BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. vasario 26 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo, kurį sudaro geltonas apskritimo lankas ekrano apačioje, paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑331/12
Sartorius Lab Instruments GmbH & Co. KG, įsteigta Getingene (Vokietija), atstovaujama advokato K. Welkerling, kuriai leista pakeisti Sartorius Weighing Technology GmbH,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,
atsakovę,
dėl ieškinio dėl 2012 m. gegužės 3 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1783/2011‑1), susijusio su paraiška įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą žymenį, kurį sudaro geltonas apskritimo lankas ekrano apačioje,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse ir A. Collins (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. liepos 27 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. spalio 24 d.,
atsižvelgęs į 2014 m. sausio 6 d. nutartį leisti vieną šalį pakeisti kita,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdžio, todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą nevykdant žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2011 m. vasario 7 d. Sartorius Weighing Technology GmbH, kurią pakeitė Sartorius Lab Instruments GmbH & Co. KG, pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kurį Sartorius Weighing Technology apibūdino kaip „prekių ženklą, kuris nėra Bendrijos prekių ženklas“ ir kuriame pavaizduotas geltonas apskritimo lankas ekrano apačioje, yra toks:
3 Registracijos paraiškoje prašomas įregistruoti žymuo apibūdintas taip:
„Pozicinį prekių ženklą sudaro geltonas apskritimo lankas, atsiveriantis į viršų, esantis ant elektroninio ekrano apatinės briaunos ir besidriekiantis per visą jo plotį. Punktyriniai kontūrai, kurie nubrėžti tik tam, kad matytųsi, jog lankas yra ant elektroninio ekrano, nėra prekių ženklo objektas.“
4 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso persvarstytos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7, 9, 10 ir 11 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– 7 klasė: „Mašinos chemijos pramonės reikmėms; mašinos maisto pramonės ir gėrimų gamybos reikmėms; maišymo mašinos; maišytuvai; vibratoriai pramonės reikmėms; elektrinio suvirinimo aparatai; centrifugos; centrifugavimo kameros; visos minėtos prekės su elektroniniu ekranu“;
– 9 klasė: „Moksliniai instrumentai ir aparatai, įskaitant laboratorinius aparatus; svėrimo aparatai ir prietaisai ir jų dalys; oro ir skysčių filtrų elektroniniai testavimo aparatai; matavimo ir reguliavimo aparatai ir jų dalys, optiniai matavimo, signaliniai ir reguliavimo (kontroliniai) aparatai ir prietaisai, ypač mikroskopai, dujų analizės įrenginiai, spektrometrai, tarp jų fluorescencijos spektrometrai ir nefelometrijos aparatai; zondai mokslo reikmėms, ypač jutikliai, aparatai ore esantiems mikrobams surinkti ir filtruoti ir jų dalys; fizikinės ar cheminės analizės aparatai, aparatų kompleksai ir dalys; termostatai; duomenų dorojimo įrenginiai, ypač duomenų įvesties, išsaugojimo, atgaminimo ir (arba) komandiniai įrenginiai, įskaitant medžiagos konversijos procesą; fermenteriai ir bioreaktoriai; šilumos matuokliai, skirti temperatūrai biofarmacinių medžiagų viduje vienkartiniuose induose reguliuoti; plastikų suvirinimo ir separavimo įrenginiai, įranga, skirta plastikiniams indams, pvz., plastikiniams vamzdeliams, vamzdeliams, maišeliams ir talpykloms steriliai sujungti; elektrinio, ypač plastikinių kamerų, suvirinimo aparatai; ląstelių dauginimo aparatai (ne medicinos reikmėms); biologinių medžiagų, pavyzdžiui, mikroorganizmų, ląstelių ir audinių, auginimo, inkubacijos, dažymo ir analizės laboratoriniai aparatai; laboratoriniai kratytuvai, jų platformos, ypač su fizinių duomenų matavimo taškais ir (arba) duomenų sąveikos įranga, leidžiančia keistis duomenimis su išorės aparatais; laboratorinės centrifugos; laboratorinių centrifugų kameros; biofarmacinių medžiagų maišytuvai, ypač vibracijos, rotacijos ar bangavimo būdu; elektriniai metalo detektoriai; visos minėtos prekės su elektroniniu ekranu“;
– 10 klasė: „Medicinos aparatai ir instrumentai; visos minėtos prekės su elektroniniu ekranu“;
– 11 klasė: „Vandens ir tirpalų apdorojimo aparatai ir įranga farmacijos, medicinos ir laboratorijų sektoriuje, vandens dejonizacijos ir vandens gryninimo aparatai, šių aparatų dalys; tirpalų depirogenizacijos ir skysčių kenksmingų medžiagų atskyrimo aparatai; filtravimo įrenginiai aplinkosaugos technologijų, maisto pramonės ir gėrimų gamybos reikmėms; visos minėtos prekės su elektroniniu ekranu“.
