Byla T‑296/12
The Health Food Manufacturers’ Association ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Vartotojų apsauga – Reglamentas (ES) Nr. 432/2012 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą – Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių – Tiesioginė sąsaja – Priimtinumas – Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 ir 28 straipsnių pažeidimas – Gero administravimo principas – Nediskriminavimas – Klaidingi vertinimo kriterijai – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Teisė būti išklausytam – Teisinis saugumas – Nepagrįstas pereinamasis laikotarpis – Laikinųjų teiginių sąrašas“
Santrauka – 2015 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Sąvoka „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet kuris visuotinai taikomas teisės aktas, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus – Komisijos reglamentas dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašo sudarymo – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos reglamentas dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašo sudarymo – Ieškovo pateikta konkreti informacija, kad draudžiami teiginiai daro poveikį jo teisinei padėčiai – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012)
3. Teismo procesas – Įrodymai – Dokumentiniai įrodymai – Įrodomoji galia – Sąjungos teismo atliekamas vertinimas – Kriterijai
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 ir 65 straipsniai)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Dviejų ieškovų pateiktas vienas ir tas pats ieškinys – Vieno iš ieškovų pateikto ieškinio priimtinumas – Būtinybė išnagrinėti antrojo ieškovo pateikto ieškinio priimtinumą – Nebuvimas
(SESV 263 straipsnis)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones – Sąvoka – Reglamentas Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašo sudarymo – Neįtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012)
6. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Suderinto leidžiamų vartoti teiginių sąrašo sudarymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 1 ir 2 konstatuojamosios dalys ir 1 straipsnis bei 13 straipsnio 1–3 dalys)
7. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sisteminis, istorinis ir teleologinis aiškinimas – Atsižvelgimas į atitinkamo akto motyvus
8. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Suderinto leidžiamų vartoti teiginių sąrašo sudarymas – Komisijos praleistas procedūrinis terminas – Poveikis atitinkamo akto teisėtumui – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalis)
9. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Suderinto leidžiamų vartoti teiginių sąrašo sudarymas – Komisijos taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos laikiniesiems ar dar vertinamiems teiginiams – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 5 ir 6 dalys)
10. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Suderinto leidžiamų vartoti teiginių sąrašo sudarymas – Laikinųjų priemonių, taikomų laikiniesiems arba dar vertinamiems teiginiams apie sveikumą, patvirtinimas – Laikinųjų teiginių identifikavimas pasinaudojant nuorodomis į kelis interneto puslapius – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 2 dalis ir 28 straipsnio 5 ir 6 dalys; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012 4 ir 11 konstatuojamosios dalys)
11. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Teisė į gerą administravimą – Teisė būti išklausytam – Netaikymas visuotinai taikomų aktų priėmimo procedūroms
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012]
12. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Suderinto leidžiamų vartoti teiginių sąrašo sudarymas – Pareiga prieš tai tartis su atitinkamo sektoriaus gamintojais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1–3 dalys; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012)
13. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašo sudarymo
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 432/2012)
14. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Sąvoka
15. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Mokslinis rizikos vertinimas – Reikalavimas, kuriuo siekiama užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį – Ne toks griežtas teiginių apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, vertinimas – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 17 konstatuojamoji dalis ir 5, 6 straipsniai ir 13 straipsnio 1–3 ir 5 dalys bei 14 straipsnis)
16. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentai Nr. 178/2002 ir Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Suderinto leidžiamų vartoti teiginių sąrašo sudarymas – Pareiga patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliekamo prašymų leisti vartoti teiginius vertinimo gaires – Nebuvimas – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai Nr. 178/2002 ir Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalis)
17. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentai Nr. 178/2002 ir Nr. 1924/2006 – Mokslinis rizikos vertinimas – Teiginiai apie sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą – Reglamento Nr. 1924/2006 taikymas kaip lex specialis – Pasekmės
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų Nr. 178/2002 30 straipsnio 4 dalis ir Nr. 1924/2006 13 straipsnio 2 ir 3 dalys)
18. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus rašytinius dokumentus – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c puktas)
19. Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Apimtis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Bendro pobūdžio aktas, kuriuo pagrįstas ginčijamas sprendimas – Teisinio ryšio tarp ginčijamo akto ir bendro pobūdžio ginčijamo akto būtinumas
(SESV 277 straipsnis)
20. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Parengiamieji aktai – Neįtraukimas – Komisijos paskelbtas teiginių apie sveikumą, kurie dar vertinami ir kuriems taikoma Reglamente Nr. 1924/2006 numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, sąrašas – Aktas, kurio tikslas yra tik parengti galutinį sprendimą – Neįtraukimas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 28 straipsnio 5 ir 6 dalys)
21. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo būtinybė – Ieškinys, dėl kurio ieškovas gali gauti naudos – Suinteresuotumas, susijęs su būsima ir neaiškia padėtimi – Netaikymas
(SESV 263 straipsnis)
22. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Abstraktus nurodymas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio, pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Sąvoka „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pabaigą, turi būti aiškinama kaip apimanti bet kurį visuotinai taikomą teisės aktą, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus. Reglamentas Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas.
