BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) NUTARTIS
2023 m. gruodžio 15 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamento (ES) 2017/1939 42 straipsnio 1 ir 2 dalys – Europos prokuratūros nuolatinės kolegijos sprendimas perduoti bylą teismui – Europos prokuratūros procesinis aktas – Kompetencijos nebuvimas“
Byloje T‑103/23
Victor-Constantin Stan, gyvenantis Bukarešte (Rumunija), atstovaujamas advokatų A. Şandru ir V. Costa Ramos,
ieškovas,
prieš
Europos prokuratūrą, atstovaujamą L. De Matteis, F.‑R. Radu ir E. Farhat,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė O. Porchia (pranešėja), teisėjai M. Jaeger ir P. Nihoul,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma į:
– ieškinį (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. vasario 23 d.),
– atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. gegužės 31 d.) Europos prokuratūros pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– ieškovo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (jas Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. liepos 17 d.),
– Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento prašymus įstoti į bylą (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2023 m. birželio 3, 14 ir 22 d.),
priima šią
Nutartį
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Victor‑Constantin Stan prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Europos prokuratūros ketvirtosios nuolatinės kolegijos sprendimą perduoti su juo susijusią bylą teismui (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 2021 m. gruodžio 22 d. Direcția Națională Anticorupție – Serviciul Teritorial Timişoara (Nacionalinės kovos su korupcija tarnybos Timišoaros teritorinis skyrius, Rumunija) užregistravo dviejų asmenų pranešimus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.
3 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Rumunijoje bylą tiriantis Europos deleguotasis prokuroras pareikalavo jam perduoti Nacionalinės kovos su korupcija tarnybos Timišoaros teritoriniame skyriuje užregistruotą bylą.
4 2022 m. sausio 27 d. Rumunijoje bylą tiriantis Europos deleguotasis prokuroras pradėjo tyrimą. Jo teigimu, nuo 2018 m. keli asmenys padarė nusikalstamas veikas ir dėl to galėjo neteisėtai gauti lėšų iš Europos Sąjungos ir Rumunijos biudžetų.
5 Priėmus 2022 m. birželio 27 d. Rumunijoje bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro nutarimą, 2022 m. birželio 28 d. ieškovas įgijo kaltinamojo statusą dėl neteisėto lėšų gavimo iš Rumunijos biudžeto veikų, kurių bendravykdis jis yra ir už kurias baudžiama pagal Rumunijos baudžiamojo kodekso 306 straipsnį. Rumunijoje bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas, siekdamas gauti lėšų iš Rumunijos nacionalinio biudžeto, Agenția pentru Întreprinderi Mici și Mijlocii, Atragere de Investiții și Promovarea Exportului Timișoara (Timišoaros mažųjų ir vidutinių įmonių, investicijų patrauklumo ir eksporto skatinimo agentūra, Rumunija) pateikė suklastotus, neteisingus ir neišsamius dokumentus, susijusius su šešių bendrovių pateiktais projektais.
6 2022 m. gruodžio 9 d. Europos prokuratūros ketvirtoji nuolatinė kolegija priėmė ginčijamą sprendimą: juo perdavė teismui bylą dėl, be kita ko, ieškovo, o su juo nesusijusią bylos dalį dėl korupcijos ir klastojimo veikų nutraukė.
7 2022 m. gruodžio 19 d. Rumunijoje bylą tiriantis Europos deleguotasis prokuroras pateikė kaltinamąjį aktą ir dėl neteisėto lėšų gavimo nusikalstamos veikos ieškovas buvo teisiamas Tribunalul Bucureşti (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija).
Šalių reikalavimai
8 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir vėlesnius aktus,
– prireikus pripažinti netaikytinomis Europos prokuratūros vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, prieštaraujančias 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017, p. 1).
9 Pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Europos prokuratūra Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
10 Atsakydamas į nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti Europos prokuratūros pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atidėti sprendimo priėmimą, kol bus priimtas sprendimas dėl bylos esmės.
Dėl teisės
11 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo arba savo kompetencijos nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju Europos prokuratūra prašo pripažinti ieškinį nepriimtinu, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendžia priimti sprendimą dėl šio prašymo ir netęsti proceso.
