą, jog nė vienas už „EU Pilot“ procedūros interesą viršesnis interesas negali pateisinti nagrinėjamų dokumentų atskleidimo. Jie iš esmės tvirtina, kad sveikatos apsaugos tikslas turėtų būti viršesnis už konkretų Komisijos tikslą tęsti savo tyrimą.
88 Komisija nesutinka su ieškovų argumentais.
– Bendrojo Teismo vertinimas
89 Ieškovai, remiami Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės, priekaištauja Komisijai, kad ši padarė vertinimo klaidą, nes nusprendė, kad nė vienas viršesnis visuomenės interesas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę, nepateisina nagrinėjamų dokumentų atskleidimo.
90 Pirmiausia pažymėtina, kad net tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, Komisija remiasi bendrąja prezumpcija siekdama neleisti susipažinti su prašomais dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, neatmetama galimybė įrodyti, kad egzistuoja viršesnis visuomenės interesas, pateisinantis minėtų dokumentų atskleidimą pagal minėtos nuostatos paskutinę frazę (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob 126 punktą).
91 Remiantis teismo praktika, tas, kas tvirtina, kad egzistuoja viršesnis visuomenės interesas, turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pateisinančias atitinkamų dokumentų atskleidimą (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau 62 punktą; Švedija ir kt. / API ir Komisija 103 punktą; Komisija / Agrofert Holding 68 punktą ir minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 94 punktą).
92 Be to, vien bendro pobūdžio svarstymų negali pakakti siekiant įrodyti, kad viršesnis visuomenės interesas yra svarbesnis už priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti nagrinėjamus dokumentus (šiuo klausimu žr. minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 93 punktą).
93 Viršesnis visuomenės interesas, galintis pateisinti dokumento atskleidimą, taip pat nebūtinai turi skirtis nuo principų, kuriais grindžiamas Reglamentas Nr. 1049/2001 (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 74 ir 75 punktus ir minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 92 punktą).
94 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog nė vienas viršesnis visuomenės interesas nepateisina dokumentų atskleidimo pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę, nes geriausias būdas tenkinti bendrąjį interesą nagrinėjamu atveju yra užbaigti „EU Pilot“ procedūrą su Vokietijos Federacine Respublika. Komisijos nuomone, tai leidžia patikrinti, ar, atsižvelgiant į ieškovų skunde prieš Vokietijos valdžios institucijas nurodytus faktus, Sąjungos teisė iš tiesų buvo pažeista.
95 Šiame Komisijos atliktame vertinime nėra jokios klaidos.
96 Iš tiesų, pirma, keliais ieškovų dėl šios dalies pateiktais argumentais siekiama įrodyti tariamos konkretaus ir individualaus nagrinėjimo pareigos, kurią Komisija privalėjo vykdyti prašomų dokumentų atžvilgiu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, pažeidimą. Pažymėtina, kad šie argumentai išnagrinėti analizuojant ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį ir buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl nagrinėjant šią dalį jais negalima remtis.
97 Antra, pažymėtina, kad ieškovai, be bendrų teiginių dėl nurodyto pažeidimo sunkumo, visuomenės sveikatos apsaugos būtinumo ir to, kad gydymas privačioje klinikoje lėmė kelių pacientų Vokietijoje mirtį, nepateikia konkrečių argumentų, kurie nagrinėjamu atveju pateisintų nagrinėjamų dokumentų atskleidimą. Visų pirma jie nepaaiškina, kaip šių dokumentų, t. y. dviejų prašymų suteikti informacijos, kuriuos Komisija pateikė Vokietijos Federacinei Respublikai, atskleidimas ieškovams pasitarnautų visuomenės sveikatos apsaugos interesui. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 91 ir 92 punktuose minėtos teismo praktikos, nors taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį įrodinėjimo našta tenka institucijai, kuri remiasi šia išimtimi, kalbant apie šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę, tai turi įrodyti tie, kurie tvirtina, kad egzistuoja viršesnis visuomenės interesas, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos paskutinę frazę.