5 2011 m. liepos 28 d. sprendimu ekspertas atmetė paraišką dėl visų 4 punkte nurodytų prekių, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas šių prekių atžvilgiu neturėjo skiriamojo požymio.
6 2011 m. rugpjūčio 26 d. Sartorius Weighing Technology padavė apeliaciją dėl eksperto sprendimo pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius.
7 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT Pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, motyvuodama tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Iš esmės ji nusprendė, kad registracijos paraiškos objektą sudarė ant elektroninio ekrano apatinės briaunos esantis į viršų atsiveriantis geltonas apskritimo lankas. Ji pažymėjo, kad visos prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės turi elektroninį ekraną ir kad atitinkama visuomenė, būtent – specialių pramonės ir technikos sričių specialistai, žymenį suprastų kaip paprastą ekrano papuošimą. Jos vertinimu, pavaizduota forma neperteikė jokios informacijos apie prekės gamintoją. Todėl ji padarė išvadą, jog šis žymuo neturi reikiamo minimalaus skiriamojo požymio, kad būtų galima jį naudoti kaip Bendrijos prekių ženklą.
Šalių reikalavimai
8 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą ir apeliacinę procedūrą VRDT.
9 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
10 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
11 Kitaip nei Apeliacinė taryba, ieškovė mano, kad prašomą įregistruoti žymenį atitinkama visuomenė supras ne kaip išimtinai dekoratyvinį, bet kaip originalų žymenį, turintį minimalų skiriamąjį požymį, kurio pakanka prekių ženklo funkcijai atlikti.
12 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
13 Prašomą įregistruoti žymenį ieškovė kvalifikuoja kaip „pozicinį prekių ženklą“. Dėl tokio kvalifikavimo reikia pažymėti, kad nei Reglamente Nr. 207/2009, nei 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2868/95, skirtame įgyvendinti Tarybos reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), neminimi „poziciniai prekių ženklai“ kaip atskira prekių ženklų kategorija. Tačiau kadangi Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje nepateikiamas išsamus žymenų, galinčių sudaryti Bendrijos prekių ženklus, sąrašas, ši aplinkybė neturi reikšmės, kiek tai susiję su galimybe registruoti „pozicinius prekių ženklus“.
14 Be to, aišku, kad „poziciniai prekių ženklai“ artimi vaizdinių ir erdvinių prekių ženklų kategorijai, nes jie skirti prekės paviršiui žymėti vaizdiniais arba erdviniais elementais. Beje, ieškovė primygtinai nereikalauja minėto žymens kvalifikuoti kaip vaizdinio, erdvinio ar kitokio žymens.
15 Tačiau „pozicinio prekių ženklo“ kvalifikavimas kaip vaizdinio ar erdvinio prekių ženklo arba kaip atskiros prekių ženklų kategorijos neturi reikšmės vertinant jo skiriamąjį požymį (2010 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo X Technology Swiss prieš VRDT (Oranžinė kojinės pirštų galų spalva), T‑547/08, Rink. p. II‑2409, 19–21 punktai).
16 Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai neregistruojami.