12 Europos prokuratūra nurodo tris nepriimtinumo pagrindus. Pirma, ji teigia, kad Bendrasis Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes SESV 263 straipsnis šiuo atveju netaikomas jos procesiniams aktams. Antra, ji tvirtina, kad ieškovas neturi locus standi. Trečia, ji mano: kadangi ieškinys pagrindinėje byloje yra nepriimtinas, ieškovo pagal SESV 277 straipsnį pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.
13 Dėl pirmojo nepriimtinumo pagrindo Europos prokuratūra tvirtina, kad šis pagal SESV 263 straipsnį pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nes ginčijamo sprendimo teisminė kontrolė vykdytina tik Reglamento 2017/1939 42 straipsnyje numatytomis sąlygomis, o jos nagrinėjamu atveju netenkinamos.
14 Šiuo klausimu Europos prokuratūra nurodo, kad SESV 263 straipsnis netaikomas jos procesiniams aktams. Pagal SESV 86 straipsnio 3 dalį Reglamento 2017/1939 42 straipsnis yra lex specialis SESV 263 straipsnio atžvilgiu. Jos nuomone, šiame 42 straipsnyje numatyta Europos prokuratūros procesinių aktų teisminė kontrolė grindžiama keliais pagrindais ir jie visi sudaro sistemą, užtikrinančią, kad būtų visiškai laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintų procesinių garantijų.
15 Europos prokuratūra nurodo, kad pirmąjį pagrindą sudaro Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Europos prokuratūros procesinių aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisminė kontrolė pagal nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus ir procedūras priklauso kompetentingo nacionalinio teismo kompetencijai. Jos teigimu, tai, kad ši kompetencija suteikiama nacionaliniams teismams, yra tiesioginė ir natūrali Europos prokuratūros tiriamų bylų perdavimo kompetentingam nacionaliniam teismui pasekmė. Be to, viena vertus, pagal galiojančius teisės aktus tik nacionaliniai teismai turi kompetenciją tuo pačiu metu taikyti nacionalinę ir Sąjungos teisę. Kita vertus, vykdydama tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą Europos prokuratūra taiko ir Sąjungos teisę, ir nacionalinę teisę. Tai, kad Europos prokuratūros procesinių aktų teisminė kontrolė patikėta nacionaliniam teismui, kompetentingam taikyti nacionalinę ir Sąjungos teisę, užtikrina, kad asmenys, dėl kurių Europos prokuratūra atlieka tyrimus, turės teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Taigi pagal Reglamentą 2017/1939 galima taikyti, be kita ko, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest (C‑219/17, EU:C:2018:1023) įtvirtintą nuostatą, leidžiančią iš dalies nukrypti nuo Sąjungos teisės principų, susijusių su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išimtine kompetencija tikrinti Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų priimtus aktus, nes nacionaliniai teismai gali vykdyti Europos prokuratūros aktų kontrolę ir pripažinti juos negaliojančiais, jeigu pažeidžiama nacionalinė teisė.
16 Europos prokuratūra priduria, kad jeigu nacionalinio teismo nagrinėjamas Europos prokuratūros procesinis aktas laikomas prieštaraujančiu Sąjungos teisės nuostatai, pagal Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 2 dalies a punktą toks teismas privalo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl tokio akto galiojimo, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje. Be to, Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta jo 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis, apimanti visus likusius atvejus, kai dėl Europos prokuratūros sprendimo nutraukti bylą negalima pasinaudoti teisių gynimo priemone nacionaliniu lygmeniu, ir ji taikoma tik tuo atveju, jei teisminės kontrolės reikalaujama remiantis Sąjungos teise.
17 Be to, Europos prokuratūra nurodo, kad Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju, susijusiu su Europos prokuratūros teisės aktais, kurie nelaikomi procesiniais aktais, galinčiais turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, turi būti įvykdytos visos ieškinio pareiškimo sąlygos pagal SESV 263 straipsnį, kad ieškinys būtų priimtinas.
18 Galiausiai Europos prokuratūra pabrėžia ieškinių dėl panaikinimo, pareikštų dėl jos procesinių aktų, išskyrus tuos, kurie Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 3 dalyje numatyti kaip išimtis, priimtinumo pasekmes tiek Europos prokuratūros, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veikimui. Pirma, Europos prokuratūros tyrimai būtų vilkinami, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taptų baudžiamąsias bylas nagrinėjančiu apeliaciniu teismu daugelyje baudžiamųjų bylų. Antra, jeigu šie ieškiniai dėl panaikinimo būtų pripažinti priimtinais, tai prieštarautų SESV 86 straipsnio ir Reglamento 2017/1939 nuostatoms.