Minėtą reglamentą Komisija priėmė naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais ir taikydama reguliavimo procedūrą su tikrinimu, todėl jis nėra pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas. Be to, Reglamentas Nr. 432/2012 yra visuotinai taikomas, nes taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia privalomų teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai numatytai asmenų kategorijai.
(žr. 34–37 punktus)
2. Pagal tiesioginės sąsajos sąlygą, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reikalaujama, pirma, kad skundžiama priemonė darytų tiesioginį poveikį ieškovo teisinei padėčiai, ir, antra, kad ji nepaliktų jokios diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, vykstantį savaime ir išplaukiantį tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių.
Dėl ieškinio, pareikšto dėl Reglamento Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo, pasakytina, jog ieškovas, siekdamas įrodyti, kad šis reglamentas tiesiogiai su juo susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, turi nustatyti teiginius, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie daro poveikį jo teisinei padėčiai. Konkrečiau kalbant, ieškovas privalo įrodyti, kad tuo metu, kai pateiktas ieškinys, jis su savo produktais susijusiuose komerciniuose pranešimuose vartojo teiginius, uždraustus priėmus Reglamentą Nr. 432/2012. Šiuo klausimu, jei ieškovas įrodo, kad prekiaudamas savo produktais vartojo minėtu reglamentu atmestus teiginius apie sveikumą, konstatuotina, kad jis gali paveikti jo teisinę padėtį.
Be to, Reglamentas Nr. 432/2012 nepalieka jokios diskrecijos jo adresatams, nes jame numatytas leidimas akivaizdžiai vyksta savaime ir išplaukia tik iš teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, remiantis Reglamento Nr. 432/2012 2 straipsniu, jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
(žr. 38, 40, 41, 44 punktus)
3. Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo veiklą reglamentuoja laisvo įrodymų vertinimo principas ir vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Vertinant dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas. Šiuo klausimu darytina išvada, kad ieškovo pateikti dokumentai yra patikimi, kai jie pateikti būtent Sąjungos teismo prašymu, kai tai yra pareiškimai, pasirašyti įmonės ieškovės direktorių, kurie privalo konkrečiai suteikti prašomą informaciją, ir kai jie pateikti tarpininkaujant ieškovui atstovaujančiam advokatui, kuris, kaip vykdyti teisingumą padedantis asmuo, ir dėl jam tenkančių profesinių pareigų privalo patikrinti minėtų dokumentų autentiškumą ir teisingumą.
(žr. 42 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43 punktą)
5. Sąvoką „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reikia aiškinti atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, kuris matyti iš jos genezės, išvengti situacijų, kai asmuo priverstas pažeisti teisės aktus, kad galėtų kreiptis į teismą. Norint įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodytą trečią alternatyvą, pozicija. Taigi nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones kitų asmenų atžvilgiu. Siekiant patikrinti, ar dėl ginčijamo teisės akto turi būti patvirtintos įgyvendinamosios priemonės, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką, ir tuo atveju, kai ieškovas prašo tik iš dalies panaikinti aktą, prireikus būtina atsižvelgti tik į įgyvendinamąsias priemones, kurias galbūt reikia patvirtinti dėl tos akto dalies.