17 Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis pagal šį straipsnį reiškia, kad šis prekių ženklas prekę, kurią prašoma registruoti, leidžia identifikuoti kaip pagamintą konkrečios įmonės, taigi ir ją atskirti nuo kitų įmonių prekių (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, C‑473/01 P ir C‑474/01 P, Rink. p. I‑5173, 32 punktas ir 2004 m. spalio 21 d. Sprendimo VRDT prieš Erpo Möbelwerk, C‑64/02 P, Rink. p. I‑10031, 42 punktas).
18 Skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė (17 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT 33 punktas ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck prieš VRDT, C‑25/05 P, Rink. p. I‑5719, 25 punktas).
19 Vis dėlto, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas nebūtų taikomas, pakanka minimalaus skiriamojo požymio (2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Henkel prieš VRDT (Raudonos ir baltos spalvos apvali tabletė), T‑337/99, Rink. p. II‑2597, 44 punktas ir 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo The Smiley Company prieš VRDT (Pusės „smiley“ šypsenėlės vaizdas), T‑139/08, Rink. P. II‑3535, 16 punktas).
20 Pažymėtina, kad atitinkamos visuomenės suvokimui įtakos gali turėti žymens, kurį prašoma įregistruoti, pobūdis. Jeigu vidutiniai vartotojai nėra įpratę apie prekių komercinę kilmę spręsti iš žymenų, sutampančių su šių prekių išvaizda, tokie žymenys yra skiriamieji, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, tik jeigu jie labai nukrypsta nuo sektoriaus normų ar įpročių (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mag Instrument prieš VRDT, C‑136/02 P, Rink. p. I‑9165, 30 ir 31 punktus; 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi Werke prieš VRDT, C‑173/04 P, Rink. p. I‑551, 28 ir 31 punktus ir 2007 m. spalio 4 d. Sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑144/06 P, Rink. p. I‑8109, 36 ir 37 punktus).
21 Šio sprendimo 20 punkte minėtos teismų praktikos taikymą lemiantis veiksnys yra ne atitinkamo žymens kvalifikavimas kaip vaizdinio, erdvinio ir kitokio, o aplinkybė, kad jis sutampa su žymimos prekės išvaizda. Pavyzdžiui, šis kriterijus taikytas ne tik erdviniams prekių ženklams (17 punkte minėtas Sprendimas Procter & Gamble prieš VRDT, 20 punkte minėti sprendimai Mag Instrument prieš VRDT ir Deutsche SiSi Werke prieš VRDT), bet ir vaizdiniams prekių ženklams, sudarytiems iš žymimos prekės dvimačio vaizdo (18 punkte minėtas Sprendimas Storck prieš VRDT ir 20 punkte minėtas Sprendimas Henkel prieš VRDT), taip pat žymeniui, kurį sudarė motyvas ant prekės paviršiaus (2004 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo nutartis Glaverbel prieš VRDT, C‑445/02 P, Rink. p. I‑6267). Be to, teismų praktikoje manoma, kad spalvos ir abstraktūs jų deriniai gali būti pripažinti kaip turintys jiems būdingą skiriamąjį požymį tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nes jie sutampa su žymimų prekių išvaizda ir iš principo nenaudojami kaip komercinės kilmės nurodymo priemonė (pagal analogiją žr. 2003 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Libertel, C‑104/01, Rink. p. I‑3793, 65 ir 66 punktus ir 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Heidelberger Bauchemie, C‑49/02, Rink. p. I‑6129, 39 punktą).
22 Tokiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas sutampa su žymimos prekės išvaizda, ar, atvirkščiai, smarkiai nukrypsta nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių.