19 Ieškovas teigia, kad jo ieškinys yra priimtinas. Jo nuomone, Europos prokuratūros požiūris prieštarauja Sąjungos teisei. Reglamento 2017/1939 42 straipsnis neatitinka Chartijos 47 straipsnyje numatytų teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą reikalavimų ir pažeidžia ESS 19 straipsnyje nustatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetenciją užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Sąjungos sutartis būtų laikomasi teisės, taip pat paisoma Sąjungos teisės sistemos autonomijos.
20 Pirma, ieškovas pažymi, kad teisminė kontrolė yra mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad būtų paisoma teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal veiksmingumo principą, kuris glaudžiai susijęs su teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymu, reikalaujama, kad teisės subjektai turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, kad apgintų savo teises ir laisves pagal Sąjungos teisę. Tai galima pasiekti tik jeigu Reglamento 2017/1939 42 straipsnis būtų aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama fiziniams asmenims Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pareikšti ieškinį dėl Europos prokuratūros sprendimų panaikinimo. Be to, nacionaliniai teismai neturi „kompetencijos ar galimybės konstatuoti, kad [Europos prokuratūros] nuolatinės kolegijos sprendimas“ prieštarauja Sąjungos teisei, todėl teisės subjektų teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymas priklauso nuo šių teismų noro pasinaudoti prašymo priimti prejudicinį sprendimą mechanizmu. Nacionalinių teismų kompetencija apsiriboja vertinimu, ar dėl ieškovo nurodytų pagrindų kyla pakankamų abejonių dėl nagrinėjamos priemonės galiojimo, kad būtų galima patenkinti jo prašymą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Taigi teisės subjektai negali laisvai naudotis prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra. Nacionaliniam teismui atsisakius patenkinti kaltinamojo prašymą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo kiltų didesnė rizika, kad Sąjungos teisė nebus taikoma arba bus taikoma klaidingai.
21 Ieškovas taip pat nurodo, kad yra skirtumų, susijusių su tuo, „kiek įvairių valstybių narių nacionaliniai teismai iš tikrųjų pasinaudoja galimybe kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą“, o tai gali lemti skirtingų valstybių narių piliečių diskriminaciją. Ieškovas mano, kad nėra realios teisminės Europos prokuratūros aktų, priimtų Europos deleguotiesiems prokurorams vykdant baudžiamąjį persekiojimą Rumunijoje, kontrolės.
22 Ieškovas teigia, kad Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 1 dalyje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo „kompetencija netinkamai padalijama“. Šis teismas priminė, kad „teisminė kontrolė valstybėse narėse turi būti vykdoma laikantis Sąjungos teisės ir kad antrinės teisės normomis negalima apeiti ar atmesti [jo] kompetencijos“. Be to, ieškovo nuomone, tai, kad dėl Sąjungos teisės suteikiamos teisminės gynybos kreipiamasi tik į nacionalinius teismus, gali lemti nenuoseklų aiškinimą ir pažeisti suderintus Sąjungos teisės principus. Jo teigimu, tai, kad Europos prokuratūros aktai nepatenka į Sąjungos teismų kompetenciją, reiškia, kad jis netenka pagal Chartijos 47 straipsnį suteikiamos teisės į teisinę gynybą.