98 Trečia, net darant prielaidą, kad bendri teiginiai dėl sveikatos apsaugos intereso buvimo turėtų būti priimti, prašomų dokumentų atskleidimas nagrinėjamu atveju negali leisti patenkinti tokio intereso. Iš tiesų konstatuotina, kad ieškovai neturi įrodyti, kiek Sąjungos teisės, visų pirma Reglamento Nr. 1049/2001, laikėsi Vokietijos valdžios institucijos, kiek tai susiję su ieškovų skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atvirkščiai, reikia patvirtinti Komisijos vertinimą, jog viešasis interesas, kad ji pati išsiaiškintų, ar Vokietijos Federacinė Respublika laikėsi Sąjungos teisės, yra efektyviausias būdas siekiant saugoti visuomenės sveikatą.
99 Ketvirta, ieškovai tvirtina, kad nagrinėjami dokumentai galėtų būti pagrindas pareikšti ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, kurį ieškovai galbūt galėtų pateikti Vokietijos nacionaliniuose teismuose. Iš esmės ieškovų ieškiniu siekiama gauti dokumentinių įrodymų, kuriais galėtų būti pagrįstas jų ieškinys dėl atsakomybės, tam tikslui naudojant Komisiją ir jos, kaip ESV sutarties saugotojos, įgaliojimus atlikti tyrimą. Vis dėlto ieškovų interesas pateikti dokumentinių įrodymų nacionaliniame teisme negali būti laikomas viršesniu visuomenės interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę; tai yra privatus interesas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija / Agrofert Holding 86 punktą). Iš tiesų negali būti pritarta tam, kad Komisija būtų pasinaudota siekiant gauti įrodymų, kurių negalima gauti kitais būdais. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad net jeigu faktai, dėl kurių ieškovai pareiškia ieškinį Vokietijos ir Europos teismuose, akivaizdžiai yra liūdni ir keliantys gailestį, Komisija teisingai pabrėžė, kad ieškovai turi kreiptis į teismą, pasinaudodami tokiais teisių gynimo ir įrodymų gavimo būdais, kurie leidžiami pagal jų nacionalinės teisės sistemą.
100 Penkta, ieškovai priekaištauja Komisijai, kad ši jiems neleido, atsižvelgiant į nurodytą viešąjį interesą, susipažinti su nagrinėjamais dokumentais net užbaigus „EU Pilot“ procedūrą 2070/11/SNCO. Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog nagrinėjant pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo ginčijamo akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, buvusias akto priėmimo metu (žr. 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑432/07, neskelbiamo Rinkinyje, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Konstatuotina, kad „EU Pilot“ procedūra 2070/11/SNCO užbaigta po to, kai priimtas ginčijamas sprendimas. Todėl ieškovų argumentą reikia atmesti.
101 Bet kurio atveju neatmestina tai, kad, kaip matyti iš minėto 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN / Komisija 12 punkto ir informacijos, kurią Komisija pateikė per teismo posėdį, ieškovams gali būti leista susipažinti su visais nagrinėjamais dokumentais ar dalimi jų, jeigu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, Komisijai užbaigus skundo tyrimą, nebetaikoma, su sąlyga, kad minėtiems dokumentams netaikoma kita išimtis pagal šį reglamentą. Tai būtų įmanoma, tik jei Komisijai būtų pateiktas naujas prašymas leisti susipažinti su dokumentais.
102 Todėl ieškinio pirmojo pagrindo antra dalis atmestina.
103 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis leidžia nesuteikti ieškovams galimybės susipažinti su visais nagrinėjamais dokumentais.
104 Todėl ieškovų ieškinio pirmasis pagrindas atmestinas.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
105 Ieškovai tvirtina, kad Komisija pažeidė jų teisę susipažinti su dalimi nagrinėjamų dokumentų.
106 Komisija ginčija ieškovų argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
107 Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, procesui Bendrajame Teisme taikomą pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šios nuorodos turi būti pakankamai aiškios ir tikslios, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti teisminę kontrolę. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, būtina, kad esminės ieškinį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės būtų nurodytos – nors ir glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai – pačiame ieškinio tekste (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe / Komisija, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas ir 2005 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑294/04, Rink. p. II‑2719, 23 punktas).
108 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog, be to, kad ieškinyje abstrakčiai nurodė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu grindžiamą pagrindą, ieškovai dėl šio pagrindo nepateikia jokių argumentų.