Dėl Reglamento Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo pasakytina, kad jis pagal apibrėžimą automatiškai taikomas maisto papildų gamintojų asociacijoms ir norint jį taikyti nacionalinėms ar Europos valdžios institucijoms nereikia priimti priemonių. Darytina išvada, kad dėl minėto reglamento nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
(žr. 46–50 punktus)
6. Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnyje suteikė Komisijai įgaliojimus patvirtinti Sąjungoje suderintą leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašą. Tačiau šios nuostatos tekste konkrečiai nenustatyta, ar leidžiamų vartoti teiginių sąrašas turi būti patvirtintas visas iškart, ar, priešingai, jis gali būti patvirtintas per kelis etapus ir tai leistų Komisijai atidėti leidimo suteikimą teiginiams apie sveikumą, kurių vertinimo Europos maisto saugos agentūra (EFSA) arba pati Komisija dar nebaigė.
Šiuo klausimu atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1924/2006 tikslus, nurodytus jo 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse bei 1 straipsnyje, minėto reglamento 13 straipsnio 1–3 dalis reikia aiškinti taip, kad jose įtvirtinta Komisijos pareiga pasiekti rezultatą, t. y. pasikonsultavus su EFSA patvirtinti leidžiamų vartoti teiginių sąrašą remiantis valstybių narių pateiktais nacionaliniais sąrašais. Iš tiesų šio straipsnio ar Reglamento Nr. 1924/2006 konstatuojamųjų dalių tekstas neleidžia manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino atimti iš Komisijos galimybę sudaryti šį sąrašą laipsniškai ir kartkartėmis jį papildyti, kai EFSA atlieka techninį vertinimą, o pati Komisija patikrina, ar laikomasi minėtame reglamente nustatytų sąlygų. Priešingai, pagal Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1–3 dalis Komisija gali nevaržomai, laikydamasi minėtame reglamente ir Sąjungos teisėje įtvirtintų principų, nustatyti laikotarpį, per kurį bus patvirtintas leidžiamų vartoti teiginių sąrašas. Šiuo klausimu pasakytina, kad tam, kad Komisija galėtų veiksmingai siekti jai iškeltų tikslų, ir atsižvelgiant į tai, kad ji turi atlikti sudėtingus techninius vertinimus, jai turi būti pripažinta didelė diskrecija.
Todėl Sąjungos teismo atliekama Komisijos vertinimo pagrįstumo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar naudodamosi savo kompetencija Sąjungos institucijos nepadarė akivaizdžios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais arba ar jos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų.
(žr. 59, 60, 64, 65, 73 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 61–63 punktus)
8. Nors pagal Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnio 3 dalį Komisija privalėjo patvirtinti visą leidžiamų vartoti teiginių sąrašą ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 31 d. ir tik dalis minėto sąrašo Reglamentu Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo patvirtinta 2012 m. gegužės 16 d., nesant nuostatos, tiesiogiai arba netiesiogiai numatančios procedūrinio termino praleidimo pasekmes, aktas, kurio priėmimo procedūrai taikomas nagrinėjamas terminas, dėl šio praleidimo gali būti iš dalies arba visiškai panaikintas, tik jei nustatyta, kad, nesant šio pažeidimo, to akto turinys būtų buvęs kitoks.
(žr. 71 punktą)
9. Iš Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 28 straipsnio 5 ir 6 dalių teksto matyti, kad pereinamojo laikotarpio priemones numatyta taikyti teiginiams apie sveikumą, kurie dar vertinami ir dėl kurių Komisija dar nepriėmė sprendimo. Taigi, neatsižvelgiant į jų priskyrimą prie šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų trijų kategorijų, nėra kliūčių laikiniesiems teiginiams, kurių dar neįvertino Europos maisto saugos agentūra (EFSA) arba neišnagrinėjo Komisija, taikyti šiame reglamente numatytas pereinamojo laikotarpio priemones.
(žr. 83 punktą)
10. Tai, kad siekiant identifikuoti teiginius apie sveikumą, kurie dar vertinami ir gali būti vartojami pagal Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 28 straipsnio 5 ir 6 dalis, priėmus Reglamentą Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo, Reglamento Nr. 432/2012 4 ir 11 konstatuojamosiose dalyse pateikta nuoroda į Europos maisto saugos agentūros (EFSA) ir Komisijos interneto puslapius, kuriuose viešai skelbiamas, pirma, konsoliduotas sąrašas su visais teiginių apie sveikumą, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnio 2 dalį, ID numeriais ir, antra, laikinųjų teiginių apie sveikumą ID numerių sąrašas bei atmestų teiginių apie sveikumą ID numerių sąrašas, negali būti laikoma teisinio saugumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir kad būtų galima numatyti jų pasekmes, pažeidimu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors būtų buvę gerai, jei Komisija būtų patvirtinusi laikinųjų ir atmestų teiginių sąrašą, kurio formatas būtų panašus į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą, pateiktą Reglamento Nr. 432/2012 priede, kad suinteresuotiesiems asmenims būtų paprasčiau tuos teiginius identifikuoti, aplinkybė, kad Komisija šiuo atveju pasielgė kitaip, negali būti pakankama kaltinimui, siejamam su aiškumo ar konkretumo šiuo klausimu nebuvimu, pagrįsti.