23 Antra, ieškovas tvirtina, kad SESV 86 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į baudžiamąjį persekiojimą nacionaliniuose teismuose yra Europos prokuratūrai taikoma išimtis, susijusi tik su nuosprendžio priėmimo etapu, tačiau negali būti aiškinama plačiai ir suprantama taip, kad neleistų suteikti Sąjungos teismams specialios kompetencijos. Ieškovas priduria, kad iš SESV 86 straipsnio 3 dalies pažodinio ir teleologinio aiškinimo matyti, jog šioje nuostatoje aiškiai nenumatyta galimybės nukrypti nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijos vykdyti Europos prokuratūros priimtų aktų teisminę kontrolę, o netiesiogiai – ir apriboti šią kompetenciją. Reglamento 2017/1939 42 straipsnį reikia aiškinti kartu su kitomis teisingumo vykdymo srityje taikomomis Sąjungos teisės normomis ir principais, pagal kuriuos atsižvelgiama į teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
24 Trečia, ieškovas teigia, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygos šiuo atveju yra įvykdytos. Pirma, ginčijamas sprendimas dėl paties savo pobūdžio daro tiesioginį poveikį ieškovo teisinei padėčiai, antra, šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovu ir konkrečiai paveikia jo teisinę padėtį, trečia, ieškovas turi teisėtą interesą, kad tas sprendimas būtų panaikintas, ir, ketvirta, laikytasi dviejų mėnesių termino ieškiniui dėl ginčijamo sprendimo pareikšti.
25 Pirmiausia primintina, kad teisės aktų leidėjo numatytas mechanizmas Europos prokuratūros procesinių aktų kontrolei užtikrinti yra sui generis mechanizmas (pagal analogiją žr. 2022 m. birželio 13 d. Nutarties Mendes de Almeida / Taryba, T‑334/21, EU:T:2022:375, 40 punktą ir 2022 m. spalio 25 d. Nutarties WO / Europos prokuratūra, T‑603/21, nepaskelbta Rink., EU:T:2022:683, 36 punktą). Pagal Reglamento 2017/1939 88 konstatuojamąją dalį šiuo mechanizmu siekiama užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones, kaip numatyta ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.
26 Pažymėtina, kad Europos prokuratūros procesinių aktų teisminė kontrolė numatyta Reglamento 2017/1939 42 straipsnyje. Konkrečiai kalbant, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentingi nacionaliniai teismai, laikydamiesi nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų ir procedūrų, atlieka Europos prokuratūros procesinių aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, kontrolę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Teisingumo Teismas turi kompetenciją, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, priimti prejudicinį sprendimą dėl: Europos prokuratūros procesinių aktų galiojimo, jei toks klausimas dėl galiojimo iškeliamas valstybės narės teisme tiesiogiai remiantis Sąjungos teise; Sąjungos teisės aktų, įskaitant Reglamentą 2017/1939, nuostatų aiškinimo ar galiojimo; ir šio reglamento 22 ir 25 straipsnių aiškinimo, kiek tai susiję su Europos prokuratūros ir kompetentingų nacionalinių institucijų kompetencijos kolizija.
27 Reglamento 2017/1939 42 straipsnyje aiškiai numatyta Sąjungos teismo kompetencija pagal SESV 263 straipsnį tik dėl Europos prokuratūros sprendimų nutraukti bylą, jeigu jie tiesiogiai ginčijami remiantis Sąjungos teise, sprendimų, kurie daro poveikį atitinkamų asmenų teisėms pagal Reglamento 2017/1939 VIII skyrių, sprendimų, kurie nėra procesiniai aktai, pavyzdžiui, dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais, ar pagal šio reglamento 17 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo atleisti Europos deleguotąjį prokurorą iš pareigų arba bet kokių kitų administracinių sprendimų.
28 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su ieškovu, yra Europos prokuratūros procesinis aktas, nepriskirtinas prie Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 3 ir 8 dalyse nurodytų sprendimų. O ginčijamo sprendimo dalis dėl korupcijos ir klastojimo veikų, kuria byla nutraukiama, nėra susijusi su ieškovu.
29 Ieškovas mano, kad Bendrasis Teismas, remdamasis Reglamento 2017/1939 42 straipsnio aiškinimu, turėtų pripažinti savo kompetenciją tam, kad būtų įgyvendinti reikalavimai, be kita ko, susiję su teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir nebūtų pažeista Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės, taip pat paisoma Sąjungos teisės sistemos autonomijos.
30 Dėl Reglamento 2017/1939 42 straipsnio aiškinimo primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, plačiai aiškinti nagrinėjamą nuostatą galima tik jeigu toks aiškinimas atitinka jos formuluotę, ir kad net aukštesnės privalomos galios normą atitinkančiu aiškinimu negalima pagrįsti aiškinimo contra legem (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Rayonna prokuratura Lom, C‑467/18, EU:C:2019:765, 61 punktą ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo Brown / Komisija, T‑18/19, EU:T:2020:465, 111 punktą).