23 Remiantis tuo, ką ieškovė nurodė ieškinio 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose, prašomas įregistruoti prekių ženklas skirtas konkrečiam žymeniui, dedamam tam tikroje nurodytų matavimo priemonių apatinės briaunos dalyje po jų elektroniniais ekranais, saugoti. Taigi, net jeigu aišku, kad šio sprendimo 2 punkte pateiktame žymenyje pavaizduoti ekrano kontūrai nėra dalis prašomo įregistruoti prekių ženklo, kurį sudaro geltono apskritimo lankas, šis negali būti atsietas nuo prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių dalies formos. Kaip teisingai pažymi VRDT, prekių ženklo paraiškoje nurodytas geltono apskritimo lankas prisitaiko prie kiekvienos žymimos prekės formos pabrėždamas jos kontūrą. Vadinasi, reikia manyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas sutampa su žymimos prekės išvaizda, todėl taikytina šio sprendimo 20 punkte minėta teismų praktika (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lange Uhren prieš VRDT (Geometriniai laukai ant laikrodžio ciferblato), T‑152/07, neskelbiamo Rinkinyje, 79–83 punktus). Taigi, ieškovė negali Apeliacinės tarybos kaltinti tuo, kad ginčijamame sprendime ji rėmėsi šia praktika.
24 Šioje byloje ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos vertinimo, jog nagrinėjamos prekės yra techninės, specialios ir skirtos specialistams.
25 Ji ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, jog šios atitinkamos visuomenės skiriamas dėmesys prekių ženklo paraiškoje nurodytoms prekėms svyruoja „nuo vidutinio iki didelio“. Pirmojoje ieškinio pagrindo dalyje ieškovė tirtina, kad atitinkamos visuomenės pastabumas yra labai didelis. Ji kaltina Apeliacinę tarybą nesivadovavus eksperto išvada šiuo klausimu, kurios šalys neginčijo.
26 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjusi apeliaciją iš esmės, Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos ir tai darydama gali įgyvendinti skyriaus, atsakingo už ginčijamą sprendimą, kompetencijai priklausančius įgaliojimus. Iš šios nuostatos matyti, kad tuo atveju, kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija dėl eksperto sprendimo atsisakyti įregistruoti, ji gali iš naujo iš esmės išnagrinėti visą registracijos paraišką tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais, t. y. šiuo atveju nuspręsti dėl registracijos paraiškos – ją atmesti arba pripažinti pagrįsta ir taip patvirtinti joje ginčijamą sprendimą arba jo nepatvirtinti (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 56 ir 57 punktus).
27 Taigi Apeliacinė taryba galėjo įgyvendinti eksperto kompetenciją ir, priimdama sprendimą dėl apeliacijos, spręsti, kaip ji taip padarė ginčijamo sprendimo 12–14 punktuose, dėl atitinkamos visuomenės nustatymo ir jos pastabumo nagrinėjamų prekių atžvilgiu lygio. Tas pats pasakytina ir apie jos pateiktą prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimą.
28 Ginčijamo sprendimo 14 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad prekių ženklo paraiška daugiausia buvo susijusi su 7 klasės pramoninės paskirties mechanizmais, 9 klasės specialios paskirties aparatais, 10 klasės medicinos aparatais ir instrumentais, taip pat su 11 klasės vandens ir tirpalų apdorojimo aparatais ir įranga farmacijos, medicinos ir aplinkosaugos technologijoms skirtų filtravimo laboratorijų ir įrenginių sektoriuje, maisto ir gėrimų pramonėje. Be to, ji nusprendė, kad šios prekės yra specialiosios techninės, skirtos specialistams; pastarųjų dėmesys joms svyravo nuo vidutinio iki didelio.
29 Taigi, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos ginčijamo sprendimo 15 punkte konstatuodama, kiek tai susiję su prekių ženklais, kurie, kaip ginčijamas žymuo, nėra nepriklausomi nuo jais žymimų prekių išvaizdos, kad tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamąjį požymį pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Vadinasi, šio sprendimo 20 ir 21 punktuose nurodytą teismų praktiką Apeliacinė taryba taikė specifinio sektoriaus vartotojams, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, o ne bendrai vidutiniams vartotojams, kaip tvirtina ieškovė.
30 Beje, ieškovė neginčija ginčijamo sprendimo 17 punkte Apeliacinės tarybos pateikto vertinimo, kuriuo remiantis visos prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės turi elektroninį ekraną. Taigi, Apeliacinė taryba pagrįstai ginčijamo sprendimo 18 punkte rėmėsi faktais, paremtais „bendra praktine patirtimi, susijusia su techninių aparatų ekranais, apie kuriuos gali žinoti bet kuris asmuo ir apie kuriuos žino visų pirma šių prekių vartotojai“. Taigi reikia atmesti ieškovės argumentą, jog Apeliacinė taryba neatsižvelgė nei į atitinkamos visuomenės „lūkesčius arba išankstines žinias“, nei į jos „įpročius“.