Be to, aplinkybė, jog valstybės narės valdžios institucijos teigia, kad laikinųjų teiginių apie sveikumą paieška kelia tam tikrų sunkumų, nėra savaime pakankama siekiant prikišti Komisijai aiškumo ar konkretumo nebuvimą, nes laikinuosius teiginius galima rasti atsivertus Komisijos ir EFSA viešai skelbiamus dokumentus. Minėtų institucijų sprendimas pasiūlyti maisto produktų gamintojams pagalbos priemonę taip pat negali būti laikomas Reglamento Nr. 432/2012 trūkumo požymiu, galinčiu lemti jo panaikinimą; veikiau tai – pagalbos mechanizmas, kurį šios valdžios institucijos nusprendė taikyti savo iniciatyva ir neperžengdamos savo kompetencijos ribų.
(žr. 86, 87, 89 punktus)
11. Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Tačiau teisė į gerą administravimą, kaip matyti iš šios nuostatos, netaikoma visuotinai taikomų aktų rengimo procesui. Iš tiesų teisė būti išklausytam per su konkrečiu asmeniu susijusią administracinę procedūrą negali būti taikoma per bendro pobūdžio priemonių priėmimo procedūrą.
Todėl, kadangi Reglamentas Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo yra bendro pobūdžio priemonė, Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis netaikomas.
(žr. 97–99 punktus)
12. Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnio 1–3 dalyse, kurios yra Reglamento Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo teisinis pagrindas, nenumatyta, kad Komisija per leidžiamų vartoti teiginių sąrašo patvirtinimo procedūrą privalo tartis su atitinkamo sektoriaus gamintojais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Iš tiesų iš Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 2 dalies matyti, kad tik valstybės narės gali pateikti Komisijai nacionalinius teiginių apie sveikumą sąrašus, kuriais remiantis sudaromas leidžiamų vartoti teiginių sąrašas. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas negali savo naudai remtis tuo, kad Komisija pažeidė jo teisę būti išklausytam, remdamasis Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1–3 dalimis, kiek tai susiję su sprendimu patvirtinti leidžiamų vartoti teiginių sąrašą per kelis etapus.
(žr. 100 punktą)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 105, 110 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 113 punktą)
15. Susiejus Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 17 konstatuojamosios dalies ir 5 ir 6 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog pagal minėtą reglamentą reikalaujama, pirma, kad Sąjungoje būtų galima vartoti tik moksliškai pagrįstus teiginius apie sveikumą, ir, antra, kad šiuos teiginius būtų galima vartoti tik po to, kai Europos maisto saugos agentūra (EFSA) atlieka suderintą mokslinį jų vertinimą, atitinkantį griežčiausius reikalavimus. Ši išvada taikoma ir leidimo suteikimo procedūrai, nurodytai Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1–3 dalyse, per kurią Komisija negali prašyti EFSA atlikti ne tokio griežto mokslinio vertinimo, palyginti su teiginiais, kuriems taikoma šio reglamento 13 straipsnio 5 dalis arba jo 14 straipsnis. Šiuo klausimu konstatuotina, kad nė vienoje iš minėtų nuostatų nenumatyta, jog teiginiams apie sveikumą taikomos skirtingos mokslinio vertinimo sąlygos, nelygu jiems taikytina nuostata.
Be to, mokslinis rizikos vertinimas, kiek įmanoma išsamiau atliktas remiantis mokslo nuomonėmis, pagrįstomis profesionalumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principais, yra svarbi procedūrinė garantija, kuria siekiama užtikrinti priemonių mokslinį objektyvumą ir išvengti savavališkų priemonių patvirtinimo.