109 Todėl antrasis pagrindas atmestinas kaip nepriimtinas.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu
Šalių argumentai
110 Ieškovai tvirtina, kad Komisija ne tik neatliko konkretaus ir individualaus nagrinėjimo (šie kaltinimai aptarti nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą), bet ir neįvykdė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančios pareigos motyvuoti. Jie būtent mano, kad, priešingai, nei reikalaujama pagal nusistovėjusią teismo praktiką, iš ginčijamo sprendimo negalima nei suprasti, nei patikrinti, kokie motyvai konkrečiai pateisina neigiamą atsakymą į jų prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Be to, jie teigia, kad nuorodos į minėtą teismo praktiką ginčijamame sprendime padarytos savavališkai ir fragmentiškai.
111 Ieškovai taip pat priekaištauja Komisijai, kad ši prašymus leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais išnagrinėjo tame pačiame sprendime, neatskyrusi šių dokumentų turinio. Jų teigimu, dėl to jie negalėjo nustatyti, kokie buvo atsisakymo motyvai, susiję su atskirais dokumentais, su kuriais buvo paprašyta leisti susipažinti.
112 Komisija ginčija ieškovų argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
113 Ieškovai iš esmės tvirtina, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti, kuri jai tenka pagal SESV 296 straipsnį, nes nenurodė jokio pagrindo, kuriame būtų paaiškinta, kaip leidimas susipažinti su nagrinėjamais dokumentais galėjo padaryti neigiamą įtaką Reglamente Nr. 1049/2001 numatytoms išimtims.
114 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, visi institucijos sprendimai dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių turi būti motyvuoti (minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 48 punktas; 2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Borax Europe / Komisija, T‑166/05, neskelbiamo Rinkinyje, 44 punktas ir 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Besselink / Taryba, T‑331/11, 96 punktas).
115 Su dokumentu susipažinti neleidusiai institucijai tenka pareiga nurodyti motyvus, kurie leistų suprasti ir patikrinti, pirma, ar prašomas dokumentas iš tikrųjų susijęs su sritimi, kuriai taikoma nurodyta išimtis, ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus (2005 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison / Taryba, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, Rink. p. II‑1429, 61 punktas).
116 Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodomos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
117 Šiuo atveju konstatuotina, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodė:
„3. TYRIMŲ TIKSLŲ APSAUGA
Remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies a punkto trečia įtrauka, „institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga <...> inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų“.
Prašomi dokumentai yra du raštai, kuriuos Komisija pateikė Vokietijos valdžios institucijoms, kad sužinotų jų poziciją dėl [„EU Pilot“] procedūros 2070/11/SNCO, ir Vokietijos valdžios institucijų atsakymas į šį prašymą. Projektas „EU Pilot“ vyksta prieš galimą pagal SESV 258 straipsnį vykdomos įsipareigojimų neįvykdymo procedūros oficialaus etapo pradžią.
Jūsų prašymuose nurodytuose dokumentuose Komisijos paaiškinimai ir pateikti klausimai, taip pat federalinės vyriausybės atsakymai atskleidžia pagrindines [„EU Pilot“] procedūros 2070/11/SNCO problemas. Šiomis aplinkybėmis ankstyvas prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų Vokietijos valdžios institucijų ir Komisijos dialogui, kuris šiuo metu tebevyksta. Tam, kad Komisija galėtų įvykdyti savo misiją ir rasti galimo įsipareigojimų neįvykdymo problemos sprendimą, būtina išlaikyti abipusio pasitikėjimo tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės atmosferą visais procedūros etapais iki jos galutinio užbaigimo.
<...>
4. LEIDIMAS SUSIPAŽINTI SU DALIMI DOKUMENTŲ
Remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi, [Komisija] taip pat apsvarstė galimybę leisti susipažinti su dalimi prašomų dokumentų. Vis dėlto leidimas susipažinti su dalimi dokumentų negalimas, nes šiame [„EU Pilot“] procedūros etape visiems nagrinėjamiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis. Konkrečiai kalbant, nė viena iš Jūsų prašyme nurodytų trijų dokumentų dalių negali būti atskleista, kartu neatskleidžiant bent jau dalies per šią [„EU Pilot“] procedūrą kilusių klausimų ir taip nepakenkiant Komisijos ir Vokietijos valdžios institucijų abipusio pasitikėjimo atmosferai.