31 Kiek tai susiję su Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, neginčytina, kad šių nuostatų formuluotės visiškai nėra dviprasmiškos, nes pagal jas nacionaliniams teismams suteikiama išimtinė kompetencija nagrinėti Europos prokuratūros procesinius aktus, galinčius turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis ir tam tikrus to paties straipsnio 8 dalyje nurodytus Europos prokuratūros sprendimus, o klausimus dėl šių aktų galiojimo, atsižvelgiant į Sąjungos teisės nuostatas, ir Reglamento 2017/1939 nuostatų aiškinimo ar galiojimo Teisingumo Teismas nagrinėja tik gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
32 Prašydamas Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą ir dėl to pripažinti šio teismo kompetenciją pagal Reglamento 2017/1939 42 straipsnio aiškinimą remiantis teise į veiksmingą teisinę gynybą, ieškovas siūlo aiškinimą contra legem, todėl jis negalimas.
33 Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad net darant prielaidą, jog ieškovas ne tik prašo plačiai išaiškinti Reglamento 2017/1939 42 straipsnį, kad Bendrasis Teismas nagrinėjamu atveju turėtų kompetenciją, bet ir siekia apskųsti ginčijamą sprendimą, pateikdamas neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą dėl šio straipsnio galiojimo, atsižvelgiant į ESS 19 straipsnį, toks prieštaravimas negalimas, nes Bendrasis Teismas neturi kompetencijos nagrinėti ieškinio pagrindinėje byloje.
34 Apskritai dėl veiksmingos teisminės gynybos reikalavimų reikia nurodyti, kad vykdydamas Reglamente 2017/1939 numatytą teisminę kontrolę Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį turi kompetenciją, be kita ko, nagrinėti klausimus dėl Europos prokuratūros procesinių aktų ir Sąjungos teisės nuostatų, įskaitant šį reglamentą, aiškinimo ir galiojimo, kaip patvirtinta to paties reglamento 42 straipsnio 2 dalyje.
35 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas iš principo gali kompetentinguose nacionaliniuose teismuose ginčyti Reglamento 2017/1939 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos prokuratūros procesinius aktus ir tokiomis aplinkybėmis remtis šio straipsnio neteisėtumu. Jeigu nacionalinis teismas nuspręstų kreiptis, Teisingumo Teismas turės priimti sprendimą dėl šio 42 straipsnio galiojimo, taip pat prireikus dėl Vidaus darbo tvarkos taisyklių galiojimo, atsižvelgiant į Reglamentą 2017/1939 ir kitas Sąjungos teisės nuostatas, kuriomis ieškovas remiasi ieškinyje.
36 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti Europos prokuratūros nurodytam pirmajam nepriimtinumo pagrindui, taigi ir jos pateiktam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, ir atmesti šį ieškinį, nes Bendrasis Teismas neturi kompetencijos jo nagrinėti, taip pat nėra pagrindo priimti sprendimo dėl su bylos esme susijusio reikalavimo dėl Europos prokuratūros vidaus darbo tvarkos taisyklių.
37 Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalį, atsakovui pateikus šio reglamento 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą priimamas tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, pagal to paties reglamento 142 straipsnio 2 dalį įstojimas į bylą netenka dalyko, be kita ko, pripažinus ieškinį nepriimtinu. Kadangi nagrinėjamu atveju visas ieškinys atmestas dėl to, kad Bendrasis Teismas neturi kompetencijos, nereikia priimti sprendimo dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento prašymų įstoti į bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Europos prokuratūros pateiktus reikalavimus, išskyrus tas, kurios susijusios su prašymais įstoti į bylą.
39 Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį, jeigu procesas pagrindinėje byloje užbaigiamas prieš priimant sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą, prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo ir pagrindinės šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą. Todėl ieškovas, Europos prokuratūra, Taryba, Komisija ir Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymais įstoti į bylą.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Nėra pagrindo priimti sprendimo dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pateiktų prašymų įstoti į bylą.
3. Victor-Constantin Stan padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos prokuratūros patirtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus tas, kurios susijusios su prašymais įstoti į bylą.
4. V. -C. Stan, Europos prokuratūra, Taryba, Komisija ir Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymais įstoti į bylą.
Priimta 2023 m. gruodžio 15 d. Liuksemburge.