(žr. 129 ir 130 punktus)
16. Nei Reglamente Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, nei Reglamente Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos agentūrą (EFSA) ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, neįtvirtinta Komisijos ar EFSA pareiga prieš pradedant Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo procedūrą pateikti konkrečias mokslines gaires, kaip EFSA ketina vertinti prašymus leisti vartoti teiginius. Aplinkybė, kad EFSA vėliau priėmė tokias gaires, atsižvelgdama į atliekant pirmuosius vertinimus įgytą patirtį, neįrodo grėsmės teisiniam saugumui buvimo. Priešingai, manytina, kad šių gairių priėmimas padeda sustiprinti suinteresuotųjų šalių teisinį saugumą.
(žr. 149 punktą)
17. Iš Reglamente Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos agentūrą (EFSA) ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, visų pirma jo 30 straipsnyje, įtvirtintos sistemos matyti, kad reikalavimų, reglamentuojančių mokslo nuomonių priėmimo tvarką, klausimu šis reglamentas yra papildomas teisės aktas, palyginti su Reglamentu Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, ir jis netaikomas, jei Sąjungos teisės akte, kaip minėtame reglamente, numatytos specialios nuostatos dėl leidimų vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo.
Šiuo klausimu, kadangi Reglamento Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad EFSA gali atlikti valstybių narių pagal to paties reglamento 13 straipsnio 2 dalį pateiktų sąrašų suderintą mokslinį vertinimą, pasakytina, kad Reglamento Nr. 178/2002 30 straipsnio 4 dalis netaikoma vertinant teiginius apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, nes atlikdama vertinimą EFSA neprivalėjo diskutuoti su nacionalinės valdžios institucijomis ar viešai skelbti su šiomis diskusijomis susijusių dokumentų.
(žr. 160 ir 161 punktus)
18. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 162 punktą)
19. SESV 277 straipsnyje suteikta galimybė remtis visuotinai taikomo akto neteisėtumu nėra savarankiška teisė pareikšti ieškinį ir ja galima pasinaudoti tik atskirai, taigi pagrindinio ieškinio nepriimtinumas lemia neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo nepriimtinumą. Be to, neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pateiktas atskirai pagal SESV 277 straipsnį dėl to, kad pagrindinėje byloje ginčijamas trečiojo asmens akto teisėtumas, priimtinas tik tada, kai yra ryšys tarp ginčijamo akto ir normos, kurios galimu neteisėtumu remiamasi. Kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama leisti šaliai ginčyti tam tikro bendro pobūdžio akto taikymą grindžiant ieškinį, neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina išspręsti ginčą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikytinas byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys.
Šiuo klausimu konstatuotina, kad išvadą apie tokio ryšio egzistavimą galima padaryti, be kita ko, remiantis teiginiu, kad pagrindiniame ieškinyje ginčijamas aktas iš esmės grindžiamas akto, kurio teisėtumas ginčijamas, nuostata.
(žr. 169, 170, 172 punktus)
20. Ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį galima pareikšti tik dėl priemonių, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams ir aiškiai pakeičiančių jo teisinę padėtį. Siekiant nustatyti, ar teisės aktas arba sprendimas sukelia tokių pasekmių, reikia įvertinti jo turinį. Be to, kai kalbama apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima kelis etapus, ieškinį galima pareikšti iš esmės tik dėl priemonių, kuriomis nustatoma galutinė institucijos pozicija procedūros pabaigoje, o ne dėl tarpinių priemonių, kurių tikslas yra tik parengti galutinį sprendimą.
Dėl Komisijos paskelbto teiginių apie sveikumą, kuriuos galima vartoti ir kuriems taikoma Reglamento Nr. 1924/2006 28 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, nes šie teiginiai yra laikini, kol jų dar neįvertino Europos maisto saugos agentūra (EFSA) arba neišnagrinėjo Komisija, sąrašo negalima pareikšti ieškinio. Iš tiesų sąrašo sudarymas, siekiant vienintelio tikslo – nustatyti teiginius apie sveikumą, kurių vertinimas dar nebaigtas ir dėl kurių Komisija nepareiškė galutinės pozicijos, yra tik tarpinė priemonė, skirta parengti šių teiginių įtraukimui arba neįtraukimui į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą, kuris yra galutinis sprendimas.
(žr. 201–203 punktus)
21. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 206 ir 207 punktus)
22. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 209 punktą)