5. VIRŠESNIS VISUOMENĖS INTERESAS, PATEISINANTIS ATSKLEIDIMĄ
<...> Tai, kad būtų nutrauktas Sąjungos teisės pažeidimas, kaip yra per šią [„EU Pilot“] procedūrą, yra su visuomenės interesu susijęs reikalas, ypač kai nagrinėjamo atvejo aplinkybės, kaip teigiate, ypač rimtos. Būtent dėl šios priežasties Komisija ėmėsi šio nagrinėjimo. Tačiau, kaip rodo Komisijos patirtis, kurią patvirtina teismo praktika, visuomenės interesui, kad byla būtų išspręsta ir galbūt kad valstybė narė laikytųsi Sąjungos teisės, pasitarnaujama labiau, jeigu tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės išsaugoma abipusio pasitikėjimo atmosfera. Tai yra ir tuomet, kai tariamas pažeidimas gali turėti labai sunkių padarinių, įskaitant padarinius piliečių sveikatai. Visų pirma šiais ypač sunkiais atvejais būtina rasti skubų ir veiksmingą problemos sprendimą, jeigu Komisijai atlikus nagrinėjimą paaiškėja, kad padarytas pažeidimas. [Komisija mano,] kad geriausias būdas rasti skubų sprendimą yra Komisijos ir atitinkamos valstybės narės abipusio pasitikėjimo atmosferos išsaugojimas. <...>“ (Neoficialus vertimas.)
118 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia nurodė išimtį, kuria pagrindė sprendimą atmesti ieškovų prašymą leisti susipažinti su dokumentais, t. y. Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą su visuomenės interesu tyrimų srityje susijusią išimtį, ir šiuo atžvilgiu nurodė, kad ankstyvas nagrinėjamų dokumentų atskleidimas pakenktų Vokietijos valdžios institucijų ir Komisijos dialogui per „EU Pilot“ procedūrą, kuris tuo metu tebevyko. Be to, ji manė, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį negalėjo būti leista susipažinti su dalimi dokumentų, nes ieškovų prašyme nurodyti dokumentai negalėjo būti atskleisti neparodžius bent jau dalies „EU Pilot“ procedūros 2070/11/SNCO probleminių aspektų. Galiausiai ji paaiškino, kad, jos manymu, ieškovai negali remtis jokiu viršesniu visuomenės interesu, nes sprendimas dėl jų skunde aprašytų faktų veiksmingiau galėjo būti rastas išsaugojus jos ir Vokietijos Federacinės Respublikos abipusio pasitikėjimo atmosferą.
119 Todėl, priešingai, nei teigia ieškovai, ginčijamame sprendime Komisijos nurodyta informacija nagrinėjamomis aplinkybėmis ieškovams leido suprasti, o Bendrajam Teismui – patikrinti, pirma, ar nagrinėjami dokumentai iš tikrųjų susiję su sritimi, kuriai taikoma nurodyta išimtis, ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus.
120 Kiti ieškovų teiginiai negali paneigti šios išvados.
121 Pirma, ieškovai priekaištauja Komisijai, kad ši tame pačiame patvirtinamajame sprendime bendrai nagrinėjo galimybę leisti susipažinti su dviem skirtingais prašymais – atitinkamai 2011 m. gegužės 10 d. ir spalio 10 d. Vokietijos valdžios institucijoms Komisijos pateiktais prašymais suteikti informacijos.
122 Šiuo atžvilgiu pirmiausia pažymėtina, kad ieškovai nepaaiškina, kaip dėl tokio bendro nagrinėjimo galėjo būti pažeista pareiga motyvuoti. Bet kuriuo atveju, viena vertus, kaip teigia Komisija, manytina, kad niekas nekliudo šiai institucijai nagrinėti daugiau nei vieną to paties pareiškėjo pateiktą prašymą leisti susipažinti su dokumentais ir pateikti vieną atsakymą, jeigu ji nagrinėja visą įvairių prašymų dalyką ir atsakymas yra pakankamai aiškus tam, kad pareiškėjas galėtų suprasti, su kuriuo prašymu leisti susipažinti susijusios atskiros atsakymo dalys. Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame sprendime nagrinėjamus dokumentus atskyrė ir, kaip matyti iš šio sprendimo 119 punkto, nurodė priežastis, kurios paskatino nesuteikti galimybės susipažinti su minėtais dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Kita vertus, kaip nurodo Komisija, šis veikimo būdas netgi labiau tinkamas, kai, kaip nagrinėjamu atveju, tarp kelių prašymų leisti susipažinti egzistuoja faktinis ryšys.