31 Priešingai, nei tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba turėjo teisę atsižvelgti į faktus, kuriuos bet kuris asmuo gali žinoti arba sužinoti iš viešai prieinamų šaltinių (2004 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ruiz‑Picasso ir kt. prieš VRDT – DaimlerChrysler (PICARO), T‑185/02, Rink. p. II‑1739, 28 ir 29 punktai ir 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo XXXLutz Marken prieš VRDT – Meyer Manufacturing (CIRCON), T‑542/10, 38 punktas).
32 Ieškovė taip ir nepateikė jokio įrodymo, galinčio paneigti vertinimą, jog atitinkamą visuomenę sudarančių specialistų skiriamas dėmesys nagrinėjamoms prekėms svyruoja „nuo vidutinio iki didelio“. Ji paprasčiausiai nurodo, pirma, savo pačios rašytiniuose pareiškimuose VRDT instancijose esančius argumentus ir, antra, ieškinio A.6–A.14 priedus. Šiuose prieduose pateiktos prekių, tariamai panašių į nagrinėjamas, brošiūros, tačiau ieškovė nenurodo, kaip šios brošiūros gali įrodyti, jog „atitinkamą visuomenę sudaro suinteresuoti ir gerokai daugiau nei vidutiniškai informuoti specialistai, kurių dėmesį patrauks net mažiausi atitinkamų prekių pateikimo ypatumai.“ Todėl reikia atmesti pirmąją vienintelio pagrindo dalį.
33 Maža to, pažymėtina, kad šiose brošiūrose, įskaitant pačios ieškovės brošiūrą A.14 priede, nagrinėjamų prekių techninės specifikacijos paprastai pateikiamos lentelėse, o tai reiškia, kad pirkdami vartotojai (darant prielaidą, kad jų pastabumo lygis, kaip tvirtina ieškovė, yra labai aukštas) remiasi veikiau šiomis techninėmis detalėmis, o ne šių prekių fizine išvaizda.
34 Antrojoje ieškinio pagrindo dalyje ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, susijusį su skiriamuoju prašomo įregistruoti prekių ženklo požymiu.
35 Reikia priminti, kad jeigu ieškovė remiasi prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuoju požymiu, nepaisydama Apeliacinės tarybos analizės, ji ir turi pateikti konkrečią ir pagrįstą informaciją, kuri leistų nustatyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi jam būdingą skiriamąjį požymį (2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Develey prieš VRDT, C‑238/06 P, Rink. p. I‑9375, 50 punktas).
36 Iš nagrinėjamo žymens aprašymo, pateikto šio sprendimo 3 punkte, matyti, kad jį sudaro geltonas apskritimo lankas, atsiveriantis į viršų ir esantis konkrečioje elektroninio ekrano vietoje. Taigi, Apeliacinė taryba teisingai įvertino, o ieškovė to neginčijo, kad šis žymuo nėra nepriklausomas nuo juo žymimų prekių išvaizdos.
37 Apeliacinė taryba nusprendė, jog, nagrinėjamų prekių vartotojo požiūriu, apskritimo lanko uždėjimas ant išorinės elektroninio ekrano rėmo briaunos yra paprastas ekrano papuošimas. Šio itin paprasto papuošimo vartotojas nesuvoks kaip prekių kilmės nuorodos. Apeliacinė taryba nurodė, kad nepaisant to, jog vartotojas paprastai neskiria jokio dėmesio arba skiria jo nedaug estetinei ekrano išvaizdai, nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad pramonės reikmėms skirtos prekės paprastai neturi jokio estetinio elemento.
