EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2012 m. gegužės 3 d.

Byla F‑44/05 RENV

Guido Strack

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Prašymas atlyginti žalą dėl per ilgo teismo proceso – Tarnautojų teismo kompetencijos nebuvimas – Bylos perdavimas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui“

Dalykas:      Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo G. Strack iš esmės prašo panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą į Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro Viešojo pirkimo konkursų ir sutarčių skyriaus vadovo pareigas ir sprendimą skirti į šias pareigas A, taip pat priteisti iš Komisijos tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas: Perduoti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui prašymą atlyginti žalą dėl per ilgo teismo proceso, kurį ieškovas išdėstė 2011 m. vasario 21 d. pateiktų pastabų raštu 78–85 punktuose ir šiose pastabose nurodytų reikalavimų rezoliucinės dalies A.4 punkte. Atidėti klausimo dėl su šiuo prašymu susijusių bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atsiradimo pagrindas – Darbo santykiai – Teisinis pagrindas

(SESV 270 straipsnis)

2.      Procesas – Jurisdikcijos padalijimas tarp skirtingų Sąjungos teismų – Prašymas atlyginti žalą dėl per ilgo teismo proceso – Tarnautojų teismo kompetencijos nebuvimas – Bylos perdavimas Bendrajam Teismui

(SESV 256 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 51 straipsnio pirma pastraipa; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 73 straipsnis)

1.      Pareigūno ir institucijos, kurioje šis dirba ar dirbo, ginčas dėl žalos atlyginimo į SESV 270 straipsnio taikymo sritį patenka tik tuomet, jeigu jis kilo dėl darbo santykių, kuriais suinteresuotasis susijęs ar buvo susijęs su institucija.

(žr. 8 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano prieš Komisiją (F‑50/09), dėl kurio paduotas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (byla T‑401/11 P), 116 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.      Tarnautojų teismas akivaizdžiai neturi kompetencijos nagrinėti buvusio pareigūno pateikto prašymo atlyginti žalą dėl per ilgo bylos nagrinėjimo tiek, kiek šis susijęs su teismo procesu; tai neturi įtakos kitiems prašymams dėl žalos atlyginimo. Nurodoma žala kilo ne dėl darbo santykių, kuriais ieškovas susijęs su savo institucija, bet dėl vėlavimo priimti sprendimą, už kurį atsakomybė gali tekti Sąjungos teismams ir kuriuo pažeista ieškovo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

Šiuo atžvilgiu pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 73 straipsnį Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklausantis ieškinys turi būti jiems perduotas, nes ieškinio pareiškimas yra tik priemonė pateikti visus prašymus, kadangi kiekvienas prašymas, kurio turinys savarankiškas, gali būti nagrinėjamas kaip ieškinys, kaip tai suprantama pagal minėtą 73 straipsnį. Be to, remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir Teisingumo Teismo statuto 51 straipsnio pirma pastraipa, Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti privačių asmenų pareikštus ieškinius dėl žalos atlyginimo, jeigu šie ieškiniai nesusiję su darbo santykiais, kuriais suinteresuotasis susijęs ar buvo susijęs su institucija.

(žr. 9 ir 10 punktus)