123 Antra, ieškovai priekaištauja Komisijai, kad ši fragmentiškai paminėjo Europos Sąjungos teismų sprendimus. Tačiau toks argumentas yra netinkamas. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad Komisija nurodė Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus, kurie gali patvirtinti jos teisinius vertinimus dėl bendrosios prezumpcijos taikymo, siekiant neleisti susipažinti su dokumentais (minėti sprendimai Petrie ir kt. / Komisija; Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau ir 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN / Komisija). Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad šios nuorodos susijusios su teismo praktika galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su tyrimais, srityje aiškinant motyvus, kurie, Komisijos manymu, pagrindžia jos sprendimą atmesti ieškovų prašymą. Be to, Komisijos pateiktos nuorodos buvo pakankamai tikslios, kad leistų ieškovams identifikuoti minėtus Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus ir ginčyti jų svarbą, kaip jie padarė šiame prašyme dėl panaikinimo, pareikšdami ieškinį Europos teismuose.
124 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančios pareigos motyvuoti.
125 Taigi trečiasis ieškinio pagrindas atmestinas.
Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo 2002 m. kovo 20 d. pranešimo pažeidimu
Šalių argumentai
126 Ieškovai tvirtina, kad Komisija pažeidė Sąjungos piliečių skundų nagrinėjimo taisykles, išdėstytas 2002 m. kovo 20 d. pranešime. Jie nurodo, kad šiomis taisyklėmis siekiama saugoti skundą pateikusius asmenis užtikrinant, kad skundai būtų nagrinėjami per skaidrią, objektyvią ir Sąjungos teisę atitinkančią procedūrą. Jos būtent priekaištauja Komisijai, kad ši jų neinformavo apie savo susirašinėjimą su Vokietijos valdžios institucijomis ir nesilaikė minėtame pranešime numatyto skundo nagrinėjimo termino.
127 Komisija iš esmės tvirtina, kad, kiek tai susiję su ieškovų pateiktu prašymu dėl panaikinimo, ketvirtasis ieškinio pagrindas yra netinkamas.
Bendrojo Teismo vertinimas
128 Pirmiausia pažymėtina, kad 2002 m. kovo 20 d. pranešime pateikiamos Komisijos vidinės taisyklės, taikomos nagrinėjant Sąjungos piliečių skundus. Remiantis teismo praktika, minėtame pranešime numatytos vidinės administracinės priemonės, kurių Komisija privalo laikytis nagrinėdama skundą, kiek tai susiję su skundą pateikusiu asmeniu (2009 m. rugsėjo 7 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties LPN / Komisija, T‑186/08, neskelbiamos Rinkinyje, 55 punktas).
129 Nagrinėjamu atveju primintina, kad šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų panaikintas Komisijos sprendimas nesuteikti galimybės susipažinti su dviem prašymais suteikti informacijos, pateiktais Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Todėl nagrinėjamoje byloje reikia priimti sprendimą tik dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, atsižvelgiant į minėtą reglamentą.
130 Be to, 2002 m. kovo 20 d. pranešimas negali būti teisinis pagrindas, leidžiantis vertinti sprendimo dėl atsisakymo leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais teisėtumą. Iš tiesų jame nenustatyta jokių taisyklių, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais per įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, net ir per „EU Pilot“ procedūrą, ir skundą pateikusiems asmenims nesuteikiama jokių teisių šiuo klausimu. Priešingai, jame tik nurodyta, kad, kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, galimybė susipažinti su dokumentais turi būti suteikiama vadovaujantis Reglamentu Nr. 1049/2001. Šiomis aplinkybėmis minėtas pranešimas negali turėti jokios įtakos prašymų leisti susipažinti su dokumentais vertinimui pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.
131 Todėl ketvirtasis ieškinio pagrindas atmestinas kaip netinkamas.
132 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad atmestinas visas ieškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
133 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis kiekvienos šalies reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
134 Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes nuspręstina, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. rugsėjo 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.