38 Šiai Apeliacinės tarybos išvadai reikia pritarti. Pažymėtina, kad net jeigu prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių išvaizda paprastai yra kukli, jos nėra visai neestetiškos. Iš ieškinio A.6–A.14 priedų matyti, kad nėra visiškai neįprasta pateikti spalvotą elementą aplink šių prekių ekraną – arba ant mygtukų šalia ekrano, arba ryškiomis spalvomis ant paties ekrano rėmo. Pavyzdžiui, vienas gamintojas, kurio brošiūra pateikta A.12 priede, skersai ekrano brėžia keturias ryškiai geltonas kreives. Kitaip nei ieškovė, kiti gamintojai, kurių brošiūros pridėtos prie ieškinio, ant savo prekių ties ekranu nurodo savo pavadinimą. Taigi vartotojas yra įpratęs matyti spalvotus motyvus ant prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių. Todėl jis juos supras kaip puošybos elementą, o ne kaip šių prekių komercinės kilmės nuorodą, juo labiau kad paprastai jų gamintojai ten pateikia savo pavadinimą, norėdami nurodyti jų kilmę.
39 Prašomą įregistruoti žymenį sudaro paprastas motyvas. Nepaisant ryškios jo spalvos, jame nėra jokio išsiskiriančio elemento, kuris galėtų patraukti atitinkamos visuomenės dėmesį, net jeigu ją laikytume labai pastabia. Kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto ir priešingai, nei tvirtina ieškovė, tokios spalvotos „vaizdinės nuorodos“ pateikimas aplink aparato ekraną nėra šiame sektoriuje neįprastas reiškinys. Be to, ieškovė netvirtina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apima konkretų geltonos spalvos atspalvį. Todėl manytina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi jokio unikalaus, originalaus ar neįprasto požymio.
40 Šio vertinimo nepaneigia ieškovės nurodoma aplinkybė, jog prašomo įregistruoti žymens padėtis neturi techninio ar funkcinio poveikio. Tam, kad prašomas įregistruoti žymuo turėtų minimalų skiriamąjį požymį, kurio reikalaujama Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte, jis tik turi atrodyti a priori galintis sudaryti sąlygas atitinkamai visuomenei nustatyti Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ar paslaugų kilmę ir neabejotinai jas atskirti nuo tų, kurios priklauso kitoms įmonėms (2007 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo IVG Immobilien prieš VRDT (I), T‑441/05, Rink. p. II‑1937, 55 punktas). Šiuo atveju taip nėra. Prašomas įregistruoti žymuo neturi jokio būdingo elemento, jokio įsimintino ar dėmesį patraukiančio požymio, dėl kurio jis įgytų minimalų skiriamąjį požymį, o vartotojas galėtų jį suprasti kitaip, nei įprastą 7 ir 9–11 klasių prekių ekrano papuošimą.
41 Taigi vien aplinkybė, jog kiti prekių ženklai, nors irgi paprasti, buvo įvertinti kaip turintys šią savybę nurodyti žymimų prekių kilmę, taigi ir kaip turintys skiriamąjį požymį, neturi lemiamos reikšmės nustatant, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas taip pat turi minimalų skiriamąjį požymį, kuris būtinas, kad jis galėtų būti įregistruotas (šiuo klausimu žr. 19 punkte minėto Sprendimo Pusės „smiley“ šypsenėlės vaizdas 34 punktą). Paminėtina, kad prekių ženklas gali įgyti skiriamąjį požymį dėl naudojimo tam tikrą laiką, tačiau ieškovė šiuo atveju nepateikia jokio argumento, pagrįsto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalimi.
42 Todėl darytina išvada, jog Apeliacinė taryba nepadarė klaidos nuspręsdama, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas smarkiai nenukrypsta nuo aptariamo sektoriaus normų ar įpročių, jį atitinkama visuomenė suvoks kaip dekoratyvinį elementą ir todėl jis neturi jokio skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Dėl šios priežasties reikia atmesti šio ieškinio vienintelio pagrindo antrąją dalį.
43 Kadangi atmestos abi vienintelio pagrindo dalys, reikia atmesti visą pagrindą ir atitinkamai visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT bylinėjimosi išlaidas pagal šios tarnybos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Sartorius Lab Instruments GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2014 m. vasario 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.